vilima

Žiūrint kokį apskaitos principą naudojate:
1. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju ir/arba savo individualiai veiklai nėra priskyręs ir joje nenaudoja ilgalaikio turto, pajamos pripažįstamos pinigų apskaitos principu, t.veikla y. pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas atlygį gauna grynaisiais pinigais, pinigai pervedami į jo sąskaitą banke ar pan.
 
2. Kaupimo apskaitos principas numato, kad pajamos laikomos uždirbtomis tada, kai produkcija yra parduota, o paslaugos suteiktos, neatsižvelgiant į tai, ar pirkėjai už šias prekes (paslaugas) sumokėjo, ar ne.

Juk turi buti kazkokie prekiu kodai ar pan. Galite Excel pasidaryti lentele su visomis prekemis ir zymetis kada ir kiek gauta prekiu, kokia savikaina, uz kiek ir kada parduota ir pan. Tada metu gale uzteks tik sutikrinti jusu popierinius duomenis su realiais. Matysite kokios buvo islaidos, pajamos ir t.t.

gal kam pravers 2012m seminaras
 
http://www.nisc.lt/l...okestinimas.pdf

Neleidžiami atskaitymai į žurnalą netraukiami, nes žurnalo duomenų pagrindu yra apskaičiuojamas IV apmokestinamosios pajamos: reiškia žurnale yra tik tos pajamos, kurios gautos iš IV ir išlaidos kurias galima atimti iš IV pajamų.

Tai logiškiausias variantas.

Visų pirma kyla klausimas, kodėl jūs ketindami vykdyti veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį nenorite steigti tikrosios ūkinės bendrijos?
http://www.utenosvic.lt/lt/pages/view/?id=721
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=414595
 
Ir vis dėlto, jei norėsite dirbt abu asmenys pagal individualią veiklą, dirbti teks pagal jau jūsų aprašytą schemą: t.y. vieną prekę perka ir parduoda vienas, kitą kitas.
Arba visas prekes perka vienas, tada kitam parduoda dalį prekių už savikainą ir tada abu parduoda savo dalis.
 
Kažkokių tai specifinių reikalavimų apskaitai, jei pasirašysite jungtinės veiklos sutartį, nėra.
Kiekvienas vis tiek privalo vesti savo apskaitą, pagal šitą nustatytą tvarką"
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=373429
 
Jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta notarine forma tais atvejais, kai ją sudarantys partneriai kartu sudaro CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1,3 punktuose numatytus, t.y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorius arba sandorius, kuriems notarinę formą nustato konkrečios CK normos.
 
Jungtinės veiklos sutartis turi būti privalomai įregistruota, jeigu ji yra sandoris, kuriam įstatymo nustatytas privalomos teisinės registracijos reikalavimas.
 
 
 
Taip, įrašus žurnale reikia dayti pagal jūsų paties parašytą schemą.

I. kvito apacioje parasyta
1 egz. – prekių (paslaugų) pirkėjui.
2 egz. – prekių (paslaugų) pardavėjui.
Mes pirkome tokiu kvitus, kur israsai viena, o ant kito nukopijuoja (kalkes principu)
1 egz. –BALTAS prekių (paslaugų) pirkėjui.
2 egz. – GELTONAS prekių (paslaugų) pardavėjui.
II. issiuntus prekes pirkejui, paimam pasto ceki ir prisegam prie to uzsakymo saskaitos (nezinau, kaip daro kiti, bet mums taip paprasciau: ir tvarkant buhalterija ir galim bet kada pamatyti, kada buvo issiustas uzsakymas ir pan)

Mes naudojame prekiu pirkimo-pardavimo kvita
http://www.vmi.lt/fo.../pdf/FR0508.pdf

Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį. Inventorizacija įforminama laisvos formos dokumentu, kuriame turi būti nurodomas neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų gamybai medžiagų, detalių kiekis, įsigijimo kaina, suma. Inventorizacijos dokumento duomenys įrašomi į žurnalą, į 6 skiltį įrašoma suma su minuso ženklu. Kito mokestinio laikotarpio pradžioje žurnale daromas toks pat įrašas su pliuso ženklu; (http://www3.lrs.lt/p...c_l?p_id=373429)

Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį. Inventorizacija įforminama laisvos formos dokumentu, kuriame turi būti nurodomas neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų gamybai medžiagų, detalių kiekis, įsigijimo kaina, suma. Inventorizacijos dokumento duomenys įrašomi į žurnalą, į 6 skiltį įrašoma suma su minuso ženklu. Kito mokestinio laikotarpio pradžioje žurnale daromas toks pat įrašas su pliuso ženklu; (http://www3.lrs.lt/p...c_l?p_id=373429)

Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį. Inventorizacija įforminama laisvos formos dokumentu, kuriame turi būti nurodomas neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų gamybai medžiagų, detalių kiekis, įsigijimo kaina, suma. Inventorizacijos dokumento duomenys įrašomi į žurnalą, į 6 skiltį įrašoma suma su minuso ženklu. Kito mokestinio laikotarpio pradžioje žurnale daromas toks pat įrašas su pliuso ženklu; (http://www3.lrs.lt/p...c_l?p_id=373429)