Fragger

Prieš beveik metus pradėjau nuosavo namo statybas nuo pamatų sau (neperpardavimui), dabar jau yra sudėtos grindys, pilnai baigta santechnika, yra šaltas/karštas vanduo, elektra, šviesos, dauguma buities technikos. Realiai trūksta virtuvinio ir lovos (čiužinys jau yra) ir galima gyventi.
Seniau žadėjau, tai manau jau kai jau tikrai gyvensiu savam name, atsisedes naujoje terasoje gan išsamiai aprašysiu statybų nuotykius su kainomis. Nuotykių sočiai, supratau kodėl statybų vadovas yra reikalingas, ir kodėl jie tokie brangūs.
Iš esmės man dar pasisekė, apart nuolatinių vėlavimų, jokių statybų brokų po šiai dienai nesimato. Savo fizinio darbo neidėjau nei kiek, visa darbo jėga buvo samdyta per rekomendacijas.
Kaimynystėje daug statėsi namų, pasirodo 90% jų stato verslai perpardavimui. kaikurių kainas sekiau, tai visiškai kaimynysteje dvibutis kotedžas metų pradžioje kainavo 230k, dabar jau 260k. Kaina pakilo tiesiog iš oro, spėju brokerio blefas ant nusiderėjimo. Kai kurių statybos sustojo vos tik pakėlus sienas. idomus sektorius, bet dirbti nenorėčiau, perdaug reikalų

Teko savo eiga parvaryti elektromobilį iš Vokietijos, todėl nusprendžiau aprašyti įspūdžius, kol dar neatvėso 🙂 Bus daug sausų faktų, sorry 😄 

Iš Vokietijos esu parvaręs kelis šimtus auto, bet elektromobilis buvo pirmas. Prieš ~4m. teko parvarinėti Outlander plug-in, nei Vokietijoje nei Lenkijoje niekur neradau pasikrauti, google maps nieko nerodė, o tinkamų programėlių neturėjau. Krovimo stotelę radau tik Lazdijuose, bet per 40min pasikroviau tiek pat km kiek sunaudojau nuvykimui iš pagr. kelio iki stotelės, taigi visą kelią teko važiuoti vien benzinu. Nesu nei veganas tikintis, kad EV kovoja su klimato atšilimu, nei dyzelgalvis, kuris nevairuoja mašinos jei ji neskleidžia juodų dūmų 🙂 Man patinka senoviniai auto, bet ir nesu nieko prieš technologijas, jeigu jos iš tikro patogios naudoti, o ne skirtos tik dirbtinai išpūsti automobilio vertę. Neteko turėti EV kaip nuosavo auto, bet teko pavažinėti su klientų auto, taip pat teko išsinuomoti savaitei VW eUP. Kraudavau kasnakt namie, ryte įsėdus į mašiną būdavo pilna baterija ir 120km range, išvažiavus į miestą reikalais ir grįžus atgal likdavo kiek mažiau nei pusė, apie 50km. Nors šis konkretus modelis nepatiko, bet tokią EV turėjimo koncepciją užskaitau, neskaičiavau €/100km, bet kad tą mėnesį stipriai pakiltų elektros sąskaita nepastebėjau. Pats važiavimas EV irgi patiko, važiuoja tyliai, nereikia šildyt, galima iš karto jungt pečių ir spaust dugną. Ir kas svarbiausia, kad reakcija į gazą momentinė, jokių pavarų perjungimų, gal įsibėgėjimas iki 100 nėra pats geriausias, bet auto vikresnis nei tarkim 5.7 V8. 

Taigi, mašina Hyundai Ioniq 5, 2022m., rida 3575km. Startas šalia Erfurto. Gavau mašiną su 80% bateriją ir ~241km range. Važiavimo greitis 110km/h pagal spidometrą arba 106km/h pagal GPS, neskaitant greičio ribojimų. 
Pirmas krovimas Ionity stotelėje Linthe. Baterijos likutis 25% / 76km, rida 3773km. Nuvažiuota 198km, o range sumažėjo tik 165km, (kas yra labai gerai, nes kiek buvau susidūręs prieš tai - elektromobiliai rodydavo per daug optimistiškai ir realus nuvažiuojamas atstumas būdavo mažesnis nei range). Parsisiunčiau programėlę, bet pririšti banko kortelę pavyko tik iš kažkelinto karto, kelis kartus nuskaičiavo autorizacijos mokestį 1€, krovimą pavyko pradėti irgi tik ne iš pirmo karto, viso užtrukau gal 10min. Dar supratau, kad krovimo laidas labai trumpas ir prie stotelės reikia privažiuoti būtent tuo kampu kur yra lizdas. Palyginimui Leaf lizdas esantis pačiam priekyje buvo patogiau. Tikėjausi tik šiek tiek pasikrauti kol valgysiu, bet mano nuostabai po 50min baterija jau buvo įkrauta 100%, range 335km. Krovimo kaina 46,54€. 
Bevažiuojant užfiksavau 25% baterijos likutį nuvažiavus 266km. Nesunku suskaičiuoti, kad sąnaudos gaunasi 17,50€/100km. 
Antras krovimas jau Lenkijoje Poznan, nuvažiuota 319km, likutis 6% / 18km. Šį kartą range parodė tiksliai. Nebijojau atvažiuoti su mažu likučiu, nes aplinkui dar rodė ne vieną krovimo stotelę. Stotelė populiariausio tinklo Greenway. Parsisiųsti programėlę ir pririšti kortelę pavyko greitai, bet paleisti krovimą irgi pavyko tik iš antro karto. Sekantis sustojimas suplanuotas Wrzesnia, kur turėjau reikalų porai valandų, iki jos km nedaug, bet reikia pasikrauti daugiau, nes ten tik viena stotelė ir jei ji neveiks - aplinkui artimu spinduliu nėra nei vienos. Krovimas truko 27min, kaina 25,59€, likutis 59% / 189km. 
Atvažiavus į Wrzesnia mano atsargumo planas pasitvirtino, nes stotelė su programėle neveikia, tik su kortele, kaip tik privažiavo ukrainietis pasižiūrėti ar stotelė veikia, nes jau trečią dieną neveikia, problemos nesutvarko, o jo Tesla stovi su 30km likučiu ir iki kitos stotelės nuvažiuoti neužteks. Taigi vietoje to, kad automobilis krautųsi kol buvau užsiėmęs kitais reikalais - teko startuoti su apytuščia bateriją ir po to gaišti laiką prie stotelės. 
Šį kartą padidinau greitį iki 120km/h, sąnaudos pakilo nuo 20-21 iki 23kWh/100km. 
Trečias krovimas Orlen degalinėje prie Konin. Nuvažiuota 103km, likutis 29% / 85km. Nors tą neadekvačiai brangią kelio atkarpą visada apvažiuoju (6€ už 35km), šį kartą teko važiuoti ja, nes tik ten buvo greita 100kW stotelė, o jau buvo vėlu ir reikėjo greitai pasikrauti, kad spėti į viešbutį. Atvažiavęs laikinai pasidžiaugiau, kad jau turiu Orlen programėlę, taigi viskas užtruks greičiau, bet tik vėliau sužinojau, kad su ja EV nepakrausi, tam reikia atskiros programėlės, kurios negaliu parsisiųsti, nes neva netinka mano regionui. Šiaip ne taip pavyko parsisiųsti į kitą telefoną, iš antro karto pavyko pririšti kortelę, iš antro karto pavyko paleisti krovimą. Viso užtrukau beveik pusvalandį, kol pavyko pradėti krauti. Krovimo kaina 21,84€, likutis 70% / 228km. 
Kitą dieną važiuodamas primečiau atstumą iki sekančios greitos stotelės, kuris buvo ant ribos rodomam range, todėl pabandžiau važiuoti 100km/h, kad išaugtų range ir pasiekčiau stotelę, bet sąnaudos stipriai nesumažėjo (iki 19,5). Važiuoti autostradoje tokiu greičiu neįmanoma, važiuoji vos greičiau nei fūros, turi pastoviai stabdyt, kad praleisti kitus arba gazuoti, kad spėti aplenkti. Pamatęs, kad jau range užtenka pasiekti stotelei neiškenčiau ir grįžau į 110km/h, kas vistiek gerokai per lėtai nei esu įpratęs. 
Ketvirtas krovimas Varšuvoje, pasirinkau greitą stotelę prie prekybos centro, kad kol kraus galima būtų apsipirkti. Deja, atvažiavus greitasis ir lėtesnis laidai buvo užimti, o trečias laidas netiko. Nuvažiavus į kitą stotelę aplinkui nieko nebuvo, teko tuščiai sėdėti mašinoje. Stotelė Orlen, šį kartą krovimas pasileido be trikdžių, tačiau programėlė nerodė kiek pakrauta. Nuvažiuota 241km (vėl daugiau nei buvo range). Atvažiavus likutis 4% / 15km, išvažiavus 57% 183km, krovimo kaina 25,52€. 
Penktas krovimas Lomzoje, Greenway stotelėje. Nuvažiuota 143km, likutis 15% / 45km. Sunkiai sekėsi rasti stotelę, teko apvažiuoti tris ratus aplink didelį požeminį parkingą, nes programėlėje buvo klaidinančios instrukcijos. Bent jau krovimas pasileido greitai. Programėlė irgi nerodė krovimo būsenos, tik kažkuriuo metu atėjo pranešimas, kad krovimas nutrauktas. Krovimo laikas 125min, kaina 50,56€, likutis 100% / 350km. 
Toliau grįžtant per Augustavą baterijos būtų užtekę iki Vilniaus, tačiau nusprendžiau važiuoti naujais keliais pro Suwalkus dėl saugumo, nes naktį važiuoti pro mišką kur pastoviai iššoka stirnos ant kelio nesinorėjo. Kadangi maršrutas pailgėjo 50km, tai reikėjo pasikrauti dar kartą, nusprendžiau tai suderinti su vakariene. Sustojau Suwalkuose, vėl Greenway, nuvažiuota 151km, likutis 52% / 160km. Kadangi šį kartą man trūksta tik keliasdešimties kilometrų ir nesinori mokėt už brangią elektrą, man nereikia pilnos baterijos, todėl pasirinkau lėtesnę jungtį. Deja, per 41min pakrovė vos 29km, ko vistiek neužteks iki namų. Kaina 3,47€, likutis 61% / 189km. 
Paskutinis krovimas buvo Žiežmariuose, nemokamoje stotelėje, duoda pusvalandį, greitis 51kW. Per 21min pasikroviau +64km.  
Namus pasiekiau su 11% / 29km ir pastačiau krautis ant rozetės. Po 19,5val buvo likutis 39% / 120km, po 39h17min likutis 67% / 215km, kas lygu ~4,7km/val. 

Prieš tai buvau įsitikinęs, kad EV ekonomiški, tačiau keliauti jais praktiškai neįmanoma, nebent važiuojama į nuotykį. Dabar savo nuomonę pakeičiau. Keliauti tikrai įmanoma, kelionės laikas nestipriai pailgėja, pvz., važiuojant į vidurio Vokietiją vistiek reiktų vienos nakvynės, tai su EV irgi užtektų vienos, tik kad atvažiuotum kažkiek valandų vėliau. Va jau į kokį Berlyną su VDV galima nuvažiuoti be nakvynes, su EV manau kol kas nepavyktų. Vistiek važiuodamas VDV stoji valgyt, į tualetą ar apsipirkt, tai tą patį laiką galima skirti krovimams. Žinoma keliauti verta tik atostogoms, kai laiko neskaičiuoji, keliaujant darbo kelionėms kai laikas = pinigai geriau paimti VDV. Stotelių tinklas jau pakankamai gerai išvystytas. Bet važiuoti pirmą kartą yra didelis hemorojus, nes pastoviai reikia siųstis vis naujas programėles, registruotis, pririšinėt korteles. Aišku keliauti galima tik tuo atveju jeigu auto palaiko greitąjį krovimą bent jau 50kW. Su kokiu senu Leafu iki Vokietijos turbūt savaitę važiuotum 😄 Kelionėse po Europą daug svarbiau krovimo greitis nei baterijos talpa, geriau stoti dažniau, bet trumpiau. Baterijos talpa svarbi jei reikia keliauti po tokias šalis kur krovimo stotelių mažai arba reikia per vieną kartą nuvažiuoti iš Vln į Klp. 
Tačiau kitas svarbus aspektas - važiuoti elektra labai brangu. Kraunantis iš namų žinoma pigiau, kraunantis darbe išvis gerai, tačiau kelionėse esi priverstas naudotis viešomis mokamomis stotelėmis. Paskaičiavus atstumą ir kiek € išleista krovimams, tai gaunasi 16-17€/100km, kas yra brangu netgi lyginant su benzinu, o dujos važiuoja 3 kartus pigiau. 

Kokie EV minusai: 
Jeigu su VDV planuoji kelionę taip, kad piltis pigiausiose degalinėse, tai su EV planuoji kelionę, kad pasiekti stotelę, nežiūrėdamas į kainą. 
Jeigu su VDV valgai ką nori, kur nori, renkiesi kas pigiau, skaniau ir sveikiau, tai su EV valgai ten kur yra stotelė, dažniausiai tai būna šūdmaistis kaip Makdakas. 
Su VDV autostradomis važiuoji 120-160km/h (priklausomai nuo auto), su EV 100-120, kas yra ilgai ir nuobodžiai, trukdai kitiems eismo dalyviams. 
Jei važiuoji vienas, tai didžiąją laiko dalį sėdi telefone ir ieškai stotelių, kas yra nesaugu. 
Jei sugedo smartfonas ar dingo internetas - pražuvai. 
EV pasaulis uždarytas pagyvenusiems žmonėms, kurie nesinaudoja smartfonais, nebent važinėti aplink namus. 
Su EV gali būti eilės stotelėse. 
Jeigu kelyje baigsis elektra, tai iki degalinės su kanistra nenueisi, liks tik traliukas. 
Kainuoja brangiai tiek nusipirkt tiek važinėt. Nors konstrukcija žymiai paprastesnė nei auto su VDV, bet kainuoja dvigubai brangiau, kainos dirbtinai išpūstos. 

EV pliusai: 
Važiuoja tyliai, maloniai, greitai. 
Nereikia ryte šildyti, galima iš karto jungti pečiuką. 
Nereikia keisti alyvos, diržų ir pan. 
Mažesnė gedimo tikimybė. 
Galima pasikrauti namie. 
Veganai rodo laikus 😄 

Kiti niuansai: 
Nors pasaulyje egzistuoja begalybė jungčių, bet realybėje stotelėse sutinkamos trys:
Greitojo krovimo CCS, kurios krauna DC srove ir duoda nuo 50 iki 200kW galios. 
Lėtesnio krovimo Type 2, kurios krauna AC ir duoda keliasdešimt kW, nors realiai krauna lėčiau, tinkamos krovimui pernakt. Ta pati jungtis kaip CCS, tik mažiau kontaktų. 
Chademo - greitesnė nei Type 2, bet visiškai kitokia jungtis. 
Dar Tesla turi savo jungtis. 
Stotelių paieškai reikia parsisiųsti Plugshare programėlę. 
Planuojant krovimus reikia visada turėti omenyje, kad stotelė gali neveikti ir turi užtekti range iki sekančios. 

Ar verta pirkti EV? Jeigu naudoti kaip eUP atveju, nusipirkti pigų kibirą, krauti kasnakt ir važinėt po miestą, tai taip. Tokiu atveju ilgesnėms kelionėms reikia turėti antrą auto. Bet pirkti naują galingą su didele baterija, kurio namie net nepasikrausi pilnai - manau ne, nes km kaina neadekvačiai didelė. Nebent krautis vien nemokamose stotelėse, bet pvz., Vilniuj tokių nėra, bent jau PlugShare nerodo. 

Visa tai tik mano subjektyvi nuomonė, galite papildyti komentarais 🙂  

Tu rimtai žiūrėtum į suvirintojo diplomą? Ar jis įgavo kompetenciją ar specialybę - visiškai dzin. Ir ten, ir ten jis mokėsi, o ko išmoko daugiau priklauso nuo jo nei nuo oficialaus lapelio. Tenka daug susidurt su šitais visais formaliais ir neformaliais mokymais, rezultatų prasme tai vienas ir tas pats - iš viso grupės 1-2 normalesni, visi kiti ėjo tik tam, kad neišmestų iš UŽT.
 
Ką pasirinkti - sunku patarti. Jei turi specialybę artimą - imk kompetenciją ir nesuk galvos. Jei neturi jokio specialybės ar ji labai toli nuo suvirintojo - gerai pagalvočiau apie formalų mokymą vien tam, kad darbinantis valstybinėse įstaigose turėtum pranašumą. Nors suvirintojas ir valstybinė įstaiga = gerokai mažesnis atlyginimas.

Ta proga, jog bilietai Kaunas - Kopenhagą yra pigūs (iki 20€ pirmyn atgal) ir daug žmonių klausinėjo, ką veikti Danijoje, Kopenhagoje, tad stengsiuosi kuo plačiau aprašyti viską. Nesu lietuvių kalbos ekspertas, tad nepykite dėl rašybos. Taip pat aš nesu gidas, gyvenu čia ir dalinuosi tai, kas patiko mano pažįstamiems, kuriems aprodžiau Kopenhagą.
 
Tai yra tik mano rekomendacijų rinkinys ir nebūtina juo vadovautis, visad galite atlikti savo research.
_______________________________
PRIEŠ KELIONĘ
Ar reikia keistis eurus į kronas ir turėti grynų? Nebūtina, visur galima atsiskaityti kortele, ką ir rekomenduočiau, nes patogu ir greita.
 
Ar reikia pasimokinti danų kalbos, frazių? Visiškai nebūtina, visi be problemų kalba angliškai, jeigu norite, galite išmokti frazių tik dėl mandagumo.
 
Kokios kainos? Iškarto perspėju, jog su lietuvišku atlyginimu viskas gali atrodyti brangiai, viskas yra kronomis, tad norint sužinoti kainą eurais, dalinkite iš 7,45.
 
Visiem labiausiai rūpimas klausimas: O KOKS ORAS? Nenoriu nuliūdinti, bet dažnai oras nėra palankus, pasiruoškite atšiauriam orui, t.y. dažniausiai didelis vėjas, lietus (nesmarkus, retai lyja stipriai). Tad jei keliaujate žiemos, rudens, pavasario metu, pasiruoškite atsakingai, taip pat orus visada galite pasitikrinti internete, kadangi nebūna visada taip niūru, kaip minėjau.
 
______________________________________
Jūsų lėktuvas nusileidžia Kopenhagos oro uoste ir tikriausiai pirma mintis keliauti į savo gyvenamą vietą pasidėt visas manatkes. Viskas labai paprasta, tiesiog sekate rodykles link išėjimo ir Metro. Pakeliui į metro turėtumėt nusipirkti bilietą iki tam tikros stotelės, didelė tikimybė, kad tai Kongens Nytorv (8 stotelės) arba Nørreport (9 stotelės), ten nuvykus yra viskas kojom įveikiamu atstumu. Bilietų aparatai atrodo štai taip:
 

 
Bilietas kainuos 36kr (4,83€). Įsigiję bilietą, žingsniuojat į metro ir lipat į bet kurį, galimybės pasiklysti nėra, kadangi visi važiuoja į ta pačią pusę (Vanløse).
 
JEIGU JŪSŲ VIEŠBUTIS NĖRA CENTRE T.Y. šalia Nørreport ar Kongens Nytorv, visada galite gauti instrukcijas įsivedus savo norimą kelionės vietą Google Maps paspaudus viešo transporto mygtuką.
 
SVARBU, skaitykite, kas parašyta, neužtenka pamatyti B ar C traukinį, stebėkite kokia turi būti galutinė stotelė ir ar ji atitinka jūsų nurodytas instrukcijas Google Maps, tada važiuokite.
 
SVARBU, visad įsigykite bilietą keliaujant bet kur, sustabdžius kontrolei gresia 750kr (100€), nebent mokate puikiai meluoti ir įtikinti kontrolę, jog neturite dokumentų prie saves, bet galimai nepavyks, kadangi važiuojate iš oro uosto.
_____________________________________
Pasidėjus visas šmutkes ir čiumodanus, kyla klausimas TAI KĄ VEIKT? Veiklos yra labai daug, priklausomai nuo jūsų poreikių, motyvacijos ir kiek laiko būsite Kopenhagoje.
 
 
CHRISTIANIA (https://en.m.wikipedia.org/wiki/Freetown_Christiania)
5 minutės pėškomis nuo Christianshavn metro stotelės.
Turbūt nekartą girdėjot pasakojimų apie kristianiją, jeigu neapsilankot čia, reiškias nebuvote kopenhagoje. Primenu, jog marihuana nėra legali Danijoje, tad jei norite įsigyti do it at your own risk. Čia tikriausiai vienintelė vieta, kur gali prireikti grynūjų, už 50kr (6,7€) gausite maišelį apie 1,5g (nesveria, deda iš akies, būna visaip), taip pat yra galimybė įsigyti ir pre-rolled jointų už tą pačią kainą. SVARBU: nefotografuoti ir nefilmuoti, už tai jus gali užpulti, dažniausiai vietiniai stebi ir tiesiog paprašys jūsų ištrinti visą medžiagą. Tad tiesiog mėgaukites aplinka.
 
TIVOLI(https://en.m.wikipedia.org/wiki/Tivoli_(Copenhagen))
Prie pat centrinės stoties.
Taip pat dar vienas Kopenhagos simbolis, kuriame siūlau apsilankyti. Iėjimas kainuos 130kr (17,44€), tai yra paprastas bilietas, galėsite pasivaikščioti po teritoriją, pasidaryti begalę nuotraukų. Tiem, kas mėgsta atrakcijas, siūlau pirkti Unlimited ride ticket, kaina 245kr (32,88€). Su šiuo bilietu galėsite neribotai bandyti vietines pramogas, visus atrakcionus galite susirasti Tivoli svetainėje.
 
NY CARLSBERG GLYPTOTEK (https://en.m.wikipedia.org/wiki/Ny_Carlsberg_Glyptotek)
5minutės pėškomis nuo centrinės stoties.
Dėmesio vertas muziejus, REKOMENDUOJU TIK ANTRADIENIAIS (tada iėjimas nemokamas).
 
NATIONALMUSEET(https://natmus.dk/)
Visada skiriame vieną dieną pasikultūrinimui, siulyčiau šią dieną paskirti nacionaliniam muziejui. Čia yra begalė dalykų iš įvairiausių laikų ir kulturų, pasimėgaujant ir ramiai apeinant užtrunka apie pusdienį. Bilietas kainuoja 100kr (13,4€) Daugiau informacijos galite rasti jų puslapyje.
 
STRØGET
Gatvė prasidedanti nuo Nørreport stoties, joje gausu įvairiausių parduotuvių, kavinių, restoranų. Taip pat einant gatve, galima užlipti į Rundetaarn(https://www.rundetaarn.dk/en/front-page/), bilietas kainuoja 25kr (3,35€)
 
Apskritai užtenka tiesiog pasivaikščioti po miestą ir gerėtis Kopenhagos grožiu, kadangi miestas nebuvo nusiaubtas pasaulinio karo, tad visa architektūra yra išlikusi iki šių laikų.
 
VIETOS, INSTAGRAM NUOTRAUKOMS (galite pasižiūrėti su Instagram locationu ir nuspręsti ar ir jūs norite tokios nuotraukos)
Nyhavn
Royal Library
Superkilen
Mermaid
Amalienborg
Inderhavnsbroen
________________________________
KAIP KELIAUTI APLINK MIESTA?
Žinoma pirmas variantas, pėščiomis, pagrindinės lankytinos ir vertos dėmesio vietos yra centre. Aišku reikės nemažai pavaikščioti, bet tokiu būdu pamatysite daugiausiai.
 
Antras variantas, pajusti tikrą danišką patirtį - išsinuomoti dviratį. Danijoje yra daugiau dviračių nei žmonių, tad dviratininkų eismas didelis. Infrastruktūra išvystyta nepriekaištingai, tad su dviračiais galite nusigauti bet kur. SVARBU: prieš važiuojant dviračiu, pasidomėkite apie jų kultūra ir kaip važiuoti Danijoje, t.y. rodyti posukius ir t.t.
Trečias variantas: viešasis transportas (metro, autobusai, traukiniai). Didelė tikimybė, jog naudositės centre (zone 1), tad už vieną kelione (nuo taško A į tašką B viešuoju transportu sumokėsite 24kr ( 3,22€ ). Jei žadate važineti visa diena, nusipirkite City Pass(https://dinoffentligetransport.dk/citypass), kainuos 80kr(10€). SVARBU, skaitykite, kas parašyta, neužtenka pamatyti B ar C traukinį, stebėkite kokia turi būti galutinė stotelė ir ar ji atitinka jūsų nurodytas instrukcijas Google Maps, tada važiuokite.
 
Ketvirtas variantas: elektriniai paspirtukai, kuriuos galite išsinuomoti ant kiekvieno kampo, tereikia parsisiųsti programėlę ( Lime arba Voi scooters). Tarifus pamatysite nuskenavę paspirtuko kodą. Išsinuomavę privalote važiuoti dviračių taku!
 
_________________________________
 
KUR VALGYTI?
Kopenhagoje maisto kainos yra nemažos, pasiruoškite mokėti bent 100kr(13€) už patiekalą. Vidurkis už maistą vienam žmogui manau būtų apie 20-25€. Jeigu nenorite išlaidauti, visada galite eiti į McDonalds, Burger King, ten cheeseburgeriai po 10kr(1,3€), taip pat nepatingėjus galima nueiti iki Nørrebro (10-15min pėščiomis nuo Nørreport stoties, arba galima važiuoti su M3 metro nuo Kongens Nytorv) pavalgyti kebabų pas turkus po 20 - 25kr(2,7€ - 3,35€) arba apsiprekinus parduotuvėje pasidaryti maisto. Arba parsisiųsti Dalle Valle programėlę ir ten pasiimti kuponą ir nuėjus valgyti kiek nori. Dar yra programėlė Early Bird, ten yra daug pasiūlymų maistui, kartais galima valgyti net už trečdalį kainos.
 
Torvehallerne (prie pat Nørreport stoties)
Rasite įvairaisių daniškų patiekalų, jūros gerybių. Siūlau pabandyti smørrebrød (tai tradicinis danų valgis). Tai yra paprasčiausias sumuštinis su rugine duona, dažniausiai ant viršaus dedama žuvis, bet yra visokių kombinacijų.
 
Kødbyen
Senas mėsos pakavimo rajonas, su begale įvairių hipsteriškų restoranų/kavinių.
 
Reffen
Įvairių kultūrų gatvės maistas. ŽIEMAI UŽDARYTA, ATSIDARO BALANDŽIO MĖNESĮ.
 
Siūlau pabandyti:
Gasoline grill burgerį (Vesterport stotelėje)
 
________________________________
 
NAKTINIS GYVENIMAS
Danijoje naktinis gyvenimas yra labai aktyvus, dažniausiai iėjimas į klubus nemokamas, bet kainuoja rūbinė 30 - 75kr(4€ - 10€), tai atstoja iėjimo į klubą mokestį. Rekomenduočiau prieš einant, apšilti, susimest sklatkę ir nusipirkt alkoholio iš parduotuvės. ALKOHOLI VIEŠOSE VIETOSE VARTOTI GALIMA(Traukiniuose, metro ir t.t.). Jeigu nuspręsite išgerti klube, kainos gali būti tokios: alus 35 - 60kr (4,7€ - 8€), kokteiliai 75 - 150kr (10€ - 20€)
 
PRIEŠ IŠSIRENKANT KLUBĄ SIŪLAU PASITIKRINTI JŲ INSTAGRAMUS IR PASIRINKTI ARTIMIAUSIĄ ŠIRDŽIAI.
Culture Box
Studentų pamėgta vieta, nebrangi vieta. Groja elektroninė muzika. Klubas yra padalintas į tris dalis Box 54, Red Box, Black Box, skirtingi party lygiai.
 
Chateu Motel
Būtina apsilankyti šiame 4 aukštų klube.
 
NOHO
 
Arch
Iėjimas kainuoja 150kr (20€). Apskritai, vienas brangesnių klubų Kopenhagoje.
 
LA Bar
Nebrangus klubas, bet dažniausiai čia varoma nakties pabaigoje dasimušt.
 
Rumors club
Hive
 
At Dolores
 
_________________________________
 
KAINOS PARDUOTUVĖSE
Patarčiau prekintis Netto, Fakta, Føtex. Geriausias variantas Lidl, bet jų nėra daug ir taip dažnai nepamatysite, tad pigiausias alternatyva išlieka Netto (parduotuvė geltonos spalvos).
Siūlau vengti parduotuvės Irma, net danams brangu ten.
Kainų nevardinsiu daug, tiesiog keletą, kad susidaryt įspūdį, kiek turėtumete maždaug sumokėti už tam tikrus dalykus.
 
Vanduo (1,5l) 7kr (0,93€)
Kiaušiniai (10vnt.) 20kr (2,68€)
Pienas (1L) 10kr (1,34€) BŪKITE ATIDŪS, PIRKITE SØD MÆLK, KITAIP GALI TEKTI MĖGAUTIS RŪGPIENIU ARBA KEFYRU
Batonas/Duona 10 - 20kr (1,34€ - 2,68€)
Dansk salami 10kr (1,34€)
Cigarečių pakelis 39 - 45kr (5,2€ - 6€)
Alkoholis (0,7l) 100 - 200kr (13,4€ - 26,8€)
Alus (0,33l) 10kr (1,34€)
 
___________________
 
Kažko nežinant visada galima klausti praeivių, visi jum draugiškai pagelbės. Siūlau nesidrovėti ir iškart prašyti pagalbos, o ne užsispyrus grybauti su mintimi, kad patys galite viską susirasti. Taip pat yra facebook grupė Kopenhagos Lietuviai, į kurią galite įstoti ir ten ieškoti, kur apsistoti, prašyti rekomendacijų ir t.t.
 
Jeigu turite pastabų ar asmeninių rekomendacijų galite susisiekti asmeniškai. Gidas bus pildomas.
-sydzei 2020

Aš irgi.LABAI GALI B8UTI, KAD IR NUO TYMU, NUO KURIU BOVOM PASKEPITI PRES 20 METU GALIM MIRTI SIANDIEN.
PLATINAMAASAS!!!!!!!!!!!!!!!!!
 
Labai teisingai pasakyta. Gaila, kad sputniko dar nėra pas mus. Aš tai išvis galvoju į Rusiją išsikraustyt gyvent, nes ten viskas geriau. Ir algos milijoną kartų didesnės, nei VISUR KITUR ir žmonės labai faini visi. Valdžia gera, viską leidžia, viską galima daryti laisvai, fainai, visus priima. Labai sąžininga valstybė, labai ir sputniko šiaip KIEK GIRDĖJĘS tai labai geri atsiliepimai. Kaimynės tėvas, teistas už prekybą narkotikais gyvena Rusijos kalėjime, pasiskiepyjo sputnik, sakė pati geriausia vakcina labai gera tikrai visiems rekomenduoju. Ir šiaip Putinas žiauriai maladiec ten viską. Vienintelis teisybę pasako, vienintelis už tikras vertybes kovoja, vienintelis dar atstovi, kaip tikras baxūras, ne taip kaip GEJROPOS visi tie p e d i k a i, IŠKRIPELIAI, TVIRKINTOJAI VAIKU MUSU KO  NOREJO MERGAITE PLATINAMąąąąąąąąąąąąąąą!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

esu is mazo miesto (20k zmoniu) tai nebudavo ka veikti apart IT tai:
6-8 klase kuriau cs serverius tai prisidurdavau pora simtu i men
8-12 klase issiemiau verslo liudijima tekstu rasymui ir teikiau SEO tekstu rasymo paslaugas, pabaigau mokykla.
2012-2016 istojau i uni ir pabaigiau IT specialybe. tuo paciu visus 4 kursus kuriau l2 serverius, uzteko laptopui/tlf/drabuziams/pragyvenimui. vienas projektas visdar stovi generuoja kelis simtus eur i men.
 
po baigimo dirbau vienoje IT imoneje (Anglija) kur kuriau .NET desktop appsus 9 menesius ir siuo metu dirbu kitoje imoneje (Cekija) jau 2 menesiai ir sicia mokausi kurti mobile appsus :)
 
 
patarimas nr1: pasiimk studento paskola per koki banka (daugiau info vsf.lt rasi), man padejo kai norejau pradeti savo verslus bet nenorejau iklimpti i kreditus. jas atiduoti reikia tik pabaigus studijas ir mokesi ten 15 metu po 10 euru ar kiek ten :)
 
patarimas nr2: pasitaupyk saibu ir pasikelk pazymius nukeliauk su erasmus bent viena semestra kurnors pastudijuoti bent 1 semestra. pvz ispanija/cekija. pamatysi pasaulio ir gal gausi ideja ka noretum veikti po studiju baigimo.
 
patarimas nr3: jeigu neiseina prasisukti su erasmus, pasiimk isankstine sesija ir paaukok vasara darbui uzsienyje. bet neprivalai varyti kaip didzioji dalis liaudies i koki UK sandeli/fabrika nes ten tik uzsidepresuosi. gali susirasti darba vasarai pvz USA, tik turetum pradeti ieskotis vietos/tvarkytis dokumentus jau dabar.
 
patarimas nr4: nebijok dirbti nemokamai. pvz. gali atlikti kurnors praktika kad ir part time (jeigu leidzia galimybe). kuo anksciau pradesi kaupti patirti tuo didesni pranasuma turesi pries tuos zalius studentus kurie katik islinde is uni su diplomu ir neturi patirties.
 
Ir pabaigai nesistenk orientuotis tik i versla/max efektyvuma ir t.t. Gyvenimas nera vien tik saibu darymas ir naujos patirties kaupimas tam kad daugiau saibu padaryti. Sakei megsti keliauti tai puiku, stenkis susipazinti su idomiais zmonemis ir plesti akirati :)

Sveiki, uždarbiečiai! Kaip jau iš temos galėjot suprasti, į jus kreipiasi jaunuolis - studentas. Jeigu baigėte mokslus ar šiaip teko ragauti studento duonos, manau puikiai mane suprasite ir žinote kokioje situacijoje esu - norai dideli , o galimybės labai ribotos. Šiuo metu esu antrakursis, o mokintis liko dar daugiau nei du su puse metų ir kol turiu daugiau laisvo laiko, turiu tikslą kuo daugiau sužinoti apie papildomus pinigus, verslą ir visa kitą, kas galėtų leisti turėti geresnį rytojų.
 
PIRMASIS NUSIVYLIMAS
 
Taigi, pradėgime nuo to, kas mane skatina ir kas mane jau nuvylė. Esu jaunas, bet gyvenimas mane jau išmokino, jog niekas nieko nemokamai neduoda, pinigai lengvai neateina, o jei ko nors nori - turi to siekti. 2016 metų ruduo. Įstojau į pirmą kursą. Nors ir svajojau apie verslo kūrimą, tačiau žinių stygius ir palaikymo trūkumas mane pastūmėjo rinktis studijas. Na ir gerai pagalvojau, visada man protingi žmonės darė gerą įspūdį, o diplomas man padės siekti karjeros, ko aš gyvenime labai norėčiau. Pamaniau, jog įmanoma gerai gyventi ir iš samdomo darbuotojo algos. praėjus vos mėnesiui įsidarbinau. Po pirmo
atlygio gavau šalto dušo. paskaičiavus valandinį atlygį jis buvo vos ~1.7euro/valandą. Taip, nusivylimas buvo didelis, jauno žmogaus dideli lūkesčiai, tačiau pagalvojau, jog Lietuvoje yra daug suaugusių žmonių, kurie už tiek dirba, na, o man studentui? Vis geriau į kišenę nei iš. Siūlo galas nutrūko po Gruodžio švenčių. Teko dirbti per šventes, kaip tuo metu visi šventė, taip pat praleidau ir naujuosius metus dirbdamas, kadangi darbas truko iki pat nakties, negalėjau nei su kuo atšvęsti, nes gyvenau kitame mieste. Gavus algą likau dar labiau sukrėstas - vos virš 1.6 euro už valandą. To man užteko, supratau, koks buvo požiūris į mane ir kitus studentus dirbusius toje darbovietėje - kuo įmanoma daugiau išnaudoti, kaip pigią darbo jėgą, tačiau aš ne iš tų, kuris sėdi rankas sudėjęs ir noriu gyventi, o ne egzistuoti. Šios kelių mėnėsių patirties man puikiai užteko suprasti, jog paprastas samdomas darbas tikrai neleis oriai pragyventi - reikia kažko siekti.
 
Gyvenimo pamokos ir lengvi pinigai
 
Geriausias mokytojas man ne mokykla, ne universitetas ar tėvai, o pats gyvenimas, kurio pamokos kartais yra begalo skaudžios, tačiau labai pamokančios. Viskas prasidėjo dar labai seniai, kai buvau vos 10-11 metų. Pradėjau pirkti bilietus "tic tac". Bilietas kainuodavo vos 50 centų, todėl nors kišenpinigių tada gaudavau vos litą į dieną ( šeimoje buvo ne pati geriausia padėtis), tie bilietėliai man atnešdavo daug daugiau. Turėjau tokią sėkmingą ranką, kad išpirkdavau didžiąją dalį bilietų "kioskelyje", o man atnešus bilietą, pardavėja išsitraukdavo padidinimo stiklą :D Kas yra priklausomybė lošimams tada negalėjau net suvokti. Bėgant metams pradėjau pirkti vis brangesnius bilietus, išleisdavau tam daug daugiau pinigų, tačiau mano sėkme buvo visi apstulbę, nes visada ištraukdavau laimingą bilietą. Blogiausia prasidėjo sulaukus 17. Vienam draugui pasiūlius, pastatėme 10litų. Paskui dar 10 ir po kelių laimėjimų patikėjau lengvais pinigais. Net negalėjau įsivaizduoti, į ką mane tai įvels. Jau po metų, sulaukęs pilnametystės patraukiau į lažybų punktus pats. kelis kartus savo sumą padauginęs dešimteriopai patikėjau lengvais ir greitais pinigais. Tada sekė nesėkmių ruožai. Po 18 gimtadienio turėjau apie truputį daugiau nei 300 eurų. Juos visus pralošiau. Pasiskolinau dar 200. Juos taip pat pralošiau. Aštuoniolikmečiui tai buvo kosminiai pinigai ir dar paleisti į vėją. Tačiau laikui bėgant, negalėjau pabėgti iš lažybų pinklių, kurios man gadino gyvenimą. Žmonės, kuriuos mačiau ten žaidžiant, kurie pralaimėdavo po 1000 eurų vos per kelias minutes ir pasakojimai, kaip jau trečią butą pralaimėjo, leido man po truputį atsipeikėti ir suprasti, kas čia vyksta. Apie lošimus turiu 100 istorijų, tačiau jų čia pasakoti tikrai nenorėčiau, svarbiausia, kad nugalėjau šį potraukį kol nespėjau pralošti daug pinigų, o gyvenimui esu dėkingas už šią pamoką, kuri mane užgrūdino ir parodė, jog lengvų ir greitų pinigų gyvenime - NĖRA.
 
Ką aš veikiu šiandien?
 
Šiandien, be to, jog toliau tęsiu studijas, susiradau kitą darbą. Dėl paskaitų gausos sunku susirasti rimtesnį darbą, tačiau susiradau darbą savaitgaliais, kuriuo tikrai labai džiaugiuosi ir gaunu papildomų pajamų. Turiu pomėgį keliauti ir labai didžiuojuosi tuom, jog iš tėvų niekada netenka prašyti pinigų nei kelionėms nei laisvalaikiui, o viską susimoku pats bei dar dalį padengiu ir draugei. Tai mane skatina judėti į priekį ir tobulėti. Dėja, jokio verslo dar nesukūriau ar net nepradėjau, tačiau idėjų buvo nemažai, tiesiog trūko pasitikėjimo ar žinių, tačiau gyvenimas man "numetė" progą paragauti malonumo dirbti sau, o ne kitam. Žinoma, darbas gan juokingas, pjauti žolę, tačiau ne kiemo, o ištiso didelio sklypo. Susilaukiau nemažai norinčių, o uždarbis buvo daug geresnis nei dirbant kitam, todėl buvau labai motyvuotas stengtis ir dirbau su džiaugsmu žinodamas, jog atlygį gausiu tokį, kokio nusipelniau, tokį - kiek pastangų idėsiu. Kuom dar pasistumėjau? Pirmą kartą investavau pinigus. Nors ir per metus uždirbsiu vos 200 eurų pasyvių pajamų, tačiau tai man žingsnis į priekį, džiaugiuosi, jog stengiuosi kažką daryti ir judėti į priekį, siekti tikslų.
 
Taigi, ko aš noriu iš jūsų?
 
Labai trumpai ir glaustai papasakojau apie savo padėtį ir tikrai labai norėčiau išgirsti kiekvieno jūsų patirtį apie jūsų studentišką gyvenimą, bei iš kur prasimanydavot pinigų, galbūt bandėte kažkokį verslą, investavote, o galbūt duosit patarimų ne tik man, o ir kitiems skaitantiems jaunuoliams, kokiu eiti keliu link geresnio gyvenimo, o ne link emigracijos. Ačiū.

Sveiki. Kadangi jau kurį laiką dirbu vienoje iš telekomunikacijų bendrovių prekybos salone, tai dažnai tenka susidurti su telefonų remonto niuansais. Ne, nekalbėsiu aš apie dažniausiai gendančius modelius, nes net jokios statistikos šiuo klausimu neturiu. Bet pakalbėsiu apie garantinį remontą ir dažnai klientams kylančius sunkumus.
 
Kokia didžiausia problema, su kuria susiduria vartotojas? Broko aktas. Tikriausiai dalis net nežino kas tai yra. Jeigu jūsų telefonas garantinis ir dėl kažkokio gedimo kreipiatės į servisą, tai dažnu atveju jį jums tiesiog sutaisys. Bet kartais, kai jie neturi reikiamų dalių ar remontuoti jiems neapsimoka, jie pasilieką jūsų telefoną ir išduoda jums lapelį, su kuriuo per 30 dienų turite kreiptis į savo operatorių ir galite arba atgauti už telefoną sumokėtus pinigus ir panaikinti turimą įsipareigojimą, arba keisti į tokios pačios vertės telefoną su galimybe pasirinkti brangesnį padengiant skirtumą iš savo kišenės ir toliau galioja jūsų turėta sutartis. Tikriausiai galvojate, kur čia problema? Tame, kad dažnai kreipiasi žmonės, kurie nėra telefono savininkai. Jūs iš skelbimų nusiperkate naują telefoną su garantija. Bet jeigu jį išbrokuos, tai tiek atsiimti pinigus, tiek pasikeisti į kitą telefoną gali tik jo savininkas, t.y. žmogus, kuris pasirašė sutartį, o ne jūs, kuris iš jo nusipirkote telefoną. Būna atvejų, kai susisiekia po pusantrų metų nuo pirkimo su tuo jo tikruoju savininku, pasikviečia jį į saloną ir kartu geranoriškai pasikeičia tą telefoną ir išsiskirsto. Bet būna atvejų, kai žmonės su tuo lapeliu drasko akis, nes tikrasis savininkas sėdi kitame Lietuvos gale, užsienyje, ar apskritai su juo net nepavyksta susisiekti. Ir žmogus supranta, kad rankose laiko 800€ vertės popierėlį, su kuriuo po 30 dienų galės nusivalyti užpakalį ir nuleisti jį į unitazą.
 
Pavyzdys, kas tas broko aktas. Kairėje iš mttc, dešinėje iš iDealo
 
http://s9.postimg.org/5d5z3t7lr/brok1.pnghttp://s9.postimg.org/pykqvpp6n/brok2.png
 
Kita panaši situacija. Nusipirkote naują telefoną iš skelbimų. Džiaugiatės, kad tai pavyko padaryti 20% pigiau, nei perkant salone. Laimingi naudojatės savo įrenginiu. Kol po poros mėnesių jis nebegaudo ryšio. Galvojate kas čia nutiko? Nešate į garantinį servisą. O jie nusiunčia pas operatorių. Ir atėję į saloną sužinote, kad telefonas pirktas lizingu, žmogus, kuris jį pirko salone ir pasirašė sutartį nemokėjo nė vienos įmokos už patį telefono aparatą, skola perduota išieškojimui, o jūs turite telefoną su blokuotu IMEI, kuris nesijungia prie tinklo. Norint, kad jis veiktų, galite mokėti už jį kabančią skolą ir jį atsiblokuoti. Arba tiesiog turėti brangų mp4 grotuvą.
 
Dar viena aktuali problema - mechaniniai pažeidimai. Jeigu jūs pirkote telefoną be draudimo ir netyčia jį pažeidėte, tai garantija jums nebegalioja. Yra buvę atvejų, kai miršta telefonas-nukepa motininė. Bet garantinis servisas pasiūlo remontą už ~200-300€, nes įskelta telefono galinės dalies nugarėlė 2mm ir viskas, garantija anuliuojama. Bet koks mechaninis pažeidimas panaikiną jūsų garantiją. Ir nesvarbu, kad gedimai visiškai nesusiję. Garantija panaikinama visam įrenginiui. Lygiai tas pats, jei telefonas buvo remontuojamas ne autorizuotame servise. Pvz iPhono ekranas pakeistas kur pigiau, bet tada sugedo motininė ir jūsų remontas tampa itin brangus, nes mokėsite iš savo kišenės.
 
http://forums.androidcentral.com/attachments/samsung-galaxy-s6/188322d1437663224t-stories-galaxy-s6-s6-edge-acciddental-drop-survival-broken-glass-real-users-samsung.jpg
 
Tai čia dažniausiai pasipiktinimą keliantys atvejai, kai žmonės perka brangų daiktą, stengiasi sutaupyti ir finale lieka ant ledo. Nenoriu nieko moralizuoti ar agituoti pirkti salone. Kiekvienas renkasi kas jam labiau patinka. Galit iš lombardo nusipirk iPhoną ir tikėsis, kad policija nepasibels į duris. Tačiau čia jau primena loteriją, su vis mažėjančia tikimybe joje laimėti.
Ir papildomas patarimas dėl garantinio remonto. Jei kažkas negerai, jei turite pretenzijų dėl telefono ar jo remonto, tai kreipkitės į patį servisą arba vartotojų teises, o ne operatorių. Jame technikai nesėdi ir telefonų neremontuoja. Tam ir yra autorizuoti servisai. Geriausiu atveju kreipiantis į saloną bus galimybė tą patį telefoną išsiųsti į servisą. Viskas. Nieko papildomo. O jūsų priekaištai, kad pirkote telefoną už 100€, bet jis striginėja žaidžiant pokemonus ir neveikia kaip samsungas už 819€. Na.. atsiprašau, bet ir mums jie neįdomūs :)
 
Tai tiek to išminties pliūpsnio šiam kartui. Jei turite kažkokių papildomų klausimų į temą - klauskite, atsakysiu. Jei turite klausimų ne visai į temą-nebijokite parašyti AŽ
 
p.s. dėl „pagerintų“ planų ar pigesnių telefonų prašau nerašinėti ;)

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
 
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
 
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
 
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
 
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
 
Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
 
------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------
 
Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
 
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
 
O viskas buvo taip...
 
Pradžia.
 
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
 
From: Smile! It increases your face value.
Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
 
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
 
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
Google radau:
http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
 
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
 
Pirmasis bandymas.
 
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
 
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
 
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
 
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
 
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
 
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
 
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
 
Lūžis. Nuopolis.
 
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
 
Seni draugai neišduoda.
 
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
 
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
 
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
 
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
 
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
 
Šviežios mintys, naujos idėjos.
 
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
 
Pabaiga.
 
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
 
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
 
Papildyta:
 
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
 
http://www.djixas.com/story/p4.png
 
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
 
http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
 
http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
 
http://www.djixas.com/story/p2.png
 
http://www.djixas.com/story/p3.png
 
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
 
Antra dalis, 2006-2011
 
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
 
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
 
http://www.djixas.com/story/m.jpg
 
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
 
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
 
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
 
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
 
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
 
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
 
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
 
WebMasterio Košmaras
 
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
 
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
 
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
 
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
 
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
 
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
 
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
 
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
 
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
 
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
 
Aukso amžiaus pabaiga
 
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
 
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
- Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
 
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
 
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
 
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
 
Naujų uždarbio būdų beieškant
 
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
 
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
 
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
 
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
 
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
 
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
 
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
 
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
 
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
 
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
 
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
 
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
 
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
 
Prasideda
 
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
 
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
 
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
 
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
 
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
 
Smūgis žemiau juostos
 
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
 
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
 
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
 
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
 
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
 
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
 
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
 
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
 
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
 
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
 
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
 
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
 
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
 
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
 
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
 
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
 
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
 
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
 
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
- „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
- Sporto klubas
- Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
- Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Prekiavimas Forex
- Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
- Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
 
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
 
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
 
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
 
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
 
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
 
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
 
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
 
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
 
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
 
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
 
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
 
 
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
 
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
 
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
 
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
 
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
 
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
 
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
 

 
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
 
2011
 
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
 
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
 
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
 
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
 
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
 
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
 
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
 
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
 
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
 
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
 
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
 
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
 
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
 
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
 
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
 
Sezono finalas
 
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
 
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
 
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
 
Pabaigai
 
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
 
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
 
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
 
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
 
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
 
Tokie žodžiai man reiškia daug...
 
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
 
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
 
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
 
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
 
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
 
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
 
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
 
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
 
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
 
- Turime naują žvaigždę
- Nesveiki krūviai
- Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
 
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
 
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
 
When your mind changes, your body will change.
 
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
 
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
 
Dėjau ant likimo.

Laba diena,
 
Siandiena rasysiu apie save. Ir savo 7 metu gilia patirti, kainavusia be galo daug pinigu. Visu pirma yra labai sunku susikaupti ir geda rasyti ta, kas is tikro ivyko per siuos metus. Be galo noretusi islaikyti anonimiskuma. Bet jau nebezinau ka daryti savo gyvenime ir kaip ji keisti. Nekalbant apie, tai kad sis gyvenimo etapas sugadino mano pasiekimus, atitolino nuo bendraamziu pasiekimu ir tikriausiai nepataisomai pakeite charakterio savybes. Pradesime nuo pirmuju akimirku.
 
Pats pirmasis mano "susitikimas" su sia be galo didziule pinigu traukimo masina ivyko dar 2008-2009 metais. Tada buvau linksmas studentas, istojas i savo svajoniu specialybe. Gaudavau kisenpinigius is tevu, dirbau vasaros darbuose. Ir atsiminus tas akimirkas, buvau laimyngas. Pinigu uztekdavo savo maziems poreikiams patenkinti. Uztekdavo, net ir 10 litu i diena. Vizdelto gyvenau ne savarankiskai, o studentu pagrindines islaidos buvo pica ir alus. Neturejau jokiu potraukiu, realiai net nerukiau. Pirma pusmeti universitete uzbaigiau vidutiniskai, nevaidinsiu, kad buvau mokslininkas. Bet ir skolu neturejau. Ir kazkaip visai nelauktai i mano akirati pasibelde zodis forex. Be galo patraukdamas mane savo galimybemis programuoti automatini valdyma savije. As juo pradejau dometis, ir palaipsniui deti i ji pinigus. Is idomumo iki bandymo uzdirbti "milijonus" perejimas ilgai netruko. Jeigu neklystu panasiu laiku pradejo populereti greitieji kreditai, ir atsimenu kaip viena diena rukydamas laiptineje jau kalbejausi su vienos imones greituju kreditu vadybininke apie menkus pora tukstanciu litu. O kaip as dziaugiausi juos gaves. Nubegau pas savo "kolega", abu atsisedome ir ideja ta nemenka suma pinigu bandeme kazka krapstyti. Kelis kartus ir iskrapsteme. Tuo metu mano galvoje sklande tik kelios mintys, kaip as pirksiu nauja kompiuteri ir masina. Kaip smagiai leisiu vasara. Zinoma, kaip padesiu beglobiam gyvunam. Ir niekada neeisiu i televizijos laidas, kai tapsiu zinomas. Tikriausiai zinomas jausmas tiems, kurie turi tu paciu bedu?
 
Sapnas ilgai netruko. Bet jauna ir iki siol buka galva, svajones nese toliau. Pirmas saltas dusas, o gal labiau krapnojantis lietutis buvo praradus tuos kelis tukstancius litu. Nors tai ir buvo numatyta, jeigu taip nutiks as turejau begalini tevu pasitikejima ir bet kada tuos pinigus galejau grazinti. Vizdelto ejau toliau. Trumpos paieskos ir man atsidare visas greituju kreditu darzas. Vienas, kitas... Suzinojimas, kad i credit info informacija patenka tik sekancia diena, leido man prisiskolinti tukstanciais euru. Veikiau greitai ir "protingai". Dali pinigu pervedziau i forex ir "vartojau" toliau. Savaite sedejau laimingas. Poto litau su keliais simtais litu. Ir atejo laikotarpis kitam mano gyvenimo etapui. Pirma karta nuejau i kazino.
 
Laba diena, prasome dokumenta. O jus naujas narys, imkite bonusus. Imkite ta, imkite ana. Gal norite nemokamai isgerti. O kokia grazi rulete... Visa tai buvo tikra "spa" terapija po to nelemto uzsiemimo sedint namie. Patogios sofkutes ir po pirmos dienos pakelta suma keliais tukstanciais litu, padare taip, kad cia grysciau dar ne vienus savo gyvenimo metus. Deja visi tie metai toli grazu nebeatrode taip, kaip pirmoji diena. Dar ir siuo metu pamenu ta jausma- kaledos. Eilinis svaigimas, kad siandiena tu islosi ir dar spesi artimiem zmonem nuvaziuoti nupirkti dovanu. Puse dienos praleista kazino. Surukytas pakelis cigareciu. Prarasti dar 700 litu. Bet si suma jau nebestebina. Krupje? Oi tiem graziem zmonem tikrai neparodysi, kad tavo gyvenimas sumautas. Sypsaisi pats, numoji ranka ir palinki geru svenciu. Iseini, taip lyg ta suma tau nieko nebutu reiskusi. Nes gi vistiek reikes gryzti... O tada isejas pamatai sniega, mieste zmones susikabine. Sedi kavinese, keiciasi dovanomis. Apsvaigsta galva... Bet tau dar reikia pereiti kelis kilometrus namo. Nes tas jau nebeturi pinigu ir autobusui.
 
Didelis luzis ivyko, kai pradejau vogti. O pirmieji zmones pasitaike tevai. Kai skolos pradejo smaugti, kazdiena keliesi rytais i begi i pasto dezute tikrinti ar neatejo dar vienas laiskas. Nes niekas is artimuju vis dar nezino, kas pas tave gyvenime darosi. Apsilanko nelabai malonus jausmas. Kuris nuo to laika man nei karto nepraejo ir siandiena as del jo sedziu cia. Taigi atsibundu viena is daugelio sumautu rytu. Ir galvoju, negi viskas? Ka dabar daryti ir kaip suktis. Ir tik pam! Ant palanges pinigine. Pinigineje banko prisijungimo kodas. Slaptazodis... viskas. Sedziu ir imu kreditus tevu vardu. Pasiemiau. Ir po keliu menesiu eiti tikrinti pasto dezutes reikejo dar anksciau.
 
Iki mokslo metu pabaigos tevai nupirko man masina. Ta vasara vazinejau ir man tai visai neberupejo. Per pirmus metus skolos mane spaude tukstanciais. Vienas grazinus, kitu grazinti nebeistengiau. Ir tai tik pirmieji mano metai.
 
Noriu suzinoti, ar skaitentiem tai yra idomu. Reiksminga ar naudinga. O galbut sulauksiu daug kritikos ar trolinimo. Todel kolkas uzbaigiu ties sia dalimi. O ju dar like nemazai. Si izanga pades man nuspresti, ar testi toliau. Aciu skaiciusiem.

Sveiki :)




Esu Tautvydas Šlevas. Kartu su drauge Kamile Jokšaite nusistatėme tikslą mažiausiai metus autostpu ir kitais būdais keliauti po pasaulį :) Jau spėjome patirti neužmirštamų nuotykių. Šiuo metu keliaujame po Europą. Jau sukorėme nemažai kilometrų, sutikome daug naujų draugų. Kai nakvojome Zakopanėje kalnų apsupty atėjo ūkininkas su penkiais šunimis aiškintis kas tie įsibrovėliai pasistatę palapinę jo žemėje, bet galiausiai leido pasilikti, kitą dieną pakvietė į svečius, vaišino naminiais valgiais. Slovakijoje nakvojome ant upės kranto trys šimtai metrų nuo Lenkijos-Slovakijos sienos. Kai buvom Košice - turėjom reikalų su policija. Vengrijoje susipažinom su pačiais nuostabiausiais žmonėmis. Žmogus sustojo mūsų pavežti, o už pusvalandžio jau sėdėjome su jo šeima už stalo. Tris dienas gyvenome pas jį. Buvom maitinami tradiciniais vengriskais valgiais, aplankėm dešimtis architektūros paminklų. Aplankėm nacionalinį parką ir sielojomės kai atėjo laikas atsisveikinti... Šiuo metu esame Rumunijoj. Keliausim po nuostabųjį Transilvanijos regioną. :) Po Europos keliausime į Aziją (labai laukiam kada atvyksime į Iraną), Australiją...


Mums reikalingas Jūsų palaikymas.




Mano žavioji mergina kurs trumpametražius filmukus, o aš rašysiu straipsnius.


Mūsų dienoraštis (InvisusMundi.lt)
Kelionė aplink pasaulį

Facebook puslapis su daugybe nuotraukų
https://www.facebook.com/invisusmundi



Palaikykite Kamilę sekdami jos youtube puslapį. Mums reikia surinkti mažiausiai 100 subscribe, kad taptume "tikru" Youtube kanalu.
Youtube kanalas -->

Naujausias įrašas iš nuotykių Zakopanėje


Krokuva




Sekite mūsų asmeninius Facebooko puslapius :)


https://www.facebook...autvydas.slevas

https://www.facebook.com/kjoksaite



Mūsų Instagram


https://www.instagra...amile_joksaite/

https://www.instagram.com/tslevas/



Twitter


https://twitter.com/kami_jok

https://twitter.com/tslevas



http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/1-4.jpg



http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/2-3.jpg




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/5.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/16.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/6.jpg


http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2016/07/15.jpg

Sveiki uždarbiečiai!
 
Noriu trumpai aprašyti mūsų su drauge šviežią kelionę po Austriją ir apylinkes. Taip pat labai mėgstam fotografuoti todėl nuotraukos gali būti įdomiau nei ką parašysiu, perspėju :)
 
Žodžiu, viskas vyko eksprontu. Tik savaitė prieš išvykimą sugalvojom, kad būtent tai bus Austrija. Įvairios priežastys:
 
Nėra toli.
 
Labai graži ir švari vieta.
 
Vienas gražiusių gamtos kampelių Europoje.
 
Alpės, ežerai, šaltiniai ir švarus oras vienoje vietoje.
 
Sostinė yra vienas iš TOP pasaulio miestų. Švariausias ir geriausias gyvenimo kokybės santykis tokio dydžio miestui.
 
Taip pat vienas iš prioritetų buvo vokiečių kalba, su ja kažkiek siejame savo gyvenimą(labiau draugė, baigusi D/FR kalbų studijas).
 
Viena iš minčių kuri nedavė ramybės tai, kad kiek daug gali nuveikti per 5-7d., atrodo niekada to nesuprasi kol neišeisi iš komforto zonos, kol neišvažiuosi, atrodė savaitė truko kaip mėnesis ir pamatėm tiek kiek gyvendami paprastą rutinišką gyvenima pamatom per kelis metus. Namie ta savaitė atrodo niekas, nei pailsime, nei kažką nuvikiu, eina ir praeina... O čia savaitė gali būti tiek, kad pakeis tavo gyvenimą. Tikrai nuostabi, vertinga ir npakartojama savaitė su daug nuotykių.
 
http://i.imgur.com/Ongsj5x.png
Maršrutas.
 


 
Kelionės laikas 06.18-06.25(7d.)
 

 
Automobilis Skoda Superb 2003m
 

 
Nuvažiuota 4075km.(Didžiausias nuvažiuotas atstumas per dieną 1470km.)
 

 
Išleisti pinigai ~500Eur.(bandėm tiksliai su ct. paskaičiuot, bet pametėm skaičių, bet apytikslė suma tokia)
 
Mūsų tikslai(gal kam prireiks važiuojant):
 


 
1. Viena



 
2. Grossglockner

 


 
3. Wolfgangsee lake

 


 
4. Hallstat(BŪTINAI)

 


 
5. Grossglockner Alpine Road(BŪTINAI)

 


 
6. Villach

 


 
7. Ossiacher See

 


 
8. Klagenfurt

 


 
9. Worthersee(BŪTINAI)

 
Susidarytas toks mini must-see planas savaitei.
 
06.18 10.00 išvažiavom iš Vilniaus. Po darbo savaitės šiek pavargę, todėl anksti keltis neskubėjom, išsimiegojom kaip sakant geriau, kad paskui vairuoti sunku nepasidarytų. Pirmas sustojimas buvo ties Lietuvos siena, užsipylėm kuro, gamtiniai reikalai ir tada jau pajudėjom vėl, pravažiavom aplinkeliu Varšuvą, vakare apie 20.00 pasiekėm Katowicus ir ten greitai užkandom. Lenkiškos kainos žinoma visada džiugina. Kol kas ten viskas tikriausiai pigiau. Taigi naudingai ir sočiai praleidom valandą ten, 30% laiko maistas, 70% WIFI. Always.
 
Įvažiavom į Čekiją ir per 2 val ją pravažiavom. Sutemus jau esam netoliese Brno nuo kurio tiek ir liko iki Austrijos. Sustojam miegoti į ne pirmą pasitaikiusią aikštelę išvažiuojant iš Brno.(Visada norisi sustoti ten kur jaukiau ir smagiau miegoti bus, dažnai aikštelės per daug apšviestos, saugumas- taip, bet komforto mažai, suradom puikią aikštelę su minimaliai šviesos ir su visais patogumais šalia, kriauklė, WC). Pirma nakvynė poilsinga.
 
 
http://i.imgur.com/S3xv6II.jpg
1 nakvynė už Brno
Kita dieną jau iš pat ryto atvažiuojam į Vieną. Sekmadienis. Miestas tuščias, jokių kamščių, parkingas nemokamas. Labai mažai laisvų vietų mieste pastatyti mašiną, per pusvalandį radom vietą, pasistatėm ir skyrėm beveik visą dieną Vienai. Aplankėm visus įmanomus parkus, fontanus, skulptūras.
 
http://i.imgur.com/2ypDNXH.jpg
Purpuriniai medžiai Vienoje.
 
http://i.imgur.com/NKJbmY6.jpg
Parkelis Vienoje.
 
http://i.imgur.com/Dks58a1.jpg
Centras.
 
Labai patiko Stadtpark parkelis, labai jauki vieta su daug medžių, ežeriukų, gyvūnijos, nerealiai graži gamta viduryje 2mln. gyventojų dydžio miesto. Valgyti dar turėjom iš Katowicu taigi atsisėdę parkelyje ir pavalgyt spėjom. Viena nereali vieta. Visur švaru, daug žalumos, architektūrinių paminklų, parkų, prižiūrėtas miestas. Daug dviratininkų, kaip ir daug kur užsienyje jie turi savo atskiras juostas ir šviesaforus. Visada tokius miestus užskaitau(Ne taip kaip Vilniuj norėdamas kažkur nuvažiuoti reikia gerai pagalvoti kiek reikės važiuoti šaligatviu, kad manęs toj atkarpoj nepartrenktų). Viena didmiestis, bet tai kaip ten pasijutom tai atrodė lyg miestas būtų didelis nesibaigiantis parkas.
 
http://i.imgur.com/m5r8CRl.jpg
Toliau vaikštom po centrą ir visą dieną tokie vaizdai.
 
http://i.imgur.com/gWAJs74.jpg
Labai žalias miestas.
 
http://i.imgur.com/LuBKTY6.jpg
Pamėgta Humana.
 
 
http://i.imgur.com/eVYafSb.jpg
Antra nakvynė išvažiavus už Vienos. Nuotrauka daryta atsikėlus ryte ~8h.
 
Sekanti stotelė- Hallstat. Iš Vienos pajudėjome link jo, miestelis nedidelis ~900 gyventojų, bet įrašytas į TOP lankomiausias vietas Austrijoje. Turėtų būti įdomu. Nuvažiavus supratome, kad buvo verta. Hallstat garsėja savo druska. Pati pirmoji pasaulio druskų kasykla, 7000m senumo. Pats miestelis atrodo taip pat kaip atrodė 1890m. Niekas nepasiketę, atrodo lyg laike sustojęs. Labai gražu, kalnuota, ežero vanduo permatomas. Labai daug turistų, bet tai nekliudė, viskas buvo pats tas. Aplankyti tikrai verta, keliukai važiuojant link šio miesto nuostabūs, miestelis nepaliestas jokios civilizacijos. Labai gražu kai debesys dengia kalnus ir ežerus ir viskas matosi lyg pro rūką, taip pat labai gaivus ir švarus oras.
 
 
http://i.imgur.com/gi034RH.jpg
St.Gilgen pakeliui i Hallstat.
 
http://i.imgur.com/7wHbHnn.jpg
Hallstat atsiskyrėlis druskos miestas.
 
Kita stotelė Grossglockner Alpine road- gražiausias kelias Europoje. Vien artėjant link šio kelio apima įdomus jausmas. Kelias pradeda siaurėti ir aukštėti. Iš šonų pradeda pilnai apgaubti kalnai ir kriokliai. Privažiaus prie vartų reikia susimokėti, kaina 35Eur mašinai. Kelio ilgis lyg apie 30km ir visa tai 3-4km aukštyje serpantinais. Kelias veda beveik iki pačio viršūnės Grossglockner 3.8km, daug sniego, bet vis dar šilta. Pakeliui kelyje daug karvių, ožkų ir įdomiausiai tai švilpikų. Nežinojau kas jie tokie, bet prieš tai kažkada buvau matęs Youtubej tokius švilpiančius bebrus ar pnš atrodančius. Tai va, čia buvo jie, pilni laukai ir kalnai, kartais prabėgantys pro kelią. Išgirdom tik 1 kartą švilpiantį, garsas didelis ir keistas. Atrodė lyg žmogus garsiai sušvilptų. Įdomi patirtis.
 
http://i.imgur.com/XCF4jYL.jpg
Sustojus prieš Grossglockner road, atsipučiam, užkandam ir įsitaisom po kalnais miegui.
 
http://i.imgur.com/8gbKkth.jpg
Sutemus.
 
http://i.imgur.com/82DkBMX.jpg
Pradžia.
 
http://i.imgur.com/ZhR6Zlq.jpg
Yoga prieš kilimą.
 
http://i.imgur.com/UJUH6Gw.jpg
Driving.
 
http://i.imgur.com/zUZDTIp.jpg
Sustojimas užkąsti.
 
http://i.imgur.com/xRsTmgW.jpg
Debesys.
 
http://i.imgur.com/BqfcW6p.jpg
Pakeleiviai švilpikai.
 
http://i.imgur.com/xgvrNRq.jpg
Kaito stabdžiai leidžiantis, bet visą laiką motyvavau save- jei jis užkilo tai ir aš nusileisiu. :D
 
http://i.imgur.com/pxjzuIo.jpg
Grossglockner road- the most beautiful scenic road in Europe.
 
http://i.imgur.com/Y2LZK9A.jpg
Kilom ir užkilom.
 
http://i.imgur.com/ocV9QaJ.jpg
Jau beveik.
 
http://i.imgur.com/qJTEqdk.jpg
Vaizdas nuo pusiaukelės į viršūnę.
 
http://i.imgur.com/TlsnFgG.jpg
3789m.
 
http://i.imgur.com/5bcuIEz.jpg
Sutikti bendraminčiai tokie pat kalnų fanatikai.
 
http://i.imgur.com/7PdcjF3.jpg
Patiekalų ir kultūrų mainai.
 
Šiam keliui skyrėm beveik visą dieną, svarbiausia pasiruošti mašiną, kad būtų geros būklės ir tt. Viską buvom susitvarkę kas nedavė ramybės(pagrindinis diržas, filtrai, tepalas, naujos padangos), bet stabdžiai leidžiantis labai įkaito, leidomės kokį 15km stačiai iš 4km aukšio, mūsų mašina tokių krūvių nėra patyrusi taigi teko stoti ir pailsėti. Taip ir pavalgyt laiko radom. Tai buvo pati gražiausia vieta šioje kelionėje ir atsiminimai iš ten stipriausi. Labai daug motociklininkų ir suprantu kodėl, pats jaučiu aistrą dviratėm priemonėm todėl galiu tik įsivaizduoti koks jausmas važiuoti gražiausiu Europos keliu, 4km aukštyje tarp nerealaus grožio viršūnių ir gaivaus kalnų oro. O jei dar kompanija gera, palapinės ir tt... Keliukas smagus, vingiuotas, su pilna gyvūnunijos ir kišenėlių pakelėse. Dar vienas iš dalykų dėl ko taip patiko Austrija, viso labai labai daug padaryta dėl žmogaus. Važiuojant keliu kas 200-300m pilna mažyčių aikštelių, visur bus staliukai pavalgyti, šiukšlinės, kranai su šaltinio vandeniu... Viskas apgalvota.
 
http://i.imgur.com/Ra7VkQO.jpg
Leidžiantis į apačią.
 
 
Sutemsta ir stojam vėl miegoti kalnuose.
 
Sustojam į artimiausią miestelį ir užtikus jų vadinamą pležą įeinam ir randam atrankintus dušus ir toletus. Vanduo per šaltas tai nusiprausiam kriauklėje. Pagaliau po ilgos dienos išsiplaunam dantis. Savijauta- vėl pasitikintys, tvarkingi, nusiprausę ir gražūs. Po kiek laiko grįžtam niekam nepamačius į mašiną, susišildom ir atažiuoja tarnyba, turbūt ta kur prižiūri paplūdimį ir mūsų kriaukles. Kaina pasirodo ten lyg 3 Eur už įėjimą, nu nieko apsisukom ir be Eurų. :)
 
http://i.imgur.com/no2mYNL.jpg
Va čia.
 
Tada sugalvojom greit nulėkti iki Venecijos. Kelio apie 400km tai tikėjomes per 3val būti vietoje. Panašiai ir apsisukom. Nuotraukos iš Venecijos labai gražios, bet deja ten nepatiko. Kai buvom mažesni esam buvę Venecijoj ir norėjom tiesiog atnaujinti prisiminimus. Ką galiu pasakyti, užkimšta... Kainos nežmoniškos, Čikagos centre ir tai pigiau... Žodžiu toks kaimas, bet už ledus 4-5 Eur prašo, makaronai ar pica ~20Eur. Žodžiu ne valgyti skirta vieta, iš visų nori išlupti pinigų, pilna babajų, afrikonų siūlančių armani ir gucci tašes, arba indų lakstančių paskui su arbūzu ar mangu atsigaivinti... Kainos aukštos. Žmonių 10 vienam m2. Kamščiai, stumdaisi, karšta... Nepatiko, spėjom per dieną pasiilgti kalnų, ramybės ir ežerų :)
 
Pakeliui į Veneciją. Some fresh spring water for the start. Čia pusiau išsimaudom, vanduo turbūt +10 max.[/font][/size]
 
http://i.imgur.com/XoR3iw1.jpg
 
Ir tada jau Venecija, kelios nuotraukos iš miesto ant vandens:
 
http://i.imgur.com/sAE8QFq.jpg
 
http://i.imgur.com/hNqktet.jpg
 
http://i.imgur.com/5eDPCmY.jpg
 
http://i.imgur.com/SqWDVHq.jpg
 
Nakvynė tarp Venecijos ir kelio atgal į Austriją. Venecijai skyrėm beveik dieną su nuvažiavimu ir parvažiavimu iš jos. Nusiprausėm šaltinio upėje tarp Italijos autobano ir Itališko kaimelio. Sutemo, vanduo stingdantis. Įbridom iki nariukų, šampūnas, dantų pasta ir vėl gražūs ir tvarkingi. Patraukėm atgal į Austriją, miegam netoli sienos, ryt planuojam turėti gerą laiką.
 
http://i.imgur.com/3kJU8KQ.jpg
Itališkas dušas.
 
Baigėsi mūsų alpių kelias ir Venecija, tada patraukėm kur smagiau ir gaiviau- tikslas buvo Worthersee, labai gerai žinomas ežeras Europoje. Didžiulis, kalnų apsuptyje, su permatomu mėlynai žaliu +28 šilumos vandeniu. Įdomu, kad Austrijoje ežerų vanduo geriamas. Permatomas. Buvom labai nustebę tokai tvarka, priešingai nei pas mus pležas visur yra mokamas. Atvykom į Klagenfurt am Worthersee ir įėjimo mokestis į pležą buvo 4 Eur visai dienai. Buvo tikrai verta.
http://i.imgur.com/hPbAKNt.jpg
 
http://i.imgur.com/v1m1u3c.jpg
 
http://i.imgur.com/wJw0elF.jpg
Viskas prižiūrėta, persirengimo kabinos, palei pat krantą kas 15m sustatyti atviri dušai ir šalia geriamo šaltinio vandens kranai su dideliom kriauklėm. Buvo karšta tai gaivintis nespėjome, vakare atvėso iki +34 bet vistiek vis dar buvo sunku būti saulėje. Slėpėsis pavėsyje bet vistiek nemažai nudegėm. Pležas turėjo atskiras zonas vaikams, žaidimų aikšteles pusiau vandenyje, didelę čiuožyklą, šokinėjimo lentas ir lieptelius. Tokiam šiltam vandenyje buvom valandom... :D
 
http://i.imgur.com/6w7kNQu.jpg
 
Nustebino dar tai, kad maži 2-3 metų vaikai sau kaip niekur nieko šokinėja nuo lentų 3-4m aukščio. Man prireikė laiko kol įsidrąsinau, prie vandens nepratęs, bet dėl to ir pikta ant savęs. Norisi dabar kažkur va netoli tokios vietos gyventi, vanduo nerealus, O tie vaikai tai undinės grynai... :D
 
Už parkingą niekur nemokėjome, bet šiaip daug kur mokama ir brangu. Į Vieną atvažiavom savaitgalį taigi buvo nemokama, aikštelėse dažniausiai miegojom austostradoje tai buvo nemokama, mieste miegojom Lidl ir Aldi aikštelėse, o kalnuose miegojom po kalnais. :)
 
Grįžom nuo Klagenfurt (Italijos/Austrijos sienos) į Vilnių per 1 dieną. Išvažiavom 6h ryto, o 12h vakare buvom Vilniuj. Išvis 17h vairavimo, nuvažiuota 1470km.
 
http://i.imgur.com/Hm9gCbr.jpg
 
Antroj savaitės pusėj buvo neįmanomai karšta tai ne tik Turkijoj taip :D +39 ir daugiau, atrodė karščiau... nors nelabai pamenu, svaigo galva...
 
http://i.imgur.com/a14Yvib.jpg
Pakeliui namo...
 
Tik finansinis klausimas kada kelsimės gyventi į Vieną... Laiko klausimas jau išspręstas. ^_^
 
Reziumė: Keliaukit!
 
Nesvarbu koks oras, kiek pinigų ir su kuo. Keliauti yra gerai. Visi atsiminimai ir nuotykiai tai atperka. Nesvarbu už 200 ar už 2000 eurų, visada galima rasti vaiantą! Mes jauni ir mums viskas įdomu, galim miegot lauke, mašinoj, nesvarbu kur pasiseks ten ir miegosim, bet už tas sutaupytas nakvynes nuvažiuosim dar +1000km, kad pamatytumėm tą ir tą... Taigi, pirmyn! ;)
 
P.S. Nuotraukų padarėm labai daug, su dslr viena nutrauka ~5mb taigi vien dėl to prisiminimai dar gyvesni. Net ir paveikslų iš porą išeitų.
P.P.S Gal kam įdomu nuotraukos iš kelionės į Čikagą ar Kiniją? Noriu taip pat aprašyti, bet laiko trūkumas ir įkvėpimo laukiu... :rolleyes:
P.P.P.S Su tais šriftais čia susipainiojau, bet gal bus įskaitoma. Sorry už tai.

.

"Filmą įgarsino Ryčka 9 9" Pirmi žodžiai suskambėję galvoje, pamačius tavo nick'ą :D Manau daugumai filmai.in narių pažįstamas tavo balsas. Na, o dabar marš "Suits" 3 sezono įgarsint :) :D

Sveiki,
 
Darbai atlikti per pirmąjį kursą studijuojant dizainą, todėl labai įdomu būtų išgirsti jūsų nuomonę.
 
 
Portfolio / https://www.behance.net/tadaskeblaitis
 



 
 


 
 


 
 

Naudojau akrilinius dažus, kadangi stinga kantrybės su aliejiniais. Tapiau iš galvos, tokį hibridišką variantą, susidariusį iš užsilikusių vizualų pasąmonėje.
 

Vis dažniau ir dažniau tenka diskutuoti tema, ką jaunui žmogui daryti baigus mokyklą, kai jis nežino ką nori gyvenime veikti toliau. Dauguma sako "ai stosiu betkur, bent tėvai neknis smegenų ir gal pavyks ką atrasti, o diplomas tikrai dar niekam nepakenkė". Tačiau aš manau, kad tai yra totalus, vieno vertingiausio gyvenime laiko, švaistymas ir itin didelė rizika. Rizika kokia klausiate? Prašikti savo 4 metus neįdomiai, nevertingai, neatrandant savęs, be aistros kažkam. Aš galiu būti ir neteisus, bet susidarau tokį įspūdį iš daug aplinkinių istorijų.
 
Todėl, turiu visiems labai vertingą pasiūlymą (aš juo po kolkas nesinaudojau/nesinaudoju, nes žinau ir darau tai, ką gyvenime noriu).
 
Manau, kad baigus mokyklą, save atrasti bei įgauti vertingos patirties bei įdomių potyrių padės keliavimas. Vuolia, jūs galvojate dabar "ką jis šneka, lopas. Gi keliauti kainuoja brangiai, o aš neturiu pakankamai eurų". Bet tai netiesa - tuoj parašysiu, kaip galima pradėti keliauti praktiškai be pinigų.
 
Bet prieš tai, 8 priežastys, kodėl verta pakeliauti po pasaulį bent metus:
 
1. Susirasi naujų draugų;
2. Jie bus kitokie žmonės, negu tu dabar pažįsti;
3. Tai reiškia, kad iš sutiktų žmonių, išmoksi daug. Ir jie nebūtinai bus geri ar blogi žmonės, iš visų galima išmokti daug;
4. Pažinsi kitas kultūras, o tai reiškia - praplėsi savo pasaulėžiūrą, žmogau. Pasaulis taps kažkas daugiau negu Vilnius-Palanga;
5. Ištobulinsi bendravimo su žmonėmis įgūdžius;
6. Išeisi iš komforto zonos X kartų, o už komforto zonos darosi stebuklai;
7. Grįši pasitaisęs morališkai, pasikrovęs motyvacijos ir galbūt atradęs savo pašaukimą (dabar jautiesi suglumęs del egzaminų, ateities, tiesa?)
8. Patirsi begalę naujų potyrių iš kurių išmoksi labai daug;
9. Padirbėsi įvairių darbų ir iš to padarysi daug išvadų;
 
O čia apie ką sakiau - gidas, kaip pradėti keliauti, neturint daug pinigų:
http://www.nomadicmatt.com/travel-blogs/the-ultimate-guide-to-traveling-when-you-have-no-money/
 
Sėkmės!
Būtų įdomu išgirsti jūsų istorijas/mintis/komentatrus, šiuo klausimu :)

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Gerbiamas teisininke,
 
Visu pirma - nepaverskime temos teisininkų kova. Antra - asmuo yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Trečia - diskusija vyksta viešoje erdvėje ir viešai "kelti įtarimus" nėra labai taktiška, ar ne?
 
Manęs nedomina jokie asmens duomenys :) Duodu paprastą pavyzdį: sakykime, Jūs turite pažįstamą, kuris turi sergančią žmoną, du nepilnamečius vaikus ir vieną darbą. Darbą, kurio generuojamų pajamų jam neužtenka. Pamatęs tokią mano temą, parašote man, mes pabendraujame (telefonu, paskui - asmeniškai), paaiškinate problemos esmę ir bandome ieškoti sprendimo. Aš turiu itin platų pažinčių ratą. Mano pažinčių rato žmonės irgi nėra tokie jau blogi ir taip pat turi pažinčių. Ir gal (tiesiog - GAL) mes kartu galėtume padėti tam žmogui. Kodėl? Nes jam tos pagalbos reikia.
 
Jeigu norite perkelti diskusiją apie neatlygintiną pagalbą kitiems žmonėms, apie asmens duomenų apsaugą ir ekspertų patarimus ar vertinimus - mielai kviečiu tai padaryti mano AŽ. Esu atviras bet kokiam pokalbiui. Išskyrus intymumą. Visgi, aš šeštadienį vedžiau. :)

Aš taip laukiu Jūsų, 2015-ieji… Dirbdamas (na, su pertraukomis) apie 17 metų, aš žinojau, kad tokie metai ateis. Skamba sarkastiškai? Ne, nelaikau savęs kažkokiu pranašu, ekstrasensu ar panašiu į juos žmogumi. Tiesiog, su Laiku keliauja ir visa Žmonija. Visa mūsų sistema, visuomenė, supratimas, požiūris ir taip toliau. Šiandien, po didžiųjų metų švenčių, nusprendžiau dar kartą parašyti apie darbo rinką. Ir, mano akimis, besikeičianti demografinė statistika verčia darbdavius jaustis beviltiškai. Pasistengsiu paaiškinti, kodėl…
 
Augant kartoms, talentų proporcingai mažėja
 
Nedarbingumo rodikliai krenta. Ir toliau kris. Kodėl? Taip vadinama „kūdikių bumo karta“ (gimę nuo 1946 iki 1964, kai po Antrojo Pasaulinio karo buvo masiškai „gaminami“ vaikai) jau keliauja į pensiją. Sekanti karta (vadinama „X karta“, kurią sudaro gimę 1964-1984 metais) – neturi tiek žmonių, kurie galėtų užpildyti į pensiją einančių darbo vietas. Tačiau ir čia dar ne viskas: turime nedėkingus emigracijos iš šalies duomenis, pastoviai mažėjantį šalies gyventojų skaičių ir panašiai. Taigi – „X karta“ ne tik neužpildo atsirandančių darbo vietų, tačiau ir išvyksta į užsienį ir panašiai. Ir sekanti karta – „Tūkstantmečio vaikai“ (gimę nuo 1984 iki 2004 imtinai) nėra turintys pakankamai patirties, kad užpildytų darbo rinkos poreikius. Negaliu pateikti konkrečios statistikos, nes Lietuvos Statistikos Departamentas labai skurdžiai pateikia informaciją, tačiau gavau duomenis už pusę to termino: nuo 1994 iki 2004 metų, Lietuvoje gimė 388,504 asmenys. Iš jų – tik 122,637 asmenys turėjo sulaukti 18-os metų šiais metais. Skaičiai yra ne visiškai tikslūs, kadangi reikėtų raustis giliau, mirčių ir emigracijos statistikoje, tačiau bendras paveikslas yra kaip ir aiškus – darbo vietų tampa vis daugiau, o gyventojų ir galinčių jas užimti – mažiau. Ir, šioje vietoje, darbdaviai pradeda tai suprasti.

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/gimstamumas-94-04.png


Gimstamumas Lietuvoje 1994-2004 metais


 
Kaip pavyzdį, noriu paminėti programuotojus. Mano manymu – jų nedarbingumo procentas yra apie 0. Tie, kurie nedirba toje srityje – arba neturi žinių, arba neieško darbo. Nes jo visada yra. Šioje vietoje, verslas susiduria su tokia tendencija, kad jie… neturi iš ko rinktis. Ir jeigu IT sferoje nedarbas būtų panašus į šalies vidurkį (pasak LDB svetainės: 8,8 procento) – darbdaviai turėtų iš ko rinktis. Deja…
 
 
Dirbantieji jau gauna kozirius į rankas. Dabar samdančiųjų įmonių galvos skausmas – kaip pritraukti talentus į įmonę, ką jiems pasiūlyti, kad darbo vieta būtų užimta ir darbuotojas kurtų pridėtinę vertę?
 
Norite pasamdyti geriausius? Jūsų įmonė turi tapti dar geidžiamesnė!
 
Internetas, o ypač – socialiniai tinklai, labai sujaukė patį darbuotojų atrankos procesą. Personalo atrankos įmonės itin aktyviai naudojasi Facebook’u, LinkedIn’u ir kitais socialiniais kanalais, kad tik pritraukti galimų kandidatų.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/darbo-skelbimas.jpeg


Darbo skelbimas, pastebėtas LinkedIn socialiniame tinkle


 
Kai pasauliui smūgį sudavė paskutinė krizė (atrodo, kad Lietuvoje mes iš tų krizių niekada ir niekaip neišlipame) – ieškantieji darbo buvo priversti imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pastebėti. Buvo kuriami išskirtiniai gyvenimo aprašymai, kruopščiai pildomi profiliai tame pačiame LinkedIn’e ir panašiai. Visa tai buvo daroma tam, kad potencialius darbuotojus pastebėtų potencialūs darbdaviai. Tačiau šiandien – situacija yra visiškai kitokia.
 
Būtent dabar – darbdaviai turi „nertis iš kailio“, kad būtų pastebėti būtent jie, o ne konkurentai, ieškantys tokio pačio specialisto. Dabar, darbdaviai kreipiasi į „kietas“ personalo atrankos įmones, kurios sugeba sukurti įdomius skelbimus, kurios turi dideles potencialių darbuotojų duomenų bazes ir panašiai. Dabar – vyksta „darbdavių brendinimas„, jų pateikimas kaip geidžiamo prekės ženklo. Esu apie tai rašęs kiek anksčiau (straipsnį apie tai galite paskaityti čia).
 
Ir jeigu galvojate, kad stalo teniso stalas Jūsų biure pritrauks Jums talentus – labai klystate.
 
Talentai, saugokitės!
 
Kai kalbama apie darbo vietos „marketingą“ – visi žinome, kad kai kurios įmonės mėgsta „nešvarius žaidimus“. Esu jau rašęs apie tai, kaip darbo pokalbiai tampa nemokamomis konsultacijomis, tačiau „žaidimai“ su potencialiais darbuotojais neapsiriboja čia. Panašūs žaidimai yra žaidžiami ir su personalo atrankos įmonėmis. Taip pat – potencialiems darbuotojams duodami pažadai, kurių nesilaikoma. Kai kurie verslai naudojasi užsienyje patikrintomis įmonės pateikimo strategijomis, nors pradėjęs dirbti tokioje įmonėje, naujokas greitai supranta, kad tai buvo tik melagingo įvaizdžio dalis.
 
Dabar ir darbo ieškantys turi būti atsargūs. Jeigu darbo aprašymas skamba per gerai, greičiausiai – kažkas yra labai negerai. Atlikite savo namų darbus – pasidomėkite įmone, kurioje žadate dirbti. Tam tikrai yra labai daug būdų.
 
 
 
Labai nekantriai laukiu 2015-ųjų. Labai noriu pamatyti, ką pademonstruos įmonės, norinčios įdarbinti išskirtinius žmones. Ką parodys verslas, norintis augti. Kas bus žadama, kas bus daroma, kas bus parodoma ir… kas bus už tai mokama. Kas specializuojasi „branding’e“ – laukite tokių įmonių užsakymų. Kas atliekate personalo atrankas – laukite naujų klientų. Kas ieškote darbo – kelkite savo kainą. Pasiruoškite, 2015-ieji jau visiškai už kampo ir jie bus nuostabūs!
 
Gerų Jums Naujųjų Metų.

O aš moteriškai :rolleyes: tikslas numesti svorio. Tikslas ore kabojo jau 10 metų, bet per šiuos metus numesta 10kg, iš jų 3kg paskutiniais 2 mėnesiais. Tad jaučiu užplūdusį pasitenkinimą ir stiprią valią tęsti ką pradėjau.
 
O šiaip, prie to paties, noriu papasakoti apie "siekių" tradiciją. Turiu tradiciją nuo mokyklos laikų su drauge susirašyti metų tikslus,norus, svajones ir įdėti sąrašą į voką. Po metų prieš pat Naujus susitinkam, atplėšiam, pažvengiam ką pavyko įvykdyti, kur vėl susimovėm ir vėl surašom naujus tikslus sekantiems metams. Ir kai jau yra 10 metų tai daroma labai smagu atsigręžti atgal ir pamatyti kokiomis svajonėmis gyvenai paauglystėje, kas buvo svarbu prieš porą metų ir pan. Pabandykit! :)
 
Įkvėpta šito savo įrašo ir sulauktų pliusiukų parašiau apie tai plačiau: http://www.zavinta.lt/naujametine-tradicija-kuria-noriu-kad-pasivogtum/

Joooo, prisidesiu prie tu, kuriems 2014 metai buvo "labai smagus"....
Tai vat, kadangi ir visi tikslai praktiskai zluge buvo, tai siemet daug neuzsibresiu:
 


 
Fix the shit from 2014.
Don't die.

Labas, Uždarbieti,
 
Praėjo 2014-ieji metai, ką per juos nuveikei?
Tikiuosi atsakymas ilgas ir metai Tau buvo tikrai geri. O aš norėčiau padėkoti visiems bendruomenės nariams, naujiems ir seniems, padėkoti už puikius ir aktyvius metus. Smagu, kad atsirado gan daug naujų narių, kurie yra tikrai aktyvūs bei keli itin aktyvūs, kurie šiuo metu varžosi Metų Forumiečio rinkimuose. Linkiu, kad visi nariai būtų aktyvesni ir turėtume daugiau įvairių iniciatyvų - konkursų, susitikimų, balasvimų, konsultacijų ir pan.
 
Manau Tau ir Tau, ir kiekvienam uždarbiečiui šis palinkėjimas būtų tiesiai į dešimtuką:
 
"Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." Markas Tvenas"
 
http://happynewyear-cards.com/wp-content/uploads/2014/12/Happy-New-Year-Images-2015-3d-3.jpg

Ne pirmą kartą šiame forume yra sukuriama tema su klausimu "Kaip priaugti masės". Pagalvojau, kad tai yra savotiškas asmeninis tobulėjimas, todėl čia visai tinka ši tema. Neseniai sukurtoje temoje daug žmonių dalino savo patarimus šiuo klausimu. Tačiau daugelis jų turbūt net nesportuoja. Nusprendžiau parašyti pagrindinius principus ką reikia daryti auginant masę.
 
Aš nesu ekspertas, todėl gali būti klaidų. Jei kažką praleidau, ar kažkur nusišnekėjau, prašau parašyti AŽ arba į temą. Būtinai papildysiu.
 
 
1. Eat big to be big.
 
Per naujo dviračio neišradinėsi. Norint priaugti masės - reikia valgyti. Niekada nepriaugsit masės sedėdami kalorijų deficite. Turite suvalgyti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip neaugsite. Apskaičiuoti reikiamą kalorijų kiekį galite ČIA
2. Valgymus išskaidyk į 5-6 kartus.
 
Dauguma vis dar mano, kad galima valgyti 3 kartus per dieną surenkant reikiamą kalorijų kiekį. Žinoma, kad tokiu atveju augsite. Bet kodėl neišpešus daugiau naudos iš to pačio kiekio maisto? Kūnas turi gauti maisto medžiagų pastoviai. Organizmas turi tokia funkciją - jei negauna ilgesnį laiko kiekį maisto, jis pradeda kaupti riebalus. Tikisi bado. Tačiau kas 2-3 valandas valgant, jis pilnai pasisavina visas maisto medžiagas ir aprūpina raumenį. Be to, jei žmogui reikia surinkti 3000kcal, tai jam šį kalorijų kiekį surinkti būtų sunku per 3 valgymus.
 
3. Valgyk normalų maistą.
 
Auginant masę mitybą yra šiek tiek lengvesnė. Suvalgius bandelę nieko neatsitiks. Priešingai ryškinimui, kur kiekviena kalorija yra svarbi. Tačiau negalima piktnaudžiauti. Valgant vien mėsainius, kebabus ir traškučius tikrai neužsiauginsite kokybiškos masės. Mityba turi būti suderinta. Įdedu kaip maždaug atrodo mityba masės auginimo periodu. Kalorijų būtų daugiau, bet nebeįdėjau visokių daržovių prie vištienos ir panašiai. Man priešpiečiai gaunasi mokykloje, nes esu abiturientas.
Galima dar pavalgyti apie 10:00.
 

 
Kokteilio prieš miegą tikslas - apsaugoti raumenį nuo įrimo ir medžiagų apykaitos lėtinimas. Toks kokteilis po treniruotės netinka, nes varškę sudaro apie 80% kazeinas, kuris yra lėtai pasisavinamas baltymas. Po treniruotės reikia greitų baltymų.
Kaip matot maisto išeina tikrai nemažai. Neturint finansų gali būti sunku surinkti tiek kalorijų. Bet galima išsisukti valgant daug varškės ar perkant mėsą pigiau.
 
4. Angliavandeniai
 
Angliavandeniai yra pati svarbiausia maistinė medžiaga masės auginimo periodu. Paskaitykit gainerių sudėtį ir suprasit. Valgant andliavandenius labai gerai auga masė (būtent masė, o ne liesas raumuo). Taip pat surinkti reikiamą angliavandenių kiekį yra labai lengva. 100g ryžių turi apie 70g angliavandenių ir apie 300kcal. Avižinė košė taip pat.
 
5. Maisto papildai
 
Daugelis pradedančiųjų sportininkų susigundo papildais. Nusiperka proteino ir jau galvoja "va dabar tai užsikočiosiu". Dėja, maisto papildai ir yra PAPILDAI, nes jie papildo mityba. Proteino kokteilis yra gerai po treniruotės, nes suteikia raumenims greitų baltymų kol gryšit namo ir normaliai pavalgysit. Bet niekada neaugsit, jei gersit proteino kokteilius, bet valgysit tik sumuštinius. Turint normalią mityba pirmais metais nereikia jokių papildų, nes jėga pradžioje auga greit. Geriau vietoj 100lt, kuriuos išleisit ant papildų, nusipirkit vištienos.
 
Taip pat labai svarbi yra pati treniruotė. Turite dirbti su baziniais pratimais. Nešūdmaliauti salėje dvi valandas, o stenktis visą treniruotę atlikti per 45-60min. Reikia atiduoti 110%.
 
Tikiuos kažkam padės. Visa tai galite rasti kulturizmo forume, tačiau nežinau ar ten yra viskas sudėta į vieną temą. Kadangi nebuvo ką veikti parašiau viską čia. Jei turit ką papildyti, parašykit ir įdėsiu.