IdejosVerslui

Konsultacijos verslo vystymo klausimais. Šioje verslo srityje "sukuosi" jau keletą metų, esu laisvai samdomas žmogus, tačiau ateinu į įmones su keliomis sąlygomis. Tos sąlygos suteikia man laisvę dirbti kada noriu, kaip noriu, kiek noriu ir t.t. Na, o rezultatai kalba patys už save. Esu suteikęs papildomo darbo ir šio forumo nariams, esu kelis įdarbinęs su ilgalaike sutartimi (jau antri metai kaip dirba) ir panašiai. Nesu jaunas nei gyvenime, nei versle, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad stebint šio forumo narių aktyvumą, gebėjimus, mintis ir veiklumą - tikrai galima matyti potencialą ne viename žmoguje ir jų sugebėjimuose. Džiaugiuosi galėdamas būti šios bendruomenės dalimi.

Siūlyčiau pradėti tvarkyti viską nuo mobiliosios versijos, kadangi šiai dienai naršančių telefonu yra kone daugiau negu pačiu personaliniu kompiuteriu, jeigu uždarbis būtų draugiškas išmaniesiems telefonams, tai manau, būtų aktyvumas žymiai didesnis.

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Jungtinėse Valstijose, maždaug 1980-aisiais, buvo labai madinga versle siekti tapimo „rykliu“ (angl. – shark). Visi to siekė, nes tai – savotiškas pripažinimo statusas. Lietuvoje, berods, prieš kelis metus buvo rodomas JAV kurtas teisinis serialas tokiu pat pavadinimu – „Ryklys“. Einant laikui, šio žodžio prasmė verslo (ir teisės) pasaulyje neprarado savo žavesio ir/ar prasmės. Būti pavadintam „rykliu“ versle ar teisėje – pripažinimo ženklas. Mano manymu – tai dar vienas žingsnis lyderystės link.
 
Jūs galite paklausti: „kaip žuvis, turinti (beveik) neribotą dantų skaičių ir neturinti jokios kantrybės, gali atspindėti tikrą lyderį?„. Atsakymas paprastas: dantys ir kantrybė čia ne prie ko. Kai sakau, kad „buvimas rykliu daro Jus lyderiais“ – kalbu apie ryklį, kaip apie „vandenynų karalių“ (juk liūtas – žvėrių karalius?). Jeigu kam teko žiūrėti laidas apie ryklius – tai žuvys, kurios yra gudrios, paslaptingos ir pavojingos… Ir tai – tik kelios iš savybių, kurias turi turėti tikras lyderis ir kiekvienas ryklys.
 
Visuomet judėkite tik į priekį
 
Turiu savo skaitytojams iššūkį: suraskite ryklį, kuris plauktų atgal. Neįmanoma, ar ne? Rykliai plaukia tik į priekį ir didžioji dauguma iš jų niekada net nesustoja. Jie net nemoka sustoti. Tai reiškia, kad nuo tos dienos, kai jie gimsta (keistai įdomus procesas), iki pat tos dienos, kai miršta (natūralia mirtimi, kovoje, arba nuo žmogaus rankos) – jie visuomet juda į priekį.
 
Turiu ir antrą iššūkį: grįžkite atgal į praeitį ir apsaugokite ką nors nuo nenatūralios mirties. Negalite, ar ne? Bent jau – kol kas. Tai reiškia, kad mes (vėlgi – kol kas?) esame užstrigę laiko tiesėje, kuri veikia paprastu principu: veiksmas = atoveiksmis.
 
Kadangi esame strigę tokioje laiko tiesėje – tai reiškia, kad tai, ar Jūs esate įtakingi/protingi/turtingi/sėkmingi (ir kitokie „-ingi“) tiesiogiai priklauso nuo to, ką Jūs darote. Pavyzdžiui – kai kuriais savo pasiekimais aš tikrai didžiuojuosi, tačiau negaliu juk apsiriboti tuo, ką esu padaręs ar pasiekęs prieš metus, du ar kelis. Visą laiką privalau judėti į priekį, stengtis numatyti mano veiksmų (ar atvirkščiai – neveikimo) atoveiksmius ir kas susitiks LKL finale šiais metais. Juokauju. Man tai visiškai nesvarbu, nes čempionas bus Žalgiris. Sakau Jums tai kaip kaunietis (ar reikia parašyti, kad juokauju, kol Lietuvos Ryto fanai nenulaužė mano portalo?).
 
 
Ta pati taisyklė galioja ir Jums: jeigu kažką pasiekėte 2014-aisiais – tegul tai ir lieka 2014-uosiuose. Dabar – 2015-ieji: naujų pasiekimų laikas. Ši formulė galioja ne tik metams, tačiau ir mėnesiams, savaitėms, dienoms ir net valandoms ar minutėms. Beveik visada galima pagauti stambesnę žuvį. Tačiau to nepabandę – nesužinosite, ar tai yra iš viso įmanoma.
 
 
Darykite viską, kad pasiektumėte tikslą
 
Judėjimas į priekį yra gerai. Bet mažiau savimi pasitikintys užduos sau klausimą: „ar man tikrai pasiseks?“. Dar kartą pažiūrėkime į ryklius: tyrimai rodo, kad ryklių „uoslė kraujui“ yra tokia, jog jie gali aptikti golfo kamuoliuką (42.67 mm) Loch Neso ežere (56,4 km²). Tokiu nuotoliu pajutę kraują – rykliai tikrai atplauks ir pasiims tai, kas (jų manymu) „yra jų“. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų – tai praktiškai reiškia, jog ryklį gali supti šimtai sveikų žuvų ir kai tik ryklys pajus kažkur kraują – jis plauks būtent ten. Pagalvokite apie tai.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/01/ryklys-su-zuvimis.jpg

 
Todėl ir mano patarimas Jums: darykite absoliučiai viską, kad pasiektumėte savo tikslų. Jeigu „užuodžiate“ naują galimybę savo verslui – imkitės jos. Jeigu ieškote darbo ir Jums tinkamas darbas yra ne Vilniuje, o Klaipėdoje – kandidatuokite. Potencialios galimybės yra praktiškai neribotos. Dabar – galima dirbti Indijos kompanijai iš Joniškyje esančio buto. Technologijos atveria mums neribotas galimybes, reikia tik mokėti jas pažaboti sau ir… nebijoti daryti viską, ką tik galite.
 
Reputacija eina pirma Jūsų
 
„Atsargiai! Pugžlys!“ – išgirsite paplūdimyje ir nusijuoksite. „Atsargiai, ryklys!!!“ – ir paplūdimyje esantys žmonės bus krante. Vien tik žodis „ryklys“ verčia žmones truputį „myžtelėti“ į apatinius. Tai – kietas žodis. Kietas pavadinimas. Savo kietumu puikiai atitinkantis padarą, kuris tuo žodžiu apibūdinamas. Pamatote peleką, išlindusį iš vandens ir iš karto pagalvojate apie ryklį, o ne delfiną, teisingai? Ryklio reputacija mūsų, žmonių, pasaulyje yra jau kaip reikiant „įtvirtinta“. Patiems rykliams ji nieko nereiškia, tačiau žmonės, kita vertus, puikiai žino, ko reikia saugotis būnant vandenyje. Didelės bangos, raudona vėliava ir net medūzos ramiai sau „sėdi pavėsyje ir rūko“, palyginus visa tai su rykliais ir jų reputacija tarp žmonių.
 
Šiais laikais – viskas, ką mes darome, gali atsirasti internete. Tai, kaip pribloškėte direktorių tarybą ar krapštėte nosį ir sprigtu šaudėte jos turinį ant lubų – gali atsidurti internete. Beveik visi turime savo „skaitmeninį antspaudą“, kad ir kas tai bebūtų – mūsų socialinių tinklų profiliai, Twitter paskyra, Pinterest interesai, YouTube video klipai, gyvenimo aprašymas LinkedIn’e ir panašiai. Visa tai – yra Jūsų reputacija. Ir Jūsų reputacija eina pirma Jūsų, kad ir ką bedarytumėte, kad ir koks žmogus bebūtumėte – geriausias ar tragiškiausias. Ir lyderiai moka rūpintis savo reputacija, nes jie žino, ką ji reiškia. Ypač – šiais laikais.
 
Trys paprastos lyderystės pamokos iš vandenyje gyvenančios žuvies. Tiesa, dar kai kas – rykliai neturi baimės jausmo, o didžioji dauguma Jūsų – bijo vorų. Nepaisant to – Jūs vis tiek galite būti rykliais savo pasaulyje. Tereikia Jums iš savo komfortiško ir saugaus akvariumo išplaukti į vandenyną.

Ir va tada pradeda eiti brokas. :lol: Pirmas užsakymas būna idealus. Kaip tik jį galima atlikti iš namų, niekur neskrendant. O štai jau nuo antrojo - rizikuoji gauti maždaug nuo 10 iki 80 procentų užsakymo broko. Ir tada - niekas, staiga, angliškai nebemoka toje įmonėje, iš kurios užsakinėjai. Kinietiški bajeriai.

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Būtent Tavo komentaras dar kartą patvirtina, kad nereikia nuotraukos. ;)

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Ir va tada pradeda eiti brokas. :lol: Pirmas užsakymas būna idealus. Kaip tik jį galima atlikti iš namų, niekur neskrendant. O štai jau nuo antrojo - rizikuoji gauti maždaug nuo 10 iki 80 procentų užsakymo broko. Ir tada - niekas, staiga, angliškai nebemoka toje įmonėje, iš kurios užsakinėjai. Kinietiški bajeriai.

Labai dėkoju už pastabas, Justinai. Turiu keletą ir Tau:
 
1. Kai nežinai, ką daryti su informacija apie konkurentus - geriau iš viso nieko nedaryk. Ne tik kad nerink informacijos, bet iš viso nevystyk verslo.
2. Nei vienoje straipsnio vietoje nėra parašyta, kad viskas, ką reikia daryti - tai rinkti informaciją apie konkurentus. Užtenka tai daryti periodiškai (kas 2-3 mėnesius), tačiau pastoviai. Jeigu tik rinksi informaciją - daugiau nieko ir nepadarysi, tad verslas - žlugs. Elementaru, Vatsonai. ;)
3. Jeigu konkurentus tyrinėji tik tuomet, kai neturi laiko galvoti - tai Tu ne "tyrinėji" juos, o "kopijuoji". Todėl Tau pačiam ir kyla tokios asociacijos. Jeigu aš pažiūrėsiu į automobilių pardavėjų vystomą reklaminę kampaniją, kuri yra labai veiksminga ir rasiu, kaip ją pritaikyti savo gėlių pardavimo verslui - ar tai bus kopijavimas, ar sėkmingas idėjos pritaikymas?
4. Didžiam Tavo nusivylimui - lyderiais tampa būtent tie žmonės, kurie valdo informaciją. Reikia nepamiršti, kad informacija gali būti bet kokia ir kainos ji neturi. Viskas priklauso nuo to, kokia ta informacija, kiek patikima ir ką galima su ja nuveikti. Vėlgi - jeigu to nesupranti, tuomet labai gaila.
 
Su didžiausia pagarba.

Ir va tada pradeda eiti brokas. :lol: Pirmas užsakymas būna idealus. Kaip tik jį galima atlikti iš namų, niekur neskrendant. O štai jau nuo antrojo - rizikuoji gauti maždaug nuo 10 iki 80 procentų užsakymo broko. Ir tada - niekas, staiga, angliškai nebemoka toje įmonėje, iš kurios užsakinėjai. Kinietiški bajeriai.

Ir va tada pradeda eiti brokas. :lol: Pirmas užsakymas būna idealus. Kaip tik jį galima atlikti iš namų, niekur neskrendant. O štai jau nuo antrojo - rizikuoji gauti maždaug nuo 10 iki 80 procentų užsakymo broko. Ir tada - niekas, staiga, angliškai nebemoka toje įmonėje, iš kurios užsakinėjai. Kinietiški bajeriai.

Tema labai aktuali ir gera. Užduodami teisingi klausimai, pateikiami svarūs atsakymai. Tačiau... Taip jau yra (ir ne tik Lietuvoje), kad idėjos yra vagiamos. Teko susidurti su vienos įmonės vadovu, su kuriuo kalbėjome apie galimybes įsidarbinti pas jį. Jis puikiai žinojo, kad mano pastangomis buvo sukurtas visas tinklas toje pačioje srityje, kurioje jis irgi pradėjo dirbti (jau po to, kai aš tą tinklą sukūriau) ir žinojo, kad galiu ir jo verslą pakelti į tą patį lygmenį. Ir jis man sako: "Pasakyk, kaip tu tai padarysi, o tada aš pagalvosiu ar tave darbintis" :D Aš jam abstrakčiai nupasakoju, kas gali būti padaryta, tačiau neatskleidžiu kaip. Jis man vėl sako: "na, tai pasakyk, kaip tai darosi". O aš jam sakau - "už tai, ką aš pasakysiu - mokami pinigai". Nesumokėjo. Ir nepasakiau. Dabar parduoda savo verslą :)
 
Tai - vienas iš tokių pavyzdžių, kaip žmonės stengiasi gauti idėjas "už dyką" ir jas nusavinti. Ypač tie, kurie turi pinigų tas idėjas įgyvendinti. Kitas pavyzdys - ieškojau investitoriaus verslo idėjai. Paskambino tipas, pradžioje išreiškė nepasitikėjimą idėja, jos kuriama pridėtine verte, veikimo schema. Paskui, išklausęs viską iki galo, sako: "Super. Susitinkam, aptarsim detales ir reikia daryti. Pasuksiu už kelių valandų". Aha. Spėkite iš trijų kartų, "pasuko"? Greičiau - "nusuko". Todėl irgi itin nepasitikiu tokiais "investitoriais", "partneriais" ir kitais veikėjais.
 
Trečias pavyzdys. Gimė dar viena puiki idėja būnant Anglijoje. Pradėjau jos vystymą. Buvo paleisti programavimo darbai, sukurtas portalas ir prasidėjo įmonės kūrimas. Kadangi pavadinime buvo žodis "national" - teko kreiptis į tam tikras valdžios institucijas, nes įstatymiškai turi gauti leidimą naudoti žodį, kuris gali suklaidinti galutinį vartotoją ir priversti jį pamanyti, jog susidūrė su valstybine įstaiga. Taigi, leidimas gautas nebuvo, nes "valstybinė institucija" (beje, tiesiogiai susijusi su to verslo sritimi) išpeikė verslo planą kaip netinkamą ir nedavė leidimo naudoti reikiamo žodžių junginio. Po 6 mėnesių pati valstybinė institucija įgyvendino mano pateiktą projektą. Tik apsišovė vienoje vietoje - Anglijoje galima puikiai apsaugoti savo idėją ir įrodyti, kad ji tavo, o ne kažkieno kito: atspausdini verslo planą, dedi į voką ir registruotu paštu siunti pats sau. Gautą voką saugoji ir neatplėši jo. Pagal Anglijos įstatymus, viskas, kas eina paštu (būtent Royal Mail) ir yra vis dar uždarytame laiške - (siuntoje ar kt.) - yra Jos Didenybės (Anglijos Karalienės) nuosavybė. Na, o lipdukai and laiško atidarymo vietų įrodo "registravimo datą". Ir teismų sistema Anglijoje yra kitokia nei šioje bananų respublikoje. Out-of-court settlement buvo geras ;)
 
Taigi, idėjas (ypač - geras) vagia visi. Ne tik lietuviai, ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys, bet net ir valstybės institucijos. ;)
 
Mano manymu, schema ganėtinai paprasta. Formuoji UAB, gauni kontrolinį paketą, paskui "investitorius" duoda tam tikrą sumą (tegul nedidelę). Atlieki tai, kas reikalinga, pateiki informaciją kas padaryta ir lauki sekančios "investicijos" dalies. Negalima atskleidinėti idėjos ir/ar jos vykdymo. Niekam. Žinau net bankuose yra "darbuotojai", išduodantys paskolas: "oi, ne, šitas verslo planas negeras, nieko čia nebus". Po kelių mėnesių - žiū, jau veikia tavo schema. :D

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

1. Aš ką tik paaiškinau, kodėl nuotraukos CV nereikia. Jeigu nesupratai - perskaityk dar kartą;
2. Jeigu Tavo nuotrauka tokia faina ir ties ja "padirbėta" - kodėl Tu jos nenaudoji šitame forume?
3. Daliai mūsų visuomenės investuoti reikėtų ne į nuotrauką, o į plastikos chirurgus. Kitai daliai (kurie renkasi darbuotojus pagal išvaizdą) - į psichologus.
4. Sveikinu su 300 perskaitytų CV. Achievement unlocked.
5. Antrasis "P. S." rašomas "P. P. S."
 
Prašau, nėra už ką.

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Vienas iš geresnių ir pigesnių, kuriuos sugalvojom: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/zaibiskai-plintantis-skelbimas-dingo-aptemptus-dzinsus-ir-zalia-rankine-devinti-vovere.d?id=67477974
 
http://i.imgur.com/EO6dIIu.jpg

Labai jau ilgai nerašiau straipsnių... Tikrai atsiprašau. Buvau itin užsiėmęs, tačiau dabar, kai turiu šiek tiek laisvesnio laiko - "grįžtu" į rašymo kelią ir pateikiu Jums naują straipsnį
 
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
 
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
 
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
 
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
 
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
 
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
 
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
 
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
 
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
 
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
 
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
 
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/12/mcdonalds-696x948.png

 
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
 
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
 
Kaip rasti save už darbo ribų
 
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
 
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
 
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Labai jau ilgai nerašiau straipsnių... Tikrai atsiprašau. Buvau itin užsiėmęs, tačiau dabar, kai turiu šiek tiek laisvesnio laiko - "grįžtu" į rašymo kelią ir pateikiu Jums naują straipsnį
 
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
 
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
 
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
 
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
 
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
 
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
 
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
 
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
 
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
 
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
 
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
 
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/12/mcdonalds-696x948.png

 
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
 
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
 
Kaip rasti save už darbo ribų
 
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
 
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
 
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Labai jau ilgai nerašiau straipsnių... Tikrai atsiprašau. Buvau itin užsiėmęs, tačiau dabar, kai turiu šiek tiek laisvesnio laiko - "grįžtu" į rašymo kelią ir pateikiu Jums naują straipsnį
 
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
 
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
 
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
 
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
 
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
 
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
 
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
 
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
 
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
 
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
 
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
 
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/12/mcdonalds-696x948.png

 
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
 
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
 
Kaip rasti save už darbo ribų
 
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
 
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
 
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Labai jau ilgai nerašiau straipsnių... Tikrai atsiprašau. Buvau itin užsiėmęs, tačiau dabar, kai turiu šiek tiek laisvesnio laiko - "grįžtu" į rašymo kelią ir pateikiu Jums naują straipsnį
 
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
 
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
 
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
 
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
 
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
 
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
 
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
 
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
 
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
 
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
 
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
 
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/12/mcdonalds-696x948.png

 
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
 
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
 
Kaip rasti save už darbo ribų
 
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
 
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
 
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

heksagonai - Tu nesi kvailas, aš irgi ne itin žemo intelekto. Dabar pats sau sąžiningai atsakyk - ar daug reikėtų "paslapčių sužinoti", jei norėtum staiga pats tokia veikla užsiimti? :) Nes tai - ne Coca-Cola gamybos procesas. GD norėjo pirkti veikiantį projektą, su sutartimis, su žvaigždžių kontaktais ir pan. Kalbėjo, kalbėjo, o pasirodė, kad jokių sutarčių nėra, yra tik "kentai" ir "draugeliai", o "verslas" (jau kitaip ir nesigauna pavadinti, tik kabutėse, kai nieko nėra) - tai grynai "draugelių susitarimai". Aš irgi žinau tikrai nemažai žymių žmonių ir tokio "portalo" pardavimas be jokių raštiškų sutarčių - yra visiškas oras. Komercinė paslaptis? Kurioje vietoje? :) Kaip toks verslas organizuojamas? Turint IQ bent 100 punktų - veikimo mechanizmas tikrai nėra iš kvantinės fizikos srities. Ir kai normalus verslas mato, kad nupirks š..., nors pati idėja potencialą turi - tai netrukdo jiems kurti analogiško produkto. Taip gimsta konkurencija.

Pasidalinsiu kai kuria informacija apie tai, nes matau, jog čia tikrai nemažai žmonių, manančių, kad "idėja yra verta pinigų". Šiame forume buvo ne viena diskusija ta tema ir jų dar bus ne ką mažiau. O dabar - iš teisinės pusės:
 
Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (CK 1.116 str. 1 d.).
Remiantis šiuo kodekse pateikiamu komercinės (gamybinės) paslapties apibrėžimu, taip pat Reglamento Nr. 240/96 10 straipsnyje pateikiamomis sąvokomis, išskirtina keletas kriterijų, kurių pagrindu tam tikrą informaciją galime laikyti tokia paslaptimi:
pirma, tam tikros esamos ar būsimos informacijos komercinio (gamybinio), technologinio, techninio, organizacinio pobūdžio vertingumas, reikšmingumas ir naudingumas bendrovei siejamas su viešu jos neatskleidimu (slaptumas) ir
antra, informacijos savininkas ar asmuo, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, imasi konkrečių priemonių (atitinkamai ją formalizuoja, nustato tam tikrus apsaugos kriterijus ir pan. (identifikavimas), kad tokia informacija nebūtų viešai atskleista.
Taigi informacija, kurią bendrovė laiko ar ketina laikyti komercine (gamybine) paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu (Reglamento Nr. 240/96 preambulės 5 punktas).
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 str. 19 dalyje apibrėžiama informacijos, kaip „komercinės paslapties“, sąvoka taip pat siejama su anksčiau straipsnyje nurodytais kriterijais, išskiriant informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad tokie produkto duomenys kaip produkto pavadinimas, potencialiai pavojingos produkto sudedamosios dalys ir pan. negali būti komercine paslaptimi.
Pabrėžtina, kad informacija, kuriai taikomi nurodyti kriterijai, gali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi tik tuo atveju, kai teisių į ją apsaugai nėra taikomos intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojančios teisės normos, pavyzdžiui, tokia informacija nelaikoma pramoninės nuosavybės objektu (išradimu, naudinguoju modeliu, pramoniniu dizainu ir kita), autorių teisių objektu ir pan. Tai patvirtina ir Reglamento Nr. 240/96, taikomo tiek „gryniems“ patentų licenciniams susitarimams, „gryniems“ gamybinės patirties (paslapties) licenciniams susitarimams, tiek ir „mišriems“ susitarimams dėl patentų ir gamybinės paslapties, „siekiant skatinti techninių žinių skleidimą Bendrijoje ir techniškai tobulesnių gaminių gamybą“, nuostatos, kuriomis remiantis nepatentuota technine informacija, t. y. komercine paslaptimi, gali būti gamybos procesai, receptai, formulės, brėžiniai ir pan. (Reglamento Nr. 240/96 preambulės 4 punktas).
 
Pati idėja yra neapčiuopiama ir nėra originali, turinti kažkokį "slaptą ingredientą" ir panašiai. Todėl, ji negali būti laikoma komercine paslaptimi ir šioje istorijoje figūruojantis jaunuolis nieko nelaimės. Čia lygiai tas pats, kaip kad bet kuris pažinčių portalas paduotų kitą portalą į teismą, kad šis sukūrė pažinčių portalą. :)

- Laba diena. Sakykite, o Jūs anksčiau esate darę mėsainius?
- Taip!
- O kaip daromas mėsainis?
- Na, tam reikia bandelės, jautienos paplotėlio, salotos, pomidoro, svogūno, marinuoto agurko ir pomidorų padažo.
- Geras. Sakykite, o Jūs turite tuos mėsainius?
- Ne, bet mano draugai juos daro.
- O gal tie Jūsų draugai yra raštu parašę receptūras? Na, kiek ir ko dedama, ir pan.?
- Ne, jie tiesiog juos daro.
- Tuomet, mes gaminsime savo mėsainius.
- OMG, n00bai!!! Aš jus užteisiu!
 
Gera Dovana vs jaunuolis case-law.
 
#nuobodu