Marnas9

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

http://kaunozinios.lt/wp-content/uploads/2009/12/Kaledos_atvirukas_sxc.jpg
 
Prasmingų ir svarių darbų!
Drąsių įdėjų, lengvos laimės rankos!
Atvirumo viskam, kas nauja!
Šilumos ir jaukumo Jūsų namams,
Ir paties gražiausio Kalėdų stebuklo!
Mieli uždarbis.lt nariai!
 
Su Kalėdomis ir didžiosiomis metų šventėmis. Švęskim :)

Sveiki, turiu Jums pasiūlymą! Bet apie viską iš pradžių. Kadangi grįžtu į uždarby po ilgokos pertraukos, reikėtų prisistatyti, nes to taip ir nepadariau. (niekad nebuvau iš tų, kurie norėtų apie save šnekėti, bet keičiasi laikai – reikia keistis ir mums). Aš Vytenis ir šį vakarą nusprendžiau paatvirauti. Kaip ir dauguma „anais“ laikais (aš jau lipau į greitai važiuojantį traukinį) buvau užvaldytas aukso karštinės. Turiu omenyje uždarbį internete.. O tie kas dirbo „kartu“ tikrai žino ką tai reiškia. Bet po daugybės bandymų uždirbti, valandų valandas užtrukusio reklamų spaudymo ir kitokių centų kaupimo formų, tėvų elektros sąskaita, radau DAR VIENĄ BŪDĄ UŽDIRBTI. :)
 
Ne ne. Nebandysiu Jūsų įtraukti į piramidę.. Tąkart aš susidomėjau logotipų kūrimu. (taip taip dar vienas dizaineris). Tikriausiai atrodė greiti lengvi pinigai, juk logotipas toks, iš pažiūros, nesudėtingas dalykas…
Ir šį kartą vistik tai užkabino rimčiau nei paprastai. Aišku pirmiausia reikėjo išmokti techininių dalykų, pradėti nuo pagrindų. Apie photoshop’ą buvau girdėjęs, bet kas yra illustrator’ius ar vektorinė grafika?!… Po to sekė teorija, spalvos, šriftų subtilybės ir išsamus suvokimas kas apskritai yra logotipas. Bet viskas išmokstama, o ypač jeigu darai tai kiekvieną dieną. (tuomet didžiausias motyvatorius buvo ~300$ siekiantys prizai už logotipą crowdsource’iniuose web’uose).
 
Dabar net sunku patikėti, bet be jokio realaus atlygio praktiškai kasdieną piešdavau bandydavau dalyvauti konkursuose, siųsdavau logotipus kritikai (ir gaudavau jos nemažai) bet visa tai tik dar labiau drivin’o. (Beje aš tiesiog dievinu konstruktyvią kritiką – iš jos išmokstama daugiausiai. Na ir žinoma iš nesėkmių). Tai PUSANTRŲ F*CKING METŲ.. T.y. aš dirbau be jokio finansinio atlygio 18 mėnesių.. diena iš dienos.. NIEKO SAU GREITI PINIGAI..
 
Nors kažkaip ne taip skamba. Iš tiesų aš mokiausi 18 mėnesių ir man nereikėjo už tai mokėti.(skamba geriau) Ir tada vieną vakarą čia uždarbyje man pavyko. Kas?  uždirbau pirmuosius pinigus. Nepamenu koks buvo konkursas ir koks logotipas, tačiau laimėjau/pralaimėjau - užėmiau antrą vietą ir gavau savo pirmuosius 20 Lt iš logotipų kūrimo. Na pinigai – panaudoti bigmac’ui ir pakeliui mėlyno camel, tačiau tai davė daug daugiau.. Daugiau pasitikėjimo pasivimi, motyvacijos ir svarbiausią supratimą, kad sunkus darbas apsimoka ir kad niekada nereikia nuleisti rankų. Viskas įmanoma jei tik dirbi kryptingai. Tai davė jėgų sudalyvauti dar viename konkurse ir jau kitą savaitę laimėjau pirmą logomyway.com konkursą su berots 250$ prizu.
Tai buvo vienos svajonės išsipildymas. Paskui dėsningai tokios svajonės pildydavosi vis dažniau ir įgavo pagreitį. Galiausiai laimėdavau kelis konkursus per savaitę ir galėdavau netgi kelias dienas paatostogauti nes pilnai save išsilaikiau :).
 
Tada baigėsi studijos(statybos inžinerijos, kurios visa studijų laikotarpį absoliučiai nepatiko, bet kaip čia nepabaigsi..). Pakeičiau keletą darbų ir galiausiai… Galiausiai atsidūriau vienoje iš geriausių kūrybinių agentūrų Lietuvoje. Ši agentūra orientuojasi į kokybę ir garsius didelius bei mažus, bet įdomius projektus. Daugiausia kuriame pakuotes (mano galva, sudėtingiausias ar bent kompleksiškiausias komercinis grafinio dizaino objektas, jeigu leisite taip išsireikšti.) Aptarnaujame garsiausius prekinius ženklus Lietuvoje ir už jos ribų.
 
Maži dalykai gyvenime nulemia didelius. Maironis žvelgiantis iš kurpiūros nulėmė mano profesiją. Bet iš tiesų gali būti kas tik nori, jeigu iš tikrųjų nori. :) Norėkite ir jūs.
 
Taigi aš profesionalus grafikos dizaineris Vytenis. Sveiki kolegos tikiuos galėsiu būti naudingas. Atleiskite už stiliaus ar rašybos klaidas. Atviraujant ne visada viskas rišliai susirašo.
 
Taip vos nepamiršau aš TURIU JUMS PASIŪLYMĄ.

Sveiki isigikite nemokama com domena nereikia net banko korteles patvirtinimo ka jum reikia tureti el pasta + telefona .
 
Visit: Name.com
Choose Your Domain (1 Year).
Use The Coupon Code: "GalvanizeAustin"
Remove The WhoIs Protection.
 
Add Card > Checkout.
Create a new account (Phone verification needed).
Finished. Enjoy your free domain..

Skaitau visą tai ir negaliu kažko nepasakyti. Kadangi pats esu jaunas žmongus kuris domisi verslu, kuris turės savo verslą ir taip pat studijuoju verslo vadybą.
Šiek tiek apie savo patirtį tarp verslo ir verslo vadybos:
Kaip daugelis gerai išlaikiau egzaminus, jau gimnazijoje žinojau kad studijuosiu verslo vadyba (nes ši sritis - verslas, patikėkite mano pašaukimas).
Įstojau į Klaipėdos valstybinę kolegiją, verslo vadyba. Turėjau nemokamą vietą, buvau seniūnas, bet išėjau, po cementofkes, kažkur po mėnesio ar 2.
Tam buvo kelios priežastys, visų pirma aš studijuodamas tikėjausi, kad šalia manęs grupiokai visi ar bent dalis bus tokie kaip aš, kurie domisi, verslu, bando jį kurti, norėtų pabandyti išvystyti kokią idėja kartu, bet ten tokio nebuvo nei vieno. Taigi nebuvo su kuo rimtai pasišnekėti. Dar nepatiko dėstomi dalykai, dėstytojai, žodžiu gaunama ten patirtis man nepatiko. Iš vienos pusės viskas lyg ir okey - darbo sauga darbe, verslo teisė, mikroekonomika, kūno kultūra, kuri šiėk tiek privertė pasijausti kaip vidurinėje bet man truko tos verslo patirties, suprantu kad studijavau ne ilgai, bet per tą laiką man rodėsi, kad tie destytojai tik dėsto, jie nedaug praktikos turi versle, todėl nelabai turi ir gali man kažką duoti. Gal kiek kėblokai paaiškinau bet žodžiu man ten daug ko trūko. Tuo pat metu kol studijavau, mes su mano geru draugu buvome pradėję savo pirmą legalų verslą. Atidarėme internetinę papuošalų parduotuvę, pirmojo blyno ir nesitikėjime neprisvilusio, be tgaliu pasakyti šiek tiek sekėsi. Tikrai per tuos pusę metų pajutau ką reiškia turėti savo verslą. Pats mokėjau kas mėnesį po 200+ eurų už nuomą internetą ir tt. užsakinėjau prekes, keldavau į parduotuvę, dirbau su facebook reklama, adwods, papildomai rizikavau ir užsiimdavau tam tikra nelegalia veikla, kuri man padėdavo visą tai išlaikyti. Buvo labai smagu. Mano draugas dirbo prie internetinės parduotuvės, jis mokėjo bet specialistas nebuvo, todėl teko nemaloniai jį pašalinti ir visko imtis pačiam, kol uždariau savo veiklą, užsakymų buvo, verslas nebuvo pelningas, nieko stebinančio manau. Aš tiesiog nėriau verslą kad gauti patirties kurios visada norėjau ir užsigrūdinti, išleidau viską. Supratau patirties vertę. Galiausiai aišku uždariau veiklą ir viską brangiai uždariau..
Likusį laiką iki sekančio rudenio dirbau, fainiai buvo turėti daug laisvo laiko, ir šiek tiek pagyventi, patarčiau daug kam baigus 12 varyti metus padirbti kuo įvairesniu darbų, taip paieškant savęs ir tada gryžti įgyti specialybę.
Pirma dirbau auto plovykloje, tiesiog pavarčiau skelbimus, krito į akį šis darbas nes vairuoju pats ir pamaniau kad man patiktų. Labai fainas verslas, šefas po pirmų dviejų savaičių matę manyje iniciatyva ir pasitikėdavo manim labiau, nors ten buvo ir vyresnių žmonių. veždavosi mane rodydavo ką daryti jei truks šlanga, kartui pirkdavom, parodydavo kaip uždėt jei jo nebus. Matė kad esu atsakingas, maloniai bendrauju su klientais. Tikriuasiai todėl nes pats buvau bandęs įkurti verslą, tai gal šiek tiek pakeitė paties požiūrį į papraščiausią darbą. Po mėnesio išėjau, šefui nepatiko, bet aš nenorėjau ten gaišt savo laiką, pamačiau ta verslą išmokau poliruoti daryti cheminį, sužinojau ko reikia atidarant savo plovyklą, ir pasidarė nebeįdomu ten tą patį kasdien daryti. Tuo labiau gaudavau po 15 e uz diena nuo 8 iki 6-8.
Neilgai trukdamas radau kitą darbą, vairuotojas krovėjas, pasakysiu trumpai, nes ten dirbu iki šiol. nes laisvu nuo studijų laiku ir savaitgaliai. Atėjau ten, keičiausi kas 4
dienas su kitu darbuotoju, daug niuansų, bet žodžiu tas darbuotojas išejo, aš likau ten dirbti vienas, ir dirbau daug ir sunkiai, gaudavau po 22e u diena nuo 8 iki 7. Esu ten labai geras darbuotojas, žinau ko tie 2 šefai nori iš manęs ir viską atlieku gerai greitai ir jie lieka patenkinti, o uz diena nuo 6 iki 7 gaudavau 27, veliau pakilo atlyginimas iki 29-33, šį vasaros sezoną, sakė mokės po 40 uz dieną, tikriausiai todėl nes žinau jau viską apie tą verslą ir gali uatlikti bet kurią užduotį viena, be šefų pagalbosm jiems tai žiauriai patinka.
 
Žodžiu grįžau šiais metais į mokslus, šį kartą į lietuvos verslo kolegiją, verslo procesų vadyba, labai gerą mokykla, dėstytojai ne iš lempos - praktikai, verslininkai. Esu patenkintas kiekviena paskaita mokausi dešimtukais, moko mumis tiek teorinių dalykų, tiek už studijos durų vykstančio verlso pasaulio ypatumų. savo mokykloje turime virtualų biurą kuriame dirbsime antrame kurse ir dar daug žiauriai gerų dalykų... Dar tarp studijų dirbu... Kodėl studoijuoju? Nes darbo rinkoje mačiau tokius skelbimus "vadybinkas 800 eur men, būtinas aukštas vadybos išsilavinimas" be jo neįsidarbinsi į normalų darbą. Studijuoju nes nenoriu pahalint krovėju ar auto plovėju. Noriu labiau atsakingo darbo kad ir prie popierių vadovavimo, marketingo. Žinau kad jei ir nepavyks man įkurti verslo galėsiu įsidarbinti perpsektyvioje įmonėje, kad ir teo ir ten siekti karjeros su savo sukaupta patirtimi. Žinau savo trijų metų planą, dirbsiu tarp studijų, studijuosiu, vasarą dirbsiu ten kur man moka 800 e i men, ir taip kol baigsiu studijas ir eisiu dirbti pardavimų vadybininku. Laikau domeną madosmiestas.lt ir spėkit ką aš žadu daryti su vasarą savo uždirbtais pinigais? :D
 
Man verslo vadybos studijos daug duos nes man reikia tu žinių, verslas labai svarbu mano gyvenime.
Jei žadi studijuoti, pasirink patinkančia speialybę, tada gerą mokyklą ir mokytis bus lengvą ir įdomu, o žinias pritaikysi. Jei nežinai ko nori nieko ir nedaryk, kurpinę ant pečių ir į anglus, arba čia padirbk, netikiu kad čia š. Gal norvegija ir gyvena geriau ir ten duagiau užkalsi, bet ten irgi manau yra skurdžių, čai nuo tavęs priklausys ar pasistatysi tą savo namą ir ką garaže laikysi. Nepamiršk kad gal jei ir nori praturtėti tau gali būti tai tiesiog nelemta, ir daryk ką nori nesigaus turėsi butuką, mylimą žmoną vaiką, darba už 1000 eur ir taip gyvendamas privalėsi išmokt džiagtis tuo ka turi, nenusimink ne visiems lemta. karma. Ačiū.

Sveiki uždarbiečiai,
 
Skaitinėjau visą forumą ir supratau, kad čia yra daug žmonių kurie nori studijuoti, todėl sugalvojau papasakoti apie įspūdžius Danijos universitete.
 
Kaip gimė mintis važiuoti į Daniją?
 
Baigęs 12 klasę, stojau mokytis į Kauno kolegiją Interjero ir baldų projektavimo vien dėl to, nes pamačiau, kad įstojau į nemokamą vietą, ir kaip ir buvo galima tikėtis viską mečiau po dvejų mėnesių, nes studijos netenkino mano poreikių. Metęs studijas, galvojau padirbsiu ir kitais metais vėl bandysiu stoti į universitetą, tik šįkart stosiu kur nors kitur. ~Lapkričio mėnesį pradėjau dirbti mašinų plovykloj ir išdirbau ten iki liepos mėnesio. Buvo puiki patirtis, nes dirbdamas tokį darbą supratau, kad negaliu visą gyvenimą tuo užsiimt. Dirbant plvoykloj visada galvojau, kad reikia imtis kažkokių veiksmų. :) Grį-ęs namo visiškai netyčia naršiau po internetą ir radau informacijos apie Danijos univerus, ko gero visą dieną naršiau kol galiausiai įsitikinau, jog čia mano vieta.
 
Stojimo procesas
 
Stojimo procesas buvo sunkiausia dalis. Mano univeras nežiūri į žmonių pažymius, man reikėjo tik gauti rekomendacijas iš darbdavių ir akademinių žmonių, bei parašyti stiprų motyvacinų laišką, nes Danijoj svarbiausia yra žmogaus motyvacija ir ką jis gali duoti pačiai mokymo įstaigai. Kai kurioms studijų programoms reikia tam tikro išklausytų valandų skaičiaus, bet Lietuvos švietimo sistema suteikia tai. Pvz.: matematikos B lygio valandų skaičiaus užtenka tam, kad atitiktum Computer Sciense keliamus reikalavimus, taip, kad jei ir nesat pats gabiausias matematikas, vistiek turite šansų čia patekti. :) Motyvacinį laišką rašiau kokius 2 mėnesius, nes norėjau parašyti kažką išskirtinio. Stojimas vyksta prioritetų tvarka, kol negavai atsakymo iš aukščiau esančio prioriteto, tol nepradės svarstyti sekančiojo.
 
Birželio 1-oji
 
Dirbau plovykloj ir pagalvojau, kad laikas pasitikrinti savo el-paštą. Ir pamačiau, kad aš priimtas į University College of Northern Denmark į Multimedia Design & Communication programą. Tą dieną nelabai sekėsi dirbti, nes visiškai ne mašinos buvo galvoje.. :)) Laiške gavau prisijungimo duomenis į universiteto sistemą, kurioje turiu patvirtinti, jog nuo rugsėjo 1-os studijuosiu Danijoje. Taip pat buvo parašyta, jog reikia sumokėti 749Danijos Kronų (100 eurų) startinį mokestį, į kurį įeina dokumentai reikalingi gyventi ir studijuoti Danijoje, 4 intro dienos bei vakarėlis su nemokamais gėrimais. Investicija verta pinigų, nes susipažinsi su būsimais pirmakursiais, be to vakarėlis buvo labai geras.. :))))
 
Pasiruošimas išvykti
 
Šis periodas prabėgo labai greitai, atrodo nespėjau net su visais atsisveikinti, o štai ir reikia išvažiuoti į svetimą šalį. Prieš išvykdamas studijuoti turėjau uždaryti savo individualią veiklą, pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę ir patį sunkiausią dalyką - SUSIRASTI APGYVENDINIMĄ. Aš studijuoju Aalborgo mieste (4 pagal dydį Danijoje) o čia laaabai sunku rasti gyvenamąją vietą, man pasisekė ir aš apgyvendinimą radau per savaitę. Beje, Aalborgo mieste yra taip vadinamas "Roof over head guarantee" - jei neturi gyvenamos vietos iki atvažiuojant turėsi galimybę apsigyventi Danhostel. Kiek girdėjau iš pasakojimų ta vieta yra baisi. Gyvena 6 žmonės 15m2 namukuose, bet iš kitos pusės ši vieta yra pati smagiausia. Tiek daug naujų žmonių, o ir vakarėliai jų yra švelniai tariant stiprūs :)
 
Rugpjūčio 20 diena
 
Važiavau į Daniją su kažkokiu mikriuku, tai buvo pati baisiausia patirtis mano gyvenime, bet nesiskųsiu, ką mokėjau tą ir gavau :) Po 24 valandų kelionės aš pagaliau atvykau į savo butą ir likau nemaloniai nustebintas, butas skyrėsi nuo to ką mačiau nuotraukose, bet gyvent tai netrukdė. Tik atvažiavęs išsikroviau lagaminus ir iškart išėjau į miestą pasivaikščiot, miestas tikrai nuostabus, gyvenu pačiam miesto centre, tai savaitgaliais miegot beveik neįmanoma, visi baliavoja, bet įprantama. :) Tik atvykęs supratau, kad be dviračio aš čia nepajudėsiu, nes autobuso bilietas kainuoja 3 eurus, o nuolatinis bilietus visam mėnesiui 50 eurų. Tai nusipirkau dviratį už kurį permokėjau kone dvigubai, bet vistiek atsipirko viskas :) Paskui sekė introduction days, per kurias papasakojo, kaip viskas vyksta - kokia mokymo sistemą, problem-based learning ir t.t
 
Studijos
 
Mano programa trunka 2 metus, po 2 metų galiu eiti top-up studijos, galiu rinktis iš E-concept development, Software development, bei Web development. Pirmus 2 metus yra mokoma 4 dalykų Communication, Business, Design ir Interaction Development(programavimas), kiekvieno dalyko yra po lygiai. 1 semestrą turėjau 5 egzaminus, kas mėnesį po vieną, į egzaminą įeina visi mokomieji dalykai, mėnesį prieš deadline'ą gauni užduotį su tikru klientu ir turi su juo komunikuodamas išspręsti jo problemą, mano studijų programoje tai būna sukurti pilnai veikiantį puslapį. Darydamas puslapį turi rašyti reportą, čia daug kam yra didžiausia problema, bet kai juos perpranti, tai irgi nėra sudėtinga. Kita dalis 15 minučių prezentacija ir 45 minučių feedback'as iš dėstytojų, bei pažymys. Toks modelis yra patrauklus, nes tikrai jauti, kad kažką išmoksti, kai prie naujo išmokto dalyko iškart prikišamos rankos. Darbas visada vyksta grupėmis, į egzamino patalpą eini su grupe, taip išmokstama dirbti grupėse.
 
Finansai
 
Danijoje yra laaabai aukštas pragyvenimo lygis, kainos didesnės nei Lietuvoje 2-3 kartus, bet jei žinai kaip ir kur apsipirkinėt, galima apsipirkti pigiau nei Lietuvoje. Alus pavyzdžiui kainuoja 30 euro centų :) aišku, jei norit lietuviško alaus - pasiruoškit sumokėt 2 eurus :) Darbą susirasti Aalborgo mieste yra laaabai sunku, bet jei ieškosi tikrai rasi, bet pasiruoškit iki pusės metų neturėt jokio darbo.. Bet kai gauni darbą ir dirbi bent jau 43 valandų į mėnesį gauni stipendiją kuri siekia 500 eurų į mėnesį + atlyginimas iš darbo, taip kad į mėnesį turi 1000 eurų. Nuoma kainuoja nuo 200 iki 300 euru į mėnesį, maistui, ir savo malonumui išleidžiama dar apie 200 eurų, taip, kad studentai Danijoje yra turtingi, gali sau leist ir pakeliauti. Mano grupiokai pavyzdžiui išvyko Kalėdoms į Kanarų salas, manau tai daug ką pasako.. :D Aš pats darbo ieškojau, bet galiausiai nuleidau rankas po kelių apgavysčių ir tiesiog sėkmingai freelancinu, gaudamas stipendiją tą pačią stipendiją iš valstybės, be to ir mokesčiai nelabai kandžiojasi.
 
Sorry, jei nerišliai parašiau kažką, bet jei kažkas įdomu dar - prašau diskutuokit, jei nedrąsu rašykit į PM. :)

Garry & Larry - du balandžiai beieškantys draugų. :D
 
Tikiuosi patiks. Kiekvienas appreaciate behancei labai padeda. :D
 
Pirma dalis gimė per 4 dienas, antra per 3 dienas, video per 2 dienas.
Pirmas toks darbas, klaidų yra, bet kaip pirmas blynas, manau, visai neblogas.
 

 
Pirma dalis:
https://www.behance.net/gallery/31813711/Garry-Larry-adventures
 
Antra dalis:
https://www.behance.net/gallery/31949903/Garry-Larry-Vol-II
 
Ačiū.

Vasaros pabaigoje teko apsilankyti Islandijoje ir ten praleisti 15 dienų, įspūdžių daug, šalis nuostabi, o įspūdžiais dalinuosi su jumis!
 

http://juozapas.lt/wp-content/uploads/2015/09/20150811_225847-624x351.jpg

 
Grįžus iš Indijos, susirgus kepenų uždegimu, pailsėjus, vasarą praleidus ramiai atėjo ilgai laukta kelionė į Islandiją, į ją išsiruošėme kartu su Ingrida, aš – 15 dienų, ji – 16 dienų (bilietus pirkau vėliau ir taip buvo pigiau). Daiktus kaip visada teko pakuotis paskutinėmis dienomis, nusipirkti įvairių maisto produktų, kurie bent laikinai padėtų išgyventi Islandijoje, kuri yra viena iš brangiausių šalių, kuriose teko pabūvoti.
 
Susitinkame oro uoste, pereiname patikrą ir laukia skrydis į šalį, kurioje praleisime 2 savaites, į šalį, kurioje galima pamatyti tai, ko nepamatysi kitur – milžiniškus krioklius, iš žemės iššokstančius geizerius, gigantiškus ledynus, didžiulius ugnikalnius, plotus nusėtus lava ir jokių miškų! Laukė kelių valandų persėdimas Norvegijoje, tad nusprendėme surinkti arčiausiai oro uosto esančius geocache’us, vienas iš jų buvo terrain 4.5 sudėtingumo, reikėjo lipti į didelę storą eglę.
 
Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/kelione-i-islandija-reikjavikas/

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Siūlau šiuos:
 
ReikiaPuslapio, nes tai žmogus, kurio dauguma temų pritraukia mano dėmesį.
VaistininkoUzrasai, nes tai žmogus, kuris išdrįso paviešint naudingą informaciją ir toliau tai daro

Jeigu gerai pamenu nika tai IdejosVerslui :) del idomiu ir naudingu straipsniu kuriuos siuo metu turbut tik jis vienas ir teraso :)

Tokių metų aš dar cs pliekdavau per dienas. Didžiuojuosi tavimi;D

Paprašyti visų sumesti po litą

Bet kuriam programuotojui to 10k ar daugiau nemoka. Jei tiek moka vadinasi yra už ką tiek mokėti, nes yra ir tokių kurie dirba už minimumą.
 
Tie kurie pavydi, geriau tegul pasidomi kiek darbo reikia įdėti ir kiek pastoviai reikia mokytis, kad uždirbti tą sumą dėl kurios yra pavydima. Kai jie savo srityje tiek darbo įdės, tada jie galės pasireikšti. Galų gale, kas jiems trukdo persikvalifikuoti į programuotojus ir nebereiks pavydėti :D
Kalbant apie freelancerius tai dar reiktų pridurti, kad tenka ir savaitgaliais pasidarbuoti ar ilgiau vakarais, kad projektą užbaigti ar kokį bugą sutvarkyti, kai tuo metu tie pavyduoliai jau namuose sėdi ir žiūri savo "Kelią į žvaigždes"
 
Čia kas kalba apie pigius programuotojus iš kokios rusijos, indijos, kinijos ar dar velniai žino kur, šneka nesamones. Gausi pigų programuotoją, bet paskui pačia komunikacija su juo bei darbo rezultatais nesidžiaugsi. Ieškosi naujo, kuris perimtu darbus ar perdarytų viską naujai ir visumoje būsi sugaišęs daugiau laiko ir pinigų nei, kad iškart darbavesis su geru programuotoju, nors jis ir nepigiai apmokamas yra. Nesakau, kad tarp tų pigių programuotojų neįmanoma rasti gerų, bet jei tokį ir pavyks rasti, tai jis pats greit supras, kad dirba už mažiau nei, kad galėtų :)
 
Apie algų kritimą arba rinkos užpildymą programuotojais irgi nėra ką kalbėti ir nėra čia ko lyginti su statybininkais. Kiekvienais metais, vis daugiau atsiranda prietaisų kuriuose veikia kažkokia programinė įranga. Paklausa vis didėja. Čia nėra taip kaip su kokiais namais, kad pristačius tam tikrą kiekį niekas nebeperka.
Pasižiūrėkit kiek kiekvienas turite visokių smartaphonų, tabletų, laptopų, mp3 grotuvų ir dar kitos įrangos kuriai reikia programavimo. Ir dar turit ne po vieną! O kur dar visokie telefonų app'sai, web'ai, game'ai, darbo įrankiai ir dar n sričių kur reikalingas programavimas ir nuolatinis tos programinės įrangs tobulinimas, bei priežiūra. Kiek statybininkų reikia, kad pastatytą nama prižiūrėti ir toliau jį plėtoti? :)
 
Apie tuos kurie pabaigia universitetus, pradirba n metų ir vis tiek nieko doro neuždirba tai jų visur yra. Tarp programuotojų jų taip pat rasit. Aš asmeniškai manau, kad bet kurioje srityje galima uždirbti tuos pinigus, jei tik pastoviai įdėsi darbo, nuolat tobulėsi ir dirbsi daugiau nei kiti. Verkt ir pavydėti gerų rezultatų visi gali, bet kažkodėl dauguma nepagalvoja (ir apie tai nerašo visokie delfi), kad reikia ir sunkiai dirbti. To tai kažkaip niekas nepavydi.
 
Tai kaip sakant, kai tu įdėsi tiek darbo kiek aš idedu ir nebūsi arti tos sumos kurią aš uždirbu, tada turėsi teisę pavydėti. Žodžiu aš juočiuosi gerai ir gali visi man pavydėti kas tik netingi B-)

jap, visiems užreginusiems atsiųs po telefoną į emailą, siūlyčiau daugiau pasikurti gmail accountų, paimt ir šeimos nariams, bei pardavimui

Labas visiems, keli sakiniai apie save: aš esu vardu Valery, man yra 20 metų. Lietuvoje gyvenu jau trejus metus, esu atvažiavęs iš Baltarusijos kurioje baigiau lietuviška mokyklą. Lietuvoje baigiau kolegiją teko dirbti: virėjo ir geležinkelio darbuotoju, bet man visada patikdavo menas ir dizainas, tiksliau piešimas pamenu buvau pardavęs kelis darbus. Apie šią svetainę sužinojau visai nesenai ir pamatęs daugybę diskusijų kurios mane tikrai domina ir atsako į reikiamus klausimus nusprendžiau užsiregistruoti, vienu žodžiu nenoriu jums trukdyti, ačiū jums už dėmesį ir sveiki visi dar karta!! :)

Sveiki. Turiu vieną tokią idėją. Aišku čia ji ant tiek futuristinė, kad kolkas gali atrodyt juokingai ar neįgyvendinamai, bet pagalvokim kas galėtų gautis sudėjus šiuos tris produktus:
 
1. Svarstyklės:
 
http://www.deska.lt/var/ezwebin_site/storage/images/prekiu-katalogas/elektronines-svarstykles/prekybines/nws-serijos-daugiafunkcines-svarstykles/2439-1-lit-LT/NWS-SERIJOS-DAUGIAFUNKCINES-SVARSTYKLES.jpg
 
2. SCiO (
) 
http://www.dudeiwantthat.com/gear/gadgets/scio-pocket-molecular-sensor-12416.jpg
 
3. 3D Spausdintuvas:
 
http://www.tavco.net/Portals/63230/images/cubex-3d-printer-tavco-services.png
 
ir...
 
http://blog.lrytas.lt/ekologija/files/2008/10/zirmunu-75-1.jpg
 
_________
 
Manau, kad protingiems žmonėms suderinus šių produktų galimybes, šiuos produktus patobulinus galima būtų iš šiukšlių gamintis sau ką tik panorėsi.
 
Kaip aš įsivaizduoju visa tai:
 
Žmogus turi didelę šiukšliadėžę, į kurią prieš dėdamas kažkokią šiukšlę, ją nuskanuoja - su kažkokiu panašiu prietaisu i SCiO nuskanuojama išmetamo dalyko sudėtis, svoris, etc. Taip kiekvieną kartą kaupiesi sau šiukšles, o vėliau per kažkokį ekraną gali pamatyt, kokius naujus produktus gali pasigamint iš savo sukauptų šiūkšlių. Na tarkim, jei metei daug polietileniniu visokiu daiktų - gali prisigamint polietilėninių maišelių, jei daug guminių daiktų išmetinėjai - gali atsispausdint tarkim krepšinio / futbolo kamuolį ir panašiai (ar atvirkščiai, žiūrima kas gali gautis sukryžminus išmestus produktus, juos kaitinant ir panašiai).
 
Suprantu, kad didelė problemos dalis yra ta, kad vien medžiagas tas kažkaip reikėtų vėliau padaryti tinkamomis printinimui, bet čia aš tik šiaip spanGtelėjau su šita idėja. Tiesiog manau, kad toks dalykas gerokai pakeistų pasaulį. :D
 
Ką jūs manot? Galit rašyt kritiką, bet prieš tai prašau suprast, kad aš čia nekalbu, kad imsiu taip tuoj ir sukursiu tokį aparatą. Aš tiesiog manau, kad su daug protingų žmonių pastangų tai jau būtų įmanoma įgyvendint... O gal nebandoma įgyvendint dėl to, kad realiai paprasti žmonės galėtų pradėt konkuruot su kompanijom? :D

Kuriai čia iš jūsų vaiduoklis kelnaites numovė? :D

Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
 
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti.
Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
 
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
 
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo.
Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
 
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
 
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
 
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
 
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
 
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos.
Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“.
Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
 
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.

Sveiki, kaip supratau Steam NEMOKAMAI dalina Red Orchestra 2, taigi skubėkit pasiimti :)
http://store.steampowered.com/news/13116/

nesąmonė. kam tų ifų tiek? kodėl niekas nepasiūlė daryt su masyvu?
 

if(typeof index != 'undefined'){ var colorValue = { 1 : {"color" : "003366"}, 2 : {"color" : "660066"} }; } $('body').css('background-color', "#" + colorValue[index]['color']);

Sveiki
 
Siūlau iš pirmajame puslapyje "geriausios reputacijos' sarašo panaikinti personalą, o palikti tik paprastus narius. Nieko nesakyčiau jeigu reputacija būtų gauta vien iš kokių naudingų straipsnių, parašius įdomią minty ar kažką panašaus, bet dabar pripažinkime, kad jos nemažai gauta už jų pareigas. Tarkime Kernius ir kiti adminai. Susirenka pliusiukų už naujienų pranešimus, svetainės atnaujinimus ir t.t. o tai kitų narių atžvilgiu manau yra neteisinga.
Esu matęs ir kitose svetainėse kažkokias statistikas kuriose nebūdavo administracijos. Pvz.: torrent svetainė:
http://i43.tinypic.com/2zdvevd.jpg
Ten irgi pačiame viršuje būtų administracija susirinkusi taškus už visokius torrentų freeleech padarymus, sutvarkymą ir kt.
Kuriu šią temą ne tam, kad pats noriu būti tos statistikos viršūnėse, o tiesiog pamastymam ir gal būt tos idėjos įgivendinimui.
 
Į foto didelio dėmesio nekreipkite dėmesio(padariau tik for fun ir, kad žinotumėte apie kokį čia sarašą kalbu)
http://i40.tinypic.com/2euic8h.jpg

Kas nori nemokamų pokalbių tarp LABAS iki vasaros, siųskite 1550 numeriu tekstą: TARP
Paskubėkite!

Atsigauk, nereikia mininti nevykusių ir diff lvl perkeltų koinsų:)
 
Butterflylabs yra nevykęs postas tavo. Jei pasiskaitytum info, jie jau seniausiai pre-orderius priėmė ir žadėjo dar birželį žmonėm išsiųsti stuff'ą, bet iki šiol dar niekas negavo. Mažiau tikėk googlėje pirmame puslapyje pagal paiešką rastais ASIC maineriais.
 
 
mažiau žiūrėk ką rašo visokie coinswarez ir kiti puslapiai. Su 7970HD AMD kortą, maininant tinkamą valiutą uždirbama kaip ir minėjau atskaičius visas elektros išlaidas gaunasi ~20-25usd/dienai.
 
BTC ir LTC jau senai su 1-2 VGU nemainina, nes tai tikrai neapsimoka.
 
 
Dar vienas šnekantis apie nieką....maininimui scrypt technologijai mažų mažiausiai nusispjauti kokia tavo motininė ir koks tavo procesorius. Visko ko reikia - 4GB ram, ir PCI-E palaikymo. Kortai maitinimo atitinkamo ir gali drąsiai paleidinėti.
 
Pasiskaitykit daugiau informacijos prieš komentuodami tai, ko nesuprantat.
 
---------------------------------------------------------------------------------------------
 
Šiandieną šiek tiek pasižaidžiau su savo korta, kol kas kitų nedėjau, bandaug stabilumą išgauti su viena. Pagal default I ir TC stabiliai gaunu 650KH/s su tokiu greičiu, pagal šios dienos kursą gaunasi: 17.16 EUR. Rytoj, o gal šiandieną dar vėliau, pabandysiu su I ir TC pasižaisti ir pakelti, noriu pasiekti stabilų 720KH greitį.
 

Sveiki,
Taigi susiklostė tokia jau situacija, jog iš jos išsisukus gėda būtų nepadėkoti vienam iš aktyvių forumo narių iPauL . Visad padedantis, žinantis atsakymus į daugelį klausimų, netausojant savo laiko pagelbėja kada tik reikia. Visad malonu bendradarbiauti su tokiu nariu ( kuo toliau, tuo daugiau bus bendradarbiavimo :) ) Visad viską padaro laiku, be jokių išsisukinėjimų, jo greitis - superinis, pats tuo vakar įsitikinau :D Tad jei bus proga turėti reikalų su šiuo žmogumi - turėkit, nepasigailėsit :) Dėkui tau iPauL.