Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
Sportas:
milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
