Edviuxas

Man tai šiek tiek kvailai atrodo, kai beveik visi kaip susitarę šaukia, kad universitete visiškai nieko naudingo nemoko, tačiau pateikia absoliutų nulį argumentų ir pavyzdžių.
 
Aš papasakosiu iš savo patirties. Artėjant bakalauro mokslų pabaigai įsidarbinau į į vieną įmonę praktikai. Vos praėjus savaitei nuo darbo pradžios davė suprogramuoti mikroservisą. Programavom su Scala funkcinio programavimo kalba, su kuria mus supažindino 6 semestre, modulyje „Programavimo kalbų teorija“. Jeigu nebūčiau turėjęs šio modulio, tai tikrai nebūčiau sugebėjęs iš karto programuoti funkciniu stiliumi (be to, funkcinis programavimas nėra viso labo programavimas su funkcijomis, o kur kas daugiau).
 
Kuriamam mikroservisui reikėjo duomenų bazės pasirinkom NoSQL duomenų bazę. Kadangi apie SQL turėjom visą modulį „Duomenų bazės“ (4 semestras) plius papildomai buvo trumpai aptariamos duomenų bazės daugelyje kitų modulių, tai nekilo klausimų, kas tas SQL ir kas tas NoSQL.
 
Nori nenori, beveik visi mikroservisai turi kokį nors API, ir dažniausiai tai būna RESTful. Modulis „Saityno taikomųjų programų projektavimas“ buvo būtent į tai ir orientuotas. Čia išmokau, kuo skiriasi RESTful API nuo to, ką kiti laiko RESTful API. Nuo pat pradžių savo komandoj buvau geriausiai suvokiantis REST'ą, kai tuo tarpu kiti kūrė kažką panašaus į RESTful API. Be to, šiame modulyje mums dėstyti ateidavo po programuotoją iš NFQ ir DevBridge – manau, jie turėtų bent kiek nuvokti, ko reikia programuojant tikrame darbe.
 
Žinoma, kuriant programas reikia parašyti ir keletą automatizuotų testų. Su TDD mus supažindino modulyje, kurį paminėjau ankstesnėje pastraipoje, o konkrečiai rašyti testus ir padirbėti su issue'sų registravimo sistemomis teko 7 semestro modulyje „Programų sistemų testavimas“.
 
Be abejo, mikroservisas turi sugebėti vienu metu apdoroti keletą užklausų. Su lygiagretumu susipažinom modulyje „Lygiagretusis programavimas“. Ir nors Scala mums leidžia išvengti kai kurių su lygiagretumu susijusių problemų, bet prireikus kažkokios sudėtingesnio lygiagretumo turėčiau šiokį tokį suvokimą, kaip tai spręsti. Be to, per šį modulį teko palyginti, koks skirtumas, kai skaičiavimus leidi ant CPU ir ant GPU.
 
Vienu metu dirbant mūsų ofise buvo užėjusios kalbos, kad būtų gerai susiburti į burelį ir pasimokyti design pattern'ų – tarkim kiekvienas pasiima po vieną design pattern'ą jį išmoksta ir vėliau pristato kitiems. Dauguma buvo nustebę, kad būtent aš 7 semestre turėjau modulį apie tai – „Objektinis programų projektavimas“ (What?!! Universitete design pattern'ų moko?!!).
 
Darbe daug tenka dirbti su Linux OS (beveik visos mūsų prižiūrimos mašinos sukasi ant CentOS). Per modulį „Operacinės sistemos“ susipažinom su ne tik kaip veikia operacinės sistemos, bet ir su Linux terminalu bei įvairiomis jo galimybėmis.
 
Dar turėjau modulį „Informacinių sistemų kūrimas karkasais“. Čia susipažinau su vienu iš PHP karkasu (nors gyvenime neplanuoju programuoti PHP) bei MVC pattern'u. Iš čia susidariau suvokimą, kodėl reikia atskirti duomenis, veiksmus su jais bei duomenų atvaizdavimą ir kaip tai padaryti.
 
Paskutiniuoju metu prireikė darbe pabraižyti UML diagramų, kad galėtumėm geriau suvokti kaip veikia mūsų prižiūrima sistema ir kokios yra galimos rizikos. Su UML'o diagramomis susipažinome modulyje „Programų sistemų analizės ir projektavimo įrankiai“, bet teko jas panaudoti ir nemažai kitų modulių.
 
Turėjau pasiėmęs modulį „Kompiuterių tinklų ir interneto sauga“ – teko pačiam palaužyt silpnai apsaugotas svetaines. Dabar man pačiam kuriant programinę įrangą turiu jau šiokį tokį suvokimą, kurios vietos gali būti nesaugios.
 
Turėjom modulį „Skaitiniai metodai ir algoritmai“. Kaip vėliau supratau, čia buvo lengva įžanga į mašininį mokymą (o dabar mašininis mokymasis yra beveik visur ir kiti iš jo uždirba milijonus).
 
Buvo modulis „Algoritmų sudarymas ir analizė“ kuriame nagrinėjom įvairius algoritmus, susipažinom su dinaminiu programavimu ir big-O notacija (nors su visu šituo aš jau buvo susipažinęs mokykloje). Galiu garantuoti, kad dauguma tokių savamokslių net neįsivaizduoja, ką reiškia O(n), O(log n) ar O(n^2). Modulyje „Duomenų struktūros“ teko susipažinti su bazinėmis duomenų struktūromis. Tiek bazinių, tiek sudėtingų duomenų struktūrų suvokimas itin svarbus viename iš mano hobių.
 
Žinoma, turėjom nemažai matematikos ir fizikos. Tiesiogiai šito darbe kaip ir nepritaikiau, nes darbas nelabai su tuo susijęs. Bet mane tiek matematika, tiek fizika domino ir žavėjo nuo mokyklos laikų, o ir matematiką sugebėjau pritaikyti hobyje, apie kurį jau užsiminiau praeitoje pastraipoje.
 
Labai patiko modulis „Kompiuterinė grafika“. Pakankamai neblogai praplėtė suvokimą, kaip veikia GPU ir kaip vaizdas atsiduria ekrane (tiek 2D, tiek 3D). Modulyje „Robotų programavimo technologijos“ teko sukonstruoti Lego robotą (vėliau teko sudalyvauti darbe vykusiose Lego robotų imtynėse):
http://www.youtube.com/watch?v=N7RF8DISo1M
 
Be to, studijų metu teko nemažai pakeliauti. Turėjau gal 8 keliones į užsienį, kurias visas finansavo universitetas plius dar skyrė dienpinigių.
 
Tas mikroservisas, apie kurį užsiminiau pradinėse pastraipose, buvo mano universitetinės praktikos užduotis. Dabar jis stovi PROD'e ir aptarnauja įmonės klientus.
 
----------------------------
 
Bet šiaip galiu sutikti, kad jeigu darbe reikėtų įdiegti Wordpress ir užmauti skin'ą, kokį dizainą pakarpyti, kavos pataisyti ar mygtukus paspaudinėti, tai visi šie keturi metai būtų visiškai bereikalingi…

universitetas tau duos tik pradines teorines žinias ir kai baigsi popieriuką. visai nesvarbu ar ktu ar vgtu ar vu.Būsi geras specialistas, darba rasi lengvai, uždirbsi gerai. Ir viskas. Tokie dalykai nepriklauso nuo to, kur ir ką studijuoji. visur programos panašios, tai moko tą patį. Didelė dalis visko jau pasenę, universitetai nesugeba prisitaikyti ir mokyti koja kojon su technologijom. Netgi jeigu planuoji būti programuotoju tau praktiškai universiteto net nereikia. Viską vistiek reikia mokytis pačiam realiai

Taip, vyksta varžybos, kuriose reikia programuoti. Turbūt pagrindinės varžybos yra ACM ICPC (angl. International Collegiate Programming Contest). Jose gali dalyvauti studentai. Varžybu metu duodama įvarios algoritminės užduotys (pavyzdžiui kaip čia, tik kur kas sunkesnės). Užduočių įprastai būna nuo 8 iki 12, ojas reikia išspręsti per 5 valandas. Kiekvienai iš jų reikia parašyti programą, kuri perskaitytų duomenis ir išvestų rezultatą. Be to, kad programos turi išvesti teisingą rezultatą, papildomai ribojamas programos skaičiavimo laikas (dažniausiai 1-2 sekundės) ir sunaudojama atmintis (įprastai nuo 64 MB iki 512 MB). Dėl šių priežasčių turi gerai išmanyti algoritmus – netinkamas algoritmas arba neras atsakymo, arba skaičiuos per lėtai, arba sunaudos per daug atminties.
 
Vienas iš įdomių dalykų yra tai, kad ACM ICPC varžybose dalyvaujama komandomis po tris, tačiau vienai komandai duodamas tik vienas kompiuteris. Dįl šios priežasties kompiuteris tampa itin brangus resursas, todėl reikia kaip įmanoma labiau tausoti prie kompiuterio praleidžiamą laiką bei atitinkamai sugebėti pasidalinti kompiuteriu tarp komandos narių.
 
Šios varžybos nėra vienintelės. Facebook ir Google rengia individualias varžybas, atviras visiems (Google Code Jam prizas nugalėtojui siekia 15 tūkst. dolerių). Taip pat man teko dalyvauti varžybose, kur visi trys komandos nariai turėjo po atskirą kompiuterį, tačiau varžybos trūko ištisas 24 valandas.

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Daug nekomentuosiu, nuoširdžiai - nematau prasmės. Tiesiog, yra labai geras pasakymas, kurį pamėgink pritaikyt savo perspektyvoje..
 
"People use "follow your dreams" as an excuse to not working hard. As, apparently, following your dreams is nothing, but the hard work and dedication."
 
Esmė, ką supratau perskaitęs, kad tu šiuo metu esi įkalinęs save savotiškoje antipatijoje. Išankstinis nusistatymas, kad nenori mokytis, neduos jokios naudos. Traktuok dabartinę situaciją, kaip iššūkį sau - įrodyk, kad gali pasibaigti. Pamatysi, vėliau savimi didžiuosiesi, kad nemetei.
 
Apie tai, kad kiti sako, jog keliavimas praplečia akiratį - sutinku, tikrai keičiasi suvokimo diapozonas, tačiau, kaip ir kažkas minėjo, privaloma ne vien tik "having time of your live", bet ir kitokio pobūdžio nauda turi būti. Jeigu važiuosi tik tam, kad atitrūkti nuo visko, tai galiausiai grįžęs, pabuvęs mėnesį tame pačiame stagnacijos taške, pulsi į depresiją, nes atsiras mintys, kad gal galėjau ir produktyviau išnaudoti ir t.t. Aišku, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Niekada nemėgau lygiuotis į kitus, nes tai jokios prasmės neturi. Būk geriausias, koks gali būti TU, o ne taikyk savo gyvenimą, palei kitų nugyventas vėžes. (Tiesa, man asmeniškai šypsena kaipmat pakyla, kai dalis lietuvaičių tapatina save, kad ir į tą patį Jobs'ą, į jo gyvenimą, požiūrį ir t.t., kai realiai vien tai, kad mes augome visiškai kitoje kultūroje, nei jis, mus totaliai keičia, kaip asmenybes, todėl bet kokie sugretinimai yra beprasmiai)
 
Kadangi jau išsiplėčiau, dar vieną nuoširdų patarimą duosiu. Tokioje savotiškoje stagnacijoje kurį laiką buvau ir aš. Vis dėlto, niekas kitas, kaip tik disciplina, imlumas naujovėms, prisivertimas daryti tai, ko nemėgsti, verčia išsijudinti iš tos komforto zonos ir tuo pačiu keičia požiūrį, kuris bet kokiu atveju natūraliai kinta. Nenori gyventi kaip kiti? Turi padaryti tai, ko kiti nedaro. Jeigu šiuo metu laiką leidi - kai neini į paskaitas - veltui, keisk požiūrį. Laikyk studijas, kaip investiciją, tuo labiau, kad tėvai tikriausiai viską padengia - kas iš to, kad nebūsi finansininku? Aš irgi finansų ekonomiką studijuoju, didelės iniciatyvos ateityje šioje srityje nerodau, bet teigti, kad tokio dalyko mokymasis nesuteikia naudos, kad ir buityje - na, tai būtų absurdiška.
 
Į šią rašliavą gali žiūrėti, kaip nori - kaip į patarimą, kaip į galimybę išsikapstyti, ar kaip motyvą rytoj nueiti į paskaitas. ;)

Sveiki,
Noriu papasakoti apie mano pagaliau įgyvendintą savo svajonę - įrašyti savo podkastą. (čia paaiškinimas tiems, kas nežino kas yra podkastas)
 
Jau kokių 5 metų pats klausausi daug užsienio podkastų, o po to kai pačiam teko garbė sudalyvauti lietuviškame podkastas.lt projekte kaip svečiui (EP 12: Povilas Korop apie programuotojo karjerą, Lietuvos ir Anglijos rinkų skirtumus), tai įkvėpė ir pačiam imtis iniciatyvos.
 
Taigi, imkit ir klausykit: Podkastas "Programuotojo karjera"
 
Idėja - trumpi 5-10 minučių trukmės epizodai, kur pasakosiu apie savo patirtį programuotojo karjeros vingiuose. Kalbėsiu ne apie technologijas ir ne apie kodo rašymą, bet apie tai, kaip geriau išnaudoti savo talentus, kaip efektyviau dirbti ir gal daugiau uždirbti. Panašiai kaip tai dariau neseniai savo išleistoje knygoje.
 
Kol kas pasirodė pirmi du epizodai, gal šįvakar įrašysiu ir 3-čiąjį. Turinį klausytojai priėmė teigiamai, yra ir pirmų followerių/like'ų, su garso kokybe dar teks padirbėti, bet bendrai projektas startavo. Tad pasiklausykite ir jūs!
 
Jei turėsite idėjų, apie ką galėčiau papasakoti ateities epizoduose, pirmyn prie komentarų!

Tau reik suprast tik užduotį, o ne "kam" to reik :)
Matyt kokia nors kursų/mokymosi užduotis ar kas nors pan. ir tiek. Panašu į word wrap'ą.
 
Aš jei daryčiau tą užduotį, tai spėju imčiau 31 simbolį, pažiūrėčiau ar ne tarpas, ir eičiau po vieną simbolį atgal iki kol aptikčiau tarpą.
Kiek žingsnių atgal teks eit, tiek ir tarpų reiks pridėt į tą vietą, kur tarpą aptiksiu.

Šiuo postu noriu galbūt labiau supažindinti žmonės, kaip maždaug vyksta viskas IT įdmonėje (Tikrai nežinau ar taip būtent visuose taip vyksta ar pnš. Tiesiog papasakosiu iš savo patirties).
 
Šiek tiek apie tai, kaip gavau darbą. Pernai vasarą pabaigęs antrą kursą, nusprendžiau nebefreelancinti (programuoju tiek frontend (koduoju iš PSD į HTML) tiek backend (programuoju PHP, pramokęs buvau laravel frameworką tuo metu)), o įsidarbinti įmonėje, buvau dviejuose pokalbiuose (atrodė WOW, manęs visi nori :D), bet iš tų pokalbių nieko doro nesigavo ir neįsidarbinau (įmonės specilizavosi WEB projektais), daugiau negavau pasiūlymų atvykti į pokalbį darbo. Vienintele įsidarbinimo galimybe mačiau tik "NFQ akademijos" pabaigimą. (viena kart teko dalyvauti teste, bet neatrinko manęs), tai šįkart labai ruošiausi ir išlaikiau testą ir papuoliau į akademiją, tenais išmokau Symfony 2 frameworką (dauguma WEB įmonių su juo programuoja) ir pavyko sukurti netgi geriausia projektą iš visų esančių (ale pasigyriau :D), bet neesmė. Pabaigus ją gavau, pasiūlymą dirbti (aišku pirma buvo pokalbis ir techninis pokalbis, kad žinoti kokie mano skilai).
Nepasakosiu prie kokių projektų dirbu ar ant ko dirbam(na symfony, kad naudojam tai nepaslaptis :D) ar kiek uždirbu, pasakosiu pačia esmę.
Prie projeto dirba maždaug 3-5 žmonės, kurie naudojasi GIT'u (yra ir SVN ir kitos versijavimo sistemos) (tai kodo versijavimas, esmė, kad visi projekto failai yra talpinami, kaip ir hostinge, (paprasčiau pasakius) ir jie prieinami kiekvienam komandos nariui, padarius pakeitimus ar pnš. kode, įmeti, kad kiti patikrintu ką parašiau, duoda pastabų ir priimtu mano pakeitimus prie bendru failų (čia papasakoti reiktu atskiro posto, nes dabar tiesiog peržvelgiau paviršutiniškai manau, kad googlej daugiau galima rasti naudingos informacijos. (tiesiog galima plačiau goglėje suvedus: GIT workflow, merge ar pull request))). Kas dieną vyksta (dažniausiai rytais) vadinamieji scrum'ai, juose su komandos nariais ir projektų vadovu pakalbam, ką gero nuveikėm, aptariam problemas, įšūkius ar kokios užduotis laukia. Po scrumo einam dirbti. Dirbant visą esmė, kad tau reikia atlikti vadinamas užduotis - "taskus" (angliškai), paskaitęs užduoti įvertini laiką, per kiek laiko maždaug gali atlikti tą užduoti (su pertraukom ir kavos gėrimu) ir dirbi :). Vienas didžiausių malonumų dirbti su komanda, tai komunikacija, gali paklausti, kaip daryti vieną ar kitą dalyką, ar paprašyti pagalbos, ar, kad paaiškintu ir pnš. Man kaip atėjus pirmą kartą, klausdavau vos ne kasdieną, kaip tas kaip anas ir svarbiausia, kad man padėjo žmonės ir buvo geranoriški.
Nesakau, kad visur taip yra būtent, gal kiti pridės iš savo patirties, kaip vyskta ir pnš. Tiesiog suspažindinau, kaip vyskta iš vidaus, bent jau pas mane įmonėj. Gal dar kažką praleidau, tai pasistengsiu papildyti. Ir nepykit, jei kas nerišliai skamba, pasakoti, man sunkiai sekasi :D

Neatradai kol kas tos srities, kuri tave vežtų. Kaip supratau dirbi tokius darbus, kurie nelabai su perspektyva rišasi, tai ir bendradarbiai robotiagos ir nieko čia daug neišmastysi. Grįžę namo pas žmonas (random moteris kurioms vaikus užtaisė) atsidaro alaus ir tiek. Pagalvok, kad gyveni geriau negu jie ir pradėk ieškoti savęs.
 
Pradėk skaityti knygas arba pvz. klausyti audiobookų (anglų spėju moki, pabandyk robert greene - 48 laws of power - išmoksi viską apie draugus, apie jų prasmę ir apie dėsnius, kuriuos naudodamas gyvenime pasieksi ko nori ir t.t. ir išvis nustebsi sužinojęs, bet tie draugai dažniausiai net nereikalingi). Asmeninis tobulėjimas ir nieko daugiau.
 
Siek tapti vertės žmogumi, o ne tokiu kuris turi pašonėje tuštutę barakudą ir draugus, kuriems reikalingas tik tam kad prisimestų ant pirties pagert. Pritariu ir tų forumiečių idėjoms, kurie kalbėjo apie sportavimą, pats galvoju greitu metu lankyti pramoginius šokius su drauge, vis kažkas bendro ir taip toliau.
 
Kas dėl panų, tai pirma susirask vieną gerą draugą su kuriuo galėsi bet kur nuvaryti. Galit bandyti važiuoti į klubus, ką nors nusikabinti, permiegosi su keliom tuštutėm, persilauši kaip veikia žaidimas, tada galėsi dairytis rimtesnių.
 
Viskas tau prieš akis, mažiau negatyvo, mažiau siauro mąstymo ir plėsk akiratį, niekad nesustok tobulėti. Viskas prieš akis seni :) Viena iš tavo klaidų - kad nestojai iškart po mokyklos baigimo niekur. Kuo toliau tuo atrodo kad žinių užtenka gyvenime ir nereikia tau studijų bet klysti, apart žinių atsiranda ir draugų ratas, įsitrini į studentų atstovybes, organizuoji stovyklas, paskui bendrabutyje gyveni ir t.t. tiek daug chebros surenki palyginti naujam mieste.

Aš taip laukiu Jūsų, 2015-ieji… Dirbdamas (na, su pertraukomis) apie 17 metų, aš žinojau, kad tokie metai ateis. Skamba sarkastiškai? Ne, nelaikau savęs kažkokiu pranašu, ekstrasensu ar panašiu į juos žmogumi. Tiesiog, su Laiku keliauja ir visa Žmonija. Visa mūsų sistema, visuomenė, supratimas, požiūris ir taip toliau. Šiandien, po didžiųjų metų švenčių, nusprendžiau dar kartą parašyti apie darbo rinką. Ir, mano akimis, besikeičianti demografinė statistika verčia darbdavius jaustis beviltiškai. Pasistengsiu paaiškinti, kodėl…
 
Augant kartoms, talentų proporcingai mažėja
 
Nedarbingumo rodikliai krenta. Ir toliau kris. Kodėl? Taip vadinama „kūdikių bumo karta“ (gimę nuo 1946 iki 1964, kai po Antrojo Pasaulinio karo buvo masiškai „gaminami“ vaikai) jau keliauja į pensiją. Sekanti karta (vadinama „X karta“, kurią sudaro gimę 1964-1984 metais) – neturi tiek žmonių, kurie galėtų užpildyti į pensiją einančių darbo vietas. Tačiau ir čia dar ne viskas: turime nedėkingus emigracijos iš šalies duomenis, pastoviai mažėjantį šalies gyventojų skaičių ir panašiai. Taigi – „X karta“ ne tik neužpildo atsirandančių darbo vietų, tačiau ir išvyksta į užsienį ir panašiai. Ir sekanti karta – „Tūkstantmečio vaikai“ (gimę nuo 1984 iki 2004 imtinai) nėra turintys pakankamai patirties, kad užpildytų darbo rinkos poreikius. Negaliu pateikti konkrečios statistikos, nes Lietuvos Statistikos Departamentas labai skurdžiai pateikia informaciją, tačiau gavau duomenis už pusę to termino: nuo 1994 iki 2004 metų, Lietuvoje gimė 388,504 asmenys. Iš jų – tik 122,637 asmenys turėjo sulaukti 18-os metų šiais metais. Skaičiai yra ne visiškai tikslūs, kadangi reikėtų raustis giliau, mirčių ir emigracijos statistikoje, tačiau bendras paveikslas yra kaip ir aiškus – darbo vietų tampa vis daugiau, o gyventojų ir galinčių jas užimti – mažiau. Ir, šioje vietoje, darbdaviai pradeda tai suprasti.

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/gimstamumas-94-04.png


Gimstamumas Lietuvoje 1994-2004 metais


 
Kaip pavyzdį, noriu paminėti programuotojus. Mano manymu – jų nedarbingumo procentas yra apie 0. Tie, kurie nedirba toje srityje – arba neturi žinių, arba neieško darbo. Nes jo visada yra. Šioje vietoje, verslas susiduria su tokia tendencija, kad jie… neturi iš ko rinktis. Ir jeigu IT sferoje nedarbas būtų panašus į šalies vidurkį (pasak LDB svetainės: 8,8 procento) – darbdaviai turėtų iš ko rinktis. Deja…
 
 
Dirbantieji jau gauna kozirius į rankas. Dabar samdančiųjų įmonių galvos skausmas – kaip pritraukti talentus į įmonę, ką jiems pasiūlyti, kad darbo vieta būtų užimta ir darbuotojas kurtų pridėtinę vertę?
 
Norite pasamdyti geriausius? Jūsų įmonė turi tapti dar geidžiamesnė!
 
Internetas, o ypač – socialiniai tinklai, labai sujaukė patį darbuotojų atrankos procesą. Personalo atrankos įmonės itin aktyviai naudojasi Facebook’u, LinkedIn’u ir kitais socialiniais kanalais, kad tik pritraukti galimų kandidatų.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/darbo-skelbimas.jpeg


Darbo skelbimas, pastebėtas LinkedIn socialiniame tinkle


 
Kai pasauliui smūgį sudavė paskutinė krizė (atrodo, kad Lietuvoje mes iš tų krizių niekada ir niekaip neišlipame) – ieškantieji darbo buvo priversti imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pastebėti. Buvo kuriami išskirtiniai gyvenimo aprašymai, kruopščiai pildomi profiliai tame pačiame LinkedIn’e ir panašiai. Visa tai buvo daroma tam, kad potencialius darbuotojus pastebėtų potencialūs darbdaviai. Tačiau šiandien – situacija yra visiškai kitokia.
 
Būtent dabar – darbdaviai turi „nertis iš kailio“, kad būtų pastebėti būtent jie, o ne konkurentai, ieškantys tokio pačio specialisto. Dabar, darbdaviai kreipiasi į „kietas“ personalo atrankos įmones, kurios sugeba sukurti įdomius skelbimus, kurios turi dideles potencialių darbuotojų duomenų bazes ir panašiai. Dabar – vyksta „darbdavių brendinimas„, jų pateikimas kaip geidžiamo prekės ženklo. Esu apie tai rašęs kiek anksčiau (straipsnį apie tai galite paskaityti čia).
 
Ir jeigu galvojate, kad stalo teniso stalas Jūsų biure pritrauks Jums talentus – labai klystate.
 
Talentai, saugokitės!
 
Kai kalbama apie darbo vietos „marketingą“ – visi žinome, kad kai kurios įmonės mėgsta „nešvarius žaidimus“. Esu jau rašęs apie tai, kaip darbo pokalbiai tampa nemokamomis konsultacijomis, tačiau „žaidimai“ su potencialiais darbuotojais neapsiriboja čia. Panašūs žaidimai yra žaidžiami ir su personalo atrankos įmonėmis. Taip pat – potencialiems darbuotojams duodami pažadai, kurių nesilaikoma. Kai kurie verslai naudojasi užsienyje patikrintomis įmonės pateikimo strategijomis, nors pradėjęs dirbti tokioje įmonėje, naujokas greitai supranta, kad tai buvo tik melagingo įvaizdžio dalis.
 
Dabar ir darbo ieškantys turi būti atsargūs. Jeigu darbo aprašymas skamba per gerai, greičiausiai – kažkas yra labai negerai. Atlikite savo namų darbus – pasidomėkite įmone, kurioje žadate dirbti. Tam tikrai yra labai daug būdų.
 
 
 
Labai nekantriai laukiu 2015-ųjų. Labai noriu pamatyti, ką pademonstruos įmonės, norinčios įdarbinti išskirtinius žmones. Ką parodys verslas, norintis augti. Kas bus žadama, kas bus daroma, kas bus parodoma ir… kas bus už tai mokama. Kas specializuojasi „branding’e“ – laukite tokių įmonių užsakymų. Kas atliekate personalo atrankas – laukite naujų klientų. Kas ieškote darbo – kelkite savo kainą. Pasiruoškite, 2015-ieji jau visiškai už kampo ir jie bus nuostabūs!
 
Gerų Jums Naujųjų Metų.

Ne pirmą kartą šiame forume yra sukuriama tema su klausimu "Kaip priaugti masės". Pagalvojau, kad tai yra savotiškas asmeninis tobulėjimas, todėl čia visai tinka ši tema. Neseniai sukurtoje temoje daug žmonių dalino savo patarimus šiuo klausimu. Tačiau daugelis jų turbūt net nesportuoja. Nusprendžiau parašyti pagrindinius principus ką reikia daryti auginant masę.
 
Aš nesu ekspertas, todėl gali būti klaidų. Jei kažką praleidau, ar kažkur nusišnekėjau, prašau parašyti AŽ arba į temą. Būtinai papildysiu.
 
 
1. Eat big to be big.
 
Per naujo dviračio neišradinėsi. Norint priaugti masės - reikia valgyti. Niekada nepriaugsit masės sedėdami kalorijų deficite. Turite suvalgyti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip neaugsite. Apskaičiuoti reikiamą kalorijų kiekį galite ČIA
2. Valgymus išskaidyk į 5-6 kartus.
 
Dauguma vis dar mano, kad galima valgyti 3 kartus per dieną surenkant reikiamą kalorijų kiekį. Žinoma, kad tokiu atveju augsite. Bet kodėl neišpešus daugiau naudos iš to pačio kiekio maisto? Kūnas turi gauti maisto medžiagų pastoviai. Organizmas turi tokia funkciją - jei negauna ilgesnį laiko kiekį maisto, jis pradeda kaupti riebalus. Tikisi bado. Tačiau kas 2-3 valandas valgant, jis pilnai pasisavina visas maisto medžiagas ir aprūpina raumenį. Be to, jei žmogui reikia surinkti 3000kcal, tai jam šį kalorijų kiekį surinkti būtų sunku per 3 valgymus.
 
3. Valgyk normalų maistą.
 
Auginant masę mitybą yra šiek tiek lengvesnė. Suvalgius bandelę nieko neatsitiks. Priešingai ryškinimui, kur kiekviena kalorija yra svarbi. Tačiau negalima piktnaudžiauti. Valgant vien mėsainius, kebabus ir traškučius tikrai neužsiauginsite kokybiškos masės. Mityba turi būti suderinta. Įdedu kaip maždaug atrodo mityba masės auginimo periodu. Kalorijų būtų daugiau, bet nebeįdėjau visokių daržovių prie vištienos ir panašiai. Man priešpiečiai gaunasi mokykloje, nes esu abiturientas.
Galima dar pavalgyti apie 10:00.
 

 
Kokteilio prieš miegą tikslas - apsaugoti raumenį nuo įrimo ir medžiagų apykaitos lėtinimas. Toks kokteilis po treniruotės netinka, nes varškę sudaro apie 80% kazeinas, kuris yra lėtai pasisavinamas baltymas. Po treniruotės reikia greitų baltymų.
Kaip matot maisto išeina tikrai nemažai. Neturint finansų gali būti sunku surinkti tiek kalorijų. Bet galima išsisukti valgant daug varškės ar perkant mėsą pigiau.
 
4. Angliavandeniai
 
Angliavandeniai yra pati svarbiausia maistinė medžiaga masės auginimo periodu. Paskaitykit gainerių sudėtį ir suprasit. Valgant andliavandenius labai gerai auga masė (būtent masė, o ne liesas raumuo). Taip pat surinkti reikiamą angliavandenių kiekį yra labai lengva. 100g ryžių turi apie 70g angliavandenių ir apie 300kcal. Avižinė košė taip pat.
 
5. Maisto papildai
 
Daugelis pradedančiųjų sportininkų susigundo papildais. Nusiperka proteino ir jau galvoja "va dabar tai užsikočiosiu". Dėja, maisto papildai ir yra PAPILDAI, nes jie papildo mityba. Proteino kokteilis yra gerai po treniruotės, nes suteikia raumenims greitų baltymų kol gryšit namo ir normaliai pavalgysit. Bet niekada neaugsit, jei gersit proteino kokteilius, bet valgysit tik sumuštinius. Turint normalią mityba pirmais metais nereikia jokių papildų, nes jėga pradžioje auga greit. Geriau vietoj 100lt, kuriuos išleisit ant papildų, nusipirkit vištienos.
 
Taip pat labai svarbi yra pati treniruotė. Turite dirbti su baziniais pratimais. Nešūdmaliauti salėje dvi valandas, o stenktis visą treniruotę atlikti per 45-60min. Reikia atiduoti 110%.
 
Tikiuos kažkam padės. Visa tai galite rasti kulturizmo forume, tačiau nežinau ar ten yra viskas sudėta į vieną temą. Kadangi nebuvo ką veikti parašiau viską čia. Jei turit ką papildyti, parašykit ir įdėsiu.
 

Kadangi Kovas - mano gimimo mėnuo, jaučiu pareigą šia proga parašyti uždarbiui rašinį, ar straipsnį, nežinau kaip tiksliai apibūdint :).
 
Nevadinau šios temos 'Rimti uždarbio būdai internete', nes viskas priklauso nuo Jūsų paties. Šis straipsnis - tai apibendrinta informacija apie pagrindines interneto nišas, iš kurių galima uždirbti. Skirtas naujokams, tačiau gal ir labiau patyrusiems bus įdomu perskaityti. Ieškojau kažko panašaus paieškoje - neradau. Viską rašiau iš galvos, kopijuota nieko nebuvo. Taip pat, stengiausi parašyti kuo papraščiau.
 
Ne paslaptis, dažnai šiame forume sulaukiame naujokų, kurie užklysta čia vejami įkvepiančių draugo pasakojimų apie tai, kaip galima uždirbti TIKRUS(!) pinigus iš.... Interneto. Taip, iš to pačio, kurio pagalba yra praleidžiamos ištisos valandos žaidžiant įvairius žaidimus, ar laukiant, kol kas nors įvertins tavo nuotrauką 30-tuku visiems gerai žinomame portale. Ir didžioji dalis šių naujokų pradeda nuo to pačio - didelius pinigus žadančių svetainių, kuriose tereikia tik užsiregistruoti, ar paspaudinėti reklaminius paveiksliukus. Neretai, pamačius žmogelį, kuris, rodos, kalnus nuverstų dėl 30-ties centų, mūsų veiduose šmėkšteli naivi šypsena. Ką gi - visi nuo tuo pačio pradėjome, visi praėjome tą pačią mokyklą. Esmė ne tame, kad naujokas, pats to nesuprasdamas, tiesiog švaisto laiką. Svarbiausia, kad jis stengiasi uždirbti, o tai jau yra sveikintina. Beveik visada, atkaklesnis uždarbiautojas nuo viso šito pereina prie rimtesnių dalykų. Tačiau norėtųsi, kad tendencijos keistųsi, ir visos šitos sudėtingos pradžios, kuri nuvilia nemažą dalį "starterių", taip ir neuždirbusių savo šimtų dolerių, būtų galima išvengti.
 
 
Šie darbo būdai reikalauja noro, užsispyrimo, laiko ir pastangų. Tačiau niekas negimė mokėdamas.
 
Grafikos sritis
-Web dizainas ir jo komponentai
-Logotipai
-Reklaminės paveiksliukai (baneriai)
-Skrajutės
-Kiti grafiniai elementai.
 
Dabar sparčiai į madą besiveržianti sritis. Gal dėl to, kad tai sudaro gana lengvo darbo įvaizdį. Tačiau taip galvoti yra didelė klaida, šis darbas reikalauja labai didelio pasiruošimo.
Ši sritis, turbūt, kaip ir kiekviena kita, reikalauja daug teorijos, pvz. kaip parinkti spalvas, kaip suteikti solidumo, kaip padaryti kokybišką produktą ir dar daug panašių techninių dalykų. Tik padaręs tvirtą pradžia teorijoje mokinys gali sėkmingai dėti žingsnį praktikoje. Taip pat, kaip ir laikant vairavimo teises :).
Taip pat, būtina apmąstyti, kokio pobūdžio tinklapiui dizainas bus naudojamas, padaryti jį kaip įmanoma lengviau paruošiamą, galutiniame rezultate - patogų. Neteisingas požiūris yra lipdyti, pavyzdžiui web-dizainą, nežinant apie jo techninį paruošimą, solidumo ypatumus, nes tada gali būti praktiškai neįmanoma šio dizaino paruošti. Tas pats galioja ir kitoms grafikos sritims. Taip pat, reikalinga geležinė kantrybė. Kiekvienas kokybiškas profesionalų darbas atima jiems paras prasėdėto laiko. O svarbiausia - talentas. Tik talentingas dizaineris gali daugiau pasiekti. Talentas + noras ir darbas yra pats geriausias derinys. Talentingas dizaineris visada pasirodys geriau už savamokslį, bet ne tokį talentu apdovanotą kolegą. Kaip ir kiekviename kitame darbe, turi jausti, kad šis užsiėmimas tau mielas. Jei grafika bus užsiiminėjama siekiant tik pelno - rezultatas bus paprasčiausiai sugaištas laikas. TAČIAU. Visa tai praėjus ( o tai užsitęsia metų metus, kol pagaliau atrandi save), atsiveria tikrai geros galimybės. Bendradarbiaujant su rimtomis firmomis, Jūsų atlyginimas už suteiktas paslaugas dažnai bus su trimis nuliais.
 
Grafikos srityje uždirbti galima: įsteigiant nuosavą dizaino studiją; dalyvaujant įvairiuose dizaino konkursuose; rodyti savo darbus gerai lankomuose forumuose, kas Jums tikrai suteiks galimybių. Reikia užsitarnauti sau gerą vardą, o tai nėra lengva. Gero autoriteto dizaineriai paprastai yra graibstomi, ypač jeigu turi savo dizaino studijas. Ir atvirkščiai, net ir vienas prastesnis darbas gali atbaidyti užsakovą. Būtent dėl šios priežasties naujieji "dizaineriai" labai dažnai sudega.
Jeigu nuspręsite užsiimti grafika, rekomenduoju kaip įmanoma labiau tuo domėtis prieš pradedant - taip bus lengviau. Tai, kas išdėstytą viršuje yra tik minimalūs pradmenys. Laikui bėgant, Jūs vis geriau pažinsite savo darbą, ir jeigu jis pasirodys Jums tinkamas, seksis vis geriau ir geriau, o darbai matomai gerės.
 
 
 
Kodavimas / Programavimas
-HTML (xHTML)
-CSS
-PHP
-Ajax
-C++
ir kt...
 
Ši sritis, skirtingai nuo grafikos, nereikalauja tiek daug talento. Norint to išmokti savarankiškai, tekslabai daug laiko praleisti mokinantisiš įvairių 'tutorialų', o vėliau iš praktikos. Bet jeigu to norėsite, visa tai lengvai atsipirks. Tikslus šito atlikimas suteikia projektui solidumo, profesionalumo įspūdį. Čia labiau reikalinga, liaudiškai tariant, gera galva ir noras. Didelis kodavimo pliusas yra tas, kad nemaža dalis web dizainų piešėjų (ne visada tikrų dizainerių) šito nemoka, taigi žmogus turi ieškoti asmens, kuris galėtų ta paveiksliuką paversti funkcionaliu interneto puslapiu. Norinčių išmokti viso šito nėra tiek daug, kaip grafikos srityje, kas gali padėti lengviau įsitvirtinti. Internetiniuose puslapiuose dažniausiai naudojama yra HTML, CSS ir PHP. Paprastai kalbant, HTML yra naudojama surašyti puslapio turinį, t.y tą informaciją, kurią Jūs norite publikuoti lankytojams. (xHTML kodas yra naujoji HTML rūšis, tik griežtesnė ir tikslesnė. Bendrai, abu yra labai panašūs). CSS (Cascading style sheets) - naudojama tam turiniui stilizuoti, t.y suteikti jam bendrą išvaizdą, išdėstyti dizaine. Rekomenduojama HTML kode stengtis naudoti kuo mažiau atvaizdavimo tagų, o tai palikti CSS. Taip yra todėl, kad visą puslapio išvaizdą galima pakeisti redagavus kelias CSS kodo eilutes. To neįmanoma padaryti naudojant HTML. Taigi, teisingai naudojant CSS stilius, galima sutaupyti marias laiko, keičiant puslapio išvaizdą.
PHP suteikia puslapiui dinamiškumo ir turi įvairių privalumų, kurių nėra praėjusiose kalbose. (Apie visa tai galite rasti forume). Didelis privalumas yra mokėti koduoti puslapius pagal visus techninio paruošimo standartus. Klientui parodžius tokius savo darbo pavyzdžius, labai didelė tikimybė, kad pasirinktas būsite būtent Jūs.
 
Geras programuotojas yra dar rečiau sutinkamas asmuo. Dažniausiai jis kuria įvairias programas arba modulius turinio valdymo sistemoms, pagal užsakovo poreikius, todėl darbo pobūdis gana abstraktus.
 
Bendrai paėmus - tai daug laiko, proto ir kantrybės reikalaujantis darbas, nes darbas turi būti nepriekaištingas, tiksliai atliktas, o juk ne ant kiekvieno kompiuterio viskas atvaizduojama vienodai. Koduotojas / programuotojas turi būti visam šitam pasirengęs. Taip pat kaip ir visur kitur - kuo didesnis autoritetas, tuo daugiau užsakymų, tuo daugiau pinigų galima uždirbti. Ypač bendradarbiaujant su rimtomis įmonėmis.
 
 
Internetinis projektas
 
Ši sritis susideda iš prieš tai aprašytų Kodavimo ir Grafikos sričių.
 
Jas abi panaudojant, stengiamasi sukurti sėkmingą internetinį puslapį. Jis gali būti įvairių pobūdžių: Blogas, informacinis, komercinis, pramogų, pažinčių ir pan. Tačiau dažniausiai, visus šių puslapių kūrėjus vienija vienas tikslas: kad darbas atneštų pelno.
 
Kuriamas projektas gali būti įvairiai. Nebūtina yra mokėti piešti ar programuoti, norint turėti projektą. Tada gali pagelbėti žmonės, mokantys atlikti tam tikrus darbus, kuriuos aprašiau prieš tai tai. Tiesa, už šias paslaugas reikia mokėti, o tai jau yra savotiška investicija. Prie jos prisideda hostingas (jis reikalingas, kad Jūsų darbas būtų matomas internete) ir domenas ( tai yra adresas, kurį suvedę lankytojai užeis į Jūsų portalą).
 
Sėkmingo projekto kūrimas yra tikrai nelengvas procesas. Prieš pradedant kurti, reikia viską suplanuoti nuo A iki Z. Pradedant dizainu, baigiant lankytojų amžiumi. Kad puslapis būtų pelningas, jam reikalingi lankytojai. Norint, kad jie nuolatos užeitų į Jūsų svetainę ar kviestų ją aplankyti ir savo draugus, juos reikia vilioti. T.y pasiūlyti kažką unikalaus, nematyto, įdomaus, patogaus, netgi intriguojančio. Kitaip tariant, Jums reikia sudominti žmones savo idėja. Visa tai ir priklauso nuo to, kaip Jūs paruošėte savo planą. Be lankomumo, egzistuojantis puslapis yra niekas. Taigi visada kurkite ne galvodami apie tai, kur talpinsite reklamas ir t.t, o kaip sudominsite lankytoją. Taip pat, būtina pritaikyti projektą paieškos sistemoms, pvz Google. Apie tai informacijos taip pat ieškokite forume.
Stenkitės kurti puslapį viena ir tikslia tematika, nesiblaškykite. Suteikite lankytojui patogumo, užtikrintumo jausmą naršant. Jis turi jaustis gerai. Pagrindinė užduotis ir yra ne sukurti patį puslapį, o padaryti jį lankomu ir svarbiausia, vertinamu. Tik tokiu atveju Jūsų projektas bus sėkmingas, į jį plūs lankytojai ir jų daugės. Kaip išreklamuoti puslapį, manau, forume tikrai rasite. Tačiau prisiminkite, kad kuo daugiau investuojama į reklamą (žinoma, protingai), tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Atminkite, lankytojai mėgsta reguliariai atnaujinamus (t.y dedami straipsniai ir kita info, susijusi su Jūsų puslapiu)
 
Štai tada ir galima pradėti galvoti apie uždarbį iš viso šito sunkaus darbo, kurį jau atlikote. Jums pelno atnešti gali: Reklama, kurią rodysite savo projekte; Bendruomenės aukojimas (donations) [tačiau ją patartina naudoti tolesniam projekto tobulinimui], kokios nors mokamos paslaugos, kurias galite siūlyti išaugus lankytojų skaičiui ir kt. Galų gale, atsiradus laiko ar noro stokai toliau vystyti puslapį, galite jį parduoti, ir jeigu projektas nusisekęs, tikėtina, kad už jį gausite apvalią sumelę.
 
Labai populiarus uždarbio būdas svetainėms yra Google reklama (Google AdSense). Tai sistema, kuri moka už reklaminio teksto paspaudimus Jūsų svetainėje. (plačiau apie tai rasite forume.)
 
Bendrai paėmus, kiekvienas pavykęs projektas neš Jums pelną, už kurį tikrai susimokėsite už hostingą ir kitus priedus. Galėsite rinktis, ar pinigus toliau investuoti, ar paprasčiausiai taupyti. Projekto sėkmė priklauso nuo Jūsų apsukrumo, proto, noro, užsispyrimo, idėjos, žinių bagažo. Tik nereikia skubėti. Susirinkite visą reikalingą informaciją prieš pradedant dirbti, o ne eigoje. Skubėjimas tikrai nieko nepadės.
 
____________________________________________________________________________
 
 
 
Lažybos
 
Tai jau yra rizikinga. Tačiau žmonėms tai taip pat gali būti pinigų šaltinis. Tik noriu paprašyti naujokų jokiu būdų nepradėti šiuo keliu uždarbiauti. Lažyboms turi būti skiriami pinigai, kuriuos Jūs galite sau leisti pralošti.Tai turėtų būti labiau suprantama kaip Hobis, negu uždarbio būdas. Lažybos gali būti tik papildomi pinigai.
 
Keletas patarimų. Pirmiausia, pasirinkite sporto šaką, kurią geriausiai suprantate, mėgstate ir domitės. Jokiu būdu nesiblaškykite.
Rinkitės tik pačius, Jūsų manymu, geriausius įvykius. Jeigu jaučiate, kad yra nemažai rizikos, palikite įvykį ramybėje ir nestatykite.
Reikia jausti, kada atėjo blogas periodas. Tokiu metu geriausia yra padaryti pertrauką lažybose, tačiau nenustoti domėtis sporto įvykiais. Rinkite visą įmanomą informaciją apie artėjantį įvykį. Pradėjus nesisekti, nepulkite keisti strategijos ar kažko panašaus. Lažybose svarbiausia yra ŠALTAS protas ir tik jis atves Jus į daugiau mažiau pastovų pelną.
Visa kita priklauso nuo Jūsų, tai tėra patarimai, o jeigu jie nesutampa su Jūsų statymo filosofija, Darykite, kaip Jums atrodo geriau. Tik dar kartą kartoju, nelaikykite lažybų pagrindinių Jūsų uždarbio kapitalu. Tik žinokite, godumas - žudo, o noras greitai atsilošti - dar labiau. Lažybose žodžio 'skubėti' nėra.
 
 
 
Internetas duoda viską, tereikia tik imti.
 
Tai pradžiai tiek. Viską rašiau iš savos patirties. Tikiuosi buvo gana įdomu paskaityti. Jeigu atsiras naujų minčių - papildysiu, nes dabar jau kiek ir pavargau. Ačiū už skaitymą. Sorry už galimus netikslumus, ir jeigu pamiršau ką nors iš narių paminėti :)
 
nano,- Kopijuoti be sutikimo draudžiama
 
Noriu pažymėti, kad šis rašinys yra apie galimus darbo būdus, o ne detali informacija, apie kurį nors vieną iš jų, taigi nemaišykite.
 
EDIT: pypt, pamiršau domainingą. Papildysiu kitą kartą :)
2: išimti narių nickai, pagalvojau, kad nesąžininnga kitų atžvilgiu

Mokykloje moko logiškai mąstyti, paprastus matematinius uždavinius užrašyti kodu.
 
Universitete (turiu galvoje IT sritis) pirmus du metus visus bendrai moko objektinio programavimo, įvairių algoritmų ir kitų svarbių programavimo pagrindų. Paskui kas būna kitus du metus jau labiau priklauso nuo specializacijos, pvz. multimedijos - dirba labiau su grafika, programavimas - gilinasi į algoritmus ir pan., informacinės sistemos - į web programavimą ir t.t. Yra ir dar daugiau sričių..
 
Na o ką programuotojas veikia savo darbe, tai vėlgi priklauso nuo srities, kurioje dirba.
Pavyzdžiui aš dirbu prie komercinio web produkto - optimizuoju įmonės veiklos procesus juos kompiuterizuojant. Paprastai tariant stengiuosi palengvinti programinės įrangos naudotojo gyvenimą. :D Pvz. tarkime naudotojui savo darbe reikia kas savaitę padaryti kažkokią tai ataskaitą ir tai dabar užima daug laiko. Mano darbas yra padaryti taip, kad naudotojui nereiktų nieko daryti išvis (arba su minimaliu įsikišimu) ir ta ataskaita būtų sugeneruota automatiškai.
 
Taigi mokykla ir universitetas tau tik nurodo gaires, ką ir kaip reikėtų daryti, kaip reikėtų mąstyti ir visa tai tu bandai pritaikyti praktiškai savo darbe.
 
Na o pats darbas, tai nėra toks, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio nepakeldamas akių. Dažniausiai programuotojai yra labai mylimi ir gerbiami, dauguma darboviečių turi laisvalaikio kambarius su stalo futbolu, xbox'u ir pan., kad darbo metu galėtum ateiti ir šiek tiek prasiblaškyti. Priklausomai nuo darbovietės ir kolektyvo, būna įvairiausių "užklasinių" veiklų, išvykų ir pan. :)

Klysti žmogiška, atleisti dieviška.
 
Kai man buvo penki metai mama nuolat sakydavo, kad gyvenime svarbiausia – laimė. Kai pradėjau lankyti mokyklą, manęs paklausė kuo norėčiau būti užaugęs. Aš parašiau – „laimingas“. Jie man sakė, kad aš nesupratau užduoties, o aš pasakiau, kad jie nesupranta gyvenimo. (Džonas Lenonas)

Photoshop piešinukas įvertinimui.

http://kyc.lt/steams.png

 
Sveiki, taigi nusprendžiau parašyti straipsnį apie Steam ir keletą žaidimų, kurie gali praplėsti verslininko akiratį žaidimų sferoje.
 
Steam, kas tai? Tai Valve kūrybos sistema, sukurta 2004 metais. Steam turi begalę legalių žaidimų, kuriuos galima nusipirkti ir atsisiųsti internetu. Todėl tam reikalinga interneto prieiga.
 
Kadangi straipsnis ilgas, labiau norėčiau apžvelgti Steam privalumus lyginant su kitomis panašiomis programomis, tokiomis kaip Origin, Uplay. Taip pat Steam galimybės labai didelės versle (apie jį labiausiai nusimanau), todėl pagrinde aprašysiu kaip galima užsidirbti šios sistemos pagalba.
 
Steam yra labai ištobulintas mechanizmas. Pirmiausia, žaidimais, kurie unikalūs savo Trade sistema. Pastaroji pateikia begalę galimybių žmonėms, besinaudojantiems 2013 metais patobulėjusia TF2 (Team Fortress 2), Dota2 arba Steam games mainų sistema.
 
Trade sistema atsirado 2008 metais. Pirmasis žaidimas, kuriame įdiegta ši sistema, yra Team Fortress 2. Tai buvo nevykęs bandymas – sistemoje palikta begalė klaidų. Vėliau, patobulinta sistema tapo Steam ekonomikos branduoliu.
Po [Promotional] žaidimo daiktų atsiradimo vėlgi aptikta daug klaidų (bugs), nuo kurių labai kentėjo Steam ekonomika. 2012 metais sistemą pakeitė dabartinė offline sistema, tad sumažėjo klaidų skaičius. Dabar sistema yra dažnai tobulinama ir gerinama.
 
http://www.kyc.lt/mainai.png
 
Mainų sistemos:
 
• TF2 (Team Fortress 2) - Ši sistema turi begalę žaidimo daiktų, dar kitaip vadinamų items. Jie sudaro visą Steam ekonomiką nuo 2010 metų. Būtent tuomet atsirado Trade sistema. Dar prieš 2010 metus mes galėjome gauti daiktus (items), o po 2010 metų visi gauti žaidimo daiktai tapo Vintage items.
Trade sistema daug keitėsi, tobulėjo. Begalė žmonių šioje sistemoje randa bugų (žaidimo klaidų). Po Apple Promo item atsiradimo, pavadinimu Earbuds, jų kaina buvo labai aukšta, juos bandė Dupinti. Kainos vertinamos Mann Co. Supply Crate Key, kuriuos galima gauti tik iš Steam parduotuvės.
 
• Dota2 - Tai ganėtinai neseniai sukurtas žaidimas, kuris labai greitai tapo dideliu TF2 konkurentu. Dota2 greitu metu buvo pritaikyta Trade sistema, taip pat įdiegta daug panašybių, naudojamų TF2. Žaidimas tapo labai mėgstamas tiek žaidėjų, tiek traderių, kurie užsiima žaidimų verslu.
 
• Steam games - Tai, manau, gerai žinoma verslo sistema, kuomet žmonės per visų metų laikų akcijas perka begales gift (žaidimo dovanos) . Po kelių mėnesių gift tampa brangesni ir žmonės juos perpardavinėja didesnėmis sumomis, tokiu būdu uždirbdami didelius pinigus.
Vienas gerai žinomas projektas www.humblebundle.com pateikia labai daug akcijų ir padeda Amerikos organizacijoms. Šios pagalbos dėka žmonės, parduodantys gift, susigundo pardavinėti ir CD key, kuriuos aktyvavus atsiranda didesnė tikimybė susigrąžinti (atblokuoti) savo praskyrą.
 
http://www.youtube.com/watch?v=Ks346mDY-a4
 
http://www.kyc.lt/uzdarbis.png
 
Uždarbio galimybės:
 
• Team Fortress 2 (TF2) yra labai stiprios ekonomikos žaidimas. Tiesa, tai ne tik žaidimas, bet ir prekybos sistema, leidžianti žmonėms užsidirbti. Visiems būsimiems prekeiviams reikėtų žinoti keletą svetainių, kuriose nurodomos tam tikrų daiktų kainos. Viena iš šių svetainių www.backpack.tf. Taip pat egzistuoja dar keletas svetainių (www.tf2outpost.com, www.tf2tp.com , www.bazaar.tf).
Norint užsiimti prekyba neužtenka mokėti teoriją, reikia turėti ir verslininko gyslą. Privalu žinoti, kur gauti prekes pigiau nei įprasta (šio metodo pagalba prekiauja dauguma žmonių). Vienas iš pavyzdžių: TF2 raktų pirkimas ir keitimas į Steam žaidimus gift pavidalu. Tokiu būdu galima sutaupyti labai daug pinigų.
Papildoma informacija apie šio žaidimo daiktus:
 
Pagrindinė valiuta: Mann Co. Supply Crate Key, Earbuds, MaxHead, Unusual Hats.
 
Mann Co. Supply Crate Key - galima pirkti is officialios TF2 parduotuvės. Šie daiktai nėra gaunami paprastai, tad dažniausiai jų vertės labai keičiasi (dažniausiai kyla).
 
Earbuds [Promotional] (Apple ausinukai) - šie daiktai tapo vertingi po to, kuomet buvo boikotuota oficiali prekyba jais, tad žmonės Earbuds šiuo metu vertina kaip labai retus. Beje, kiekvieną kartą vagys, pavogę šiuos daiktus, būna užblokuoti (su visa Steam paskyra). Earbuds kaina labai proporcingai keičiasi lyginant su Mann Co. Supply Crate Key kaina.
 
MaxHead [Promotional] (Zuikio kepurė) - ši valiuta gauta is žaidimo Max & Sam. Žmonės, įsigiję Max & Sam, gauna gražią kepurę. Seniau šiam daiktui buvo taikoma akcija, kuri galiojo labai trumpai, tad vėliau kepurės kaina labai pakilo ir vertė šiuo metu siekia 2 Earbuds.
 
Unusual Hats - tai kepurės, gaunamos iš dėžių, kurias atidarinėja žmonės, pirkdami Mann Co. Supply Crate Key. Būtent todėl kepurės labai vertingos. Gauti šias kepures itin mažai šansų (vos 1 procentas). Daugiau informacijos apie Unusual Hats - http://www.tf2unusual.com
 
• Dota2. Žaidimas panašus į TF2 bei League of Legends. Čia šiek tiek daugiau žaidimo, analizių (siekiant gauti geresnių ir retesnių žaidimo daiktų). Dota2 esti begalė daiktų lygių. Geriausia rinktis Rare arba Mystical, nes šie yra vertingiausi.
Šiuo metu Dota2 rinka dar ne tokia didelė kaip TF2. Nepaisant to, yra viena labai gera svetainė, kurioje galima užsiimti prekyba daiktais - www.tf2outpost.com. Ši svetainė viena iš stipriausių mainų sistemų rinkoje.
 
• Steam games. Šioje sistemoje svarbiausia kuo daugiau komunikuoti rinkoje. Tiek TF2, tiek Dota2 yra labai susiję žaidimai, suteikiantys daug ekonominių galimybių. Kas be ko, į viską reikia investuoti. Aš, KyCaS, asmeniškai investavau vos 200 litų, o uždarbis siekia jau pakankamai daug litų. Komunikuoti galima www.tf2outpost.com svetainėje. Svarbiausia susidaryti savo sėkmės formulę ir ekonomiškai mąstyti - kur galima uždirbti kuo daugiau pelno parduodant ir perkant žaidimus.
 
http://www.kyc.lt/vagis.png
 
Apsauga nuo vagių:
 
Bene didžiausia problema Steam pasaulyje yra vagys. Jie visada ieško būdų kaip jus pergudrauti. Taigi, kaip apsisaugoti nuo jų (scammers)? Pirmiausia, jums reikia žinoti keletą svetainių:
 
• http://forums.sourceop.com/forum.php - Tai unikalus SOP forumas, suteikiantis galimybę turėti savo unikalią reputaciją. Forumas pasižymi labai griežtomis taisyklėmis, todėl prekiaujant privalu žiūrėti ar pirkėjas turi SOP reputaciją. Tiesa, forumas turi ir minusų. Štai gavus ban iš administracijos nebeįmanoma sulaukti pagalbos.
Šiuo metu forume yra skiltys, suteikiančios galimybę pardavinėti žaidimo daiktus naudojantis PayPal.
 
• http://steamrep.com - Tai pagrindinis reputacijos forumas, kuriame galima patikrinti ar tavo Steam praskyra nėra pažeidusi taisyklių. Taip pat forume galima reportuoti vagis (scammers).
Steamrep iš labai geros ir tvarkingos administracijos, kuri punktualiai reaguoja į pranešimus.
 
• http://tf2-trader.com - Dar vienas, į SOP labai panašus forumas, kuriame gausu temų apie reputaciją, pirkimą, pardavimą. Šis forumas pasižymi ne tokia griežta prekybos politika.
 
Taigi, pristačiau straipsnį apie Steam ir pagrindinius jo žaidimus, padedančius uždirbti didelius pinigus. Linkiu sėkmės, jei planuojate užsiimti šia veikla. Stengsiuosi pakonsultuoti jus, jeigu kils klausimų. Taip pat pridedu jums savo patirties aprašymą TF2 pasaulyje.
 
Mano pirmas uždarbis buvo labai keistas nors užsiemu šia veikla jau 2metus. Aš sumąsčiau unikalią idėja – kurti gidus apie TF2 žaidimo daiktų gavimą. Kaip žinia, norint gauti kai kuriuos daiktus, reikia įveikti tam tikrus žaidimus. Tačiau įdomiausia tai, jog tuos žaidimus Lietuvoje ne visada galima žaisti, todėl pasinaudojau viena galimybe ir atradau būdą kaip lietuviams duoti įvairius žaidimo daiktus. Tai buvo nelegalus būdas. Naudojau programą Steam Achievement Manager. Ne visi žmonės tuo metu kažką žinojo apie šią programą, todėl pradėjau ją pardavinėti. Po 2 dienų buvau pardavęs apie 60 kopijų ir uždirbau apytiksliai 200 JAV dolerių. Vėliau pardaviau dar tiek pat kopijų, kol programa išpopuliarėjo ir aplinkiniai ją pradėjo dalinti už dyką. Tuomet sustabdžiau gidų veiklą.
Po pusės metų pasaulį išvydo dar vienas atnaujinimas, po kurio pristatymo uždirbau šiek tiek mažiau nei anksčiau.
Apibendrinus, mano uždarbis buvo tikrai didelis. Pasisėmiau daug patirties ir supratau, kad jei neskubėsi, kiti pasisavins idėjas ir panaudos savo tikslams.
 
Straipsnį nemokamai koregavo tekstų redaktorius, rašytojas ir žurnalistas Justinas Stervažontas (UAB "Viešpats SultAnistics", IDSCN: 8697202, I-P: 7A-16 BCP-5166, [email protected]) Čikaga, US.
 

http://kyc.lt/as.png

 

http://www.kyc.lt/alogo.png

Nusprendžiau pasidalinti informacija, kaip pradėjau savo verslą. Aišku be jokių nusiskundimų ir liaupsių. Tiesiog reikia gyventi ateitimi, pasimokant iš praeities klaidų. Kas būtų, jeigu būtų - nepriimtinas principas mano gyvenime.
 
Mano verslo istorija – Rašytojas.lt
 
Kam tai naudinga? manau pradedantiesiems verslininkams, kurie ką tik pradėjo savo sunkų kelią. Nepasiduokim, ir dalinkimės savo žiniomis ir patirtimi. Taip mus ras klientai, taip užsitarnausim šiokią tokią reputaciją.
 
Tai 17 iš 31 straipsnio šį mėnesį.

Visada sakau žmonėms, klausiantiems, kaip man pavyksta rašyti, kad rašymas yra Dievo duota dovana. Negali išmokti rašyti, tiesiog sugebi tai arba ne. Gramatinės klaidos? Jos yra menkniekis, ypač, kai tekstas yra internete, kur bet kada galima pataisyti, duoti perskaityti draugams ir pažįstamiems. Stilius? Čia jau prasčiau, nes reikia labai daug skaityti ir domėtis literatūra, kad galėtum pritaikyti arba išdirbti savąjį stilių. Taip pat reikia daug rašyti.
 
http://seo.straipsnis.lt/wp-content/uploads/2012/06/tekstai-skaitytojui-seo-620x594.jpg
 
Jei žmogus sugeba tai daryti – jis tą daro su malonumu. Jei nesugeba – ieško, kas tai gali padaryti už pinigus. Taip gimė mano verslas Rasytojas.lt, tačiau šį kartą ne apie tai.
 
Interneto rinkodaros srityje SEO užima labai garbingą vietą. Verslininkai domisi galimybėmis, kaip daryti SEO patiems. Čia padeda įvairūs SEO kursai, seminarai, mokymai. SEO paslaugų teikėjai jau turbūt man grūmoja pirštuku „niu, niu, niu..." :) Tiek to, į jūsų daržą nelįsiu labai giliai – tik peršoksiu per tvorą, susirinksiu ko man reikia ir atgal... ;) Verslininkai bando daryti SEO patys savo jėgomis ir to niekas negali uždrausti. Tik po ilgų valandų darbo, nesėkmių ir nusivylimo yra nusprendžiama taupyti laiką ir samdytis profesionalus.
 
Nepaisant visko, kažkas turės pakankamai kantrybės ir laiko. Šis straipsnis skirtas jiems.
 
Sužinojote apie geriausią būdą kurti savo nuorodų tinklą (linkbuilding) – SEO straipsnių publikavimą? Puiku. Galite pradėti nedelsdami. Pirmas žingsnis – SEO straipsnio rašymas. STOP! Nemokate rašyti straipsnių, o juo labiau SEO? Nieko tokio – pamokysiu.
 
SEO straipsnio specifika
 
Pirmiausiai noriu pristatyti, kas tai yra tas SEO straipsnis. Tai gana neaukštos kokybės tekstas, kuriame yra pristatomas tam tikras verslas, paslauga, produktas ar objektas, susijęs su jūsų puslapio veikla. Straipsnio esmė nėra reklamuoti jūsų prekės ženklą ar įmonę, o tik patį produktą. Visas straipsnis turi tik vieną tikslą – kažkurioje vietoje ant atitinkamo raktinio žodžio uždėti "dofollow" nuorodą į jūsų puslapį.
 
Esmė aiški? Susijusi tematika su jūsų verslu + netiesioginė reklama + [raktažodis] + nuoroda.
 
Kokios apimties yra SEO straipsniai – mažiausiai 200 žodžių. Kuo ilgesni, tuo geriau, bet ar bus jie naudingi skaitytojui – didelis ir vis dar atviras klausimas.
 
Kiek raktažodžių reikia tekste? Lygiai 4. Vienas jų turi būti straipsnio pavadinime, tada antras – straipsnio pradžioje, pageidautina pirmame paragrafe, trečias – straipsnio viduryje, o ketvirtas – link galo priklausomai nuo teksto ilgio. Girdėjote, kad 1% viso teksto? Taip, kažkada buvo ir 2,5%, ir 1% ir kiek tik nori, skambiai vadinama keyword density, tačiau dabar situacija pasikeitė, nes per daug raktinių žodžių yra negerai.
 
Viskas, žaidimo taisyklės aiškios.
 
SEO straipsnio rašymas
 
Žinome raktažodį ir kiek kartų jį reikia paminėti, žinome straipsnio apimtį, reikia pradėti dirbti. Labai daug rašytojų pirmiausiai sugalvoja temą, o tada jau rašo apie tai, ką sugalvojo. Jūs padarykite kiek kitaip. Negalvokite straipsniui pavadinimo ir temos – tiesiog pabandykite parašyti pagal tam tikrą schemą.
 
Schema yra tarsi nedidelis straipsnio planas, kuris leidžia parašyti patį tekstą nenukrypstant „į lankas". Štai tokios schemos pavyzdys:
 
1 paragrafas. Pristatome verslo aplinką:

Paminime istoriją, palyginame su dabartimi;
 
Paminime aprašomą objektą;
 
Objektą pristatome kaip naujovę arba ekskliuzyvą.
2 paragrafas. Pristatome objektą:

Pateikiame technines charakteristikas;
 
Pristatome kainą;
 
Pristatome galimybes ir perspektyvas.
3 paragrafas. Apibūdiname objekto tikslinę auditoriją:

Pristatome, kam objektas yra skirtas, paminime praeitį ir dabartį.
 
Pristatome, kas dar objektu galėtų naudotis, bet to nedaro dėl tam tikrų priežasčių.
4 paragrafas. Pateikiame objekto naudą tikslinei auditorijai:

Pateikiame esminius 5 dalykus, kuo objektas yra naudingas;
 
Pateikiame užuominą, iš kur gauti daugiau informacijos apie jį.
5 paragrafas. Pateikiame informaciją, kokią gyvenimo problemą objektas išsprendžia ar gali išspręsti.
6 paragrafas. Apibendriname:

Primename kainos ir kokybės santykį;
 
Užsimename apie reikalingumą ir naudą;
 
Pateikiame informaciją, kur galima įsigyti/užsisakyti/pasinaudoti.
Viskas, jūsų straipsnis baigtas!
 
Na va, ir vėl prasideda... Sakote, „lengva pasakyti, sunku padaryti"? Gerai, pasižiūrėkime, kaip ši sistema veikia realiai. Išsirinkime verslo sritį, tarkime, statybinės medžiagos. Objektas – stogai. Raktinis žodis – stogai.
 
1. Prieš dešimtis tūkstančių metų pirmieji žmonės pasistatė savo pirmąjį namą iš medžio. Kad nelytų lietus, jie šakomis uždengė pastatytas sienas. Vėliau ant šakų pradėjo drėbti molį, kuris saulėje sudžiūva ir padaro tvirtą dangą. Taip atsirado pirmieji STOGAI. Per tūkstančius metų statybos esmė nepasikeitė – ir dabar stogdengiai ant pastatytų sienų dengia stogus. Skiriasi tik statybinės medžiagos. Stogų danga gali būti pati įvairiausia. Tai čerpės, betoninės plokštės, keramikinės plokštės, skarda ir t.t. Technologijos tobulėja, todėl dabar naudojamos tik išskirtinės ir kokybiškos medžiagos. Nuo namo stogo kokybės priklauso namo energetinė klasė, efektyvumas ir funkcionalumas.
2. Mūsų siūlomos stogų dangos yra aukščiausios kokybės .....iškos stogo dangos. Jų technologija gyvuoja nuo xxxx-jų metų. Per šiuos metus mokslininkai ir statybininkai ją ištobulino, todėl dabar galime džiaugtis įspūdingais rezultatais. Kaina priklauso nuo stogo ploto ir naudojamų technologijų. Pasikonsultuokite su mūsų vadybininku, ir jis pateiks tikslius paskaičiavimus. Sumontuoti STOGAI yra ilgaamžiški, jiems suteikiama 20 metų garantija.
3. Mūsų įmonės siūlomi STOGAI yra skirti privačių gyvenamųjų namų savininkams, įvairioms įmonėms, turinčioms gamybines patalpas, sandėlius, ūkininkams ir visiems, kas nori turėti ilgaamžį ir patikimą stogą. Seniau ši technologija buvo prieinama tik užsienyje, o dabar ji atėjo ir į Lietuvą. Nors mūsų stogo danga Lietuvoje jau 20 metų, vis dar yra daugybė pastatų su asbestiniu šiferiu, kuriuos būtina renovuoti. Pagrindinė renovacija prasidėtų nuo stogo pakeitimo nekenksminga ir patikima technologija.
4. Kuo naudingi mūsų stogai?

Stogo medžiagos yra sertifikuotos Europos Sąjungoje. Puikus kainos ir kokybės santykis. Stogus montuoja tik patyrę profesionalai, todėl jiems suteikiama 20 metų garantija. Yra galimybė rinktis įvairių spalvų ir dydžių stogo medžiagas. Jei neturime sandėlyje, užsakome ir atvežame per 2 savaites.
5. Su mūsų stogais jūsų pastatas atrodys estetiškiau, taip pat sutaupys energijos iki 25% (priklausomai nuo sienų konstrukcijų ir apšiltinimo). Mūsų stogai yra pritaikyti Lietuvos oro sąlygoms, todėl atsparūs drėgmei ir saulės spinduliams – nepraleidžia drėgmės ir karščio, todėl namo palėpėje bus galima įrengti atitinkamos paskirties patalpas.
6. Mūsų stogų dangos pasižymi idealiu kainos ir kokybės santykiu, tačiau, kaip ir kiekvieną investiciją, taip ir šią turite gerai įvertinti. Tai jums padės mūsų kvalifikuoti vadybininkai. Mūsų stogus galite apžiūrėti Vilniuje, Šiaurės miestelyje, arba Ermitažo parduotuvėse. Rimtai pagalvokite apie savo namų ar pastatų renovaciją, pradėkite ją nuo stogo. Dabar tai pats geriausias metas.
 
Viskas. Daugiau nei 350 žodžių. Idealus tekstas. Belieka tik sugalvoti antraštę. Ji galėtų būti
Kokybiški STOGAI – visada populiaru
STOGAI kiekvienam pastatui
Nebrangūs ir kokybiški STOGAI ir stogų medžiagos.
 
Svarbu, kad jame būtų minimas raktinis žodis.
 
Viskas, perskaitote dar kartą kitą dieną, ir straipsnis paruoštas publikavimui. Kodėl kitą dieną? Todėl kad kitą dieną pamatysite tam tikrų dalykų, kurių nepaminėjote, arba kurie parašyti ne visiškai taip, kaip turėtų būti. Galite nusiųsti straipsnį peržiūrėti savo kolegai, draugui ar sutuoktiniui, kuris nebūtinai susijęs su jūsų verslu. Jiems geriau matyti, kas suprantama, o kas ne tekste.
 
Orientuokitės, kad straipsnio rašymas užima 1 valandą. Jei rašote ilgiau, padarykite pertrauką arba atidėkite kitai dienai. Taip jis bus kokybiškesnis.
 
Vis dar sudėtinga? Galite pabandyti ir su taure vyno ar bokalu alaus. Paprastai tai padeda, bet ne dėl to, kad aplanko mūza, o dėl to, kad apsiraminate ir atsikratote tų baisių minčių „aš nesugebėsiu", „tai ne man", „oj, koks sunkus darbas!". Kai jų nebelieka, tiesiog imate ir parašote.
 
Jei ir tai nepadeda, bijau, kad tada belieka tik kreiptis į tekstų rašytojus, kurie tuo užsiima profesionaliai, bet reiktų pasiruošti bendradarbiavimui, nes jie visiškai apie jūsų verslą nesupranta... Čia jau kita tema...
Linkiu sėkmės rašant savo SEO straipsnius!
 

Sveiki, pats nesiruošiu dalyvauti konkurse, bet tikrai būtų malonu prisidėti prie prizinio fondo
(tikiuosi priims šią dovaną :D ir administracija palaimins).
 
Štai ji:
 
http://www.part.lt/img/66a329ae560636807a593cd1040f5b42411.jpg
 
http://www.part.lt/img/d02415bbb03116b6d40205bb0122c169573.jpg
 
http://www.part.lt/img/3a34177a4f9e961cb8d33c5b0cc41950952.jpg
 
http://www.part.lt/img/b1a3385842a9490e3f1ab4e037183e03725.jpg
 
http://www.part.lt/img/6e8d01f25d0460dae8ea43cb4e8da462791.jpg
 
http://www.part.lt/img/68b959d957ee9f28f54d0d77b4d97c8c812.jpg
 
http://www.part.lt/img/c06e88539edb65f0e10e72bcbfb98cc4539.jpg
 
http://www.part.lt/img/063f259e745473a11ce9cd4ea1cb3e17436.jpg
 
http://www.part.lt/img/b9f2feb40011aa9286f12788ab7b4bdc418.jpg
 
Manyčiau išėjo tikrai neblogai, todėl pirmos vietos laimėtojas galės pasikeisti viską kaip norės(individualizuotis):
tarkime jeigu patinka kokia sporto šaka, išskirtinai myli kokią automobilių markę ir pan.,
tada galės vietoj tų ženkliukų šonuose užsidėti logo(BMW pvz.) ar kt.
 
Užrašai taip pat bus pakeisti, jeigu to panorės, antroje pusėje kokia fotografija ar paveikslėlis.
Aišku viskas bus padaryta ant gražiai apdirbtos medienos kaip ir priklauso.
Dydis bus originalus, t.y. 15.5cm x 6.6cm
 
Sėkmės dalyviams! :)

Jūsų prašymu - apie darbo namuose privalumus ir trūkumus
 
 
Darbas namuose – privalumai ir trūkumai
 
Straipsnis skirtas visiems, kas dar dirba namuose ir kas jau ruošiasi dirbti namuose.
 
Tai 15 iš 31 straipsnio šį mėnesį.

Kaip sakoma : "Pasirink du : pigiai, greitai, kokybiškai" :)

Labai mėgstu posakį: "nebe tie laikai". Labai teisingas posakis, apibūdinantis dabartį. Nenormalu lyginti tai kas buvo vyresnėlių laikais su tuo, ką dabar išgyvena šiuolaikiniai vaikai. Žiemą eiti į lauką lipdyti sniego senį? Atsiprašau, bet lauke tikrai šalta ir visom penkiom rankom (nors jų tiek ir neturiu) pritariu, kad verčiau jau patupėti namie. Lauke reikia būti kai oras normalus. Kam sukurta žiema? Tai tik š*do vertas metų laikas, teikiantis naudą tik ekosistemai (gamtai, dirvožemiams).
 
Grįžtant prie temos norėčiau paspausti ranką DaryZ, kurio nuomonės ~70proc. atvejų sutinka su mano nuomonėmis daugeliu klausimų. Labai nemėgstu, kai žmonės kišasi ir diskutuoja apie tai, kad Fabijonaičių arba Teletabaičių vaikas yra lauko nematęs namisėda. Manau, tai lietuviškas bruožas - juk mes esame lietuviai ir mums reikia kišti trigrašį į kaimyno daržą. Kitaip kokie mes lietuviai!
 
Žmogaus vystymasis, vidinio AŠ ir galutinės (front end versijos) asmenybės kūrimas yra asmeniškas reikalas. Niekas neturėtų priekaištauti žmogui tol, kol šio veiksmai tiesiogiai nekenkia kitiems asmenims. Skatinimai, raginimai, neįkyrūs siūlymai - aš UŽ. Žmogui juk reikia rodyti teisingą kelią. Vis dėlto ar mes patys žinome kas yra teisingas kelias? Būti tipiška nuo algos iki algos asmenybe? Būti paprastu, niekuo neišsiskiriančiu žmogumi ir gyventi ramų gyvenimą? O gal išsišokti ir bandyti nuversti kalnus?
 
Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, kiekvieno žmogaus pasirinktas kelias turi atitinkamus rezultatus. Vienintelis dalykas, su kuriuo mes suduriame kalbėdami apie namisėdą, laiką leidžiantį prie kompiuterio, tai sveikatos sutrikimai. Ši tema aktuali visuomenėje - mes gimstame ir mirštame, o gera sveikata suteikia šansą ilgiau gyventi. Daugeliui žinoma, kad kompiuteris nėra tas įrenginys, kuris suteiktų sveikatos. Šis gelžgalio gabalas žmogui įskiepyja tam tikrus inteligencijos pamatus, jeigu jis užsiima kažkuo naudingu, pavyzdžiui, programuoja. Bet kokia veikla prie kompiuterio žmogų gali įtraukti į priklausomybės liūną, tačiau finišo tiesę kerta ne visi - priklausomybę įgyja tik turintys psichologinius sutrikimus žmonės. Šiai saujai priklauso:
A) nepilnaverčio išsivystymo asmenybės (autistai);
B) žmonės su kažkokiomis ydomis;
C) žmonės, taip pat turintys psichologinių sutrikimų, tačiau nepriklausantys autistų grupei.
 
Turime tris pagrindines grupes ir jas galime traktuoti kaip potencialių "noliferių" sortizaciją. Gilintis plačiau taip pat verta.
 
Štai A grupės atstovai (autistai) - visiškai kitokios asmenybės nei tu ar Marytė. Na, nebent ir judu autistai. Žmonės, turintys asmenybės sutrikimo sindromą, paprastai nėra kažkokie tai žaidimų mėgėjai, kurie nieko kito nematytų. 2 iš 5 autistų yra protingi, šiek tiek išsiskiriantys, turintys aukštesnio lygmens mąstymo dovaną. Kiti 2 - labai protingi, įprastai turintys tam tikrų specifinių savybių, kokių neturi kiti žmonės. Likęs 1 (arba 0, nes įprastai sakoma, jog 1 iš 500) - genijus. Čia jau nieko sakyti nereikia. Taigi, ši grupė - autoritetinga. Grupės areopagas gali daryti tai, apie ką daugelis nė nesuvokia. Konkrečiai kompiuterijoje dalis autistų yra labai protingi. Na, ir kaip žinia, šie žmonės neturi laiko nuovokos (B ir C grupės atstovai šią nuovoką įprastai turi, tačiau tapę priklausomais ją taip pat praranda), todėl prie kompiuterio gali sėdėti ištisas dienas. Jiems vienodai.
 
B ir C grupės atstovai dažniausiai tėra paprasti "noliferiai" - tokie, su kokiais reikia kovoti. Pasyvus žaidimų išbandymas prie gero nepriveda: didėja agresija, apatija pasauliui, dingsta laiko nuovoka, domėjimasis realybe. Šių grupių asmenybės dažniausiai (nesakau, jog visada) nepasižymi išskirtiniu protu ir tuo labiau neužsiima kažkuo naudingu. Programuotojai ir visi kiti žmogeliukai, dirbantys su IT, šioms grupėms nepriskiriami, jeigu jie dirba tik darbo valandomis (8-10 valandų per dieną). Šioms grupėms priskiriami tie asmenys, kurie prie kompiuterio išbūna tiek, kiek paprastiems žmonėms atrodo neįmanoma (tarkime, mažiausiai 15 valandų per parą).
 
Pristatęs šias tris grupes norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas neturėtų priklausyti B arba C grupei - tėvai žūtbūt turėtų blokuoti visas galimybes naudotis kompiuteriu, tačiau ne prievartos būdu. Tų būdų yra begalė ir tik nuo tėvų fantazijos ir jų gerumo priklausys rezultatai. Visai kas kita, jei tėvų vaikas - autistas (arba turi dar kažkokių psichologinių sutrikimų). Tokiu atveju jo domėjimasis kompiuteriu, realu, kad bus naudingas. 90 procentų tikimybė, kad vaikas domėsis programavimu, elektronika ar panašiai. Toks vaikas bus užsidaręs ir jam draugų nereikės - kompiuteris jam geriausias draugas, vaistas, padėjėjas.
 
Na, ir štai, vėl atsitrenkiame į sveikatos puodynę. Šį kartą ji kiek suskilusi. A grupės atstovams tiesiog nevalia trukdyti naudotis kompiuteriu, jei šie neužsiima menkniekiais (o kad autistai neužsiima tuo, tikrai žinau, iš praktikos galiu pasakyti, jog 3/4 iš 5 autistų nerūpi žaidimai ir kitas šlamštas). Autistų tėveliai turėtų suprasti savo vaiką ir leisti jam kažko siekti nepaisant to, kad kompiuteryje jie gali praleisti visą savo gyvenimą. Šios asmenybės, tarkime, programuotojai, pasiekia dešimtis kartų daugiau už tuos, kurie neturi jokių sutirkimų.
 
Sveikata - mūsų turtas, tačiau ar verta aukoti ją dėl karjeros? Autistams karjera (jiems patinkama veikla) - tai gyvenimas, tad jiems trukdyti būtų tiesiog kvaila. Rizikuoti anksčiau mirti susirgus lėtinėmis ligomis (tokių atvejų pasitaiko) ir bandyti tapti Einšteinu ar gyventi paprastą ir ne itin inteligentišką gyvenimą - palieku šį klausimą. Tiesa, aš renkuosi pirmąjį variantą. Žmogus be istorijos kaip akmuo be svorio. O jeigu tik žinotumėt, kiek įžymybių inteligentų turėjo psichologinių problemų. Tačiau ar jų vardai istorijoje išliks? Tikrai taip.

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Aha. Dar variantas yra visus pirštus išlaužyti, kad negalėtų naudotis klaviatūra ir pele.

Su pasididžiavimu pristatau, PDF knygą, kaip sukurti affiliate svetainę ir iš jos uždirbti :)
Rašykit pagyrimus, pastabas ir kritiką.
 
http://www.eventreservation.eu/img/pdf_image.jpg
 
P.S. Gal kas galėtų torrentuose pasharinti?