Jonuxzas

fbcdn-sphotos-f-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash4/404032_500963696600070_920321934_n.jpg
 
skaičius - 500963696600070
 
facebook.com/500963696600070

Man tai kazkaip visiskai nerimtai sitas forumo template atrodo. Galejo buti koks balsavimas ar kazkas, dabar is oro atsirado.

turejau toki darbe (tik  galingesni). Triuksmas tiek to, iprantama, per daug netrugde man. 
Bet tas slangas per langa tai galvos skausmas. Komplekte yra spec maisas kuri apklijuoji aplink lango rema ir langa, jo viduryje skyle per kuri iskisi ta slanga nuo kondiskes kai pradarai langa siek tiek. Minusai tokie jog tas slangas nera ilgas, ir automatiskai kondiske netoli lango turi stoveti. Vaizdas kraupus - man ofise vienodai buvo, bet namie apklijuoto lango su maisu kuris kabo aplink visalaik nenoreciau. Kitas momentas buvo jog skersvejis ta langa norejo arba labiau atidaryti - lipukai nelabai laiko ir plesdavo ta maisa, arba langas uzsidarydavo, tai velgi viskas viduje likdavo. Didelis zaidimas su juo. 
Jei tik pries nakti atsivesinti, tai to maiso net neklijuociau aplink langa, tiesiog kisciau slanga ir tiek, kas bus tas, arba ilginciau slanga jog toliau nuo lango lauke iseidinetu karstas oras
 

Visų pirma, uždirba ir uždirba normaliai tik maža dalis tų žmonių
 
Sakyk, ar tu džiaugtumeisi, jei turėtum dukrą, o ji taip pinigus uždirbinėtų? Aš suprantu, kad visi nori pinigų, ir mano požiūris gal konservatyvus, kai kitų ne, bet aš matau didelę problemą, kuri išryškėja. Tai kad žmogus tampa vis didesne preke ir nevengia parsiduoti. Dauguma tų mergaičių (nemažai iš tų ig modelių dar net pilnametystės nesulaukusios) už pinigus ir permiegotų su bet kuo. Man tai atrodo gėdinga.
 
Manau, viskas sukasi ta kryptimi, kad lieka vis mažiau žmogiškumo visose sferose, o socialiniai tinklai tai tik stiprina. Dažnai sukuriamas nerealus pasaulio įvaizdis, žmonės tampa išlepinti ir, dingus internetui, net nežinotų, kaip gyventi.
 
Kita bėda - socialinių tinklų veikimas paremtas trumpu dėmesio diapazonu, nuolatiniu scrollinimu arba swipe'inimu - visi gauna daug informacijos trumpais intervalais (pamatei nuotrauką sekundę ir toliau scrollini). Tai keičia žmonių kognityvinius sugebėjimus, žmonės nebemoka ilgiau išlaikyti dėmesio.
 
Anksčiau soc. tinklai buvo ganėtinai naudingi, galėjai pasiekti daug naudingos informacijos ir matyti tai, ką būtent nori matyti, o dabar visko tiesiog yra per daug. Visa tai turės labai ilgalaikį poveikį ne tik žmonių mąstymui, bet ir jų fizinei ar psichinei sveikatai - anoreksija, depresija ir panašūs dalykai virsta norma ir niekas negalėtų paneigti, kad soc. tinklai yra didžiausia to priežastis.
 
Čia galima kalbėti iki begalybės šiomis temomis, bet kiekvienam bent kažkiek mąstančiam žmogui turėtų būti aišku, koks tai didelis blogis, sukeliantis priklausomybę ir pažeidžiantis žmogus privatumą, yra soc. tinklai. Ne veltui vis labiau stengiuosi grįžti prie RSS naujienų srauto - tik gaila, kad dabar vis mažiau tinklalapių, turinčių naudingą turinį, jį siūlo.

Neseniai pasibaigusi vasara kiekvienam įteikė vis kitokius prisiminimus. Kas pailsėjo, kas pakeliavo, o kas įgyvendino užsibrėžtą avantiūrą.
 
Esame trys vaikinai iš Kauno: Rimvydas Ardickas, Dovydas Šaudys, Kastytis Valevičius nusprendėme šią vasarą paskirti žygiui iki Baltijos jūros.
 
Keliavome dvyliką dienų. Pirmąją dieną 10 val. 04 min. vaikinai pajudėjome iš Kauno ir įveikėme 30 km. Vėliau per dieną vidutiniškai nueidavome apie 20 km. Jautėme, kad viską filmuoti ir tuo pačiu derintis su žygio sunkumais nėra taip paprasta.
 
Įveikus 150 km. nusprendėme gerai pailsėti prie laužo šviesos, nes prieš akis dar laukė dviejų dienų kelionė iki Nidos, o jau buvo sunku eiti, skaudėjo ne tik kojas, bet nuvargo ir nugara tačiau nenorėjome pasiduoti.
 
Keliavome iš Kauno iki Kačerginės, vėliau Zapyškio, Vilkijos, Veliuonos, Panemunės, Jurbarko, Šilutės, Ventės, nuo kurios keltų kėlėmės į Nidą, o iš ten į Klaipėdą ir galiausiai – Palangą.
 
Pirmas naktis nakvojome palapinėse, Poto kelis kartus mus priėmė į namus, paprašius, ar galime pasistatyti palapinę kieme. Buvome labai nustebę žmonių gerumu Lietuvos apylinkėse.
 
Kelionėje žinoma pasitaikė ir lietus, gero oro juk neužsakysi. Tokia avantiūra tikrai reikalauja ištvermės. Stengėmės kuo sandariau apsaugoti kuprines, kad nepatektų vanduo ir nesugadintų svarbios įrangos.
 
Pasiekus kelionės tikslą, neslėpsiu, kad užplūdo keistas, tačiau nuostabus jausmas - Tai, kas kažkada buvo tik pasvajojimai prieš miegą, pagaliau buvo įgyvendinta!
 
Tas jausmas pasiekus tikslą privertė mūsų galvas sprogti nuo to, kad pasiekus vieną tikslą, mes galime įgyvendinti kažką dar didesnio.
 
Kviečiu pažiūrėti video :

- Protarpiškai badauti (intermittent fasting) 18:6 metodu (savaitgaliais grįžti prie 16:8). Jau visą gruodį tai dariau 16:8 metodu, tai gana lengva, todėl nutariau pratęsti nevalgymo laiką.
- Bėgioti 5 dienas per savaitę, nesvarbu kiek kilometrų ar kokiu greičiu, tiesiog išbėgti bent pusvalandžiui. Iki šiol, nuo gruodžio bėgiojau 3 kartus per savaitę.
- Vaiksčioti pesčiomis į darbą. Iki darbo apie 4km, šitą irgi darau jau nuo gruodžio, tai labai patiko, įsijungiu podcast'ą ar audio knygą ir klausau, kol nueinu.
- Keltis 6 ryto, jau tai darau irgi visą mėnesį, labai susiderina viskas, kai protarpiškai badauju ir nevalgau pusryčių, tik nusiprausiu ir išeinu pesčiomis į darbą.
- Pradėti skaityti knygas, bent po pusvalandį 3 kartus per savaitę. Paskutinį kartą knygą buvau paėmęs tikrai senai, noriu vėl skaityti.
- Programuoti dėl savęs bent 3 valandas per savaitę. Mano darbas programavimas, dažniausiai po darbo turiu mažai jėgų dar sėsti prie kompo, bet visada būdavo toks momentas, kad prisėsdavau ir praleisdavau daug laiko, tai noriu tai paversti ne į impulsišką veiksmą, o į įprotį, prisėsti ir skirti tiesiog šiek tiek laiko savo mokymuisi, kažkokių side projektų kūrimui ir for staying on top of things.
- Daugiau gaminti. Seniau gamindavau beveik kiekvieną dieną, kelis metus dirbau restorane, virtuvėje, buvau tapęs vyresniuoju, gal šefu negalėčiau sakyti, tiesiog vyresniuoju virtuvės darbuotoju. Dabar visa tai pasikeitę ir vis mažiau gaminu, nenoriu prarasti šio įgūdžio, tai pasižadėjau daugiau gaminti, nebūtinai kiekvieną dieną, bet bent 4 kartus per savaitę.
- Išmokti italų kalbą. Labai man graži kalba, todėl pagalvojau, kodėl neišmokus jos. Didelį įkvėpimą dar gavau, kai pažiūrėjau šį video:
Tam noriu skirti bent 3 valandas per savaitę.
 
Turiu susidėliojęs viską į kalendorių, nėra viskas strict, kad taip ir turi būti, bet tiesiog tam, kad priminčiau sau, kad šiandien turėčiau, galėčiau padaryti šituos dalykus.
 
Beje, labai patiko šitas, turbūt ir man reiktų šitokio pasižadėjimo.

Artėja diena (birželio 30 d.), kai reikės pasirinkti, ar pasilikti 2 kaupimo pakopoje ar ne, todėl pradėjau domėtis, ką reikštų atitinkami mano sprendimai. Iki tol nesigilinau į pensijų kaupimus ir nelabai nutuokiau kaip ir kas, tiesiog žinojau bendrai apie jų egzistavimą, kad pensija priklauso nuo gaunamo atlyginimo ir mokamų mokesčių. Nusprendžiau įsigilinti ir suprasti visą veikimą, tuo pačiu pateikti naudingos informacijos uždarbiečiams.
 
Šiuo metu kaupiu 2+2+2 (2 % „Sodros“ įmoka, 2 % įmoka nuo Jūsų darbo užmokesčio (bruto) ir 2 % skatinamoji įmoka nuo vidutinio atlygio šalyje (bruto)) II kaupimo pakopoje, jaunystėje Swedbank konsultantė įkalbėjo pasirinkti būtent šią kaupimo formą, atseit jos, finansinė grąža būtų didžiausia. Pasakysiu atvirai, tuo metu nei per daug gilinausi į tai, kokią naudą gausiu iš to, nei ką, (18-os metu galvojau, kaip greičiau atsidaryti banko sąskaitą ir tiek žinių) todėl savo pasirinkimo argumentuoti negalėčiau. Tačiau dabar, kai yra noro ir laiko labiau pasigilinti į savo pasirinkimus, pagrindinis momentas tas, kad pasirinkęs kaupimą II pakopoje padidinau riziką, jog jei pasirinktas fondas nesėkmingai investuos mano kaupimo pinigus, senatvėje gausiu mažesnę pensiją. Na bet kol kas Swedbank fondas pliusuoja (3% pelningumas per 2018 metus). Na bet ne apie tai dabar, reikia spręsti, ką rinktis toliau, nes kas ten žino, kokia krizė (o gal karas?) gali ateiti per ateinančius metus.
 
Kokie pasirinkimai:
A variantas - pensijų fonde kaupiant 3 proc. įmoką nuo savo atlyginimo + 1,5 proc. nuo vidutinio šalies užmokesčio iš valstybės biudžeto pervedamą įmoką.
 
B variantas – pensijų fonde kaupiant didėjančias įmokas (2019 m. 1,8 proc. įmoka nuo savo atlyginimo + 0,3 proc. įmoka nuo vidutinio šalies užmokesčio iš valstybės biudžeto, 2020 m. atitinkamai 2,1 + 0,6 proc., 2021 m. 2,4 + 0,9 proc., 2022 – 2,7 + 1,2 proc., 2022 m. ir vėliau – 3 + 1,5 proc.).
 
C variantas – sustabdžius (neatnaujinus) įmokų į pensijų fondą, bet sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde.
 
D variantas – nutraukus kaupimo sutartį (arba atsisakius ją sudaryti), o pensijų fonde sukauptas lėšas grąžinus į „Sodrą“.
 
 
Iš pasirinkimo variantų matome, kad jei nieko nekeičiu, man automatiškai priskiriamas A variantas, tai reiškia, kad padidėja bendra įmokos suma iki 3% per mėnesį nuo (bruto) darbo užmokesčio ir dar 1,5% į kaupimo fondą perveda valstybė nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau žinant Lietuvos reformų dažnumą, galima tikėtis, kad tie 3%, kuriuos mokėsiu asmeniškai nuo savo atlyginimo tikrai kils. Prieš reformą valstybė ir sodra mokėjo 4% nuo mano atlyginimo sumokamų mokesčių į kaupimo fondą, dabar mokės tik 1,5% ir aš pats mokėsiu 1% daugiau, nei mokėjau iki reformos. Bravo, padidino mokesčius prisidengiant skatinamuoju šleifu kaupti ir apsirūpinti savo senatvei patiems. Jei kaupėt 2+0+0 būdu, Jums padidėja mokesčiai dar labiau, nes vietoje 2% kuriuos mokėjo sodra į kaupimo fondą, dabar mokėsite 3% asmeniškai nuo savo atlyginimo mokesčių ir gausite tik 1,5% subsidiją iš valstybės.
 
Gerai, dabar trumpas pavyzdys, kad būtų lengviau įsivaizduoti situaciją realiais skaičiais.
 
Pasiekiau 65 metus, prieš tai kaupiau 40 metų kaupimo fonde ir sukaupiau 20k€. Atrodo viskas puiku, tačiau pradėkim gilintis į skaičius. 15% nuo sukauptos sumos reikės grąžinti Sodrai, tai vadinasi lieka 17k€. Sodra įsipareigoja išmokėti tuos pinigus per 20 metų, tai vadinasi per mėnesį, kad kaupėm II pakopoje papildomai prie pensijos per mėnesį prisidėjome apie 70€ (20000*0,85=17000/20/12=70,83€). Reziume gauname 370€ pensiją.
 
Na bet reikia dar išgyventi iki 85 metų, kad atgauti tuos pinigus. Iš to seka klausimas, ar pensijos sukauptos lėšos yra paveldimos? Pagal surastą informaciją, visos lėšos yra paveldimos kol kaupiama II pakopos pensijų fonde. Sulaukus pensinio amžiaus, sukauptų lėšų paveldimumas priklauso nuo išmokos pobūdžio:
 


 
Vienkartinė išmoka – paveldima.
Periodinė išmoka iš pensijų fondo – paveldima.
Atidėtas anuitetas – 85-90% sukauptų lėšų, kurios iki 85 metų mokamos iš pensijų fondo, yra paveldimos. Likusi sukauptų lėšų dalis mokama nuo 85-erių iki mirties, o šios lėšos nėra paveldimos.
Standartinis anuitetas – nepaveldimos išmokos.

Plačiau apie tai nekalbėsiu, tik paminėsiu, kad viskas priklauso nuo fonde esančios sukauptos sumos. (Plačiau apie paveldimumą)
 
Jei pasirenku B variantą, tai iš esmės tas pats kaip ir A variantas, tiesiog prie 3+1,5 prieisiu palaipsniui kelis metus. Mano atveju, kadangi jau kaupiu maksimaliai, šis variantas neįmanomas. Tiems, kas pasirinks šį variantą, reikš ne tokį staigų mokesčių padidėjimą.
 
Pasirinkus C variantą, sustabdau savo tolimesnį įmokų mokėjimą į fondo kaupiamąją sąskaitą, netenku valstybės subsidijos (1,5%), tačiau palieku jau sukauptą pinigų sumą fonde generuotis pačiai iš savęs. Tokiu atveju, jei ir toliau būtų 3% pelningumas, tiesiog garantuosiu, kad pinigai nenuvertės (jei nenutiks jokio apokalipsinio varianto dėl karo ar krizės padarinių, kas lemtų pačio euro nuvertėjimą kitų valiutų atžvilgiu).
 
Galiausiai, jei pasirenku D variantą, nutraukiu visus ryšius su fondais, grąžinu sukauptas lėšas į sodrą, pasididinu savo pensijos apskaitos vienetus, kurie buvo sumažėję dėl II pakopos kaupimo.
 
Trumpai, nuo ko priklauso, kokią pensiją gausite sulaukus pensinio amžiaus:
 
Bendroji pensijos dalis = Bazinis pensijos dydis (2019 m. 164,59€) + Sukauptas stažas (2019 m. minimalus privalomas 31 metai, tačiau 2027 metais bus 35 metai)/ Būtinasis stažas)
 

Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;
Bazinis pensijos dydis kasmet indeksuojamas;
Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų
+
 
Individualioji pensijos dalis = (Taško vertė (2019 m. – 3,52€) x Sukauptų taškų skaičius)

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;
Apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojama;
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2019 m. VDU siekia 1 136,20 Eur.

*Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). Didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus – 5.
 
Čia galite rasti skaičiavimų pavyzdžių: https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte
 
Išvados:
 
Pasirinkus pirmą variantą, dalinai prisidėdi prie savo įprastinės pensijos (kuri neženkliai sumažėja, dėl kaupimo), pasirinkus nekaupti, pasilieki prie įprastinės pensijos, kuri skaičiuosis tik nuo tavo surinkto stažo ir sodros taškų.
 
Matematiškai skaičiuojant, jei tarkim gauni 1,5k€ per mėnesį (imam iškart tokį skaičių, nes tai greičiausiai bus paprasto žmogaus uždirbamo atlyginimo vidurkis per visą jo gyvenimą), vadinasi 45€ kiekvieną mėnesį teks sumokėti mokesčiams, po ko tos lėšos bus grąžinamos į kaupiamąją sąskaitą pasirinktam fonde. Per metus gaunasi 540€. + Valstybė prideda 1,5% nuo šalies VDA kiekvieną mėnesį, tai būtų 196,8€.
 
Tarkim kaupi 40 metų ir sumoki 21600€ į fondą. Įvertinus fondų veiklą, jei jie generuoja po 3% per metus + valstybės subsidija 1,5%, gaunasi, kad sukaupi 57222€. Sodra įsipareigoja išmokėti tuos pinigus per 20 metų. Tai gaunasi 202,66€ per mėnesį.
 
Tęsiam skaičiavimą, kiek pati sodra įsipareigoja sumokėti neskaičiuojant kaupimo, jei 40 metų iš eilės dirbau ir gavau atlyginimo vidutiniškai per mėnesį po 1500€.


 
Surinktas stažas: 40 metų
Būtinasis stažas: 35 metai
Bazinis dydis: 164,59
Sodros taško vertė: 3,52
Sukauptų taškų kiekis: 52,8

Toliau skaičiuojam=(164,59x40/35)+(3,52x52,8)=188.10+185,85 ≈ 374€
 
Pridedam mėnesinę sukaupto fondo dalį=374+202 ≈ 576€
 
Nekalbėsiu apie tai, kad per 40 metų sumokėjom 140400€ soc. mokesčių ( + dar ir įmonė sumokėjo 11736€). Nekalbėsiu ir apie tai, kad pagal statistiką Lietuvoje vyrai nugyvena tik iki 70 metų (vidurkis), o moteris iki 80 metų. Nors čia gal gan ir svarbus momentas, nes jei vyras nugyvena tik 5 metus po pensinio amžiaus pasiekimo, tai vadinasi jis atgaus tik 36720€ per tuos 5 pensinio gyvenimo metus. Jei moteris gyvena 10 metų ilgiau nei vyras, moteris atgauna 110160€. Tai moterims (jei tikėti statistika) labiau apsimokėtų kaupti II pakopoje.
 
Mano asmeninė nuomonė tokia, jog kaupti apsimoka, jei dirbi samdomą darbą nepatenkantį į padidintos rizikos darbų sąrašus, t.y. nekenki sveikatai dirbdamas sunkų/fizinį darbą ir ketini gyventi bent iki 80 metų.
 
Neapsimoka, jei dirbi „ant savęs“ ir sugebi investuotą sumą padidinti per metus bent 7 procentais. Dar reiktų įvertinti faktą, kad galimas pats pensinio amžiaus pakelimas. Geriau savo pensiją pasirūpinsiu pats, nei tikėsiuosi, jog kažkas pasikeis Lietuvos pensijų sistemoje. (Europoje šis skaičius didinamas jau link 67 metų)
 
 
Šaltiniai:
https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=30580
https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/langas-grizti-i-sodra-tuoj-uzsivers-ar-verta-tai-padaryti.d?id=80069223
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/7-mitai-apie-nauja-pensiju-kaupimo-tvarka.d?id=80019399
https://www.luminor.lt/lt/apie-2019-m-pensiju-reforma#2pakopa
https://reforma.invl.com/
https://www.sodra.lt/lt/pensiju-kaupimas-2-2-2
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sociumas/pensija-vakar-ir-rytoj-kiek-padidejo-per-desimtmeti-ir-ko-dar-laukti-1083-918590
https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte

Kolegos Mariaus parašytas straipsnis paskelbtas Smartseo.lt tinklaraštyje. Verta paskaityti. Apie turinio klasterius, deja nedaug kas kalba. Kokia jūsų nuomonė, pasidalinkite komentaruose.
 
---- >>>>
 
Turinio klasteriai - kas tai?
 
Kaip informacinis puslapis gali būti reitinguojamas labai aukštai paieškoje ir sulaukti daugybės lankytojų? Tokį klausimą SEO agentūroms užduoda ne vienas tinklalapių savininkas Lietuvoje. Deja, apie turinio klasterius SEO profesionalai kol kas dažnai nekalba. Gal apie juos nieko nežino?
 
Kas yra turinio klasteris?
 
Turinio klasteris yra tam tikros struktūros turinio rinkinys. Įdomu tai, kad jis nėra jokia naujovė. Žinoma rinkodaros bendrovė Hubspot jį aprašė dar 2016 metais. Praėjo dveji metai ir SEO rinka šio reiškinio labai dažnai neišnaudoja. O be reikalo. Google turinio klasteriai patinka.
 
Kaip sukurti turinio klasterį? Labai paprastai.
 
Pirmiausia paruošiate pagrindinį turinį ir jo nukreipimo puslapį (landing page). Tikrai nereiktų pamiršti, kad šiame puslapyje lankytojas praleis kiek daugiau laiko, nei 2 minutes, todėl reiktų pasirūpinti ir išvaizda, ir UX. Pateikime konkretų pavyzdį, kad būtų paprasčiau įsivaizduoti. Pavyzdžiui, savo puslapyje norite pasidaryti informacinį puslapį apie… automobilių nuomą. Tai vienas iš ieškomiausių paieškoje raktinių temų šiuo metu. Puslapio URI turėtų būti optimizuotas pagrindinei temai – jusu-puslapis.lt/automobiliu-nuoma/.
 
Turinio klasteris susideda iš vieno pagrindinio turinio (pillar content) ir kelių šalutinio turinio vienetų – temų (topics). Taigi pagrindinis jūsų puslapis ir yra jusu-puslapis.lt/automobiliu-nuoma/. Tuo tarpu šalutiniai temų puslapiai turėtų būti papildomos temos, susijusios su automobilių nuoma. Tam reikia parašyti papildomus kelis straipsnius tokiomis temomis kaip:
 


 
Kiek kainuoja automobilių nuoma Vilniuje?
Kiek kainuoja auto nuoma Kaune?
Kokie automobiliai nuomojami Vilniaus oro uoste?
Kokios yra automobilių nuomos sąlygos Lietuvoje?
Kaip išsinuomoti automobilį su vairuotoju?
Kiek kainuoja mikroautobuso nuoma?
Kokį automobilį išsinuomoti bernvakariui/mergvakariui?
Prabangų automobilių nuoma Vilniuje?
Ką reikia žinoti apie automobilių nuomą ilgesniam laikui?
Ką daryti, jei nuomojamas automobilis pateko į eismo įvykį?
Ir pan.

 
Kiekvienas straipsnis optimizuojamas tam tikram ilgam raktiniam žodžiui ir jo versijoms. Į pagrindinį turinį visų raktinių žodžių sukišti neįmanoma, todėl to daryti net nereiktų.
 
Turime vieną pagrindinį puslapį ir 10 straipsnių su labai dažnai ieškomais raktiniais. Kur tas turinio klasteris?
 
Kad padarytume tikrą turinio klasterį, reikia pritaikyti specialią vidinių nuorodų strategiją. Iš pagrindinio turinio puslapio turi eiti nuorodos į kiekvieną straipsnį. Straipsnyje taip pat turi eiti nuoroda į pagrindinį turinio puslapį. O dabar dėmesio! Tarpusavyje straipsnių sujungti nuorodomis nereikia! Jei taip padarysite, turėsite dar vieną puslapių tinklą, o ne klasterį.
 
Turinio klasterio palaikymas
 
Turinys sensta. Dėl šios priežasties yra rekomenduojama turinį atnaujinti kas 3-6 mėnesiai. Jau turite pasidarę turinio klasterį apie automobilių nuomą. Gal yra dar kokie raktiniai žodžiai, kurių lankytojai ieško? Pavyzdžiui „Kiek kainuoja išsinuomoti „džipą“?“. Galima nesunkiai paruošti dar vieną straipsnį ir tuo pačiu atnaujinti informaciją pagrindiniame klasterio puslapyje. Pageidautina parašyti ir paskutinio atnaujinimo datą. Tai gali būti daroma ir automatiškai ir rankiniu būdu – Google tai reikšmės neturi, nes jis pats fiksuoja pakeitimus, o štai lankytojas, pamatęs, kad puslapis atnaujintas seniai, gali iš jo išeiti neperskaitęs informacijos ir nepasivaikščiojęs po teminius puslapius. Jei UX geras, tai po teminius puslapius pasivaikščios dažnai, o tai automatiškai mažina „bounce rate“ procentą. Jei informaciniuose puslapiuose talpinama CPM ar CPC reklama, tai irgi „nuostolis“, nes kuo daugiau puslapių pamato lankytojas, tuo daugiau reklamos parodymų/paspaudimų galima sulaukti.
 
Kodėl turinio klasteriai patinka Google?
 
Priežastis viena ir ta pati oficiali, kurią Google nuolatos kartoja kalbėdama apie turinį internete: Google rodo aukštai tuos puslapius, kurie yra įdomūs ir naudingi lankytojams. Iš tikrųjų, daug informacinių straipsnių, vedančių į pagrindinį turinį padidina jo autoritetą. Kiekvienas straipsnis yra optimizuotas ilgam raktiniam žodžiui ir dažnai pritaikytas tam tikrai vietovei, todėl randamas ir lokaliojoje paieškoje. Ilgai užtrunkantys vartotojai irgi ženklas Google, kad turinys naudingas.
 
Bet čia reikia būti atsargiems. Labai greitai neatsargiais veiksmais galima viską sugadinti. Pakanka kelių SEO straipsnių nekokybiškuose puslapiuose, vedančių į teminius puslapius ir pagrindinio puslapio autoritetas gali sumažėti. Pozicijos bus prarastos.
 
Kas daroma tokiu atveju? Išorinis SEO yra nukreipiamas į pagrindinį klasterio puslapį siekiant parodyti Google, kad tai tas puslapis yra svarbiausias ir kertinis. Svarbiausia, kad darbai vyktų dviem „frontais“ – plėstųsi temų ratas ir atsirastų išorinių nuorodų.
 
Ar turinio klasteris gali būti naudojamas SEO straipsniams?
 
Iš esmės, taip. Tik straipsniai publikuojami ne skirtinguose tinklaraščiuose, o savame puslapyje. Tik reiktų nepersistengti su išorinėmis nuorodomis – akylai stebėti puslapių, iš kur jos gaunamos, reitingus.
 
Kad SEO straipsniai būtų įdomesni, visada galima įjuos įdėti video klipų, infografikų ir iliustracijų. Taip vartotojas užsiliks ilgiau net jei ir neskaitys pačio teksto. Vaizdinė informacija tikrai jį užlaikys.
 
Kodėl turinio klasteris – toks retas reiškinys Lietuvoje?
Turinio klasteris retas ir užsienyje. Tai daug darbo reikalaujantis procesas. Greito atsipirkimo čia būti negali, nes dirbant su autoritetu svarbūs metai, o ne mėnesiai. Lietuviai vis dar labai nekantrūs ir laukia itin greitų rezultatų, negalvodami apie tai, kas jų laukia ateityje.
 
Kita svarbi priežastis – turinio klasteriai netinka toms sritims, kur informacija greitai keičiasi. Tada reikės ją atnaujinti itin dažnai, nebus pastovumo pagrindiniame turinyje (tuo tarpu šalutinės temos ir net potemės augs labai sparčiai).
 
Reikalingas itin kokybiškas turinys. Taigi su žemos kokybės SEO turiniu čia tikrai nepasiseks. Tai gana nemaža investicija, kainuojanti mažiausiai 500 eurų (vienas didelis straipsnis + mažiausiai 10 kitų kokybiškų straipsnių), vertinant dabartinius tekstų rašymo įkainius Lietuvoje. Tolimesnis tokio turinio palaikymas atsieis mažiausiai 100-200 eurų per metus, tad per keletą metų susidaro gana nemaža suma.
 
Ar kainos ir darbo gausa neišgąsdins Lietuvos SEO rinkos? Kol kas atrodo, kad gąsdina net labai…

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Sveiki, norėjau pasidalinti nauju kūriniu kurį sukūrėme su garso prodiuseriu, vokalistu, geru gitaristu bei geru draugu Matas Ligeika. Pats esu atlikėjas, dažniausiai repuojantis, bet šį kartą neprisidėjau prie šios dainos kaip reperis, prisidėjau kaip garso prodiuseris. Švilpukas kurį girdite - jį įrašyti truko 4-5 val. :D Dar prie viso to - karštoje ir tvankioje studijoje :D Žodžiu buvo krachas, bet tuo pačiu buvo ir labai smagu. Įkvėpti buvome westerno filmų, visų matytų westerno personažų bei važiavimu keliu Klaipėda - Vilnius, kai besileidžiant saulei Lietuvos laukai ir lygumos įgauna neregėta, kvapą gniaužiantį grožį. Na o kodėl angliškai? Nes bekuriant pastebėjome, kad lietuviškai ši daina skambėtų gan neskoningai, žodžiai skambėjo lyg visai praradę prasmę. Na, o dabar, ilgiau neaušinęs burnos, pristatau jum - 'All Alone'! B-) :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=nHCZz_udNxY

Sveiki, aš esu Šarūnas - laisvai samdomas web dizaineris. Šioje srityje dirbu jau apie 5 metus. Puikiai išmanau naujausias web tendencijas, kadangi nuolatos jas seku ir domiuosi. Turiu nemažai patirties dirbant tiek su individualiais klientais, tiek su stambiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis. Padėsiu Jūsų svetainei ne tik gražiai atrodyti, bet ir pritraukti daugiau žmonių, priversti lankytoją padaryti tam tikrą sprendimą (pavyzdžiui paspausti mygtuką ar susisiekti su jumis). Gerai išmanau UI ir UX technologijas, tad po Jūsų svetainę bus lengva ir patogu naršyti, lankytojas nepasimes.
 
Aš sugebu laiku ir vietoje prisiderinti prie užsakovo, todėl tinku tiek stambioms įmonėms, tiek individualiems klientams. Branginu kiekvieną kliento poreikį ir visada stengiuos atlikti viską profesionaliai. Atlieku tiek nedidelius kūrybinius darbus, tiek stambius projektus ir stengiuos, kad mano atliekami darbai būtų Jūsų kelias į sėkmę.
 
Mano darbai papasakos daugiau apie mane...
 
Mano darbai https://www.behance.net/artfull
 
[email protected]

Nauja SwedBank akcija: https://www.swedbank.lt/app?utm_source=facebook&utm_medium=social&utm_term=rc&utm_content=r_f&utm_campaign=swedbank_app_vasara#smartID
 
 
Galite pradėti maigyti :D

Tikras vadybininkas, net informaciją savo programuotojams parduoda :D
 
 
 
Tai gerai, kad į šį paketą neįeina "Turinio valymo sistema" :D Žmonės griebkite, kol dar neįdiegtas specialus algoritmas valantis Jūsų turinį!

Iš pavadinimo ir vartotojo vardo pagalvojau, kad spam botas rašo :D

Gud. O jau buvo mintis nueit.

Naudojau akrilinius dažus, kadangi stinga kantrybės su aliejiniais. Tapiau iš galvos, tokį hibridišką variantą, susidariusį iš užsilikusių vizualų pasąmonėje.
 

Sveiki,
Praėjo du mėnesiai nuo mano paskutinės kelionės į Lenkiją (https://uzdarbis.lt/index.php?app=forums&module=forums&section=findpost&pid=2753211 ) , kas gali reikšti tik tai, kad atėjo laikas sekančiai avantiūrai.
 
Šį kartą vėjai mane užnešė į dar vieną kaimyninę šalį, Latviją. Kodėl būtent ten? Priežastis paprasta. Labai norėjau apsilankyti viename koncerte, kuris turėjo įvykti Rygoje. Dar viena priežastis – pasirodė kiek keista keliauti po tolimesnes šalis, kai nesi aplankęs savo kaimynų.
 
Taigi prieš geras dvi savaites įsigyjau autobuso bilietus į abi puses bei bilietą į patį koncertą, o dar po savaitės pradėjau ieškoti vietos, kur galėčiau apsistoti dviems naktims (bilietus nusipirkau nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ankstaus ryto). Ieškojau vėl ten pat, portale Couchsurfing (iš jų pusės būtų labai logiška man jau mokėti už reklamą kiekviename straipsnyje). Buvo išsiųsta apie 35 užklausų, bet arba negaudavau jokio atsakymo, arba gaudavau neigiamus atsakymus.
 
Ir štai atėjo penktadienis, kai lipau į autobusą ir vis dar nežinojau, ką veiksiu atvykęs į vietą. Ar vėl naktinėsiu po miestą, ar pirmą kartą gyvenime išbandysiu hostelį. Ten pat, autobuse, su pakeleive pradėjau apie tai kalbėti, domėtis kur yra geresni ir nebrangūs hosteliai, tuo pačiu, kol dar nebuvau kirtęs sienos ir turėjau internetą su lietuviška sim kortele, išsiunčiau dar apie 20 užklausų nakvynei. Po valandos iš vieno vaikino gavau atsakymą: “Atleisk, bet šiandien jau turiu dvi merginas iš Lietuvos, kurios nakvoja pas mane”. Kadangi kartais esu gana naglas, atrašiau, jog man tinka bet kokios sąlygos ir galiu drąsiai būti vertėju tarp lietuvių bei latvių kalbų (juoko forma žinoma). Dar po kurio laiko gaunu dar vieną atsakymą: “Na jei tikrai neturi kur gyventi, paklausiu merginų, gal jos nebus prieš” bei parašė savo tel. numerį. Nuotaika jau šiek tiek pagerėjo.
 
«Tarp kitko, šį kartą bandžiau filmuoti dabar madingą “vlogą”, aprodant miestą, išgyvenant įspūdžius ir įterpiant savo komentarą. Bet nufilmavau tik pirmą parą, ir tai ne viską. Gal dėl to, kad man tai yra kažkas naujo, gal dar dėl kažkokios priežasties, bet jau sekmadienį nutraukiau filmavimus.»
 
Po gerų keturių valandų išlipau jau Rygos autobusų stotyje. Nužygiavau į artimiausią prekybos centrą ir nusipirkau vietinę sim kortelę už 6 eurus. Parašiau žinutę, jog jau esu Rygoje ir galiu susitikti reikiamu adresu ir nuėjau link senamiesčio (laimei ir nelabai, Rygoje yra begalė rusakalbių, todėl su komunikacija su vietiniais gyventojais nebuvo absoliučiai jokių problemų, tad užkalbinti merginą arba paklausti kelio buvo labai paprasta).
 
http://puu.sh/j7CEm/7bd937acbe.jpg
 
http://puu.sh/j7CJx/b0b4f4a28d.jpg
 
Užsukęs į pirmą pasitaikusį parką pastebėjau daug prekybinių palapinių ir pradėjau klausinėtis, koks čia renginys vyksta. Pasirodo pataikiau į vietinę Kaziuko mugę. Bet man toks scenarijus nelabai įdomus, todėl ilgai čia neužsibuvau. Ir čia pat sulaukiau skambučio iš vaikino, kuris galėjo mane priimti nakvoti. Po 15 minučių jau susitikome prie parduotuvės, nusipirkau sau alkoholinės giros bei nuėjome pas jį į namus. Ten pat susipažinau su dar dviem jo butiokais bei lietuvaitėmis, apie kurias rašiau aukščiau.
 
Nuo 22 val. Iki daugmaž 1 val. nakties bendravome apie įvairiausias temas, kol galiausiai nuėjome apžiūrėti naktinio Rygos gyvenimo ir apsilankyti skirtinguose baruose. Viskas užsitesė iki šešių ryto. Visi griūvome miegoti ir nauja diena prasidėjo jau vidurdienį. Dar vakar, vos išlipęs iš autobuso ir norėjęs užkasti, užsukau į pirmą pasitaikusį Subway. Ten dirba visai miela mergina, todėl pasiėmiau tel. numerį ir paprašiau, kad rytoj aprodytų man miestą. Deja šeštadienį ji paraše, jog išvyksta į draugės gimtadienį, todėl daugiau jos ir nemačiau.
 
http://puu.sh/j7CLD/e0c890db81.jpg
 
http://puu.sh/j7COq/abd59ea7ad.jpg
 
http://puu.sh/j7CRR/9c4394e450.jpg
 
Vakare turėjau koncertą, todėl turėjau visą dieną Rygos pažinimui. Užkasiau kavinėje, ir ilgai nelaukdamas, nuėjau apžiūrėti Rygos apylinkes, atokiau nuo centro ir senamiesčio. Nuėjau į nelabai pažįstamą vietovę ir prasidėjo lietus. Pralaukęs pusvalandį telefone peržiūrėjau, jog lietus tik stiprės supratau, jog reikia gaudyti viešąjį transportą ir važiuoti link centro, kadangi iki koncerto buvo likusios trys valandos, o dar turėjau papietauti ir rasti pastatą, kur viskas vyks. Laimei, savo telefone turėjau aplikaciją, kur yra detalūs visų baltijos šalių viešojo transporto tvarkaraščiai, todėl greitai apsisprendžiau, kuris troleibusas man tinka (tarp kitko kiekvieną kartą įsitikinu, kad be išmanaus telefono bet kokia kelionė tampa žymiai nuostolingesnė ir labiau komplikuota.
 
Sulaukęs troleibuso, įlipau į jį. Jokių bilietėlių neturėjau, todėl teko nusipirkti iš vairuotojos. Važiavau vos 6 stoteles. Sumokėjau už tai 2 eurus. Nepigus malonumas. Perkant ne iš vairuotojo, kaina – 1.20 Eur. Išlipau vėl šalia stoties, užsukau į kavinę ir papietavau, pailsėjau bei pajudėjau link koncerto.
 
Dabar atskirai apie patį koncertą. Atvykau vienas iš pirmųjų. Koncertuoti turėjo rapo grupė iš Rusijos (taip, gana specifiškas koncertas daugeliui). Grupėje yra trys atlikėjai. Vos atvykęs į koncerto salę, sužinojau, jog du iš atlikėjų – neatvyks. Vienas nespėjo į lėktuvą, kitam užlaikė pasą. Todėl tą dieną už 2.30 val. (23:30) turėjo pasirodyti tik vienas iš jų. Organizatoriai praneše, jog šiandienos koncertas tiems, kas turi bilietus, bus nemokamas, o visos grupės koncertas perkeliamas po mėnesio. Iš vienos pusės nuliūdau, kadangi tai buvo viena pagrindinių priežasčių čia važiuoti. Iš kitos – apsidžiaugiau. Reiškia šis koncertas bus nemokamas, o po mėnesio galėsiu dar kartą čia atvykti. Patį bilietą (vertė 30 eurų) galiausiai palikau salėje, todėl greičiausiai daugiau čia nevyksiu. Vietoje sutikau kelis Lietuvius, pabendravom ir po koncerto išsiskyrstėme.
 
Apie antrą valandą nakties grįžau prie namo, kur turėjau nakvoti. Ir čia prasidėjo linksmybės. Pamiršau, kelintame bute gyvena mano latviški draugai. Iš lauko langai degė trečiame aukšte, tačiau laiptinėje garsai sklindo iš antrame aukšte esančio buto. Laiptinėje užtrukau apie 15 minučių, vis bėgiojau iš aukšto į aukštą. Klausiausi iš kur vis dėlto sklinda balsai, bandžiau belstis į duris (skambinti labai nenorėjau, visgi antra valanda nakties, o suklysti ir paskambinti kaimynams tikimybė buvo kaip minimum 50%). Ir vis galvojau, kaip atrodau iš šono, kai antrą valandą nakties nepažįstamas su fotoaparato blykste žiūrinėjo duris, klausėsi, kas darosi už durų ir bandė atsargiai patraukti už rankenos. Telefonas, žinoma, buvo jau seniai miręs, todėl ir paskambinti ir paprašyti, kad įleistų į butą, negalėjau. Ir čia man nusišypsojo laimė. Išgirdau, kad kažkas užeina į laiptinę. Ten buvo keturi mano laikini butiokai (viena visgi buvo likusi bute). Jie grįžo iš pasivažinėjimo dviračiais ir pagaliau visi kartu užėjome į butą ir nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/j7Dzc/86e002e2c9.jpg
 
Lietuvaičių nerodau. Deja nepaklausiau ar galiu naudoti jų nuotraukas, todėl iš etikos paslėpiau veidus.
 
 
http://puu.sh/j7DiD/f6fb152938.jpg
 
Taip pat naktį parke sutikau bebrą.
 
 
Sekančią dieną supratau, kad Rygos man pakanka ir reikia aplankyti artimiausią miestą. Buvau įsitikinęs, kad tai bus Jurmala, kuri yra vos už 35 km. nuo Rygos. Tačiau visi iki vieno sakė, jog ten nieko įdomaus ir man vertėtų aplankyti Siguldą, kuri yra kiek toliau, 50 km. nuo Rygos. Vos išėjęs iš namų pradėjau ieškoti vietos, kur papusryčiauti. Ilgai ieškodamas, radau kavinę “City Diner”. Tai yra amerikietiško stiliaus jauki kavinė. Skanus maistas, malonus aptarnavimas. Beje, dėl aptarnavimo. Taip gavosi, kad vėl pasiėmiau padavėjos telefono numerį su sąlyga, kad šiandien po darbo ji man aprodys Rygą. Tarp kitko, prieš tai, buvau vėl netyčia sutikęs moterį, su kuria kartu važiavau į Ryga iš Vilniaus. Visgi tikrai nėra Ryga tokia jau didelė. Vėliau senamiestyje netyčia užtikau Sovietų okupacijos muziejų. Įėjimas – kiek negaila. Aš sumokėjau po apsilankymo. Autobuso stotyje susipažinau dar su trimis vaikinais, du iš Olandijos, vienas iš Belgijos. Pabendravome ir įlipome į autobusą.
 
http://puu.sh/j7CTt/b1e361ecd2.jpg
 
http://puu.sh/j7CWj/4bfc50af24.jpg
 
Čia prasidėjo įdomiausia dalis. Atsisėdau šalia merginos ir užmigau, atsibudau jau Siguldos autobusų stotyje. Kažkaip labai greitai visi žmonės išsibarstę ir likome tik aš ir mergina, su kuria važiavau. Paklausęs, ar ji taip pat nežino kur judėti, pasiūliau palaikyti man kompaniją ir Siguldą apžiūrėti kartu su manimi. Labai greitai radome bendrą kalbą ir susipažinome. Tai buvo Orli iš Atlantos, JAV. Ji prieš porą mėnesių baigė studijas universitete ir dabar pusmetį keliaus po pasaulį. Prieš porą dienų buvo ir Vilniuje. Siguldoje žinojome, jog mūsų laukia daug gamtos, kalnai, uola ir kelios pilys. Tačiau į žemėlapį pažiūrėjome tik vieną kartą, pradžioje. Vėliau nutarėme, kad įdomiau eiti tiesiog ten, kur jaučiame, jog bus teisingas kelias. Pakeliui į pirmą pilį užsukome į bažnyčią, užlipome į viršų, kad apžiūrėti apylinkes, tačiau nieko apart medžių gausybės nematėme. Nutariau, kad jei jau užlipom, tai reikia bent kartą pagroti varpu. Orli iki paskutiniojo manė, jog juokauju. Bet ne, padariau tai. Buvo garsiai. Greitai nusileidom ir nuėjome toliau. Pakeliui visą laiką linksminomės ir prašiau Orli’es, kad mokintų mane anglų kalbos ir taisytų, jeigu kažka pasakysiu ne taip. Pakeliui klausinėjome praeivių, kurie ėjo link mūsų, kas gero yra toje pusėje iš kur jie eina ir tuo pačiu žaidėme žaidimą. Kokių žmonių sutiksime daugiau, rusakalbių ar angliakalbių. Jei sutikdavom pirmus – kalbėjau aš, jei antrus – ji. Ir štai mes pamatėme pirmą pilį, jeigu tai galima taip pavadinti. Iš kart už jos – nuostabus vaizdas.
 
http://puu.sh/j7CXT/48f3898ab1.jpg
 
http://puu.sh/j7D1H/17791b54f1.jpg
 
http://puu.sh/j7D38/7d4b9385f5.jpg
 
http://puu.sh/j7D4T/393ff473ff.jpg
 
Už kelių kilometrų radome žymiąją uolą, kur šiek tiek pailsėjome, papildėm vandens atsargas ir nuėjome ieškoti kitų pilių.
 
http://puu.sh/j7D5W/d1a471b57c.jpg
 
http://puu.sh/j7D8E/b29d0e7147.jpg
 
Dar už geros valandos toli radome dar vieną. Tačiau jau buvome pavargę ir nenuėjome ten. Vietoj to nuėjome prie upės kranto, kur vėl pasėdėjom ir tiesiog pasimėgavome supančiu grožiu. Ir galiausiai pajudėjome link stoties. Paskutinis autobusas jau buvo nuvažiavęs, todėl teko važiuoti traukiniu.
 
http://puu.sh/j7Dbw/1df5f5ea6f.jpg
 
http://puu.sh/j7Ddj/7152a661b3.jpg
 
Po valandos grįžome į Rygą. Orli nuvyko persirengti į savo hostelį. Aš tame pačiame pastate, McDonalds’e jos palaukiau ir nuėjome pasivaikščioti po vakarinę Rygą. Po valandos turėjome išsiskirti, kadangi Orli turėjo susitikti su kitais draugais. Per tas 7 valandas, kurias praleidome kartu, tapome labai artimi, kaip brolis ir sesė. Sužinojome labai daug vienas apie kitą, daug juokėmės ir draugiškai tyčiojėmės vienas iš kito, todėl skirtis buvo labai sunku. Tačiau kadangi Orli dar ilgai keliaus, pažadėjome, kad padarysime viską įmanomą, kad susitikti dar kartą, kurioj nors šalyje. Nuotaika kiek suprastėjo, todėl nuėjau į naktinę senąją Rygą, pažiūrėti dar kartą, kas ten būna per vidurnaktį.
 
http://puu.sh/j7DeC/dc549f0146.jpg
 
http://puu.sh/j7Dgz/5de66db71c.jpg
 
Prieš porą valandų, kai dar galvojau, jog su Orli užtruksiu ilgiau, Viktorijai (padavėjai iš City Diner) parašiau, jog deja nesigaus susitikti. Todėl likusią naktį praleidau visai vienas. Valandą pasibasčiau po senamiestį, prisėdau ant suoliuko. Po kurio laiko priėjo benamis, kuris man papasakojo labai “įdomias” istorijas, kaip Amerika traukia Baltijos šalis žemyn, kaip Baltijos šalys parsidave vakarams, kaip Latvija jau ne tokia kaip buvo prieš sankcijas, kai čia buvo gausybė turistų iš Rusijos. Su lengva ironija dešimt minučių išklausiau jo ir tiesiog nuėjau link stoties, kadangi pradėjo lyti. Pralaukęs ten porą valandų sulaukiau autobuso ir šeštą valandą ryto jau buvau Vilniuje.
 

 
Taip ir praėjo dar viena kelionė. Ši buvo trumpiausia iš aprašytų, tačiau supratau, jog vos per dvi dienas labai pailsėjau (ir pavargau). Pailsėjau morališkai, aplankiau daug objektų ir vietovių, susipažinau su gausybe žmonių. Per savaitgalį praėjau lygiai 50 kilometrų (8 iš jų – kalnuotoje Siguldoje). Labai skatinu kada nors spontaniškai tiesiog nusipirkti autobuso ar lėktuvo (kas bus pigiau) bilietus ir nuvykti į nežinomą šalį, bent porai dienų. Man, kai daug ką pamačiau ir nesėdėjau vienoje vietoje, tos dvi dienos praėjo kaip penkios, todėl grįžau ne kaip po savaitgalio, o kaip po nedidelių atostogų.

Po metų, praleistų uždarbyje, Bern1994 nusprendė prisistatyti.
 
Trumpa informacija:
Vardas: Bernardas
Lytis: vyras
Gimimo data: 1992 (slapyvardyje 1994, nes skaičių 2 mėgstu kelti kvadratu)
Kolokacija: Kaunas-Trakų raj.-Vilnius
Zodiako ženklas: nežinau
Specialybė: neišsilavinęs
 
Šis prisistatymas kiek kitoks nei įprasta. Nusprendžiau pakalbinti Bern1994 ir išgirsti jo nuomonę daugeliu klausimų.
 
- Sveiki, Bern1994, esate jau beveik nuštampuotas uždarbietis, esantis čia jau metus laiko. Kas jus paskatino užsiregistruoti?
- Sveiki visi, kurie skaitote mane, o jei neskaitote, vis tiek paimkite ir paskaitykite, nes mano žodis yra vertingas. Užsiregistravau čia per praeitų metų Jonines moksliniais tikslais. Turėjau keletą svarbių klausimų, kuriuos uždaviau šiai bendruomenei mokslo skiltyje.
 
- Per metus parašėte gerokai virš 400 pranešimų ir surinkote virš 300 reputacijos taškų – esate labai didelę pažangą padaręs žmogus, tačiau kaip vis dėlto manote, ar daug jūsų pranešimų parašyti iš širdies, su tikslu suteikti naudą kitiems?
- Neslėpsiu, kad pastruoju metu esu toks lodariaujantis trolis ir labiau rašau remdamasis emocijomis, kurios kyla tuomet, kai neuroninis dendritas sutinka kalvelę ir nori padaryti guci guci. Visiškas nudurnėjimas. O jei rimtai, tikrai nemažai pranešimų parašyti su tikslu padėti be jokių išsidirbinėjimų, kas uždarbis.lt gan dažna.
 
- Ką reiškia „išsidirbinėjimai“? Kokius išsidirbinėjimus uždarbis.lt pastebite dažniausiai?
- Uždarbis.lt – ne tik IT, verslo, bet ir trolinimo forumas. Yra keli etatiniai troliai, bet jie ganėtinai protingi, todėl nepaminėsiu jų, nes gausiu velnių. Yra ir kitokio plauko veikėjų: paprasčiausių rašleivotojų, kurie kiekvienoje pasireiškia net ir tuomet, kai jų ten mažiausiai reikia (tiesa, tai jau nykstanti rūšis), yra ir programuotojų, manančių, kad jų produktai visa galva lenkia „Microsoft“ ar „Google“. Yra ir kitokių padarų, kuriuos reikėtų įterpti į išsidirbinėtojų sąrašą, bet kam tas negatyvas, užduok man kitą klausimą.
 
- Bet ar sutiktumėte su teiginiu, kad šis forumas ne progresuoja, o regresuoja – kokybės atžvilgiu?
- Kategoriškai sutikti tikrai negaliu, bet ir atmesti šį faktą būtų neprotinga. Galbūt reikėtų tuos progreso-regreso rėmus apibrėžti. Uždarbis.lt forume, mano manymu, per pastaruosius metus (laikinai sekiau forumą gal 2008 metais) kaip niekada sparčiai pradėjo plėtotis įvairių diskusijų pramonė, ypač, buitinių skiedalų skyrelis (off-topic). Ir tai, kad šiame skyrelyje esančios temos sudaro didelę dalį bendrų temų, leidžia mums manyti, kad uždarbis.lt sensta (senatvinis marazmas?). Bet bent jau aš visada sulaukiu pagalbos ir kokiame programavimo skyrelyje, todėl nesakysiu tos standartine tapusios frazės: „didieji protai emigravo“. Gal ir emigravo dalis, bet dalis dar liko.
 
- Kaip dažnai lankotės uždarbis.lt forume?
- Jei pasakyčiau, kad būnu čia dieną ir naktį, turbūt nepatikėtumėte. Bet kažkada taip buvo... O dabar apsilankau keletą kartų per dieną, pažvelgiu į naujausių temų penketuką, jei kažkas gražaus yra, pakomentuoju, ir viskas.
 
- Ar esate gavęs papeikimų ir už ką?
- Taip, esu gavęs kelius papeikimus – visus per pusę mėnesio. Pirmasis už smurto skatinimą (oi, kaip skatinau, tiesiog pasakiau, kad jei pamatyčiau vagį, užmusčiau jį). Antrasis už tai, kad nesutikau su vieno žmogėno, garbinančio karinės privalomosios tarnybos grąžinimą ir vadinančio mus bliautiniais, nuomone. Šiam žmogui palinkėčiau apsilankyti pas gerą specialistą, nes nesigydant galima sulaukti tokių simptomų, su kokiais pavyks įsidarbinti nebent į seimą.
 
- Ką manote apie šauktinių grąžinimą?
- Manau, kad į šį klausimą neatsakysiu, nes gausiu trečiąjį įspėjimą.
 
- Tuomet ką manote apie uždarbio moderatorius?
- Nesu blogos nuomonės. Žmonės atlieka savo pareigą ir tiek. Aišku, pasitaiko neadekvačių sprendimų, bet Lietuvos gyventojai prie to įpratę, nes, pavyzdžiui, kokiame seime kitokių sprendimų ir nebūna.
 
- Kokius uždarbiečius galėtumėte išskirti (iš geros pusės)?
- Kaip gerb. K. Kemzūra, kurį senas perdyla V. Garastas išspyrė iš karaliaus sosto, yra sakęs: „tai – visos komandos nuopelnas“. Negaliu išskirti nei vieno, nes visi lygūs – visi augina šį forumą daugiau ar mažiau – jei ne pranešimų rašymu, tai tiesiog apsilankymais čia didina lankomumo statistiką.
 
- Ar galėtumėte išskirti sritį, kurioje uždarbis.lt yra stipriausias – ar tai versle, o gal IT?
- Tai geriausiai galėtų padaryti žmogus, kuris aktyviai dalyvauja absoliučiai visose diskusijose. Pats dažnai lankausi IT skyreliuose, tačiau nelaikau šio forumo labai stipriu IT grandu.
 
- Esate pagarsėjęs kaip geradarys. Kas jus paskatino taip padėti žmonėms?
- Pasakysiu tik tiek: išsipildymo akcijų iš gero gyvenimo nedarau. Pagalba kitiems yra geras būdas susirasti naujų pažinčių, užsitarnauti reputacijos taškų, tačiau svarbiausia – įgauti daugiau pasitikėjimo savimi.
 
- Ačiū už interviu, Bern1994. Geros dienos!
- 100 LT.
 
- Užsikabinkite sau medalį. http://files.softicons.com/download/toolbar-icons/mono-reflection-yellow-icons-by-double-j-design/png/64/medal.png
Bern1994 pakilo nuo kėdės, sulaužė ją ir išėjo.

Kaip kažkas rašė Feisbuke, "Diplomas parodo tik tai kad jūs turėjote galimybę kažko išmokti".

Studijos duoda tiek, kiek pats sugebi pasiimti.
Keistas kai kuriu poziuris, kad univeras ar dar kazkas turi jus ismokinti.

Per savo ilgą amželį mačiau visko - kaip susikūrė uždarbis.lt, kaip tobulėjo elektronika, kaip gimė sesutė, kaip Gedimino prospektu žygiavo gėjai. Net kaip šuniukas tvarkė katytę - ir tą mačiau... Bet nemačiau, tiksliau sunkiai įžlibinau vieną dalyką - mąstantį jaunimą:
=Jaunimą, kuris žinotų, kad egzistuoja temų paieškos funkcija uždarbyje.
=Jaunimą, kuris prieš kurdamas tas pačias temas paskaitytų jau sukurtas.
=Jaunimą, kuris būtų labiau apsisprendęs.
=Jaunimą...
=Jaunimą...
=Jaunimą...
 
Kalbu aš apie uždarbio jaunimą, kuris kiekvieną dieną išstenėja po temą "kur stoti būsimam programuotojui?" arba "nafik man tas diplomas, bet gal rimtai studijuoti?". Nusiraminkit, jaunimas, aš jums padėsiu. Net šrifto pakeisti nepatingėjau dėl jūsų, reiškia tikrai padėsiu.
 
 
Studijų privalumai:
1. Studijuodamas būsite studentas ir turėsite valstybės nustatytą statusą, kuris jums bus naudingas tuo, kad kol studijuosite, tol būsite atleistas nuo įvairių prievolių, pavyzdžiui, karinės tarnybos, kuri šių dienų aktualija.
2. Valstybė yra nustačiusi tam tikras sąlygas tik jums. Kol esate studentas, jums nereikia mokėti privalomojo socialinio draudimo mokesčio (PSD). Jeigu norėtumėte kurti savo verslą būdami studentai (tai tikrai sveikintina), PSD mokesčiais rūpintis nereikėtų - tai valstybės iniciatyva. Taip pat lankantis poliklinikoje ar kitose valstybinėse gydymo įstaigose neprivalėsite susimokėti.
3. Valstybė jums, mielieji, suteikia daug nuolaidų, pavyzdžiui, transporto. Būdami studentais galėsite už mažą fiksuotą mokestį miesto transportu važinėti pas savo grupiokų merginas ir jas palinksminti (guci guci). Apskritai, valstybė investuoja į jus (finansuoja studijas).
4. Prie jūsų išlaikymo, mielieji, prisideda ne tik valstybė, bet ir šimtai bendrovių, kurios suteikia nuolaidų tik jums. Viena iš tokių bendrovių ir Tele2, studentams paruošusi net specialų mob. ryšio planą.
5. Studijuodami turėsite 4 metus arba 48 mėnesius, arba apie 200 savaičių, per kurias galėsite papildomai tobulėti. Ar įsivaizduojate, kiek per šį laikotarpį galima perskaityti knygų? Būtent - perskaityti knygų, o ne išdulkinti panų. Jeigu studijų laikotarpį skaičiuosite išdulkintų panų ar išgertų alaus butelių skaičiumi, iš jūsų bus specialistai tokie, kaip iš Upelio turinio valdymo sistemos - rimtas Wordpress konkurentas.
6. Kadangi būsite studentai, jūs vis dar skaitysitės kaip mokinai, išlaikomi ne tik valstybės, bet ir tėvų (bent jau galinčių tai leisti ir suprantančių, kad mokslas svarbiau už darbą spaudos kioske). Jeigu tėvai nepasiturintys ir pinigų reikia taip pat kaip ir žinių, galima teikti specialybines paslaugas (bent jau kažką minimaliai), bet jokiu būdu ne dirbti darbą kokiu padavėju - juk jūs ne koks medikas, negalintis teikti paslaugų be diplomo. Iškart patariu nesusigundyti lengvu uždarbiu kokiam gėlių turguje, nes taip tik darysite sau meškos paslaugą. Jeigu tikrai reikia pinigų, stenkitės naudoti savo specialybės žinias ir tik tuomet, jeigu jų visiškai neturite, dirbkite kažkokį kitą darbą.
7. Studijos pagerins jūsų valią ir suteiks disciplinuotumo. Keltis anksti ryte, naudotis bendrabučio "privilegijomis" (jeigu ten gyvensite), kasdien mokytis net nebūtinai tai, kas jums visiškai reikalinga, kęsti kandžius dėstytojų komentarus (retai taip nutinka) - to jums reikia, kad išugdytumėte pakantumą, disciplinuotumą ir įgautumėte valios. Būdamas atsakingas ir pareigingas studentas jūs išmoksite planuoti savo laiką ir darbus (prioritetais) - ne tik tam, kad laiku atsiskaitytumėte darbus, bet ir tam, kad pradėtumėte sau - atrastumėte laiko kokybiškam poilsiui, pramogoms. Juk geras specialistas niekada nekels šiknos nuo kėdės kai jam paskambins pusgirtis draugelis ir pasiūlys pasivažinėti naujutėlaičiu Škoda Šikoktavia. Antraip jis nebus geras specialistas - kas per kompetencija, jei svarbius darbus spontaniškai iškeičia į draugeliu įšikius.
8. Studijuodami susirasite naujų pažinčų. Ne tik draugų. Šiais laikais dėstytojai ne visi sovieticus stiliaus, kuomet juos net pakalbinti baisu. Yra ir tokių, kurie gali būti puikūs draugai neperžengiant tam tikrų ribų. Jie gali jus ne tik mokyti ir įvertinti, bet ir nukreipti tinkamu keliu - siųsti į renginius, rasti darbą ir panašiai. Apie pažintis su bendrakursiais, kurie galbūt kada nors taps jūsų kolegomis, jau net nekalbu. Kiek žinau, po kai kuriuos universitetus vaikšto įmonių atstovai ir tiesiog griebte graibsto darbuotojus. Be to, studijų metų teks praktikuotis, todėl pažintys su įmonėmis bus neišvengiamos. Taigi, sąžiningai mokantis gali pasisekti dvigubai - įgausite ne tik žinių, bet ir pažinčių. Dėstytojams tikrai patinka geri studentai, nors nemuša ir blogų.
9. Pamiršau paminėti, kad jeigu gerai mokysitės, periodiškai gausite ir stipendiją, kuri ypatingais atvejais gali siekti net kokį 100 eurų ar daugiau.
10. Studijuodami galėsite naudotis įvairia literatūra, kadangi kiekvienas universitetas jų turi labai daug. Tai jums nieko nekainuos. Ir patikėkite, ten yra tokių knygų, kokių nerasite internete.
11. Studijų programos yra paruoštos kažkokios tai ministerijos, kur dėdės ir tetos sėdi. Paruoštos jos taip, kad per 4 metus taptumėte ne siauro profilio specialistai. Tai reiškia, kad į jūsų galveles su kateteriu pumpuos ne tik specialybės žinias, bet ir kitokias. Pripažįstu, kad visos jos nebus naudingos, bet kai kurios tikrai pravers gyvenime ir galbūt praplės jūsų akiratį (tiksliau, jeigu nesate išsigimęs genijus, tai tikrai turėtų praplėsti).
12. Pagalba - visada online. Kartais gi būna, kad googlini googlini, bet nerandi to, ko ieškai. Atrodo užduodi paprastą klausimą tai mašinai, bet ji vis tiek spardosi. Štai dėstytojai nesispardys - užduosi jiems klausimą, kuris susijęs su einamuoju dalyku, tai jie ims ir atsakys - nereikės nei googlinti. Geras, ar ne? Kitaip tariant, sutaupysite daug laiko. Be to, internete sunku atsirinkti informaciją gerą nuo blogos, juk jame gali rašyti bet kas - ir ką tik gimęs kūdikis, ir Ostapenko. O atsakymą į užduotą klausimą išgirsite tiesiai iš kompetetingo specialisto lūpų.
13. Studijų programos paruoštos taip, kad nereikėtų mėtytis. Įgausite įvairiapusiškų pagrindų, ne tik specialybinių. Programuos paruoštos taip, kad iš jūsų išaugtų tikrai geri specialistai (iš dalies todėl lietuviai garsėja kaip geri IT specialistai). O dabar įsivaizduoktie, kad mokytumėtės savarankiškai. Ir kaip tai darytumėt? Kurtumėte muzikos svetainę su plain PHP? Ir ką jūs išmoktumėte? Gerai, nieko nesakau, gal ir taptumėte geri programuotojai, bet vargu ar mokėtumėte dirbti su kokiu Office paketu, nes jūs jo paprasčiausiai nepaliestumėte. Sakysite man, kam jo reikia? Pasakykite tai savo būsimam darbdaviui.
14. Universitetas jums suteiks ne tik žinių, bet ir resursų. Pavyzdžiui, turėtumėte gauti galimybę naudotis el. paštu, hostingu, galbūt net serveriu. Apie naudojimąsi kompiuteriais jau net nekalbu. Taip pat yra galimybė gauti pigiai arba net nemokamai tam tikras programas, kadangi universitetai su daug kuo būna pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Apskritai, jūs kaip studentai turėsite daug privilegijų.
15. Išmoksite gyventi savarankiškai. Jeigu jums teks studijuoti kitame mieste, tai gyvensite naujame būste. Gyvensite savarankiškai, todėl tikrai šmoksite daugiau nei mokėjote iki tol. Tai puiki gyvenimo mokykla, nors su posakiu, kad studentui privalu pagyventi bendrabutyje, nesutinku.
16. Gausite diplomą, kuris įrodys jūsų žinias ir su kuriuo galėsite įsidarbinti į įstaigas, kurios jo prašo (dažniausiai tai valstybinės įstaigos - Blackbeard papildymas).
 
 
Studijuojami dalykai:
Šiek tiek paanalizuosiu, ką studijuoja programuotojai. Turbūt jau visi žino, kad programuotojams rengti yra programų sistemų studijų programa. Vienur ji gali vadintis vienaip, kitur kitaip. Dėstomi dalykai kaip diena ir naktis tikrai nesiskiria, skirtis gali tik kokybė (kur studijuoti - čia jau atskira tema). Pažvelkime į VU programų sistemos dalykėlius.
 
Aprašas:
 
Kiekviename semestre mokysitės 6 dalykų. Beveik visi jie - specialybiniai.
 
1 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Visokios matricos ir panašiai. Dalykas labai svarbus nėra, bet turėti algebrines žinias bent minimaliai programuotojams reikia - su matricomis jie susiduria tikrai.
=Diskrečioji matematika. Tai naudinga matematikos šaka, kuri tikrai reikalinga programuotojui. Pradedant būlio funkcijomis, baigiant informologija. Iš visų matematikos šakų ši arčiausiai IT.
=Kompiuterių architektūra. Sužinosite kaip veikia kompiuteris. Tiksliau, jo operacinė sistema ir panašiai. Šį dalyką galima mylėti arba nekęsti, kitaip nebūna. Arba galima suprasti, arba nesuprasti - bet jeigu nesuprasite, tai jokio malonumo.
=Procedūrinis programavimas. Tai tokia kaip introdukcija į programavimą, panašiai kas ir mokykloje, tik aišku, užduotys gali skirtis. Vėliau pamažu atsisveikinsite su procedūromis ir turbūt, kad pereisite prie objektų.
=IT ir komunikacijos įgūdžiai. Nuo Office pradmenų iki psichologinių aspektų. Šis dalykas iš esmės padeda lavinti save kaip asmenybę, ne tik kaip programuotoją. Aišku, galėtų būti ir nesujungta nemaža dalis dalykų į šią paskaitą, bet yra kaip yra.
=Anglų kalba. Čia jau nėra ką komentuoti, tiesiog anglų kalba, susijusi su specialybe. Gali atrodyti nuobodu, gali atrodyti vieniems lengva, kitiems sunku.
 
2 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Matematika tęsiasi.
=Algoritmų teorija. Dalykas gan rimtas ir svarbus, nes realizuoti algoritmą programavimo kalba - programuotojo uždavinys, o tam, kad kodą būtų lengviau parašyti, sugalvoti, ar išvis suvokti, reikia susipažinti su įvairiais jau egzistuojančiais algoritmais. Pats algoritmų kūrimas įprastai nėra programuotojo reikalas, tačiau pagrindus turėti svarbu.
=Algoritmai ir duomenų struktūros. Kaip suprantu, čia tas pats kas ir aukščiau, tik prisideda duomenų struktūros. Nors galbūt šis dalykas grynai IT, o ankstesnis - matematinis. Ties šia vieta galėtų pataisyti studijuojantysis.
=Objektinis programavimas. Štai čia prasideda tikrasis programavimas, kuris ir turėtų tapti jūsų kasdienybe
=Anglų kalba. 1 semestro tęsinys.
 
3 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Susipažinsite su programų kūrimo teorija nebūtinai iš programavimo pusės, juk reikia mokėti tinkamai struktūrizuoti produkto kūrimo darbus ar paruošti programą leidimui.
=Duomenų bazių valdymo sistemos. Pavadinimas kalba už save. Šios paskaitos tikrai suteiks labai reikalingų žinių - duomenų bazės yra šiandienos IT pasaulio svarbi dalis.
=Objektinis programavimas. Jis tęsiasi.
=Matematinė logika. Iš tiesų tai 1 semestre pamatytos diskrečiosios matematikos dalis. Ji įterpiama kaip atskiras dalykas turbūt todėl, kad yra plati, pusiau filosofinė. Dalykas gali atrodyti rimtas ir užkabinantis ir įdomus, arba visiškai neįdomus ir nuobodus.
 
4 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Mokomės ir toliau programų inžinerijos meno.
=Matematika programų sistemoms. Matematika vis dar tęsiasi (bet jau ir baigiasi).
=Kompiuterių tinklai. Kaip ir išmanyti kompiuterio veikimo bazinius principus, taip ir suprasti, kaip veikia ir kaip administruojami kompiuterių tinklai - programuotojui neturėtų būti bėda. Iš tikro, tai naudingas dalykas ir žinios tikrai nepakenks, nors tai ganėtinai plati sritis, bet gal ji jums taip patiks, kad nuspręsite tapti tinklų administratoriais (kuo dirbsite baigę šią studijų programą, priklauso tik nuo jūsų).
 
5 semestras:
=Programų sistemų testavimas. Išmoksite testavimo teorijų. Juk reikia, kad sukurtas produktas veiktų, o jei nereikia, tai užleiskite studijų vietą labiau motyvuotam asmeniui.
=Interneto technologijos. Kaip ir pavadinimas pasako, susipažinsite su interneto technologijomis. Šiuo atveju tai nebus kažkoks HTML (jis jau regimas 1 semestre). Čia susipažinsite su XML ir panašiomis sąvokomis, pažvelgsite į svetainių kūrimą-architektūrą giliau.
=Žmogaus-kompiuterio sąveika. Šis dalykas padės suprasti, ko reikia vartotojams. Nors skambėti gali vienaip, bet susipažįstama labiau su grafinėmis subtilybėmis ir vartotojų poreikiais, iš ko suprasite, kaip geriausiai paruošti programos vaizdą vartotojui.
=Programų sistemų projektavimas. Apie šį dalyką nepasakysiu nieko. Skamba panašiai kaip į programų sistemų inžineriją, bet skirtumų, matyt, yra.
 
6 semestras.
=Programų sistemų kūrimas. Dar vienas kabliukas, kurio paaiškinti negaliu.
=Profesionalumas ir etika. Labai vertingas dalykas yra ta etika, tik mažai kas supranta. Nespecialybinis dalykas, bet ir gerai, nes jų ir taip nėra daug.
 
Daugiau neberašau, nes pagrindas jau yra. Praleidau tokius dalykus kaip kursiniai ar praktiniai darbai, taip pat pasirenkamuosius modulius. Jų yra ne viena dešimtis, dalis specialybinių, dalis ne.
 
Taigi, kaip matote studijuodami susidursite su įvairaus plauko dalykais, kurių daugumos įprastame gyvenime bent jau plačiai tikrai nepaliestumėte. Įgausite svarbius pradmenis, kurie tikrai svarbūs tam, kad:
=Susidomėtumėte ir turėtumėte norą tobulėti.
=Taptumėte geri specialistai.
=Rastumėte gerą darbą.
 
Studijos iš jūsų nepadarys specialistų, tačiau suteiks galimybę tokiais tapti tokiu atveju, jei dirbsite papildomai. Kitaip... Kas iš jūsų bus. Daugiausiai - vidutiniokai. Bet ir jie daug dirba, jeigu yra negabūs, nes sakoma, kad juodas darbas atsiperka ir kvailiui.
 
Įgavę studijų patirties jūs jau žinosite kur bazuotis ir manau, kad nesimėtysite prie nereikšmingų veiklų, kokiomis galbūt užsiėmėte iki tol. Geras specialistas gali diplomo ir neturėti, tačiau svarbiausia ne jis, svarbiausia - studijų procesas ir jo teikiami privalumai. Su pagrindiniais aspektais jūs jau susipažinote, dabar galite pagalvoti - gal visgi verta studijuoti?

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Gal galėtų scroll būt miesto pasirinkime? Arba placeholder'is, kad vedant atsiras daugiau, nes iškart nevisai aišku.
 
Pats dažnai važinėju iš rajono į miestą ir atgal, tai užsiregistruosiu, jei nepamiršiu - tikrai negaila į laisvą vietą ką nors pasisodint.
Būtų neblogai koks nors tapatybės patvirtinimas, matomas tik administratoriams, kad atbaidyt niekdarius. Kaip privalumą paminėjai registracijos nebuvimą - patvirtinimas galėtų būti neprivalomas. Tarkim jei esi pasportavęs vyrukas, gali per daug nesigilint, bet merginos turbūt mieliau rinktųsi patvirtintą vežiką.
Ir atsiliepimų sistema nepamaišytų - pvz. „malonus žmogus, jokių problemų" arba „vairuoja pavojingai, visą kelią rūkė". Ir paskutinis pasiūlymas, gal kiek mažiau svarbus - galimybė vairuotojams pažymėti, ar jie rūko mašinoj.

Sveiki, uždarbiečiai!
 
Truputį pareklamuosiu savo su kolegomis projektėlį, į kurį įdėjome visą savo širdį, tad prašau labai nesmerkti :) Galbūt bus kažkam naudinga.
 
Paleidome naują tinklapį - https://www.beratu.lt, kurio pagalba lengvai ir greitai galima susirasti su kuo pavažiuoti Lietuvos teritorijoje (iš tų, kas jau važiuoja su mašinomis) arba susirasti sau pakeleivių. Į projektą įdėta labai daug meilės ir pastangų. Viskas atrodo labai paprastai - toks ir buvo tikslas.
 
Šiais laikais panašaus tipo svetainės dygsta lyg grybai po lietaus. Taigi, kuo nuo jų skiriamės:

Paprastumas. Labai minimalistinė paieškos forma, leidžianti sutaupyti laiko paieškose.
Tranzavimo kelionės iš įvairiausių šaltinių, rodomi vienoje vietoje. Skelbimai imami ir rodomi iš tokių šaltinių, kaip viešos Facebook grupės ir kt.
Nereikalinga registracija (nebent Facebook prisijungimas, norint pasinaudoti papildomomis paslaugomis).
Viena iš tokių papildomų paslaugų - kelionių prenumerata. Neradus važiuojančių reikiamu metu, galima užsiprenumeruoti nemokamą SMS žinutę, kuri bus išsiųsta iškart, kai tik atsiras kelionė ieškomu maršrutu pagal nustatytus filtrus.

 
Šiuo metu rodomos kelionės tik Lietuvos teritorijoje, tačiau planuose yra plėstis kiek toliau. Taip pat planuojamos kelios naujos galimybės, kurios dar labiau supaprastins paiešką ir padarys ją ( :) ) patogesnę.
 
Kol kas apie monetizavimą nėra galvojama, todėl nerasite nei vienos reklamos. Tinklapis taip pat pritaikytas mobiliems įrenginiams (kol kas gali veikti nevisai tobulai).
 
Būtų labai malonu išgirsti atsiliepimų (gerų ar blogų, iš vartotojo arba iš techninės pusės), galbūt kažkokių pageidavimų arba pastebėtų klaidų. Facebook grupė.
 
P.S. programuotojams - naudojamas stack'as:

AngularJS
NodeJS
.NET
MySQL, MongoDB, Redis

 
Ačiū už dėmesį ir smagaus naudojimosi!