adrenalinas

Taigi pasidalinsiu su jumis savo kurta eKnyga, daug kas istikruju rase i PM kad atsiusciau, tai atsiunciau, be jokio mokescio.
GNezinau gal kam pravers si puiki eKnyga, beabejo yra ir kitu sauniu dalykeliu :)
Prasau nekopijuoti,neperpardavineti, be mano leidimo.
 
Taip pat jei buvo ji naudinga, prasau bet kiek paaukoti i Paypal : [email protected]
Faceook gruops list.pdf

Taigi pasidalinsiu su jumis savo kurta eKnyga, daug kas istikruju rase i PM kad atsiusciau, tai atsiunciau, be jokio mokescio.
GNezinau gal kam pravers si puiki eKnyga, beabejo yra ir kitu sauniu dalykeliu :)
Prasau nekopijuoti,neperpardavineti, be mano leidimo.
 
Taip pat jei buvo ji naudinga, prasau bet kiek paaukoti i Paypal : [email protected]
Faceook gruops list.pdf

Taigi pasidalinsiu su jumis savo kurta eKnyga, daug kas istikruju rase i PM kad atsiusciau, tai atsiunciau, be jokio mokescio.
GNezinau gal kam pravers si puiki eKnyga, beabejo yra ir kitu sauniu dalykeliu :)
Prasau nekopijuoti,neperpardavineti, be mano leidimo.
 
Taip pat jei buvo ji naudinga, prasau bet kiek paaukoti i Paypal : [email protected]
Faceook gruops list.pdf

Taigi pasidalinsiu su jumis savo kurta eKnyga, daug kas istikruju rase i PM kad atsiusciau, tai atsiunciau, be jokio mokescio.
GNezinau gal kam pravers si puiki eKnyga, beabejo yra ir kitu sauniu dalykeliu :)
Prasau nekopijuoti,neperpardavineti, be mano leidimo.
 
Taip pat jei buvo ji naudinga, prasau bet kiek paaukoti i Paypal : [email protected]
Faceook gruops list.pdf

Taigi pasidalinsiu su jumis savo kurta eKnyga, daug kas istikruju rase i PM kad atsiusciau, tai atsiunciau, be jokio mokescio.
GNezinau gal kam pravers si puiki eKnyga, beabejo yra ir kitu sauniu dalykeliu :)
Prasau nekopijuoti,neperpardavineti, be mano leidimo.
 
Taip pat jei buvo ji naudinga, prasau bet kiek paaukoti i Paypal : [email protected]
Faceook gruops list.pdf

Taigi pasidalinsiu su jumis savo kurta eKnyga, daug kas istikruju rase i PM kad atsiusciau, tai atsiunciau, be jokio mokescio.
GNezinau gal kam pravers si puiki eKnyga, beabejo yra ir kitu sauniu dalykeliu :)
Prasau nekopijuoti,neperpardavineti, be mano leidimo.
 
Taip pat jei buvo ji naudinga, prasau bet kiek paaukoti i Paypal : [email protected]
Faceook gruops list.pdf

Sveiki, sekmes forume.! :)

Parašiau, laukiu atsakymo :)

labas stai tau http://bookofideas.co.uk/

As ir sita maciau, norejau nusipirkti, bet paziurejau kiek reikia zmoniu kad ivyktu seminaras apakau ;D , + paskaicivau kiek jis pasidarytu pinigu is tu zmoniu... Tai vos ne kiekviena diena siuncia zinutes ir spamina i el.pasta zinutemis, kad tik nusipirkciau..
 
Rasiau i ju fanpage, tai trina postus visus ;D

VI - Video iš lošimų sostinės.
Mityba Las Vegas + Pokerio apps kambarių paieškai
 

Sveiki visi,
 
Susiduriau su viena problema ko noriu iš gyvenimo, ir kyla vis klausimas: kokia gyvenimo prasmė? Ar tik susilaukti palikuoniu ir pratesti gimine ar yra kokia dar ir kita? Tik jau nereikia sakyti, kad gyveni dėl kitu artimųjų ir panašiai kaip daugelis iškart tai pasakytu. Aš norėčiau kažka pasaulyje padaryt gero ir naudingo nei visa pilka visuomenė kuri nueina į darba padaro savo darba ir grįšta namo ir su savo žmona ir vaikais sau "gyvena" išsidrėbe ant sofos kas tai? Aš tai įžvelgiu beprasmybe ir nežinau ką galėčiau padaryti, taip aš prieštarauju šiuo atžvilgiu sau, bet man reikia atsakymo: kokia gyvenimo prasmė?
 
Aš mokausi ir gyvenu ir aplink save matau pilna žmoniu kurie yra "pilka" masė kuriems galvoje: nueiti į kluba pasitusint, "pabaliavot", "pačiošinti" merginu ir vaikščiot į darba ir atlikti viena ar kita užduotį ir viskas ties tuo sukasi. Vis mastau ir žvelgiu į šalia savęs gyvenančius žmones ir vis artėju link jų gyvenimo požiuriu kurio aš nenoriu ir nenoriu tokio gyvenimo, o judėjimui tapti pilka mase pačiam verčia aplinka kuria mes visi esame manau apsupti. Kokia aplinka toks ir tu esi, jei gimiai fašistinėj vaikietijoje tai "hi hitler", jei gimiai JAV sakai, kad didžiuojies savo "tauta"(jie neturi savo tautos), aplinka formuoja asmenybe žmogaus, mažus vaikus nuo kudikystės formuoja tam tikra disciplina ir kultūra, bet čia jau daugiau išvedžiojimai šia tema.
Nežinau, net tiksliai koks aš noriu, realiai aš esu programuotojas ir savo gyvenima siekiu su IT, bet nesu "krutas" programuotojas ir LABAI daug reikia dar visko išmokti visgi dar tik vienoje ar kitoje srityje esu biški paženges ar pradedantysis. Gal būt galėčiau kažka padaryti realiai naudingo? Mielai norėčiau prisijungti prie visuomenei naudingu startup`u ir visokiu įdomiu iniciatyvu, kuom nors prisidėti prie kažko gero visuomenei, nors ir pats norėčiau būt to startup`o įkurėju, bet ne visiem tai lempta, bet negali sakyt, kad tokiu nebūsi, nes nežinau kas tavęs laukia ateityje. Tiesa sakant man keista yra į žmones žiurėti, kad jiems taip smarkiai reikai daug daug daug pinigu ir jiem negana. O realiai kam tau tie pinigai reikalingi? Nori atostogauti, keliauti į havajus ir panašiai, juk tam nereikia LABAI DAUG pinigu, per metus atostogoms tokiom susirast tokiu pinigu tikrai galima, namus gali pasistatyt, mašina irgi gali o ko dar reikia? Na aišku sveikata, už pinigus jos nelabai nusipirksi, bet... farmacija yra labai korumpuota sritis, ar galvojate, kad dabar yra vėžys neįškydomas? Visiškai netikiu, vaistai yra kuriami ilgam jų naudojimui, juk reikia, kad farmacija išsilaikyt, ir tokia sritis yra ne viena. Tiesa sakant skaudu tai girdėti, bet tokia jau ta tiesa yra. Na bet biški aš su išsiplėtojimais čia kalbu ir padarikomis mintimis, bet gal jau griškime prie temos mano. Pasidalinkit savo pačių išvalgomis, apie gyvenimo prasme, ką galima naudingo ir gero nuveikti pasauliui/visuomeniai o gal jūs panašia veikla kažkokia užsiemate, na bent jau pora sakiniu išreiškite šia tėma.
 
Būčiau labai dėkingas, kad neatsirastu be manęs daugiau chamu, egoistu ir savimilu kurie man priekaištaut, kad bandau rašyt lietuviškai ir rašau klaidu.
Ačiū
 
Gal kam nors šį tėma bus ateitį naudinga ir šis mano sukurtas interneto turinys bus naudingas.
 
Gero vakaro! ;)

Heh ir as pastebejau, kad taip yra, kad greiciau eiti pradedu :) Bet ten tiesiog einu per sankriza degant raudonai ir atvaziuoja automobilis is kaires, tai paspartinau zingsni kol perejau gatve ;) Siaip visame mieste gerai jauciames, nebuvo, kad kazko bijotume, ar kad butu kilusi kazkokia konflitine situacija. Aisku patys nuotykiu irgi neieskome :)
 
IV Video iš lošimų sostinės. Amerikietiškos laisvės pojūtis.
 

Neramumai Briuselyje
http://www.delfi.lt/news/daily/world/uzsimena-apie-galima-tragedija-situacija-briuselyje-itin-itempta.d?id=69634482
 
Sulyginti su žeme tą islamo valstybę reikėtų, nes kuo toliau, tuo padėtis grėsmingesnė darosi.

Artimuosiuose Rytuose (Sirija, Iranas, Irakas ir t.t.) yra keli milijonai jaunu bedarbiu vyru. Korupcija didziule, finansiniai istekliai, gamybos imones, zeme valdoma palyginti nedidelio procento turtingu zmoniu.
 
Palyginimui paimkim bet koki Vakaru Europos maza miesta (sakykim, su 30000 gyventoju) - jame daug mazu kaviniu, parduotuveliu, autoremonto imoneliu, moteliu, mazu viesbutuku ir t.t. Tai mazi seimyniniai verslai, didele dalis miestelio gyventoju pragyvenimui uzsidirba patys, yra nuo nieko nepriklausomi.
 
Paimkim maza miesteli musulmoniskoje salyje - miesteli valdo maza grupele vietos turtuoliu, kuriems priklauso dauguma dirbamos zemes aplink miesta (todel zeme brangi, jos vargsas neiperka). Jiems (turtuoliams) priklauso daugumo miestelio parduotuviu, imoniu (gyventojai dirba tose imonese samdomais darbuotojais uz maza atlygi).
 
Jaunas musulmonas, sulaukes pilnametystes, nueina pasiguosti sunkiu gyvenimu (nera darbo) pas vietos mecetes mula. O mula jam sako - uz tai, kad tu savo gimtajame mieste neturi darbo, negali sukurti seimos, kalta yra Amerika, Europa. Jie isnaudoja musulmonus. Privalai jiems kersyti.

paziurekit show "minute to win it", ten nelabai psichologiniai, bet smagus :rolleyes:

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

http://socialblade.com/youtube/top/country/LT/mostviewed va čia galima pamatyti TIKRĄ top 5 daugiau uždirbančių (Jeigu nelietuviškas kanalas ad sense daugiau išmoka dar :D )

Tiesiog tau reikia kelti reitingus, o pagrinde tai peržiūros / laikas, tačiau dar ir lankytojų srauto kokybė ir kiti faktoriai, kurių YouTube neatskleidžia.
 
O šiaip geriausias būdas, tai bendrauti su auditorija. Pvz., pakomentuoti panašų įrašą į tavo video, bet jokiais būdais nekalbėti apie savo kanalą, video, ir dėti nuorodas, tiesiog pasisakyti protingai ir aiškiai.
 
Toliau socialiniai tinklai, susirask bendruomene, kuri atitinka tavo vaizdo įrašus ir reguliariai ten reklamuokis, bet ne "pažiūrėkit mano įrašą, ar būtinai užeikite į mano kanalą", parašyk kažką naudingo, dominančio.
 
Tai pat, mano numylėtas, reddit. Čia po truputi kaupk reputacijos taškus (karma), o tuomet atitinkamai reklamuokis (pagal temą).
 
Ir taip gaudamas realių žmonių, kurie tikslingai eina pas tave - kelsi savo vaizdo įrašus o tai pat ir kanalo reputaciją.

http://www.onlaugh.com/king-include/uploads/onlaugh-1322992704.jpg

 
Iš neturėjimo ką veikti sukūriau puslapį www.onlaugh.com
 
Jei užeisit neturėtu būti nuobodu :) Be to galite kelti nuotraukas, bei video su humoru.
Nereikia jokio naujienos patvirtinimo,registruotiems vartotojams.! Puiki proga nors kiek pareklamuoti savo video.
 
Sulaukiau neblogo lankomumo pirmomis dienomis, be to varotojų užsiregistravo jau daugiau nei 500, per kelias dienas!

Nerealiai skamba tie 100km per parą. :) Einant vidutiniu 5km/h greičiu, įveisi per 20h pastovaus ėjimo.. Nors vieną iš 50km gal reiks išmėgint, nes vis mąstau kada eit keliu į Santjago de Kompostela, kuris driekiasi 800-900km (nepamenu dabar tiksliai). Būtų gera treniruotė ir savęs patikrinimas.

Domeno vardas dauk reiskia jei ka :D
 
Jei nieko nereikstu butu visi domenai reg fee + pvm.
 
http://www.domaining.com/topsales/

Perspėju,kad tik noriu padėti.
 
Lėtesnio tinklapio nesu matęs, o internetas pas mane šviesolaidinis.
Visus youtube lagus tavo svetainė be reikalo užkrauna ir vartotojas turi kelias sekundes laukt, kol bus įmanoma pamatyt turinį. Tam, kad vietoj video būtų greitai užkraunamos piktogramos, o reikiamus vartotojui klipus krautų tik ant jų spaudinėjant pabandyk įsidiegt šitą https://wordpress.org/plugins/lazy-load-for-videos/ Turinio užkrovimas pagreitės bent 3 kartus.
Ir visada tikrinkis svetainės greitį su tam skirtais įrankiais. Vienas iš jų https://developers.google.com/speed/pagespeed/insights/
 
 
Prašom. :)

Jei atsisiuntimo linkai neveikia tai blogai ieškai ir nemoki nauduotis GOOGLE paieška.Na bet ką padarysi, pabūsiu geras ir padėsiu tau.
Čia rasi 33 mokamus ir nemokamus tube skriptukus
O jei čia tau nei viena netiks tai į google paiešką įsivestk tube video script ir ieškokis norimo skriptuko juk tai taip paprasta tik reikia laiko.

Tema labai aktuali ir gera. Užduodami teisingi klausimai, pateikiami svarūs atsakymai. Tačiau... Taip jau yra (ir ne tik Lietuvoje), kad idėjos yra vagiamos. Teko susidurti su vienos įmonės vadovu, su kuriuo kalbėjome apie galimybes įsidarbinti pas jį. Jis puikiai žinojo, kad mano pastangomis buvo sukurtas visas tinklas toje pačioje srityje, kurioje jis irgi pradėjo dirbti (jau po to, kai aš tą tinklą sukūriau) ir žinojo, kad galiu ir jo verslą pakelti į tą patį lygmenį. Ir jis man sako: "Pasakyk, kaip tu tai padarysi, o tada aš pagalvosiu ar tave darbintis" :D Aš jam abstrakčiai nupasakoju, kas gali būti padaryta, tačiau neatskleidžiu kaip. Jis man vėl sako: "na, tai pasakyk, kaip tai darosi". O aš jam sakau - "už tai, ką aš pasakysiu - mokami pinigai". Nesumokėjo. Ir nepasakiau. Dabar parduoda savo verslą :)
 
Tai - vienas iš tokių pavyzdžių, kaip žmonės stengiasi gauti idėjas "už dyką" ir jas nusavinti. Ypač tie, kurie turi pinigų tas idėjas įgyvendinti. Kitas pavyzdys - ieškojau investitoriaus verslo idėjai. Paskambino tipas, pradžioje išreiškė nepasitikėjimą idėja, jos kuriama pridėtine verte, veikimo schema. Paskui, išklausęs viską iki galo, sako: "Super. Susitinkam, aptarsim detales ir reikia daryti. Pasuksiu už kelių valandų". Aha. Spėkite iš trijų kartų, "pasuko"? Greičiau - "nusuko". Todėl irgi itin nepasitikiu tokiais "investitoriais", "partneriais" ir kitais veikėjais.
 
Trečias pavyzdys. Gimė dar viena puiki idėja būnant Anglijoje. Pradėjau jos vystymą. Buvo paleisti programavimo darbai, sukurtas portalas ir prasidėjo įmonės kūrimas. Kadangi pavadinime buvo žodis "national" - teko kreiptis į tam tikras valdžios institucijas, nes įstatymiškai turi gauti leidimą naudoti žodį, kuris gali suklaidinti galutinį vartotoją ir priversti jį pamanyti, jog susidūrė su valstybine įstaiga. Taigi, leidimas gautas nebuvo, nes "valstybinė institucija" (beje, tiesiogiai susijusi su to verslo sritimi) išpeikė verslo planą kaip netinkamą ir nedavė leidimo naudoti reikiamo žodžių junginio. Po 6 mėnesių pati valstybinė institucija įgyvendino mano pateiktą projektą. Tik apsišovė vienoje vietoje - Anglijoje galima puikiai apsaugoti savo idėją ir įrodyti, kad ji tavo, o ne kažkieno kito: atspausdini verslo planą, dedi į voką ir registruotu paštu siunti pats sau. Gautą voką saugoji ir neatplėši jo. Pagal Anglijos įstatymus, viskas, kas eina paštu (būtent Royal Mail) ir yra vis dar uždarytame laiške - (siuntoje ar kt.) - yra Jos Didenybės (Anglijos Karalienės) nuosavybė. Na, o lipdukai and laiško atidarymo vietų įrodo "registravimo datą". Ir teismų sistema Anglijoje yra kitokia nei šioje bananų respublikoje. Out-of-court settlement buvo geras ;)
 
Taigi, idėjas (ypač - geras) vagia visi. Ne tik lietuviai, ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys, bet net ir valstybės institucijos. ;)
 
Mano manymu, schema ganėtinai paprasta. Formuoji UAB, gauni kontrolinį paketą, paskui "investitorius" duoda tam tikrą sumą (tegul nedidelę). Atlieki tai, kas reikalinga, pateiki informaciją kas padaryta ir lauki sekančios "investicijos" dalies. Negalima atskleidinėti idėjos ir/ar jos vykdymo. Niekam. Žinau net bankuose yra "darbuotojai", išduodantys paskolas: "oi, ne, šitas verslo planas negeras, nieko čia nebus". Po kelių mėnesių - žiū, jau veikia tavo schema. :D