pauliuzas97

Na reiškiasi mums beveik visiem IQ trūkumas. Kiekvienas turim priklausomybę ir tik skiriasi tos priklausomybės pobūdis ir mąstas. Kiek daug žmonių rūko, geria, lošia, yra narkomanai ir negali to mesti? Kiek žmonių turi priklausomybę nuo saldumynų, prekinimosi, kompiuterinių žaidimų? Juk ir tai būna akivaizdu, kad geruoju nesibaigs. Kiekvienas žmogus skirtingai kažkam jaučia potraukį, o svarbiausia, kad tas potraukis nepavirstų liga, na o IQ tikrai nemanau, kad čia yra kuom nors dėtas, nes tikrai daug milijonierių ir kitų protingų ar aukšto visuomenės sluoksnio žmonių papuola į lošimų priklausomybės pinkles.

Aš pabūsiu velnio advokatas, nes aš niekaip nesuprantu šiuolaikinių NOMAD'ų.
 
O aš tai siūlyčiau rinktis 1 variantą ir socializuotis čia, gimtojoje šalyje. Atvažiavęs ir nieko neturėdamas gali pradėti vaikščioti į visokius meetup'us pagal savo pomėgius, gali pradėti užsiiminėti patinkančia veikla (joga, laipiojimas, skaidymas, dviračiai, pėsčiųjų žygiai, baidarės, wake, kite ir kitas sportas, knygos - veiklų yra sočiai). Atsiras draugų pagal pomėgius, su kai kuriais gal ir artimesnis ryšys bus. O keliaujant po pasaulį sutiksi daug įdomių ir gerų žmonių, bet jie ir liks tik blyksnis tavo gyvenime.
 
Čia daugiau požiūrio klausimas. Yra žmonės, kuriems labai svarbu turėti vaikų ir tai visa gyvenimo prasmė. Kiti netgi turėdami artimą žmogų nenori turėti vaikų. Dar kiti iš viso nenori nieko prisileisti ir geriausiai jaučiasi vieni. Pamąstyk kas tau labiausiai patinka. Nes aišku kad su vaikais po pasaulį tikrai nepakeliausi, tai 2 variantas atpuola. Jei nori sukurti rimtus santykius, turėti žmoną - manau kad 2 variantas irgi atpuola. 1 Variantas atrodo žaviai, kol esi jaunas, viskas gerai, tūsai ir draugai supa kasdien. O po to kas? Apie 30 gyvenimo metus po truputį draugai pradeda atkritinėti - vesti, susilaukti vaikų, nusėda į šeimyninį gyvenimą ir savaime aišku su savo gyvenimo ritmu jau tu iškrenti iš jų rato. Arba jie iškrenta (čia požiūrio klausimas). Vėliau jau ir prasideda visokie sveikatos sutrikimai (neduok dieve kokia nors trauma ar pan., o vėliau dėl ligų). Būdamas nomad pamatysi, kad lieki vienas kaip pirštas - nei draugų, nei šeimos, jokios socialinės aplinkos.
 
Tas Nomad judėjimas dabar yra labai smagus, kol visi nomadai yra jauni ir sveiki, saulė šviečia ir t.t.. Kaip bus po kokių 10 - 20 metų? Kaip sakiau - priklauso nuo to, koks tu žmogus. Jei tu būdamas 1 jautiesi gerai - viskas ok. Bet žmopgus yra socialinė būtybė, pvz., man pati geriausia diena - praleista su savo vaikais. Bet ką reiškia vaikas supras tik tas, kas turi vaikų ir kas jų nori. Tad ir grįštant prie tavo klausimo - ką daryti - sakyčiau pirmiausia pagalvok kokie tavo ateities planai. Kokią įsivaizduoji senatvę - su banglente kažkur paplūdymyje ar su vaikais ar anūkais kažkur prie namų?

Viza galima gauti Tailando konsulate Vilniui multiple entry uzteks metam kazkur, bet ir jei pasibaigs nulekt galima greit i salia esancia sali pasidaryt vel 3 men. Aisku knisa tas vizu reikalas, bet verta :D
 
Viskas cia yra ko reik, intikas, baseinas, tik va su cepelinais hujovai nes tarkos nera ir grietines sunku rast :D

Jus man paaiskinkit apie ta keliavima vienam???
As net i akra vienas neiciau pasivaiksciot, o ka jau kalbet apie kitas salis?
 
Ar cia taip jums smagu vieniems i koki bara eit ar, kad ir po grazias salies vietas vaikscioti vieniems?

Puikiausias mums visiems žinomas pavyzdys - renatas tamošiūnas :)

Policijos reformos grimasos: gerinant statistiką užsimerkia ne tik prieš vagystes, bet ir prieš mįslingas mirtis
 
Paslauga susidomėjęs vyras perveda pinigus, tačiau mainais nieko negauna. Deja, policijos pagalbos jis nesulaukia, Utenos komisariate iš tyrėjos išgirsta, neva sukčius su juo jau atsiskaitė, apgauti nieko nenorėjo, o paslaugas suteikė. Nors tyrėja patvirtina negavusi banko išrašo apie grąžintus pinigus, nutarta ikiteisminio tyrimo nepradėti.
 
Panašių atvejų, kai abejonių kelia policijos sprendimai atsisakyti pradėti tirti ne tik smulkias vagystes, bet ir sunkius smurtinius nusikaltimus, daugėja. Viena tokios situacijos priežasčių įvardijama policijos reforma.
 
Reformą įvykdę policijos atstovai džiaugiasi teigiamomis permainomis, generalinis komisaras Linas Pernavas rodo nusikalstamumo statistiką ir visuomenės nuomonės apklausos rezultatus, kurie, iš pirmo žvilgsnio, atrodo įspūdingai.
 
Ar tai reiškia, kad Lietuva tapo gerokai saugesnė šalis? "Statistika tarsi gerėja, bet tai daroma aukų sąskaita, nusikalstamos veikos tiesiog neregistruojamos", – tvirtina Mykolo Romerio universiteto profesorius ir buvęs Policijos fakulteto dekanas Petras Ancelis. Anot jo, procesai, kai policija įvairiais būdais pradėjo manipuliuoti registruoto nusikalstamumo statistika, prasidėjo dar 2009-aisiais.
 
Profesorius negali atsistebėti, kaip policijos vadovybė nesuvokia tokio elgesio pasekmių ateityje – nepersekiojami nusikaltėliai tik tobulėja, trumpiau sakant, ugdoma nauja teisės pažeidėjų karta, kuri po dešimtmečio gali žiauriai siautėti pasijutusi neliečiama.
 
"Kai tokie dalykai nefiksuojami, jie ateičiai sukelia tokių procesų, kad nusikaltėliai jaunėja, jie siautėja nebaudžiami. Smulkūs nusikaltėliai vis tiek turi būti fiksuojami, kontroliuojami, persekiojami. Šių dalykų slėpti nereikia", – sako P.Ancelis.
 
Pradėjus gilintis į policijos veiklą, per metus skaičius bylų, kai prokurorai nusprendė panaikinti policijoje priimtus nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, išaugo daugiau nei triskart, nuo 406 arba 1,1 proc. visų bylų iki 1325 arba 4,1 proc. visų bylų.
 
Generalinis prokuroras praėjusių metų gegužę raštu kreipėsi į policijos vadovybę, atkreipdamas dėmesį į trūkumus, kai pareigūnai vis dažniau be pagrindo neregistruoja, arba nusikaltimus registruoja pavėluotai. Tokių atvejų prokurorai atrado dešimtis, o tarp jų yra ir pavyzdžių, kai policija net nepradėjo tyrimo dėl sumušto ir apiplėšto žmogaus, ne vieno smurto atvejo ir daugybės vagysčių.
 
Mūsų įstatymuose yra saugiklių nuo tokio galimo policijos piktnaudžiavimo. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, nedelsiant pradėti tyrimą, tada jį imasi kontroliuoti prokuroras. Tačiau policija sugalvojo, kaip apeiti prokuratūrą. 2016-ųjų pradžioje komisariatams išplatintas generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio pasirašytas raštas, kai pareigūnai skatinami, nepasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, nepradėti nei aplinkybių patikslinimo, nei priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nepradėjus tyrimo prokurorų informacija nepasiekia.
 
Kai nepriimamas joks procesinis sprendimas, pranešimai apie vagystes, užpuolimus ir kitus nusikaltimus, nurašomi "į bylą". Vienam 15min kalbintam prokurorui tokie nurašymai primena sovietmetį. Dar įdomiau, kai prokurorai pamatė, kad "į bylą" nurašomi ir netiriami pagrįsti pranešimai apie nusikaltimus, į policiją buvo kreiptasi reikalaujant kiekvieną mėnesį prokurorus informuoti apie "į bylą" nurašytus sprendimus.
 
Į šią problemą dėmesys atkreipiamas ir VRM pažymoje. Pastebima, kad vis didesnis dėmesys skiriamas tyrimams, kur įtariamieji įkliūna su įkalčiais arba nusikaltimų vietoje – girti prie vairo, mušantys žmonas ar traukiantys marihuanos suktines, o nusikaltimus, kur įtariamieji nėra iškart aiškūs, vengiama tirti ir net registruoti.
 
"Užpernai ir pernai išaiškinamumas siekė 55 proc., o gyvenime, duok Dieve, kad būtų bent 30 proc., – sako P.Ancelis ir priduria. – Ištyrimas? Koks ištyrimas, jei nepradėjai ikiteisminio tyrimo. Tiriame akivaizdžius nusikaltimus, smurtas artimoje aplinkoje, pasipriešinimas pareigūnams, čia net nėra ką tirti. Ką čia aiškintis? Atvažiavai, konstatavai faktą ir siunti bylą į teismą. Šių nusikalstamų veikų registravimas ženkliai šoktelėjo, o veikų išaiškinamumas vos ne 100 proc."
 
Štai Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate per mėnesį gauta 15 pranešimų apie telefonų vagystes, tačiau nepriimta jokio sprendimo ir jie nurašyti „į bylą“. „Į bylą“ nurašyta dar 14 pranešimų, tarp kurių – sumuštas asmuo, atimtas telefonas, pavogta piniginė su dokumentais, banke išgryninta 2 tūkst. eurų, prie klubo penkių asmenų sumušta mergina. Visus šiuos „į bylą“ nurašytus pranešimus patikrinę prokurorai rado nusikalstamos veikos požymių. Susisiekus su nukentėjusiais, 3 iš jų parašė naujus skundus ir buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
 
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/policijos-reformos-grimasos-gerinant-statistika-uzsimerkia-ne-tik-pries-vagystes-bet-ir-pries-mislingas-mirtis-59-937490

:rolleyes: Sveiki visi. Esu Gintautas is Vilniaus. Remontuoju automobilius dažniausiai perenku variklius.

Nepaversk dar vienos temos apie savo problemas.

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Esu naujas narys.Mano vardas Normantas.Dirbu elektros inžinerijos ir elektros miesto transporto ir infrastrukūros srityse,laisvalaikiu ,arba hobis ,arba gyvenimo būdas ,-aviacija,skraidau kelių tipų orlaiviais ir ultralengvaisiais skraidymo aparatais,buvęs parašiutininkas.Mėgstu dailę ir gerą muziką.

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.

Kas dėl kerniaus, tai niekur jis nedingęs, gi dar visai nesenai rašė temoje, kad aršauskas jam siuntė kokį tai įspėjimą, ar grasinimą, dėl to, kad ištrintų visas temas sukurtas apie jį (aršauską) iš uždarbio forumo. Tai kernius tiesiog klausė liaudės, ar reikia taip daryti, bet vietoj to, kad būtų kažkas išsiaiškinta, ir ta tema liko tik dar viena aršauško purvynė.
Tikrai nenustebčiau, jei jis čia reguliariai ir lankosi, bei skaito mūsų nesąmones, tiesiog patys pagalvokit, ar jūs gaištumėt savo laiką atsakinėdami į visokias eilinių žmonių užklausas pagalbos centre, ar šeip vargtumėt tobulindami forumą, dėl kažko? Gi linkomanija su tuo pačiu dizainu irgi sukasi per 10metų, ir viskas yra labai super, neverta gaišti laiko. Trūksta tik vieno, galėtų jis (kernius) paskirti kažkokią savo laiko dalį, ir išrinkti naujus moderatorius forumui, ir tada forumas toliau tekės sava vaga.

Pirmiausia turėtum kreiptis į tv pagalbą, kad surastų Kernių. Seniai forumas jau nebeatnaujinamas.

Na kadangi zoles verslu jau nebeuzsiimu, tai inesiu siek tiek samysio i diskusija, kur sakoma, kad zole pjaut nelabai rimta :) Su GERU trimeriu ir turint praktikos, na aisku, dar nebijant fizinio darbo, galima vienam zmogui per diena prisienauti ir 1ha. 1ha = 100aru padauginkit is rinkos kainos ir pamatysit, kad galima visai neblogai gyventi, nebutina ir ziema dirbti :) o jei nusipirksit dar pora trimeriu ir zolepjoviu - ziurit, kad gal ir ne su naujausiu, bet ir tikrai ne su seniausiu bemsu lakstot :) Sekmes studentui pjaunant zole.

Visad smagu kai žmogus žino ko nori iš gyvenimo ir siekia, aš tai nieko nebaigęs nes 1. Sunkiai sekėsi mokslai 2. Man tai atrodė beprasmybė, kiša į galvą ir tiek, tiesiog dirbu juodus darbus ir tiek ir ką jau padarysi. :) svarbu kad būtų iš ko gyventi. :D visi programuotojais, verslininkais gi negali būti, o tau sėkmės siekiat savo tikslo. ;) Juk mus sieja visus tas pats noras gyventi gerai. :)

Sveiki,
 
Taigi, ieškodamas informacijos kaip pačiam susikoduoti jau nupiešta dizainą į veikiančia wordpress temą, radau šį puiku YT tutoriala, 32 dalis, viskas paaiškinta gerai ir tikrai užves ant kelio, kam įdomu ir yra noro. Sėkmės darbuose!
 

padoria? subjektyvu. :D

Tavo postu negalima skaityt - kazkokia svetima geda apima

Naujienos:
* pagaliau išleista iOS versija: https://itunes.apple...ie/id1238929199
* neturintiems Android, štai web versija: https://snoutup.itch.io/bacon-may-die
---
 
Sveiki dar kartą!
 
kviečiu išbandyti dar vieną mano kurtą kiauliškų muštynių žaidimą - Bacon May Die. Jeigu teko žaisti Iron Snout, tai šiek tiek panašumų yra - overpowered personažas nesibaigiančioje kovoje su galybe keistų priešų, bet šį kartą paršas gali šokinėdamas ir besivartaliodamas lasktyt po ekraną benaudodamas įvairius šaltuosius ir šaunamuosius ginklus.
 
Kol kas žaidimas yra tik Google Play: https://play.google....tup.baconmaydie
Bet norintys išbandyti iOS įrenginiuose - parašykit emailą pakvietimui. Kažkada bus ir Steam'e!
 
http://i.imgur.com/opTekTA.gif
 
http://i.imgur.com/vyHENfy.gif
 
http://i.imgur.com/WYTXWp5.gif
 
Valdomas be mygtukų - vien ekrano pusių paspaudimais ir swipe'ais. Paspaudimų užlaikymas aktyvuoja lengvą slow-motion'ą ir alternatyvią ataką (dažniausiai tai šūvis iš tam tikro ginklo, bet ateityje bus ir įdomesnių dalykų).
 

 
Bacon May Die vis dar yra aktyvioje kūrimo stadijoje, taigi priimu įvairius pasiūlymus dėl naujų priešų, ginklų ar aprangų (jų jau apie 40 ir auga)! Planuose taip pat yra ir skirtingos arenos, trumpi challenge lygiai ir tam tikri specialūs sugebėjimai palengvinantys kovą.
 
Tikiuosi, kad patiks!

Sveiki,
nusprendžiau prisistatyti ir pristatyti tai ką veikiu. Esu Mindaugas, man 23 metai. Jau senai žinojau, kad užsiimsiu verslu baigęs stdudijas, baigiau elektroninio verslo technologijas. Šiuo metu užsiimu keliomis veiklomis, viena iš jų: lazerinio pjovimo, graviravimo paslaugos, www.lazerio.eu arba tiesiog fb: https://www.fb.com/lazerioeu/ Prasidėjo viskas nuo to, kad gamindavau sąsagas, tiek metalines tiek iš medžio graviruotas lazeriu. Tad užsimaniau nusipirkti ir savo lazerį. Pradėjau ieškoti galimybiu ir radau darbo biržos siūlomą programą, „sau darbo vietos kūrimas", tad pradėjau rašyti šį projektą. Sėkmingai gavau 14 000 Eur ir įsigijau CO2, 150w ir 1300x900 darbiniu stalu. Išsinuomavau porą ofisų, vieną centre Vilniaus kolegijoje, kitą Mokslininkų g 12 g. Vu universitete kur pastačiau stakles. Pradėjau gaminti daugybę skirtingų gaminių, nuo suvenyrų iki konstruktorių ar stendų ir teikiau lazerinio pjovimo, graviravimo paslaugas. Pasitesino tikrai ne viskas, daugiausiai produktai skirti įmonėms, medinės dėžutės, prekybiniai stendai, prekybinės salelės ar paslaugos, ties tuo daugiausiai ir dirbame.
 
Šiuo metu šiek tiek plečiuosi ir gaminam holograminius stendus ir šviesdėžes, porą žmonių prisijungė prie projekto turintys šioje srityje kompetencijos.
 
Taip pat pardavinėju ir gaminu tautinius aksesuarus, tam esu dar studijų metais pasidaręs e-shopą www.ponaspovas.lt ar tiesiog fb:
www.fb.com/ponaspovaslt/ prasidėjo viskas nuo sąsagų su pinigais, vėliau pradėjau gaminti tautines sąsagas ir t.t.
Taip pat retkarčiais mėgstu fotografuoti, dažniausiai nuo stogų ar aukštų vietų: www.fullofspace.com
 

Prisegu keletą savo darytų gaminių
 
 

Grynas pavyzdys, kaip reikia imti ir daryti, o ne pirkti verslumo knygas, ar nuomoti niekinius verslas nuo nulio nevertus mokymus, bei tikėtis, kad kažkoks diedas viską padarys, o pačiam beliks direktoriauti.
 
Tikiu, kad prie darbų žmogus praleido ne vieną bemiegę parą, bet dabar turi kuom pasigirti.
Gražūs ir unikalūs darbai

Sveiki,
 
ir vėl aš čia su savo žaidimais! Šį kartą pristatau nedidelį gamejam projektas per 3 mėnesius virtusį gana neblogai išdirbtu arkadiniu žaidimu. Pirmas, kuriame nėra paršo personažo... kol kas. Išvaizda apgaulingai vaikiška, bet pereit visus 30 lygių (bus daugiau) reikės nevaikiškų nervų, reakcijos ir taiklumo. Yra ir keli nesibaigiantys kliūčių ruožai, bet su tais dar man reikėtų padirbėt. Ir built-in lygių kūrimo sistema, kuri leidžia sukurtus kambarius siųst į internetą ir parsisiųst turint unikalų kodą.
 
Android: https://play.google....snoutup.toaster
iOS; https://itunes.apple...pe/id1187726203
 
http://i.imgur.com/4r77E9Vl.png
 
 
Išbandykit... arba kam jaunesniam pasiūlykit! :) Jei turit
 
Gameplay video tingintiems siųstis:
 

Sveiki, visi.
Mano vardas - Vytautas. Esu grafikos dizaineris. Uždarbis.lt esu prisijungęs jau senokai, tačiau dar neteko prisistatyti. Anksčiau čia dalyvaudavau grafinių dizainų konkursuose. Kelis esu laimėjęs. Šiuo metu dirbu individualiai. Kuriu firminius stilius, ruošiu maketus spaudai ir pan. Laisvalaikiu pagalvoju stalo žaidimų. Lietuvoje su leidėjais ne itin paprasta, tačiau jei žinote kitų būdų išleidžiant stalo žaidimus - galite pasidalinti.
Plečiu akiratį ir žvalgausi į mobiliųjų aplikacijų kūrimą. Turiu keletą bendraminčių, su kuriais neseniai paleidom "pirmą blyną". "Project Fill" vadinas jis :) Sukonstravom labai greit.
Jei įdomu, apie jį galite pasiskaityti: https://www.facebook.com/projectfill/ (tik anglų kalba). Jei skaityti nenorit, galit tiesiog parsisiųsti Android ir iOs telefonams.
Jei patiks, nepasikuklinkite įvertinti "5 stars" ir palaikykite lietuvišką produkciją. Jei turėsite pastabų, rašykite asmeniškai. Pastabos visuomet laukiamos :)
Yra didesnių žaidimų idėjų su didesniu potencialu, tačiau didesniems planams reikia daugiau laiko.
 
 
Dėkoju, kad radot laiko skaitymui ir linkiu Jums puikios dienos! :)

Karbauski, čia tu?