Tuskis

Na reikėjo numatyti kad tikslinė auditorija rage-room ne pačios stabiliausios psichikos žmones

tu gali sakyti ką tik nori, bet užuot nuosekliai dirbęs tu nuolatos ieškai investuotojų, savo kapitalo per N metų nesukaupi ir nesukaupsi dėl savo nepamatuotos rizikos.
Jokios naudos investuoti įmonės pinigais, taip tik nusimeti nuo savęs atsakomybę, nes sudegus pinigams iš paskos seks imonės bankrotas.
knygų apsiskaitęs užsihaipinęs, kapitalo ir santaupų jokių, tik milijonai smegenyse ir degančios akys

Visi visur nuolat kalba apie tą „sunkiai dirbk ir viską pasieksi“, bet tai tik dalis recepto. Dar turi būti talentas ir sėkmė. Jei viskas remiasi į sunkų darbą, tai kodėl paprasti žemdirbiai nėra milijonieriai? Negi milijonieriai krepšininkai dirba tūkstančius kartų sunkiau negu santechnikai, uždirbantys 1 500 €? Sekant šita logika išeitų, kad Jeff Bezos, kurio turtas 150 mlrd., dirba būtent tiek kartų sunkiau už vidutinį lietuvį.
Tai kokią profesiją rinktis?
Jei neturi aukštojo, iš man žinomų profesijų pirmiausia į galva šauna IT specialistai. Paskutinės vidutinės jų algos į rankas tokios:
junior: 1 300 € middle: 2 200 € senior: 3 500 € Šalia to jie dažniausiai būna lepinami maloniom darbo sąlygom.
Visgi jei tikiesi uždirbti 5 000 € ir daugiau, tai turi būti arba ypatingai vertinamas specialistas, arba verslininkas. 
Senas mitas. Vadovų viešajame sektoriuje tragiškai trūksta, ten labai retas atvejis įsidarbinti per pažintis, atlyginimai kol kas graudūs – gal reforma tai pakeis.

Prieš porą sav nusipirkau šį https://www.dvirtex.lt/p/ktm-chicago-291-27g-29-dydis-21-53cm-oranzine-022809143.19929/ , tai labai patenkintas kol kas, tik senai su dviračiu ilgiau važinėjau, tai teko prisiminti ką reiškia sumedėjus šikna po gerų kilometrų 😄

Kas būtų jeigu būtų. Argumentai mano nėra stiprus, bet tavo atsakymai dar silpnesni, ta prasme, visomis prasmėmis. 
 
Kas būtų jeigu ryt numirtum? Būtum miręs.
 
Ta prasme, kad ir kiek tu bandysi man čia traukt faktų ir protint tai nieko nepakeis ir nepakeis dėl aibės priežasčių, viena iš jų jau paminėjau viršuje. 
 
Dauguma dalykų, tarp jų ir galimybe mokytis aukščiau užsidirbti turėjau pats. Tas pats ir su medicinos paslaugomis kuriomis neįmanoma naudotis praktiškai. Nepaeinant pas gydytojus papuoli po mėnesio laiko tik tam, jog tave persiųstu pas kitus gydytojus. 
 
Ką darai tokiu atveju? Galimybės dvi.
 
Eini į privačias klinikas ir gauni tikrai sąlyginiai "gera" pagalba, priežiūra, bet už tai susimoki kelis savo atlyginimus, dar priklausomai nuo to kokių sveikatos negalumų turi ir tai vėl kaip tu galėjai atspėti, kainuoja pinigus. 
 
Na arba, lauki, jeigu neturi galimybės užsidirbti ir lauki užtektinai ilgai, tam, jog galimas ligos sprendimas būtų nukeltas dar velnias žino kiek laiko kol tave persiųs pas tinkama daktarą. Čia sakykim yra vienas iš flaws, kuris egzistuoja senai. 
 
Bet tai vėl priveda prie to paties, pinigų. Esmė tokia, jog viskas ką dabar turėjau ir turiu, mokslas kuri eisiu už pinigus, daiktai, būstas yra principe rezultatas sunkaus darbo - ačiū man ir mano laiko dedikacijai. 
 
Ir staiga ateina ponas, kuris galimai yra tarnavęs man ir sako. Tu esi verktinis, eik atitarnausi ir galėsi mokytis ir daryt ką nori, kas čia yra, čia tik 9 mėnesiai. 
 
Ir aš tau atsakau tokiam ponui - nori, eik, švaistyk laiką ir tarnauk. Aš nežadu nukelti mokslų DAR METAMS kai turėjau praleist nemažai laiko ir taip kaupdamas ir užsidirbdamas pinigus mokslams. Aš taip pat nežadu apsimetinėti patriotų ir bandyti įtikti kitiems tik tam, jog galėčiau uždarbio forume vėliau pizdėlint, kad kokie jus visi blogi, aš vat atitarnavau ir nėra problemų. 
 
Kai man reikia, kai aš sergu, kai aš turiu mokytis ir daugelyje visų kitų aspektų, viskas ką aš gaunu yra rezultatas finansų kurios galiu leisti. Taip, kad, patriotiškas žmogau aš tau siūlau, eik, atitarnauk už mane. Tu esi patriotiškas, tu žinai kas yra pareiga ir svarbiausiai jog turi užtektinai laiko kuri gali švaistyt. Eik, tarnauk už mus visus tuos, kurie verkia ir nežada ten eit. Būk geresnis už mus. 
 
Aš atsisakau švaistyt laiką, juolab kai tai yra prievarta nesidomint, turi žmogus intereso, neturi. Imt, bele imt, aš net nešneku apie atsiliepimus kai kurių šauktinių ar savanorių kurie nuėjo ir tvirtina jog tai yra visiškas LAIKO ŠVAISTYMAS.
 
Ir tas pabaigoje "KAS BŪTŲ JEIGU NEATVAŽIUOTU?!" ir neatvažiuoja seneliumbai į butą buvo laužtasi ir iškviesta policija buvo net per kelis kartus, nes pirma kart mat jie pamanė, kad melagingas iškvietimas. Vienintelė tarnyba kuri dar tvarkingai reaguoja, tai turbūt greitoji pagalba, bet čia jau kaip pasiseks.
 
Ir šiaip, mesk ta " kas būtų jeigu būtų " kaip močiutė kokia. 
 
Ir išvis, koks tau skirtumas kas ką veikia jog negali tarnaut 9 mėnesių, nes tu galėjai? Kiekvieno gyvenimas yra kiekvieno pasirinkimas, nei tu, nei karo prievolė nėra tai, kas turėtų domėtis ir nurodinėti ką aš turėčiau daryti ir ko aš neturėčiau. 
Jeigu ir aš tuos 9 mėnesius mamai ant kupros prasedėčiau vietoje tarnybos, tai neturėtų jaudint tavo šiknos, rūpinkis savo daržu, o ne svetimais gyvenimais, mielasai. 

Tokius klausimus protingi zmones klausia todel, kad bent kazkiek susigaudyti samdant, kad mwistrai negalvotu, kad esi visai zalias, ko pasekije sumazint apgavysciu rizika.
 

Kol žmonės ar jų artimieji nepatiria ligos ir jų sintomų - būna tokie skeptiški kaip komentatoriai čia. Turėjau pažįstamų savo rate kurie buvo dar didesni skeptikai, bet kai numirė keli labai sveiki vyresnio amžiaus artimieji, vienas nejaučia skonio pusę metų, - patys dabar jau pasiskiepiję. Nėra pavojinga, bet kas nori rizikuoti ir sirgti? Gal pasiseks, gal ne, mėnesį namie gulėt arba ligoninėj, tikrai nėra labai malonu :) o dėl galimybių paso, ką siūlot geriau? Niekada pasaulis nebuvo ir nebus teisingas, visada vieni bus nuskriausti, kitiems geriau. Kaip man žinoti jog tu sveikas ir dėl tavo apsileidimo turėsiu kelias savaites kęsti ligą namie? Indija spėju pagal jus irgi tėra fake news? Ir kodėl išsilavinę žmonės su aukštaisiais ar geresniu išsilavinimu žiūri palankiau į visą šitai, nei tie kurie neturi jokio išsilavinimo, žmonės baigę mokslus kvailesni? Ar irgi viskas papirkta? 
Niekas neverčia skiepytis, jeigu norit rizikuot ir netingit namie sėdėti tebūnie, gali sėdėt, prasirgsit, vieną, antrą kartą, bet ir nenešiosit kitiems viruso.

Aš Oneplus 6T siūlyčiau. Bent veiks greitai mažiausiai 2-3 metus.

Wow.. Skaitydamas pagalvojau.. kas mano mokykloje buvo panašaus??

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Galima tiesiog nemylint naudotis jų produktais. Tiesa sakant, niekados nesupratau žmonių, kurie garbina konkrečią kompaniją, muzikos atlikėją ar kažkokį gamintoją. Dažniausiai jie visi turi aibę produktų, kuriuos mums pasiūlo. Vieni yra geresni, kiti prastesni. Ir juokinga, kai žmonės bando save pririšti prie kompanijos. Ar tai nėra šiek tiek kvaila? Kažkada mobiliųjų telefonų rinkos pradžioje, turėjom Nokia, Sony Ericsson, Siemens, etc. mobiliuosius telefonus. Tuo metu, kažkoks Nokia modelis atrodė kažkas tokio, į ką kiti lygiuotis sunkiai gali. Ir ką, besąlygiškai reikėjo mylėti Nokia ir pirkti tik juos? Praėjo laikas. Kur dabar ta Nokia? Atėjo naujos kompanijos pasiūlė geresnius produktus, modernesnius ir t.t. Manau, jog vartotojas turi jausti meilę ir savo poreikių patenkinimą konkretaus produkto atveju, o ne logotipo. Turėjau samsung telefoną ir jis man buvo puikus. Pabandžiau iphone ir dabar naudoju iphone. Tiesiog jis šiuo metu patenkina mano poreikius. Kaip aš jaučiuosi dėl sulėtinamo telefono? Amm, sunku pasakyti. Čia kaip bičams matuotis pimpalų ilgį. Pas vieną ilgesnis, pas kitą trumpesnis, bet esmė, kad abiejų atliks tas pačias funkcijas. Tai ar labai aš kenčiu nuo to sulėtėjusio greičio? Na, tiesa sakant nejaučiu ženklaus sulėtėjimo. Galbūt safaris puslapius varto ne per 0,0001 s., o per 0,0002 s., tačiau pagal žmogiškuosius faktorius nelabai to pastebiu.
 
Kita vertus, keista kai tokią didelę sąmokslo teoriją padaro iš savaime suprantamo reikalo. Pagaminus labai gerą šaldytuvą (kokius neretai gamindavo sovietiniais laikais), jie laikydavo kai kurie net 20-40 metų. Dar dabar esu girdėjęs, kad kažkas naudoja vieną tokių, kurį pirko dar sovietiniais laikais. Bet kas tada nutinka su gamykla, kuri prikepė tokių šaldytuvų? Ji neturi pajamų, nes klientas nusipirkęs vieną šaldytuvą, kito ateis pirkti tik po 20-40 metų. O tai veda į akivaizdų bankrotą. Todėl niekam ne paslaptis, kad daugelis elektroninių prietaisų turi "automatinio senėjimo laiką", kuriam suėjus prietaisas sugenda. Ir jis egzistuoja tik tam, kad vyktų vartojimas. Nepamenu tikslaus pavadinimo, bet teko ir dokumentikos matyti, apie elektros lemputę. Kažkur pasaulyje dar dabar yra lemputė, kuri ištisai dega jau virš 100 metų. Bet dabartinės lemputės, tokių rezultatų niekaip nepasiekia. Technologija suprastėjo ar kas? Vis gi, aiškėja situacija, jog gamintojai visame pasaulyje nusistatė reikalavimus, draudžiančius gaminti ir pardavinėti tokias elektros lemputes, kurios būtų amžinai šviečiančios. Todėl natūralu, jog tą patį daro tiek telefonų, tiek kitų elektronikos prietaisų gamintojai. Tą esu pastebėjęs ir pats. Visados naudojuosi keliais telefonais. Vienas iš jų vadimas "varkinis ragelis" (samsung). Naudoju dėl baterijos laikymo ilgumo. Tokį patį nupirkau seneliui ir tėvukui. Ir pastebėjau, kad po kurio laiko, nepriklausomai nuo to kaip jais naudojiesi, jie vieną dieną ima ir numiršta. Taip, jie turi 2 m. garantiją, kurios niekas nepanaudoja, bet ima ir numiršta. Nei kritęs, nei peršaldytas, nei peršildytas, bet miršta. Mirė ir mano, ir senelio, ir tėvuko. Kai pradėjau gilintis, pastebėjau, jog telefonų baterijos sugedo. Jos tiesiog po kurio laiko kaip užprogramuotos numirdavo ir atrodydavo, jog telefonas sugedo. Pakeičiau baterijas, veikia kaip niekur nieko. Nors senelis jau buvo perleidęs per kitų vaikų ir anūkų rankas, ir nurašė kaip sugedusį. Tai nežinau ar galima jaustis apgautu dėl tokių kompanijos veiksmų, kai jie turėtų būti iš esmės savaime suprantami? Aš tokiu nesijaučiu.

Didžiausi linkėjimai forumo nariams, tikiuosi, jog senieji išliks ir atsiras naujų :)

Didžiausi linkėjimai forumo nariams, tikiuosi, jog senieji išliks ir atsiras naujų :)

Didžiausi linkėjimai forumo nariams, tikiuosi, jog senieji išliks ir atsiras naujų :)

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.

Sveiki,
 
Pastebėjau, kad nemažai temų apie gyvenimą ir darbą UK sandėliuose/fabrikuose/laukuose. Nieko prieš tai neturiu, bet kartais susidaro įspūdis, kad emigrantai daugiau nieko neveikia, tai pagalvojau, kad gal įdomu bus apie šiek tiek kitokį gyvenimą papasakot.
 
Esu UK nuo 2010 gruodžio, kada metęs VDU filosofijos studijas išvažiavau pas draugę, kurią tuo metu pažinojau gal 7 mėnesius. Tai nebuvo mano pirma išvyka į arbatos mėgėjų šalį - 2009 vasarą buvau Peterborough mieste porą menesių, kur dirbau fabrike visas dvi dienas ir tada Le Petit Four gal pusantro mėnesio. Po tos patirties galvojau, kad į angliją manęs surišto neišvežtų, bet ko tik meilė nepadaro.
 
Tėvai žinią priėmė nekaip, ypač dėl to, kad pranešiau jiem savo sprendimą lapkritį ir išvažiavau po maždaug mėnesio. Ašarų ir pykčių, rimtų pokalbių, gražių pokalbių, visko buvo. Bet tai kas man jaunam. Susikroviau tašę ir kažkodėl nusprendžiau važiuot mikroautobusu - daugiau nei para užpakalio trynimo nieko nereiškia kai tau 19, bet už tai gali "belekiek" prisikraut visko ir nereik oro uosto apsaugai aiškint, kam tau 20kg rūkytos dešros reik.
 
Jei gerai atsimenu atvažiavau 19ą Gruodžio, išlipau Portsmouth'e apie pirmą nakties ir anglija su naujo gyvenimo pradžia pasveikino mane su žiubsneliu sniego. Kadangi Lietuvoj tuo metu sniego netrūko, o važiuojant per Vokietiją užklupo viena aršiausių sniego pūgų kokią teko matyt, tai tas vaikiškas sniegas atrodė juokingai, bet tuo metu nesupratau, koks tai retas reiškinys toj šalies daly. Portsmutas tarsi žinodamas sakė "va, pasidžiauk, nes net neprimeti kokios nesąmonės tavęs dar laukia čia".
 
Atsivežiau su savim £500, kas tuo metu buvo apie 2,000 litų. Darbo neradau apie 6 mėnesius, tai tie £500 labai, labai greitai tirpo. Kaip ir visiem, pradžia buvo sunkiausia. Fast forward beveik 7 metus ir dabar gyvenimas visai kitoks.
 
Dirbu skaitmeninio marketingo agentūroj, esu Senior Paid Media Executive – toil nuo filosofavimo, nors per skambučius/susitikimus su klientais visko pasitaiko. Darbas, nors pakankamai specializuotas, kasdien būna labai įvairus. Iš esmės prižiūriu įvairių klientų AdWords paskyras, bet realiai didelė darbo dalis yra paid media strategijų kūrimas, dirbu su įvairiais trafiko tiekėjais ir ieškau naujų reklamos metodų klientam (pvz paid social, programmatic, native ir t.t), rašau reportus, darau rezultatų apžvalgas, naujas idėjas ir taktikas siūlau.
 
Na, bet vistiek daugiausiai laiko praleidžiu su Excel, AdWords ir Analytics.
 
Niekada neįsivaizdavau, kad dirbt galėčiau kažką tokio, bet iš esmės per uždarbis.lt digital marketing sritį atradau, o kaip būtent šitoj vietoj atsiradau, tai tik rezultatas daugybės mažų detalių.
 
Darbovietė yra geriau, nei kada nors galėjau įsivaizduot darbo vietą. Esam įsikūrę Brighton miesto centre, šalia traukinių stoties. Tai iš pradžių buvo svarbu, bet prieš metus persikraustėm į Brighton patys, tai į darbą nueinu per maždaug 7 minutes. Labai keistas jausmas vis dar galėt išsirist iš lovos ryte 9:40 ir vistiek spėt į darbą laiku.
 
Darbo valandas galiu pasireguliuot pats – turim atidirbt 7 valandų tarpą ir turim 1.5h pietums, bet galim pradėt bet kada tarp 8 ir 10 ryto.
 
Komandą turiu žiauriai fainą. Visi ofise labai talentingi ir draugiški. Kompaniją įkūrė du broliai – Sam ir Ben, abu žiauriai faini bičai. Abu turi stalus kartu su mumis visais, nors galėtų turėt savo atskirus ofisus. Kas įdomiausia, kad nesijaučia kažkokios hierarchijos, kad jie – vadovai, o mes pavaldiniai – jiem jaučiu tik pagarbą.
 
Bendradarbiai bei klientai beveik išimtinai britai, tad teko neblogai pažint žmones ir kultūrą. Kai dirbau dirbau kavinėj ir sunkiai kalbėjau angliškai, požiūris ir nuomonė apie anglus buvo kaip ir daugelio - veidmainiai, nemėgsta kitataučių, nepriima į savo ratą ir draugais tikrai nebus. Tačiau dabar tuos mitus teko seniai sugriaut. Na, gal ne sugriaut, bet šiek tiek pakeist – visokių tų žmonių yra.

 
Daug galėčiau čia pasakot, turim begalę pliusų ir pribumbasų visokių, kurie darbovietę paverčia vieta, kurioj gera dirbt. Po darbų, kuriuose teko dirbt anksčiau, čia kaip rojaus kampelis ir negaliu patikėt, kad į jį patekau. Bet gal apie tai papasakosiu kada nors vėliau.
 
Iš pagrindinių pokyčių asmeniniam gyvenime, tai viskas klostėsi neblogai. Investicija “metu viską ir važiuoju į kitą šalį dėl merginos” atsipirko su kaupu. Ta mergina 2015 Paryžiuj tapo sužadėtine, o šiemet Balio saloj – žmona.

 
Finansine padėtim nesiskundžiu – užtenka viskam, ko norisi, o pagrinde šiuo metu norisi kelionių ir įspūdžių.
 
Pradžia UK buvo tikrai sunki. Visokiausių iššūkių teko patirt, begalę didesnių ir mažesnių kelių teko nueit. Bet galų gale viskas atsistojo į savo vietas. Negaliu pasidalint istorija, kurioj tapau milijonierium, bet kažkur pakeliuj per tuos paskutinius kelis metus supratau, kad gal nebūna tapt milijonierium, kad galima būtų ištikrųjų džiaugtis gyvenimu.
 
Po savo pirmos kelionės į UK maniau, kad čia tikrai niekada negalėčiau gyvent. Kraudamas lagaminą tais lemtingais 2010-aisiais, maniau, kad tikrai grįšiu. Dabar – sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą kur nors kitur, bet nieko neplanuoju – žinau, kad neturiu supratimo, kur dar po 7 metų būsiu.

Prieš kelis mėnesius lankiausi Portugalijoje(Porte ir Lisabonoje), ten gimė mintis, kad laikas pasidalinti įspūdžiais ir patarimais su kitais, kadangi keliaujančių daugėja, o ir pats gana dažnai išvykstu. Taip pat, prieš keliones visad pasiskaitau apie šalį, miestus, lankytinas vietas, viešbučius, kainas, ką kiti rekomenduoja, visad gerai rast patarimų.
Pirmas straipsnis apie Portą, jei pačiam bus motyvacijos rašyt ir kitiems skaityt, manau bus ir daugiau.
 
Kartą Portugalijoje
 
Visai neseniai pirmą kartą teko lankytis Portugalijoje. Bilietus nusipirkau likus mažiau nei dviems mėnesiams iki skrydžio. Iš viso penkių skrydžių(Vilnius – Paryžius – Portas – Lisabona – Londonas – Vilnius) „Ryanair” oro linijų bilietai kainavo 128 Eur. Iš Vilniaus oro uosto išvykau gegužės 15 dieną vakare. Toliau laukė persėdimas Paryžiuje, o po dviejų valandų buvau pakeliui į Portą. Po vienuoliktos valandos vakaro nusileidau Porte, kai tuo metu Lietuvoje jau po pirmos valandos nakties, kadangi abi šalis skiria dviejų valandų skirtumas. Oro uoste mane pasitinko draugai, tad ieškotis kaip nusigaut iki miesto nebereikėjo. Keliavom tiesiai iki hostelio “Tattva Design Hostel”, kuris gana gerai įvertintas booking.com. Kaina už penkias naktis - 100 EUR su pusryčiais. Įsiregistravęs ir palikęs daiktus su vietiniais išėjau apsižvalgyt. Gyvenau šalia “Dom Luis “ tilto, kurį suprojektavo tas pats architektas kaip ir Eifelio bokštą, tad pirmas objektas kurį pamačiau ir buvo šis tiltas. Viršutinė jo dalis skirta metro ir pėstiesiems, apatinė - automobiliams ir pėstiesiems. Kadangi jau buvo vėlus vakaras ir jautėsi nuovargis po kelionės, daug nevaikštinėjom. Todėl nuėjom iki šalia upės esančios lauko kavinės, prie kurios būriavosi nemažai jaunimo, nors buvo pirmadienio vakaras. Paragavau vietinio alaus “Super bock”, pasiklausiau faktų apie Portą bei pasidalinom paskutinėm naujienom, kadangi buvom nesimatę kelis mėnesius.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3911-768x432.jpg
 
(Dom Luis Tiltas)
 
Pirmo vakaro faktai:
 
Galima vartoti alkoholį viešose vietose.
0,33 l “Super bock” kaina turistinėse vietose 2-3 Eur, neturistinėse 1 Eur
Naktį gegužės mėnesį Porte vyraujanti temperatūra - apie 16-18C, dieną 20-28C.
 
Išaušus rytui nuėjau išbandyti hostelio pusryčių. Kadangi pirmą kartą apsistojau hostelyje, daug nesitikėjau, tačiau situacija buvo gan nebloga. Kaip ir priklauso buvo kavos, sulčių, sausų pusryčių, mėsos, sūrio, daržovių, vaisių bei galėjai išsikepti blynu ir pagardint juos “Nutella”. Trumpai apie hostelį: kambariai švarūs, pakankamai erdvūs, prie lovos yra po du elektros lizdus, naktinė lempa bei užrakinama spintelė, t.y. viskas, ko reikia keliaujančiam. Pažinčių ratui praplėsti hostelis - itin tinkamas variantas. Jau pirmom dienom susipažinau su vokiečiu, prancūze, japone, korėjiete bei dviem amerikiečiais.
 
Kadangi turėjau daug laiko bei atvažiavau ne į Turkiją pagulėt prie baseino, buvau susiplanaves daug ką pamatyt. Hostelis buvo pačiame miesto centre, todėl turistines vietas buvo pasiekti itin nesudėtinga, tereikia žinot, ko ieškai, ir nusiteikt pasivaikščiot. Pačiam Porte itin daug kalniukų, nuolatos kyli ir leidies, tad tam irgi reiktų nusiteikt. Dienomis dažniausiai naršydavau miestą ir lankydavau populiariausias vietas, vakarais būdavau su vietiniais. Man visad buvo įdomu pamatyt ne tik gražias, turistam paruoštas erdves, o kaip iš tikro gyvena vietos žmonės, pamatyt vietas kur turistai neužsuka. Aplankiau ir miegamuosius rajonus, pravažiavau pro itin prastos reputacijos vietas, panašiais kaip Vilniuje Naujininkai(tik Porte atrodo itin prastesnė situacija), apsilankiau itin prabangiame toliau nuo centro esančiame rajone, kur dažiausiai matomas automobilis “Porsche Cayenne” bei kituose neturistinėse vietose. Trumpai papasakosiu apie jau minėtą prastos reputacijos rajoną. Kaip supratau iš vietinių pasakojimo, toje vietoje ankščiau stovėjo penki dideli daugiabučiai, tačiau valdžia užsimojo padaryti prabangų rajoną, todėl nugriovė tris iš jų. Daug žmonių liko be namų, tačiau ta vieta taip ir netapo prabangiu rajonu - šiandien daug žmonių gyvena gatvėje, prekiauja narkotikais ar vagia. Gana tiksli frazė apibūdinanti situacija, kuria man minėjo portugalai: “There is a lot of houses without people and there is a lot of people without houses”. Dar įdomus pastebėjimas - dažniausiai Lietuvoje tenka matyti pirmame ar antrame aukšte gyvenančius žmones, kurie ant langų užsitraukia metalines žaliuzes iš lauko pusės. Porte tai dažniausiai pamatysi visuose aukštuose, net ir devintame. Kaip vienas vietinis sakė, kad “čia žmonės lyg “spaidermenai””, tad, kaip ir visur, reiktų pasisaugot ilgapirščių.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4025-768x432.jpg
 
(Vaizdas iš Crystal Park)
 
Vieną vakarą teko apsilankyti Porto jaunimo centre. Buvau pristatytas iš kur esu. Kadangi jame dirba keli draugai, tai viską aprodė. Likau patenkintas tuo, ką pamačiau - erdvus centras, pritaikytas tiek pramogom, tiek įvairiem užsiėmimams, kaip: muzika, piešimas, fotografija, garso įrašymas, šokiai. Centras sulaukia nemažo susidomėjimo iš jaunimo.
 
Vieną vakarą gavau pakvietimą ateiti vakarienės pas vieną iš vietinių. Prieš vykstant užsukome pas jo pusbrolį, užėjus jo mama iškart pabučiavo į abu skruostus nors pirmą karta matomes, tas pats ir jau atėjus vakarienės. Priimė itin šiltai, lauktuvių į Lietuvą gavau oficialius Porto futbolo klubo fanų marškinėlius. Sakot, kad lietuviai myli krepšinį? Lietuva niekad nemylės krepšinio taip, kaip portugalai myli futbolą, o, tiksliau, vietiniai Porto komandą. Man taip pat teko apsilankyti ir jų stadione, gaila, kad buvo uždarytas, tad nuotrauką pavyko padaryti tik už tvoros. Kada Lietuva turės tokį? Manau, kad negreit.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3984-768x432.jpg
 
(Porto futbolo stadionas)
 
Vykstant į Portą siūlau pasidomėti apie vietas, kur valgysite ar leisite vakarus, kadangi mokant paieškot ar turint vietinių pažįstamų, galima tikrai sutaupyti ir atsidurti įdomesnėse vietose.
 
Portugališkų patiekalų ir gėrimų rekomendacijos:
 
Bifana (sumuštinis su daug kiaulienos) - greitas užkandis.
Pasteis de nata - desertas prie kavos arba arbatos.
Fransesinha – patiekalas, kurio viršuje lydytas sūris, o po juo didelis sumuštinis su daug skirtingų mėsų viduje. Šalia gali būti bulvės, o ant sūrio papildomai dar galite gauti keptą kiaušinį. Tiesiog nuostabiai skanus patiekalas. Geriausia vieta Porte– “Café Santjago”.
Portveinas - vidutiniskai apie 20 laipsnių stiprumo vynas. Praėjus nuo centro pusės “Dom Luis” tiltą ir nusileidus žemyn iškart šalia upės yra restoranai, į kuriuos anksčiau(galbūt ir dabar) pagal tradiciją vyną atplukdydavo upe valtimis. Vyrams rekomenduoju bandyti 10metų senumo raudoną, o moterims baltą taip pat 10 metų portveiną.
Populiariausi vietinio alaus prekės ženklai - “Super bock” ir “Sagres”.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3966-1-768x432.jpg
 
(Pasteis de nata)
 
Kainos (T – turistinė vieta, N – neturistinė vieta):
 
Alus 0,33 - T: 2-3 EUR, N: 1 EUR
Bifana - T: 3 EUR, N: 2-2,5 EUR
Fransesinha - visur apie 9-10 EUR
Kava - T: 1,5-2 EUR N: 0,6-0,9 EUR
Portveinas – taurė visur apie 5-6 EUR
Pietūs – T: 10-12 EUR, N: 5-7 EUR
Pasteis de nata – T: 1 EUR, N: 0,6-0,8 EUR, kepykloje ar parduotuvėje 0,5 EUR
Degalai – D: 1,30 EUR, B 95: 1,50 EUR už litrą
 
PVZ: 2 Bifana, 2 Sangria maži grafinai, espresso puodelis ir desertas neturistinėje vietoje sąskaita: 9 EUR.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4127-768x432.jpg
 
(Fransesinha)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4134a-1-768x432.jpg
 
(Portveinas)
 
Lankytinos vietos (labai daug, bet išskirsiu, ką rekomenduoju):
 
“Dom Luis” tiltas
“São Bento” traukinių stotis
“Livraria Lello” knygynas, įėjimo kaina 4 EUR, jei pirksite knygą, išskaičiuos iš sumos
“Sé do Porto” katedra
“Majestic café” kavinukė, pagal pasirinkimą, turistų pamėgta vieta, kava apie 5 EUR
“Mercado do Bolhão” turgus, suvenyrams, vaisiams, daržovėms pirkti ir t.t.
“Jardins do Palácio de Cristal” sodas, yra laisvai vaikštančių povų, gaidžių
“Igreja da Serra do Pilar” galima užlipti į viršų, atsiveria visas miestas, itin puiki vieta stebėti saulėlydi.
“Jardim do Morro” visai šalia 8 pastato, atsiveria puikus miesto vaizdas
Išbandyti senovinį tramvajų, patiko maršrutas palei upę, kaina 3 EUR.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4103-768x432.jpg
 
(Majestic Cafe)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3970-768x432.jpg
 
(Bolhao turgus)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3863-1-768x432.jpg
 
(Se katedra)
 
Žinoma, yra dar daug ką pamatyti ir kiekvienam pagal skonį. Galima rinktis ir turistinius laivelius ar autobusus be stogo su gidu. Bet aš pasirinkau kitus būdus pažinti miestą. Bet kuriuo atveju ir be šių vietų rekomenduoju daug vaikščioti ir tyrinėti miestą.
 
Daugiau faktų:
 
Vakarėlių laikas prasideda gan vėlai, po vidurnakčio.
Yra pliažas, bet rekomenduoju važiuoti, o neiti.
Taksi kaip ir visur mėgsta sukčiauti, patogu naudot “Uber”.
Taksi plafone yra skaičiai, 1-2 reiškia miesto zoną ir mažesnį tarifą, 3-4 užmiestis ir brangesnis tarifas. Jei turite mažą bagažą, imkite su savim į saloną, nes jie mielai jį norės padėti į bagažinę, bet už tai imamas mokestis. Įsėdimo mokestis yra keli eurai.
Angliškai daugiausia kalba turistinėse vietose, kitur pravers jei mokate ispanų.
Tik pietų metu jie geria kavą su pienu, ryte, per pietus ir vakare - espresso.
Pasiimkite grynų, daug vietų nepriima kortelių.
Autobusuose yra nemokamas wifi, jei kavinėje nebūtų, praverčia jei sedėsite terasoje netoli stotelės.
Yra metro linija į ir iš oro uosto, kaina apie 2,5 EUR.
Maksimalus leistinas greitis – 120km/h.
Yra keli prekybos centrai, bet tolokai nuo centro.
Vietinį nuo turisto atskirsi pagal tai, kad vietiniai nelaukia kol užsidegs žalia pereiti gatvę, jie eina betkur ir betkada.
 
Keli žodžiai:
 
Kaip ir ispaniškai, sveikintis – hola, atsisveikinti – ciao.
Ačiū – obrigado.
Sąskaita – conta.
 
Viso Porte praleidau penkias dienas, kurių užteko pamatyti tiek turistinius objektus, tiek neturistines vietas, minimaliai susipažinti su kultūra, vietiniais. Rekomenduoju vykti 4-6 dienoms, nes čia yra ką veikti ir galima apsisukti su protinga pinigų suma.
 
 
Taip pat, pradėjau rašyti asmenini blogą apie keliones: Ciao.lt
Nuoroda į šį straipsnį: Kartą Portugalijoje
Tai nėra reklama, tai tiems, kuriems buvo įdomu ir norės toliau skaityti. Kitus straipsnius pasistengsiu taip pat patalpinti uzdarbyje.

Už lango jau 2017, jei ką, obuolių fane Koks dar androidas iš naujesnių (nuo 6 pvz imant) laginą ar po metų ar po dviejų, pats esu naudojęs ir tavo minimą 5s, pusę metų, po jo LG G3, Meizu M3 Note, tai veikia tikrai taip pat kaip ir iphone, ir net geriau galėčiau teigti. Senesni modeliai android, taip strigdavo, sutinku, bet tie laikai baigėsi jau prieš 2-3 metus. O 5s tavo minimas yra jau morališkai pasenęs, ir laikas "eit į pensiją".
Iš autoriaus išvardintų rinkčiausi M5 Note, pats kaip darbinį darbar turiu Meizu M3 Note, tikrai labai patenkintas, o naujesnė versija tik dar geresnė turėtų būti. Geras variantas ir P9 Lite, pats jo nenaudojęs, tačiau pilna atsiliepimų labai gerų apie šį modelį. Na o S6, tai nebent rastum tikrai užlaikytą, geros būklės, nors velgi rizikuoji, gali būti prigaudęs drėgmės ar panašiai kaip naudotas, tai bent aš nesirinkčiau skelbimų varianto. O M3 tai klausimas ar verta, jei į 200 galima su M5 tilpt :)

Žinoma šiam telefonui didelį pliusą pridės jo pavadinime esantis "3310". Tačiau kiek jis ten geras, tai dar laikas parodys.
 
Man atrodo visi tie mygtukiniai telefonai sunkiai užmušami :)

Sveiki,
 
ir vėl aš čia su savo žaidimais! Šį kartą pristatau nedidelį gamejam projektas per 3 mėnesius virtusį gana neblogai išdirbtu arkadiniu žaidimu. Pirmas, kuriame nėra paršo personažo... kol kas. Išvaizda apgaulingai vaikiška, bet pereit visus 30 lygių (bus daugiau) reikės nevaikiškų nervų, reakcijos ir taiklumo. Yra ir keli nesibaigiantys kliūčių ruožai, bet su tais dar man reikėtų padirbėt. Ir built-in lygių kūrimo sistema, kuri leidžia sukurtus kambarius siųst į internetą ir parsisiųst turint unikalų kodą.
 
Android: https://play.google....snoutup.toaster
iOS; https://itunes.apple...pe/id1187726203
 
http://i.imgur.com/4r77E9Vl.png
 
 
Išbandykit... arba kam jaunesniam pasiūlykit! :) Jei turit
 
Gameplay video tingintiems siųstis:
 

"Sveiki, su šventėm. Žinau, apleidęs bšk savo darbus, tačiau draugo mūza pradėjo reikštis. Pristatau Gvido jau sumontuota pirmą dalį iš mūsų vasaros istorijos..."
 

 
http://bomztripas.lt
 

Pats prieš savaitę pasiemiau Xiaomi Redmi Note 3 PRO, tai esu labai patenkintas.

Dėkui,Tave irgi!

Buvom 8-iese,taciau mes su panele atskiram viesbuti ir be jokio maisto. Kelione gavosi po 100€ pirmyn - atgal is Vilniaus i Chanija. Viesbutis 60€ zmogui visai savaitei. Tikrai neblogas viesbutukas,dusas,tuoletas,centre,jura uz 200 metru,malonus personalas. Buvom nukeliave poto i draugu viesbuti kur viskas iskaiciuota 3*,tai atrodo kaip barakas,o ka,bariai idestiski kaip musu. Pas juos viskas iskaiciuota buvo su daug zvaigzduciu. Pvz: viesbucio maistas,tai ne svediskas stalas,o kaip pas mus valgykla. Kas pagaminta,ta atmesa lekstese ir gali tik kartoti. Na toka maistas,kaip spageti su farsu ar kopustai su desrelem,tai tikrai ju nezavejo,nes ir Lietuvoje gali tokiu pavalgi. Vaisiu gao tik pirma diena,poto tuscia. Aisku,alu srebti gali nors ir visa diena ir alus tikrai buvo skanus. Ledai ir kitos nesamones tik vaikams. Mes su panele nepirkom viesbucio su viskas iskaiciuota,tik tam,jog pusryciauti ir vamarieniauti miesti,kad paragauti ju maisto kuo daugiau. Visi barai ir kavines panasios,siulo panasu maista,tik kainos gali truputuka skirtis. Nuomavomes busika,nes mes astuoniese,tai vienai dienai toks malonumas kainavo 100€ su draudimu (pas Lietuve uzsisakem,nes pasiseke sutikti ir isgirsti Lietuviskus zodzius,tai su nuolaidom ir kitom salygom). Jei dviese,ta nuoma apie 20-30€. Apkeliavom Sostine (Herakliona),tai nieko gero nepamatem,miestas apgriuves,nevertas demesio. Buvom Balos lagunoj,kur dvi juros susijungia,tai labai patiko,tik negalvojom,kad tiek pedint reikes nuo masinu ir kalnais aukstyn ir zemyn. Pavargom,prasikeikem,bet buvo verta,labai grazu,idomu. (Patartina gera avalyne,nes keliukas prastas,astrus akmenukai ir daug vandens). Galima uzsisakyti asila kuris partemps aukstyn uz 10€,bet pats busi kaip asilas,kai reikes sedet ant kupros valanda ir ant saules. Vaiksciojom po Chanija,tai turbut labiausiai patiko,bet net nezinom del ko,galbut kad ir naktinio gyvenimo pamatem,grazesnis miestas. P.S visose kavinese - restoranuose duoda (Rakes),skons kaip tekilos. Is pradziu buvo idomu,kai dar uz dyka duoda,bet poto jau atsisakai,nes per gerkle lenda,kai duoda ta pati kiekviena diena. Valgem ir tikruose Graikiskuose restoranuose,kur seimininkas vaisina vandeniu,rake,daug batono graikisko ir visokiom alyvuogiu uztepelem ir kitis gardumynais. Po maisto atnese po deserta ir vaisiu visiem uz dyka. Seip zmones draugiski,smagu paragaut ju maisto. P.S cigonu yra daugoka visur,tai sake ju saugotis,nes ir vietiniai nepatenkinti jais,kad turistus apiplesineja ir panasiai. Papasakociau gal daugiau,bet rasau greitai ir is plancetes,nes ne namie. Kelione gavosi po 400€ su panele,tai sakyciau labai sauniai ir pigiai! Grisiu kai busiu 40metis,kai dings noras gerti,o noresis daugiau pamatyti :) Atsiprasau uz klaidas

Sveiki uždarbiečiai!
 
Noriu trumpai aprašyti mūsų su drauge šviežią kelionę po Austriją ir apylinkes. Taip pat labai mėgstam fotografuoti todėl nuotraukos gali būti įdomiau nei ką parašysiu, perspėju :)
 
Žodžiu, viskas vyko eksprontu. Tik savaitė prieš išvykimą sugalvojom, kad būtent tai bus Austrija. Įvairios priežastys:
 
Nėra toli.
 
Labai graži ir švari vieta.
 
Vienas gražiusių gamtos kampelių Europoje.
 
Alpės, ežerai, šaltiniai ir švarus oras vienoje vietoje.
 
Sostinė yra vienas iš TOP pasaulio miestų. Švariausias ir geriausias gyvenimo kokybės santykis tokio dydžio miestui.
 
Taip pat vienas iš prioritetų buvo vokiečių kalba, su ja kažkiek siejame savo gyvenimą(labiau draugė, baigusi D/FR kalbų studijas).
 
Viena iš minčių kuri nedavė ramybės tai, kad kiek daug gali nuveikti per 5-7d., atrodo niekada to nesuprasi kol neišeisi iš komforto zonos, kol neišvažiuosi, atrodė savaitė truko kaip mėnesis ir pamatėm tiek kiek gyvendami paprastą rutinišką gyvenima pamatom per kelis metus. Namie ta savaitė atrodo niekas, nei pailsime, nei kažką nuvikiu, eina ir praeina... O čia savaitė gali būti tiek, kad pakeis tavo gyvenimą. Tikrai nuostabi, vertinga ir npakartojama savaitė su daug nuotykių.
 
http://i.imgur.com/Ongsj5x.png
Maršrutas.
 


 
Kelionės laikas 06.18-06.25(7d.)
 

 
Automobilis Skoda Superb 2003m
 

 
Nuvažiuota 4075km.(Didžiausias nuvažiuotas atstumas per dieną 1470km.)
 

 
Išleisti pinigai ~500Eur.(bandėm tiksliai su ct. paskaičiuot, bet pametėm skaičių, bet apytikslė suma tokia)
 
Mūsų tikslai(gal kam prireiks važiuojant):
 


 
1. Viena



 
2. Grossglockner

 


 
3. Wolfgangsee lake

 


 
4. Hallstat(BŪTINAI)

 


 
5. Grossglockner Alpine Road(BŪTINAI)

 


 
6. Villach

 


 
7. Ossiacher See

 


 
8. Klagenfurt

 


 
9. Worthersee(BŪTINAI)

 
Susidarytas toks mini must-see planas savaitei.
 
06.18 10.00 išvažiavom iš Vilniaus. Po darbo savaitės šiek pavargę, todėl anksti keltis neskubėjom, išsimiegojom kaip sakant geriau, kad paskui vairuoti sunku nepasidarytų. Pirmas sustojimas buvo ties Lietuvos siena, užsipylėm kuro, gamtiniai reikalai ir tada jau pajudėjom vėl, pravažiavom aplinkeliu Varšuvą, vakare apie 20.00 pasiekėm Katowicus ir ten greitai užkandom. Lenkiškos kainos žinoma visada džiugina. Kol kas ten viskas tikriausiai pigiau. Taigi naudingai ir sočiai praleidom valandą ten, 30% laiko maistas, 70% WIFI. Always.
 
Įvažiavom į Čekiją ir per 2 val ją pravažiavom. Sutemus jau esam netoliese Brno nuo kurio tiek ir liko iki Austrijos. Sustojam miegoti į ne pirmą pasitaikiusią aikštelę išvažiuojant iš Brno.(Visada norisi sustoti ten kur jaukiau ir smagiau miegoti bus, dažnai aikštelės per daug apšviestos, saugumas- taip, bet komforto mažai, suradom puikią aikštelę su minimaliai šviesos ir su visais patogumais šalia, kriauklė, WC). Pirma nakvynė poilsinga.
 
 
http://i.imgur.com/S3xv6II.jpg
1 nakvynė už Brno
Kita dieną jau iš pat ryto atvažiuojam į Vieną. Sekmadienis. Miestas tuščias, jokių kamščių, parkingas nemokamas. Labai mažai laisvų vietų mieste pastatyti mašiną, per pusvalandį radom vietą, pasistatėm ir skyrėm beveik visą dieną Vienai. Aplankėm visus įmanomus parkus, fontanus, skulptūras.
 
http://i.imgur.com/2ypDNXH.jpg
Purpuriniai medžiai Vienoje.
 
http://i.imgur.com/NKJbmY6.jpg
Parkelis Vienoje.
 
http://i.imgur.com/Dks58a1.jpg
Centras.
 
Labai patiko Stadtpark parkelis, labai jauki vieta su daug medžių, ežeriukų, gyvūnijos, nerealiai graži gamta viduryje 2mln. gyventojų dydžio miesto. Valgyti dar turėjom iš Katowicu taigi atsisėdę parkelyje ir pavalgyt spėjom. Viena nereali vieta. Visur švaru, daug žalumos, architektūrinių paminklų, parkų, prižiūrėtas miestas. Daug dviratininkų, kaip ir daug kur užsienyje jie turi savo atskiras juostas ir šviesaforus. Visada tokius miestus užskaitau(Ne taip kaip Vilniuj norėdamas kažkur nuvažiuoti reikia gerai pagalvoti kiek reikės važiuoti šaligatviu, kad manęs toj atkarpoj nepartrenktų). Viena didmiestis, bet tai kaip ten pasijutom tai atrodė lyg miestas būtų didelis nesibaigiantis parkas.
 
http://i.imgur.com/m5r8CRl.jpg
Toliau vaikštom po centrą ir visą dieną tokie vaizdai.
 
http://i.imgur.com/gWAJs74.jpg
Labai žalias miestas.
 
http://i.imgur.com/LuBKTY6.jpg
Pamėgta Humana.
 
 
http://i.imgur.com/eVYafSb.jpg
Antra nakvynė išvažiavus už Vienos. Nuotrauka daryta atsikėlus ryte ~8h.
 
Sekanti stotelė- Hallstat. Iš Vienos pajudėjome link jo, miestelis nedidelis ~900 gyventojų, bet įrašytas į TOP lankomiausias vietas Austrijoje. Turėtų būti įdomu. Nuvažiavus supratome, kad buvo verta. Hallstat garsėja savo druska. Pati pirmoji pasaulio druskų kasykla, 7000m senumo. Pats miestelis atrodo taip pat kaip atrodė 1890m. Niekas nepasiketę, atrodo lyg laike sustojęs. Labai gražu, kalnuota, ežero vanduo permatomas. Labai daug turistų, bet tai nekliudė, viskas buvo pats tas. Aplankyti tikrai verta, keliukai važiuojant link šio miesto nuostabūs, miestelis nepaliestas jokios civilizacijos. Labai gražu kai debesys dengia kalnus ir ežerus ir viskas matosi lyg pro rūką, taip pat labai gaivus ir švarus oras.
 
 
http://i.imgur.com/gi034RH.jpg
St.Gilgen pakeliui i Hallstat.
 
http://i.imgur.com/7wHbHnn.jpg
Hallstat atsiskyrėlis druskos miestas.
 
Kita stotelė Grossglockner Alpine road- gražiausias kelias Europoje. Vien artėjant link šio kelio apima įdomus jausmas. Kelias pradeda siaurėti ir aukštėti. Iš šonų pradeda pilnai apgaubti kalnai ir kriokliai. Privažiaus prie vartų reikia susimokėti, kaina 35Eur mašinai. Kelio ilgis lyg apie 30km ir visa tai 3-4km aukštyje serpantinais. Kelias veda beveik iki pačio viršūnės Grossglockner 3.8km, daug sniego, bet vis dar šilta. Pakeliui kelyje daug karvių, ožkų ir įdomiausiai tai švilpikų. Nežinojau kas jie tokie, bet prieš tai kažkada buvau matęs Youtubej tokius švilpiančius bebrus ar pnš atrodančius. Tai va, čia buvo jie, pilni laukai ir kalnai, kartais prabėgantys pro kelią. Išgirdom tik 1 kartą švilpiantį, garsas didelis ir keistas. Atrodė lyg žmogus garsiai sušvilptų. Įdomi patirtis.
 
http://i.imgur.com/XCF4jYL.jpg
Sustojus prieš Grossglockner road, atsipučiam, užkandam ir įsitaisom po kalnais miegui.
 
http://i.imgur.com/8gbKkth.jpg
Sutemus.
 
http://i.imgur.com/82DkBMX.jpg
Pradžia.
 
http://i.imgur.com/ZhR6Zlq.jpg
Yoga prieš kilimą.
 
http://i.imgur.com/UJUH6Gw.jpg
Driving.
 
http://i.imgur.com/zUZDTIp.jpg
Sustojimas užkąsti.
 
http://i.imgur.com/xRsTmgW.jpg
Debesys.
 
http://i.imgur.com/BqfcW6p.jpg
Pakeleiviai švilpikai.
 
http://i.imgur.com/xgvrNRq.jpg
Kaito stabdžiai leidžiantis, bet visą laiką motyvavau save- jei jis užkilo tai ir aš nusileisiu. :D
 
http://i.imgur.com/pxjzuIo.jpg
Grossglockner road- the most beautiful scenic road in Europe.
 
http://i.imgur.com/Y2LZK9A.jpg
Kilom ir užkilom.
 
http://i.imgur.com/ocV9QaJ.jpg
Jau beveik.
 
http://i.imgur.com/qJTEqdk.jpg
Vaizdas nuo pusiaukelės į viršūnę.
 
http://i.imgur.com/TlsnFgG.jpg
3789m.
 
http://i.imgur.com/5bcuIEz.jpg
Sutikti bendraminčiai tokie pat kalnų fanatikai.
 
http://i.imgur.com/7PdcjF3.jpg
Patiekalų ir kultūrų mainai.
 
Šiam keliui skyrėm beveik visą dieną, svarbiausia pasiruošti mašiną, kad būtų geros būklės ir tt. Viską buvom susitvarkę kas nedavė ramybės(pagrindinis diržas, filtrai, tepalas, naujos padangos), bet stabdžiai leidžiantis labai įkaito, leidomės kokį 15km stačiai iš 4km aukšio, mūsų mašina tokių krūvių nėra patyrusi taigi teko stoti ir pailsėti. Taip ir pavalgyt laiko radom. Tai buvo pati gražiausia vieta šioje kelionėje ir atsiminimai iš ten stipriausi. Labai daug motociklininkų ir suprantu kodėl, pats jaučiu aistrą dviratėm priemonėm todėl galiu tik įsivaizduoti koks jausmas važiuoti gražiausiu Europos keliu, 4km aukštyje tarp nerealaus grožio viršūnių ir gaivaus kalnų oro. O jei dar kompanija gera, palapinės ir tt... Keliukas smagus, vingiuotas, su pilna gyvūnunijos ir kišenėlių pakelėse. Dar vienas iš dalykų dėl ko taip patiko Austrija, viso labai labai daug padaryta dėl žmogaus. Važiuojant keliu kas 200-300m pilna mažyčių aikštelių, visur bus staliukai pavalgyti, šiukšlinės, kranai su šaltinio vandeniu... Viskas apgalvota.
 
http://i.imgur.com/Ra7VkQO.jpg
Leidžiantis į apačią.
 
 
Sutemsta ir stojam vėl miegoti kalnuose.
 
Sustojam į artimiausią miestelį ir užtikus jų vadinamą pležą įeinam ir randam atrankintus dušus ir toletus. Vanduo per šaltas tai nusiprausiam kriauklėje. Pagaliau po ilgos dienos išsiplaunam dantis. Savijauta- vėl pasitikintys, tvarkingi, nusiprausę ir gražūs. Po kiek laiko grįžtam niekam nepamačius į mašiną, susišildom ir atažiuoja tarnyba, turbūt ta kur prižiūri paplūdimį ir mūsų kriaukles. Kaina pasirodo ten lyg 3 Eur už įėjimą, nu nieko apsisukom ir be Eurų. :)
 
http://i.imgur.com/no2mYNL.jpg
Va čia.
 
Tada sugalvojom greit nulėkti iki Venecijos. Kelio apie 400km tai tikėjomes per 3val būti vietoje. Panašiai ir apsisukom. Nuotraukos iš Venecijos labai gražios, bet deja ten nepatiko. Kai buvom mažesni esam buvę Venecijoj ir norėjom tiesiog atnaujinti prisiminimus. Ką galiu pasakyti, užkimšta... Kainos nežmoniškos, Čikagos centre ir tai pigiau... Žodžiu toks kaimas, bet už ledus 4-5 Eur prašo, makaronai ar pica ~20Eur. Žodžiu ne valgyti skirta vieta, iš visų nori išlupti pinigų, pilna babajų, afrikonų siūlančių armani ir gucci tašes, arba indų lakstančių paskui su arbūzu ar mangu atsigaivinti... Kainos aukštos. Žmonių 10 vienam m2. Kamščiai, stumdaisi, karšta... Nepatiko, spėjom per dieną pasiilgti kalnų, ramybės ir ežerų :)
 
Pakeliui į Veneciją. Some fresh spring water for the start. Čia pusiau išsimaudom, vanduo turbūt +10 max.[/font][/size]
 
http://i.imgur.com/XoR3iw1.jpg
 
Ir tada jau Venecija, kelios nuotraukos iš miesto ant vandens:
 
http://i.imgur.com/sAE8QFq.jpg
 
http://i.imgur.com/hNqktet.jpg
 
http://i.imgur.com/5eDPCmY.jpg
 
http://i.imgur.com/SqWDVHq.jpg
 
Nakvynė tarp Venecijos ir kelio atgal į Austriją. Venecijai skyrėm beveik dieną su nuvažiavimu ir parvažiavimu iš jos. Nusiprausėm šaltinio upėje tarp Italijos autobano ir Itališko kaimelio. Sutemo, vanduo stingdantis. Įbridom iki nariukų, šampūnas, dantų pasta ir vėl gražūs ir tvarkingi. Patraukėm atgal į Austriją, miegam netoli sienos, ryt planuojam turėti gerą laiką.
 
http://i.imgur.com/3kJU8KQ.jpg
Itališkas dušas.
 
Baigėsi mūsų alpių kelias ir Venecija, tada patraukėm kur smagiau ir gaiviau- tikslas buvo Worthersee, labai gerai žinomas ežeras Europoje. Didžiulis, kalnų apsuptyje, su permatomu mėlynai žaliu +28 šilumos vandeniu. Įdomu, kad Austrijoje ežerų vanduo geriamas. Permatomas. Buvom labai nustebę tokai tvarka, priešingai nei pas mus pležas visur yra mokamas. Atvykom į Klagenfurt am Worthersee ir įėjimo mokestis į pležą buvo 4 Eur visai dienai. Buvo tikrai verta.
http://i.imgur.com/hPbAKNt.jpg
 
http://i.imgur.com/v1m1u3c.jpg
 
http://i.imgur.com/wJw0elF.jpg
Viskas prižiūrėta, persirengimo kabinos, palei pat krantą kas 15m sustatyti atviri dušai ir šalia geriamo šaltinio vandens kranai su dideliom kriauklėm. Buvo karšta tai gaivintis nespėjome, vakare atvėso iki +34 bet vistiek vis dar buvo sunku būti saulėje. Slėpėsis pavėsyje bet vistiek nemažai nudegėm. Pležas turėjo atskiras zonas vaikams, žaidimų aikšteles pusiau vandenyje, didelę čiuožyklą, šokinėjimo lentas ir lieptelius. Tokiam šiltam vandenyje buvom valandom... :D
 
http://i.imgur.com/6w7kNQu.jpg
 
Nustebino dar tai, kad maži 2-3 metų vaikai sau kaip niekur nieko šokinėja nuo lentų 3-4m aukščio. Man prireikė laiko kol įsidrąsinau, prie vandens nepratęs, bet dėl to ir pikta ant savęs. Norisi dabar kažkur va netoli tokios vietos gyventi, vanduo nerealus, O tie vaikai tai undinės grynai... :D
 
Už parkingą niekur nemokėjome, bet šiaip daug kur mokama ir brangu. Į Vieną atvažiavom savaitgalį taigi buvo nemokama, aikštelėse dažniausiai miegojom austostradoje tai buvo nemokama, mieste miegojom Lidl ir Aldi aikštelėse, o kalnuose miegojom po kalnais. :)
 
Grįžom nuo Klagenfurt (Italijos/Austrijos sienos) į Vilnių per 1 dieną. Išvažiavom 6h ryto, o 12h vakare buvom Vilniuj. Išvis 17h vairavimo, nuvažiuota 1470km.
 
http://i.imgur.com/Hm9gCbr.jpg
 
Antroj savaitės pusėj buvo neįmanomai karšta tai ne tik Turkijoj taip :D +39 ir daugiau, atrodė karščiau... nors nelabai pamenu, svaigo galva...
 
http://i.imgur.com/a14Yvib.jpg
Pakeliui namo...
 
Tik finansinis klausimas kada kelsimės gyventi į Vieną... Laiko klausimas jau išspręstas. ^_^
 
Reziumė: Keliaukit!
 
Nesvarbu koks oras, kiek pinigų ir su kuo. Keliauti yra gerai. Visi atsiminimai ir nuotykiai tai atperka. Nesvarbu už 200 ar už 2000 eurų, visada galima rasti vaiantą! Mes jauni ir mums viskas įdomu, galim miegot lauke, mašinoj, nesvarbu kur pasiseks ten ir miegosim, bet už tas sutaupytas nakvynes nuvažiuosim dar +1000km, kad pamatytumėm tą ir tą... Taigi, pirmyn! ;)
 
P.S. Nuotraukų padarėm labai daug, su dslr viena nutrauka ~5mb taigi vien dėl to prisiminimai dar gyvesni. Net ir paveikslų iš porą išeitų.
P.P.S Gal kam įdomu nuotraukos iš kelionės į Čikagą ar Kiniją? Noriu taip pat aprašyti, bet laiko trūkumas ir įkvėpimo laukiu... :rolleyes:
P.P.P.S Su tais šriftais čia susipainiojau, bet gal bus įskaitoma. Sorry už tai.