Pereiti prie turinio

mariuzas

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    358
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Atsiliepimai

    91.7%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo Auksinis Pigiausias budas isigyti BTC ar kitu valiutu?   
    Perki LTC/DASH/ETH, persivedi į exchange, o ten jau jeigu nori keities į BTC (nors vis tiek į savo wallet BTC persivest tas pats kainuos)
  2. Patinka
    mariuzas sureagavo į Juozapas 10 metų su uzdarbis.lt   
    Sveiki,
     
    Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
     
    Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
     
    Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
     
    Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
     
    Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
     
    Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
     
    Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
     
    Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
     
    Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
     
    Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
     
    Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
     
    Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.
  3. Patinka
    mariuzas sureagavo į respo Verslumo skatinimas 2014-2020 – paskola naujai įmonei   
    Mano įmonė neseniai gavo paskolą per verslumo skatinimo programą, tai nusprendžiau pasidalinti patirtimi. Gal kam bus naudinga, nes kai patys ieškojom informacijos šia tema – praktiškai nieko neradom. Bent jau mūsų patirtis parodė, kad naujai įmonei, kurios savininkai neturi NT ar kitų bankams tinkančių būdų užtikrinti paskolai, nėra daug variantų finansavimui gauti. Mes galų gale ėjom per Verslumo skatinimo programą su Lietuvos kredito unija ir Invegos garantija paskolai.
     
    Nemanau, kad verta rašyt ilgą rišlų pasakojimą, tai tiesiog atskirais didesniais ar mažesniais punktais apžvelgsiu tai, kas užkliuvo/nebuvo aišku patiems, ką būtina žinoti ar atkreipti dėmesį.
     
    Kas parašyta žemiau tėra informacija iš mūsų pusės su kuo susidūrėm, tai jei matot neatitikimus, pataisykit. Čia nėra gidas, nėra taisyklių rinkinys, čia tik papildoma informacija tiems, kam tokia paskola yra aktuali. Galbūt padės įsivertint savo pasiruošimą, galimybes ar panašiai.
     
    Pats principas
    Programa finansuojama EU. Paskolą išduoda viena iš LKU grupės unijų. Iki 25.000 eur. Kreiptis gali įmonės, veikiančios iki metų (oficiali paraiška turi būti paduota kol įmonei nesuėjo metai). Paskolą vis tiek reiks kažkuo užtikrinti. Priklausomai nuo sumos ir planuojamo verslo rizikos lygio, gali reikti laiduotojo(-ų), Invega garantijos ar abiejų. Paskola galima iki 10 metų ir su atidėjimu iki 6 mėnesių. Tiek paskolos trukmę, tiek atidėjimą pasirenkat patys.
    http://invega.lt/lt/paskolos/verslumo-skatinimas-2014-2020/
    http://lku.lt/verslui/kreditas-verslui/
     
    Kiek viskas užtrunka?
    Oficialiai viskas vyksta 3 etapais. Visų pirma pateikiama paraiška pasirinktai unijai. Unija duoda krūvą dokumentų, kuriuos reikia užpildyti (įvairios deklaracijos, kitokie dokumentai, ir, žinoma, verslo planas pagal jų paruoštą formą). Tuomet unija per 7 dienas pateikia savo atsakymą (paprastai valdybos posėdžiai būna kartą per savaitę, tai priklausomai kada bus priduoti popieriai, galima tikėtis atsakymo ir anksčiau nei galutinis terminas). Jeigu atsakymas yra teigiamas, tuomet dokumentai siunčiami į centrinę Lietuvos Kredito Uniją bei į Invega. Invega paraiškai taip pat turėsit užpildyti krūvą dokumentų, kur neparašysit nieko naujo, bet tokia procedūra. Tiksliai nežinau kur iš pradžių eina dokumentai – į LKU ar į Invega, bet tiek vieni, tiek kiti kalba, kad jų terminas yra 20 dienų. Realiai reiktų skaičiuoti apie du mėnesius, jei viskas tvarkoje. Mūsų atveju tai buvo 50 dienų (paprastų, ne darbo) nuo oficialios paraiškos pateikimo iki paskutinių dokumentų pasirašymo jau gavus paskolą. Dar pasiskaičiuokit porą savaičių pradinėm konsultacijom ir įvairių kabliukų taisymui verslo plane/paraiškoje.
     
    Kiek viskas kainuoja?
    Visų pirma teikdami oficialią paraišką paskolai, turėsit įstoti į uniją. Įstoti privalo tiek įmonė, prašanti paskolos, tiek jos akcininkai/nariai. Tai tarkim jei yra įmonė ir du akcininkai, teks sumokėti ~240 eurų, iš kurių dalis yra pajaus pavidalu, dalis negrąžinamas stojimo mokestis. Tikslias sumas gausit unijos puslapyje ar pasiskambinę telefonu
     
    Tuomet unijai reikia 10% (anksčiau buvo 20%) pajaus nuo visos paskolos sumos, kurį susigrąžinti galėsit, kai išsimokėsit visą paskolą.
     
    Galiausiai šiek tiek teks sumokėti ir už Invega garantiją – 1% nuo garantijos sumos. T.y. jei prašot 10.000 eurų, Invega garantiją duoda 80%, tai tas vienas procentas skaičiuosis nuo 8000 eurų.
     
    Niekas pinigų jums į rankas neduos ir ilgai pas save nelaikys!
    Čia yra labai svarbus momentas. Nebus taip, kad paskolos sumą gausit į savo banko sąskaitą ir galėsit išleisti kaip panorėję. Jūs iš įmonių, kurių paslaugas/produktus pirksite, gausit (išankstines) sąskaitas-faktūras, kurias siųsit į uniją ir unija darys pavedimą į jų banko sąskaitas. Dėl to rengiant verslo planą labai svarbu lėšas susiskaičiuoti teisingai ir protingai. Taip pat teikiant paraišką reikės pridėti ne tik patį verslo planą su krūva užpildytų formų, bet ir komercinius pasiūlymus visiems daiktams/paslaugoms, kurias ruošiatės įsigyti už paskolos lėšas – tai gali būti realūs komerciniai pasiūlymai, išankstinės sąskaitos faktūros gautos iš vadybininkų ar sąskaitos sugeneruotos el. parduotuvėse. Jų esmė yra parodyti, kad ne patys sugalvojot tas sumas, o jos realiai yra prieinamos rinkoje. Tai taip pat reiškia, kad visas prekes ir paslaugas turėsit pirkti iš legaliai veikiančių pardavėjų – tų, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras. Tiesa, gali būti ir išimčių. Pavyzdžiui jei nuomositės patalpas iš fizinio asmens, jis niekaip negalės išrašyti sąskaitos faktūros. Tuomet paskolos sąlygose jums bus padaryta išimtis, kad už patalpas bus sumokama remiantis patalpų nuomos sutartimi.
    Kitas svarbus dalykas yra tas, kad paskolą turėsit išnaudoti per mėnesį nuo dokumentų pasirašymo. Nespėsit – jūsų problemos – t.y. neišnaudota paskolos dalis jums bus nebeprieinama. Tuo pačiu jei išnaudosit ne visą paskolą (pvz kažką įsigysit pigiau nei planavot), bus daroma paskolos korekcija ir viskas bus perrašyta mažesnei sumai, kas lygu mažesnėms mėnesinėms įmokoms.
     
    Paskolą panaudoti galima ne kam tik panorėsit!
    Čia yra daug niuansų, paminėsiu tik tuos, su kuriais patys susidūrėm. Mes ėmėm paskolą investicijoms. Tai reiškia, kad ne daugiau 30% paskolos gali būti panaudota apyvartinėms lėšoms padengti – t.y. nuomos mokestis už patalpas pirmiems mėnesiams, kažkokios žaliavos, vienkartinės priemonės ir visa kita, kas „susinaudos“ ir nebeliks. Tai pildant verslo planą būtina į tai atkreipti dėmesį.
    Mūsų atveju unija sutiko sumokėti už pirmus tris mėnesius patalpų nuomos, atsižvelgiant į tai, kad reikės laiko patalpoms suremontuoti ir surasti darbuotojus/įsivažiuoti. Ar kiek mėnesių apmokės priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip nuomos kaina ar planuojama veikla – nežinau. Reikia domėtis iš anksto, klausti unijos darbuotojų, kad galėtumėt tinkamai paruošti verslo planą. Svarbus niuansas – unija neapmokės jokio avanso už patalpas! Dažna praktika nuomojant patalpas yra sumokėti už pirmą (arba du) mėnesį ir mėnesio ar dviejų vertės avansą, kuris būtų atiduotas pasibaigus sutarčiai ir veiktų kaip saugiklis. Tai šitoj vietoj reiktų koreguoti nuomos sutartį, kad avanso nebūtų arba jį mokėsit iš savo kišenės.
    Kitas dalykas, tai jei patalpose reikalingas remontas, jį geriau daryti iš savų lėšų. Sako, kad unija labai kreivai žiūri į iš paskolos lėšų daromus remontus – sunku pagrįsti ir suskaičiuoti kiek reikės kokio glaisto, tinko, profilių ar panašių reikalų ir čia jau atsiranda vietos sukčiavimui. Tačiau galima derintis, kad būtų nuperkamos tam tikros prekės, kurias lengva pagrįsti ir suskaičiuoti – pavyzdžiui durys į atskiras patalpos erdves ir panašiai. Detaliau papasakos unijoje.
    Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei norėsit už paskolos lėšas įsigyti prekių, kurios nėra būtinos jūsų pasirinktai veiklai vykdyti, turėsit rašyti aiškinamąjį raštą su pagrindimu kodėl visgi jums to reikia. Pavyzdžiui, kam siuvimo atelje kompiuteris, ar ne? Bet jei jūs žinot, kad jo pagalba tvarkysit dokumentus, buhalteriją, kursit reklamą feisbuke ir kitaip jį panaudosit tam, kad galų gale gautumėt pinigų, aiškinamajame rašte tai ir surašykit. Svarbu viską argumentuoti.
    Žinoma, tokių dalykų kaip šakutės, lėkštutės ir puodeliai į ofiso virtuvėlę, tikrai nepavyks nupirkti už paskolos lėšas.
    Paskutinis, bet vienas svarbesnių punktų – paskolos lėšomis negali būti apmokami jokio mokesčiai, išskyrus PVM. GPM, NT – jei nuomosit patalpas iš fizinio asmens – bus mokami iš jūsų kišenės. Komunaliniai mokesčiai – iš jūsų kišenės. Rinkliavos už reklamą – iš jūsų kišenės ir t.t.
     
    Patalpos, kur vykdysit veiklą
     
    Dar prieš paduodami oficialią paraišką paskolai gauti, privalote turėti konkrečias patalpas, kur vykdysit savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kas ruošiasi nuomoti komercines patalpas.
    Neužtenka tiesiog peržiūrėti skelbimus ir sugalvoti, kad dirbsim „čia ar ten“. Unijai privalo būti pateiktas dokumentas, liudijantis susitarimą su patalpų savininku. Tai gali būti įvairių formų teisinę galią turintis „popierius“. Mes pasirašėm ir unijai pristatėm galutinę nuomos sutartį, tiesiog suderėjome išlygas, kad per pirmus du mėnesius (t.y. kol spręsis paskolos likimas) galime be baudų nutraukti sutartį. Tačiau mums sakė, kad tinka ir „ketinimo nuomotis patalpas aktas“, kad ir kas tai bebūtų  Bet kokiu atveju, turit būti tikri, kad tas patalpas tikrai gausit, nes kitaip gali nebegalioti Invegos suteikta garantija ir bus sugaišta krūva laiko dokumentams pakeisti.
    Invega garantija
    Priklausomai nuo krūvos faktorių, Invega garantuoja iki 80% prašomos paskolos sumos. Unija, į kurią kreipsitės, nustatys reikalingą garantijos dydį. Svarbiausias dalykas, kurį mes patys supratom vėliau, nei derėjo, yra tas, kad ši garantija yra antraeilė paskolos užtikrinimo priemonė. Tai reiškia, kad jei jūsų verslui nepasiseks, visų pirma bus bandoma atgauti pinigus iš jūsų pačių, tuomet laiduotojų ir tik niekaip nepavykus gauti pinigų iš laiduotojų bus kreipiamasi į Invega. Kaip mums pasakė unijoje, gauti pinigus iš invegos yra labai sudėtinga. Tai į šitą reikalą reikia žiūrėti kaip į priemonę, kuri padeda gauti paskolą ir tiek. Nesitikėkit, kad ji apsaugos jus ar jūsų laiduotojus!
    Kai jūsų paskolos paraiškos dokumentai pasieks Invega vadybininką, galit tikėtis skambučio. Kaip mums pasakė unijoje, vieni vadybininkai išvis nieko neklausia, kiti skambina paskolos gavėjams, treti atsiunčia klausimus į el. paštą unijai. Žodžiu, priklauso ne tik nuo jūsų verslo idėjos/plano, bet ir nuo to, ant kokio žmogaus pataikysit. Jei visgi klausimų kils, tai patariu išmanyti tai, ką ruošiatės daryti! Klausti gali iš principo bet ko. Ruošiant dokumentus Invegai galima įrašyti konkretaus asmens kontaktus, kuriam bus skambinama iškilus klausimams. Tai jei verslą kuriat keliese, geriau duokit kalbėti tam, kuris moka kalbėti ir išmano tai, ką ruošiatės daryti, kodėl pasirinkot vienus ar kitus veikimo būdus, principus ir t.t. ir pan.
     
    Pabaigai
    Iš savo patirties galiu pasakyti tik viena – bendraukit su unijos darbuotojais. Jie žino krūvą niuansų. Neskubėkit oficialiai visko teikti. Parodykit jiems paruoštą verslo planą, turimus pasiūlymus, kitus dokumentus. Tegul jums pirštu parodo į visus galimus kabliukus. Kuo sąžiningiau dirbsit prie paraiškos, tuo daugiau šansų, kad viskas praeis sklandžiai.
     
  4. Patinka
    mariuzas sureagavo į s3cr3t Lietuva grąžina šauktinių kariuomenę   
    Pritarčiau šauktiniams tik tuo atveju, jei važiuotų nežymėtas busas ir surinktų visus pufaikinius marozus iš po laiptinių ir parkų, besitrinančius su sidro bambaliu.
     
    Studijuojančius, turinčius darbą/verslą, ir/ar turinčius mažametį vaiką - atleisčiau išvis be kalbų
     
    + Rinkčiau ir BOBAS, aišku, tik tas pas kurias imunitetas geras ir sąnariai nuo sėdėjimo SUPERMAMŲ forume nesuėję
  5. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo Marvin Internetinis lažybų punktas   
    tonybet?
  6. Patinka
    mariuzas sureagavo į DjiXas DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti   
    DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
     
    Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
     
    Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
     
    Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
     
    Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
     
    Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
     
    ------------------------------------------------------------------------
    ------------------------------------------------------------------------
     
    Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
     
    Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
     
    O viskas buvo taip...
     
    Pradžia.
     
    O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
    Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
    Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
     
    From: Smile! It increases your face value.
    Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
     
    Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
    Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
    E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
     
    Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
    Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
    Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
    MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
    Google radau:
    http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
     
    Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
     
    Pirmasis bandymas.
     
    Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
     
    Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
     
    Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
     
    Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
     
    Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
     
    Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
     
    Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
     
    Lūžis. Nuopolis.
     
    Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
     
    Seni draugai neišduoda.
     
    Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
     
    Didesnis pelnas – didesnė rizika.
     
    Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
     
    Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
     
    Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
     
    Šviežios mintys, naujos idėjos.
     
    Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
     
    Pabaiga.
     
    Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
    Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
     
    Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
     
    Papildyta:
     
    Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
     
    http://www.djixas.com/story/p4.png
     
    Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
     
    http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
     
    http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
     
    http://www.djixas.com/story/p2.png
     
    http://www.djixas.com/story/p3.png
     
    ---------------------------------------------------------
    ---------------------------------------------------------
     
    Antra dalis, 2006-2011
     
    2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
     
    2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
     
    http://www.djixas.com/story/m.jpg
     
    http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
     
    http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
     
    Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
     
    Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
     
    http://www.djixas.com/story/p1.jpg
     
    Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
     
    Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
     
    WebMasterio Košmaras
     
    Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
     
    Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
     
    HDD gedimas, sugadinti duomenys.
     
    Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
     
    Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
     
    Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
     
    Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
     
    Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
     
    Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
     
    Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
     
    Aukso amžiaus pabaiga
     
    Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
     
    - Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
    - Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
     
    Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
     
    Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
     
    PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
     
    Naujų uždarbio būdų beieškant
     
    Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
     
    Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
     
    Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
     
    Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
     
    Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
     
    Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
     
    Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
     
    Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
     
    Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
     
    Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
     
    Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
     
    Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
     
    What could possibly go wrong? O buvo 2008...
     
    Prasideda
     
    Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
     
    Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
     
    Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
     
    Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
     
    Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
     
    Smūgis žemiau juostos
     
    Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
     
    Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
     
    Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
     
    Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
     
    Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
     
    Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
     
    Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
     
    Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
     
    Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
     
    Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
     
    2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
     
    Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
     
    Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
     
    Meilė iš pirmo žvilgsnio
     
    Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
     
    Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
     
    Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
     
    Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
     
    http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
     
    Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
     
    - Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
    - Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
    - „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
    - Sporto klubas
    - Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
    - Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
    - Prekiavimas Forex
    - Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
    - Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
     
    Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
     
    Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
     
    Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
     
    Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
     
    Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
     
    2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
     
    Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
     
    Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
     
    Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
     
    http://www.djixas.com/story/pic.jpg
     
    (Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
     
     
    Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
     
    http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
     
    Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
     
    Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
     
    Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
     
    Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
     
    Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
     

     
    Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
     
    2011
     
    Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
     
    10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
     
    Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
    Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
     
    http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
     
    Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
     
    Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
     
    Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
     
    Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
     
    Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
     
    Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
     
    Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
     
    Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
     
    Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
     
    Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
     
    Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
     
    Sezono finalas
     
    Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
     
    Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
     
    Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
     
    Pabaigai
     
    Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
     
    Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
     
    Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
     
    Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
     
    Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
     
    Tokie žodžiai man reiškia daug...
     
    2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
     
    Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
     
    Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
     
    Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
     
    Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
     
    Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
     
    Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
     
    Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
     
    Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
     
    Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
    successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
     
    Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
     
    - Turime naują žvaigždę
    - Nesveiki krūviai
    - Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
     
    Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
     
    http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
     
    When your mind changes, your body will change.
     
    Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
     
    Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
     
    Dėjau ant likimo.
  7. Patinka
    mariuzas sureagavo į G10 Išskirtinis vilniečio verslo projektas sužavėjo net prezidentę   
    Geriau apie mus paskaitykit :D užderėjo idėjų Lietuvoje.
    http://www.bznstart.lt/verslas/verslo-gidas/1497/Atrankos-darbo-stovykla-ikvepe-bendra-verslo-ideja
  8. Patinka
    mariuzas sureagavo į cnqq Sekantys metai bus sėkmingesni!   
    Artėja nauji metai, o aš sėdžiu ir mąstau, ką gi aš gero nuveikiau per šiuos metus. Sudedu daugybę prisiminimų, vienus išbraukiu, naujus pridedu ir žiūriu kas gaunasi. Nenuostabu, bet gaunasi visiškas balaganas. Kažko ypatingo labai ir nenuveikiau. Turbūt kiekvienas esat prisižadėję sau, draugei, šeimai, kad kitais metais būsit geresnis, sėkmingesnis ir panašiai. Nebursiu labai magiškai nieko, bet keletą dienų pasvarstęs sumąsčiau keletą idėjų, kaip gi tapti geresniu, sėkmingesniu kitais metais. Žinoma nereikia visko taikyti tik kitiems metams, bet kitai dienai, savaitei ar mėnesiui.
     
    1. Baigti tą ką pradėjai. Dauguma žmonių pradeda kažką daryti, bet niekaip nepadaro iki galo. Pavyzdžiui aš - pradėdavau bėgiot, bet vis mesdavau, o vėliau graužiau save, kad mečiau. Visi nori nubėgti maratonus, pasiekti žvaigždes, padaryti kažką dėl ko kiti tave gerbs ir prisimins. Paklausus gatvėj ar žinot "bėgiojantį žmogų" pasakytų, kad tai AŠ. Kad tai aš galiu nubėgti maratoną, galiu nubėgti iki žvaigždžių. Dabar bėgioju jau kurį laiką ir turiu nusibrėžęs dabar nubėgti 10km. Pradedu bėgt ir viskas būna taip: "Taip! Aš šiandien pagerinsiu savo asmeninį rekordą! Tiesiog žinau, kad tai padarysiu!". Prabėgu 3km: "Ar man viskas gerai??". Prabėgu 7km: "Aš tai padarysiu!, auch. Aš tai padarysiu!, auch. Prabėgu 9km: "Kur ta finišo linija!?!". Nubėgu visus 10km: "Buvo nuostabu! Įdomu kada pagerinsiu šį rekordą!!". Čia aš neteigiu visko tik apie bėgimą, čia tik kaip pavyzdys, nes gyvenime būna tas pats. Žmonės turi tokį kvailą padarą savyje, kuris visada tam pačiam momente sako, kad tu nori baigti. Mes nueiname taip toli, bet tuomet mūsų smegenys lyg persikrauna ir pasako mums, kad tai yra per sunku. Tu esi tam įpareigotas, bet vis baigi nepabaigęs, nes tai atrodo sunku. Projektas, darbas, santykiai. Atsimink dėl ko visa tai pradėjai ir judėk toliau. Kuo daugiau stoviniuosi ir galvosi apie pasitraukimą, tuo daugiau laiko reikės pasiekti rezultatui. Arba blogiausiu atveju, tu niekada nesužinosi ką reiškia pasiekti finišo liniją.
     
    2. Nustoti būt auka. Visada verkiau, kaip ir dauguma, kad vat jis turi geresnį namą, geresnę mašiną, jis priima geresnius sprendimus, o aš neturiu kito pasirinkimo tik daryti taip kaip darau dabar. Stop. Visi turi pasirinkimą. Tu nesi toks beviltiškas, kad turi susitikinėti būtent tik su tuo žmogum. Grybauskaitė ir ekonomika neverčia tavęs pasilikti senam darbe. Yra kitų vietų kur galėtum gyventi. Ir ne tavo grafikas tau trukdo būti sveikam. Mūsų socialinės grupės labai moka skųstis. Mes visi diskutuojam apie savo problemas su draugais ir tai yra gerai, bet yra tam tikros ribos. Visi gauna galimybę paverkšlianti apie sunkumus, bet jeigu tu ieškai patarimo ir jį gauni, tai neatsakinėk "aš negaliu to padaryti" daugybę kartų, nes oficialiai tu tampi auka. Galiausiai reikėtų savęs paklausti kada gi norėjai kažką pakeisti ir sutvarkyti tą problemą.
     
    3. Gana tikėtis, laikas daryt. Prieš keletą mėnesių kalbėjausi su vienu darbininku, kuris visą savo karjerą pradirbo vienam darbe, buvo pats geriausias savo darbo specialistas, bet niekaip negavo paaukštinimo nors jis ir žinojo, kad jis jam pasiruošęs. Pirmas ir turbūt vienintelis klausimas, kuris man kilo: "Ar tu prašei paaukštinimo?". Labai reta kompanija, kuri tiesiog ima ir paaukština kažką iš niekur nieko. Ypač senos ir puikiai išsivysčiusios kompanijos. Jei tu tikėsiesi, kad kompanija tave paaukštins, kai tu būsi tam pasirengęs, tai gali pralaukti 10 metų. Tavo bosas yra kaip tavo mama,tėtis, draugė ar žmona. Jis neskaito tavo minčių. Jis žinos ko tu nori tik tada, kai tu tai pasakysi. Jeigu tu tikrai kažko labai nori (kaip paaukštinimo), turi kalbėti apie tai. Jeigu tu nekalbėsi apie tai, reiškia tu paliksi spręsti viską už tave. Tikėkis.
     
    4. Jokių rytoj. "Pradėsiu nuo rytojaus" gana dažnai naudojama savoka šiais laikais, bet na ką rečiau "juk vakar sakei, kad rytoj". Rimtai, gana taip daryti! Atidėti ar užvilkinti kažką kas yra svarbu tau reiškia du dalykus. Tu bijai pradėti, nes tai reikš didelius pasikeitimus tavo gyvenime arba tu nori to dėl netinkamų priežasčių (privertė daryti). Taip, ta nauja sveika mityba, kurią tu nori pradėti bus labai sunki ir turbūt nemaloni. Tu kiekvieną dieną lauksi kol pradėsi maitintis sveikai, bet kitą dieną tiesiog tai nurašysi kitam kartui. Tikinsi save, kad kitas kartas bus, kai baigsiu mokyklą, pradėsiu sportuot, įsigysiu tinkamą šaldytuvą ar pasidarysiu storas, bet ar tai yra tikrai ta priežastis kodėl to turi laukti? Ar dėl to, kad to darymas nėra toks įdomus, kaip kad ką darai dabar? Ir kol tai darai, nustok aukoti pinigus sporto salėms, nes jie tavęs nematė jau keletą mėnesių.
     
     
     
    Daugiau pamąstymai nei rimtas straipsnis, bet jeigu nors vienas žmogus perskaitęs susimąstys, kad gali būt sėkmingesnis ir geresnis žmogus negu yra dabar, tai bus mano sėkminga valanda :).
  9. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo domukas kiek galima uzdirbti is porno jav   
    Tai kad lygtais nuo 21 metu statuose tokie dalykai, tai dar palauk, paaugs tuo paciu :D
  10. Patinka
    mariuzas sureagavo į AlgirdasD Parduota vasara UK '13   
    deleted
  11. Patinka
    mariuzas sureagavo į GlenQuagmire Studentas atidaro restoraną   
    Labas!
     
     
    Uždarbis.lt jau skaitau ir vartau daugiau nei 3 metai. Nesu didelis megėjas komentuoti, ar kurti naujas temas, bet iki šiandien vis norėjau sukurti temą, prisistatymą apie save, bet to nedariau, nes maniau, kad reikia turėti ką pasakyti apie save. Turiu omenyje, pasakyti kažką vertingo, kas duos kitiems kažkokios naudingos informacijos. Kas iš to, kad kiti perskaitis, kad aš mėgstu bėgioti?
    Rašant šias eilutes, suprantu, kad nukrypau į lankas, tad prie esmės.
     
    Esu optimistas studentas. Nuo mažens, bandau vis kažkaip verslauti. Pirkau pigiau, pardaviau brangiau, prekiavau kitais šūdniekiais, uždirbti pavykdavo, bet nemokėjau pinigų užlaikyti, mėgavausi gyvenimu, todėl 2013.07.17 mano piniginėje buvo tik apie 200 Lt.
     
    Didžiausias mano hobis yra maisto gaminimas. Visas kompas prigrūstas Jamie Oliverio, Gordono Ramsio laidų įrašais. Praitą vasarą dirbau restorane. Svajojau, kažkada turėti savo restoraną. Restoranas gal kiek per stiprus žodis, vadinkime restoranėliu.
     
    Ryt pirmadienį, važiuosiu pasirašyti nuomos sutarties, ir atsiimti raktų nuo savo restorano.
     
    Skamba kvailai? Tikrai taip. Iš kai kurių artimųjų visdar dabar girdžiu pasakymus, kad kvaila, kad man nepasiseks. Gali būti. Pagyvensim, pamatysim.
     
    Ne, aš nereklamuoju jokių sėkmės formulių ar kažkokių nesamonių. Aš čia rašysiu savo istoriją, žingsnius kuriuos darysiu, iki restorano atidarymo, taip pat, kaip man pavyko tai įgyvendinti.
     
    Taip, tai iš dalies ir reklama, PRas mano restoranui.
     
    Kiekvienos dienos pabaigoje atnaujinsiu šią temą, su naujienomis apie restorano įrenginėjimą, ir žingsniais, kaip tą daryti.
     
    Sėkmės man :)
     
    P.S. Milijono tikrai nelaimėjau, ir turtingų tėvų neturiu, todėl šia tema tikiuosi ir sulaukti kažkokios pagalbos iš Jūsų! Gal atsiras žmonių, kurie galėtų nemokamai sukurti interneto svetainę? Pietumis tikrai pavaišinčiau. Gal atsiras žmonių, kurie galėtų pabūti mano mentoriais, duoti patarimų ar kitos naudingos informacijos?
     
    ---------------------------------------------------
    2013.07.21
     
    Sėdim su drauge, ir truputį nervinames prieš ryt, bet taipogi ir laukiam. Juk ryt gausiu raktus, ryt gausim raktus, ryt pradėsim remontą (laukit nuotraukų). Draugė, pats pirmas žmogus, kuris sužinojo mano idėją, jai pritarė, stumė mane į priekį, palaikė, bei davė, duoda naudingų patarimų. Interjero reikalai taip pat patikėti jai.
     
    Truputis info apie restoraną (ar kaip jį vadinti). Plotas 31 kvadratinis metras. 14 sėdimų vietų viduje, ir 12 lauke. Anksčiau ten veikė kavinė-baras (Užsidarė. Klausinėjau aplinkinių offisų, tai maistas buvo prastas, ir šeip mano nuomone, norint išsilaikyti maitinimo versle, reikia turėti brandą. Geras pavyzdys JAMMI kebabai. Įsivaizduokite "Varom į JAMMI" ir "Varom į kebabinę". Kas turi didesnius šansus išsilaikyti? Prekinis ženklas ar bendrinis žodis?)
     
    Baldai, įranga, taurės, įrankiai, kitka yra jau restorane. Aišku kai ko trūksta, bet viską susivežėme iš draugų, giminių.
     
    Interjerą reikia keisti. Pirmas įspūdis įėjus, kad tai eilinis baras, todėl ryt su drauge vos tik gavę raktus, važiuosime į senukus, susipirksime šiokius tokius remonto reikmenys, ir pradėsim dirbti.
     
    Taip pat ryt pradėsiu skambinti tiekėjams, kitoms įmonėms. Laukia daug darbų, bet labai laukiu, nors visą laiką net ir dabar jaučiu įtampą. Ryte keliuosi su mintimis apie restoraną, vakare neužmiegu, nes galvoju vien tik apie tai :)
     
    Tiek šiandienai, ryt vakare idėsiu nuotraukų ir daugiau informacijos apie tikslią vietą, darbuotojus, pavadinimą :)
     
    ----------------------------------
    2013.07.22
    Šiandienos svarbiausi padaryti darbai:
    Nuluptos senos sienos, užtinkuotos ir paruoštos tapetavimui.
    Perdažyta 16 kėdžių.
    Susitarta dėl interneto atvedimo.
    Pasirašyta sutartis su kenkėjų kontrole (Priežiūra, kad nebūtų jokių musių tarakonų ir t.t. Tai yra būtina viešojo maitinimo įstaigoms, nes neturint sutarties, maisto ir veterinarijos tarnyba, nesuteiks jums maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo. Pagal sutartį, kenkėjų kontrolės įmonė pas mane apsilankis kiekvieną mėnesį, bei tada kai juos iškviesiu. O visas šitas džiaugsmas kainuos tik 35 Lt į mėn:) )
     
    Mano svajonė atidaryti restoraną, taip pat susijusi su aistra maisto gamybai. Todėl atspėkit kas bus virtuvės šefas? Teisingai - AŠ. Aišku vienas nesugebėsiu suktis, todėl mano džiaugsmui man sutiko ir norėjo padėti mano nuostabioji, gražioji draugė. Ji bus barmenė-padavėja-kasininkė. Viskas. Darbuotojų sąrašas baigėsi. Atrodo romantiška ir gražu? Tikiuosi taip ir bus, tikiuosi nesusipyksim po pirmos savaitės, nes kas yra dirbęs virtuvėje, žino, kokia įtampa joje verda :)
     
    Ar minėjau, kad restoranas atsidaris Vilniuje? O kad Fabijoniškių rajone, Fabijoniškių gatvėje? Būtų įdomu išgirsti nuomonių apie šį rajoną, galimybės ir visokios kitokios informacijos ir gandų:)
     
    Koks restorano pavadinimas? Ilgai galvojome, ieškojome, svarstėme su draugais, prie bonkės, gamtoj, mašinoj, tualete visur, nes norėjome kažko kitokio, kažko su istorija ir su reikšme. Galiausiai pasiūlymą davė draugės tėtis, ir mes iškart jam pritarėme. Pavadinimas: TWINS. Norėjome kažkokio interjero, kur dar niekur nėra, o pavadinimas TWINS mums tai leidžia. Nenoriu atskleisti detalių, bet pagalvokite patys, kiek daug galima padaryti restorane Dvynių tema;) Gal ir patys turite kokių nors idėjų ar pasiūlymų, būtų įdomu išgirsti :)
     
    Pabaigai keletas foto :)
     
    http://algowork.lt/1.JPG
    http://algowork.lt/3.JPG
    http://algowork.lt/5.JPG
    http://algowork.lt/6.JPG
     
    -----------------------------------------------
    2013.07.23
     
    Džiaugsmui ir liūdesiui ši darbo diena baigėsi pakankamai anksti. Baras perdažytas, stalai, baro kėdės taip pat. Remontas greitai jau bus baigtas, nes beliko tik vieną kartą kai ką perdažyti, bei nulakuoti, o sienas išklijuoti taptetais. Bus įdomu pakviesti patalpų savininką ir pamatyti jo reakciją, nes anksčiau ši vieta atrodė kaip baras, bet dabar įgauna jaukesnės, tvarkingesnės, gražesnės ir prabangesnės vietos vaizdą.
     
    Gaila, tačiau šiandien nebus jokių fotų. Šiandien dirbant fotografavau, tačiau paaiškėjo, kad fotiko atminties kortelė yra palikta laptope, nuo vakar foto kėlimo į kompą. Matyt nuo nuovargio, arba dažų kvapo koncentracijos, smegenys prisnūdo. Ryt, jau pasistengsiu įkelti bent vieną fotkę.
     
    Kadangi remontas artėja į pabaigą, toj prsidės popierizmas. Pastarasis susideda iš dviejų dalių:
    Licenzija prekiauti alkoholiu;
    Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas.
     
    Licenzija prekiauti alkoholiu yra išduodama teikiant prašymą miesto savivaldybėje. Nurodoma, kad paslauga bus suteika per 30 dienų. Pats nežinau, todėl noriu pasitikslinti, ar lygiai po 30 dienų bus suteikta licenzija, ar 30 dienų bėgyje? Jei kas žinot tiksliau, būtinai parašykite:)
     
    Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, leidžia Jums gaminti maistą, bei teikti viešojo maitinimo paslaugas. Su šiuo pažymėjimu vargo daug neturėtų būti, nors ir visi gasdina. Bet patalpos tvarkingos, maisto tvarkymo procesas detalus, išskirtas laike, todėl viliuosi, kad problemų nebus, ir inspektorius bus geros nuotaikos :)
     
    Skaičiau komentarus, ir kelis mačiau, kur žmonės galvoja, kad restoranas (dėl pavadinimo. tai ne baras, tai ne kavinė, jei jums nepatinka žodis restoranas, vadinkite kitaip, tačiau sutarkime, kad šioj temoj, aš šnekėsiu apie restoraną :D ) atidaromas už 200 Lt. Matyt ne taip norėjau išsireikšti, arba ne taip supratot.
     
    Ryt pristatysiu trumpai meniu, pačią virtuvės koncepciją, idėją, kas bus čia, ko nebus kitur. Gero vakaro:)
    ----------------------------------------
    2013.07.24
     
    Praėjo dar viena diena. Ir vėl aš geriu alų. Nežinau kodėl, bet kai vos gavau raktus, noriu vakarais alaus. Matyt padeda nuimti stresą :D Tik šį kartą geriu ne iš parduotuvės pirktą, o iš vieno uždarbiečio pilstomo alaus krautuvėlės. Susirašėm, susitikom, nes norėjau užduoti keletą klausimų dėl alkoholio licenzijos, ir nusipirkau porą puslyčių alaus pokalbio pabaigoje. O šeip mldc čiuvai, visi lėkit į Šeškinės 22 g. IKI, ir prie kasų bus alus išsineštinai. Pirkite, nes kainos labai draugiškos, o alus skanus:)
    Šiandien dienos pradžioje su drauge perdažėme kai kuriuos baldus antrą kartą, kad įgautų ryškesnį juodą atspalvį. Kai viskas bus baigta, nulakuota, įmesiu foto prieš, ir po, skirtumas tikrai matysis. Vėliau pietų metu, grįžome namo ir padarėme keletą skambučių. Viską sutarėm dėl sutarties pasirašymo su ŠGP tvarkymo įmone.
     
    Kas tas ŠGP?
     
    Taigi, jei planuojate atidaryti kavinę, kebabinę ar kitą maitinimo įstaigą, jums reikia gauti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMĄ.
    Pirmas žingsnis kurį reikia padaryti, tai į Maisto ir Veterinarijos skyrių (toliau MV) jums reikia pristatyti MAISTO TVARKYMO PROCESO APRAŠYMĄ. Kas tai per dokumentas, siūlau pagooglinti, arba paieškoti informacijos tax.lt forume. Jį nėra sunku parašyti, ir jeigu Jums reikia pavyzdžio, rašykite man, atsiųsiu. Esmė, kad šiam dokumentui parašyti, Jums reikia turėti dvi sutartis. Su Kenkėjų kontrole bei su ŠGP tvarkymo įmone. Kenkėjų kontrolė prižiūri, kad pas jus nebūtų vabalų, parazitų ir t.t., o jiems atsiradus, juos naikina. ŠGP - tai Šalutiniai Gyvuniniai Produktai. Tarkime, nusipirkote kiaulės koją su kaulu, ją apipjaustėte, ir mėsą norite kepti bei parduoti, o kaulą su oda, išmetate į šiuklšių dėžę. Tai ir yra ŠGP, o pastarajam reikia atskiro konteinerio, kurį išvežtu kas tam tikrą laiką. Nežinau kaip kitur, bet aš sudariau sutarti, kad man ŠGP tvarkis už kažkur apie 40 Lt į mėn (konteinerį duos nemokamai). Kenkėjų kontrolė kainuoja 35 Lt į mėn. Pinigai tikrai nedideli, todėl nereikia bijoti, ir geriau greičiau sudaryti sutartis, bei paspartinti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMO gavimą :)
     
    P.S. Jei jūs neapdoruojate mėsos, ir galvojate, kad Jums nereikia ŠGP sutarties, tai žinokit, kad į šiuklių dėžę išmestas (išsinešimas nesiskaito) mėsos produktas (kotletas, kukulis ir t.t.) taip pat skaitosi ŠGP.
     
    Tikėjomes šiandien ištapetuoti visas patalpas, tačiau pasirodo tai sunkiau nei galvojome, todėl pavyko ištapetuoti tik pusę. Foto pateikta žemiau. Prieš ir po.
    http://algowork.lt/1.JPG
    http://algowork.lt/new.jpg
     
    Dėl meniu:
     
    Man pačiam patinka aštriai ir riebiai. Todėl dažniausiai ir gaminu tokius patiekalus. Panašiausia virtuvė į mano pomėgius? Taip - JAV. Dar tiksliau, Š.Amerikos virtuvė. Burgeriai, Hot Dogai, Čili, Kepsniai, BBQ ir t.t. Kas išskirtinio pas mus bus? Tai dešrainiai, arba originalo kalba HOT DOGAI. Lietuvoje tokių nėra. Taip, yra primityvus variantas Statoil ir kitose degalinėse, bet tegunie ir vadinkime juos dešrainiais. Dešrelė, padažas, garstyčios ir viskas. Tikras hot dogas yra: dešrelė ir jūsų pasirinktas toping (lietuviškai nežinau kaip versti:( ). Idedu keletą foto, kad įsivaizduotumėte apie ką šneku:
    http://www.fabhotdogs.com/ChicagoRipper-web.jpg
     
     
    Tikimes kuo greičiau atsidaryti, ir nenuvilti Jūsų. Gero vakaro :)
     
    --------------------------
    2013.07.27
     
    Sugadinau gražią tradiciją ir net du vakarus neparašiau nieko naujo. Štai mano pasiteisinimas: draugė perspėjo, kad su šortais tokiu oru neprotinga vaikščioti, o rimtam argumentui, gavau temperatūrą 38,2, tai ėjau į lovą, ir blogą palikau pailsėti. Sekančią naktį grįžom į Panevėžį, ir važiavom į sodybą pas draugės tėtį, kur prie bonkės visi pageneravom idėjų, pasistatėm mintyse dvarų, prisipirkom jachtų :)
    Didelis ačiū Rimvydui, kuris mums gavo mokyklinę 1x1m lentą, paskolino gražtuvą bei kitų darbams reikalingų medžiagų bei įrankių.
     
    Kaip ir planavom pirma savaitė buvo skirta remontui, o antra savaitė skirta popierizmui. Pirmadienį jau važiuosime į maisto ir veterinarijos tarnybą vežti dokumentų, kad pradėtume kryžiaus kelius dėl pažymėjimo išdavimo, bei į savivaldybę vesti prašymo prekybai alkoholiui. Ryt, pabandysiu ties šiais leidimais išsiplėsti, ir parašyti ko kuriam reikia ir t.t.
     
    Šeip keli pastebėjimai dėl temos. Lyg ir aiškiai parašiau, kad čia nebus kebabinė ar dešraininė. Bus normali virtuvė, kur bus ir salotų, ir kepsnių, sriubų, prijaučiant amerikietiškai virtuvei, o hot dogų nuotraukas idėjau parodyti, kas pas mus dar bus, ko kitur nėra. Todėl nesupratau, kodėl kalbos temoje pasisuko apie dešrainius, nepykit ant jų :D
     
    Įdedu foto naujojo interjero. Aišku jis nebaigtinis, reikia rasti pigių rėmelių, ir sienos pasipildis mūsų fantazijos vaisiais :) Bei viena foto su mūsų hot dogų dešrelių pagrindiniu tiekėju (dešrelių kiekis ribotas)
     
    http://algowork.lt/23.JPG
    http://algowork.lt/65.JPG
    http://algowork.lt/dyzis.JPG
     
    --------------------------------
    2013.08.01
     
    Seniau nesuprasdavau, kaip galima nespėti kažko per dieną padaryti, juk yra daugybė laiko. Tačiau, keista, bet dabar nerandu laiko atsisėsti prie uždarbio ir pildyti blogą. Bet čia jau mano bėda, kažkaip blogai planuoju laiką :D
     
    Per šią savaitę nuveikti darbai tai popierizmo pildymas, bei interjero pildymas, valymasis.
    Kas liečia popierizmą, tai teko su užpildytais dokumentais važiuoti į savivaldybę dėl alkoholio licenzijos ir į maisto veterinariją dėl MTSPP (maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas). Ir ten ir ten nuvažiavus paaiškėjo, kad mano dokumentai nepilni, trūksta info, bei trūksta kai kurių lapų. Viską ištaisius ir papildžius, šiandien pristatėme su drauge popieriukas į maisto ir veterinarijos tarnybos, ir turime paskirtą pasimatymą su inspektoriumi trečiadienį 10.30h. Keista, nes pasirodo man reikės jį pasiimti su mašina, ir nuvežti į vietą, o vėliau parvežti. Viskas normaliai, tik pagalvojau, tam kas neturi mašinos, reikėtų važiuoti draugiškai kartu su autobusu? :D Bet pagalvojau gerai, kad vešiu su savo mašina, bus laiko susipažinti, susidraugauti, ir atleisti jam širdį bei pyktį :D
     
    Kokius dokumentus pristačiau? Norint gauti MTSPP, Jums reikia pristatyti:
     
    1. Liudijimą, išrašą ar kitą dokumentą patvirtinantį, kad jūs vykdote veiklą, kaip fizinis ar juridinis asmuo.
    2. Kadastrinis patalpų planas, su pažymėtomis zonomis.
    3. Maisto tvarkymo proceso aprašymą.
    (2 ir 3 punktui nepamainomas informacijos šaltinis buvo tax.lt forumas:) )
    4. Įsakymą, dėl savikontrolės sistemos taikymo įmonėje.
    (Labai lengvas dokumentas, kuri laisvu stiliumi reikia pasirašyti pačiam. Taip pat žiūrėti tax.lt forume:)
     
    Šiuos dokumentus pristačius, paprašykite, kad juos peržiūrėtų, ir jei viskas tiks, suderins Jums laiką su susitikimu su inspektoriumi.
     
    Šeip, pastarosiomis dienomis, ir savaitę, esame nuolatiniai Senukų klientai. Mūsų laimei juose vyko nemažai akcijų, todėl galėjome kažkiek sutaupyti ant reikalingų įrankių ir medžiagų.
    Dar didelis ačiū visiems draugams ir artimiesiems, kurie padeda įgyvendinti šią svajonę. Vieni draugai padeda darbais, kiti patarimais, kiti patirtimi, kas liečia viešąjį maitinimą, kiti paskolina įrankius, bei gauna reikalingų medžiagų, siūlo geras idėjas ir t.t. Kas aišku, tai kad vienam viską daryti būtų sunku ir užtruktų labai ilgai, todėl sąrašiukas tų, kuriuos reikės vaišinti nemokamais pietumis tik ilgėja:D
    --------------------
    2013.08.08
     
    Daug laiko praėjo nuo paskutinio blogo posto. Žmonės mirė badu, Meilutytė kirto rekordus, kurėsi ir žlugo įmonės, na o aš leidau savaitgalį ir visas dienas prie popierizmo, rašiau ir pildžiau dokumentus, įrenginėjome patalpas, ir taip ruošėmes trečiadienio inspektoriaus atvykimui apžiūrėti patalpas.
     
    Kadangi man ir mano draugei tai buvo pirmas kartas, jautėsi nervinga atmosfera, su baimės prieskoniu. Kas bus jei nepraleis, kiek laiko dar viskas užsitęs? Tokie klausimai kamavo iki trečiaidenio, kai aš atvažiavau į inspekciją pasiimti inspektoriaus ar inspektorės. Iėjau į tarnybos biurą, ir neramiai laukiau, ką man čia reikės paimti. Ėjo pro šalį kostiumuoti vyrukai ir moteriškės, ir vis bandžiau atspėti , kuris man atiteks. Viena moteris atėjo ir paklausė ar čia aš į Fabijoniškes vešiuos ją. Pritariau, ir išsigandau, nes moteris atrodė valdinga ir pikta. Sėdome į mašiną, ir pajudėjome link restoranėlio. Vidury kelio norėjau trenktis su mašina į sieną, nes pradėjo aiškinti, kad nieko gero nebus, nes atseit per mažai kriauklių patalpose. Jos pas mane yra dvi, o ji aiškina, kad reikia mažiausiai keturių. Nepadėjo nei mano mintinai išmokti cituoti įstatymai, greitai suvartė :( Atvažiavus į patalpas, gavome velnių, kad nėra atskiros spintelės darbuotojų drabužiams, nes pasak jos, negalima darbuotojų striukių kabinti ant bendros pakabos klientams, nes juk jie gali pavogti mūsų rūbus. Pasirašėme lapą, kad taisysime šį trūkumą. Bet šeip mano ir drauges nuostabai, iš blogosios inspektorės, ji tapo geroji, pavadino mus vaikais vanagais, išvardino kas dar negerai ir ką reikia tvarkyti, ir sėdo pildyti patikrinimo akto. Galiausiai paprašė, kad ją reikia pamesti iki Aušros vartų. Nežinau, ar man tas privaloma, bet negi atsakysiu inspektoriui ne, nuo kurio priklauso mano restoranėlio ateitis :D Dar pats nesupratau, ar viskas buvo gerai, todėl išėjus klausiu inspektorės, o tai kas čia buvo ir kas dabar bus. Paaiškino, kad viskas gerai, ir gausime MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PATVIRTINIMO PAŽYMĖJIMĄ! VALIO! Net patys negalėjome patikėti, kad iš pirmo sykio praeisime patikrinimą. Darbo įdėjome tikrai nemažai, tačiau netikėjome, kad praeisime iš pirmo karto, nes buvome prisiklausę baisių įstorijų, kaip tai gali išsitęsti iki vieno mėnėsio ar daugiau, o mums prireikė tik savaitės :) Aišku, yra niuansų, kad dėl ne per didžiausios virtuvės ploto, nebus galima tvarkyti tam tikrų produktų, todėl reikės šiek tiek keisti ir tobulinti meniu, bet tai menkniekis, nes jau ryt keliausime atsiimti MTSPP! Tai reiškia, kad jau galime gaminti maistą ir parduoti jį klientams. Tai taip pat reiškia, kad galime nešti visus dokumentus dėl alkoholio licenzijos. Nes norint gauti alkoholio licenziją, reikia pateikti ir MTSPP pažymėjimą.
    Taip pat, per visas dienas labai draugavome su gražtu:) Grežėme ir kabinome paveikslus, lentynas, meniu lentas. Taip pat geras draugas buvo Fairy ir kiti dezinfikatoriai, su kuriais šveitėme ir plovėme indus, įrankius, stiklinės, bokalus, langus, grindis, baldus, stalus, viryklės,wc ir t.t.
    Ateinantys darbai: visą savaitgalį paskirti galutiniam interjero įrengimui. Supirkti arba rasti reikalingas detales, rėmelius ir kt. Patobulinti meniu, nnusipirkti kasos aparatą, pasidaryti sąrašą pagrindinių produktų ir alkoholinių gėrimų, pasigaminti lipdukus ir suklijuoti juos reikiamuose vietose, patobulinti marketingo planą.
     
    Labai nekantraujame kada atsidarysime ir galėsime Jūs džiuginti arba nuodyti savo maistu, gėrimais, bei nuotaika :)
     
    P.S. Gal kas turite kokių nors idėjų, kaip būtų galima dar išreikšti TWINS ar dvynių temą restorano interjere? :) Pasiūlymų? :)
     
    Bei ačiū, kas rašote pasiūlymus savo mintis, labai įdomu skaityti :)
    --------------------------------
    2013.08.14
     
    Tooooj atsidarysime!!!!...
    Per šią savaitę pavyko gauti likusius dokumentus, bei pristatyti juos į savivaldybę, kas reiškia neužilgo gausime alkoholio licenziją, kas reiškia, kad greitu metu, šaldytuvas užsipildis produktais, baras nusikraus gėrimais, ir greitu metu atsidarysime. Bijau meluoti, bijau ir žadėti tačiau galvojame apie 26 d. Nebetaip ir toli? Net nepastebėjau kaip beveik prabėgo mėnuo :) Bet per tą mėnesį manau gerai prasisukom, ir tinkamai viską padarėme, kas priklausė nuo mūsų:)
    Šeip labai malonu buvo tvarkant patalpas, sulaukti užeinančių į vidų žmonių, kurie domėjosi, kada gi atsidarysime :) Buvo ir kuriozų, kaip pvz., iėjo azijietiško gimio moteriškė, kuri rusiškai kažko paklausė, kaip mes galvojome, kad kavos. (Mes rūsų nemokame, ir tai yra šiokia tokia problema:( )Mes jai sakėme NIET, ji vėl klausė to pačio, mes jai vėl sakėme NIET, ir ji išėjo. Tik vėliau toptelėjo, kad gal ji klausė ar čia bus kavinė, nes rusiškai kava ir kavinė, iš dalies panašūs, tokiam kaip aš :D
     
    Ką dar noriu Jums paminėti, tai šiandien su drauge vaikštant naujai atsidarusiame tarptautiniame baldų centre (spėkit kur), sulaukiau vieno skambučio. Merginos balsas prisistatė, kad ji iš LNK studijos, ir kad juos sudomino mano anketa į naują kulinarinį šou SKONIS, ir kviečia mane antradienį dalyvauti atrankoje. Ar dalyvausiu? Žinoma! Ar baisu? Taip! Ar balsuosit už mane??? :D
    Dabar svarbiausia yra sulaukti skambučio iš savivaldybės, kad galiu atsiimti alkoholio licenziją. Beje labai pravartus patarimas kas kreipiasi ir nori gauti alkoholio licenziją: BŪTINAI SU DOKUMENTAIS PATEIKITE IR PAŽYMĄ IŠ VMI, KAD NESATE SKOLINGAS VMI, nes jei tą padarysite, sutaupysite apie 10 dienų pažymos gavimo laiko.
     
    Jūsų užsivedęs TWINS šefas
    --------------------------------------------
    2013.08.31
     
    Sveiki visi.
     
    Laikas: 2013.09.02 (Pirmadienis) 18.00h
    Vieta: Restoranas Baras „Twins“ , Fabijoniškių 2 – 156 g.
    Įvykis: Atidarymas
     
    Taip, pagaliau galiu su džiaugsmu ir šiokia tokia baime pranešti, kad visi darbai baigti, ir Twins atidaro savo duris, priimti tūkstantines išalkusių žmonių minias Planavome atsidaryti kiek anksčiau, tačiau užtrūko reikalai dėl alkoholio licenzijos gavimo.
    Kadangi atsidarome, greičiausiai blogo nebepildysiu, todėl nusprendžiau, kai tai bus paskutinis įrašas, bet pats ilgiausias. Apibendrinsiu ir pateiksiu savo nuomone, žingsnius, ką reikia daryti norint atidaryti maitinimo įstaigą, bei remsiuos savo pavyzdžiu bei istorija. Taigi važiuojam:
     
    1. Idėja. Koncepcija.
    Viskas atrodo labai paprasta ir aišku. Pirmiausia gimsta idėja, tada seka veiksmai. Tačiau prie tos idėjos reikia ir padirbti. Kitaip sakant ištobulinti ją, išgryninti. Aš pats turėjau svajonę atidaryti restoraną. Man labiausiai patiko gaminti amerikietiškos virtuvės patiekalus. Nusprendžiau, kad restorano meniu bus amerikietiški patiekalai. Pradėjau domėtis situacija Vilniuje, kas yra ko ne, ir pastebėjau, kad tokios virtuvės trūksta Vilniuje, o amerikietiškų dešrainių apskritai nėra Lietuvoje.
    Taigi taip susiformavo ir išsigrynino idėja.
     
    2. Verslo planas.
    Turint idėją, reikia pradėti rašytis verslo planą. Tai neturi būti kažkoks oficialus dokumentas, tai tiesiog vieta, kur jūs savo mintis išrašysite ant popieriaus, kuriame pasiskaičiuosite pradines išlaidas, pasiskaičiuosite lūžio tašką, aprašysite konkurentus ir visa kita. Ir laikui bėgant šį dokumentą vis pildysite ir redaguosite, keičiantis situacijai bei idėjomis. Kam viso to reikia?
    Gal atrodo kvaila, bet pradėjus viską skaičiuoti, rašytis ir grynintis, nustebsite, kad viskas sudėtingiau nei atrodo, ir kad reikės nemažai darbo, o jūsų verslo planas padės jums viską sistemingai daryti. Asmeniškai, mano verslo planas buvo vienas excelio failas, kuriame viską rašiausi, pradedant nuo skaičiavimų, baigiant marketingo planu. Vėliau pagal šį dokumentą rašiausi jau oficialių verslo planą, kurį rodžiau investuotojams.
     
    3. Pinigai.
    Turi pinigų, neturi idėjos. Turi idėją neturi pinigų Jei jums yra atvirkščiai, džiaugiuosi už jus, na o kiti skaitom. Turint jau idėją, ir kažkokį tai verslo planą, kuriame gali jau numatyti kiek jums reikia pinigų, metas juos gauti. Aišku, kad teks skolintis. Klausimas iš kur. Bankai greičiausiai neduos. Pirma kur reiktų kreiptis, tai į šeimą, draugus gimines. Nesurinkus reikiamos sumos, reikia ieškoti investuotojų. Parengti oficialų verslo planą, prezentaciją ir bandyti įtikinti juos investuoti. Asmeniškai perėjau visus žingsnius. Turėjau idėją, planą, tačiau suma buvo per didelė, kad surinkti ją iš šeimos, giminių, draugų. Teko ieškoti investuotojų. Ėjau į keletą susitikimų, kur man turtingi dėdės paaiškino, nusiimti rožinius akinius, ir maloniai paspaudė rankas atsisveikindami. Po tokių keletą susitikimų buvo apėmę depresingi jausmai, kad gal rimtai negaišti laiko su savo svajonėmis. Tačiau vieną dieną, atidariau aruodas.lt ir pamačiau tą pačią dieną idėtą skelbimą. Nuomuojamos patalpos, kuriose yra beveik visą įrangą, įrankiai, baldai, taurės ir t.t. Jau tą pačią dieną susitikau su nuomininku, peržiūrėjau jas. Pirmi klausimai jo buvo, kiek man metų, ir ar esu ką nors panašau daręs, ar turiu pakankamai kapitalo. Kad esu dirbęs restorane, nemelavau, tačiau pamelavau, kad turiu pinigų, reikia tik patalpų :D Tuo metu kišenėje turėjau 200 Lt., ir nežinojau, iš kur gauti pinigų. Sekančią dieną susitarėme susitikti vėl, nes man patalpos tiko, o pasako jo, aš iš nuomuotojo irgi labiausiai patikau. Taip gavosi, kad sukirtome rankomis, pasirašėme sutartį, gavau raktus. Viskas gražu, romantiška, tik beliko gauti pinigų. Šeip to nepatariu daryti niekam, nes tai buvo kiek kvailas poelgis, ir streso kainavo nemažai, ko tikrai antrą kartą nedaryčiau, tačiau vėlesni įvykiai susiklostė gerai ir pinigų atsirado. Su draugės pagalba, radome vieną žmogų, kuris sutiko paskolinti pinigų sumą. Kadangi radome tokias patalpas, kuriose beveik viskas buvo, reikalinga pinigų suma žymiai sumažėjo.
     
    4. Patalpos
    Yra trys sėkmingo restorano recepto veiksniai: 1. Vieta. 2. Vieta 3. Vieta
    Čia gal kiek humoro forma, nes aš pats šiam teiginiui nepritariu. Gedimino prospekte ir senamiestyje yra kavinių, kurios dirba sėkmingai, bet yra tokių, kurios užsidaro po kelių mėnesių. Vieta nebūtinai garantuoja sėkmę, nes ji tik padeda atvesti žmonių srautą, tačiau vėliau klientas pagal gaunamą kokybę nuspręs ar eiti į restoraną ar ne, todėl manau kokybė svarbiau už vietą.
    Taigi ieškant patalpų, galite rinktis tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų. Pastaruosiuose nuomos mokestis bus mažesnis, tačiau ir žmonių srautai mažesni. Centre žmonių srautai didesni, tačiau ir nuomos kainos pakankamai gąsdinančios. Beje ieškant patalpų reikia neskubėti, o stengtis rasti tokias, kuriose jau anskčiau buvo vykdoma panaši veikla. Kaip mano atvejis parodė, galima rasti labai gerą sandorį, tiesiog reikia kantrybės ir kažkiek sėkmės.
     
    5. Leidimai, licenzijos
    Turint patalpas su maisto gaminimo įranga, iškart rekomenduoju susitvarkyti dokumentus dėl maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo ir kreiptis į maisto veterinarjos tarnybą. Kuo greičiau tai pradėsite, tuo greičiau gausite dokumentus. Man pasisekė, ir MTSPP gavome per savaitę. Kiek susidarė įspūdis, per patikrinimą inspektoriai nelabai kažko ieško ir kabinėjasi, jei jau anskčiau buvo vykdoma maitinimo veikla patalpose. Todėl kuo anskčiau pradėsite popierizmą, tuo greičiau atsidarysite.
    6. Tiekėjai
    Kaip ir kur ieškoti tiekėjų? Klauskite pažistamų, ieškokite google. Susirandate tiekėjų kontaktus, skambinate ir klausiate kainų bei būtinai derates, vėliau išsirenkate geriausius variantus. Ką noriu pabrėžti, tai, kad būtinai reikia derėtis ir bandyti gauti geresnes sąlygas sau. Čia nesusiję su tiekėjais, tačiau reikėjo atsispausdinti lipdukus ant durų restoranui, kaina apie 60 Lt. Gražiai paprašiau, kad padarytų nuolaidėlę jaunam studentui. Atsakė, kad gali padaryti 10%, tačiau juk tai tik 6 Lt, nereikšminga suma. Nuolaidėlę padarė, o aš sutaupiau 6 Lt. Aišku, kad tai maži pinigai, tačiau derantis kiekvieną kartą, susitaupanti suma tikrai nustebins. Nereikia bijoti spausti tiekėjų dėl nuolaidų ir geresnių sąlygų, nes juk visada galite pereiti pas kitus tiekėjus, o jie tai žino, todėl visos jūsų derybos bus sėkmingos, kaip ir mano atveju, tik skirsis dydžiai ir sąlygos.
    7. Marketingas.
    Pati geriausia reklama kavinei yra maistas ir jo kokybė. Tačiau reikia dar atvesti ir žmonių į restoraną. Tam reikia turėti marketingo planą. Vėl gi, asmeniškai rašiausi kilusias idėjas į excelį, vėliau jas apibendrindavau išgrynindavau. Taip pat, googleje yra daug informacijos ir patarimų su gerais reklaminiais pasiūlymais, idėjomis, pavyzdžiais iš užsienio. Nereikia būti baigusiu kažkokiu mokymų ar dar ko. Jei sugebi naršyti internete, visą marketingo planą pasirašysi googles pagalba Šeip patiko vienas pavyzdys: Amerikoje atsidarė naujas restoranas, ir vos tik praverus jo duris, visos vietos buvo užimtos, ir iškart rezervuota keliems mėn į priekį. Restoranas nebuvo joks garsus prekinis ženklas. Visa sėkmės paslaptis buvo tai, kad atidarant restoraną, pirmiausiai buvo sutvarkytas išorės interjeras, vaizdas, lyg tai jau būtų veikiantis restoranas. Lauke prie jo buvo padėta lenta su užrašu „Laisvų vietų nėra“. Kol vyko vidaus remonto darbai, žmonės tą užrašą matydavo praeidami.. Paprasta, nebrangu, efektas didelis
     
    Šią vasarą deja nebuvau su drauge nei prie jūros, ir prie vandens galima ant pirštų suskaičiuoti kartus, kai maudėmės. Bet galiu drąsiai paskyti, kad tai viena geriausių vasarų, neįkainojama patirtis, daug malonaus darbo, svajonės įgyvendinimas, savęs realizacijos virtuvėje.
     
    Maistas išdegustuotas, nušlifuotas taip sakant, viskas paruošta, beliko tik atverti Jums duris, ir pasiduoti Jūsų skonių receptorių teismui.
    Labai laukiam pirmadienio, tačiau ir bijome, nes nežinome ko laukti, kiek laukti, ir kaip seksis spėti. Patirties turiu aptarnaujant didelį srautą žmonių, tačiau vistiek ta baimė išlieka ir tai yra natūralu.
     
    Kai šiame forume parašiau ar kas galėtų padėti, tai nustebau kiek gavau žinučių su pasiūlymais. Tikrai netikėjau, kad tieks atsiras, ir labai maloniai nustebino mane. Gal neatrašiau visiems, nes žinučių daug buvo, ir pasimečiau tarp jų, tačiau labai didelis ačiū visiems kas rašė patarimus ir pasiūlymus, linkiu sėkmės Jums
     
    Ačiū, kas kritikavot, ačiū ir asmeniui, kuris prašė, kad atsiųsčiau pinigų, ačiū kas palaikė, ačiū kas tik skaitė. Nežinau ar tęsiu blogą, nes nuo pirmadienio prasideda darbo maratonas, malonaus darbo maratonas. Kas gali būti smagiau, už hobį, už kurį gauni pinigus? Todėl su drauge laukiame visų Fabijoniškių 2 – 156 adresu (vėlgi, jei nežinote kur tai, tam yra google :D ), su kuo storesnėmis piniginėmis:D
     
    Iki susitikimo, sėkmės Mums:)
     
    Restorano Baro „Twins“ šefas.
     
    P.S. https://www.facebook.com/twinsfood galite mus sekti:)
  12. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo domukas kiek galima uzdirbti is porno jav   
    Tai kad lygtais nuo 21 metu statuose tokie dalykai, tai dar palauk, paaugs tuo paciu :D
  13. Patinka
    mariuzas sureagavo į Simonas Mano istorija.   
    Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
     
    Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
     
    Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
     
    Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
     
    Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
     
    Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
     
    Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
     
    Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
     
    Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
     
    Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
     
    Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
     
    Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
     
    Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
     
    Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
     
    Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
     
    Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
     
    Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
     
    Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
     
    Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
     
    Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
     
    Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
     
    Pasiūlymas forume buvo priimtas.
     
    Galiausiai, svetainės ir SEO.
     
    Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
     
    Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
     
    Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
     
    Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
     
    Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
     
    Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
     


     
    Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
     
    Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
      
    Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
     
    Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
     
    Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
     
    Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
     
    Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
     
    Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
     

     
    Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
     
    "Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
     
    Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.
  14. Patinka
    mariuzas sureagavo į TonY B 8 veiksniai lemiantys mūsų sėkmę   
    Daugelis iš mūsų kartais susimąstome apie sėkmę, pasisekimą versle ir gyvenime. O jeigu mūsų paklaustų, kas lemia žmonių sėkmę versle ir gyvenime? Manau būtų įmanomą kažką atsakyti, bet šiandien pateiksiu 8 kertinius dalykus vedančius link sėkmės.
     
    Taip pat, noriu pridurti, kad tai nebus vien mano pamąstymai. 7 metus Richard St. John tyrinėjo ir ieškojo optimaliausios sėkmės formulės, apklausdamas virš 500 sėkmingų žmonių, tarp kurių buvo Bill Gates, Steve Jobs, Seth Godin ir daugybė kitų. Remsiuos šiais tyrimais, keliomis perskaitytomis knygomis apie sėkmę, sėkmingo verslo įgyvendinimą, bei savo nuomone.
     
    1. Aistra ir entuziazmas.
     
    Vidinė ugnelė, aistra ir entuziazmas mūsų daromai veiklai yra vienas pagrindinių dalykų. Pamirškime tokius žodžius, kaip: tingiu, vėliau, ir taip gerai, neapsimoka, kas iš to... Taip pat, motyvuokime save, dažniau matydami savo srities pasisekusius žmones, klausydami jų istorijų, pasisemdami žinių ir drąsiai jų klausiant.
     
    Darykime tai ką mėgstame ir nuo ko jaučiame malonumą, o ne siekime greitai pasipelnyti ir gauti kuo daugiau pinigų.
    "I would pay someone to do what I do" - Carol Colleta
     
    Jeigu darysime ir sieksime to kas mus veža ir kas mums patinka, pinigai ateis patys.
     
    2. Daug darbo
     
    Nepakanka 2 ar 4 valandų per dieną, kad pasiektume daug. Puikus pavyzdys Ilja Laursas, kuris daug ir sunkiai dirbo su savo GetJar ir pirmas atostogas turėjo tik po 6 ar 7 metų. Tai tik parodo, kad turime daug dirbti, domėtis ir tobulėti savo srityje.
     
    "It's all hard work. Nothing comes easily. But I have a lot of fun." - Rupert Murdoch, CEO @ Big Cheese.
     
    Įdėkime daug darbo, bet tuo pačiu ir mėgaukimes dideliu ir sunkiu darbu. Nes pats Steve Jobs yra pasakęs, kad darykime tai, kas patinka ir nereikės dirbti nei vienos dienos savo gyvenime!
     
    3. Siekimas pačio geriausio
     
    Mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Turėkime labai didelius, globalinius tikslus ir jų siekime. O jeigu kažkam tai atrodys juokinga, pažiūrėsime, kas juoksis vėliau. Kai Bill'as Gates'as kūrė Microsoft, daug aplinkinių vadino jį kvailiu ir didėlių dėžių (kompiuterių) žiurke. Puikiai matome, kuo viskas bagėsi ir kas juokiasi dabar.
     
    Siekime patys gauti kuo daugiau žinių. Tobulėkime kiekvieną dieną, žiūrėkime online seminarus, mokymus, skaitykime knygas ir bendraukime su savo srities profesionalais. Nebijokime klausti, o galbūt ir pakviesti susitikti pabendrauti. Metų skirtumas - ne problema.
     
    "To be successful put your nose down in something and get damn good at it!" - Alex Garden.
     
    Nepamirškime, geriausias to siekimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti.
     
    4. Susitelkimas ir lengva disciplina
     
    Susitelkime ir susikoncentruokime į vieną dalyką ir nesiblaškykime per daug kitur. Matykime savo tikslą ir nuoširdžiai jo siekime. Pabandykite atsisakyti naktinio blaškymosi mieste, po klubus su alkoholiu ir grįžimo paryčiais. Tai pakeiskime vyno taure ar alaus bokalu su bendraminčiais vakare, bendraujant ir gvildenant įdomias, naudingas temas.
     
    5. Stumkime save į priekį
     
    "Push yourself . Physically, mentally, you gotta push, push, push." - David Gallo
     
    Stumkime save nuo drovumo ir nedrįsimo kažko paklausti, ar kažkur nueiti. Būkime drąsus, bei pasitikintys savimi ir tai ką darome. Ne abejokime kažkuo, o tiesiog darykime.
     
    Drovumą ir abejones - pamirškime ir ištrinkime!
     
    Kaip ir minėjau, mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Jeigu manysime, kad mes per prasti, kad galbūt neįmanoma to pasiekti - taip ir bus. Jeigu sieksime ir tikėsime, kad viskas įmanoma, kad mes būsim geriausi pasaulyje - taip ir bus, o jei ne tiksliai taip, tai bent jau arti to.
     
    Beabejo, nevisada lengva save pastumėti ir padrąsinti. Tuomet tam turime savo mamas, kolegas ir bendraminčius. Visada pastūmėkime savo draugus ar gimines į priekį, suteikime jiems pasitikėjimo.
     
    6. Parodykime save, bei savo veiklą
     
    Dauguma sako, jog nori būti millionieriais. Puiku! Sukurkime vertę, kurią žmonės norės pirkti. Žmonės dažniausiai perką daiktą, kuris jiems suteiks tam tikrą vertę ar jausmą.
     
    Geriausias pavyzdys yra Steve Jobs, kuris sukūrė itin vertingą prekinį ženklą - Apple. Puikiai žinome, kad žmonės Apple produktus dažniausiai perka dėl obuoliuko, kuris jiems suteikia gero įvaizdžio ir patogumo jausmą.
     
    Neslėpkime savo idėjų, sudarykime planą, kaip mes jas pateiksime ir sukursime vertę, kurios norės žmonės.
     
    7. Idėjos
     
    Ką daryti, kad kiltų idėjos? -
     
    Klausykite ir stebėkite aplinką
    Būkite smalsus
    Dažnai klauskite kitų ir savęs
    Analizuokite ir spręskite problemas
    Susipažinkite su įdomiais žmonėmis
     
    Pasakokime savo idėjas kitiems, klauskime ar mūsų idėja jiems padėtų. Klauskime patarimų ir nebijokime, kad mūsų idėją kažkas pavogs! Tai yra dažna daugelio baimė, neatskleisti idėjos, nes ji yra tokia gera ir vertinga, kad jeigu kažkas sužinos iškarto susikraus turtus ir ją pavogs. Taip nėra.
     
    Pailiustruosiu tai itin gera Ilja Laurso fraze: "Idėja yra niekas - darbas yra viskas." - Ilja Laurs
     
    8. Nepasiduokime ir bandykime daug kartų
     
    Statistiškai 1 iš 9 idėjų būna pasisekusi, tad nebijokime bankrutuoti. Ištikrųjų bankrotas yra pakankamai geras dalykas, nes save atlaisvini naujoms idėjoms ir įgauni itin vertingos patirties.
     
    Su kiekviena nesėkme, didinsime savo tikimybę pasiekti kažko daugiau, tad jokiu būdų nepasiduokime. Bandykime, kurkime, bankrutuokime, vėl bandykime, ir vėl nebijokime kristi, bet vieną kartą tikrai pasiseks, nes būsime įgavę itin daug patirties ir žinių.
     
     
    Pabaigai
     
    Pabaigai norėčiau pasakyti, kad tai yra vieni didžiausių dalykų vedantys link sėkmės. Turėkime visada tai galvoje, prisiminkime ir tobulėkime kartu.
    Šį straipsnį rašiau turėdamas tikslą suteikti žinių apie šiuos 8 kertinius dalykus, bei motyvuoti. Motyvacijai taip, pat pridedu itin motyvuojantį ir įkvepianti trumpą vaizdo įrašą:
     
    http://www.youtube.com/watch?v=NAeha727ZWI
     
    http://2.bp.blogspot.com/_6V01X5ZC6hY/TUXsaXHt9hI/AAAAAAAAAGo/b7mCeubge4I/s1600/8ToBeGreat_Poster_White.jpg
  15. Patinka
    mariuzas sureagavo į Rokas Goes Wild Random mintys vol.1   
    Apie neturėjimą ką veikti ir procrastination
     
    Žinot, pastebėjau, kad laimės priešingybė yra nuobodulys. Taip taip, kai nuobodu, esi nelaimingas. Tada ir postini visokius šūdus "Ką man veikti?", "Pasiūlykit filmą", "Gal kas alaus?". Sprendimas: sporto salė. Dabar "Neturiu ką veikti" pakeitė "Nebeturiu jėgų ką nors veikti".
     
    Kitas dalykas, dažnai stengiesi daryti bet ką, kad tik nedirbtum. Bet ką. Būna, net namus susitvarkai (į tai įeina ir langų valymas). Sprendimas: Pažiūrėkit filmą "Revolver". Labai geras. O dar geresnė citata iš to filmo:
    "You've heard that voice for so long, you believe it to be you.... You believe it to be your best friend."
    Kitaip tariant tas cypiantis balselis, kuris sako "Nedirbk, pailsėk, tu ir taip daug padarei" arba "Padarysi rytoj, čia sunku" nėra Jūs. Taip taip, tai ne jūsų balsas. Sunku pripažinti sau pačiam. Bet tai tiesa. Dabar aš tam balseliui sakau čiulpk b.y.b.į. ir einu dirbti darbų. O ar Jūs galite su savimi kariauti?
     
    Apie tinklinį marketingą
     
    Ach taip, senai norėjau apie tai parašyti. Matot, bėda su tinkliniu marketingu, kad jis pats iš savęs yra... blogas... Sakysit ne. Ok, paaiškinsiu: daugumoje tinklinio marketingo schemų Jūs tampate tiesiog pardavėjais, tarpininkais, daugiau parduodate, renkate taškus, komandą, kylate luomo laiptais (yra ten visokios ten vienetų sistemos, "auksinis", "platininis", "huj pisi deimantinis" planai) ir esate... pardavėjas. O jums meluoja. Meluoja, kad jūs kuriate savo verslą. Sako, kad esate verslininkas, plekšnoja per petį ir sako, koks jūs fainas. Kuo ilgiau klausaisi, tuo maloniau širdžiai darosi. Juk malonu, kai giria? O kur dar visokie bonusai, kelionės, seminarai, etc. Viskuo pasirūpinta, apie viską pagalvota. Bet. Jus apgaudinėja nuo pradžių. Jūs ne verslininkas - jūs pardavėjas. Aišku, dabar užsipuls kralikai, sakys "Va, žiūrėk, čia mano mama gerai iš to uždirba, čia verslas". Ne mielieji, čia ne verslas. O pardavėjai irgi uždirba - nueikit į TOPO centrą, pamatysit, kiek pardavėjai gali prisukt. Bet tai ne verslas. Kitas dalykas, kurį tinklininkai man kartoja (dažnai pramogos tikslais nueinu jų schemų paklausyt, įvertinti žmogaus sugebėjimą įtikinti), kad nereikia investicijų ir nieko neprarasi. Što za chujne? Septinta klasė, fizikos pamoka, energijos tvermės dėsnis: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai klausimas, kaip galima pradėti verslą iš nieko? Dažnai reikia kapitalo (kad ir minimalaus, bet reikia), arba reikia turėti Know-How įgūdžių (pvz. bėgiojimo instruktorius). Bet vėl, tas know-how iš niekur neatsiranda - reikia investuoti laiką, o dažnai ir lėšas. Tai jeigu nereikia pinigų, vadinasi reikia laiko. O jeigu tą laiką, kurį skiri tinkliniui marketingui skirtum knygų skaitymui arba ne "pasyvių pajamų", o "aktyvių pajamų" kūrimui.
    Ech.. Žinau, kad šita vieta iššauks diskusijų, bet būkit malonūs, neaiškinkit, kad TR yra geriau nei normalus verslas, nes dienos pabaigoje TR yra tiems, kurie bijo kurti normalų verslą (nes verslas visada yra rizika, kaip mano draugas, kuris kadaise **** pardavinėjo yra pasakęs "nėra rizikos, nėra pelno"), tiems, kurie nežino, kaip tą verslą daryti. Nes jeigu žinotų, tai netaptų pardavėjais. Sakot reikia nuo kažko pradėti? Taip. Aš rekomenduoju: Apskaitos pradmenys, smulkaus verslo kūrimas ir valdymas. Pilna literatūros. Nori - turi.
     
    Apie idėjų generavimą
     
    Dažnai su kolegom/draugais šnekėdavom apie tai, kaip kažką užkurti. Bet viena bėda - nebuvo idėjos. Ir taip mąstai ir kitaip, vistiek nieko nesigauna. Jau kažkada rašiau apie tai, kad reikia pakeisti aplinką, pabandyti kažką naujo ir t.t. Kai viską tą padarai irgi ne visada eina generuoti. Na o bet tačiau, buvau idiotas, kad nesinaudojau google. Pvz random object game (kai turi random produktus ir random tikslines grupes, duri pirštu ir bandai tuos daiktus pardavinėti toms grupėms. Pradžioje pasižaidi, o vėliau imi jau normalius produktus ir normalias grupes. Šikau tapšnojau, bet veikia. Netikėjau, kol nepabandžiau) arba svajoji iki padebesų ir vėliau rašai step-by-step, kaip įgyvendinti. Note to self: dažniau naudotis google. Ir apskritai, pilna metodikų, tereikia tik pasiknaisiot, o kas svarbiausia - pabandyti. PA-BAN-DY-TI. Juk čia ir esmė verslo? Pabandyti.
     
    Apie sveikatą ir nuotaiką
     
    Nesenai čia sirgau. Nieko ten ypatingo - paprasčiausias peršalimas. Bet kai sergi, pradedi mąstyti truputį kitaip. Kadangi buvau taip ūmiai-stipriai pasiligojęs, tai supratau, kad jeigu šiandien nerandi laiko sveikatai, tai rytoj turėsi rasti laiko ligoms. Kitas dalykas, man atrodo ne vieną forumietį kankina taip vadinama žieminė depresija - atrodo viskas pilka ir liūdna, nieko nebenori daryti, esi pasiklydęs gyvenime ir šiaip, kur mano alus. Nepergyvenkit, jūs ne vieni, domėjausi, tai čia paprasčiausias saulės trūkumas - taip jau būna. O kad taip nebūtų žiūrėkit, ką valgot. Pabandykit vieną savaitę pramisti bulvėm ir mėsa, o kitą - šviežiom daržovėm ir šiaip, sveiku maistu, kiek tai įmanoma. Chebra, veikia. No shit. Ne veltui juk sako "You are what you eat". Steak'o neatsisakau niekada. Bet šaldyti koldūnai jau išnyko iš mano raciono. Pabandykit patys, galbūt čia pas mane sistema kitokia. Ir šiaip, kai pradedi daugiau valgyti žalio maisto (ta prasme prie kepsnio kai atsiranda daug žalių dalykų) ir geriau jautiesi.
     
    Apie galią ir įtaką
     
    "Being powerful is like being a lady. If you have to tell people you are, you aren't."
    Margaret Thatcher
     
    Visada žavėjausi filmais kaip Godfather ar American Gangster iki tol kol... Supratau, kad daugiau pinigų uždirbsi legaliai. Kažkaip nebežavi gangsteriai ir jų rodoma galia - jie galios turi tiek, kiek jiems jos suteikia valdžia. Nesvarbu ar už pinigus ar ne, bet galia jiems yra duota. Face it. Ilgai teko blaivytis nuo šitų marazmų. Tačiau man labiausiai patinka mano mylimai kaimynai - kiekvieną penktadenį penki pacukai sėdi juodame 97 BWM tamsintais stiklais, klausosi repo apie gangsterius (įvariom kalbom) ir galvoja, kad yra gangsteriai. Praeidamas visada pasisveikinu pamodamas ranka, jie piktais veidais pasižiūri pro priekinį stiklą irgi taip mosteli ranka, neva, mes čia viską prižiūrim. Ech, gangsteriai gangsteriai, tikrieji gangsteriai sėdi dangoraižio viršutiniuose aukštuose su marškiniais, geru viskiu ir brangiom boboms, nes žmonos namuose. O jūs šąlat subines automobilyje, mąstydami, kaip čia "prasukt varkę". Nevaidinkit to, kuom nesat, nes šviečia iš tolo.
     
    Pradžios pabaiga
     
    Pabaigai, citata pamąstymui - kodėl Jūs darote tai, ką darote? Tikiuosi, kad šita rašliava kažkam įkando, lengvai pistelėjo per galvą ir privertė pamąstyti. Mielai padiskutuosiu :)
     
    “There is something about yourself that you don’t know. Something that you will deny even exists until it’s too late to do anything about it. It’s the only reason you get up in the morning. The only reason you suffer the shitty boss. The blood, sweat, and the tears. This is because you want people to know how good, attractive, generous, funny, wild, and clever you really are. Fear or revere me, but please think I’m special. We share an addiction. We’re approval junkies. We’re all in it for the slap on the back and the gold watch, the hip, hip, hoo-######ing-rah. Look at the clever boy with the badge, polishing his trophy. Shine on, you crazy diamond, because we’re just monkeys wrapped in suits, begging for the approval of others. If we knew this, we wouldn’t do this. Someone is hiding it from us, and if you had a second chance you would ask, why?”
  16. Patinka
    mariuzas sureagavo į Mindaugas Kaip aš darbo ieškojausi, arba ko jūs galite pasimokyti iš manęs ir mano klaidų.   
    Artėjant vasarai pastebėjau, jog vis daugiau atsiranda temų uždarbyje su klausimais, kaip ieškoti darbo ar pasirašyti CV, tad pagalvojau, kodėl gi nepasidalinus savo patirtimi, kadangi manau, jog ji skiriasi, nuo kitų.
     
    Darbo paieška – atsakingas dalykas, kadangi ieškant darbo, niekada neturėsi antro šanso. Jei suklysi kartą, tavęs nepakvies į pokalbį ir prarasi šansą dirbti savo norimoje kompanijoje. Kadangi esu pardavimų fanas, taip pat įvairių strategijų kūrimo ir analizavimo - tai darbo paieškos procesus sutapatinau su pardavimų procesais. Visgi ieškodami darbo – mes parduodame save darbdaviams.
     
    Produkto pažinimas.
     
    Prieš pradedant darbo paieškas, turite aiškiai pažinoti save – savo stipriąsias, silpnąsias savybes, taip pat apgalvoti kokią patirtį turite vienoje ar kitoje srityje. Dar vienas svarbus dalykas – privalote aiškiai žinoti kokio darbo ieškote, kokį norėtumėte dirbti, o ne galvoti, jog „kokį pasiūlys tokį ir dirbsiu“. Kuo siauresnė sritis, tuo geriau.
     
    Žinojau, kad noriu dirbti pardavimų srityje ir būtinai B2B sektoriuje, kadangi mėgstu bendrauti su žmonėmis, taikyti skirtingas pardavimų strategijas ir analizuoti, kada, kuri veikia. Taip pat žinojau, jog tam turiu tinkamas savybes – esu orientuotas į rezultatą, puikiai sugebu bendrauti su žmonėmis ir perprasti juos, o svarbiausia sugebu parduoti :).
     
    Rinkos analizė.
     
    Šioje vietoje manyčiau, kad ieškant darbo padariau klaidą , tai yra visiškai neanalizavau rinkos. Siūlyčiau išanalizuoti rinką ir aiškiai nusistatyti kompanijas, kuriose norite dirbti. Kuo mažesnis kompanijų skaičius, tuo geresnę strategiją galėsite pritaikyti ir tuo didesnį įspūdį sudaryti būsimam darbdaviui. Mano nuomone, ieškant darbo posakis: „Mažiau yra daugiau“ puikiai tinka, todėl kuo mažiau CV išsiųsite, kuo mažiau kompanijų turėsite savo sąraše – tuo didesnė galimybė, jog įsidarbinsite norimoje kompanijoje.
     
    Strategijos kūrimas.
    Kai jau pažįstame rinką ir savo produktą – reikia susikurti strategiją, kaip mes save pardavinėsime rinkai. Mano strategija rėmėsi tuo – „Jog ne mane rinksis, o aš rinksiuosi, kur noriu dirbti.“ Ją nusprendžiau įgyvendinti keliais būdais.
     


     
    Pasirašiau aiškų, orentuotą į pardavimus ir puikiai atitinkantį mane CV.
    http://img152.imageshack.us/img152/2074/56905938.jpg
     
     
    Kadangi pardavimams naudodavau Linked‘in tinklą, pastebėjau, jog ten dažnai postina darbo seklbimus, bet niekas nepostina, jog ieškosi darbo, nusprendžiau visuose aktyviausiuose Lietuvos grupėse papostinti iššaukiantį skelbimą – jog ieškausi darbo.
     
    http://img822.imageshack.us/img822/694/linkedini.jpg
     
    Peržiūrėjus darbo skelbimus išsiųsti CV skelbimams, kurie patraukė akį.
     
    Turbūt tobuliausias darbas, kurį tada norėjau dirbti – buvo IT įmonėje būti B2B pardavėju. Todėl sugalvojau, kad jei pirmieji du darbo ieškojimo būdai nepadės surasti darbo, kontaktuosiu su 10 IT kompanijų ( sąrašas neskelbiamas.) Visoms kompanijoms išsiųsiu paprastu paštu laiškus, kuriuose bus ant balto lapo viršuje užrašyta: Vardas Pavardė CV, o ant kito lapo Motyvacinis laiškas. O po pavadinimais didžiulis QR CODE, kuris žinoma ves į mano CV ir į motyvacinį laišką. Deja šio būdo neteko panaudoti. ( Nors pačiam įdomu, kokios reakcijos būčiau sulaukęs)
     
    http://img801.imageshack.us/img801/8679/qrcodeb.jpg
     

     
    Darbo paieška.
     
    Kai jau turite susikūrę strategiją – ją svarbu vykdyti :). Taip pat analizuoti ar strategija veikia, jei neveikia – tai ką reikėtų keisti. Darbo pokalbiuose siūlau būti tik savimi ir neapsimesti, kažkuo kitu ko nesate, kadangi tai greitai išaiškės darbo metu. Taip pat jokiu būdu nemeluoti. Išmokite pateikti savo stiprybės, kaip didžiausiais privalumus būsimajam darbe.
     
    Mano rezultatai.
     
    Išsiunčiau apie 15 CV radęs įdomius skelbimus, gavau daugiau nei 10 pakvietimų į pokalbius. LinkedIn‘e dar net po pusmečio gaudavau kvietimus susitikti, o išviso turbūt apie 20 žmonių, siūlė susitikti ir aptarti galimybes dirbti. Per dieną turėjau 4 pokalbius, iš kurių visuose siūlė darbą, bet sutikau pačiam pirmajam, o kitiems siūlantiems susitikti, teko mandagiai atsisakyti, kad darbą jau radau.
     
    Pastebėjimai ir patarimai.
     


     
    Darbo paieškos trunka ilgai. ( kažkodėl, buvau įsitikinęs, kad viskas vyks greitai, kadangi man darbo reikėjo poros savaičių bėgyje, o kitos įmonės atsiliepė tik po mėnesio kviesdamos į pokalbį.)
     
    Nebuvau pasiruošęs klausimui, kokios algos noriu :) tikrąja to žodžio prasme, pasimečiau išgirdęs šį klausimą, nes atrodo buvau viskam pasiruošęs, bet šitai kažkaip pamiršęs, todėl siūlau šios klaidos jums nekartoti.
     
    Pasiruošti 5-10 klausimus įmonei. Tikrai žinau, kad kai kitą kartą ieškosiu darbo, įmonė turės man atsakyti į 10+ klausimų, kuriuos jau turiu sugalvojęs, pradedant nuo: Kokia yra įmonės vizija, baigiant iki kokie rodikliai analizuos mano darbo rezultatus.
     
    Energija, akių žibėjimas ir noras pasiekti daugiau – būtini dalykai jaunam žmogui ieškant darbo.
     
    Nebijokite išsiskirti ir kuo garsiau pranešti, kad ieškote darbo. Šiuo metu mūsų šalyje kandidatai yra ganėtinai neoriginalūs ir pasyvus, todėl bet koks mėginimas ir didesnių pastangų įdėjimas paieškose turėtų atnešti teigiamų rezultatų.

     
     
    p.s šis straipsnis ir patarimai yra tik mano asmeniniai patarimai ir pastebėjimai ieškant darbo. Tai kas tiko man – nebūtinai tiks ir jums. Mano gyvenimas ir mano patirtis yra unikalūs dalykai, kaip ir jūsų, todėl patys turite priimti sprendimą kaip atrodys Jūsų CV ar kaip ieškosite darbo.
     
    Sėkmes paieškose!
  17. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo TonY B Šiandien TED konferencija Lietuvoje gyvai!   
    Kokybė tai ne kokia, galėjo Teo geriau biški parūpint. Labiausiai aišku Tapinas patiko.
  18. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo Frozzy zczcc   
    Kas trukdo nusipraust?
  19. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo Andriuslink Pure Future White 2013   
    O tai jau pamiršot kas praeitais metais buvo? :D
  20. Patinka
    mariuzas sureagavo į Promise Ar motyvacija + rašymo įgūdžiai = 1000lt/mėn.?   
    Labas vakaras,
     
    Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, jog ši tema - dienoraštis - bus skirta tam, jog tiek sau, tiek visiems kitiems uždarbis.lt internetinio forumo lankytojams įrodyčiau, ir tuo pačiu paskatinčiau, jog turint noro ir tam tikrus įgūdžius įmanoma uždirbti.
     
    Kodėl visgi tema yra kuriama dabar? Į šį klausimą galėčiau atsakyti dvejais svariais argumentais. Visų pirma, paprasčiausiai pavargau tinginiauti ir laiką leisti nuobodžiai. (Nepamanykite, jog esu iš tų, kurie nemėgsta draugų kompanijos - priešingai, daug laiko praleidžiu jų tarpe, tačiau likusią laiko dalį norėčiau išnaudoti naudingiau (visomis prasmėmis)) Visų antra, pavargau nuo stereotipinių pasakymų, jog lietuviai yra "dėjuotojų tauta", kuri nori didžiausių turtų ir geriausios kloties, o dėl to visiškai nesistengia ir, kaip sakoma, nepajudina nė piršto. Savo įdėtu darbu pasistengsiu stereotipus pašalinti.
     
    Kodėl gi tema kuriama šiame sub-forume? "Žmonėms, kurie nenori stovėti vietoje." - manyčiau, jog ši citata, esanti po "Asmeninis tobulėjimas" užrašu, viską pasako.
     
    Šioks toks pastebėjimas: Nežinau, ar esate girdėję, tačiau pvz. Danijoje, sugedus, tarkime, skalbimo mašinai, žmonės nepuola jos tvarkyti savarankiškai - išsikviečia šios srities specialistus, sumoka jiems tiek, kiek jie yra verti ir toliau laimingai gyvena. Ką tuo norėjau pasakyti aš? Tai, jog lietuviai neturėtų bijoti leisti kitiems žmonėms uždirbti pinigų - jeigu mes sugebėsime pakeisti vidinę mūsų tautos ideologiją ir sampratą į "duok darbo žmogui, nes kažkada pats galėsi uždirbti", labai banaliai pasakysiu, bet "Pasaulis taps gražesnis".. :)
     
    Būtent dėl šios priežasties, aš siūlau savo paslaugas - straipsnių rašymas. Aš puikiai suprantu, jog, tarkime, turint savo asmeninį puslapį, pasirūpinti visomis detalėmis yra be galo sunku - tiesą sakant, esu ir pats su šia situacija buvau susidūręs. Žinote, kuomet turėjau internetinę svetainę, iškilus vienai ar kitokiai bėdai nepuldavau jos narplioti savomis jėgomis - pasakysite tingumas? Na, galbūt, tačiau aš tiesiog žinojau, jog toje srityje yra pranašesnių už mane, o lįsti tos krypties link, bent jau man asmeniškai, nebuvo nei prasmės nei naudos - tiesiog programavimas visiškai "netraukė", o ir vėl grįšiu prie principinės taisyklės "duok darbo žmogui, nes kažkada pats galėsi uždirbti".
     
    Kodėl gi Jūs turėtumėte pasirinkti manąsias straipsnių rašymo paslaugas? Pradėsiu nuo to, jog šioje srityje sukuosi ganėtinai senai, ar bent jau pakankamai, jog galėčiau pateikti kokybišką produktą. Šiame, uždarbis.lt forume, taip pat, turėjau straipsnių rašymo paslaugų temą - klientų buvo, atsiliepimai yra - džiugu, jog pavyko patenkinti pastarųjų lūkesčius. Nepaisant to, pasirinkus mane, Jūs gausite motyvuotą darbuotoją, kuris pasiruošęs produktą pateikti tokiu laiko ir kokybės santykiu, kokiu bus reikalaujama. Vertinu kiekvieno užsakovo nuomonę, jaučiu didžiulį malonumą, kuomet asmeniniai darbai yra įvertinami (visgi esu liūtas (zod. ženklas) - žodžiu, motyvacijos bei laiko netrūksta.
     
    Esminės taisyklės/pastebėjimai:
     
    1. Jeigu užsakymas neviršija 3000 žodžių, jis bus įvykdytas 20 valandų bėgyje savaitgaliais ir 30 valandų bėgyje darbo dienomis. Užsakymai iki 1000 - 1500 žodžių bus įvykdyti per penkias valandas nuo užsakymo. (Naktis įskaitoma į 20 valandų periodą, į 5-ių - ne.)
    2. Vadinamasis "kursas", tai yra žodžio kaina - 1,8cnt/žodį lietuvių kalba ir 2,2cnt/žodį anglų kalba.
    3. Straipsnius užsakovams atsiunčiu elektroniniu paštu - manau, jog tai yra pats patogiausias būdas bendradarbiauti.
    4. Straipsnių teko rašyti įvairiausiomis temomis, todėl esu atviras pasiūlymams.
     
    Darbo pavyzdžiai:
     
    Kadangi gerbiu savo klientus - nenori šių atskleisti be jų sutikimo. Dėl šios priežasties, darbo pavyzdžius pateiksiu tik rimtai susidomėjusiems užsakovams, pakoreguodamas parduotus straipsnius taip, jog tekstas taptų visiškai unikalus ir priešingais nei buvo pateiktas.
     
    Kontaktinė informacija:
     
    Skype: raheed-justas
    Uždarbis.lt asmeninės žinutės.
     
    Viliuosi, jog šį mini dienoraštį seks bent keli asmenys, ar bent jau užsuks pasižiūrėti kaip sekasi, todėl pamaniau, jog vesti šiokią tokią statistiką būtų ne tik pravartu, tačiau ir įdomu. Taigi, atlikus bet kurį sandorį, tai yra straipsnių rašyme, parašysiu naują žinutę, tokiu būdu prikeldamas ir atnaujindamas temą. Laiko limitas - trisdešimt dienų.
     
    Kadangi jau vėlu, tikiuosi, jog parašytas tekstas nebus varginantis ir nuobodus.
    Labos nakties,
    Promise.
     

    Sausio 5d. - Vasario 3d.
    Per šį laikotarpį iš viso uždirbta: 1011,38lt


  21. Patinka
    mariuzas sureagavo į ticiukas Rukymas.   
    Mano motina rūko buvau atsiuntes knyga prašiau, kad perskaitytų, bet ne vis savo sako koks tau skirtumas ir so on.Dabar tai nieko pripratau, bet prisimenu kai buvau mažesnis kažkaip nesmagu būdavo prieš klasiokus nes tada dar nebuvo ant tiek madoi kiek dabar, kad moteris rūkytų. :) asmeniškai nežinau kaip tokie žmonėm padėt ar ikrest į prota nes kuo daugiau prarūkes tuo tikriausiai sunkiau mest, o plaučių vežys, ar kitos ligos beveik garantuotos :]
  22. Patinka
    mariuzas sureagavo į Frankenstein Ar gyvenime užtenka 12-os klasių?   
    Sveiki,
     
    Taigi perskaitęs šia temą: http://uzdarbis.lt/t247867/mokytis-o-gal-nesimokyti/page__st__20
    Pamaniau, kad dali viso to esu jau perejęs ir galiu kažką papasakoti iš savo perspektyvos.
     
     
    Atsiprašau, bet viskas labai padrika. Pirmas mano toks ilgas rasinys, po egzamino :D
     
    Trumpai apie mano gyvenima
     
    Man Spali suejo 19 metų.
    Tėvai išsiskyrė kai man buvo galbut 8 metai. Tiksliai net nebepamenu, tik žinau jog nusprendžiau pasilikti su tevu.
     
    Kadaise buvau BMX'eris, patikdavo važinetis, leisti laiką su draugais, trintis visa dieną po miestą. (12-14metų)
    Tačiau kadangi tevai buvo išsiskyrę teko daug padėti tevui, nes stateme namą, o mano tevas toks žmogus kuris mėgsta daryti viską pats. T.y. nemegsta samdyti žmoniu dėl to, ką gali padaryti pats.
     
    To pasekoje patekau į tikrą lažą. Pradžioje buvo labai sunku, nes norėdavau greiciau sprukti iš namo statybų ir važiuoti į butą, mieste laukdavo draugai. Bet Tevo taktika suveike nepriekaistingai, kuo daugiau zyziau, kad noriu namo, tuo daugiau darbo gaudavau :) Vieną diena suvokiau, kad tevo taip nepaskubinsiu, ir isigilinau į savo darbą, ir jis man pradejo patikti.
     
    Su laikui naujai pastatytame name net elektros instaliacija atlikau, nes fizika sekesi neblogai (15-16 metu)
    Jau buvau gana neblogai išugdytas :) Labai džiaugiuosi, kad tevas išugdė tokia savybę daiktus taisyti pačiam.
    Kažkam sulūžus nebegyu i parduotuve pirkti naujio daikto, o pirmiausia bandau ji sutvarkyti :)
     
    Butas mieste man buvo padovanotas tevo kai man buvo gal 10 metu. Laikui begant bute dažnai budavau vienas, nes tevas daugiau laiko leidzia naujame name. Kas keisčiausia, kad iš jo pusės neturėjau jokios kontrolės. T.Y. Galėjau daryti tusus, fiestas ar dar ka tik norėjau. Tačiau, savo butą vertinau, ir niekam neleidau teplioti sienu :) - todel tusu nedarydavau, draugu nekviesdavau
     
    Šitu laikotarpiu susidomejau IT, web kurimu, dizainu :)Klasiokas pasiule sudalyvauti logotipo konkurse (Uždarbyje), nes apie pinigus is piesimo net neturejau minčių. Buvo labai keista kai per 10 minučiu nupiestas logotipas atnese 70litu pelną. Tuo metu man buvo gana dideli pinigai. Taip ir pasisuko mano gyvenimas į IT puse, nes supratau, kad is to kas man patinka, galiu ir uzdirbti.
     
    Niekados nedarydavau namų darbų (Nebent budavo labai riesta iš mokytoju puses). Viskas ką darydavau, stengdavausi klausiti ką šneka mokytojai per pamokas, nes žinojau, kad grižus turiu savos veiklos su IT. O mokykloje pagrindinis mano tikslas budavo pirkti-parduoti.
     
    Pirkdamas - parduodamas, buavu nekartą nudegęs, nes ganetinai sunku visada numatyti viską, tačiau ranku nenuleisdavau, ko pasekoje pavyko išsiugdyti šioki toki verslumą :)
     
    Mokykloje visuomet buvau komunikabilus su mokytojais, kas man padejo išnešti kaili su geresniais pažymiais :) Mokėjau bendrauti su mokytojais, ir nevaidinau "didvyrio" kuriam mokslai dzin.
     
    Visuomet turedavau daug darbo užsakymu iš uždarbiečiu, todėl net pamokas taip deliodavausi, kad liktu kuo daugiau langu, kad galeciau daugiau nudirbti. 11 klaseje mokytojos net išleisdavo is nesvarbiu pamoku, nes joms parodydavau prie kokiu projektu dirbu :) Budavau atviras ir nemeluodavau.
     
    Anglu kalbos beveik nesimokiau, bet su mokytoja sutariau gerai, dvyliktoje klaseje nunešiau deže saldainiu, kad nebereiktu eiti i pamokas, nes reikejo daugiau laiko darbams.
     
    Jau 11-toje klaseje žinojau, kad niekur nestosiu, todel 12-toje egzaminus pasirinkau tokius kurie man patinka.
    Fizika, Istorija (Lietuviu buvo privalomas)
    Pavaduotoja pasake, kad su tokia kombinacija nerasiu normalios specialybes, deja as specialybes niekada ir nenorejau.
     
    Mokykla pabaigiau gana neblogais pažymiais. Ironiška, kad iš fizikos turejau 8, o iš matematikos 6. (Daug ką reiškia ir mokytojai)
    Pabaigus mokyklą:
     
    Padėtis susikloste taip, kad susiradau draugę kuri istojo į Lancaster Universitetą Anglijoje. Taigi teko rintis daiktus ir važiuoti drauge. Išukiai man patinka.
     
    Atvykęs i UK nieko nelaukiau ir pradejau ieškoti darbo, pasirašiau labai skurdu CV :) Tačiau i pokalbi buvau pakviestas po pirmo CV palikimo vienoje SEO/WEB kompanijoje.
     
    Manau nebučiau priimtas jeigu nebučiau palikes savo portfolio, kuri galite pamatyti:
    www.lizard.lt - sitame portfolio mano piesti dizainai, tačiau nevisi puslapiai koduoti mano, todėl kaikurie realus puslapiai atrodo tikrai nekaip.
     
    Į darbo pokalbi ejau su drauge, nes pats su darbdaviu beveik nesusikalbejau :D Buvo ironiška, tačiau draugei isvertus mano laužytą anglu kalbą darbdaviui, buvau priimtas :)
     
    Dabar UK esu jau 5 menesius, anglu kalba pagerejo 10 kartu, kolektyve susikalbu gana neblogai. Uždirbu taipogi visai nemazai :) Nors kaiptik zadejo pakelti atlyginimą, nes nuo wordpres developerio perejau prie E-commerce.
     
    Labai patinka tai, kad daug ką išmokau naujame kolektyve, pagylinau visas savo turetas žinias, pamačiau kaip dirba firma iš vidaus, dabar mano tikslas išmokti anglu kalbą, ir ikurti savo web kurimo imone.
     
    Reziume:
    Mano istorija skamba tikrai neblogai, man tik 19, o dirbu ofise, viskas einasi gana neblogai.
     
    Tačiau nebūkit naivuoliai, manydami, kad va, jis nebaige univero, taciau kyla karjeros laiptais visai neblogiau uz baigusius.
     
    Mano gyvenimas nebuvo rožem klotas, teko daug ką išmokti, daug ką suvokti, kol draugai tusino, as dirbau.
    Todėl nemanykit, kad tai yra taip lengvai pasiekiama.
     
    Betkokiu atveju reikia mokytis, ir stengtis viska suvokti, nes mokykla isugdo logini mastymą. As puse fizikos formuliu jau užmiršau, nors nepraejo metai po mokyklos baigimo, taciau ne formulese esme, esmė sprendime.
     
    Mokėsi spresti fiziką, mokėsi spręsti gyvenimą :)
     
     
    P.S. nepagalvokit, kad beraštis aš visiškas, tiesiog labai skubejau.
  23. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo Sneijder Šaknys   
    Taip. Teisingai
  24. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo Sneijder Šaknys   
    Dauginant ar dalinant šaknis, veiksmai atliekami su pošakniais. Sumoje ar atimtyje veiksmai neatliekami jei pošakniai skirtingi, jeigu vienodi pvz. šaknis iš 2 + šaknis iš 2 gaunam dvi šaknis iš 2 :) tikiuosi padejau. Dėl 2 veiksmo tai gaunam 6* šaknis iš 3 kvadratu (kas yra 3) tai ats būtų 6*3= 18
  25. Patinka
    mariuzas gavo reakciją nuo Blackbeard Topsport laimejimai   
    Galima atsiimti tik tam punkte kur statei. O siaip pries statant gali paprasyt, kad atsiimtum ten kur tau reikia
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...