Sutinku 100%. Turėtų būti visiems privalomas lietuvių kalbos egzaminas, o būsimieji filologai, žurnalistai ir kiti humanitarai laikytų pasirenkamąjį lietuvių literatūros egzaminą.
Tada nebebus galima verkti, koks jaunimas beraštis, nes jaunimas bus mokomas to, ko reikia kiekvienam lietuviui - valstybinės kalbos, rašybos, skyrybos, kalbos kultūros, o ne menkavertės literatūros, a la Radvanas, Vaižgantas, Šatrijos Ragana, ir kaimo lygio rašytojų biografijų...
Rytoj vakare? Tu nuvažiuosi į artimiausią kaimą dviračiu ir neaiškaus tipo paprašysi, kad jis laikydamas tave už kojų nuleistų žemyn galva pasižiūrėt į šulinį, ir tu ten bandysi įžiūrėt egzo rezultatus. Šulinio parodymai bus klaidingi, ir tu kreipsies į NEC komisiją, kad leistų tau perlaikyti skubos išimties tvarka, aišku, jie tau neleis, nes tau pritrūks įrodymų (neaiškus tipas, laikęs tave už kojų bus visiškai girtas, ir vos neįmes tavęs į šulinį). Kad ir kiek pirksi jam alaus bambalių, jis negalės prisimint šulinio parodymų. Vat kas bus.
Vien tavo klasėj 12, o mokykloj išvis 16. Nu ką, mldc klasė. Bet koks skirtumas, kvaila čia ginčytis dėl mokyklų. Pats 100 gavau, bet nepasakyčiau, kad labai jau geros mano anglų kalbos žinios. Tiesiog lengvas egzas.
Seniau kalbėdavo, kad jeigu 100 balų gauna daugiau nei 1 proc., tai čia yra blogo egzamino požymis. :D Tai ką jie sau su tuo kriteriniu galvoja, tai aš neįsivaizduoju, nes tendencija šių metų jau aiški. :D
Tolimesnis straipsnelis (o gal greičiau esė) yra mano idėjų rinkinys, kurias jau buvau išsakęs įvairiose temose pranešimų pavidalu. Todėl jei jaučiate deja vu, kad tai jau kažkur girdėjote, neišsigąskite – čia ne Matrica glitch'ina, čia tiesiog aš kartojuosi.
Prieš nedaug laiko karts nuo karto vis atsirasdavo temų, kuriose arba buvo diskutuojama apie mokslą, arba jos nejučia nukrypdavo ta linkme. Ir tada galėdavai išvysti LKL visų žvaigždžių dienos scenarijų, kai susikaudavo Ereliai prieš Vilkus. Ir nors aš pagal idėją priklausyčiau Erelių komandai, vis dėl to labiau palaikau Vilkų pusę. Todėl toliau esantis žodžių kratinys, kurį jūs perskaitysite (arba ne), bandys kažkiek užstoti mokyklą, švietimo sistemą ir net patį mokslą.
Turbūt pastebėjote, kad pagrindinis argumentas, kodėl mokykla yra nesąmonė, yra toks: kas nors suranda Facebook'e paveikslėlį, kuriame parašyta „Things I didn't learn at school:“. Iš karto galima suprasti, kad žmogus nepagauna mokyklos esmės. Mokykla nėra ta vieta, kuri gimdo visų galų meistrus. Mokyklos funkcija yra suteikti žmogui sveiką protą (ką angliakalbiai įvardintų kaip common sense) ir paruošti jį spręsti problemas. Mokykla suteikia tau žinių bagažą, kuris gal ir nevisais atvejais bus naudingas, bet padarys tave išprususiu. O jie, matai, pradeda šaukti, kad manęs neišmokė to ar ano.
Pakalbėkim apie tai, ko mūsų neišmokė. Mokėti mokesčius? Dar dabar prisimenu, kaip ekonomikos mokytojas pabrėžė, kad atsiskaitymas už komunalines paslaugas nėra mokesčiai. Tai kas iš mokesčių belieka? PVM – sumoki automatiškai paduodamas pinigus kasininkei už prekes. Darbo mokesčiai? Vėlgi, viskuo pasirūpina darbdavys (nebent gauni vokeliais, tai ir ši pareiga nukrenta nuo darbdavio pečių). O jei ir yra koks mokestis, kuris nėra automatiškai įskaičiuojamas, tai dažniausiai gauni nurodymus, kiek, ko ir į kokią sąskaitą pinigų pervesti. Na, bet sutinku, galėtų įtraukti į mokyklos kursą modulį bent vieniems metams „Paying taxes 101“. Kita problema: kaip užvesti mašiną ją stumiant? Įjungi degimą, stumi, įmeti antrą bėgį. Vėlgi, praverstų moduliukas „Jump start a car 101“. Be viso šito, mokykloje niekas neišmoko, kaip pasidaryti namų sąlygom nedidelį branduolinį reaktorių. Visgi būtų pravartu įgauti energetinę nepriklausomybę ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo pačios valstybės. „Building nuclear reactor at home 101...“
O dabar apžvelkim nereikalingus dalykus, kuriuos išmokome mokykloje. Na, jei nežadi dalyvauti „Šeši nuliai – milijonas“, tai istorija kaip ir nereikalinga. Jeigu nieko negeri ir nevalgai, tai net bazinės chemijos žinios nėra reikalingos. Jei visą laiką drybsai ant sofos ir nė kiek nejudi ir nepriverti kitų objektų judėti, tai kinematika irgi ne tau. Pitagoro teorema? Taigi galima paimti ir tiesiog išmatuoti įžambinę. Net jei ir reiktų išmatuoti stačiakampio ežero įstrižainę, vis tiek patogiau perplaukti visą jį skersai su metru rankoje. (Išvertus šią pastraipą iš sarkazmo kalbos: gal vis dėl to ne mokykla kalta, kad nedagyvenai [atleiskit už „da“, bet kitaip neskamba] tiek, jog išmoktos žinios taptų naudingos.)
Kita dažna diskusija: teorija vs. praktika. Vis kas nors teigs, kad vietoj universiteto rinkis kolegiją, ten gausi daug praktikos ir bus viskas labai gerai. Gal kas matėt serialą „Didžiojo sprogimo teorija“. Žinot, kodėl Šeldonas išaukština save likusios trijulės atžvilgiu? Nes jis – teoretinis fizikas, o teorija yra aukščiau už praktiką. Praktika seka iš teorijos, o ne atvirkščiai. Teorija apibendrina praktiką. Pirma būna hipotezė, o tik po to ji išbandoma praktiniais bandymais. Pirma būna teorema, o tik po to ji pritaikoma konkrečiam uždaviniui.
Žinoma, nesakau, kad kiekvienam duota suprasti viską. Kai kuriems vis dėl to būtina keliolika kartų viską pritaikyti praktikoje, kol vis sugula į vietas. Bet šioje vietoje noriu pakartoti mintį iš „Daktaro Fausto“, kad kas nesugeba pats – mokosi atmintinai...
Kartais galima aptikti tokį paradoksą. Kai kalba eina apie asmeninį išsilavinimą, tai būtinai atsiras tokių žmonių, kurie teigs, jog nori mokytis tik jam patinkančią sritį ir nieko daugiau. Gink dieve, kad tik nenukryptų kur į šoną. Po to vėl tie patys pradeda aiškinti, kad su kai kurių profesijų žmonėmis (ypač kompiuteristais) negalima rasti bendros kalbos (matai, jie tik apie kompus išmano...) Tada belieka jų pasiteirauti nuomonės apie dvigubus standartus...
Dar keliems sakiniams nušokime į pasaulio istoriją. Kiek žinote žmonių, kurie buvo pagerbti dėl savo nuopelnų mokslui, dėl ypatingų žinių ar atradimų? O kiek žinote ypatingai gerų, tiesiog tobulų mokesčių mokėtojų?
O dabar truputis asmeniškumų. Kaip ir daugelis žmonių, lankiau mokyklą. Kaip ir daugelis žmonių, nemėgau istorijos. Visus tuos metus nuo 6 klasės nesidžiaugdavau, kai reikėdavo mokytis atmintinai datas ir įvykius. Bet dabar dėl to širdies neskauda. Vienintelis dalykas, ko norėčiau, tai kad būtų įmanomas toks žaidimas su laiku: chronologinėje linijoje išdėlioti visus dalykus, ką mano protas mokėjo ir ką sugebėjo tam tikru metu, bei visą šią liniją patraukti atgal laiko atžvilgiu. Kiek tada būčiau visko pasiekęs...
O pabaigai norėčiau baigti svetimais žodžiais, nes pats jau ir taip prisišnekėjau. Paspauskit ant
ir pasiklausykit žmogaus, kuris turi ilgiausią pergalių grandinę amerikiečių intelektualiniame žaidime Jeopardy (jei automatiškai to nepadarys, pereikit iki 17:28).
