Tuskis

Magic Mouse man turbūt didžiausias privalumas LG televizorių. Turiu 2, tai man ir OS patinka ir magic mouse yra tikras gėris.

Okay, galvoju gal čia reiktų updeitą padaryti, netyčia prisiminiau šį primirštą saitą 🙂 Ir šiaip, čia rašau tik kai bent kažkiek sekasi.
 
Tai kur baigiau savo pasakojimą - gaudavau iš žaidimo po 2000$/mėnesį ir taip kokius 5 mėnesius. Ir tada viskas sustojo. 
Aš pats sustojau. Pinigai sustojo. Projektas sustojo kaip ir registracijos. 
Problemų buvo įvairių: 
1) žaidimas neatrodė užbaigtas (išvis stebėjausi kaip toks neužbaigtas ir sudėtingas geimas apskritai neša pinigus). 
2) žaidimas neturėjo jokio marketingo ir prezentacijos, niekas nežinodavo ko čia tikėtis.
3) žaidimo pradžia buvo neaiški ir nepakankamai sudominanti (nors per kelis metus turėjau 25 skirtingus tutorialus, visi failino)
4) žaidimas pernelyg inovatyvus, todėl reikėjo per daug mokintis, o mokytis/skaityt žaidimus šiais laikais nebemadinga.
 
Tai iš esmės privedė prie demotyvacijos man asmeniškai. Labiausiai tai, kad 25 kartus bandžiau padaryti gerą žaidimo pradžią ir nei karto nepavyko padaryti kažko aiškaus visiems. Net 500 išleidau profui kuris turėjo man padėt, bet pamačiau, kad neapsimoka, nes visas procesas kainuotų 15k iki sukurto naujo tutorial, labiau tikėtina būtų buvęs sekantis failas.
Su žaidimo pajamom atrodė, kad galiu prisisamdyti pigių darbuotojų ir jie kažkaip išjudins visą projektą. Bet realybė - be manęs jie nieko nedarė. Darė tik tai ko prašiau, nieko savarankiškai. Tai žinoma, nėra ko norėti iš jaunų žmonių, kuriems ir mokėjau simboliškai.
Svarbus dalykas dėl ko nustojo eiti pinigai - iš tiesų tai nebuvo "tikri" pinigai. Man atėjo tikri pinigai. Bet žaidėjams tai beveik buvo dykai. "Kongregate" turėjo kazino reklamų, kur prisireginus ir išleidus kelis dolerius gaudavo "kongregate" kreditų už šimtus dolerių. Ir juos išleisdavo mano žaidime. Ir šiaip, "kongregate" jau toks senas, buvęs flash žaidimų lyderis, dabar be flash žaidimų teturi vos kelis gyvus HTML5 geimus kaip mano. Todėl dauguma tiesiog išleido savo neišleistus kreditus kuriuos susipirko prieš daug metų. Iš tiesų tik 2 žaidėjai ten išleido po kelis šimtus pervesdami man tiesiogiai per paypal - šituos tik užskaitau. 
Tai va, nuo 2023 sausio nusisamdžiau dvi ukrainietes IT studentes puse etato, kurioms mokėjau po 200, kad tik mokintųs programuot. Vienai paėjo, kita po 3 mėnesių pasakė, kad programint nepatinka ir nori bandyt dizainą. Tai ji toliau mokinos dizainą. Man po 200 investuot jų mokslams nėra gaila, dar tikėjausi, kad kai išmoks - mokėsiu po 300 ir vėliau surasiu tikrą darbą, o man tiesiog užtenks tų padarytų mini užduočių, kur aš taip tingiu senas klaidas taisyti. Visų kitų darbuotojų nebeliko, vienus atleidau, kitiems suradau tikrus darbus savo iniciatyva, liko tik studentės.
Nuo balandžio pradėjau dirbti su nauju projektu. Niekad nemaniau, kad kadanors nustosiu dirbt su šiuo. Bet kažkoks publisheris paklausė ar galiu savo geimą paversti tik į PvP versiją. Kokią savaitę masčiau ar tai įmanoma. Man aišku viskas įmanoma, bet kažkaip atrodė, kad savo geimą taip kardinaliai pakeisti būtų overkill. Ir šiaip, laikau armygrid užbaigtą iš idėjos, bet grafika dar galėtų būti geresnė, kaip ir pradžia. Dar ir iki šiol retkarčiais padarau ten updeitus. Ir yra aktyvių žaidėjų.
Tai sugalvojau pasidaryti armygrid tipo šachmatų žaidimą. Tiesiog kaip šachmatų RPG. Kur tik žaidžiant šachmatais būtų galima kelti lygį ir stiprinti šachmatus, bet tai ir išliktų šachmatai. Todėl būtų galima praktikuotis žaisti šachmatais. Teorija tokia - tai vis dar šachmatai, bet tie šachmatai yra skirtingai stiprūs, todėl net gynėjas gali laimėti. Bet puolėjas su bonusu - 4 kart greičiau muša. Dar dėl įdomumo pridėjau 70 unikalių galių, todėl kiekviena kova neprognozuojama, nes negali žinoti kokia galia aktyvuosis. Na, realiai, man asmeniškai visai patinka. Bet žaidimą laikau uždarytą dėl tinkamesnio marketingo. Testuotojams duodu aktyvacijos kodą. O šachmatams aiškios pradžios nelabai ir reikia - dauguma žino ką čia daryti.
Per vasarą su studentėm dirbom labai intensyviai. Ir man užteko iš jų 20h/savatę mokant po 300eur per mėnesį. Bet pasirodo jų stipendija užsibaigė ir vienintelės pajamos lieka tik iš manęs. Na, nebuvau patenkintas, bet teko samdyti 30h/savaitę už 450/mėn. Aš jau iš savo algos į minusą einu, teko kreditą imti 🙂 Bet stabdyti neketinu. Kasdien didžiulis progresas, daugybė kodo pakeitimų. Kiekvienas išleistas euras jaučiasi puikiai suinvestuotas ir negaila. Nors ir nesmagu žiūrėti į vis didėjantį minusą 😄 
Nors ir sparčiai dirbam, bet išleisti žaidimo neketinu greitai. Šįkart nebedarysiu klaidos ir neskubėsiu išleisti nebaigtą netestuotą žaidimą. Nuo vasario jau bus beveik baigta, samdysiu testuotojus, gerinsiu balansą iki maksimumo, jau baigiu išversti visą žaidimą į LT kalbą, tada galės kiti vertėjai išversti į kitas užsienio kalbas. Rašom unit testus, gerinam saugumą, performance ir stress-testinam. Na, reikalų daug nors ir geimas jau dabar atrodo gan įdomus ir "beveik" užbaigtas (bet ne iš grafinės pusės).
Žadu išleisti turbūt anksčiausiai 2025 metais, gal net ir po 2026. Bet žadu padaryti puikiai veikiantį ir atrodantį geimą, kuris šįkart atneš ne varganus 10k eur, bet mažiausiai 10x daugiau per pirmus metus.
Be to, dar turiu "planą-chuliganą" - galvoju padaryti gan retą dalyką - integruoti funkcinius NFT, kur tas pats NFT veiktų per visus mano žaidimus (t.y. per abu dabar). Todėl bus galima rasti tą retą auksinį daigtą, kuris išsilaikys tarp serverių ir bus galima naudoti netgi kitame žaidime. Ir pasijungsiu savo kriptovaliutą. Bus visas marketplace žaidime, kad žaidėjai galėtų mainytis resursais perkant už crypto ir iš to užsidirbti realių pinigų. Spėju bus daug filipiniečių/indų, bet masė yra gerai.
Dar mąsčiau dėl investicijų. Iš tiesų turėjau pasiųlymą 50k eur už 30% žaidimo, bet nesutikau. Aš per metus iš savo daily-job algos po 20k suinvestuoju į žaidimą, tai man tas 50k neypatingai pagelbės, o dar už tai trečdalį atiduoti. Galvojau pasakyt tiesą, kad mano kaina yra 10x didesnė, bet ai, įsižeis dar. O kad realiai ieškoti investicijų - neskubu. Daugybė prezentacijų, dokumentų pildymo, skaičiavimų, užtruktų daugybę savaičių/mėnesių, o progreso žaidime nebūtų. Galvoju, gal tiesiog kaipnors paeis, arba jei ne - pasidarysiu kiek įmanoma pats, arba bandysiu kai žaidimas bus pabaigtas ir gerai atrodantis.
 
 

 
 
 
 

Vis dar dirbu kasdien su projektu :)
Šįkart mano planas visai einasi, nes pavyko sutarti su Kongregate ir žaidimas buvo iškeltas į pirmas pozicijas kelis mėnesius 🙂 Tai ten yra ypatinga platforma, nes net mažas kiekis žaidėjų generuoja dideles pajamas.
 
Tai realiai eiga buvo tolkia:
2020 kovą nusamdžiau testuotoją už 1000eur/mėn, kuris labai padėjo generuoti idėjas.
2022 sausį teko atsisveikinti su testuotoju, nes pritrūkau pinigų 🙂 bet toliau tęsiau ir gerinau žaidimą.
2022 vasarį nusamdžiau marketingistę už 500eur/mėn, kuri porą mėnesių padirbo, bet pagamino superinį video.
2022 kovą į savo 2-jų kambarių butą-ofisą priėmiau ukrainiečių šeimą. Tai nusamdžiau ukrainietę 16-metę testuotoją iš tos šeimos už 200eur/mėn. Žaidėjų dar tuo metu nebuvo, nes nebuvau niekur išleidęs.
2022 gegužę nusamdžiau dar vieną 15-metę ukrainietę, kurią apmokinau programint, nes ukrainoje moksluose - raudonas diplomas, todėl pasirodė verta mano laiko ir investicijų. Ir oj kaip neprašoviau! Dar tik mokinasi virš pusmečio, bet dirba tai kaip mid-level programuotoja, pagamina visas reikalingas integracijas, kurių aš taip nemėgstu - web-2, web-3 registrations, stripe/paypal payments, windows/linux/apple game launchers, android/ios apps game launchers, devops, releasina į platformas - ir viską savarankiškai, aš jau ten nebesuprantu ką daro, bet viskas veikia tobulai 😄 Aš suplanuoju darbą mėnesiui, nes aš tiek daryčiau, padaro per max savaitę, nes dirba be atokvėpio, net kai sakau - gal pailsėk biškį, ką 🙂 Tai jau algą jai iki 1000eur/mėn užkėliau, o pradėjo nuo tų pačių 200.
2022 birželį - gavau pasiųlymą kurti savo crypto ir ieškoti 3m investicijos į crypto. Atsirado patyrę partneriai, kurie man apdėjo su tokenomika, užoirko armygrid.io webą investuotojams, suinvestavo visam procesui savų virš 20k eur, padarė pitch slides ir patys pitchino. Bet kai BTC krito žemyn,  viskas sustojo. Tai jie sustojo, bet ne aš. Aš tik pradėjau..
2022 liepą - pirmas release į itch.io - ėjau savo įprastu būdu - už 500eur nupirkau fake votes, kad tik geimas iškilų į viršų. Bet blem jie greit prigavo mane ir užbanino. Atėjo vos keli šimtai žaidėjų, iš kurių tik 3 ilgalaikiai. Bet likusius fake votes sumečiau ant kongregate votinimo, kur įprastai trindavo fake votes, bet dabar kai tas kongregate mires dėl mirusio flash, tai jie ten nebepriima naujų geimų, bet seniem pasisekė, kurie ne flashiniai. Tai išsikėliau savo geimą į topus ir fake votes neštrynė :)
2022 rugpjūtį išleidau į crazygames - viena didžiausių platformų ir aktyviausių. Aišku MMO geimams neįpatingai palanki, bet turi savo auditoriją. Problema - 95% vaikai, kurie nieko nesupranta ir neturi eurų. Na, net ir iki šiol iš crazygames atėjo per tuos kelis mėnesius apie 30k registracijų, bet pirkimų - už 50$ tik per visus 😄 Nu jo, lievai. Žaidėjų rimtų neateina. Mano geimas dar lievas, nes neinvestavau pakankamai į dizainą.
2022 rugsėjį - bendra gauta suma iš žaidimo buvo apie 100$. Galvojau - ai, parašysiu į kongregate, paprašysiu, kad išleistų mano geimą į pirmą piziciją ir atiduosiu visas pajamas, kad tik žaidėjų būtų. Taip ir padariau.
2022 spalį - mano geimas top 1 kongregate. Keliems mėnesiams. Nors dabar jau paskendęs. Bet atėjo tokių žaidėjų gerų, ir daug. Na, koks 50 aktyvių, kurie supranta mano žaidimą. Apie spalio 10d. per chatą buvo diskusija, kad mano geimas p2w, bet aš jiems aiškinau, kad per paskutinius 3 metus pajamos iš žaidimo tik 100$, išlaidos tuo metu buvo po 1000$/mėn, įskaičiuojant servą 200$, programerė 450$, testuotoja 200$, ofisas 150$ - tai koks čia p2w? Kitą rytą atsikeliu - per naktį nesuskaičiuojamas kiekis pirkimų. Koks 30, nebesuprantu kiek iš viso atėjo. Perskaičiavau - apie 1200$. Kadangi mano geime serveriai restartuojasi kas 2 mėnesius, o pirkimai neišsislaiko tarp serverių - pakeičiau taisykles, kad tik nekaltintų manęs, jog nežinojo - tai padariau, kad pirkimai išsilaikytų tarp servų. Tada pirkimai toliau tęsėsi ir iš kitų žaidėjų. Kitą naktį dar +1000$, paskui aprimo. Aišku, kongregate pasiima savo dalį - aš gaunu tik 60% tos sumos. Nors ir sakiau, kad atiduodu visas pajamas, bet jie ignoravo ir sumokėjo viską. Bendrai per pusę spalio pirkimų buvo uz kažkur 3000$ (iš jų į kongregate ~2600, kiti tiesiai į saskaitą per papyal, nes gali pasirinkti kaip mokėti), tai kai kongregate pervedė tuos pinigus gruodį (jie visada moka tik po 2 mėnesių), tai atėjo 1539.88$.  
2022 lapkritis - euforija aprimo, nes per visą lapkrtį pirkimų buvo vos už ~500$, nes kaip sakiau, jog servai restartuojasi kas 2 mėnesius, tai čia buvo tas antrasis mėnesis, besibaiginėjantis ir nėra didelio tikslo kažką pirkti. Nusamdžiau marketingistę, irgi už 200$/mėn,16-os, irgi kaip ir visus - darbui laisvalaikiu, po 20h/sav. Nes crypto-partneriai reikalavo turėti marketingistę.
 2022 gruodį - servo restartas (šiaip restartas buvo lapkričio 28) -  pirkimų bumas. Kasdien po 200$-400$ kokiai savaitei. Tada aprimo iki ~300/savaitę. Viso per gruodį irgi pirkimų buvo už ~3000$. Dar nusamdžiau porą game-logic designers po 200$/mėn. Dar papildomą ofisą išsinuomavau. Programerei atlyginimas jau iki 850$ užkilo. Tai išlaidos apie 2500$/mėn. Bet dar netikėtai pasiųlė mentorint ir mokint naujus programerius, tai atsirado papildomai +750$/mėn. Tai galėjau tiek patemti :)
2023 sausis - irgi sausas iš pirkimų. Per mėnesį apie 800$ pirkimų, nes antras serverio mėnesis. Mėnesio gale nusamdžiau dar porą programerių, pradžiai gaus po 200$ kol išmoks, kuriuos pradėjau apmokinti man padėti su daily-job programavimu ir geimo programavimu, nes pagrindinė programerė daro svarbias integracijas, kurių aš taip nemėgstu.
2023 vasaris  - servo restartas. Kasdien po 400$-600$. Pagerinau monetizacija, tai sustiprėjo pirkimai. Smagu matyt rytais kai per naktį miegant pajamos +400$ nieko nedarant 😄 Jau greit prisijungs ir 2D dizaineris, tai grafika pradės gerint.
 
Viso nuo spalio vidurio: pirkimai už $8178.2
Pirkimai per pirmas kelias dienas naujo sezono: +$727.1
Viso grynosios išlaidos: 50000$ iki dabar. Bent jau dalis atsipirko.
 
Tai jau įsivažiuoju, jaučiasi kažkoks stabilumas, vidurkis gaunasi vistiek $2000/mėn. Bet yra didelių planų kaip viską stipriai šauti į viršų. Manau, kad per 1-2 metus pavyks 10x padidint pirkimus. 
 
Dabar jau pradedu ieškot investicijų. Būtų neblogai surast nuo 200k$ investiciją ateinantiems 2 metams, parduodant 10%-15% akcijų. Nes dėl crypto investicijų - partneriai skaičiuoja, kad dar reiks kokius 2 metus pralaukt kol investuotojai atsigaus, bet kur investicijos su crypto - ten nepardavinėsiu akcijų, net 1% neparduosiu, ten investuotojai pirks mano crypto į ateitį, tokios sutartys ten įprastos kaip man išaiškino..  
 

Man buvo įvažiavę į priekinį bamperį Megos aikštelėje. Jau ėjau link mašinos, būčiau net nekreipęs dėmesio, tačiau kažkoks geras taksistas sustojo, sako mačiau kaip įvažiavo į Tavo mašiną ir nuvažiavo, užsirašė numerius. (Numeris sulankstytas ir bamperis nurėžtas su kabliu).
Išsikviečiau policiją, tai nuėjo į Megos info centrą, atsisuko kameras, tai kažkokia močiute su Volvo XC90 įvažiavo ir sėkmingai išvažiavo. Policija davė mano numerį tai močiutei, tai ji labai atsiprašinėjo, sakė tikrai nejautė, labai bijojo kas čia jos dabar laukia, jog reikės teises atiduoti. Finiše gavo 10 eurų baudos, man teko kreiptis į draudimą, nes jau viskas kaip ir buvo užfiksuota.
Veiksmas maždaug prieš 2 metus va tokiu laiku.

Man buvo įvažiavę į priekinį bamperį Megos aikštelėje. Jau ėjau link mašinos, būčiau net nekreipęs dėmesio, tačiau kažkoks geras taksistas sustojo, sako mačiau kaip įvažiavo į Tavo mašiną ir nuvažiavo, užsirašė numerius. (Numeris sulankstytas ir bamperis nurėžtas su kabliu).
Išsikviečiau policiją, tai nuėjo į Megos info centrą, atsisuko kameras, tai kažkokia močiute su Volvo XC90 įvažiavo ir sėkmingai išvažiavo. Policija davė mano numerį tai močiutei, tai ji labai atsiprašinėjo, sakė tikrai nejautė, labai bijojo kas čia jos dabar laukia, jog reikės teises atiduoti. Finiše gavo 10 eurų baudos, man teko kreiptis į draudimą, nes jau viskas kaip ir buvo užfiksuota.
Veiksmas maždaug prieš 2 metus va tokiu laiku.

Na gerai galima šiek tiek skaičių. Optimaliausią miško dydį sunku nusakyti, čia pagal kiekvieno poreikius ir galimybes, be to miškai yra labai skirtingi, pavyzdžiui vienas hektaras miško gali kainuoti 500€, jeigu tai būtų II grupės miškas (specialios paskirties miškai), tokiuose miškuose mažai yra ūkininkavimo, šiuose miškuose tikslai yra išsaugoti miško ekosistemą arba rekreacinę aplinką, tai iš tokių investuojant užsidirbti nereikėtų tikėtis, čia labiau investiciją į gamtą. O tuo tarpu gali vienas hektaras kainuoti ir 25000€, tiek maksimaliai esu gavęs už IV grupės (ūkiniai miškai) brandų tankų eglyną (jeigu gerai pamenu apie 500 m3 medienos) praeitų metų vasarą. Kaip tik ūkiniai miškai Lietuvoje ir sudaro didžiąją dalį, apie 70% visų miškų, tai norint gauti didžiausią grąžą manau reikėtų žvalgytis būtent į tokius miškus.
Tai gerai tarkim orientuojamės į IV grupės miškus, tada kitas svarbus aspektas yra kokios rūšies medžiai auga miške. Tarkim vidutinė ąžuolo rąstų kaina (dar yra kelios grupės skirtingų kokybės klasių, bet orientuokimės į vidutinę) už kubinį metrą apie 250€, pušies/eglės rąstų 90-100€, malkinė mediena apie 50€. Reikėtų turėti omenyje, kad jeigu auga miške ąžuolas, tai dar nereiškia, kad iš jo bus galima pagaminti rąstų, gal iš jo išeis tik malkinė mediena. Tai vertinant mišką iš valstybinių taksoraščių galima pasakyti tik preliminarią kainą, bet realybėje tie skaičiai gali būti visai kiti pamačius mišką natūroje. 90 atvejų iš 100 natūroje miškai yra prastesni negu taksoraščiuose, kadangi dažniausiai miškai nėra prižiūrimi.
Na ir panagrinėkime pavyzdį. Lietuvoje skirtingas medžių rūšis, skirtinguose miškų grupėse galima kirsti tik medžiams pasiekus atitinkamą amžių. Pavyzdžiui IV grupės miškuose pušis galima kirsti tik joms sulaukus 100 metų, tai nusipirkę 70 metų pušyną mes jo negalėsime kirsti plynai dar 30 metų, bet esant atitinkamam tankumui galima atlikti einamuosius kirtimus ir mišką išretinti, atliekant tokius kirtimus galima ne tik susigrąžinti dalį investuotų pinigų, bet ir pagerinti miško augimo potencialą ateities plyniems kirtimams. Tarkime perkame 1 ha 70 metų tankų pušyną, apie 500 kubų hektare, dabar tokio kaina apie 10000-13000€, praeitais metais kainos buvo apie 20% didesnės (2020 metais tokį pušyną galima buvo įsigyti už 5000-7000€). Atlikus einamuosius kirtimus iš karto galima susigrąžinti apie 3000-4000€. Natūralus medienos prieaugis (priklausomai nuo augavietės, tankio, amžiaus, medžio rūšies) kasmet yra 1-5%. Po 10 ar 20 metų galima vėl daryti einamuosius kirtimus iškertant panašiai kubų, na o po 30 metų atlikti plynuosius kirtimus. Jeigu skaičiuojant dabartinėmis kainomis tai tokio miško vidutinė metinė grąža yra 7-8%, bet puikiai suprantame, kad per 30 metų kainos nenusistovės prie dabartinių 😊 Kaip kad įsigijus 2020 metais dabar jau turėtume 100% pelną.
Norint įsigyti mišką tai galima padaryti miškų aukcionuose (yra keli aukcionai tuom užsiimantys, bet su skirtingais modeliais, tad jeigu įdomu galima būtų panagrinėti juos), taip pat iš antstolių ar tiesiogiai bendraujant su miško savininkais. Su mokesčiais jeigu daug nesiplečiant tai parduodant mišką neišlaikytą 10 metų yra taikomas gyventojų pajamų mokestis nuo pirkimo ir pardavimo skirtumo, o jeigu miškas yra  kertamas tai už realizuotą medieną yra taikoma GPM bei 5% infrastruktūros mokestis nuo pajamų.
Šie skaičiai ir sumos už miškus yra iš mano asmeninės patirties, jeigu kas turi papildyti ar pakomentuoti kainas labai būtų įdomu!

Na reikėjo numatyti kad tikslinė auditorija rage-room ne pačios stabiliausios psichikos žmones

tu gali sakyti ką tik nori, bet užuot nuosekliai dirbęs tu nuolatos ieškai investuotojų, savo kapitalo per N metų nesukaupi ir nesukaupsi dėl savo nepamatuotos rizikos.
Jokios naudos investuoti įmonės pinigais, taip tik nusimeti nuo savęs atsakomybę, nes sudegus pinigams iš paskos seks imonės bankrotas.
knygų apsiskaitęs užsihaipinęs, kapitalo ir santaupų jokių, tik milijonai smegenyse ir degančios akys

Visi visur nuolat kalba apie tą „sunkiai dirbk ir viską pasieksi“, bet tai tik dalis recepto. Dar turi būti talentas ir sėkmė. Jei viskas remiasi į sunkų darbą, tai kodėl paprasti žemdirbiai nėra milijonieriai? Negi milijonieriai krepšininkai dirba tūkstančius kartų sunkiau negu santechnikai, uždirbantys 1 500 €? Sekant šita logika išeitų, kad Jeff Bezos, kurio turtas 150 mlrd., dirba būtent tiek kartų sunkiau už vidutinį lietuvį.
Tai kokią profesiją rinktis?
Jei neturi aukštojo, iš man žinomų profesijų pirmiausia į galva šauna IT specialistai. Paskutinės vidutinės jų algos į rankas tokios:
junior: 1 300 € middle: 2 200 € senior: 3 500 € Šalia to jie dažniausiai būna lepinami maloniom darbo sąlygom.
Visgi jei tikiesi uždirbti 5 000 € ir daugiau, tai turi būti arba ypatingai vertinamas specialistas, arba verslininkas. 
Senas mitas. Vadovų viešajame sektoriuje tragiškai trūksta, ten labai retas atvejis įsidarbinti per pažintis, atlyginimai kol kas graudūs – gal reforma tai pakeis.

Prieš porą sav nusipirkau šį https://www.dvirtex.lt/p/ktm-chicago-291-27g-29-dydis-21-53cm-oranzine-022809143.19929/ , tai labai patenkintas kol kas, tik senai su dviračiu ilgiau važinėjau, tai teko prisiminti ką reiškia sumedėjus šikna po gerų kilometrų 😄

Kas būtų jeigu būtų. Argumentai mano nėra stiprus, bet tavo atsakymai dar silpnesni, ta prasme, visomis prasmėmis. 
 
Kas būtų jeigu ryt numirtum? Būtum miręs.
 
Ta prasme, kad ir kiek tu bandysi man čia traukt faktų ir protint tai nieko nepakeis ir nepakeis dėl aibės priežasčių, viena iš jų jau paminėjau viršuje. 
 
Dauguma dalykų, tarp jų ir galimybe mokytis aukščiau užsidirbti turėjau pats. Tas pats ir su medicinos paslaugomis kuriomis neįmanoma naudotis praktiškai. Nepaeinant pas gydytojus papuoli po mėnesio laiko tik tam, jog tave persiųstu pas kitus gydytojus. 
 
Ką darai tokiu atveju? Galimybės dvi.
 
Eini į privačias klinikas ir gauni tikrai sąlyginiai "gera" pagalba, priežiūra, bet už tai susimoki kelis savo atlyginimus, dar priklausomai nuo to kokių sveikatos negalumų turi ir tai vėl kaip tu galėjai atspėti, kainuoja pinigus. 
 
Na arba, lauki, jeigu neturi galimybės užsidirbti ir lauki užtektinai ilgai, tam, jog galimas ligos sprendimas būtų nukeltas dar velnias žino kiek laiko kol tave persiųs pas tinkama daktarą. Čia sakykim yra vienas iš flaws, kuris egzistuoja senai. 
 
Bet tai vėl priveda prie to paties, pinigų. Esmė tokia, jog viskas ką dabar turėjau ir turiu, mokslas kuri eisiu už pinigus, daiktai, būstas yra principe rezultatas sunkaus darbo - ačiū man ir mano laiko dedikacijai. 
 
Ir staiga ateina ponas, kuris galimai yra tarnavęs man ir sako. Tu esi verktinis, eik atitarnausi ir galėsi mokytis ir daryt ką nori, kas čia yra, čia tik 9 mėnesiai. 
 
Ir aš tau atsakau tokiam ponui - nori, eik, švaistyk laiką ir tarnauk. Aš nežadu nukelti mokslų DAR METAMS kai turėjau praleist nemažai laiko ir taip kaupdamas ir užsidirbdamas pinigus mokslams. Aš taip pat nežadu apsimetinėti patriotų ir bandyti įtikti kitiems tik tam, jog galėčiau uždarbio forume vėliau pizdėlint, kad kokie jus visi blogi, aš vat atitarnavau ir nėra problemų. 
 
Kai man reikia, kai aš sergu, kai aš turiu mokytis ir daugelyje visų kitų aspektų, viskas ką aš gaunu yra rezultatas finansų kurios galiu leisti. Taip, kad, patriotiškas žmogau aš tau siūlau, eik, atitarnauk už mane. Tu esi patriotiškas, tu žinai kas yra pareiga ir svarbiausiai jog turi užtektinai laiko kuri gali švaistyt. Eik, tarnauk už mus visus tuos, kurie verkia ir nežada ten eit. Būk geresnis už mus. 
 
Aš atsisakau švaistyt laiką, juolab kai tai yra prievarta nesidomint, turi žmogus intereso, neturi. Imt, bele imt, aš net nešneku apie atsiliepimus kai kurių šauktinių ar savanorių kurie nuėjo ir tvirtina jog tai yra visiškas LAIKO ŠVAISTYMAS.
 
Ir tas pabaigoje "KAS BŪTŲ JEIGU NEATVAŽIUOTU?!" ir neatvažiuoja seneliumbai į butą buvo laužtasi ir iškviesta policija buvo net per kelis kartus, nes pirma kart mat jie pamanė, kad melagingas iškvietimas. Vienintelė tarnyba kuri dar tvarkingai reaguoja, tai turbūt greitoji pagalba, bet čia jau kaip pasiseks.
 
Ir šiaip, mesk ta " kas būtų jeigu būtų " kaip močiutė kokia. 
 
Ir išvis, koks tau skirtumas kas ką veikia jog negali tarnaut 9 mėnesių, nes tu galėjai? Kiekvieno gyvenimas yra kiekvieno pasirinkimas, nei tu, nei karo prievolė nėra tai, kas turėtų domėtis ir nurodinėti ką aš turėčiau daryti ir ko aš neturėčiau. 
Jeigu ir aš tuos 9 mėnesius mamai ant kupros prasedėčiau vietoje tarnybos, tai neturėtų jaudint tavo šiknos, rūpinkis savo daržu, o ne svetimais gyvenimais, mielasai. 

Tokius klausimus protingi zmones klausia todel, kad bent kazkiek susigaudyti samdant, kad mwistrai negalvotu, kad esi visai zalias, ko pasekije sumazint apgavysciu rizika.
 

Kol žmonės ar jų artimieji nepatiria ligos ir jų sintomų - būna tokie skeptiški kaip komentatoriai čia. Turėjau pažįstamų savo rate kurie buvo dar didesni skeptikai, bet kai numirė keli labai sveiki vyresnio amžiaus artimieji, vienas nejaučia skonio pusę metų, - patys dabar jau pasiskiepiję. Nėra pavojinga, bet kas nori rizikuoti ir sirgti? Gal pasiseks, gal ne, mėnesį namie gulėt arba ligoninėj, tikrai nėra labai malonu :) o dėl galimybių paso, ką siūlot geriau? Niekada pasaulis nebuvo ir nebus teisingas, visada vieni bus nuskriausti, kitiems geriau. Kaip man žinoti jog tu sveikas ir dėl tavo apsileidimo turėsiu kelias savaites kęsti ligą namie? Indija spėju pagal jus irgi tėra fake news? Ir kodėl išsilavinę žmonės su aukštaisiais ar geresniu išsilavinimu žiūri palankiau į visą šitai, nei tie kurie neturi jokio išsilavinimo, žmonės baigę mokslus kvailesni? Ar irgi viskas papirkta? 
Niekas neverčia skiepytis, jeigu norit rizikuot ir netingit namie sėdėti tebūnie, gali sėdėt, prasirgsit, vieną, antrą kartą, bet ir nenešiosit kitiems viruso.

Aš Oneplus 6T siūlyčiau. Bent veiks greitai mažiausiai 2-3 metus.

Wow.. Skaitydamas pagalvojau.. kas mano mokykloje buvo panašaus??

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Galima tiesiog nemylint naudotis jų produktais. Tiesa sakant, niekados nesupratau žmonių, kurie garbina konkrečią kompaniją, muzikos atlikėją ar kažkokį gamintoją. Dažniausiai jie visi turi aibę produktų, kuriuos mums pasiūlo. Vieni yra geresni, kiti prastesni. Ir juokinga, kai žmonės bando save pririšti prie kompanijos. Ar tai nėra šiek tiek kvaila? Kažkada mobiliųjų telefonų rinkos pradžioje, turėjom Nokia, Sony Ericsson, Siemens, etc. mobiliuosius telefonus. Tuo metu, kažkoks Nokia modelis atrodė kažkas tokio, į ką kiti lygiuotis sunkiai gali. Ir ką, besąlygiškai reikėjo mylėti Nokia ir pirkti tik juos? Praėjo laikas. Kur dabar ta Nokia? Atėjo naujos kompanijos pasiūlė geresnius produktus, modernesnius ir t.t. Manau, jog vartotojas turi jausti meilę ir savo poreikių patenkinimą konkretaus produkto atveju, o ne logotipo. Turėjau samsung telefoną ir jis man buvo puikus. Pabandžiau iphone ir dabar naudoju iphone. Tiesiog jis šiuo metu patenkina mano poreikius. Kaip aš jaučiuosi dėl sulėtinamo telefono? Amm, sunku pasakyti. Čia kaip bičams matuotis pimpalų ilgį. Pas vieną ilgesnis, pas kitą trumpesnis, bet esmė, kad abiejų atliks tas pačias funkcijas. Tai ar labai aš kenčiu nuo to sulėtėjusio greičio? Na, tiesa sakant nejaučiu ženklaus sulėtėjimo. Galbūt safaris puslapius varto ne per 0,0001 s., o per 0,0002 s., tačiau pagal žmogiškuosius faktorius nelabai to pastebiu.
 
Kita vertus, keista kai tokią didelę sąmokslo teoriją padaro iš savaime suprantamo reikalo. Pagaminus labai gerą šaldytuvą (kokius neretai gamindavo sovietiniais laikais), jie laikydavo kai kurie net 20-40 metų. Dar dabar esu girdėjęs, kad kažkas naudoja vieną tokių, kurį pirko dar sovietiniais laikais. Bet kas tada nutinka su gamykla, kuri prikepė tokių šaldytuvų? Ji neturi pajamų, nes klientas nusipirkęs vieną šaldytuvą, kito ateis pirkti tik po 20-40 metų. O tai veda į akivaizdų bankrotą. Todėl niekam ne paslaptis, kad daugelis elektroninių prietaisų turi "automatinio senėjimo laiką", kuriam suėjus prietaisas sugenda. Ir jis egzistuoja tik tam, kad vyktų vartojimas. Nepamenu tikslaus pavadinimo, bet teko ir dokumentikos matyti, apie elektros lemputę. Kažkur pasaulyje dar dabar yra lemputė, kuri ištisai dega jau virš 100 metų. Bet dabartinės lemputės, tokių rezultatų niekaip nepasiekia. Technologija suprastėjo ar kas? Vis gi, aiškėja situacija, jog gamintojai visame pasaulyje nusistatė reikalavimus, draudžiančius gaminti ir pardavinėti tokias elektros lemputes, kurios būtų amžinai šviečiančios. Todėl natūralu, jog tą patį daro tiek telefonų, tiek kitų elektronikos prietaisų gamintojai. Tą esu pastebėjęs ir pats. Visados naudojuosi keliais telefonais. Vienas iš jų vadimas "varkinis ragelis" (samsung). Naudoju dėl baterijos laikymo ilgumo. Tokį patį nupirkau seneliui ir tėvukui. Ir pastebėjau, kad po kurio laiko, nepriklausomai nuo to kaip jais naudojiesi, jie vieną dieną ima ir numiršta. Taip, jie turi 2 m. garantiją, kurios niekas nepanaudoja, bet ima ir numiršta. Nei kritęs, nei peršaldytas, nei peršildytas, bet miršta. Mirė ir mano, ir senelio, ir tėvuko. Kai pradėjau gilintis, pastebėjau, jog telefonų baterijos sugedo. Jos tiesiog po kurio laiko kaip užprogramuotos numirdavo ir atrodydavo, jog telefonas sugedo. Pakeičiau baterijas, veikia kaip niekur nieko. Nors senelis jau buvo perleidęs per kitų vaikų ir anūkų rankas, ir nurašė kaip sugedusį. Tai nežinau ar galima jaustis apgautu dėl tokių kompanijos veiksmų, kai jie turėtų būti iš esmės savaime suprantami? Aš tokiu nesijaučiu.

Didžiausi linkėjimai forumo nariams, tikiuosi, jog senieji išliks ir atsiras naujų :)

Didžiausi linkėjimai forumo nariams, tikiuosi, jog senieji išliks ir atsiras naujų :)

Didžiausi linkėjimai forumo nariams, tikiuosi, jog senieji išliks ir atsiras naujų :)

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.

Sveiki,
 
Pastebėjau, kad nemažai temų apie gyvenimą ir darbą UK sandėliuose/fabrikuose/laukuose. Nieko prieš tai neturiu, bet kartais susidaro įspūdis, kad emigrantai daugiau nieko neveikia, tai pagalvojau, kad gal įdomu bus apie šiek tiek kitokį gyvenimą papasakot.
 
Esu UK nuo 2010 gruodžio, kada metęs VDU filosofijos studijas išvažiavau pas draugę, kurią tuo metu pažinojau gal 7 mėnesius. Tai nebuvo mano pirma išvyka į arbatos mėgėjų šalį - 2009 vasarą buvau Peterborough mieste porą menesių, kur dirbau fabrike visas dvi dienas ir tada Le Petit Four gal pusantro mėnesio. Po tos patirties galvojau, kad į angliją manęs surišto neišvežtų, bet ko tik meilė nepadaro.
 
Tėvai žinią priėmė nekaip, ypač dėl to, kad pranešiau jiem savo sprendimą lapkritį ir išvažiavau po maždaug mėnesio. Ašarų ir pykčių, rimtų pokalbių, gražių pokalbių, visko buvo. Bet tai kas man jaunam. Susikroviau tašę ir kažkodėl nusprendžiau važiuot mikroautobusu - daugiau nei para užpakalio trynimo nieko nereiškia kai tau 19, bet už tai gali "belekiek" prisikraut visko ir nereik oro uosto apsaugai aiškint, kam tau 20kg rūkytos dešros reik.
 
Jei gerai atsimenu atvažiavau 19ą Gruodžio, išlipau Portsmouth'e apie pirmą nakties ir anglija su naujo gyvenimo pradžia pasveikino mane su žiubsneliu sniego. Kadangi Lietuvoj tuo metu sniego netrūko, o važiuojant per Vokietiją užklupo viena aršiausių sniego pūgų kokią teko matyt, tai tas vaikiškas sniegas atrodė juokingai, bet tuo metu nesupratau, koks tai retas reiškinys toj šalies daly. Portsmutas tarsi žinodamas sakė "va, pasidžiauk, nes net neprimeti kokios nesąmonės tavęs dar laukia čia".
 
Atsivežiau su savim £500, kas tuo metu buvo apie 2,000 litų. Darbo neradau apie 6 mėnesius, tai tie £500 labai, labai greitai tirpo. Kaip ir visiem, pradžia buvo sunkiausia. Fast forward beveik 7 metus ir dabar gyvenimas visai kitoks.
 
Dirbu skaitmeninio marketingo agentūroj, esu Senior Paid Media Executive – toil nuo filosofavimo, nors per skambučius/susitikimus su klientais visko pasitaiko. Darbas, nors pakankamai specializuotas, kasdien būna labai įvairus. Iš esmės prižiūriu įvairių klientų AdWords paskyras, bet realiai didelė darbo dalis yra paid media strategijų kūrimas, dirbu su įvairiais trafiko tiekėjais ir ieškau naujų reklamos metodų klientam (pvz paid social, programmatic, native ir t.t), rašau reportus, darau rezultatų apžvalgas, naujas idėjas ir taktikas siūlau.
 
Na, bet vistiek daugiausiai laiko praleidžiu su Excel, AdWords ir Analytics.
 
Niekada neįsivaizdavau, kad dirbt galėčiau kažką tokio, bet iš esmės per uždarbis.lt digital marketing sritį atradau, o kaip būtent šitoj vietoj atsiradau, tai tik rezultatas daugybės mažų detalių.
 
Darbovietė yra geriau, nei kada nors galėjau įsivaizduot darbo vietą. Esam įsikūrę Brighton miesto centre, šalia traukinių stoties. Tai iš pradžių buvo svarbu, bet prieš metus persikraustėm į Brighton patys, tai į darbą nueinu per maždaug 7 minutes. Labai keistas jausmas vis dar galėt išsirist iš lovos ryte 9:40 ir vistiek spėt į darbą laiku.
 
Darbo valandas galiu pasireguliuot pats – turim atidirbt 7 valandų tarpą ir turim 1.5h pietums, bet galim pradėt bet kada tarp 8 ir 10 ryto.
 
Komandą turiu žiauriai fainą. Visi ofise labai talentingi ir draugiški. Kompaniją įkūrė du broliai – Sam ir Ben, abu žiauriai faini bičai. Abu turi stalus kartu su mumis visais, nors galėtų turėt savo atskirus ofisus. Kas įdomiausia, kad nesijaučia kažkokios hierarchijos, kad jie – vadovai, o mes pavaldiniai – jiem jaučiu tik pagarbą.
 
Bendradarbiai bei klientai beveik išimtinai britai, tad teko neblogai pažint žmones ir kultūrą. Kai dirbau dirbau kavinėj ir sunkiai kalbėjau angliškai, požiūris ir nuomonė apie anglus buvo kaip ir daugelio - veidmainiai, nemėgsta kitataučių, nepriima į savo ratą ir draugais tikrai nebus. Tačiau dabar tuos mitus teko seniai sugriaut. Na, gal ne sugriaut, bet šiek tiek pakeist – visokių tų žmonių yra.

 
Daug galėčiau čia pasakot, turim begalę pliusų ir pribumbasų visokių, kurie darbovietę paverčia vieta, kurioj gera dirbt. Po darbų, kuriuose teko dirbt anksčiau, čia kaip rojaus kampelis ir negaliu patikėt, kad į jį patekau. Bet gal apie tai papasakosiu kada nors vėliau.
 
Iš pagrindinių pokyčių asmeniniam gyvenime, tai viskas klostėsi neblogai. Investicija “metu viską ir važiuoju į kitą šalį dėl merginos” atsipirko su kaupu. Ta mergina 2015 Paryžiuj tapo sužadėtine, o šiemet Balio saloj – žmona.

 
Finansine padėtim nesiskundžiu – užtenka viskam, ko norisi, o pagrinde šiuo metu norisi kelionių ir įspūdžių.
 
Pradžia UK buvo tikrai sunki. Visokiausių iššūkių teko patirt, begalę didesnių ir mažesnių kelių teko nueit. Bet galų gale viskas atsistojo į savo vietas. Negaliu pasidalint istorija, kurioj tapau milijonierium, bet kažkur pakeliuj per tuos paskutinius kelis metus supratau, kad gal nebūna tapt milijonierium, kad galima būtų ištikrųjų džiaugtis gyvenimu.
 
Po savo pirmos kelionės į UK maniau, kad čia tikrai niekada negalėčiau gyvent. Kraudamas lagaminą tais lemtingais 2010-aisiais, maniau, kad tikrai grįšiu. Dabar – sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą kur nors kitur, bet nieko neplanuoju – žinau, kad neturiu supratimo, kur dar po 7 metų būsiu.

Prieš kelis mėnesius lankiausi Portugalijoje(Porte ir Lisabonoje), ten gimė mintis, kad laikas pasidalinti įspūdžiais ir patarimais su kitais, kadangi keliaujančių daugėja, o ir pats gana dažnai išvykstu. Taip pat, prieš keliones visad pasiskaitau apie šalį, miestus, lankytinas vietas, viešbučius, kainas, ką kiti rekomenduoja, visad gerai rast patarimų.
Pirmas straipsnis apie Portą, jei pačiam bus motyvacijos rašyt ir kitiems skaityt, manau bus ir daugiau.
 
Kartą Portugalijoje
 
Visai neseniai pirmą kartą teko lankytis Portugalijoje. Bilietus nusipirkau likus mažiau nei dviems mėnesiams iki skrydžio. Iš viso penkių skrydžių(Vilnius – Paryžius – Portas – Lisabona – Londonas – Vilnius) „Ryanair” oro linijų bilietai kainavo 128 Eur. Iš Vilniaus oro uosto išvykau gegužės 15 dieną vakare. Toliau laukė persėdimas Paryžiuje, o po dviejų valandų buvau pakeliui į Portą. Po vienuoliktos valandos vakaro nusileidau Porte, kai tuo metu Lietuvoje jau po pirmos valandos nakties, kadangi abi šalis skiria dviejų valandų skirtumas. Oro uoste mane pasitinko draugai, tad ieškotis kaip nusigaut iki miesto nebereikėjo. Keliavom tiesiai iki hostelio “Tattva Design Hostel”, kuris gana gerai įvertintas booking.com. Kaina už penkias naktis - 100 EUR su pusryčiais. Įsiregistravęs ir palikęs daiktus su vietiniais išėjau apsižvalgyt. Gyvenau šalia “Dom Luis “ tilto, kurį suprojektavo tas pats architektas kaip ir Eifelio bokštą, tad pirmas objektas kurį pamačiau ir buvo šis tiltas. Viršutinė jo dalis skirta metro ir pėstiesiems, apatinė - automobiliams ir pėstiesiems. Kadangi jau buvo vėlus vakaras ir jautėsi nuovargis po kelionės, daug nevaikštinėjom. Todėl nuėjom iki šalia upės esančios lauko kavinės, prie kurios būriavosi nemažai jaunimo, nors buvo pirmadienio vakaras. Paragavau vietinio alaus “Super bock”, pasiklausiau faktų apie Portą bei pasidalinom paskutinėm naujienom, kadangi buvom nesimatę kelis mėnesius.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3911-768x432.jpg
 
(Dom Luis Tiltas)
 
Pirmo vakaro faktai:
 
Galima vartoti alkoholį viešose vietose.
0,33 l “Super bock” kaina turistinėse vietose 2-3 Eur, neturistinėse 1 Eur
Naktį gegužės mėnesį Porte vyraujanti temperatūra - apie 16-18C, dieną 20-28C.
 
Išaušus rytui nuėjau išbandyti hostelio pusryčių. Kadangi pirmą kartą apsistojau hostelyje, daug nesitikėjau, tačiau situacija buvo gan nebloga. Kaip ir priklauso buvo kavos, sulčių, sausų pusryčių, mėsos, sūrio, daržovių, vaisių bei galėjai išsikepti blynu ir pagardint juos “Nutella”. Trumpai apie hostelį: kambariai švarūs, pakankamai erdvūs, prie lovos yra po du elektros lizdus, naktinė lempa bei užrakinama spintelė, t.y. viskas, ko reikia keliaujančiam. Pažinčių ratui praplėsti hostelis - itin tinkamas variantas. Jau pirmom dienom susipažinau su vokiečiu, prancūze, japone, korėjiete bei dviem amerikiečiais.
 
Kadangi turėjau daug laiko bei atvažiavau ne į Turkiją pagulėt prie baseino, buvau susiplanaves daug ką pamatyt. Hostelis buvo pačiame miesto centre, todėl turistines vietas buvo pasiekti itin nesudėtinga, tereikia žinot, ko ieškai, ir nusiteikt pasivaikščiot. Pačiam Porte itin daug kalniukų, nuolatos kyli ir leidies, tad tam irgi reiktų nusiteikt. Dienomis dažniausiai naršydavau miestą ir lankydavau populiariausias vietas, vakarais būdavau su vietiniais. Man visad buvo įdomu pamatyt ne tik gražias, turistam paruoštas erdves, o kaip iš tikro gyvena vietos žmonės, pamatyt vietas kur turistai neužsuka. Aplankiau ir miegamuosius rajonus, pravažiavau pro itin prastos reputacijos vietas, panašiais kaip Vilniuje Naujininkai(tik Porte atrodo itin prastesnė situacija), apsilankiau itin prabangiame toliau nuo centro esančiame rajone, kur dažiausiai matomas automobilis “Porsche Cayenne” bei kituose neturistinėse vietose. Trumpai papasakosiu apie jau minėtą prastos reputacijos rajoną. Kaip supratau iš vietinių pasakojimo, toje vietoje ankščiau stovėjo penki dideli daugiabučiai, tačiau valdžia užsimojo padaryti prabangų rajoną, todėl nugriovė tris iš jų. Daug žmonių liko be namų, tačiau ta vieta taip ir netapo prabangiu rajonu - šiandien daug žmonių gyvena gatvėje, prekiauja narkotikais ar vagia. Gana tiksli frazė apibūdinanti situacija, kuria man minėjo portugalai: “There is a lot of houses without people and there is a lot of people without houses”. Dar įdomus pastebėjimas - dažniausiai Lietuvoje tenka matyti pirmame ar antrame aukšte gyvenančius žmones, kurie ant langų užsitraukia metalines žaliuzes iš lauko pusės. Porte tai dažniausiai pamatysi visuose aukštuose, net ir devintame. Kaip vienas vietinis sakė, kad “čia žmonės lyg “spaidermenai””, tad, kaip ir visur, reiktų pasisaugot ilgapirščių.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4025-768x432.jpg
 
(Vaizdas iš Crystal Park)
 
Vieną vakarą teko apsilankyti Porto jaunimo centre. Buvau pristatytas iš kur esu. Kadangi jame dirba keli draugai, tai viską aprodė. Likau patenkintas tuo, ką pamačiau - erdvus centras, pritaikytas tiek pramogom, tiek įvairiem užsiėmimams, kaip: muzika, piešimas, fotografija, garso įrašymas, šokiai. Centras sulaukia nemažo susidomėjimo iš jaunimo.
 
Vieną vakarą gavau pakvietimą ateiti vakarienės pas vieną iš vietinių. Prieš vykstant užsukome pas jo pusbrolį, užėjus jo mama iškart pabučiavo į abu skruostus nors pirmą karta matomes, tas pats ir jau atėjus vakarienės. Priimė itin šiltai, lauktuvių į Lietuvą gavau oficialius Porto futbolo klubo fanų marškinėlius. Sakot, kad lietuviai myli krepšinį? Lietuva niekad nemylės krepšinio taip, kaip portugalai myli futbolą, o, tiksliau, vietiniai Porto komandą. Man taip pat teko apsilankyti ir jų stadione, gaila, kad buvo uždarytas, tad nuotrauką pavyko padaryti tik už tvoros. Kada Lietuva turės tokį? Manau, kad negreit.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3984-768x432.jpg
 
(Porto futbolo stadionas)
 
Vykstant į Portą siūlau pasidomėti apie vietas, kur valgysite ar leisite vakarus, kadangi mokant paieškot ar turint vietinių pažįstamų, galima tikrai sutaupyti ir atsidurti įdomesnėse vietose.
 
Portugališkų patiekalų ir gėrimų rekomendacijos:
 
Bifana (sumuštinis su daug kiaulienos) - greitas užkandis.
Pasteis de nata - desertas prie kavos arba arbatos.
Fransesinha – patiekalas, kurio viršuje lydytas sūris, o po juo didelis sumuštinis su daug skirtingų mėsų viduje. Šalia gali būti bulvės, o ant sūrio papildomai dar galite gauti keptą kiaušinį. Tiesiog nuostabiai skanus patiekalas. Geriausia vieta Porte– “Café Santjago”.
Portveinas - vidutiniskai apie 20 laipsnių stiprumo vynas. Praėjus nuo centro pusės “Dom Luis” tiltą ir nusileidus žemyn iškart šalia upės yra restoranai, į kuriuos anksčiau(galbūt ir dabar) pagal tradiciją vyną atplukdydavo upe valtimis. Vyrams rekomenduoju bandyti 10metų senumo raudoną, o moterims baltą taip pat 10 metų portveiną.
Populiariausi vietinio alaus prekės ženklai - “Super bock” ir “Sagres”.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3966-1-768x432.jpg
 
(Pasteis de nata)
 
Kainos (T – turistinė vieta, N – neturistinė vieta):
 
Alus 0,33 - T: 2-3 EUR, N: 1 EUR
Bifana - T: 3 EUR, N: 2-2,5 EUR
Fransesinha - visur apie 9-10 EUR
Kava - T: 1,5-2 EUR N: 0,6-0,9 EUR
Portveinas – taurė visur apie 5-6 EUR
Pietūs – T: 10-12 EUR, N: 5-7 EUR
Pasteis de nata – T: 1 EUR, N: 0,6-0,8 EUR, kepykloje ar parduotuvėje 0,5 EUR
Degalai – D: 1,30 EUR, B 95: 1,50 EUR už litrą
 
PVZ: 2 Bifana, 2 Sangria maži grafinai, espresso puodelis ir desertas neturistinėje vietoje sąskaita: 9 EUR.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4127-768x432.jpg
 
(Fransesinha)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4134a-1-768x432.jpg
 
(Portveinas)
 
Lankytinos vietos (labai daug, bet išskirsiu, ką rekomenduoju):
 
“Dom Luis” tiltas
“São Bento” traukinių stotis
“Livraria Lello” knygynas, įėjimo kaina 4 EUR, jei pirksite knygą, išskaičiuos iš sumos
“Sé do Porto” katedra
“Majestic café” kavinukė, pagal pasirinkimą, turistų pamėgta vieta, kava apie 5 EUR
“Mercado do Bolhão” turgus, suvenyrams, vaisiams, daržovėms pirkti ir t.t.
“Jardins do Palácio de Cristal” sodas, yra laisvai vaikštančių povų, gaidžių
“Igreja da Serra do Pilar” galima užlipti į viršų, atsiveria visas miestas, itin puiki vieta stebėti saulėlydi.
“Jardim do Morro” visai šalia 8 pastato, atsiveria puikus miesto vaizdas
Išbandyti senovinį tramvajų, patiko maršrutas palei upę, kaina 3 EUR.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4103-768x432.jpg
 
(Majestic Cafe)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3970-768x432.jpg
 
(Bolhao turgus)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3863-1-768x432.jpg
 
(Se katedra)
 
Žinoma, yra dar daug ką pamatyti ir kiekvienam pagal skonį. Galima rinktis ir turistinius laivelius ar autobusus be stogo su gidu. Bet aš pasirinkau kitus būdus pažinti miestą. Bet kuriuo atveju ir be šių vietų rekomenduoju daug vaikščioti ir tyrinėti miestą.
 
Daugiau faktų:
 
Vakarėlių laikas prasideda gan vėlai, po vidurnakčio.
Yra pliažas, bet rekomenduoju važiuoti, o neiti.
Taksi kaip ir visur mėgsta sukčiauti, patogu naudot “Uber”.
Taksi plafone yra skaičiai, 1-2 reiškia miesto zoną ir mažesnį tarifą, 3-4 užmiestis ir brangesnis tarifas. Jei turite mažą bagažą, imkite su savim į saloną, nes jie mielai jį norės padėti į bagažinę, bet už tai imamas mokestis. Įsėdimo mokestis yra keli eurai.
Angliškai daugiausia kalba turistinėse vietose, kitur pravers jei mokate ispanų.
Tik pietų metu jie geria kavą su pienu, ryte, per pietus ir vakare - espresso.
Pasiimkite grynų, daug vietų nepriima kortelių.
Autobusuose yra nemokamas wifi, jei kavinėje nebūtų, praverčia jei sedėsite terasoje netoli stotelės.
Yra metro linija į ir iš oro uosto, kaina apie 2,5 EUR.
Maksimalus leistinas greitis – 120km/h.
Yra keli prekybos centrai, bet tolokai nuo centro.
Vietinį nuo turisto atskirsi pagal tai, kad vietiniai nelaukia kol užsidegs žalia pereiti gatvę, jie eina betkur ir betkada.
 
Keli žodžiai:
 
Kaip ir ispaniškai, sveikintis – hola, atsisveikinti – ciao.
Ačiū – obrigado.
Sąskaita – conta.
 
Viso Porte praleidau penkias dienas, kurių užteko pamatyti tiek turistinius objektus, tiek neturistines vietas, minimaliai susipažinti su kultūra, vietiniais. Rekomenduoju vykti 4-6 dienoms, nes čia yra ką veikti ir galima apsisukti su protinga pinigų suma.
 
 
Taip pat, pradėjau rašyti asmenini blogą apie keliones: Ciao.lt
Nuoroda į šį straipsnį: Kartą Portugalijoje
Tai nėra reklama, tai tiems, kuriems buvo įdomu ir norės toliau skaityti. Kitus straipsnius pasistengsiu taip pat patalpinti uzdarbyje.

Už lango jau 2017, jei ką, obuolių fane Koks dar androidas iš naujesnių (nuo 6 pvz imant) laginą ar po metų ar po dviejų, pats esu naudojęs ir tavo minimą 5s, pusę metų, po jo LG G3, Meizu M3 Note, tai veikia tikrai taip pat kaip ir iphone, ir net geriau galėčiau teigti. Senesni modeliai android, taip strigdavo, sutinku, bet tie laikai baigėsi jau prieš 2-3 metus. O 5s tavo minimas yra jau morališkai pasenęs, ir laikas "eit į pensiją".
Iš autoriaus išvardintų rinkčiausi M5 Note, pats kaip darbinį darbar turiu Meizu M3 Note, tikrai labai patenkintas, o naujesnė versija tik dar geresnė turėtų būti. Geras variantas ir P9 Lite, pats jo nenaudojęs, tačiau pilna atsiliepimų labai gerų apie šį modelį. Na o S6, tai nebent rastum tikrai užlaikytą, geros būklės, nors velgi rizikuoji, gali būti prigaudęs drėgmės ar panašiai kaip naudotas, tai bent aš nesirinkčiau skelbimų varianto. O M3 tai klausimas ar verta, jei į 200 galima su M5 tilpt :)

Žinoma šiam telefonui didelį pliusą pridės jo pavadinime esantis "3310". Tačiau kiek jis ten geras, tai dar laikas parodys.
 
Man atrodo visi tie mygtukiniai telefonai sunkiai užmušami :)