Flow

Turėjau MB pora metų. Buhalteriją tvarkė įmonė. Man asmeniškai buvo paprasčiau jiems sumokėti, kad man sutvarkytų nei pačiam gilintis, vesti tą apskaitą ir paskui žinoti kur kokią informaciją dar valstybinėms įstaigoms turiu pateikti kasmet.
 
Teoriškai gali pats tai daryti, bet praktiškai geriau tą laiką skirk savo pagrindiniams verslo darbams, nei kad mokinkis kaip tas apskaitas tvarkyti. Kitas dalykas, tos įmonės yra apsidraudusios ir jei jos pas tave apskaitoje įvels kalidą, tai jos ir atsakys.

Man forumas yra hobis, darau senu drabuziu aukcionus kuriuos ismesciau.
Statyneju aukcionuose nesvarbu man to reikia ar ne nereikia.
Taip perku pigiau saskaitos papildus ar dar kokia smulkmena, nes man tai patinka.
 
 
Ir ka?:)
Esu states aukcione papildu su besibaigianciu galiojimu, kadangi prekiavau kazkada papildais puikiai zinau ka galima varoti ir ko ne.
 
Nesenei aukcione staciau eura uz sim korteles kelias, nors uz jas parduotuveje buciau mokejas 10e. Ir tai ne su mintim su taupyt, o jauciu malonuma kazka gaudamas is cia. Galbut del to, kad tas forumas man padejo gauti finansine padeti kuria turiu dabar, ne tiek cia atlikta veikla, bet galbut suvokimu. Uzaugau su juo.
 
 
Kazkada Uzspaskis yra pasakes, kad perka pigius ledus, valgo juos ir apsidrapsto savo maike uz kelis litus (tada dar buvo litai) net ir jis ne visur islaidauja, o cia zmones atrodo uzdirbantis 2-3k turi kazkodel eit milijonieriaus rezimu gyvent ir neduok Dieve kazka nupirkt pigiau.
 
Kai uzdirbsit ilgesni laika ta suma kuri atrodo siai dienai Jums didele, tai taps iprasta ir nesijausit, kad uzdirbat ypatingai.
 
P.S. perku papildus su galiojimu i pabaiga, labas saskaitos papildimus ir as bbd.
 
 
O turtingiausi turbut yra tie kur uzdirba 500e. Perka vienas brangiausiu cigareciu kas antra diena, i diena po kelis redbulius isgeria, nes juk pigesnis energetinis nelygis. O telefono plana pasema uz beveik 20e.

Atrodo, kad čia pusė forumo narių milijonieriai.. :) išleidžia po 2k / mėn. + kas mėnesį investuoja po 2k + kelis k palieka smulkioms išlaidoms..
Bet atsidarai skelbimus forumo, ten pardavinėja naudotus siurblius ar bidina pradarytų papildų aukcionuose. :D

Uždirbu 400€, žmona 300€. Dar 200€ gaunam pridavę tuščius butelius. Kur pinigai dingsta nesuprantu :D :D

Aš būtent už tą patogumą ir lengvą naudojimą moku tam netflix. Jeigu man reikia mokėti netflix, paskui dar mokėti už VPN, tą VPN kaskart pasileidinėti kažką bežiūrint tai man to patogumo visai nebelieka. Tada gal tiesiog nueinu į torrentus, parsisiunčiu ir žiūriu, nes taip tiesiog tampa daug patogiau.

Aš būtent už tą patogumą ir lengvą naudojimą moku tam netflix. Jeigu man reikia mokėti netflix, paskui dar mokėti už VPN, tą VPN kaskart pasileidinėti kažką bežiūrint tai man to patogumo visai nebelieka. Tada gal tiesiog nueinu į torrentus, parsisiunčiu ir žiūriu, nes taip tiesiog tampa daug patogiau.

Čia labiau ne kovoti su visokiom linkomanijom reiktų, o daryti patį turinį legaliai prieinamesnį.
 
Buvo laikai, kai linkomanija buvo naudojamasi pastoviai, bet paskui tiesiog software perėjo prie subscription modelio ir taip kaina tapo prieinama ir nebeliko prasmės vargti ir žaisti su piratinėmis versijomis. Ką jau kalbėti apie saugumą. Niekada negali žinoti, ką ten piratinio parsisiųsi. Su muzika tas pats, atsirado visokie spotify kur susimoki subscription ir nereikia vargti su parsisiuntimu, o tiesiog įsijungi ir klausai. Filmai kaip ir muzika, atsirado visokie netflix.
Žodžiu jei vartotojui pateiki savo produkta lengvai legaliai prieinamą tai jis jį ir įsigys jei tik tam turės pinigų, o tie kurie neturi pinigų ir taip nėra tavo klientai ir tai, kad jie ten kažką nupiratina, tau nuo to blogiau nepasidaro, o tiesiog free marketingas ir tiek.
 
Gana įdomų straipsnį rašė Motherboard apie piratavimą ir kaip jis vėl grįžta.
Realus pavizdys iš mano gyvenimo. Praeitą mėnesį nurėjau pasižiūrėti Jack Rayan, pirma mintis buvo pasiimti kokį Netflix vėl (vėl, nes ten nėra ko žiūrėti kai esi priskirtas LT rinkai), bet jis šito serialo neturi. Google pasakė, kad jį turi amazon. Galvoju nusipirksiu tą amazon subscription mėnesiui ir jau už kokių 10 min žiūrėsiu šį serialą, bet LT rinkai jo nerodo, o aš jį vis tiek noriu pažiūrėti. Tai lieka arba koks thepiratebay arba openload. Žodžiu, turėjau pinigų, norėjau juos mokėti, bet nebuvo jokio patogaus būdo tai padaryti. Manau tokių atvejų pasitaiko ne man vienam, o kovojimas su piratavimu šių problemų visiškai nesprendžia.
 
Su žaidimas tas pats variantas. Kas ten nori vargi su piratinėmis versijomis, kai susimokėjus gauni švarią versiją be jokių virusų, o ir visus updates labai patogiai parsisiunčia ir praktiškai nieko daryti pačiam nereikia.

Čia labiau ne kovoti su visokiom linkomanijom reiktų, o daryti patį turinį legaliai prieinamesnį.
 
Buvo laikai, kai linkomanija buvo naudojamasi pastoviai, bet paskui tiesiog software perėjo prie subscription modelio ir taip kaina tapo prieinama ir nebeliko prasmės vargti ir žaisti su piratinėmis versijomis. Ką jau kalbėti apie saugumą. Niekada negali žinoti, ką ten piratinio parsisiųsi. Su muzika tas pats, atsirado visokie spotify kur susimoki subscription ir nereikia vargti su parsisiuntimu, o tiesiog įsijungi ir klausai. Filmai kaip ir muzika, atsirado visokie netflix.
Žodžiu jei vartotojui pateiki savo produkta lengvai legaliai prieinamą tai jis jį ir įsigys jei tik tam turės pinigų, o tie kurie neturi pinigų ir taip nėra tavo klientai ir tai, kad jie ten kažką nupiratina, tau nuo to blogiau nepasidaro, o tiesiog free marketingas ir tiek.
 
Gana įdomų straipsnį rašė Motherboard apie piratavimą ir kaip jis vėl grįžta.
Realus pavizdys iš mano gyvenimo. Praeitą mėnesį nurėjau pasižiūrėti Jack Rayan, pirma mintis buvo pasiimti kokį Netflix vėl (vėl, nes ten nėra ko žiūrėti kai esi priskirtas LT rinkai), bet jis šito serialo neturi. Google pasakė, kad jį turi amazon. Galvoju nusipirksiu tą amazon subscription mėnesiui ir jau už kokių 10 min žiūrėsiu šį serialą, bet LT rinkai jo nerodo, o aš jį vis tiek noriu pažiūrėti. Tai lieka arba koks thepiratebay arba openload. Žodžiu, turėjau pinigų, norėjau juos mokėti, bet nebuvo jokio patogaus būdo tai padaryti. Manau tokių atvejų pasitaiko ne man vienam, o kovojimas su piratavimu šių problemų visiškai nesprendžia.
 
Su žaidimas tas pats variantas. Kas ten nori vargi su piratinėmis versijomis, kai susimokėjus gauni švarią versiją be jokių virusų, o ir visus updates labai patogiai parsisiunčia ir praktiškai nieko daryti pačiam nereikia.

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Sveiki,
 
ir vėl aš čia su savo žaidimais! Šį kartą pristatau nedidelį gamejam projektas per 3 mėnesius virtusį gana neblogai išdirbtu arkadiniu žaidimu. Pirmas, kuriame nėra paršo personažo... kol kas. Išvaizda apgaulingai vaikiška, bet pereit visus 30 lygių (bus daugiau) reikės nevaikiškų nervų, reakcijos ir taiklumo. Yra ir keli nesibaigiantys kliūčių ruožai, bet su tais dar man reikėtų padirbėt. Ir built-in lygių kūrimo sistema, kuri leidžia sukurtus kambarius siųst į internetą ir parsisiųst turint unikalų kodą.
 
Android: https://play.google....snoutup.toaster
iOS; https://itunes.apple...pe/id1187726203
 
http://i.imgur.com/4r77E9Vl.png
 
 
Išbandykit... arba kam jaunesniam pasiūlykit! :) Jei turit
 
Gameplay video tingintiems siųstis:
 

Del revolut pinigu nezinau, nes ne Lietuviska imone, bet del payseros galit buti ramus laikomu pinigu, kad ir milijono...
Placiau apie sauguma:

tai jau pradek atlikineti, o ne cia chatink

Pritariu Karoliui ir prisidedu prie raginimo nebūti avimis – prieš stodami į vieną ar kitą poziciją domėkitės, ieškokite skirtingų nuomonių tam, kad galėtumėte susidaryti kaip įmanoma labiau tikrovę atitinkantį vaizdą.
 
Vienas iš tokių šaltinių – prieš keletą savaičių Europos Parlamente pasakyta Toomas Hendrik Ilves, Estijos prezidento, kalba (nepagailėkite 20-ties minučių, praturtėsite visapusiškai):
 

https://www.youtube.com/watch?v=CSuW4Ew1Wok&t=4m30s

Oi kaip smirda Šliužo lygio referendumais, oi kaip smirda. :) Kol kas neturiu laiko nagrinėt įstatymą ir debunkint šito bullet-listo, kur duodu 90%, kad yra nesąmonės, kad sulaukt daugiau balsuotojų. Paprastai, kai viskas būna pagrįsta, tai būna pateikiama ir įstatymo projekto citata, o ne tik bullet-listas. Bullet-listai patinka tiems, kurie siekia klaidint visuomenę, nes žino, kad niekas pačio įstatymo neskaitys.
 
Bet ok, atsiverčiam pirmą ir pagrindinį puslapį "kodėl turime pasirašyti": http://b3g.lt/birzelio-3-ios-grupe-kodel-turime-pasirasyti/
 
Kliūva už akių: "Apklausos patvirtina, kad 58% ES gyvenančių islamo išpažinėjų remia teroristinę „islamo valstybę“." - statistika iš šiknos. http://www.icmunlimited.com/data/media/pdf/New-EU-Comb.pdf - realus palaikymas siekia kelis procentus.
 
"Iki 80% į Europos Sąjungą plūstelėjusių nelegalių imigrantų yra aktyvūs jauni vyrai." - irgi netiesa. Skaičiai yra apylygiai ir didesniąją dalį sudaro moterys. "Aktyvūs jauni vyrai" sudaro 21.5% pagal UN. http://data.unhcr.org/syrianrefugees/regional.php
 
"Europos Komisijos vertinimu, per trejus metus į ES atvyks apie 5 mln. nelegalių imigrantų." - čia galima laikyt "pusiau tiesa", nors informacijos šaltinio (žinoma) nėra, bet EK prognozuoja, kad per 2016-uosius Europą pasieks 3 mln pabėgėlių, per tris metus galbūt ir logiška būtų tikėtis 5 milijonų.
 
Tai ką galima sakyt apie jūsų iniciatyvą, kai pirmi prieš akis stovintys faktai yra bullshitas (klaidingi)?! Kaip bet koks mąstantis žmogus gali pasitikėt jūsų bullet-listu be jokių citatų iš įstatymo teksto po tokių nesąmonių?
 
Šitas forumas jau ir taip atsikando visokių idiotiškų visuomeninių iniciatyvų, kur buvo klaidinami forumo nariai, todėl primygtinai siūlau prieš pasirašant bet kokią nesąmonę rastą internete pirmiausia
TIKRINKIT FAKTUS, parašyt straipsnelį su keistu bullet-listu ir netikra statistika gali bet kas, bet tai nereiškia, kad tai yra tiesa. Jeigu matot, kad kažkas iškart nesutampa, NEPASIRAŠINĖKIT ir žiūrėkit į pasiūlymą ULTRA-KRITIŠKAI, tik įsitikinę pateiktos informacijos teisingumu, spręskit ar norit, kad jūsų parašas būtų ant tokio pasiūlymo. Kiekvienas parašas yra labai svarbus tokiose iniciatyvose, dėl to turi būt dedamas labai atsakingai.
 
Kad ES turi problemų su migrantų kontrole yra faktas, bet tai nereiškia, kad laikas dėliot parašus ant visokių neaiškių iniciatyvų neįsitikinus jų teisingumu.

Sveiki,
Visai nesenai pasirodė mano Foundation 6 review, anglų kalba: https://www.devbridge.com/articles/foundation-6-an-advanced-template-review/
Tiems, kas tingi ar nenori skaityti angliškai - Lietuviškas straipsnio draft'as :)
 
 
Foundation 6 apžvalga
Aš neaiškinsiu, kas yra Foundation frameworkas - jeigu Jūs esate čia, vadinasi Jūs žinote, ko čia atėjote. Nemėgstu gaišinti žmonių laiko, tad viską pateiksiu atvirai ir kaip įmanoma labiau koncentruotai.
Visai nesenai, pasirodė šeštoji Foundation versija. Gamintojai žada daug naujovių, tad pasistengsime jas visas apžvelgti ir kritiškai įvertinti, kam jis geriausia tinkamas - mažoms svetainėms, enterprise sprendimams, o galbūt tai TAS įrankis, su kuriuo galima daryti viską?
 
Fun part
Kompanija “Zurb”, naujos versijos išleidimą supynė su dviejų parų countdown’u ir privertė visus nekantriai laukti. Sulaukus, mano veide pasirodė šypsena, nes tik išėjus final release - framework’as su advanced template (iš oficial page), tiesiog neveikė. Vėlesniuose builduose, klaidos buvo pataisytos, tačiau reikėjo laukti (kiek - nežinau, tačiau kitą dieną, parsisiuntus naują template - viskas veikė, visiškai buvo pakeistas settings.scss failas, kas yra akivaizdu, nes import’ai buvo sudėti netinkama tvarka). Dokumentacijos nebuvimas, 404 klaidos ir dar galybė kliurkų, apie kurias galite paskaityti čia:

 
Pykšt, pokšt, mes - pasiruošę
Setupinti projektą su foundation - tikras malonumas.
Zurb labai gerai padirbėjo ties tuo ir pradėti projektą Jums bus labai lengva. Galite rinktis net kelis variantus:
Galite parsisiųsti pilną foundation iš čia: http://foundation.zurb.com/sites/download.html/
Tame pačiame linke, galite pasidaryti custom build’ą (tikrai geras featuresas, tik pasigedau togglerių, kurie includeintų ir excludeintų visą grupę komponentų, kas priverčia spaudinėti labai daug checkbox’ų...)
Galite naudoti command line ar netgi Yeti Launch GUI (kolkas - Mac only)
Smagiausias pasirinkimas - Advanced Foundation template’as, kurį galite gauti čia: https://github.com/zurb/foundation-zurb-template
 
Kas dėžėje?
Aš pasirinkau advanced template opciją ir parsisiuntęs ją, tiesiog įvydžiau komandas (turėkite omenyje, jog jau turėjau node, bower ir gulp):

npm install bower install gulp
Tai tiek Jums tereikia, jog užkūrtumėte pilnai veikiantį projektą su foundation template.
Advanced template tikrai nustebino ir iš gerosios pusės. Čia yra viskas, ko Jums reikia patogiai pradėti dirbti su projektu. Jei esate dar tik pradedantis front-end pasaulyje - tai turbūt geriausia kas jums galėjo nutikti, nes greitai susipažinsite su automatizuotais task’ais ir viskas čia padaryta gana gerai (labai džiugu ir tai, jog foundation pagaliau perėjo prie gulp, vietoje grunt, kuris yra lanksesnis ir šiek tiek greitesnis).
Advanced template, be pačio foundation rasime šiuos features’us:


 
Libsass based sass kompiliavimas su css minifikavimu, autoprefixeriu ir kitomis gėrybėmis
Švari ir aiški projekto struktūra
Browsersync, kuris leis automatiškai refreshinti resursus ir visa tai bus daroma tarp visų jūsų device’ų
“Pages” taskas, kurį turbūt galėčiau pavadinti static page generatoriumi (nors gamintojas labai pabrėžia, jog tai nėra tai, tačiau tia yra tai :)). Jei esate girdėję apie Jekyll ar Hugo, tai jų mažytė alternatyva.
Styleguide generavimo taskas (markdown based)
Javascript concat taskas, tai man atrodo jau šiek tiek outdated. Requirejs, browserify ar webpack atrodytų patraukliau, tačiau turbūt norėta tiesiog išlaikyti viską kuo paprasčiau ir nenorima useriui kvaršinti galvos, nors js bundleriai/loaderiai šiuo metu - lyg ir savaime suprantamas dalykas.
Paveikslėlių minifikavimo taskas, su defaultiniais nustatymais (tiesą sakant, dabar jis daro nedaug, bet kas trukdo susikonfiguruoti?)

 
Out of the box, Jūs jau turite viską, ko reikėtų norint sėkmingai pradėti paprastą projektą. Viskas sukasi, juda ir kruta ir visa tai - vos per akimirksnį. Puiku!
 
Compatibility
Foundation 6 turi gana standartinį compatibility: IE9+ ir Android 2.3+, visų kitų, modernių browserių, palaikomos paskutinės dvi versijos. Gana įprasta kiekvienam projektui.
Sass features
Sass - svarbiausia foundation vieta, kuri turbūt ne vienam iš jūsų aktualiausia, kai svarstote, kurį front-end frameworką pasirinkti...
Tik įsijungus projektą, kodas atrodo tikrai neblogai. Laikomasi Scss-lint rekomendacijų, jei taisyklė pažeidžiama - čia pat kodas pažymimas custom scss-linterio markeriu, namingas aiškus, net nevartant dokumentacijos - tai jau labai gerai. Galbūt norėtūsi daugiau namespaceintų spalvų pavadinimų (IDE autocomplete’as lengviau padėtų gaudytis kode), šiek tiek pastovumo nameinant kintamuosius(kodėl header-color naudojamas vietoje heading-color, kai tuo tarpu settinant heading size, jau naudojamas “heading” namingas).
Sass Map’ai - palengvins Jūsų gyvenimą
Foundation konfiguracija, dėka Sass maps’ų yra itin lengva.
Norite susettinti savo projekto breakpoints?
http://prntscr.com/9j002r
Done.
 
O galbūt norite susettinti skirtingus heading dydžius, kiekviename breakpoint’e?
http://prntscr.com/9j0062
 
Lengvai susetupinsite buttonus, breakpointus ir headingus, viskas labai paprasta ir aišku, pasiektas tikrai didelis improvementas, tiek setupinant, tiek skaitant kodą.
Galbūt norisi tik daugiau mapsų - pvz global prefixed kintamieji irgi galėtų būt mape.
 
Grid’as
Grid’o sistema naujajame Foundation, tikrai geresnė(tačiau per daug niekas nesikeitė, jei naudojote Foundation 5 grid’ą, atsirado tik keli nauji features’ai), nei buvo prieš tai, lengvai konfiguruojama, gali naudoti tiek jau predefined klases, tiek naudoti mixinsus semantic grid’e, nestinti skirtingus grid’us vieną į kitą ir tai daryti lengvai, tačiau ši grid’o sistema nėra pati geriausia, jei jūs norite pilnavertiško ir lankstaus sass grid’o galimybių. Kodėl?
Teko išbandyti įvairias grid’o sistemas - foundation, neat ir susy ir galiu pasakyti, jog nei viena iš jų nėra bloga, tačiau susy turi tas savybes, kurios neribos Jūsų kodo ir štai dėl ko:
 
Visos prieš tai vardintos grid’o sistemos yra paremtos mixinais, kurie gražina tam tikrus css properties su nustatytais values arba turi “secret” variables, kurie, po ilgų kodo nagrinėjimų, gali jums pasitarnauti, tačiau susy kūrėjai ėjo kitu keliu ir nusprendė vartotojui suteikti visišką laisvę - jie leidžia gražinti css reikšmes per funkcijas. Būtent tokios sistemos leidžia iššlifuoti jūsų grid’ą iki tobulumo ir neriboja jūsų fantazijos (o kas, jeigu developeris nori grid width property panaudoti lighten mixin’e, be gutter? Ok, gal palyginimas gal ir nėra pats geriausias, bet būtent tai ir yra laisvė - turėti laisvai prieinama funkcijų rinkinį, kurį galėtum panaudoti kur tik tu nori). Žodžiu, Foundation tikrai pasistengė, tačiau Sass based grid’as yra vienas pagrindinių frameworko arkliukų, o grid sistemų - tikrai galima rasti geresnių. Taip, Susy turėjo performance problemų, tačiau jau 2015 ir Sass mes buildiname libsass pagalba, naudodami gulp, o Susy apsitvarkė savo lauką ir ženkliai pagerino compilation performance.
Foundation taip pat turi flex-box grid’ą, su kuriuo galima susipažinti čia:
http://foundation.zurb.com/sites/docs/flex-grid.html
 
Functions and mixins
Foundation pasitinka mus su keturiom funkijų grupėm ir dešimčia mixinų (http://foundation.zurb.com/sites/docs/sass-functions.html).
Funkcijų grupės yra:


 
Spalvų
Selektorių
Vienetų (units)
Reikšmių (values)

Mixin’ai ir funkcijos yra gana standartiniai ir nieko išskirtinio čia nerasite. Prie įdomesnių variantų galima priskirti nebent “hamburger” menu mixiną, smart-scale, kuris atskiria ar tai tamsi spalva ar šviesi ir atitinkamai ją pašviesina ar patamsina, remCalc’as.
Kaip bourbon useris, aš čia pasigedau emCalc’o, animacijų easing’o, text-ellipsis funkcijos ir kitų malonių dalykėlių, kurie palengvina kasdieninį darbą.
Custom easing’o funkcijų nebuvimą šiek tiek kompensuoja motion UI, tačiau jis nėra toks lankstus, kaip norėtusi, nes turi gana griežtai apibrėžtą efektų ir nustatymų struktūrą.
 
Pagalbinės klasės, resetai ir nustatymai
Jei esate tik pradedantis front-end pasaulyje, tai Foundation Jums puikiai tiks, kaip pirmasis frameworkas arba mokymosi šaltinis.
Teisingai setinamas line height (unitless), mane iškart nuteikė teigiamai :)
Čia tikrai yra ko pasimokyti ir jei tik pradėjote savo front-enderio kelią - panagrinėti šį kodą tiesiog būtina.
Helper klasės ir jau prestyled komponentai padės, jei tiesiog darote produkto prototype. Realiame projekte, to vengčiau, tačiau, jei visko reikia čia ir dabar - tai puikus pasirinkimas.
 
Panini
Panini, tai lyg static site generatorius, labai panašus į Hugo ar Jekyll, tik daug, daug paprastesnis.
Tai yra tik mano nuomonė, bet šiek tiek keista, kai Zurb tiesiog stengiasi išrasti ratą iš naujo. Aš pasiliksiu savo žodžius pabaigai, tačiau Panini galima palyginti su manimi ir Usanu Boltu bėgime. Taip, aš irgi bėgioju, tačiau tiesiog negaliu skirti bėgimui tiek pastangų, kiek jų skiria profesionalus bėgikas. Tas pats ir čia - Panini nėra blogas, tačiau įrankiai kaip Jekyll ar Hugo leis išspręsti didesnį spektrą problemų, kai Jums to reikės. Taip, galbūt Jūs darote tik paprastus projektus ir Panini bus tai, ko Jums reikia, tačiau visada geriau būti pasiruošus ir turėti didesnį ir geresnį įrankių arsenalą.
Hugo yra tiesiog visa galva prnašesnis ir turi tokias funkcijas, kaip:


 
Prety urls
Themes
Custom error pages
Custom functions
Sitemap generation
Shortcodes

ir begalė kitų privalumų, apie kuriuos galite paskaityti čia: https://gohugo.io/overview/introduction/
Tad, jei einate atlikti darbo, būkite tikri, jog savo arsenale, turite tinkamus įrankius.
 
Javascript organizacija, componentai & Motion UI
Organizacija
 
Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai foundation template, tiesiog concatenateina failus į vieną failą ir nenaudoja loader’ių, tokių kaip requirejs, webpack and browserify. Iš vienos pusės tai gerai, nes nesudėtingam projekte, vartotojui nereikia sukti galvos ir suprasti, kaip jie veikia. Iš kitos pusės, loaderiai jau yra tapę butinybe. Browserify, webpack and bent jau requirejs tikrai palengvins jūsų darbą su javascript.
Jeigu nesate tikri, kam to reikia, jūs galite perskaityti mano kolegos straipsnį čia: https://www.devbridge.com/articles/understanding-amd-requirejs/
 
Plugins
Foundation 6 išleistas su septyniais pluginsais:
Abide - skirtas formų validacijai. Jo atitikmuo būtų jQuery validation.
Equalizer - pluginsas skirtas sulyginti div’ų aukščiams (nors aš tokios praktikos vengčiau).
Interchange - naudingas pluginsas, kuris leis jum krauti resursus, priklausomai nuo device width. Tikrai neblogas pakaitalas srcset’ui.
Orbit - vargšas Orbit slideris, vis neranda savo vietos. Išmestas iš Foundation 5, su naująja versija jis ir vėl grįžta. Description’as sako, jog tai “The slider you want, the slider you need.”, tačiau lyginant su lyderiais slickJs ar bxSlider, Orbit slideris nėra net vienoje saulės sistemoje su savo konkurentais. Skurdus funkcionalumas, tačiau wireframe’ams - puikiai tiks.
Reveal - tai visai neblogas modal window sprendimas, turi nemažai optins’ų ir callbackų. Naudoti jį irgi gana paprasta, tačiau jei norėsite labiau valdomo sprendimo, rekomenduoju šį:
https://github.com/tkirda/modal-box
Čia rasite didesnę eventų įvairovę, modalų templeitinimą, grupavimą, jau integruotus preloaderį ir t.t.
 
Toggler - turbūt geriausias jūsų draugas ruošiant produkto prototipus. Nurodot kaip toglinti ir kas togglina - done, daugiau jokių custom scriptų elementų togglinimui. Paprastas, universalus ir naudingas.
Sticky - esate daug kartų darę sticky headerius ir programavę custom logiką? “Sticky”, kaip[ ir toggler, man tikrai labai patiko. Galite nurodyti kuriame breakpoint’e veikti, ką stickinti, nurodyti marginus, iki kada stickinti elementą ir t.t. Tikrai gerai apgalvotas ir išdirbtas pluginsas su aiškia dokumentacija.
 
Motion UI
Motion UI yra stand-alone library, kuri panaudota Foundation componentuose, tokiuose kaip Toggler, Reveal ar Orbit.
Motion UI turi pagrindinius penkis tranzicijų tipus: slide, fade, hinge, scale ir spin, kuriuos galite papildomai editinti per sass mixinus.
Ko aš čia labiausia pasigedau, tai:
Dabar elementas hidinamas ir rodomas su inline style’u. Žinant, kad responsive saite display property tikrai gali keistis, frameworkas jus vers naudoti important flagus, kas nėra gera praktika.
Nėra integruotų, jqueryUI artimų sass/css easingų
Predefined tranzicijos tikrai nekelia daug susižavėjimo (apskritai, naudojamos atrodo tik slide, fade ir scale, bet gal aš esu per daug priekabus)
Įvertinti galite čia: http://foundation.zurb.com/sites/docs/motion-ui.html
 
 
Ko pasigedau
Foundation frameworke aš pasigedau dviejų dalykų - brandos ir koncentracijos.
Vėl sugražintas orbit slideris (apskritai, ar tikrai foundation’e reikia tiek daug javascript componentų?), kurio alternatyvos rinkoje - žymiai stipresnės. Jei lygintume SlickJS su Orbit, pastarąjam tektų tik susigūžus tūnoti kamputyje. Tokie įrankiai, kaip panini irgi nesuteikia tvirtumo.
Framework’as taip pat nepasiūlo ir jokio spriting solution’o (nei svg, nei png nei dar kokio, nors spritinimas jau yra “must have”), kas būtų tikrai neblogas žingsnis pirmyn.
Lankstesnė grid’o sistema irgi būtų ne pro šalį.
Kai kurie sprendimai, tikrai pasiteisinę, bet nemaža dalis komponentų, toks vaizdas, jog čia yra tik tam, kad sudarytų įspūdį, jog frameworkas siūlo labai daug, tačiau visur galima pastebėti tam tikrus neišbaigtumus.
 
Finalinės mintys
Mano mintys apie Foundation 6 yra dvejopos. Taip, tai tikrai yra neblogas “out of the box” sprendimas, su juo galima pradėti dirbti iškart, tačiau kitas klausimas - ar tai tikrai tas sprendimas, kurio pagalba pasieksime geriausių rezultatų? Mano manymu - ne.
Jokiu būdu nesakau, jog neturėtumėte naudoti foundation, tačiau custom sprendimas pasitvirtins tikrai geriau, jei siekiate turėti visišką laisvę ir turėti visus geriausius įrankius.
Mano nuomone, foundation 6 komponentus galima būtų pakeisti taip:
Grid system - Susy framework
Mixins - Bourbon framework
Panini - Hugo arba Jekyll (aš rinkčiausi Hugo, vien dėl jo žaibiško greičio)
Kada naudoti custom sprendimą, o kada foundation yra gera idėja?
Jei būčiau vienišas front-end developeris, kuris turėtų taikytis prie daug ir mažų projektų, kurie, greičiausia bus paremti Foundation ar Bootstrap frameworkais, o ir laiko dideliems technologiniams žygiams neturėčiau - Foundation tikrai būtų labai geras pasirinkimas.
Foundation taip pat puikiai tiks, jei jūs turite limituota laiko tarpą ir Jums reikia kuo greičiau suręsti applikacijos prototipą, nes frameworkas turi begalę out of the box sprendimų ir jum tiesiog nereikia apie juos daug galvoti.
Jei man reikėtų dirbti didelėje organizacijoje ir aš žinočiau, jog projektas bus developinamas ilgai, o reikalavimai jam - patys didžiausi, tuomet rinkčiausi custom framework, nes geriausio sprendimo, kuris apjungtų visus geriausius rinkos žaidėjus, tiesiog “out of the box” - nėra.
Bent kuriuo atveju, tai tikrai dėmesio vertas produktas ir sekti tolesnes Foundation vystymosi kryptis - tikrai verta.

kalėdų proga biškį parinkau. visokių čia bus, ir statybos, miško temom, ir šiaip link verslo biškį. daug kur galima ir www įkelt
 
http://rekvizitai.vz.lt/
http://www.info.lt
http://www.atradau.lt
http://kaunas21.lt
http://www.ringo.lt/
http://www.118.lt/
http://www.verslas-info.lt/
http://www.visainfo.lt/
http://infobirza.lt/
http://www.europages.lt/
http://imoniugidas.lt/
http://www.tikrai.lt/
http://online.lt
http://www.miestas24.lt
http://www.statyba.lt
http://imones.pop.lt/
http://imoniuinformacija.lt/
http://www.miestas.lt/
http://www.in7.lt/
http://imoniuinfo.lt/
http://www.manouab.lt/
http://www.lsb.lt/
http://vmainai.lt/
http://www.savoverslas.lt/
http://www.verslorinka.lt/
http://www.agrolietuva.lt
http://savasmeistras.lt/
http://www.baldai.com
http://www.visi-metalai.lt/
http://www.uabinfo.lt/
http://www.kursurasti.lt/
http://bizin.lt/
http://irankiaiverslui.lt/
http://www.ukioklubas.lt
http://skelbimaistatybos.lt/
http://vip-katalogas.com/
http://www.prim.lt
http://versliukai.lt/
http://www.prekiukatalogai.lt
http://www.apstatyba.lt
http://www.infobaldai.lt/
http://www.menoerdve.lt/
http://www.mediena.net/
http://www.eurolist.eu/
http://meistroplius.lt
http://nuopamatu.lt
http://www.viskasstatybai.lt/
http://www.santarve.lt/
http://www.meistras.com/
http://www.imoniurekvizitai.lt/
http://www.mediena24.lt/
http://www.imoniukontaktai.lt/
http://www.infostatyba.lt/
http://www.visasverslas.lt/
http://www.anonsas.lt/
http://www.viskas.lt/
http://vilnius21.lt/
http://www.ltkatalogas.lt/
http://www.spec.lt
http://www.jumsinfo.lt/
http://www.miestugatves.lt/
http://www.1588.lt
http://imones.lrytas.lt/
http://www.diena.lt/katalogas
http://www.infoplius.lt/
http://www.infolinija.lt/
http://imones.org/
http://www.visalietuva.lt/
http://www.apie.biz
http://www.statybaplius.lt/
http://imoniukatalogai.lt/lt
http://bizin.eu/
http://imoniukatalogas.info/
http://geltoni.lt/
http://www.manreikia.lt/
http://www.imones24.lt/
http://www.infotakas.lt/
http://www.versloakcija.lt/
http://www.1551.lt/
http://lt.lt.allconstructions.com
http://www.imoniuzemelapis.lt/
http://www.build.Lt
http://www.visos-imones.lt
http://www.lrimones.lt/
http://www.e-lietuva.net/
http://www.interjeras.lt/
http://lithuania.baltic-leads.com/lt/
http://www.business-baltics.com/
http://elibrary.lt/
http://baltinfo.lt
http://www.statybajums.lt/
http://1616.lt/
http://www.verslosavaite.lt/
http://www.vizitinekortele.lt/
http://www.maps.lt/
http://chamber.lt/
http://www.lietuva.gov.lt
http://beta.lt
http://www.architektura.lt/
http://www.miskobirza.lt
http://www.statybunaujienos.lt
http://www.statybukonkursai.lt
http://www.parduodaimone.lt
http://www.arch.lt/
http://www.traders.lt/
http://renginiai.epirk.lt/
http://www.tikreklama.lt/
http://nvokatalogas.lt/
http://www.viss.lt
http://bevisible.lt/
http://paramaverslui.eu/
http://www.auto.lt/
http://www.perkraustymas.com/
http://raskimone.lt/
http://www.ltexport.info
http://www.woody.lt/
http://medukas.lt/
http://www.wood-trade.lt
http://wwww.medziosandelis.eu/
http://www.medis.lt
http://www.daraupats.lt/
http://gaminama.lt/
http://savasukis.lt/
http://www.renovacija.lt/
http://www.contract.lt

Labas vakaras! Norėčiaupristatyti Chrome/Firefox plėtinį, skirtą alternatyvių antraščių siūlymui naujienųportaluose (šiuo metu delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt). Jo pagalba galėsite pakeistineinformatyvią bei buką straipsnio antraštę į savo, o ją savo ruožtu matys visikiti plėtinio naudotojai.
 
Plėtinį galite parsisiųsti iš http://siulykantraste.lt/ arba https://chrome.googl...ighmjiijopaafde.
 
Laukiu nuomonės apie įrankį arba pasiūlymų ateičiai.

O dabar pažiūrėkim iš realios pusės.
 
Aš pilnai sutinku, kad yra sovietinis mąstymas, kad be aukštojo mokslo tu esi beveik lygus išmatų kalnui. Bet neskubėkit teisti, prie to prieisim.
 
Pas mus yra įprasta, kad žmogus jau 10-tos klasės pabaigoje žino, kurį universitetą pasirinks, tačiau ar ten pateks - jis nežino. Susirenki pagal tų metų universiteto reikalavimus pamokas ir po metų sužinai, kad nemaža dalis jų pasikeitė arba pasikeitė reikalavimai ( iš B į A lygį ). Tada tave apima apmaudas ir ieškai alternatyvos - universiteto. Bet kodėl? Paminėsiu "geriausią" mokyklą Šiauliuose - Janonį. Ten mokytojai kalba, kad jeigu pateksi į kolegiją arba profesinę mokyklą tu tapsi ##### ir visą gyvenimą tavęs niekas nekęs (taip, yra mokytojų, kurie taip kalba). Bet ši tendencija ne tik ten - ne viena mokykla turi tokių mokytojų, kurie dievina universitetą ir tave stumia į jį. Bet kas iš to? Kai man taip pasakydavo - visada atkirsdavau, kad jau dirbu ir diplomo niekas nepaprašė, tačiau iš manęs visada juokdavosi, kad be diplomo aš daugiau 600LT uždirbti niekaip nesugebėsiu, nes niekam nebūsiu reikalingas. Deja, bet taip nėra. Uždirbu šiuo metu daugiau, nei draugai, kurie jau baigę aukštąsias studijas neranda darbo pagal specialybę - niekas jų tiesiog nenori. (visai kita istorija jei baigei profesinę arba kolegiją)
 
Taigi, pirma reikėtų ne universitetų skaičių mažinti, o vyresnių žmonių mąstymą keisti. Mano tėvai, lygiai taip pat kaip ir visi tėvai aplink man pastoviai kartojo: Pabaik bet kokį universitetą, kad tik gautum diplomą ir gerą darbą. Nepykit, bet jei mane traukia IT aš tikrai nesiruošiu baigti vadybos. (kas be ko, prie to prieisime) Taigi realiai renkuosi studijas, kurios man tinka ir patinka.
 
Dabar kodėl visi sėdi be darbo? Hm, turbūt dažniausiai prastos profesijos pasirinkimas paskatintas tėvų. Draugė labai nori studijuoti grafinį dizainą, tačiau jos mama vis kartoja - stok į Vadybą, nes gausi darbą ir būsi vadybininke (gausi "gerą" algą). Juokingiausia tai, kad jos mamai taip pat yra sunku rasti vadybininkės darbą. Dabar pagalvokim kodėl? Vadybininkų yra per daug! Rinka perpildyta arba vadybininkai yra niekam tikę. Tiesiog yra specialybių, kurių šiuo metu yra per daug ir mokytis jas yra nesąmonė.
 
Na, o grįžtant prie temos, tai aš esu už visu 100%, kad padarytų ne tik 7, bet ir 9. Kad atšoktų noras visiems studijuoti būtent universitete. Žmonės, yra tikrai daug pasirinkimo ir dejuoti, kad neišsilaikau yra nesąmonė. Žinokit savo galimybes ir nešokit aukščiau bambos. Juo labiau pažiūrėkit kiek procentaliai atkrenta po pirmo semestro mokinių universitete. Kažkas ten ne to sakysit? Ne, viskas ok. Tiesiog ateina tie, kurie mokyklą baigė su 4-tais ir tikisi, kad universitete išsisuks, bet deja...

Tie, kurie čia kabinėjasi prie rašybos, pasakykit man nuoširdžiai, Jūms išvis yra aktuali ta informacija kuri pateikiama knygoje? Jums knygos rašyba ir stilistika yra svarbesnė ar informacija kuri yra pateikiama knygoje? Galit pasidalinti nors viena savo parašyta knyga, ar vis dar tobulinate savo rašybos ir stilistikos įgūdžius?
 
Nežinau kaip Jums, bet man svarbi informacija ir kol ji yra parašyta suprantamai ir suskaitomai, man tai nėra didelio skirtumo jei ten yra rašybos ir stilistikos kalidų. Visgi man svarbi informacija, o ne tai kaip žmogus rašo.
 
Sutinku, Povilas galėjo nusamdyti žmogų, kuris visa tai būtų sutvarkęs, bet ar tai būtų įtakoję didesnius pardavimus?

Tie, kurie čia kabinėjasi prie rašybos, pasakykit man nuoširdžiai, Jūms išvis yra aktuali ta informacija kuri pateikiama knygoje? Jums knygos rašyba ir stilistika yra svarbesnė ar informacija kuri yra pateikiama knygoje? Galit pasidalinti nors viena savo parašyta knyga, ar vis dar tobulinate savo rašybos ir stilistikos įgūdžius?
 
Nežinau kaip Jums, bet man svarbi informacija ir kol ji yra parašyta suprantamai ir suskaitomai, man tai nėra didelio skirtumo jei ten yra rašybos ir stilistikos kalidų. Visgi man svarbi informacija, o ne tai kaip žmogus rašo.
 
Sutinku, Povilas galėjo nusamdyti žmogų, kuris visa tai būtų sutvarkęs, bet ar tai būtų įtakoję didesnius pardavimus?

Gerą vakarą!
 
Šią ilgą savaitę teko ne vieną ir ne penkis kartus kurti nginx + PHP serverį, tad sugalvojau, kad pasidalinsiu su visais savo "formulėmis". O čia, velnias žino, gal kas ir ką geresnio bus sugalvojęs.
 
Straipsnelyje rašau būtent apie nginx paruošimą, PHP (na, PHP-FPM) ir MySQL instaliavimą ir privertimą dirbti kartu.
 
Nieko super įmantraus. Atrodo, kad net per daug prirašiau, nes iš tiesų, visas tas komandas galima per mažiau ne i 5 minutes padaryti, o rašiau tikrai daug ilgiau.
 
Straipsniukas: http://andriaus.lt/lengviausias-nginx-php-mysql-serveris/
 
Kaip jūs šį reikalą tvarkoj?
Gal kažką pamiršau? Na, žinot, jei tenka bent kelis kartus per savaitę daryti, gal ir verta kažką patobulinti, kad būtų lengviau ir DAR greičiau.

Tie, kurie čia kabinėjasi prie rašybos, pasakykit man nuoširdžiai, Jūms išvis yra aktuali ta informacija kuri pateikiama knygoje? Jums knygos rašyba ir stilistika yra svarbesnė ar informacija kuri yra pateikiama knygoje? Galit pasidalinti nors viena savo parašyta knyga, ar vis dar tobulinate savo rašybos ir stilistikos įgūdžius?
 
Nežinau kaip Jums, bet man svarbi informacija ir kol ji yra parašyta suprantamai ir suskaitomai, man tai nėra didelio skirtumo jei ten yra rašybos ir stilistikos kalidų. Visgi man svarbi informacija, o ne tai kaip žmogus rašo.
 
Sutinku, Povilas galėjo nusamdyti žmogų, kuris visa tai būtų sutvarkęs, bet ar tai būtų įtakoję didesnius pardavimus?

Pas mane panašus atvejis. Naudoju windows tik, todėl, kad neina ant linux kai kurių reikiamų programų pasileisti ir patogiai su jomis dirbti. Jei jų nereiktų tai pilnai su Ubuntu darbuočiausi ir problemų neturėčiau.

Pas mane panašus atvejis. Naudoju windows tik, todėl, kad neina ant linux kai kurių reikiamų programų pasileisti ir patogiai su jomis dirbti. Jei jų nereiktų tai pilnai su Ubuntu darbuočiausi ir problemų neturėčiau.

Man tai asmeniškai yra du skirtingi dalykai, kai mano kompiuterio OS taip agresyviai renka apie mane duomenis ir kai koks facebook ar kokia kita pavienė programa renka tuos duomenis.
 
Aš asmeniškai atsirenku ką aš tame facebooke postinu, ką laikinu ir t.t. ir man ten ta info kad ir vieša bus nelabai kokios įtakos turės. Visai kitas dalykas yra kai OS duomenis renka apie tai ką veikiu su kompiuteriu, kas man yra vsiškai nepriimtina. Tuo labiau kai tai daro vieną įmonė, o dėl tokių didelių duomenų kiekiu ji tampa didesniu taikiniu įsilaužimams. Ir galit nesakyti, kad čia kažkokia paranoja, tiesiog tai realybė, kuri anksčiau ar vėliau nutiks ir tada iš to pačio Microsoft išgirsim tik "ups, sorry, čia taip netyčia nutiko".
 
Iš paranojos pusės verčia susimąstyti ir tai kad ten amerika ir ten viriausybė duomenis agresyviai renka (nesakau, kad kitos nerenka) ir išmušinėja juos iš kompanijų ir neleidžai apie apie tai net prasitarti. Tiesa sakant toks duomenų trackinimas tiesiogiai per OS, prisidengiant visais tais gražiais funkcionalumais, tiesiog rojus jiems. Nebus taip, kad praėjus metams ta pati viriausybė finansuos dar keleta metų nemokamą atsinaujinimą į WIN 10? Čia gi jiems nuostabus duomenų rinkimo aparatas.
 
Taip pat jei neklystu, tai kai kuriuos nustatymus gali padaryti "off" tik tuo atveju jei turi enterprise versiją.