Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
Nejaugi jūs iš tikro galvojat kad užsienyje yra kažkokios slaptos vietos, į kurias suvaryti automobiliai už pusę kainos ir apie kurias žino tik išrinktieji? Nesąmonė. Tas pats kas ir Lietuvoj, tiesiog pasiseka rast pigiai, ar nugriebia ką tik išėjusį skelbimą, neblogai nusidera - va tau ir maža kaina.
Aš ne tą turėjau omenyje. Jeigu žmogus yra pasinešęs dėl teisės. Jam tai įdomu, jis laisvu laiku tuo domisi, nėra svarbu, jog "prokuratūroje yra 0 laisvų vietų". Tokie žmonės sau vietą ras, ir nesvarbu, ar tai bus teisininkas, programuotojas, ar ekonimistas.
Tiesiog šiuo atveju, jo nuomonė keičiasi kas mėnesį, jeigu ne greičiau. Išpradžių bus verslininku, ir pardavinės vaikiškus drabužius, poto jau bandys "pavogti" plovyklą, dar poto automobiliais prekiaus, po savaitės jau metalais. O dabar, pabuvęs viename teismo posėdyje - užsimanė buti prokuroru.
Pastebėjau, kad vis daugiau ir daugiau žmonių susidomi miško sodinimų Švedijoje. Kadangi neturiu ką veikti, pasistengsiu kuo detaliau viską papasakoti. Jei radot klaidų ar turit klausimų rašykit asmeninę žinutę. Ir iškart pasakau, kad neklauskite: kokioj firmoj dirbu, ar negalėčiau pas tave įsidarbinti ir panašių klausimų, kas susiję su pačia firma ir įsidarbinimu. Šiuo metu darbuotojų tikrai nereikia. :)
Trumpai apie mane.
Dirbu šiam darbe jau 4 metus. Šiemet bus penkti. Tris metus dirbau sodintoju, vienus metus sodintojų prižiūrėtoju (plantbasar a.k.a supervisor, šiemet bus antri metai šiose pareigose).
2009 07 - 2009 09 sodintoju; 2010 05 - 2010 10 sodintoju; 2011 04 - 2011 10 sodintoju / 7 žmonių prižiūrėtojumi; 2012 03 - 2012 09 sodintojų prižiūrėtojumi (11 brigadų po 4 žmones, du mano asistentai);
Firma, kurioje dirbu ( vėliau mūsų / mano firma) užsiima miško atsodinimu, pjovimu / retinimu, arimu. Mūsų firma dirba Gotland saloje ir nuo Jonkoping iki pat Kirunos. Firmoj dirba virš 200 žmonių (daugiau nei 100 sodintojų, kambodžiečiai, lietuviai, latviai). Pats asmeniškai dirbau tik Gotland'o saloje, Stockholm'o, Upsalla (skaitosi pietai), Sundsvall, Stromsund, Hammerdal, Jarkvisle ir Umea rajonuose. Siuntė firma į sodintojo/ sodintojų prižiūrėtojo kursus Švedijoje. Patirties kaip matot turiu pakankamai.
Apie darbą (įžanga)
Tai tikrai nėra lengvas darbas, jį dauguma skaito vieną iš sunkiausių darbų skandinavijos šalyse po darbo naftos platformose ir žuvies fabrikuose. Iš 10 naujų žmonių atvažiavusių vidutiniškai 6 žmonės išvažiuoja neprabėgus dviems savaitės. Dažniausiai miestiečiai pabūgsta, kurie nėra matę sunkaus darbo. Darbas reikalauja daug fizinės ištvermės, o labiausiai psicholiginės, nes pastoviai ta pati monotonija diena iš dienos. Kaip supratot darbas yra skirtas pagrinde vyrams 18-30m, bet būna išimčių, kad ir 60m senukas ar 55m moteriškė daug geriau dirba nei jaunikliai. Vyrams, kurie turi antsvorio iškart siūlau pamiršti šį darbą. Nei vienas dar neištvėrė daugiau nei mėnesio. :) Realiai jei žmogus ištveria 2-4 savaites, tai jis ir pasilieka visam sezonui dirbti, neretai ir ne vienam sezonui. Taip pat buvo keli tokie kuriozai. Atvažiavo vienas dirbęs UK prie braškių skynimo ir du "tipo" kultūristai, visi lietuviai. Tas, kur iš UK, pradėjo sakyti, kad oi nėra sunkesnio darbo už braškių skynimą, o vyras jau metuose, turi šeimą... Išvažiavo po savaitės namo. Tie du kultūristai irgi, ten visokius animal pak'us gėrė, kokteiliukai ir t.t. Po trijų dienų vienas man sako (kadangi buvau jų "brigadininkas"): man kažko maudžia krūtinę. O antras išsigando uodų ir moškių, labai jam nepatiko kažkodėl.. Ketvirtą dieną abu į Lietuvą išvažiavo. O iš tikrųjų tiesiog per sunkus jiems darbas buvo, o visi tie uodai ir krūtinės skausmai buvo tik pasiteisinimas.:) Taigi raumenys tikrai nėra pagrindinis dalykas šiam darbe. Visada, kai ieškau naujų darbuotojų, sakau, kad šis darbas prilygsta visą dieną dirbant stroikėsi ir nešiojant plytas ar košę ir tai dar sunkiau. Iš kitos pusės, kiek prisiskaičiau ir išgirdau pasakojimų apie darbą UK fabrikuose tai tikrai miško sodinimas žyyyyymiai lengviau. Bet spręskite patys, kas jum geriau. :)
Ką reikia turėti prieš važiuojant dirbti (maistas, drabužiai, kiti būtini dalykai)
Svarbiausia turbūt drabužiai. Du komplektus darbinių drabužių, bei vieną komplektą "išeiginių" drabužių nuvažiuoti į parduotuvę ar pas paneles. :) Darbiniai drabužiai: Dvi poras guminių batų, blogiausiu atveju vieną porą. Bet lietuviški guminiai batai iš senukų po 30lt žymiai geresni nei švediški po 100 ar 200 kronų. O dvejus, nes dažniausiai po trijų mėnesių batai palieka kiauri ar suplyšta. Reikia stengtis guminius nusipirkti kietesniu, bet lanksčiu padu. Tinka ir iš senukų. Švedijoj tie patys pigiausi po 100-200 kronų tikrai nėra tinkami, nes jie labai kieti ir trina kojas, o skauda tai labai. Esam pirkę ir už 700 kronų, tai dviems kitą dieną suplyšo, trečiam po savaitės. Geriausiai iš Lietuvos dvi poras nusipirkai, ir pigiau ir žinosi, kad visą sezoną atitempsi. Vieną porą kerzų. Nes su guminiais nevisada patogu ypač kai labai karšta ir nėra šlapių vietų. Nors pats asmeniškai niekada su kirzais nedirbau. Tik jokiu būdu negalvokit, kad eis dirbti su kedais. Iš kart koją persidursit. O jei koją persidursit, praktiškai galima sakyti jūsų darbas baigtas ir važiuojat namo. Padas sunkiai gyja, o dar kai reikia dirbti ir pastoviai koja šlapia, tai žaizda gali nesugyti ir mėnesį ir daugiau laiko. Bent 10 porų koinių. Čia vėl pagal patogumą, vieni dirba su vilnonėm, kiti aunasi dvejas poras iškart. Kuo daugiau porų tuo geriau, tik aišku ne tas po 1lt, kur kiaurai viskas matosi. O tiek daug, nes po dienos darbo tas koines plauti reikia, nes kitą rytą nuo vandens, prakaito ir purvo jos labai kietos palieka ir sunku užsimauti ir nepotogu vaikšioti kol jos vėl minkštos palieka. Be to nemanau, kad kiekvieną dieną bus galimybė plautis drabužius. O kojas būtinai prižiūrėti reikia, ypač jei dirbama su guminiais batais. Dvejas kelnes, geriausias variantas "specofkes", senukuose 20-30lt kainuoja, arba galima, kad ir Humana nueiti ir nusipirkti. Taip pat džinsai irgi tinka jei nėra labai aptempti. Su treninginėmis kelnėmis tai nepatarčia, nes jei už šakos kokios užkliūsit, tai mest lauk kelnes reiks. 4 "Maikes", vienos dažniausiai užtenka dviem darbo dienom, galima ir daugiau jų pasiimti. 2 megztinius, kad nebūtų šalta. 2 viršutines "specofkes" dalis, galima Humanoj po porą litų nusipirkti, arba iš senukų. Lietpaltį, Švedijoje dažnai lyja, tai būtina pasiimti. Bet reikia tik nepirkti to žalio lietpalčio plastmasinio po 30lt, viršutinė dalis tai dar dar, kelnės tai pirmą dieną nuo klyno iki kojų apačios suplyš ir mesit lauk. Ir nepirkit tų guminių lietpalčių, kur iki kelėnų būna. Nepadirbsit. Pats aš turiu nusipirkęs tamsiai mėlyną, pusiau guminį (kelnės ir viršus), kuris vėdinasi ir tamposi, tai jau du metus atlaikė ir dar nesuplyšo. O mokėjau jei neklystu 130lt Lietuvoj. Kepurę, gali būti ta paprasta su stogeliu, arba būna tokios kaip skrybelės, net nežinau kaip pavadinti, kuriose yra dar tinklelis nuo vabzdžių. Geriausiai abi turėti. 1 porą pirštinių, šiaip, jei normalus darbdavys tai privalo duoti pirštines. Bet vieną porą bent jau pradžiai reikia turėti, o pirkti reikia medžiagines su guma aplietais delnais. Ir netinka ten tos statybininkų ar dar kokios pirštinės, bus nepatogu dirbti. Hm.. kas dar? Dar galima ir striukę neperšlampama turėti. Termosas arbatai ar kavai. Indeliai maistui susidėti. Purškalas nuo uodų, erkių ir kitų vabzdžių. Šakutė, šaukštas, šaukštelis, peilis, lėkštė, bliūdelis sriubai (bet čia priklauso, kur gyvensi ar name ar name ant ratų), aš rekomenduoju geriau savo pasiimti, nes kai gyveni ne vienas ir valgai iš valdiškų lėkščių, pastoviai atsiranda pykčiai, kad kažkas neišplovė ir panašiai. O kai savo turi, išsiplovei savo, o visi kiti galit ir pasiust. :D Dirbant MP3 grotuvas nepakenks. 8h kai nematysi nieko, tai bent muzika ausyse skambės. Fotoaparatas įamžinti įvairius vaizdus. Nešiojamas kompiuteris filmams pažiūrėti ar naujienas paskaityti. Daugiau viską pagal poreikius pasiimti galit, tik neprisikraukit daug, nes jei teks name ant ratų gyvent, tai nebus kur susidėti visko. Maistas? Iš Lietuvos pagrinde mėsos pasiimti, geriausiai viską imti šalto rūkymo. Konservai. Duona. Grikiai. Prieskoniai. Daugiau kaip ir nieko neapsimoka imti, nereikia labai apsikrauti. Jei gyvensit name ant ratų maisto nesiimti daugiau nei dviems savaitės, nes nebus kur susidėti. Jei normaliam name, imat maisto mėnesiui. Cigaretės ir degtinė. Praktiškai bet kokios rūšies cigaretes parduosit už 300kr/blokas (LM, Winston, Wallstreet ir t.t.), Saint George ir visokie "džinglingai" po 200-250kr. Degtinė Lithuanian auksinė 1l 200-250kr. Tai pardavus kelis blokus ir kelis litrus, šiek tiek galima kompensuoti kelionę. Didelis privalumas jei turit vairuotojo teises. Kartais firmose būna, kad už vairavimą, papildomai dar moka. Dar didesnis privalumas jei važiuojat su savo mašina. Nes gali kada nori ir į parduotuvę nuvažiuoti ir visur kitur. Su valdiškom mašinom niekas neleidžia kiekvieną dieną važinėti kur nori. Bendrai paėmus reikia kelionei/drabužiams/maistui turėti nemažiau nei 2000-2500lt (jei visiškai nieko neturi ir be įdarbinimo mokesčio): 400lt - drabužiai ir visi kiti reikmenys; 100-300lt - kelionė iki Stockholm'o, priklauso ar su savo mašina ar ne, jei reikia į kažkokį miestą važiuoti Švedijoje, tai su autobusu, prieš tris metus nuo Stockholm'o iki Sundsvall'o (~400km) kainavo 200-250kr. Maistas - 400lt; Pragyvenimui iki pirmos algos - 800-1000lt;
Užsienio kalbų žinojimas privalus. Anglų kalba tai sakyčiau, kad būtina jei nori su vietiniais susišnekėti, ar jei darbo metu atvažiuotų koks švedas tikrintojas. Rusų tai nebūtina, nebent Latvijoje ir kelte, nes latviai labai nenoriai kalba angliškai, kol nepradedi vartoti rusiškų keiksmažodžių. :D
Nepaminėjau, kad reikia būti bent jau pilnamečiams. Ir turėti geriausiai Swedbank arba SEB sąskaitą atsidarius.
Įdarbinimas
Sezono pradžia ir pabaiga priklauso nuo oro sąlygų. Dažniausiai sezonas prasideda balandžio mėnesį ir baigiaisi spalio mėnesio gale. (Gali kisti priklausomai nuo vietovės ar tai pietuose ar šiaurėje). Dirbant visą sezoną priklauso 2 savaitės atostogų. Kartais būna, kad vasarą, ypač liepos mėnesį būna didelis karštis ir draudžia sodinti, tai atostogos gali prasitęsti. Jei nebūna vasara karšta ir leidžia sodinti, galima ir nevažiuoti atostogų ir toliau dirbti, bet čia jau nuo kiekvienos firmos atskirai priklauso. Dirbkite tik legaliai ir pagal kontraktą. Nes galite negauti atlyginimo. Kiek teko kalbėti su lietuviais plaukiančiais keltu dirbančius miške. Tai nei vieno nebuvo, kuris džiaugtųsi. Visi keikė lietuvių agentūras ir Švedijos lietuvių firmas. Tai atlyginimo tik pusę gauna, tai nemoka visai, tai važiuojant namo dalį sumoka ir panašiai. Tad ir aš rekomenduoju vengti kuo įmanoma labiau visų tų agentūrų. Aišku nesakau, kad visos jos blogos, yra turbūt ir normalių.. Pats susiradau skelbimą žmogaus ir nutariau pabandyti kas bus tas. Tai ir po šiai dienai vis dirbu. Dėl įdarbinimo mokesčio, jei agentūros ar žmonės, kurie siūlo darbą ir prašo iškart už įdarbinimą sumokėti visus pinigus, bandykite tartis, kad pvz. ketvirtadalį pinigų sumokėsite iš kart, o likusius po algos. Jei net neina į kalbas, tai apeikite dideliu ratu tokius darbdavius, nes didelė tikimybė, kad jus apgaus. Tokiam darbe nieko keisto, kad ima pinigus už įdarbinimą, tad neišsigąskite ir nepradėkit draskyti akių, kad nelegalu ar panašiai. Tas įdarbinimo mokestis imamas vien dėl to, kad dauguma žmonių neištveria ir važiuoja namo po kelių dienų (aukščiau jau minėjau apie tai), o juk kas savaitę žmonių nekeisi. Todėl tas mokestis ir žmogui papildomo stimulo suteikia, kad reikia bent atidirbti tai ką sumokėjo. Tikrai nėra malonu klausytis valdžios moralo, kai sako kokius čia žmones priemi į darbą, kad neištveria nei savaites ir laiko tave blogu darbuotoju, kad negali atrinkti žmonių (o visi žmonės, kurie nori atvažiuoti sako, kad nėra problemų bus lengva, padirbsiu tik priimk). O darbas labai stoja, kai tokie atvažiuoja ir išvažiuoja tuoj pat. Vėl paieškos naujų žmonių, apmokymas ir panašiai, bereikalingas laiko tik gaišimas. Kažin ar patiem patiktų, kai tarkim jūs esate atsakingas už naujų žmonių priėmimą į darbą, ir per mėnesį koks 15 žmonių atvažiuoja ir išvažiuoja. O čia bent gauni kažkokią kompensaciją už apmokymus, sugaištą laiką ir t.t. (sakau iš patirties), nes valdžia nemoka už tą sugaištą laiką. Nekalbu apie tuos žmones, kurie ima pinigus už tai, kad prirodo vietą ir yra tik tarpininkai.
Normali firma visada pinigus perveda tiesiai į banko sąskaitą, tad jei žada mokėti į rankas, reiškia nelegaliai. Negalėsit nei mokesčių susigražinti, ir išvis neaišku ar legaliai išvis dirbat. Privalo vesti į banko sąskaitą.
Dabar pastebiu, kad vis daugiau firmų iš sodintojų prašo išsilaikyti internetiniame puslapyje sodintojo diplomą. Kiek atsimenu ten anglų, rusų, švedų kalbomis tik yra. Bet patys kursai ten nėra labai sunkūs, tereikia viską perskaityti ir išpręsti testą.
Ką duoda darbdaviai
Darbdaviai privalo duoti visus būtinus įrankius darbui (šautuvas, kirka, kišenės, kuprinės, pirštinės). Suteikti gyvenamają vietą nemokamai, arba dalinai mokamą. Kadangi darbas yra nepastovus, ta prasme, mėnesį dirbi vienam rajone, dvi savaites kita, po to 3 savaites trečiam rajone. Tai neprisinuomuosi kiekvienam rajone butų. Seniau pas mus būdavo namas nemokamas, kol neatsirado nameliai ant ratų ( toliau husvagn). Tai dabar namus apmokestino, bet nepasakyčiau, kad brangiai. Tarkim dviejų aukštų namas. Trys kambariai, valgomasis, dušas, tualetas, virtuvė, skalbimo mašina, elektra ir visi kiti privalumai 40kronų/diena. Tai į mėnesį 1200kronų ir nereikia nei už vandenį, nei už elektrą ar dar ką mokėti. Bet vėl čia tavo pasirinkimas eik į husvagn'ą gyventi nereikės nieko mokėti. Bet iš patirties sakau, name gyventi daug daug geriau. Taip pat duoda kiekvienai brigadai ir mašiną darbinę. Kažkokioj temoj skaičiau, kad rašė, jog su savo mašina kai važinėji kažkokius bonusus gauni ar kažką tokio. Nu jei ten su kokiu passatu 89metų važinėsi tai dar dar. :D O taip, jei liepia su savo mašina važinėti tai siųskit toli tokius darbdavius. Nes kai reikės su tarkim kokiu BMW ar Audi 2000m, ar kokia padoresnę mašina po miško keliukus pasivažinėti tai nespėsit remontuot, o po sezono mašiną galėsit į metalo laužą grūst. Tas pats ir kai uogas rinkti varo su savom mašinom, nu kvaili žmonės daugiau nieko negaliu pasakyti. Jei normali firma, tai duoda mašinas darbines visada. Yra tokių firmų (vieną žinau), kur ima pinigus už viską: už įdarbinimą, už nuvežimą į darbą, už būstą, už elektrą, vandenį ir .t.t Ir vien į dieną mokestis būna, kad gali dirbti ir gyventi ~250kr. O svarbiausiai dar ir daug dirbančių pas juos yra. (visą šitą pasakojo buvę darbuotojai, kurie perėjo pas mus dirbti). Tokių kontorų ir venkit, nes normaliose firmose nieko mokėti nereikia, čia lietuvių "varkės". :) Jei gyveni husvagn'e. Tai vėl firma viską duoda generatorių elektrai, dujų balioną, ir visa kitą. Benzinas generatoriui ir dujos šildymui firmos sąskaita. Na už apgyvendimą nieko mokėti turi nereikėti ypač husvagn'uose. Kelios foto, kaip atrodo darbinės mašinos, husvagn'ai, įrankiai pas mus. http://img33.imageshack.us/img33/9360/20110707001.jpg http://img713.imageshack.us/img713/605/20110930001.jpg http://imageshack.us/a/img541/5839/20120419080706.jpg http://imageshack.us/a/img856/7357/20120419080647.jpg http://imageshack.us/a/img543/7367/20120419080623.jpg http://imageshack.us/a/img706/9281/20120418132719.jpg http://imageshack.us/a/img13/1894/20120415144052.jpg http://imageshack.us/a/img687/2783/20120411155819.jpg http://imageshack.us/a/img836/2995/20120404102100.jpg http://imageshack.us/a/img823/5519/20120331130726.jpg
Pragyvenimas, kainos ir visos kitos išlaidos
Kadangi viską duoda firma, lieka tik pirktis maistą. Tai nuo jo ir pradėsiu. Maisto kainos yra šiek tiek didesnės nei Lietuvoj. Bet yra panašiom kainom ar net pigiau. Kaip jau minėjau ankščiau, mėnesiui laiko ant maisto užtenka turėti 2000kr. Ir galima sakyti galėsi valgyti vos ne bet ką, jei pats gaminiesi maistą, o ne perki visokias picas ar jau padarytą maistą. Išvardinsiu ką aš pirkdavau ir kiek maždaug kainuodavo (visų kainų neprisiminsiu, bet daug maž apytiksliai), dar kainos priklauso ir kokioj parduotuvėj pirksi, ir kokiam rajone. Stockholm'e galima rasti ir daug pigiau viską, bet rašau tik tokiomis kainomis, kuriomis man pavykdavo nusipirkti. Visgi kiekvieną dieną nevažiuodavau į parduotuvę, ir juolab po 10 parduotuvių paprasčiausiai nebūdavo laiko apvažinėti. Kainos 2012m.
Šokoladas Euroshoper (mano mėgstamiausias) arba Extra - 5-6kr; Mėsa žalia 1kg paruošta kepsniams be kaulų - >100kr. labai retai pirkdavau į mėnesį gal vieną du kartus, kartais pasitaiko akcijų ir po 25kr/kg ar po 50kr/kg; Virtas kumpis 1kg - 40kr, per akcijas 20-25kr; Makaronai spageti 1kg - 7-10kr; Kiaušiniai 24vnt. (o gal 30vnt., nepamenu) - 35-38kr; Duona (neskani ir saldi) - 18kr; Forminė balta duona 1kg - 24kr; Viniotiniai (nu tie pyragai su uogiene, šokoladu ir t.t.) 450g - 15kr; Pienas 1,5l - 7-10kr; Kefyras 1l - 10kr; Bulvės 1kg - 8-10kr; Šaldytos bulvytės 2kg - 15-20kr; Žuvies piršteliai 30vnt, lyg 900g - 15-20kr; Pica betkokia 300g ar 350g - 30kr; Poprieinės dešrelės 400g - 10kr; Popierinė daktariška dešra 800g - 24kr; Valgomos dešrelės 400g - nuo 40kr; Margarinas 600g - 10-16kr; Aliejus 0,9l - 16-20kr; Sintetinė bulvių košė (neatsimenu kiek gramų, bet daug, gal 500g lyg) - 35kr; Šaldytų daržovių mišinys 1kg - 15kr. lyg; Šaldytos bulvės su dešra ir daržovėmis 1kg - apie 30kr; Šaldytos vištienos kulšys 2kg - 38kr; Ryžiai 1kg - 15-20kr; Sriubikės tos kur užplikai ir prieskonių priberi 1vnt - 3kr. o jei perki 5 - 10kr; Energetinis - 6kr; Limonadas (Coca, sprite, fanta, švepsas) 1,5l - 15-18kr. Alus 2,8 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr; Alus 3,5 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 50kr; Sidras 2,25 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr; Traškučiai - nuo 15kr. Hašišas 1g - 100kr. :)
Interneto modemas - 280kr (rekomenduoju Telia, praktiškai visur yra, nėra tik giliai miške ir pakalnėje arba labai prastas); Interneto papildymas 5GB mėnesiui - 250kr; Telefono sąskaitos papildymas - nuo 50kr. (rekomenduoju Telia, kiek SIM kortelė kainuoja jau nepamenu)
Cigarečių kainos praktiškai vienodos, prasideda nuo 43kr. Malboro ir prabangesnės virš 50kr. Alkoholis System Bolaget'e(spec. parduotuvė alkoholio) alus nuo 10kr už skarbonkę. Degtinė Absolut 0,7l virš 300kr lyg. Negeriu tai negaliu pasakyt tiksliai. Bare žinau alus puslitris 50kr. 5,2 laipsnio. Šnapso litras 1000kr. Na bet kokiu atveju maždaug kainas matot. Ir nėra labai brangu, be alkoholio ir cigarečių už 2000kr. galima laisvai prasimaitinti, o jei dar pilvą susiveržus nei tiek nereiktų. :) Pats atsimenu 7 dienas pragyvenau tik su 179kr. Bet ir valgiau pagrinde makaronus ir popierinę dešrą.:)) Perkant limonadą plasmasiniuose buteliuose, ar skarbonkėsi reikia mokėti papildomai pant'ą (depozitą), 1,5l butelis 2kr., skarbonkė 1kr. Tai jei Cocos butelis kainuos 17kr. tai galutinė kaina bus 19kr. Išgėrus priduoti butelius ar skarbonkes ir atgauni pinigus. Kuro kainos tai tiek benzinas tiek dyzelis beveik nesiskiria, ten kelio orijom.. Kaina buvo maždau ~14kr/l. Tik pastebėjau vieną dalyką su švedišku dyzeliu su pilnu baku nuvažiuoju 50-100km toliau nei su lietuvišku. Mistika? Su dujom važiuoti nepatariu, nes beveik nėra degalinių, kur užpila dujas. Pas juos ten antgalis kitoks. Kiek girdėjau aplink Stockholm'ą lyg keturios degalinės tėra, kur pila su tokiu antgaliu kaip Lietuvoj, apie šiaurinę Švediją net nekalbu, ten aplamai degalines, kur pila dujas, retai pamatysi. Buvo atvejis, kad chebra iš Lietuvos važiavo pas mus su dujom vien varoma mašina, nuo kelto nuvažiavo ~100km ir užlinko, dujų nėra iš kur gaut. Benzinu nevažiuoja. Tai naktį mašinoj miegojo, kitą dieną į servisą varė, kad sutvarkytų mašiną, jog benzinu važiuotų. :D Elektronikos prekių čia neapsimoka pirkti, nes viskas yra brangiau nei Lietuvoj. Pvz. nešiojamas kompiuteris švedijoj kainuoja tarkim 2500lt, Lietuvoj tokį patį nupirksi už ~2000lt ir bus klaviatūra ne švediška. Drabužiai irgi labai brangūs, jau geriau iš kokio sportdirect pirkti. Kartai būna akcijų, kad tarkim Nike kedai, kurie kainavo 2000kr, gali nupirkti vos už 400kr. Bet čia tik Stockholm'e taip. Daugiau kaip ir nežinau kas būtų aktualu..
Darbas (kaip dirbama, kokios rūšys ir t.t.)
Pirmiausiai yra sodinimas skirstomas į du regionus: pietūs ir šiaurė. Pas mus pietūs skaitosi nuo Malmo iki Upsallos, o šiaurė nuo Upsallos iki Kirunos. Pas kitus gali skirtis "nuo iki". Pietuose ir šiaurėje skiriasi sodinimo technologijos (pietuose pagrinde sodinama kirkomis(kąstuvėliais, sodinukai maišuose) arba padidinto skersmens šautuvais (sodinukai šaldomi kartoninėse dėžėse), šiaurėje šautuvais, sodinukai užauginami plasmasinėse dėžėse). Taip pat tiek pietuose tiek šiaurėje yra trys sodinimo būdai: paprastas arba arto ploto sodinimas, nearto ploto sodinimas ir komplektacija. Gali būti pusę ploto arto pusę ne ir įvairiai. Sodinami medeliai: pušys, eglės, maumedžiai, beržai, švediška pušis (contorta).
Paprastas sodinimas - kai yra išpjautas miškas, ir plotas suartas vagomis, kočkėmis arba eskavatorinėmis kočkėmis. Nearto ploto sodinimas - kai yra išpjautas miškas, bet neišartas. Komplektacija - kai jau plotas buvo sodintas (gali būti ir prieš metus ar net 10m ir daugiau) ir dėl kažkokių priežasčių (mažai medelių hektare, nuėdė gyvūnai, sudegė miškas, nuo saulės sudegė sodinukai ir pnš.) reikia atsodinti.
Apie kiekvieną sodinimo būdą plačiau vėliau parašysiu. Kadangi aš labiau orientuojuos į sodinimą šiaurėje, apie jį ir informacijos daugiau bus. Bet trumpai apie darbo specifiką, įrankius pietuose. Pietuose dirbama pagrinde su kirkomis (kąstuvėliais) arba su didesnio skersmens šautuvais. Viršuje yra nuotraukos kaip atrodo kuprinės, kišenės ir sodinukų dėžės pietuose. Dirbant su kirkomis sodinukai būna maišuose dažniausiai po 250. Jie jau būna ganėtinai paaugę ~50cm. Todėl su šautuvais jų niekas nesodina. Kadangi pietuose mažai kalnų ir gana geri plotai, tai neįgudęs sodintojas gali pasodinti iki 750 medelių (pagal praeitų metų tarifą 750kr. jau į rankas). Įgudę sodintojai pasodina ir 1250. Trečioje nuotraukoje viršuje matosi diržas su kišene į kurią dedami sodinukai iš maišų, į abi kišenes įmanoma sutalpinti beveik visą maišą, pasistengus ir visas telpa. Man asmeniškai sodinimas kirkomis pats prasčiausias, bet čia tik mano nuomonė. Yra kam net labai patinka. :) Jei sodinima padidinto skersmens šautuvais, sodinukai būna kartoninėse dėžėse užšaldyti. Sodinukų kiekis dėžėje būna įvairus nuo 50 iki 300 (priklauso kokios rūšies, koks pats medis ir pnš.) Dėžę perpjauname pusiau ir dedame pusę dėžės ant vienos pusės kišenės, kitą pusę ant kitos (yra specialios kišenės, deja nuotraukos nerandu). Sodinuko kainos nepamenu tikslia, nes ten dar skiriasi pagal sodinuko storį, bet kažkur apie 0,25-0,3kr už sodinuką. Su tokiomis dėžėmis gerame plote buvau virš 4000 (virš 1200kr.) sodinukų pasodinęs, realiai vidurkis per mėnesį būna ~2500 sodinukų per dieną. Ir čia ne naujokams. Naujokai pasodina 1500-2000 sodinukų į dieną. Trečioje nuotraukoje yra kuprinės skirtos nešti kartoninėm dėžėm. Vienu kartu galima nešti nuo trijų iki 10 dėžių, priklauso nuo dydžio. Nėra sunku tikrai, nepalyginsi su šiaurinėmis dėžėmis. Tik tiek, kad daugiau kartų reikia nešiotis ir su tom kuprinėm nepatogu nešti, labai atgal sveria. Visiškai nėra pusiausvyros. Man asmeniškai darbas pietuose nelabai patinka, nes turi daugiau minusų nei pliusų.
Pliusai:
didesnė sodinukų kaina; mažesni atstumai nuo ploto iki ploto; daugiau civilizacijos (didesni miestai, pigesni maisto produktai, daugiau pramogų laisvalaikiu); Minusai:
Mažesni plotai, per dieną reikia tris ir daugiau apsodinti; Daugiau važinėjimo; Mažesnis uždarbis, nei šiaurėje; Beveik visi plotai yra fizinių asmenų (nenoriai moka už ploto apsodinimą, dėl to vėluoja pastoviai algos ); Žymiai daugiau problemų nei šiaurėje (plotai ne tokie kaip žemėlapyje (per mažai išpjauti arba per daug, dėl to stoja darbas, kol išsiaiškini ar galima sodinti ar ne), arba žemėlapyje parašyta, kad išartas, nuvažiuoji ir matai, kad neišartas ar net būna, kad neišpjautas.. važiuoji į kitą plotą. Arba uždėti šlakbaumai ir negali privažiuoti.); daugiau civilizacijos (didesni miestai, daugiau pramogų laisvalaikiu), automatiškai ir daugiau pinigų išleidi. Manau, dauguma važiuoja užsidirbti, susitaupyti ir grįžus įgyvendinti savo svajonę; ir dar velniai žino kiek jų. Kai sodintojams tai dar dar, apsisukai važiuoji kitur. Bet kai man reikėjo visus tuos plotus žiūrėti, paruošti, išpręsti problemas ir t.t. Galvos skaumas didžiulis, kai per dieną koks 10 nesąmonių, dirbi nuo 7h ryto iki 11h vakaro, plius dar grįžus dvi valandas sėdi prie popierių.. ir taip 2,5mėn su viena išeigine.. Ačiū Dievui, šiemet atsisakėm darbo pietuose. :D Ledinis plotas, kad visi tokie būtų.. Tik gaila, kad mažas apie 1,5Ha.. Suartas vaomis. http://imageshack.us/a/img690/1394/p4030065.jpg Neartas, baisus plotas. Kairėje pusėje matosi kišenės sodinimui sodinukams iš dėžės. http://imageshack.us/a/img823/677/20110425226.jpg Iš pirmo žvilgsnio ledinis plotas. Iš dalies.. Vaikščioti lengva, bet kai reikia į kietą žemę sodinti, labai lėtai gaunasi ir daug jėgos reikia. Suarta kočkėmis. http://imageshack.us/a/img19/8165/20120523115705.jpg Taip atrodo žemėlapis (šiauriniai nelabai skiriasi), žalios linijos kontūruose matosi du sodinamo ploto gabaliukai. Vienas prie pat kelio, iki kito reikia neštis ~150m. http://imageshack.us/a/img594/5138/20120502080416.jpg Šiaurė. Sodinama tik šautuvais (45mm ir 35mm) (retais atvejai būna išimčių). Sodinukai būna plasmasinėse dėžutėse. Mes sodinam dvejų rūšių dėžes: 64 sodinukų (jackpot) ir 128 sodinukų (powerpot). Yra ir kitokių, bet man neteko susidurti. Skirtumas nuo pietuose esančių sodinukų, kad jie dažniausiai būna nenuodingi (skirti sodinti tik į artus plotus) ir auginami šiltnamiuose (pietuose jau būna išauginti ir užšaldomi per žiemą). Vienos dėžutės svoris svyruoja nuo 3kg iki 5kg, priklausomai kiek jos palaistytos. Dažniausiai kievienoje firmoje būna normos, koks turi būti vidurkis per mėnesį. Niekas ten nelaikys tokių, kur per dieną vos dešimt dėžių pasodina. Pas mus norma naujiems žmonėms 38-40 dėžių. Tai per mėnesį gaunasi 1040 dėžių. Negalvokit, kad iškart atvažiavę sodinsit po 40 dėžių. Kol įprantama ir įgaunamas tempas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Kartais ir pusę sezono atidirbus tų 40 dėžių nepasodina. Pats pirmą sezoną turėjau 36 dėž./mėn, antrą - 45, trečia 52. Tai šis darbas labiau orientuotas į ateitį, kuo didesnė patirtis tuo didesni pinigai. Dėžutės (64sod.) išsodinimas naujokui užtrunka 10-20min. Man - 3-5min. Dirbama yra 6 dienos per savaitę nuo 6h iki 18h. Jei gyvenama husvagn'e darbo pradžia ir pabaiga priklausys nuo brigados susitarimo, nes husvagn'as statomas šalia ploto arba mažu atstumu nuo ploto. Gaunasi apie 12h darbų (jei reikia važiuoti iki ploto), iš jų sodinama ~8h (1h pietūs, 2-3h kelionė, plius dar parūkymai). Kai gyvenau husvagn'e dirbdamas nuo 8h iki 22h (su pietumis ir parūkymo pertraukėlėmis) pasodinau 94 dėžes (1600kr). Buvo rekordas čia. :) Bet kaip suprantat yra svarbiausia yra ne darbo laikas, o pasodinimo kiekis. Vienas gali pasodinti 40dėžių per 5h, kitas sodins 10h. Beto niekas jums už nugaros nestovi ir neprižiūri kaip dirbat, ar ilsitės. Kada nori tada pasiilsi. Plotai būna įvairūs. Pelkėti, kalnuoti, šlaitai, sudegę, apžėlę, toli neštis (1km ir daugiau) ar net viskas viename. Kai kuriose firmose dar ir įkainiai skiriasi jei toli neštis tai daugiau moka. Ne vienas man pasitaikė atvažiavęs, kuris galvojo, kad tie plotai bus tokie kaip suarti bulvių laukai. Taikrai ne. :D Dėžučių nusinešimas. Pats sunkiausias dalykas, kuris reikalauja daug fizinės jėgos ir ištvermės. Naujokams siūlau praždiai kol pripras nešti nedaugiau 12-14 dėžių. Seni neša po 18-20 dėžių. Priklauso nuo ploto sudtingumo, ar toli neštis ir t.t. Kuo daugiau nusineši vienu metu, tuo mažiau vaikščiojimo bus ir laiko sutaupysi. Bet niekas neverčia nešti 20, neši tiek kiek gali. 20 dėžių, kuprinė, šautuvas, kišenės sveria 80-100kg(priklauso ar labai sodinukai prilaistyti). Atrodo gana daug, bet kuprinės patogios (nepalyginsi su pietinėmis), turi pusiausvyrą tai ir nešti pakankamai nesunku. Plačiau apie tris sodinimo būdus.
Paprastas (artas) sodinimas - pats populiariausias ir lengviausias sodinimo būdas. Yra trys arimo būdai. Kočkės, vagos ir eskavatorinės kočkės (yra ir ketvirtas, kuris labai retai naudojamas ir nežinau lietuviško atitikmens). Vagomis būna ariami dažniausiai kalnuotos vietovės, kur yra prasta žemė (vagomis ariant padaroma didžiausia žala). Kočkėmis ariama geri plotai, žemumos, ypač derlinga žemė (padarant kuo mažesnė žala gamtai). Eskavatorinės kočkės taip pat kaip ir paprastos, tik tiek, kad kočkės būna išmėtytos bet kaip (sodinti gana sunku, kai reikia vaikščioti zigzagais, retai tokie plotai pasitaiko, per sezoną 5-10). Šiuo sodinimu uždirbami didžiausi pinigai. Galima pasodinti 50-100 dėžių. Mokama mažiausiai iš visų sodinimų būdų. Pats sodinimo principas: atvažiuoja brigada į plotą, brigadininkas apžiūri plotą (ar viskas atitinka pagal žemėlapį) ir paskirsto pagal žemėlapį, kur kiekvienas žmogus eis. Taip yra todėl, kad vienas kitam nesimaišytų. Jei didelis plotas, gali visą dieną dirbdamas nesutikti kolegos. Nearto ploto sodinimas - Gana dažnai pasitaiko. Sodinama žasele: tarkim 4 žmonių brigada sustoja eilute, paskutinis žmogus eidamas riša ant šakų, medelių ar dar ko, kas matosi iš tolo, specialia popierine juostele. Rišama tam, kad nenukrypti, ir, kad nebūtų neapsodintų vietų. Kadangi ne vienas sodini, tai visų tempas būna skirtingas ir dažnai stabdosi pats sodinimas. Per dieną galima pasodinti 30-50 dėžių. Visų pasodintų dėžių skaičius dalinamas po lygiai kiekvienam. Mokama daugiau nei už paprastą sodinimą 4 kronomis. Sodinami nuodingi sodinukai. Komplektacija - Rečiausiai pasitaikantys sodinimo būdas ir brangiausiai mokamas. Galima sodinti žasele (jei nesimato nei vagų ir labai blogas plotas) arba pasiskirsčius atskirai. Pats sodinimas vyksta taip: turi pakeisti visus blogus sodinukus naujais. Vieną dėžutę gali sodinti 30-60min. Labai įvairiai. Būna, kad plotas labai sugadintas ir reikia vos ne kiekvieną sodinuką pakeisti (labai džiaugiesi tada), būna, kad pravaikštai hektarą, o pasodini 10 dėžių. Vidutiškai galima 20-25 dėžes per dieną pasodinti (seniems darbuotojams). Mokama 1,5 karto daugiau nei už paprastą sodinimą. Labai nėmėgstu šio sodinimo, nes mažiau uždirbi ir daugiau išvarksti, bet kai retai būna.. Tai nieko tokio. :) Žemiau įdedu kelis failus, kuriuos duodu lietuviams naujokams paskaityti kaip vyksta sodinimas.
Instrukcija
Mini instrukcija (1 dalis)
Mini isntrukcija (2 dalis)
Minusus turbūt lengviau man parašyti nei pliusus, tai nuo jų ir pradėsiu.
Minusai:
Dideli atstumai važinėjimo (iki 200km pirmyn-atgal jei gyveni name, jei husvagn'e važinėjimo beveik nėra, nebent kai reikia į kitą vietą pervažiuoti); Nėra civilizacijos, žmones retai matai, didesnės maisto kainos; Prastesni plotai (kalnai, pelkės, toli neštis ir t.t.); Pliusai:
Daugiau uždirbti galima, mažai kintantis atlyginimas; Dideli plotai (10-100Ha); Nėra pramogų (tauposi pinigai); Plotai beveik visi firmų arba valstybės (nėra beveik problemų); ir daug dar kitų; Dar nepaminėjau, dėl "chaltūros". Tarkim gaunate plotą 1000dėžių, susodinate 900dėžių ir lieka 100. Turi plotas būti įdealiai pasodintas, kad nebūtų prie ko prikibti. Tada ant keturių žmonių pasidalinate po 20 dėžių, nunešat į mišką ir pakasat. Taip galima vieną kitą tūkstantėlį iš oro pasidaryti. Aišku niekas to neturi pamatyti ar žinoti. Nors čia vieša paslaptis ir visi taip daro. Kitas atvejis, kai tarkim brigadoje vienas žmogus "chaltūrina" (blogai sodina, sodina po 5 sodinukus iš kart ir panašiai), tokie greitai išaiškinami ir važiuoja namo. Kenčia visa brigada dėl vieno žmogaus. Nes reikia važiuoti tvarkyti plotą (prisodinti tiek kiek reikia, persodinti iš blogų vietų į geras ir panašiai) ir už tai papildomai jums nieko nemoka. Gali net tekti padengti kuro išlaidas ar net už sugadintus sodinukus. Nors kol kas mano praktykoje to nepasitaikė. Tvarkyti plotus teko ir man.. Ir ne vieną. Kaip jau sakiau, kenčia visa brigada. O ploto taisymas tikrai nėra malonus dalykas. Prarandami pinigai, laikas, nervai. Tad dirbkite sąžiningai, visų pinigų vistiek neuždirbsite.
Buvo ledinis plotas, kol nepradėjo agti žolės. Tokį plotą sodinti reikia daug kantrybės. (žolės prasideda liepos vyduryje, baigiasi - rugpjūčio).
http://imageshack.us/a/img594/3507/p7290006.jpg Tobulai pasodinta contorta. http://imageshack.us/a/img27/6589/p7120027s.jpg Per pusantro mėnesio tiek dėžių žmonės išsodino. http://imageshack.us/a/img690/2898/p6270026.jpg Įrankiai ir kaip vežami sodinukai (taip vežti draudžiama, bet kitaip neišeina). http://imageshack.us/a/img40/5204/dsc00128rh.jpg Sodinukų aikštelė. Juos laisto dažniausiai patys sodintojai. http://imageshack.us/a/img521/1301/dsc00124us.jpg Įdealus plotas, kuriame pasodinti 60 dėžių neriba. Iki šios vietos neštis buvo ~1,5km. Artas vagomis. Matosi atnešta kuprinė su 20 dėžių. http://imageshack.us/a/img10/6475/dsc00028gu.jpg Tas pats plotas kaip ir viršuje, tik kito žmogaus sodinimo vieta. Prieš tai buvusio nuotraukoj žmogus buvo pačiam gale. Tai atstumas tarp žmonių gana didelis. Ir plotas pats buvo nemažas. http://imageshack.us/a/img541/166/dsc00027cq.jpg Vidutinis plotas, iki miško ~1km. http://imageshack.us/a/img18/2261/dsc00018wb.jpg Baisus plotas (šlaitas, toli neštis, blogai suartas). Tolumoje prie akmens matosi pastatyta kuprinė. Kairėje arčiau matosi dar viena kuprinė. Šitam plote daugiau 50 dėžių aš nepasodinčiau. :) http://imageshack.us/a/img163/8939/dsc00022is.jpg
Uždarbis
Turbūt ne vienas to laukė. Taigi kiek uždirbama. Pietuose, kaip jau minėjau, uždarbis labai kintantis. Vieną mėnesį gali uždirbti 10000kr, kitą 15000kr. Viskas priklauso nuo plotų dydžių, ir kiek problemų pasitaiko. Naujokai uždirba pietuose 12000(4500lt)-14000(5500lt)kr. Seni iki 17000kr(6300lt). 2012m. tarifai pietuose mūsų firmoje.
Kirkinis sodinukas - 1kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu); Paprastas sodinukas - apie 0,3kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu);
Šiaurėje uždarbis daug didesnis ir mažiau svyruojantis. Naujokai vidutiniškai uždirba 13000(4800lt)-15000kr.(5800lt). Seni uždirba kur kas daugiau 16000(6000lt)-25000kr.(9500lt). Čia uždarbis jau atskaičius jau visus mokesčius ir tiek būna pervedama į banko sąskaitą. Šiaurėje taip pat mokama už sodinuką, bet mes skaičiuodavom dėžutėmis. 2012m. tarifai šiaurėje mūsų firmoje.
Dar nepaminėjau, kad dėžutėse tiek nebūna sodinukų (čia tik oficialiai tiek), dažnai būna ir 50 ar 55. Pastoviai būna neišaugusių ar nudžiuvusių, kurių niekas nesodina.
Dirbant pagal kontraktą, firma moka mokesčius. Pasibaigus sezonui, ir tik kitais metais, valstybė gražina dalį permokėtų mokesčių čekio pavidalu. Jį siunčia į firmą (ten jūs būnat laikinai priregistruojami, kad gyvenat) ir jei normali firma, laišką atsiunčia į Lietuvą. Pats buvau gavęs už du sezonus 700kr. Vienas diedukas net 3500kr.
Gyvenant husvagn'uose privalo mokėti komandiruotpinigius. Sumos nepasakysiu, nes nežinau kiek. Mes gaudavom į mėnesį 2500kr. Vėliau tą sumą pridėdavo prie sodinukų kainos (turbūt, kad mokesčių mažiau mokėti reiktų).
Iki 25m. mokesčiai yra mažesni, o nuo 25m. didesni (gaunant čekį turėtų jaustis). Bet dirbant jum tas nesijus, nes vistiek gausit tą 17kr bet kokiu atveju nepriklausomai nuo metų. Mokesčiai čia jau firmos reikalas.
Įsidemėkit, kad uždarbis nėra tikslus, mokama už padarytą darbą. Viskas priklauso nuo žmogaus ir kaip jis dirbs. Gali taip būti, kad atvažiavęs naujokas ir 10000kr neuždirbs. Ir tikrai negalvokit, kad atvažiavę iškar po 7000lt uždirbsit atsipūtę. Kas taip galvoja ilgai netveria.
Čia toks darbas labiau į ateitį, kuo daugiau patirties, tuo daugiau ir uždirbi. Palyginus su darbu UK ir čia. Tai UK dirbdamas fabrike du metus tu vistiek uždirbsi tą 1000svarų/mėn. Ten valandinis ir niekam neįdomu ar tu jau įgudęs ar ne. Miško sodinime, kiekvienais metais vis lengviau, tu įgauni tempą ir vis daugiau padarai per tą patį laiką, ir mėnesinis atlyginimas kyla.
Laisvalaikis, gamta
Apie laisvalaikį beveik nėra ką ir parašyti. Laisvą dieną važiuoji į miestą/miestelį apsipirkti. Arba eini žvejoti. Meškerę (spiningą) siūlau pasiimti kiekvienam. Žuvies pilni ežerai ir upės. Žuvys: lydekos, ešeriai ir salačiai. Tai ir maistui pinigų mažiau išleisit.
Su broliu per nepilnas 4h su kelione (40km) ir su valtimi pagavom 35kg žuvies spiningu. http://imageshack.us/a/img805/3160/p6300377.jpg
Hm. Gamta. Apie ją daug visko galima prirašyti. Pasistengsiu esminius dalykus. Mėlynės, bruknės, spanguolės, žemuogės, avietės ir grybai. "Įkritus" į mėlynes gali net pusę dienos neišlysti kol neatsivalgysi. Badu nenumirsi dirbdamas tikrai. :)
Vasaros karštos, tokios pat kaip Lietuvoj. Tik šiek tiek trumpesnės. Vasaros metu nebūna naktų. Kai buvo karštosios 2 savaitės (ant saulės virš 40 šilumos ir traukė prie žemės) dirbom naktimis, nes dieną neįmanoma dirbti. Erkių šiaurėje nėra (yra, bet jos į žmogų nesisiurbia), nes spygliuočių miškai. Tad dėl jų bijoti neverta. Pietuose yra (pačiam į koją buvo įsisiurbus). Už erkes yra daug blogesnių parazitų: uodai, moškės ir mažosios moškės. Uodai iš šių trijų turbūt patys geriausi. Moškės labai lenda visur (į akis, nosį, po drabužiais), o ir kanda skaudžiai. Mažosios moškės pats blogiausias parazitas. Trunka apie 2 savaites kol dingsta jos. Kanda lyg su adata, nuo jų niekas nepadeda ir visur lenda. Jei į namus jų priskris, galiu garantuoti, kad nemiegosit visą naktį. Daug naktų bemiegių dėl jų.. O svarbiausiai nuo tų parazitų niekas nepadeda. Pasipurkškus nelenda tik kokį pusvalandį, nes nuo prakaito dingsta poveikis.
Gyvūnų sutiksit irgi visokių: kiškiai, lapės, laukiniai šunys, elniai, briedžiai, meškos, gyvatės (pietuose). Švedijoje tėra tik viena gyvatė kenkianti žmogui - angis (galiu ir klysti, kad tik viena). Šiaurėje gyvačių beveik nepasitaiko.
Elniai visiškai nebijo nei žmonių nei mašinų. http://imageshack.us/a/img825/2047/p7060017m.jpg http://imageshack.us/a/img35/2778/p7060012d.jpg Girtas elnias. :lol: http://imageshack.us/a/img23/5263/p6250025.jpg Briedis pelkėje. http://imageshack.us/a/img854/2346/p6210012.jpg Stirnos. http://imageshack.us/a/img201/7830/p5190181.jpg Ūkininko auginami kažkokie jaučių giminės atstovai. http://imageshack.us/a/img43/2465/p5120176.jpg http://imageshack.us/a/img802/2981/p5120174.jpg Nuo kranto pagautos lydekos su spinigu per 30-60min. Vakarienė. http://imageshack.us/a/img198/5166/1310127245426.jpg Pietuose dirbant pagautas žaltys. http://imageshack.us/a/img834/2453/20110509232.jpg Eidamas į plotą aptikau elnią. http://imageshack.us/a/img20/9600/20110610002.jpg Kalnų vandens šaltinis. Skonis nerealus. Švedai sustoja prisipilti į gertuves vandens. http://imageshack.us/a/img17/619/p6270037.jpg Gražūs vaizdai sutinkami vos ne kiekvieną dieną. http://imageshack.us/a/img818/4657/p8160008j.jpg http://imageshack.us/a/img843/1233/p6170008b.jpg http://imageshack.us/a/img541/625/p4290128.jpg http://imageshack.us/a/img16/4561/img0162tc.jpg http://imageshack.us/a/img580/5135/dsc00044dp.jpg http://imageshack.us/a/img825/4286/20110529002.jpg http://imageshack.us/a/img11/1020/20090116017.jpg
Apibendrinant viską
Darbas sunkus reikalaujantis ištvermės ir fizinės jėgos. Tie, kurie nemėgsta gyventi be patogumų ar klubų ir panašiai gali net nevažiuoti. Ar tie, kurie galvoja jog uždirbs tūkstančiais.. Užsienyje lengvo darbo nėra ir niekas pinigų už dyką nemoka. Bet, kam patinka gamta, grynas oras, nori išbandyti savo ištvermę ir uždirbti daugiau nei UK fabrike ( ir gal? lengviau dirbti nei fabrike) siūlau pamėginti. Aš asmeniškai jei galėčiau rinktis ar dirbti fabrike už 7000lt ar miško sodinime už 7000lt, tai tikrai net nesvarstyčiau apie fabriką.
Šį visą rašinį, jei galima jį taip vadinti, parašiau žmonėms, kurie tikrai tuo domisi, yra gavę pasiūlymų, ar ketina jau važiuoti ir nieko nežino. Nes internete info, bent jau kaip man reikėjo visiškai neradau.
Be to, esu baigęs švediškus kursus apie sodinimą, priežiūrą, plotų tikrinimą, apie viską kas susiję su miško sodinimu, sodinukais, ir visais kitais niuansais. O čia viską nuo a iki z parašyti reikėtų visos knygos. Tad klauskit, kas dar domina, nes tikrai ne viską paminėjau ir daug ką praleidau.
P.S. Atleiskit už nevietoje padėtas nosines, praleistas raides ar nevietoje sudėtus kablelius. Seniai berašiau tokį tekstą ir naršyklėje nepatogu, kai nematau viso teksto. Svarbu, kad suprastumėte visą esmę. ;)
Blogiausia yra tai, jog visi giriasi, kiek jiem yra pavykę laimėti, o kiek pinigų išmetė į balą daugelis nutyli... Pats vien sporto lažybose(skiriasi nuo pokerio, tačiau principas panašus) esu pralaimėjęs arti trijų tūkstančių litų. Gerai, kad sustojau. Visada atrodo, jog pradžioje sekasi, bankas didėja, perki įvairias "šmutkes", atrodo, jog gali iš to pragyventi, kol nepastatai ant visiškos nesąmonės(kažkada buvau pastatęs 650 lt ant Kinijos trečios krepšinio lygos rungtynių, kas laimės antrą kėlinuką :) ). Ir... pralaimi. Pradeda drebėti rankos, kojos, negali naktimis užmigti, o galvoje sukasi mintis: "Na jau ne, aš taip nepaliksiu. Reikia atsilošti". Tada ir prasideda... Pralaimi viską, ką buvai laimėjęs. Brendi į minusą, pradedi skolintis su mintimi, jog laimėjęs grąžinsi. Tačiau atvirkščiai... Tai tampa tarsi liga, kuria atsikratyti labai sunku. Na gal pokeryje kitaip. Vienintelis tokių dalykų pliusas - išmoksti elgtis su pinigais(arba neišmoksi). Supranti, koks tai laikinas dalykas :)
Abejoju, ar pavyks pasiekti tą milijoną, na bet mes juk gyvi viltimi. Sėkmės ;)
Šiandien keliuose socialiniuose naršydamas pasigedau daugiau narių, Lietuvių ir pažįstamų.
Manu uždarbyje yra pakankamai verslių žmonių, žmonių turinčių savo verslą, bet starterių (startup'erių).
Taigi visu pirmą manau svarbus socialinis tinklas yra Linkedin.com. Galima kontaktuoti su visais verslo partneriais, kolegom, ir draugais, bet čia ne Facebook'as, nėra draugų, kurie dalinasi juokingom nuotraukom, troliais visokiais ir panašiai... Taigi socialinis tinklas grynai susietas su verslu, suteikia lengva ir naudingą bendradarbiavimą.
Dar vienas socialinis tinklapis, kuriuo pradėjau nesenai naudotis tai StarterPad.com. Dar ilgą laiką nesinaudoju, bet kiek spėjau suprasti, tai kad renkasi žmonės susiję su IT ir ypač su start-up'ais. Lietuvių yra, bet nedaug.
Taip pat, Starters.lt. Socialinis tinklas, kuriame daugiausiai žmonių susijusių su start-up'ais. Lietuviškas tinklapis, yra įdomių narių. Galima rasti daug bendraminčių įvairiose IT srityse.
Manau visiems versliems, verslu užsiemantiems žmonėms būtų tikrai naudinga būti bent viename socialiniame tinkle. Lyderio poziciją beabejo turi Linkedin.com, nes neapibrežia vienos veiklos žmonių.
Tikriausiai jau kiekvienas girdėjote ką nors apie pokerį, galbūt norėjote pradėti lošti, bet taip ir neišdrįsote, nes nežinojote nuo ko pradėti. Tad, jei niekada nesate žaidęs pokerio ir norit išbandyti nieko neinvestuodamas, tai ši informacija kaip tik jums. Daugelis mano, kad jei pradėsi lošt iškart teks investuoti savo pinigus, juos pralošinėt besimokant lošt daugiau patyrusiems žaidėjams, bet taip tikrai nėra, aš jums išdėstysiu kaip pradėt mokytis lošt ir pasidaryti sau pradini kapitalą visiškai nuo nulio. Neginčijamai populiariausia pasaulyje pokerio rūšis yra vadinama Texas Hold’Em No Limit, kas supaprastintai išvertus reikštų Teksasas Be Limitų. Todėl daugiausiai pateiksiu informaciją būtent apie šią žaidimo rūšį.
Pirmas žingsnis Texas Hold’em informacija
Be abejo pradžiai reik susižinot bent šiek tiek informacijos apie pati žaidimą.
Žaidėjai Prie vieno stalo gali žaisti iki 10 žaidėjų, dažniausiai stalai yra dviejų rūšių maksimumas 6 žaidėjai (ang.-shorthanded) arba iki 10 žaidėjų (ang.- full ring).
Dalintojas Internetiniame Texas Hold’em pokeryje D mygtukas (ang.- dealer button) parodo, kuris žaidėjas tuo metu yra kortų dalintojas. Dalintojas keičiasi kiekvieną partiją pagal laikrodžio rodyklę.
Pradiniai statymai Texas Hold’em yra žaidžiamas su dviem pradiniais statymais: mažasis statymas (ang.- small blind) ir didysis statymas (big blind). Šie statymai yra padedami dar prieš išdalinant kortas. Žaidėjas esantis dalintojui iš kairės padeda mažąjį pradinį statymą (small blind), o kitas pagal eilę žaidėjas padeda didįjį statymą (big blind).
Dalinimas Kiekvienam žaidėjui yra išdalinama po 2 kortas (ang.- hole cards). Tada ant stalo atverčiamos 3 bendros kortos, (ang.- the flop). Tada bus atverčiama ketvirta bendra korta, (ang.- the turn). Galiausiai ant stalo atverčiama penktoji bendra korta, (ang.- the river) iš viso bus 5 atverstos kortos.
Statymo tvarka Pirmasis statymų raundas vyksta įvertinus turimų gautų dviejų kortų stiprumą – kiekvienas žaidėjas turi tris pasirinkimus – 1. išmesti kortas ir partijoje nedalyvauti – (ang.- fold). 2. Padėti statymą, kuris yra lygus didžiajam statymui (ang.– call) 3. Didinti statymą 2 kartus ir daugiau (ang.– raise). Didįjį statymą padėjęs (big blind) žaidėjas dar turi variantą palikti statymą t.y. žaisti (ang.- check), arba kelti statymą (raise). Tada ant stalo atverčiamos 3 bendros kortos (the flop), prasideda antrasis statymų raundas. Pirmasis žaidėjas esantis dalintojui iš kairės gali statyti bet kokią sumą (ang.- bet) arba perduoti oponentui žodį nedidindamas banko (ang.- check), jeigu kuris nors zaidejas statyto bet kokią sumą, kiti einantis po jo gali statyti sumą (call), kelti (raise) arba išmesti kortas ir partijoje nedalyvauti (fold). Atlikus visiems statymus, bus atverčiama ketvirta bendra korta (the turn), vėl visi atlieka statymus- trečiasis statymų raundas. Galiausiai ant stalo atverčiama penktoji paskutinioji bendra korta, (the river). Atliekamas paskutinis statymų raundas.
Kortų atvertimas (ang.- Showdown) Ant stalo atvertus visas 5 kortas visiems pabaigus statymus arba visiems jei visi perduodavo žodi oponentui, tikrindavo korta (check), vyksta žaidėjų kortų atvertimas (showdown), kad būtų nustatytas laimėtojas. Geriausia 5 kortų kombinacija laimi banką (ang.-pot). Apie kortų kombinacijas 2 žingsnyje.
Daugiau informacijos apie kortų kombinacijas: Daugiau informacijos
Video pamokeles:
Trečias žingsnis
Pagrindinės žaidžiančios kortos (ang.- Startings hands) Texas holdem svarbu žinoti su kuriomis kortomis reikia lošt, o kurias tiesiog numesti. Pagrindinės kortos tai yra dvi, tik tau priklausančios kortos, apie kurias oponentai nieko nežino. Pradinės kortos skirstomos į kelias rūšis. Poros (ang.- Pocket pair)- poros dalijamos į mažas (22, 33, 44, 55), vidutines (66, 77, 88, 99, 1010) ir dideles (JJ, QQ, KK, AA). 2. Sujungtos vienodos spalvos (ang.- suited)- tai yra tos pačios spalvos šalia viena kitos pagal dydį einančios kortos. Sujungtos spalvos būna didelės (AK, AQ) ir vidutinės (KQ, KJ, QJ, J10), mažosios sujungtos spalvos(109, 98, 87..). Sužinojus daugiau apie kortas jums reik išsiaiškinti apie lošiančias kortas, patarčiau atsiusti šiuos du dokumentus ir naudotis vos pradėjus lošt, su kuriomis kortomis ką daryti: Žaidžiančios kortos skirtos "Texas NL holdem" žaidimui (5-6 žaidejai)(shorthanded): ShortHanded
Geras pokerio žaidėjas turi daug žinot, todėl kiekvienas norintis laimėt, turėtų domėtis pokerio naujienomis ir skaityti pokerio literatūrą. Čia pateiksiu šiek tiek informacijos, bet patariu perskaityti bent kelias knygas.
Dabar teks paskaityt šiek tiek informacijos apie statymus: Informacija čia
Apie poziciją: Informacija čia
Video:
Žaidimas po "Flop'o": Informacija čia
Video:
Ir apie taktikos pagrindus: Daugiau informacijos
Video pamokėlės:
Šiek tiek apie procentų skaičiavimus, kad bent susidarytumėt vaizdą:
1) bestpokertorrents.com - yra cardrunners, stoxpoker mokylų video, daugelis programų; 2) torrents.ru - yra cardrunners, stoxpoker mokylų video; 3) 2+2 forumas didžiausias forumas anglų kalba, visi geriausi straipsniai 6max Texas NL žaidėjams. 4) Linkomanija.net labai daug e-book, kurios geriausios naudokitės paieška :)
Taip pat prieš pradedant lošt supraskite du dalykus, kad geriausia pokerio pamoka yra pralaimėjimas ir nėra nei vienos garantuotos pokerio taktikos! O norint laimėt svarbu: talentas, sėkmė, disciplina, varžovų tikslų ir motyvacijos suvokimas, protingas agresyvumas.
Penktas žingsnis
Pradžiai siūlyčiau pabandyti poker-academy išmoksite skaičiuoti procentus, suprasite su kuriomis kortomis reikia žaisti, kurias reikia išsimesti, žaisite su kompiuteriu. (Duoda nemokamai pabandyti kelias valndas, bet bestpokertorrents.com manau pagalbės)
Taigi susidarius šiokį tokį įvaizdi apie pokerį galima kulniuoti lošt prieš tikrus žaidėjus, na tikrai nepatariu lošt iš netikrų pinigų (ang.- free money), nes ten visi žaidžia kaip nori, nes nesupranta kas per dalykas yra pokeris. Todėl siūlau pradžiai pasiimti po kelis ar keliasdešimt dolerių į pokerio kambarius ir pasipraktikuoti ant mažiausių statymų 0.01/0.02$ "No limit Texas holdem". Juos pasiimt visai nesunku, nes juos Jums gali duot visiškai nemokamai! Taip, nereikės investuoti savo pinigų, o jei pralošite nereikaluos atiduoti :)
Todel registruojamės (mažiau reikalavimų):
1) FreePokerCashBankroll - gausite 100$ į Full Tilt Poker; 2) PartyPoker - duoda $50; 3) Bankrollmob 4) CASH4FREE - įvairios premijos.
Čia pateikiu nuorodas benrovių kurios siūlo nemokamus pinigus, bet juos gausite tik įvygdę testus (patariu perskaityti jų pateikiamą medžiagą), taip pat kartais prašo atsiust dokumentus, kad patvirtintų jūsų tapatybę. (neišsigaskite, visos bendrovės rimtos, todėl Jūsų privatumas saugomas):
1) PokerStrategy - pati geriausia bendrovė, premiją galima pasiimt vieną kartą, bet jei žaisite gerai siūlys ir daugiau, duoda net $50 nemokamai. Rinkitės geriausiai PokerStars; 2) http://www.yourpokercash.com/addby/f7a58a - gaunat $20 iki $120 nemokamai į įvairius pokerio kambarius; 3) http://www.pokerspace.com/?u=obser - įvairios premijos;
Taigi ivygdę visus reikalavimus, padarę viską ko prašo iškart, turesite įvairiuose pokerio kambariuose daugiau nei 300$ pokerio žaidimui, be abejo išsiimti iškart negalėsite, reikės žaist pokerį, gauti tam tikra kieki taškų, tada galima bus galvot apie pinigų išgryninimą.
Taip pat siulyčiau kiekvieną atradienį sulošti unibet tinkle freerollą skirtą tik lietuviams su 100 eurų priziniu fondu, taip pat rasite gerų freerollų kiekvieną dieną. Freeroll- tai nemokamas turnyras, kurio prizini fonda skiria pati bendrovė.:
Daugiau infomacijos
Bet jeigu pabodo nemokami bonusai, išmokot lošt pokerį, norit inešti savo pinigų i kokia nors bendrovę, tai siulyčiau pasirinkti šias bendroves:
PokerStars didžiausia bendrovė, ypač daug žaidėjų, siūlo 100% pirmojo įnašo premiją (pvz. įnešę 50$ gausite dar 50$ nemokamai), taip pat daugybę freerollų
FullTiltPoker viena iš didžiausių pokerio bendrovių siūlančių 100% pirmojo įnašo premiją(pvz. įnešę 50$ gausite dar 50$ nemokamai)
Tobulejimui nėra ribų, todėl mokykitės, domėkitės. Sėkmės.
Nebutina tikrai emigruot kazkur del geresniu atlyginimu. Turek galva ant peciu-tikrai ir Lietuvoj galima uzdirbt. Turiu gan daug pavydziu zmoniu kurie uzdirba ir po 4-6k legaliai dirbdami ir labai neardami.
Kas is to,kad isvaziuoja i ta uzsieni ir daugelis gyvene mazose kambariukuose,minta vos ne kruopom,taupo kiekviena lita,o ir dirba sunkiai. Gyvenk Lietuvoj taip pat- turesi tiek pat tu litu....
Nebutina tikrai emigruot kazkur del geresniu atlyginimu. Turek galva ant peciu-tikrai ir Lietuvoj galima uzdirbt. Turiu gan daug pavydziu zmoniu kurie uzdirba ir po 4-6k legaliai dirbdami ir labai neardami.
Kas is to,kad isvaziuoja i ta uzsieni ir daugelis gyvene mazose kambariukuose,minta vos ne kruopom,taupo kiekviena lita,o ir dirba sunkiai. Gyvenk Lietuvoj taip pat- turesi tiek pat tu litu....
Matau tapo populiarūs konkursai su nemokamu prizu. Taigi siūlau 9 Lt sms papildymą pasirinktai paslaugai: skelbiu.lt, hostingai, torrentai ir t.t. (dovanojamos 9 sms po 1 Lt, kitų tarifu nėra galimybės išsiųsti) Konkurso salygos:
tomuex gavo reakciją nuo Revolt Masinu pirkimas
tomuex gavo reakciją nuo kesstux Emigracija lengviausias kelias
tomuex gavo reakciją nuo onfire LAMA BPO: Jūsų pasirinkimai