Dekis

Savo adresą parašiau be LT raidžių tai yra vietoj Šiauliai - SIauliai, vietoj Gluosnių - Gluosniu. Ar tai nesukels jokių problemų pin kodo atkeliavimui iki mano namų?
 
Ir ar jie automatiškai išsiųs pin kodą ar dar reikia kur nors kreiptis?

Mane kartais juokina zmoniu pasakymai eik dirbt ant MMA, irodyk ir tada gausi daugiau. axios, sakai kad pagal toki CV neduotum jam darbo, pazistu daug zmoniu kurie turejo shitty CV bet isidarbino nuo 900-1000€ junior.O gal pokalbio metu pasirodytu gerai?
Jeigu jus patys save nuvertinat ir einat uz 400 dirbti pradzioje, kodel mums juniorams reikia taip pat daryti?
Sharashkino kontoros, individualios imones, visokie uab su <5 darbuotojais, aisku pasiulys 600...bet kadangi tu esi baiges mokslus, dirbes anglijoj, galiu drasiai teigti jog gausi bent 1000 EUR pradzioje.

O kad visi užsiputojo, deve, deve. Žmogus tik paklausė kokia situacija Lietuvoj su darbais. :D Bijot konkurencijos, kad grįš ir atims jūsų darbo vietą? :D Nusileiskit ant žemės, jeeez. Jei jums mokėjo tik MMA per trial laikotarpį, tai nereiškia, kad ir jam reikia už minimalkę dirbti :D

sorry, kad ne taip interpretavau. taip ir yra, zmones, kurie nesugeba saves pristatyti, siuncia tuscius CV, parasydami "2 metai PHP". tada sako, kad issiunte 20 CV ir niekas neatrase, atrodo sudina situacija, neimanoma darbo rasti. Nu tada jau ima pyktis. Reziume pasakysiu taip - jeigu tu esi junioras ir moki save pateikti, gausi ir 1500 atlyginima, kas yra normalus mid'o atlyginimas viniuje. Bet turi moketi dalykus. O siaip tobuleti vilniuje visada paranku, nes cia viskas pleciasi. Go girl, varyk cia.

ofisuose stalo futbolus, smiginius, kinect zaidzia
dar papildomai duoda sanatoriju, kelioniu, bendru svenciu
 
 
 
Bet jei geras, tai jauciasi is darbu, bet pacio iniciatyva ir prisistatymas, daznai slubuoja?

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

na bent atmosfera atperka, super vaizdelis :thumbsup:

2.3 Fenerbachce WIN- Barca. @1.303
2.4 TorunAH-3.5- Krosno. @1.558. Keistas kofas , manau greit pakeis, nes absoliučiai nelogiškas.
@2.03x181Eur

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Sveiki,
 
Mano vardas Aidas, Uždarbis.lt bendruomenė stripriai prisidėjo prie mano saviugdos todėl norėčiau jums atsidėkoti sukurdamas specialų konkursą uždarbis.lt nariams.
 
Taigi, jau virš metų gyvenu kanadoje, per metus pavyko užmegzti daug pažinčių kuriu dėka tapau Niffler.co co-founderiu. Prieš 3 metus susidomėjau kriptovaliutomis, ir visuomet galvojau koki projektą galėčiau sukurti būtent orientuotą į kriptovaliutas.
 
Prieš pusę metų užgimė mintis sukurti saugią platformą, kurioje žmonės galėtų sužinotį daugiau apie kriptovaliutas ir jų spekuliaciją, taip gymė startup'as Niffler.co
 
Trumpai apie Niffler.co:
 
Kiekvienas registruotas vartotojas gauna $100,000 netikrų dolerių, su kuriais gali atlikti kriptovaliutų pirkimo, pardavimo, sverto veiksmus. Atlikdamas keitimą vartotojas turi galimybę pasidalinti savo išžvalgomis ir paaiškinti savo siekėjams kodėl atlieka tam tikrą kriptovaliutos keitimo veiksmą.
 

 
Tam, kad viską padaryti šiektiek idomiau sukūrėme galimybę varžytis tam tikroms grupėms. Paprastai prizą įsteigia organizacijos/kompanijos kurios nori organizuoti konkursą, bet uždarbis.lt bendruomenei padarysiu išimtį, ir prizą finansuosiu pats.
 
Geriausias uždarbis.lt spekuliantas dovanu gaus Nano Ledger Wallet (vertė 99.99 €)
 
Tam, kad konkursas būtų idomus reikia bent 150 nariu, tad nepatingekit apie tai informuoti savo uždarbis.lt draugų.
 
Dalyvių autentiškumo užtikrinimui, nugalėtojas bus skelbiamas šioje tėmoje. Nugalėtojo uždarbis.lt paskyros sukurimo data turės būti nesenesnė nei konkurso pradžios data.
Konkurso data bus paskelta surinkus bent 150 dalyvių. Šiuo metu platforma yra uždaroje beta testavimo stadijoje, numatyta paleidimo data - Rugsėjo antra savaitė.
 
REGISTRACIJA
 
Jeigu turite klausimų, mielai juos atsakysiu, nesvarbu ar tai techniniai klausimai, verslo ar asmeniniai klausimai.
 
P.S. Atsiprašau už gramatiką, labai stengiausi nenaudoti sulietuvintu angliškų terminų.

Intro
 
Sveiki,
 
Esu šiame forume jau beveik dešimtmetį, per tą laiką perskaičiau daugybę naudingos informacijos, susirinkau nemažai kontaktų, galbūt ne visuomet pateisindavau kontaktų lūkesčius, o bet tačiau, visi tobulėjam ir mokomės iš klaidų :) Bėgant laikui pradėjau jausti, jog esu skolingas šio forumo bendruomenei ir nusprendžiau, jog reikia įnešti ir savo indėlį į forumo sukuriamą vertę, ypač dabar, kai forumas pakankamai apleistas. Paskutinį kartą kažką rimčiau rašiau brandos egzamino metu, be to labiau mėgstu dėti kablelius nei taškus, tai jei bus kažkokių nesuprantamų vietų, komentuokit, pataisysiu. Po tokio ilgo ir nenaudingo intro, galima pradėti straipsnį :D
 
 
Kas yra UX (Intro 2)
UX - User Experience, galima versti "naudotojo patirtis". Tai galima apibūdinti paprasčiausiai tuo, ar žmogui buvo patogu, gera naudotis jūsų sistema. Beveik visi tikrai puikiai žino jausmą, kai apsilankius kokiam nors puslapyje ištinka emocinė krizė, nes atrodo, kad niekada nerasi to, ko norėjai, pvz.: daugybėje valstybinių tinklalapių naršyti yra tikras hemorojus (juk kam leisti pinigus papildomai, kai net elementariam funkcionalumui neskiriamas reikalingas dėmesys: Internete plinta atviras „Sodros“ tinklalapio kodas su keiksmažodžiais). Taip pat turėtų būt ir pažįstamas jausmas, kai atsidarius puslapį jautiesi lyg namie - atrodo nė nereikia galvoti, ką spausti, kad rastum norimą informaciją. Taigi, sąvoka yra labai plati, bet sukonkretinus galima teigti, kad gero UX siekis - kad naudotojas norėtų lankytis jūsų tinklapyje. Šiame straipsnyje ne tik apžvelgsiu dažnai daromas klaidas, bet aplamai paaiškinsiu apie panaudojamumą, kad paprasčiausiai atkreiptumėt dėmesį ar jūsų kuriamas produktas atitinka išvardintus punktus (daug klaidų galima išmąstyti ir logiškai, be papildomo išsilavinimo).
 
 
Kodėl UX yra svarbu
UX yra svarbu, nes dar labai daug tinklalapių, ypač Lietuvoje yra neitin draugiški naudotojui. Vis dar populiaru programuoti taip, kad "svarbu veikia" ir daryti dizainus taip, kad "svarbu gražu". Perpildytoje rinkoje UX dažnai yra vienas tų aspektų, kuriuo lengva nugalėti konkurentus ir susirinkti lengvus pardavimus (ypač el. parduotuvėse). Vis dar netikit? Paskaitykit, kaip paprasčiausias UX sprendimas Amazonui pridėjo papildomus 300 milijonų dolerių per metus. The $300 Million Button
 
UX susideda iš daug dalių, tačiau toliau narpliosiu tik vieną - panaudojamumą: iš ko tai susideda, taip pat apžvelgsiu keletą dažniausiai daromų klaidų ir kaip jas reikėtų taisyti.
 
Panaudojamumas - kas tai?
Trumpai: (sistemos, įrenginio ar kt.) naudojimo patogumas.
 
Kiekvieno tinklapio, e-shopo, ar bet kokios kitos internetinės sistemos (taip pat ir daiktų, bet apie tai neišsiplėsiu) panaudojamumą galima įvertinti. Nėra kažkokio oficialaus įvertinimo mato skalėje nuo 1 iki 10, tačiau bent jau subjektyviai galime pasakyti ar tinklalapio panaudojamumas yra blogas, pakankamas, geras, puikus ir pnš. T.y. naudojant bet kokį tinklapį, galima įvertinti - ar juo naudotis patogu ar ne - tai ir bus panaudojamumo įvertinimas.
 
Iš ko susideda panaudojamumas?
 
Panaudojamumas susideda 6 pagrindinių parametrų:
 
Atpažįstamumas - kaip lengvai galima pradėti naudotis sistema, turint analogiškos sitemos naudojimo patirties. Pvz.: įprasta, kad įvairūs langai kompiuteryje yra išjungiami viršutiniame dešiniajame kampe esančiu X. Jei apsilankius jūsų tinklapyje iššoks modalinis langas, kurį užverti galima tik paspaudus kairėje esantį O simbolį, bus labai blogai.
Vienas geras pavyzdys - programų instaliavimas. Esame pripratę visada spausti "Next", "Next", o norint grįžti - kariau esantį "Back" arba dešiniau esantį "Cancel":

klaida, kurią padarė Microsoft:

t.y. nurodo spausti mygtuką "Back", tačiau grįžti atgal buvo galima tik spaudžiant rodyklę kairiame viršutiniame kampe. Galbūt interneto naršyklėje tai atpažįstama, tačiau instaliuojant programas tikrai ne.
 
Taip pat dar vienas geras, t.y. blogas pavyzdys - šis forumas ir failų prikabinimas jame. Labai logiška galvoti, kad įkėlus failus jie bus automatiškai pridėti publikavus pranešimą, tačiau reikia spausti "Pridėti šį failą", kas yra visiškai neintuityvu ir bent jau man, niekur kitur neregėta praktika. Geriausia būtų - aplamai leisti CTRL+V pagalba tiesiogiai įklijuoti paveikslėlį į tekstą.
 
Dar vienas LABAI BLOGAS pavyzdys - delfi.lt portalas (tai tik parodo, kad net didieji tinklalapiai UX neskiria pakankamo dėmesio ir nukonkuruoti juos šiuo atžvilgiu pakankamai nesudėtinga). Mobilioje versijoje įėjus į kokį nors straipsnį iš pagrindinio puslapio logiška manyti, kad viršuje paspaudus delfi nuorodą grįšite į pagrindinį puslapį. Bet ne - grįžtate į konkrečios skilties pagrindinį puslapį ir "paprastuoju būdu" atgal į pagrindinį negrįšite - reikia spausti kairėje pusėje esančią piktogramą (kas irgi blogai, žr.: dažniausiai pasitaikančios klaidos) ir pasirinkti "Pagrindinis puslapis".

 
Išmokstamumas - kaip lengva išmokti naudotis sistema. Viskas turėtų būti kuo paprasčiau ir aiškiau, kad išmokti naudotis pvz.: nauja buhalterine programa būtų kuo paprasčiau.
 
Apsauga nuo klaidų - vienas iš svarbiausių kriterijų aplamai, kuomet susiduriama su kritiškai svarbiu informacijos tikslumu: verslo valdymo sistemose, įvairių įrengimų valdymo sistemose ir pan. Šis aspektas dažnai ignoruojamas ir pasikliaujama naudotoju, kad jis klaidų nedarys. Tai yra labai blogai, nes klaidas daro visi ir nuolatos. Niekada negalima galvoti apie sistemos naudotojus kaip apie save: jeigu galvojate, kad "tikrai visi supras, kad...", tai labai smarkiai klystate. Pvz.: kuriate skelbimų portalą, skelbimo įdėjimo lange yra laukelis "kaina". Jo nevaliduojate, nes galvojate, kad "visiems ir taip aišku, kad čia kaina skaitmenimis", tačiau tikrai atsiras kokia nors Marytė iš Pagėgių rajono, kuri įrašys "penkiolika eurų, galime derėtis". Geriausiu atveju naudotojas gaus programinę klaidą, kad į integer tipo laukelį bando įrašyti string'ą, blogiausiu atveju, jei duombazėj kaina saugoma kaip tekstas - užluš kainos pasirinkimo slaideris paieškoj ir bus nepasiekiamas visas tinklapis. Dėl to, kad nepadarėt vienos validacijos.
 
Veiksmingumas - šis kriterijus nurodo, kad kuriama sistema turi būti veiksminga. T.y. naudotojas turi ne tik aiškiai, bet ir kuo paprasčiau/greičiau atlikti norimus veiksmus. Svarbu visur, kur įmanoma sumažinti naudotojui reikiamų atlikti paspaudimų kiekį (kol tai neprieštarauja kitoms UX taisyklėms). Šioje vietoje dažnai susiduriama su požiūriu "svarbu veikia". Kaip ir atpažįstamumo atveju, geras pavyzdys - šio forumo paveiksliukų įkėlimo sistema. Kur kas veiksmingiau būtų padaryti multi-upload, kuris sukeltų visus paveiksliukus skelbiant įrašą. Dabar norint įkelti 10 paveiksliukų reikia atlikti net 30 paspaudimų - "choose file" -> parinkti failą iš kompiuterio -> "pridėti šį failą". Gal forume problema ir nėra labai aktuali, bet pvz.: verslo valdymo sistemoje, kurioje gali tekti įkelti šimtus dokumentų per dieną, tai būtų visiškas efektyvumo žudymas.
 
Prienamumas - galimybė naudotis sistema nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų ir žmogaus negalių. Geras ir man labai patinkantis pavyzdys - 15min mobilioji versija ir labai patogi galimybė keisti šrifto dydį.

 
Estetika - paprasčiausiai reiškia tai, kad dizainas turi būti patrauklus akiai. Spalvos turi būti suderintos, dizainas negali būti per daug apkrautas - dažniausiai (bet ne visada!) - minimalistinis dizainas yra geriausias. Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį (ir net ne vieną) - jei toks poreikis bus, gali laukti ir antra šio straipsnio dalis :)
 
 
Dažniausiai daromos klaidos
Taigi, apžvelgėm, kas sudaro panaudojamumo sąvoką. Daug klaidų galima išvengti vien tik galvojant ar tai yra pvz.: lengvai išmokstama, veiksminga ir t.t. Tuo pačiu metu, daug problemų galima išvengti ir mokantis iš svetimų, o ne tik savo, klaidų. Žemiau - dažniausiai daromų klaidų sąrašas, kurį galite papildyti komentaruose (pridėsiu į straipsnį).
 
* Mobilioje versijoje meniu - kairėje pusėje. Telefonas dažniausiai naudojamas dešine ranka. Didelių matmenų telefonuose kairys viršutinis kampas nykščiu tampa paprasčiausiai nepasiekiamas ir tenka pasitelkti kitą ranką, kad išskleistumėme meniu. Kairėje pusėje viršuje geriausia įdėti įmonės logotipą ar panašią informaciją.

 
* Viršutinė juosta (header) visuose puslapiuose turėtų būti vienoda. Žr. atpažįstamumo pavyzdį Delfi portale.
 
* Automatiškai iššokantys modaliniai langai. Taip, automatiškai iššokantys pop-up langai padeda susirinkti naujienlaiškių prenumeratorius, tačiau bendruoju UX atveju - tai blogis. Ypač, kai jie iššoka kiekvieną kartą. Prisegu vz.lt pavyzdį - modalinis langas iššoko pagrindiniame puslapyje, buvo uždarytas, tačiau iššoko dar 3 kartus naršant po straipsnius.

 
* Elektroninėje parduotuvėje - apmokant krepšelį draudimas grįžti atgal. Apmokant prekių krepšelį visuomet turėtų būti galimybė grįžti, pakoreguoti jau atliktus žingsnius. Prikabintas pigu.lt pavyzdys. Logiška manyti, kad esant mokėjimo stadijoje ir norint pakeisti pristatymo būdą, turėtų užtekti spragtelti ant užrašo "Pristatymas". Tačiau užrašas - tik tekstinis. Jei persigalvojote dėl pristatymo, teks visą procesą kartoti iš naujo, nes grįžti atgal - neįmanoma.

 
* Neinformatyvūs klaidų pranešimai.

Naudotojui pateikti klaidų pranešimai turi būti aiškūs ir suprantami. Visokie "Įvyko klaida", "Įvesti neteisingi duomenys" yra blogai. Labai populiarus blogasis pavyzdys - prisijungimo formos. LABAI dažnai suvedus blogus duomenis gauname pranešimą "Įvesti neteisingi duomenys". Reikėtų parašyti - ar blogas slapyvardis, ar slaptažodis. Dažnai bandant jungtis prie senų account'ų sunku prisiminti slapyvardį ir tokios klaidos viską tik dar labiau apsunkina. Aišku, čia programuotojų tingėjimo pavyzdys, nes kur kas lengviau patikrinti vartotojo vardą ir slaptažodį bendrai negu atskirai.
Papildymas - kritinio saugumo sistemose (el. paštas, finansiniai instrumentai ir t.t.) apibendrintas klaidos pranešimas "neteisingi duomenys" prideda saugumo - tad tokiu atveju saugumas > UX.
 
Dar vienas pavyzdys - žemiau.

Šiuo atveju - naudotojas gauna informaciją, jog blogai suvedė pašto kodą, tačiau negauna informacijos, koks tas kodas turėtų būti. Teisingas pavyzdys:
The postal code has an incorrect format. The correct format is: XXXXX
 
 
Pagrindinės taisyklės
Atsižvelgiant į panaudojamumą ir UX apskirtai, galima išskirti dvi pagrindines taisykles:
 

Negalvokite apie naudotoją kaip apie save.
Pati svarbiausia - Jei naudotojas kažko nesupranta, tai - JŪSŲ PROBLEMA, o ne naudotojo.

 
 
Outro
Straipsnį ketinu pildyti, tačiau jeigu turite kokių nors pastebėjimų, papildymų - būtinai rašykite. Nuo mūsų visų priklauso ar ši informacija išliks aktuali, ar nuguls interneto dulkėse kartu su straipsniais apie puslapio stilizavimą table tag'ais ar google PR svarbą:) Taip pat atsiprašau, jei rasite rašybos ar nedidelių loginių klaidų sakinio struktūroje - straipsnį rašiau vakarais, tad tikrai ne "šviežia galva". Taip pat straipsnį įdėjau į skiltį "Tinklapių kūrimas", nes jis netinka nei į Programavimo, nei į Grafikos skiltį, kadangi aktualus abiejų sričių specialistams. Jei adminams pasirodys kitaip - perkelkite.
 
 
Informaciją platinti ir atkurti leidžiama tik įterpus nuorodą į šaltinį - misijaverslas.lt

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Naujas video :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=EJcbNUzxqkA

nu ir kas ? ar del to mum dabar nebereiketu ziuretu situ fainu video ?
Prilyginai lietuviska projekta su didziajai dalia zmoniui nezinomu projektu ir dar sugalvojai isvardinti visus imanomus minusus, net nepaminedamas pliusu. Daugiau pozityvo, chebryte !
Pilnai nukopijuotai su tais paciais vedejais ir identiskomis temomis, pansekovais ? Ar ta turejau omeny ?
P.S. BBD as ant to transformerio ir ant visu jo 1.2 lemono pieshku, lietuviskas projektas tai gaivus vejo gusis sia neitiketinai karsta gegruzes 25 diena.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Na pagal mane, tai reikia labai atsargiai rinktis kuriam universitete studijuoti ir koki būtent kursą, nes mano atveju, tai 3metai išmesti į orą kaip ir £28,000 skolą kuri dabar kaba ant manęs. Kuomet rinkausi kur studijuoti, nelabai kreipiau dėmesį nei į kursą nei į pati universiteta, pasitaikė progą aš ir sutikau, tačiau dabar labai gailiuosi apie tai.
 
Pirmi metai buvo lyg viskas ir gerai, neskaitant to kad visus metus mus mokino labai "basic stuff".
Ties antrais prasidėjo nesąmonės kaip, 4-6 valandų pertraukos tarp paskaitų, jei paskaitos ir viena po kitos, tai turi 5min dabėgt iki universiteto pastato kuris už 10/15min. Čia dar tiekto, palyginus kad antrus metus jie mokino taip pat labai paprastus dalykus, net jei kas ir sudėtingiau, visas kodas buvo duotas, tau tereikėjo suklijuot viska..
Atėjo treti paskutiniai metai, atėjo ir staigmenos, mus pradėjo mokint visiškai naujo kurso kurio niekad nemokė universitetę, negana to, prieš man stojant į universitetą, buvo aiškiai parašyta kad trečiais metais, mokinsies būtent tai ką pasirinkti, ar tai bus web development ar database's mokinsies tik tai ir diplomas bus pagal ką mokinies trečiais metais, bet mus vėlgi mokino gal 5 ar 6 skirtingus dalykus, ir taip gavosi kad metų gale tu esi universalus karys kuris moka visko po biški, bet nieko konkretaus. Negana to, sistemos universiteto dažnai streikavo, negalėdavai daryt darbų, kai kuriuos darbus įmanomą daryt tik universiteto ribuose, dirbi ar nedirbi bet po paskaitų vistiek turi sėdėt universitete kad padaryt darbus. Ties puse kurso, tiesiog dėjau ir mečiau viska, kuomet papasakojau dėstytojui kad metu, jis net ne bandė atkalbėt, bet sakė suprantu, nesąmonės universitetas daro ir aš pats planuoju grįžti į Rumuniją ir ten dėstyt. Na čia biški mane šokiravo kad net pats dėstytojas pritarė kad universitetas nesąmoningas :D
 
Čia kaip supratau toks kursas kuris labiau skirtas buvo tiem kas ruošiasi studijuoti iki magistro ar daktaro, nes iš bakalauro niekur tave nepriims viska ką jie mokė per tris metus, namuose mokindamasis per internetą galima laisvai išmokti per metus, jei yra noro.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.