Paulius

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

Aš kadangi keliauju be žinomo maršruto, be bilietų ir dažniausiai vienas, turiu šiek tiek daugiau pasirūpint savim. Kai atkeliauji į kokį kurortą, tai ten svarbiausia turėt švarų drabužį ir pakankamai pinigų. Bet nuvažiuok į kokią Hiiumaa salą Estijoje, kur vaizdas labiau į Pripetę panašus ir ten problemos iškils :D. Yra autobusas, kuris važinėja po kaimus su maisto produktais ir žmonės jame perkasi. Realiai, nulis veiksmo netgi „kurortuose“ :).
 
Ai, dar vienas patarimas. Jei kažkur iškeliauji tolėliau, tai būtina turėti maisto daugiau, kad nereikėtų pirktis užkandžio kokioje degalinėje ar kavinėje. 100g šokolado ir sauja studentų maisto (razinos + riešutai) gana efektyvus ir pigus variantas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
 
Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
 
Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
 
Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
 
Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
 
Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
 
Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
 
Ekstra
Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
 
Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
 
Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
 
Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
 
Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
 
 
Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.

Valio, panašu, jog Tau keliaujant draugija tik maišytų :). Kelionės nelabai nuo gyvenimo skiriasi, tik leidžia lengviau susiprasti, kas esi ir kaip jautiesi.
 
Dėl klausimų, tai visuomet malonu padėti - kuo daugiau klausimų, tuo greičiau mano tinklaraštis vėl atsigaus (išsiduodu - pradėsiu blogą apie keliones alternatyviai, nes senąjį uždariau). Svarbu žinoti, jog yra poreikis :).
 
Užaugti? Dvasine, fizine, emocine, moraline - visomis :). Tiesiog suprasi, jog šalia Tavęs niekas nepaguos (aišku, gali viską paversti juoko forma ir pasijuokti su pakeleiviais - tuomet ir laimė nusišypsos), jei bus sunku - nepadės. Su viskuo tvarkysiesi pats, miegot eisi vienas, atsikelsi irgi vienas. Jei dviese galima pasiskirstyti daiktus, vienam teks nešti viską. Jei reikės apsispręsti, apsispręsi vienas (man tai tik privalumas, kai nereikia tartis, ką daryti - pailsėti su knyga rankose ar stovėti ant kelio).

Kaip keliavai anksčiau? Ar norėdavai savo asmeninės erdvės, ar mėgdavai kompaniją? Ar sėstum dabar į mašiną, nuvažiuotum prie jūros ir džiaugtumeis akimirka, žiūrėdamas į jūrą? Aš - taip.
 
Tranzuoti irgi gana abstraktus dalykas. Vien tranzavimas nėra įdomu (kalbu apie kelių dienų tikslo siekimą, kai kartais tenka ir pasikankinti), reikia kažkokių pramogų. Vieniems - tai miestų lankymas, kiti tiesiog laksto po klubus, treti dar ką sugalvoja. Pagalvojęs, ką veiksi (juk būtų nesąmonė tranzuoti kelias dienas, pastovėti prie ženklo ir grįžti atgal, tiesa?), gal rasi atsakymą. Tik turėk omenyje, jog didžiausi asmeniniai pasisekimai ir svetimos kultūros pažinimas pasiekiami būnant vienam ir nesivaržant. O vidinė ramybė, jei sugebėsi nepalūžti ir apsisukti, bus pasiekiama kur kas paprasčiau. Tai turbūt vienas svarbiausių mano kelionės tikslų kiekvieną kartą, kai susikraunu kuprinę ir žygiuoju link kelio.
 
Tiesiog keliavimui vienam ir irgi reikia „užaugti“ - jeigu nekyla klausimų dėl įrangos*, maršruto planavimo, miego ant pievutės baimės, žinojimas, ką daryti tranzuojant etc, tuomet jau gali keliauti kaip nori ir kur nori. Gali viską išmokti savu kailiu, bet dalintis patirtimi irgi yra gerai. Nors pats pradėjau tranzuoti vienas, pirmą kartą į užsienį (Latviją) iškeliavau taip pat vienas, į savąją odisėją (4900km, iki Rumunijos-Bulgarijos sienos prie juodosios jūros) iškeliavau ne vienas. Matyt daug ką pasako faktas, jog ilgai namie neužsibuvau ir iškeliavau į Estiją/Suomiją... tąkart, jau vienas :).
 
 
* - turiu omenyje, žinau, ką pasiimti, tik kartais nežinau, ar to tikrai reikės - ir taip bus visuomet. Ar man reikės megztuko, o gal visas dienas švies saulė? Ar man reikės vaistų, o gal nesirgsiu? Tačiau tai dalykai, kurie dažniausiai yra svarbesni negu dvejonės „imti ar ne“ :).

Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
 
Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
 
Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
 
Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
 
Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)

mikas1982 bet turbut jau daugelis ji pamirso nes paskutiniu metu nematau kad rasytu forume ir Mykolas ( Litas )

Ieškojau baisiai senos temos ir teko peržiūrėti daug savo įrašų, tad nusprendžiau, kad jau laikas.. (Bet taip ir neradau ko ieškojau :) )
 
O viskas buvo taip:
 
Pirmą kartą apie domenus su lietuviškomis raidėmis išgirdau perskaitęs straipsnį apie pono M.K ir švyturys.lt teisinius ginčus. Čia berods 2007 metų vasara.
Sekiau kiekvieną naujiena šia tema.
 
Tuo metu domenų su lietuviškomis raidėmis buvo apie 130 vnt. (Paskambinus į domreg pasakydavo, db jau yra statistika)
 
2007 spalis-lapkritis: atsirinkau apie 150 vnt IDN domenų ir užregistravau per kelias dienas. Tarp jų buvo tokie kaip: izidė.lt, mokėjimai.lt, uždarbis.lt, tildė.lt, čilipica.lt, versložinios.lt ir t.t. Buvo ir tikrai kvailų (žiūrint šiandieniniu protu).
 
Turėjau kvailą įdėją ir begalinį tikėjimą, jog užpirkus tokį kiekį, pavyks sukelti bangą ir jie pasidarys labai visiems reikalingi. (Šiandien man tai atrodo tai lb nutrūkgalviška, pinigai juk ne tokie ir vaikiški buvo..)
 
Bet manau, kad man pavyko:
http://vz.lt/straips...eliu_ir_nosiniu
Atsiprašau, bet kol kas nepateiksiu visų straipsnių linkų, nerandu, ne visus pamenu..
 
Uždarbyje prasidėjo diskusijos apie IDN, pagausėjo jų registracija, to pasekoje buvo dar keli straipsniai.
 
O aš.. Pradėjau rašyti laiškus domenų savininkams su gana atviru tekstu (Tuo metu dar nebuvo teisinės praktikos dėl uždarbio iš trademarkų domenų pavidalu), vesti derybas dėl kainos..
Jau nepamenu koks domenas buvo parduotas pats pirmasis.
Bet rezultatai manęs nežavėjo, pelnas pasiektas per mėnesį nė iš tolo neprilygo visų domenų registracijos kaštams..
 
Entuziazmas po truputi slūgo, ne visos derybos ėjo mano naudai.. Galų gale tai buvo pirmas blynas šioje srityje :).
 
Po gruodžio 20 susirgau labas akcija (2ct už iš kito tinklo gautą žinutę(Apie tai sukursiu atskirą ir tikrai įdomią temą) ir domenus visiškai apleidau..
Apleidau iki kovo ar balandžio.
 
Tuo metu jau neberūpėjo-atsipirks šis mano manevras ar nea, tad viskas buvo vien tik iš sportinio intereso.
Iš tų 150 parduoti buvo oi ne visi. Ne viena dešimtis jų nusidropino ir laisvi po šiai dienai :).
 
Kaip dabar skaičiuoju pliusas gavosi, kad ir nedidukas, tačiau pliusas.
 
Brangiausiai parduotas IDN už 2500 3000 lt. (Koks-neminėsiu, bet kad tai tikras sandoris supratau tik tada, kai gavau pinigus į sąskaitą, nes tai buvo daugiau komedija, nei pirkimas-pardavimas (Papildysiu sekančiame poste)).
Kitas už 1500 lt, likusieji po 100-300 lt, kai kurie už reg fee, keli padovanoti. O kažkur pusė tiesiog nusidropino. Mokėjimai.lt buvo atiduotas už reg fee su prašymu logotipe užsidėti taškiuką. Uždarbis.lt atiduotas su tokia pat sąlyga (Nupagady žadėjo alaus pastatyti :))). Dar skolos neatsiėmiau :D ).
 
Teistis dėl domeno taip ir neteko. Su visais kažkaip gražiuoju pavyko sutarti. Visi domenai buvo parduoti/atiduoti pirmaisiais domeno gyvavimo metais. Nė vieno nepratesiau.
 
Nuomonė apie IDN šiandien: š*das tie IDN :). Pašto tarnybos nedraugauja su lietuvybe, vartotojai tikrai nepratę prie lietuvybės www adrese. Ir t.t.
 
Nesugalvoju nieko teigiamo apie domenus su lietuviškomis raidėmis.
Nors ir naudoju paštą: [email protected], bet varianto su IDN nesu užsiregistravęs. Nematau prasmės mokėti reg fee už niekam nereikalingą paukštuką.
 
Stengiausi mintis dėlioti kuo nuosekliau, bet vandens nutekėjo nemenkai, tad nepykit, labai nebarkit jei kur suklydau ;)

jei kada reiks pagelbos tai uzsuk ce,ir gelesciu zmones pardavineja ir seip pilna auksarankiu
http://knives.lt/

Siera Leonėje gyvenantis 15-metis Kelvinas Doe yra savamokslis inžinierius, gebantis iš šiukšlių pagaminti veikiančius elektros generatorius, radijo siųstuvus, baterijas ir kitą techniką.
 
Neveikiančios elektronikos detalių K.Doe randa šiukšlių konteineriuose, o kūrybinių idėjų jam įkvepia poreikiai.
 
„Siera Leonėje elektrą mes turime ne itin dažnai. Šviesos įsižiebia kartą per savaitę, o likusį laiką naktimis būna tamsu. Todėl aš sukūriau baterijas, kad žmonės galėtų uždegti lempas namuose“, – sako jaunuolis.
 
Jis savo reikmėms surinko radijo siųstuvą, kuriuo transliuoja muziką ir praneša naujienas, prisidengdamas slapyvardžiu „DJ Focus“. O ateityje tikisi pagaminti vėjo malūną, kuris gamintų elektros energiją.
 
Šis talentingas jaunuolis buvo pakviestas trijų savaičių stažuotei į Masačusetso technologijos institutą (Kembridžas, JAV). K.Doe buvo jauniausias žmogus, pakviestas į „Viešinčių praktikantų programą“ institute.
 
Siūlome pasižiūrėti reportažą (anglų k.):
 

SALTINIS: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/smile/savamokslis-15-metis-afrikietis-is-siuksliu-konstruoja-baterijas-radijo-siustuvus-ir-kita-technika-652-281642#ixzz2DH50EAZh