Pereiti prie turinio

d2b

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    2.108
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    8
  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    d2b sureagavo į Skraidytojas Proaktyvumas - The Power of Asking   
    Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
     
    1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
     
    2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
     
    3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
     
    4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
     
    Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
     
    Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.
  2. Palaikau
    d2b gavo reakciją nuo MuniGod Stabilus investavimas, kur investuoti   
    Kaip nekeista bet tema jau nukrypo į crypto geras/negeras potemę.
    Tie kurie perkat crypto atsakykit: ką už jį perkat ko už realius pinigus negalima nusipirkti?
    Tie kas sako, kad auto ir NT perkami už krypto neapsigaukit? Ar tikrai už crypto? Man regis gaunasi schema už grynus pinigus perki crypto ir tada gali pirkti auto ar pan.

    Jei prieš dešimt metų picą buvo galima nusipirkti už 10000 BTC tai šiai dienai tikriausiai už 0,001 BTC nupirksi. Ir kaip tai pavadinti crypto defliacija?
    Tu neperki nieko už crypto, tu tik konvertuoji esamus pinigus į virtualią valiutą ir kažką nusiperki. O kitam gale asmuo gavęs crypto tą patį daro keisdamas crypto į visiems suprantamus pinigus.
     
    Jei visiems algas pradėtų mokėti crypto tada manau dingtų spekuliacijos crypto. Nes juk nenorėtum gauti šiandien crypto algos vietoj 1000€ tik 0,02BTC, o rytoj atsikėlęs sužinoti, kad tie 0,02BTC verti 500€.
  3. Palaikau
    d2b gavo reakciją nuo wwwutglt Kaip paskaičiuoti elektros suvartojimą?   
    60W/1000 = 0,06kWh
    0,06kWh * 24h * 30d = 43,2kWh/mėn
    43,2kWh/mėn * 0,15Eur/kWh = 6,48Eur/mėn
    0,15ur/mėn - elektros kaina, reiktų įvesti savo kainą, jei nori gauti tikslesnes išlaidas.
  4. Palaikau
    d2b gavo reakciją nuo wwwutglt Kaip paskaičiuoti elektros suvartojimą?   
    60W/1000 = 0,06kWh
    0,06kWh * 24h * 30d = 43,2kWh/mėn
    43,2kWh/mėn * 0,15Eur/kWh = 6,48Eur/mėn
    0,15ur/mėn - elektros kaina, reiktų įvesti savo kainą, jei nori gauti tikslesnes išlaidas.
  5. Palaikau
    d2b gavo reakciją nuo wwwutglt Kaip paskaičiuoti elektros suvartojimą?   
    60W/1000 = 0,06kWh
    0,06kWh * 24h * 30d = 43,2kWh/mėn
    43,2kWh/mėn * 0,15Eur/kWh = 6,48Eur/mėn
    0,15ur/mėn - elektros kaina, reiktų įvesti savo kainą, jei nori gauti tikslesnes išlaidas.
  6. Naudinga
    d2b gavo reakciją nuo Auuriis Black Friday 2021   
    Prieš savaitę užtaikiau variantą:

    Ir dar davė 50$ kuponą:

     
    Tuo tarpu kainos šiandien Lietuvoje, kai prieš savaitę internetinė kaina dar buvo 540€.

  7. Naudinga
    d2b gavo reakciją nuo Auuriis Black Friday 2021   
    Prieš savaitę užtaikiau variantą:

    Ir dar davė 50$ kuponą:

     
    Tuo tarpu kainos šiandien Lietuvoje, kai prieš savaitę internetinė kaina dar buvo 540€.

  8. Naudinga
    d2b gavo reakciją nuo Auuriis Black Friday 2021   
    Prieš savaitę užtaikiau variantą:

    Ir dar davė 50$ kuponą:

     
    Tuo tarpu kainos šiandien Lietuvoje, kai prieš savaitę internetinė kaina dar buvo 540€.

  9. Naudinga
    d2b gavo reakciją nuo Auuriis Black Friday 2021   
    Prieš savaitę užtaikiau variantą:

    Ir dar davė 50$ kuponą:

     
    Tuo tarpu kainos šiandien Lietuvoje, kai prieš savaitę internetinė kaina dar buvo 540€.

  10. Palaikau
    d2b gavo reakciją nuo MuniGod Stabilus investavimas, kur investuoti   
    Kaip nekeista bet tema jau nukrypo į crypto geras/negeras potemę.
    Tie kurie perkat crypto atsakykit: ką už jį perkat ko už realius pinigus negalima nusipirkti?
    Tie kas sako, kad auto ir NT perkami už krypto neapsigaukit? Ar tikrai už crypto? Man regis gaunasi schema už grynus pinigus perki crypto ir tada gali pirkti auto ar pan.

    Jei prieš dešimt metų picą buvo galima nusipirkti už 10000 BTC tai šiai dienai tikriausiai už 0,001 BTC nupirksi. Ir kaip tai pavadinti crypto defliacija?
    Tu neperki nieko už crypto, tu tik konvertuoji esamus pinigus į virtualią valiutą ir kažką nusiperki. O kitam gale asmuo gavęs crypto tą patį daro keisdamas crypto į visiems suprantamus pinigus.
     
    Jei visiems algas pradėtų mokėti crypto tada manau dingtų spekuliacijos crypto. Nes juk nenorėtum gauti šiandien crypto algos vietoj 1000€ tik 0,02BTC, o rytoj atsikėlęs sužinoti, kad tie 0,02BTC verti 500€.
  11. Nerealiai
    d2b sureagavo į MW3 Stabilus investavimas, kur investuoti   
    1. Vienam sakiny sutinki, kad crypto skiriasi nuo akcijų, bet ir tuo pačiu metu nesutinki - tai kaip čia yra?:) Kad tesla nėra verta 1000 dolerių, manau, čia daug kas tau pritartų. Bet visgi kap ir sakai yra skirtumas - su akcijomis tu netiesiogiai perki ownership'ą kompanijoje ir gali gauti dividentus, arba pačios kompanijos tas akcijas perka atgal. O su crypto? Sumoki random sumą už skaičiukus, kurie savaime visiškai jokios vertės neturi. Kita idėja pamąstymams, tarkim Teslos akcijos kaina ir BTC krenta į 0, ir tu gali susipirkti tiek visus pasaulio BTC, tiek visas Tesla akcijas, tačiau iš jų tavęs niekas neperka, kadangi kaina 0. Su Tesla akcijomis tu tampi nauju Musku (ironizuoju, tampi savininku Teslos), su BTC realiai nieko negali daryti. Jei jo kažkas iš tavęs neperka, viskas, pasibaigia visas panaudojimas. Čia manau sutinkam, kad crypto kaina yra gryna spekuliacija.

    2. Dėl investicijų skirtumo - jei mano investicija yra statymas už 1.1 koeficientus lažybose, ir jau pataikiau 8 kartus iš eilės, čia irgi sakytum, kad gera investicija? Na šiaip yra skirtumas - ieškom geriausios rizikos ir pelno santykio. O žinant, kad crypto šiuo metu yra aukštumose ir jokios vertės nekuria, tas rizikos ir pelno santykis neatrodo labai geras.


    3. Dar kažkas temoje minėjo, kad iš crypto uždirbo daug ir gali pasiimti NT be paskolos. Smagu, kad kažkam pasisekė, tačiau klausimas, jei kažkas ruletėj pastato ant juodos spalvos all in ir laimi,  ar irgi naudotumėm kaip gerą pavyzdį? Tuo labiau, kiek crypto yra ir istorijų, kai žmonės nusižudė po 2018 metų crash. Čia manau reiktų sutikti, kad šitas argumentas nėra geras ir galim atmesti iškart.

     
    4. Šioje temoje labai dažnai kartojasi mintis "crypto yra ateitis, niekur nuo to nepabėgsi" - kuo jis paremtas? Kainos kilimu? Nuo kada kainos kilimas yra faktorius, kad tai gera investicija. Praeitis nėra ateities rodiklis. Bernie Madoff irgi nerealią grąžą žadėjo savo klientams. Galop visa schema sugriuvo ir didelė graža baigėsi praprastais pinigais.
    Galim ir į pačią technologiją pažiūrėti - BTC - 5 tranzakcijos per sekundę, kai VISA gali apie 2k per sekundę padaryti? Tai kur čia revoliucija? O kur dar kosminis elektros suvartojimas.
    Aišku tada parodomos būna kitos crypto, kurios būna centralizuotos ir siūlo daugiau tranzakcijų - bet jei crypto yra centralizuota, kuo tada tai skiriasi nuo paprastos duombazės? Realiai tiesiog prikabinamas žodis 'cypto' ir davai pirkit visi, nes čia ateitis:)
    Kitas use case - prarandi savo privačius raktus arba netyčia suvedi blogą adresą darant pavedimą - viskas esi žlugęs ir praradęs pinigus. Ar čia tikrai tokia jau šauni technologija, kuri net neapsaugo nuo žmogiškų klaidų?


    Klausimas - tai kokie realūs argumentai, kad crypto yra ateitis neskaitant kainos kilimo ir "tu nesi pasidomėjęs, pasidomėk" - kuo reikia pasidomėti, nes pasidomėjęs matau tik pilna scam'ų (NFT, shiba, SquidCoin, ir t.t.), didžiulį elektros suvartojimą (ETH nuo pat atsiradimo kalba apie perėjima prie proof of stake, ir kad iki to liko metai, bet kaip neateina taip neateina), spekuliacijas ir aplamai tecnologiją, kurios neįmanoma būtų panaudoti mokėjimams dėl per mažo tranzakcijų skaičiaus. Na ir kaip čia nepaminėsi crypto atsiradusio centrinio banko kuris iš oro printina pinigus - Tether ir USDT. 
    Nežinau, gal kažko nesuprantu - tada mielai laukčiau paaiškinimų ir paprotinimų.:) Dar būtų įdomu pamatyti iš kokių rimtų technologijų ekspertų, kurie sakytų, kad crypto yra ateitis - na neskaitant V.Buterin, kurio pačio turtai priklauso nuo ETH kainos. Galiu pateikti porą pavyzdžių ir iš savo pusės.
     
    Simon Willison (Django framework kurėjas) - https://twitter.com/simonw/status/1386843315190976513
    "Cryptocurrency is one of the worst inventions of the 21st century. I am ashamed to share an industry with this exploitative grift. It has failed to be a useful currency, invented a new class of internet abuse, further enriched the rich, wasted staggering amounts of electricity"

    Stephen Diehl (vienas iš populiariausių haskell kalbos šalininkų) - https://twitter.com/smdiehl/status/1363418896301228033
    "Today we’re going to talk about "the blockchain" and why it’s one of the dumbest most harmful faux innovations to ever come out of the tech industry."

    John Carmack (garsus kaip Doom žaidimo programeris, buvęs Oculus VR CTO)
    https://twitter.com/ID_AA_Carmack/status/1440185150088749062
    "When the Bitcoin E-Waste articles (https://theguardian.com/technology/2021/sep/17/waste-from-one-bitcoin-transaction-like-binning-two-iphones…) went around a few days ago, my initial thought was that the number seemed high, but I checked the math, and it looks reasonable. "

    Jei crypto būtų ateitis, ar tikrai tiek daug progamerių sakytų, kad tai prasta technologija? O gal turim blockchain ekspertų čia, kurie pasakys, kad tai tikrai ateitis? Irgi būtų įdomu išgirsti:)
     
     
  12. Naudinga
    d2b gavo reakciją nuo Auuriis Black Friday 2021   
    Prieš savaitę užtaikiau variantą:

    Ir dar davė 50$ kuponą:

     
    Tuo tarpu kainos šiandien Lietuvoje, kai prieš savaitę internetinė kaina dar buvo 540€.

  13. Palaikau
    d2b gavo reakciją nuo MuniGod Stabilus investavimas, kur investuoti   
    Kaip nekeista bet tema jau nukrypo į crypto geras/negeras potemę.
    Tie kurie perkat crypto atsakykit: ką už jį perkat ko už realius pinigus negalima nusipirkti?
    Tie kas sako, kad auto ir NT perkami už krypto neapsigaukit? Ar tikrai už crypto? Man regis gaunasi schema už grynus pinigus perki crypto ir tada gali pirkti auto ar pan.

    Jei prieš dešimt metų picą buvo galima nusipirkti už 10000 BTC tai šiai dienai tikriausiai už 0,001 BTC nupirksi. Ir kaip tai pavadinti crypto defliacija?
    Tu neperki nieko už crypto, tu tik konvertuoji esamus pinigus į virtualią valiutą ir kažką nusiperki. O kitam gale asmuo gavęs crypto tą patį daro keisdamas crypto į visiems suprantamus pinigus.
     
    Jei visiems algas pradėtų mokėti crypto tada manau dingtų spekuliacijos crypto. Nes juk nenorėtum gauti šiandien crypto algos vietoj 1000€ tik 0,02BTC, o rytoj atsikėlęs sužinoti, kad tie 0,02BTC verti 500€.
  14. Palaikau
    d2b gavo reakciją nuo MuniGod Stabilus investavimas, kur investuoti   
    Kaip nekeista bet tema jau nukrypo į crypto geras/negeras potemę.
    Tie kurie perkat crypto atsakykit: ką už jį perkat ko už realius pinigus negalima nusipirkti?
    Tie kas sako, kad auto ir NT perkami už krypto neapsigaukit? Ar tikrai už crypto? Man regis gaunasi schema už grynus pinigus perki crypto ir tada gali pirkti auto ar pan.

    Jei prieš dešimt metų picą buvo galima nusipirkti už 10000 BTC tai šiai dienai tikriausiai už 0,001 BTC nupirksi. Ir kaip tai pavadinti crypto defliacija?
    Tu neperki nieko už crypto, tu tik konvertuoji esamus pinigus į virtualią valiutą ir kažką nusiperki. O kitam gale asmuo gavęs crypto tą patį daro keisdamas crypto į visiems suprantamus pinigus.
     
    Jei visiems algas pradėtų mokėti crypto tada manau dingtų spekuliacijos crypto. Nes juk nenorėtum gauti šiandien crypto algos vietoj 1000€ tik 0,02BTC, o rytoj atsikėlęs sužinoti, kad tie 0,02BTC verti 500€.
  15. Patinka
    d2b gavo reakciją nuo Lipnus Telefonas iki 300-350   
    Siūlau One Plus Nord.
  16. Patinka
    d2b sureagavo į Stanley Namo pirkimo gidas   
    Nuo paieškų pradžios iki nupirkimo praėjo gal 2-3 metai. Bet pradžioje tai nebuvo intensyvios paieškos, labiau rinkos tyrinėjimas, viena kita apžiūra, apart namo paieškos turėjau ir kitų reikalų ir turėjau kur gyventi. Intensyviai pradėjau ieškoti gal nuo 2019m. vidurio, metų gale radau tikrai gerą variantą, bet buvo neaiškumų su dokumentais ir bankais, kiekvienas brokerio atsakymas truko 1-2 sav., bankų taip pat, dėl ko viskas ilgai užtruko ir atėjo 2020 metai, kadangi pas mane IV, tai reikėjo teikti deklaracijas už 2019 metus, bankams nesvarbu, kad preliminarios deklaracijos atsiranda tik kovą. Tai kol viskas vilkinosi - atsirado kitas pirkėjas ir nupirko už grynus. Tada atsirado korona ir viskas užsišaldė ilgesniam laikui, tai paieškas atnaujinau realiai vėl nuo metų vidurio. Tuo metu buvo iškritę labai gerų variantų, bet nei notarai dirbo nei bankai paskolas davė, po to kai pradėjo duoti prašė didelių procentų. Kas tuo metu pirko už grynus - išlošė loterijoje. 

    Kriterijai keitėsi labiau ne į mažesnę, o į didesnę pusę, iš pat pradžių kainos kartelė buvo labai žema, galvojau nupirkti kokią lūšną už pigiai ir apsitvarkyti, bet po to supratau, kad tam reikia labai daug investicijų, jeigu namą dalinai apmoka bankas, tai remontams niekas pinigų neduos, reikės viską daryti iš savų, plius reikės išleisti labai daug laiko tam, kas man irgi daug kainuoja. Todėl ieškojau kuo labiau tinkamo gyvenimui ir kaskart kainos kartelė tik kilo. Jeigu iš karto būčiau žiūrėjęs namus didesnėm kainom, tai panašų namą kaip dabar būčiau nupirkęs kokių 20% pigiau, nes per tuos porą metų NT labai pabrango. Kadangi biudžetas nebuvo didelis, tai už tiek pilnai tvarkingo jokių investicijų nereikalaujančio namo aplink Vilnių nusipirkti nebuvo įmanoma, visi turėjo kažkokių trūkumų. Pabaigoje jau buvau išvis praradęs viltį, pradėjau netgi butus žiūrėt, bet kai pamačiau butų kainas tai supratau, kad visgi namas geriau 🙂 

    Ką ir už kiek nupirkau nelabai noriu viešai rašyt 🙂 Pasakysiu tik tai, kad nupirkau namą tame rajone, kur sakiau pirksiu bet kur, tik ne ten 😄 Namas neidealus, patvarkyti tikrai yra ką, viduj ne paskutinės mados apdaila, bet vistiek tvarkinga, negėda svečius atsivest, vienas iš nedaugelio apžiūrėtų namų kur nereikėjo daryti pilno remonto, galima buvo iš karto atsikraustyt ir jau gyvenant tvarkytis. Beje, nors skelbimas dėtas brokerio, bet realybėje namas atrodė netgi geriau nei skelbime. Bet brokeris vistiek nebuvo sąžiningas, galiausiai pasinaudojęs situacija išdūrė ant kelių šimtų eurų. 

    Dėl apžiūrėtų skelbimų, tai dažniausiai nepirkimo priežastis būna namo būklė, kai skelbime atrodo, kad užteks tik tapetus perklijuot, o atvažiavęs pamatai, kad dar ir sena aliumininė el. instaliacija, seni surūdiję vamzdžiai. Sienos suskilinėjusios, lubos drėgnos ir pan., NT perekūpai fotošopina nuotraukas ir maskuoja juose defektus. Juk nedarysi naujos apdailos ant senų komunikacijų, keisi viską, o tada jau iš skelbimo atrodžiusi remonto kaina keli tūkst eurų pavirsta į keliasdešimt tūkst. Čia turiu omeny tik vidaus apdailą, kad galima būtų gyvent, be išorės ir be kiemo darbų. 
    Ne vienas namas buvo parduodamas brangiau kaip su pilna apdaila, bet apžiūrėjus gyvai tapo aišku, kad tai perekūpinis variantas - paimta griuvena ir aptvarkyta kuo paprasčiau ir pigiau, kad atrodytų tvarkingai skelbime, realiai buvo išleista keli šimtai € medžiagoms ir keli buteliai vynelio darbininkams. 
    Antra dažna priežastis būna, kad namas realybėje daug mažesnis nei foto. Nors neieškojom didelio, bet kai perki namą, o gauni butą su mažais pereinamais kambariais, tai nekažką. Skelbimuose ne visada būna įdėtas išplanavimas. Prieš tai gyvenom 3k name, nzn kiek buvo dokumentuose, bet su rulete pasimatavau gyvenamą plotą, buvo 63kv., taigi mums tiko viskas kas nebuvo mažiau. Tačiau teko apžiūrėti daug namų ape 100kv ar net daugiau, kur realiai viduje buvo gerokai mažiau vietos. 
    Sklypo dydis irgi dažnai parodomas neatitinkantis tikrovės, nuotraukose vos ne futbolo stadionas, o realybėje supranti, kad pastatysi tik dvi mašinas. Būna, kad ir foto ir realybėje sklypas erdvus, bet po to pasižiūri per registrų centro žemėlapį ir pamatai, kad tvora pastatyta už sklypo ribų, tai neaišku kada ateis kas nors ir lieps perstatyt tvorą arčiau. 
    Trečia priežastis būna netvarkingi dokumentai. Kaip jau minėjau tvora stovi ne ten, namas ant kaimynų žemės, namo kvadratūra dokumentuose daug mažesnė nei reali, namo baigtumas ne 100%. Berods dar buvo kažkokių mistinių bendrasavininkų, jau tiksliai nepamenu visko. 
    Žodžiu viskas kaip ir su automobilių skelbimais - niekas neparduoda sąžiningai, visi bando nuslėpti kuo daugiau trūkumų. 
     
  17. Patinka
    d2b sureagavo į Stanley Namo pirkimo gidas   
    Kitas forumietis prieš tai parašė gerą buto pirkimo gidą ir niuansus su bankais ir paskolom, rekomenduoju prieš tai perskaityti jį: 
    Aš jį papildžiau komentaru: 


    Šioje temoje nesikartosiu, o papildysiu viską kas susiję su namo pirkimu. Galbūt jau kažkas pasikeitė, galbūt kažkieno patirtis kitokia, rašau iš savo patirties, gal kažkam bus naudinga. Didžioji dalis patarimų bus perkant seną namą, nes būtent tokį rinkausi pagal savo poreikius ir biudžetą. 

    Buvau nuėjęs į seminarą apie būsto paskolas, tiesa po to išaiškėjo, kad to seminaro tikslas tik parduoti gyvybės draudimą, bet visgi daug naudingos info jame galima pasisemti, tad jei turit galimybę - nueikit, kainuoja gal 10€, bet sutaupo tikrai daugiau, svarbu po to su jais nebendrauti, nes labai įnirtingai bando įpiršti tą draudimą 🙂 

    Kitas žingsnis buvo užpildyti paraiškas bankuose ir gauti informaciją apie paskolos galimybes, kadangi turiu IV, tai tos online skaičiuoklės visiškai neaktualios, banko darbuotojai turi peržiūrėti visus popierius ir tada pasakys verdiktą kokiai sumai galima gauti paskolą ir ar išvis galima gauti. Kiekvienas bankas vertina skirtingai, todėl būtina užpildyti paraiškas į visus bankus. 15% pradinių įnašų seniems namams nebūna, geriausiu atveju 20%, gali būti ir 30%.

    Kai jau turi įsivaizdavimą į kokį namą galima pretenduoti, tai jau tiksliau žinai kokius skelbimus gali žiūrėti, o kokius iš karto atmesti, nes vistiek paskolos neduos. Skirtingai nei butai, kai bankas duoda paskolą praktiškai bet kokiam butui jeigu leidžia tavo pajamos, tai su namais yra kitaip - bankui taip pat turi patikti ir namas, lyg jį pirktų sau, kiekvieno banko kriterijai yra skirtingi. Pvz., SEB nemėgsta nebaigtos statybos namų ir net nefinansuoja namų jeigu juose nėra išvedžiotos šildymo sistemos. Kitas bankas (Citadėlė berods), iš karto atmetė paskolos paraišką, nes pagal juos namas stovi kažkokiam užkampyje, o jie finansuoja būstą tik didmiesčiuose. Kad namas realiai stovi 500m nuo Vilniaus ribos jiems buvo neįdomu. Mediniam namui galima gauti paskolą tik jeigu jis iki 30m. amžiaus. Tas pats liečia ir karkasinius. 
    Taip pat svarbu namo baigtumas, jeigu namas dokumentuose nėra 100% baigtumo, net jeigu jis jau yra pilnai gyvenamas - per metus laiko privalai priduoti 100% baigtumą. Net jeigu namas yra didelis ir tau užtektų įsirengti tik pusę. Net jeigu tame pačiame kieme yra kitas namas, kuris įregistruotas kaip ūkinis, tačiau realiai yra naujas pilnai įrengtas namas. Kitaip gali būti sankcijos ar net sutarties nutraukimas. Nebuvau susiduręs, bet kiek man aiškino banko darbuotojai ir brokeriai taip būna kraštutiniais atvejais jeigu žmogus visiškai nieko nedaro. Jeigu procesas vyksta, pvz., nusipirkai namą su 60% baigtumu, o po metų padidinai iki 90%, tai bankas bus geranoriškas ir pratęs terminą. 
    Perkant nebaigtos statybos namą reikia turėti pinigų netik pradiniam įnašui ir notarams, bet ir remontui. Bankas gali paprašyti parodyti tuos pinigus. Viskas vyksta taip - gauni paskolą, už savo pinigus padarai kažkokius remontus, pakeli baigtumo procentą, padidini namo vertę, tada vėl kreipėsi į banką ir tau padidina paskolą, t.y. išmoka pinigus, kuriuos toliau investuoji į namą. Kuo daugiau turėsi laisvų pinigų - tuo mažiau bus tokių etapų ir tuo mažiau sumokėsi už turto vertinimus ir baigtumo % nustatymus, nes kiekvieną kartą turėsi už tai mokėti iš savo kišenės. Taip pat reikės planuotis kokius darbus daryti pirmiausia, kad išleisti kuo mažiau pinigų, bet % padidėtų kuo daugiau. Čia labai trumpai paaiškinau, ten niuansų yra labai daug. 
    Grįžtam prie 100% baigtumo namų. Esu matęs daug skelbimų kur namai pilnai užbaigti tik iš išorės, o viduje tik išvedžiotos komunikacijos ir ištinkuota, nėra nei vidaus durų nei santechnikos, net katilo, bet jie vistiek turi 100% baigtumą dokumentuose. Esu girdėjęs, kad bankai į tokius namus žiūri kitaip. 
    Gera žinia, kad bet kokiam "blogam" namui yra back-up planas - Šiaulių banko paskola nekilnojamam turtui. Procentai panašūs kaip būsto paskolai, užtat gali pirkti bet kokį nekilnojamą turtą - sklypą, tvartą ar tokį namą, kuris netinka kitiems bankams. Tačiau pradinis įnašas turi būti 40% ir paskolos terminas max 10m., tad reikia paskaičiuoti ar galėsi patempti tokią paskolą. 

    Žiūrėdamas skelbimus turėk omenyje, kad NT agentai kaip ir mašinų perekūpai - meluoja kiekviename sakinyje arba apsimeta, kad nieko nežino, nuotraukose namai ir sklypai visada atrodo žymiai gražesni ir erdvesni nei realybėje, nuotraukos prifotošopintos ir ištampytos. Jeigu nuotraukose matai visokias nufotografuotas gėles, krūmus ir t.t. reiškia namas realių pliusų turi mažai. Jeigu skelbimą įdėjo savininkai, o ne brokeriai, tai turėk omenyje, kad realybėje jis atrodys kaip tik geriau nei skelbime. Pasiruošk važinėjimams, nes teks apžiūrėti tikrai nemažai namų, o ir bežiūrint keisis kriterijai. Kol ieškojom apžiūrėjom kokių keliasdešimt namų ir čia ne dėl to, kad nežinojom ko norim. Gerai žinojom ko norim, nebuvom išrankūs, tiesiog dažniausiai namas realybėje neatitiko to kas buvo skelbime, arba skelbime buvo per mažai info, o telefonu NT agentas nieko nežinojo. Arba namas netiko bankams. 

    Bet koks namas prasideda nuo sklypo, taigi jam reikia skirti didžiausią dėmesį. Visų pirma - lokacija ir privažiavimas. Yra priemiesčių, kurie atrodo randasi pačiame Vilniuje, bet realiai pasiekti miestą iš jų yra vargas. Pvz., Balsiai (nepykit Balsių gyventojai 🙂 ) Būna ir atvirkščiai - tarkim Skaidiškės ar Lentvaris, atrodo toli, bet realiai šoki į greitkelį ir per 20min. jau vietoje, kamščiuose stovi mažiau nei gyvendamas bute mikrorajone. Skelbimus geriausia žiūrėti ne pagal sąrašą nustačius vietovę, o atsidarius žemėlapį su skelbimais. Nes nustačius vietovę tarkim Vilniaus rajoną - rodys visokius užkampius 50km nuo miesto, kurie greičiausiai bus per toli, bet nerodys namų esančių Trakų rajone, nors jie bus prie pat Vilniaus ribos.
    Aš automobilistas, todėl man buvo svarbu asfaltuotas privažiavimas, taigi namus prie žvyrkelių iš karto atmesdavau, aišku prieš tai pasižiūrėdavau ar to kelio nėra numatyta išasfaltuoti. Buvo netgi tokių namų, kuriuos važiuodami žiūrėti pusiaukelėje apsisukome, nes supratome, kad ir koks būtų geras namas - kasdien tokiu keliu važinėti tikrai nenorim. Jeigu nesi gyvenęs prie žvyrkelio, tai tau labai pasisekė. Man tai būtų pragaras. Nuolatiniai važiuoklės remontai čia mažiausia bėda, po metų tokio važinėjimo mašina tampa nebe mašina, o kažkokiu vežimu, salonas barška, dulkės visur kiek bevalytum, kėbulas visada purvinas, net nėra prasmės plauti. Tektų nusipirkti kokį SUV ar visureigį, apie gražių ar sportinių mašinų turėjimą galima pamiršt. Jei namas stovi prie pat žvyrkelio, tai dulkės nuo jo eitų ir į namus. Prie namų nepasivaikščiosi patogiai, nepavežiosi vežimo, vaikai nepasivažinės riedučiais ir t.t. Kai sunki finansinė situacija ir reikia bet kokio stogo virš galvos, tada taip, į tokius dalykus nekreipi dėmesio, bet kai turi normalesnį biudžetą ir gali rinktis, tai geriau nupirkt prastesnį namą, bet prie asfalto. Visada galėsi užsidirbti daugiau pinigų ir pasidaryti remontą, bet kelio neišasfaltuosi, kad ir kiek beuždirbtum. Namo arčiau miesto irgi nepastumsi. 
    Jeigu šeimoje yra nevairuojančių, tada reikia pasidomėti viešuoju transportu, kuris Lietuvoje yra labai blogai išvystytas. Yra tokių priemiesčių, kur miesto autobusai net nevažiuoja, o tarpmiestiniai autobusai važiuoja gal porą kartų į dieną.
    Jei aktualu, tai reiktų pasidomėti ir kokia gatvė prie namo, man pvz., nelabai norėtųsi, kad tai būtų judri gatvė kur pilna žmonių ir fūros važinėja. Ir atvirkščiai - kokioj nors sodų bendrijoj keliukai ant tiek siauri, kad atvažiavęs trumpam namo negalėsi numest mašinos prie tvoros, reikės būtinai atidarinėt vartus ir važiuot į kiemą, taip pat laukt kol įvažiuos kaimynas. Teko apžiūrėti namą, įvažiavimas į kurį buvo pro kaimyno kiemą - servitutinis kelias. Teoriškai kaimynas visada turi jį laikyti laisvą, bet realiai kas ten žino kas jam šaus į galvą. 
    Sklypą patarčiau imti kuo lygesnį, teko gyventi name ant šlaito, daugiau nebenorėčiau. Lietuva ne Italija ar Graikija, čia ne uolienos ir akmenys, o minkšta pūri žemė, kuri nuolat juda ir slenka, ją plauna lietus. Aišku, kai statai namą pats, tai gali įkalt labai gilius pamatus, bet kai perki jau pastatytą nežinosi kas ten darosi po namu, nemaža tikimybė, kad jis slinks po biškį, grindys nebebus horizontalios, bus įtrūkimų sienose ir t.t. Pats sklypas irgi gaunasi nepanaudojamas, nei mašinos pastatysi, nei garažo, nei pavėsinės. Dar svarbu kaip atrodo sklypai aplinkui, jeigu kaimynai susikėlė savo sklypus ar gatvė aukščiau nei tavo slypas, tai didelė tikimybė, kad lietus plaus smėlį į tavo sklypą. Jeigu tavo sklypas pats žemiausias, tai yra potvynio tikimybė. 
    Dar reikia atkreipti dėmesį į sklypo įrengimą. Apželdinimas, tvora, vartai, trinkelės, pavėsinės - viskas kainuoja labai daug. (pvz, išklot trinkeles, kad priparkuot 3 auto 3000-4000€). Aišku galima nusipirkt namą be nieko ir su laiku viską pasidaryt, bet reikia turėti omenyje, kad naujakurių rūpesčių ir taip bus virš galvos ir norėsis iš karto gyventi tvarkingai, o ne vaikščioti per purvą. Ir kuo labiau įrengtą namą perki - tuo labiau apsimoka žiūrint iš paskolos pusės, nes bankas iš karto viską sumoka ir toliau moki mėnesines įmokas, o taip turėsi mokėti ir bankui ir dar turės likti pinigų remontams. 
    Sklypo plotas priklauso nuo poreikių. Vieniems reikia kuo mažesnio, kad kuo mažiau prižiūrėt, svarbu mašina tilptų. Kitiems reikia kuo didesnio, kad tilptų ir kelios mašinos ir pavėsinė, pašiūrė, šiltnamis, dar kokią pirtį ar garažą pastatyt. Didžioji dalis sklypų būna 6a, nes tarybų sąjungoje tokio dydžio sklypus visiems dalindavo. Bet 6a nelygu 6a, priklauso kokio dydžio namas ir kur jis stovi. Teko žiūrėti namą, kuris stovėjo sklypo centre, tai realiai sklypo nebėra, į visas puses po kelis metrus, net garažo nepastatysi. Reikia turėti omenyje, kad statant kažką su pamatais turi būti 3m. atstumas nuo sklypo ribos, nebent kaimynas pasirašys leidimą statyti arčiau, bet čia jau priklauso nuo kaimyno geranoriškumo, o pasitaiko tikrai piktybinių. Jeigu 6a sklype namas stovi kampe, tai dar lieka pakankamai vietos viskam kitam, bet jeigu planuoji dar statytis garažus ir t.t., tai vistiek 6a neužteks. Gal nuskambės absurdiškai, bet 9a yra dvigubai didesnis sklypas nei 6a 🙂 Mano nuomone sklypo per daug nebūna, kad ir 30a, nėra ką ten prižiūrėti, kelis kartus per vasarą nušienauji ir tiek, jei pats laiko neturi, tai gali išsikviest ką nors kas tai padarys už keliasdešimt €. 
    Prieš perkant namą būtinai reikia atsidaryt registrų centro žemėlapį, įsijungti ortofoto ir palyginti ar sklypo ribos ant popieriaus (šiuo atveju ant žemėlapio) sutampa su realiom ribom. Jau norėjom pirkti namą, bet prieš paliekant užstatą patikrinau tokiu būdu ir sužinojau, kad pusė namo stovi ant kaimyno sklypo, NT agentė nieko nežinojo ar tiesiog nepasakė. Pasirodo šeimininkai su kaimynais buvo pasirašę raštą, kad jie leidžia naudotis žeme, bet niekas įregistruota nebuvo. Nusiperki tokį namą, kitą dieną kaimynas ateina ir sako nugriauk, nes ant mano žemės stovi. Kituose objektuose taip pat buvau radęs nesutapimų kai tvora stovi metru toliau ar arčiau nei reikia. 

    Kaimynai irgi vienas svarbiausių dalykų gyvenimui, deja prieš perkant to nelabai patikrinsi. Yra toks dalykas kaip nusikaltimų žemėlapis, galima pasižiūrėti kokie nusikaltimai buvo įvykę paskutinius metus. Jeigu pas kaimynus nuolat vyksta smurtiniai nusikaltimai, tai jau aišku kas per kontingentas ten. Arba jeigu nusikaltimai susiję su narkotikais, tai yra tikimybė kad ten jais prekiauja, reiškia čia lankosi narkomanai. Apie kaimynus dar galima pasakyti kaip atrodo jų sklypas, jeigu viskas apgriuvę, voliojasi šiukšlės, tai su tokiais kaimynais irgi gali būti problemų. Blogiausi kaimynai tai visokios supermamytės, kurioms amžinai viskas nepatinka, amžinai viskuo skundžiasi. 

    Namo plotas. Skirtingai nei su butais, kur kambarių skaičius nusako buto dydį, o kaina skaičiuojama €/kv.m. - su namais viskas kitaip. Plotas nelabai įtakoja namo kainos, nebent kalba eitų apie labai mažus namus, iki ~60kv., kurie yra pigesni, nes daug kam per maži. Koks tau reikalingas plotas nepasakysiu, nes kiekvieno poreikiai skirtingi. Bet reikia žinoti, kad namui reikalingas daug didesnis plotas nei butui, dar priklauso nuo aukštų skaičiaus ir išplanavimo. Pvz., naujos statybos, šiuolaikiško išplanavimo 1 aukšto 80kv. namas nors ir nedidelis, bet pakankamai talpus, jame būna du miegamieji ir svetainė su virtuve, taigi galima komfortiškai gyventi. Tuo tarpu atvažiavęs apžiūrėti kokį nors seną 100kv. 2 aukštų namą - randi tik 1,5 kambario butą, nes visą plotą suvalgo laiptai, verandos, balkonai, rūsiai ir t.t. Teko apžiūrėti 5 kambarių namą kur realiai tik vienas kambarys buvo kaip miegamasis, visi kiti pereinami iš kurių nėra jokios prasmės, nes jie per maži, kad būtų svetainėmis. Namas turi keturis plotus - bendras plotas, naudingas plotas, gyvenamas plotas ir užstatymo plotas. Skelbimuose visada rašomas bendras plotas, tačiau reikia išsiaiškinti koks yra gyvenamas plotas. Gali būti bendras plotas 140kv., o gyvenamas vos 60kv. Namo ploto kaip ir sklypo, per daug nebūna, aišku jeigu turi didelį biudžetą ir gali rinktis, tai išsirenki konkretų namo dydį, bet kai už tavo biudžetą pasiūlymų nedaug, renkiesi iš to, kas yra, tai svarbu tik kad ploto nebūtų per mažai. Jeigu nesi gyvenęs name, tai geriausia pasiprašyti pas draugus, gimines į svečius, pasižiūrėti išplanavimą, sužinoti koks jų namo plotas. Nors jeigu nesi gyvenęs name, tai geriau prieš tai išsinuomoti, gal pagyvenęs sakysi, kad bute geriau 🙂

    Namo tipai: 
    Rąstinis - šiais laikais pastatyti brangu, dėl ko jie jau įrengti kainuoja brangiau. Mažiau likvidūs, nes populiarus mitas, kad jiems išvis paskolų neduoda, nors tai galioja tik senoms rąstinėms troboms. Iš patirties galiu pasakyti, kad rąstiniame name gyventi maloniau. Bet kažin ar nusipirksi rąstinį namą, tokius retai kas stato, o jei stato, tai ne pardavimui. 
    Karkasinis - pastatyti pigiausia, bet kažkodėl pilnai įrengti kainuoja panašiai kaip mūriniai. Mažiau likvidūs. Nedaug apie juos žinau, bet sau nepirkčiau, nebent statyčiau.
    Iš baltų plytų - didžioji dalis senų namų yra būtent tokie, namai stovi ilgai, neyra, nepūva, viskas su jais tvarkoje. 
    Iš blokelių - dauguma naujų namų statomi iš blokelių. Pliusas, kad patys blokeliai yra nebloga šilumos izoliacija, lyginant su plytom. Bet jie mažiau tvirti, pvz., jei norėsi kažką sunkaus ant sienos pakabint gali būti sudėtingiau. 
    Iš raudonų plytų - nedaug, bet kartais pasitaiko tokių namų. Gal ir nusišnekėsiu, bet man tos plytos atrodo labai trapios, su koja spyri ir subyra 🙂 
    Jeigu namas pastatytas ne per vieną, o per kelis kartus - tai jau minusas, nes tada būna nepatogus išplanavimas, daug įvarių nereikalingų nišų, užkampių, palėpių. Klausimas dėl namo tvirtumo. 

    Šildymo tipai, surikiuosiu nuo blogiausio pagal savo nuomone: 
    Dyzelinis katilas - jeigu ir sutiksi kur nors, tai bus likę iš senų laikų kai dyzelis kainavo centus ar jį nupilinėdavo nemokamai. Dabar nelabai įsivaizduoju kas galėtų šildytis tokia nesąmone. 
    "Buržuika" arba židinys - tinka tik kaip papildomas, o ne pagrindinis šildymo būdas, nes šildo tik tol kol dega, didžioji dalis šilumos išeina pro kaminą. 
    Elektra - žiauriai brangu. Žinau kas pasidarė šildomas grindis vonioje ir po pirmos sąskaitos už elektrą net nebejungia. Baisu pagalvoti kiek kainuotų pilnai šildyti visą namą. Todėl realybėje tokio tipo šildymo beveik nesutiksi. 
    Židinys su išvedžiotais ortakiais - čia jau fizika, namie šilta tada kai oras nejuda. Juk vasarą kai būna karšta įsijungi ventiliatorių ir atsivėsini, nors jis oro neatšaldo, tik jį sujudina. Pvz., Eskimų jurtose šilta, nors jos iš ledo pastatytos, nes oras viduje nejuda. 
    "Oras - Oras" - tas pats minusas kaip ir su ortakiais, bet bent jau gali elektroniškai reguliuoti ir nereikia kūrenti. Kad būtų komfortiška gyvent su Oras - Oras, turi būti labai sandarus namas. Pliusas, kad vasarą galima naudoti kaip kondicionierių. Kiek mačiau dedamas tik namuose pastatytuose pardavimui nes tai turbūt pigiausia šildymo sistema, sau niekas tokių nededa. 
    Kieto kuro katilas - populiarus senuose namuose. Nors iš finansinės pusės tai vienas pigiausių variantų šildymui, bet ir pats nekomfortiškiausias. Įsivaizduok - grįžti namo vėlai vakare, pavargęs, alkanas, krūva reikalų turi padaryti, bet viską privalai mesti į šoną ir eiti į katilinę kūrenti katilo. Reikia pastoviai užsakinėti malkas ar brikėtus, juos sandėliuoti, nešioti, dėlioti, valyti pelenus. Net jeigu malkos būtų nemokamos - nusipirkęs tokį namą iš karto keisčiau šildymo būdą. 
    Krosnis - pasitaiko daugiausia sodybose ar trobose. Nors irgi reikia dirbti pečkūriu, bet kokybiškas pečius labai gerai akumuliuoja šilumą, reikia rėčiau kūrenti, mažesnė malkų išeiga, ir kaip su židiniu papildomas jaukumas namie. 
    Granulinis katilas - palyginus su kieto kuro katilu žymiai mažiau vargo, nauji katilai būna pilnai automatinai, galima iš namų reguliuot temperatūrą, užtenka kartą į kelias dienas įpilti granulių ir išnešti pelenus. Minusas, kad jie brangiai kainuoja, jeigu yra perkamam name, tai gerai, bet jeigu reiktų dėti naują, tai geriau rinktis kažką kito. 
    Dujinis katilas su atvežamais dujų balionais - statomas tada kai nėra dujų įvado. Teko girdėti nusiskundimų apie juos, kad nesigauna pigiai, atveža nepilnus balionus, reikia gaudyti kada pasibaigs dujos, reikia vietos kur laikyti juos. Pliusas, kad pats dujų katilas labai pigus ~1000€. Taip pat jis šildo ir karštą vandenį tiek žiemą tiek vasarą, todėl nereikia boilerio ir susitaupo ant elektros. 
    "Oras - Vanduo" - šiuo metu populiariausias šildymo būdas naujuose namuose. Veikia kaip Oras - Oras, tik kad šilumą paduoda į radiatorius arba šildomas grindis. Kai kas vadina tai šildymu elektra, bet tai netiesa, šildymo principas yra kaip šaldytuvo namie arba mašinos kondicionieriaus, kai keičiantis freono slėgiui keičiasi jo temperatūra, taigi elektros energija naudojama tik kompresoriaus darbui ir mėnesinės sąskaitos už elektrą būna nedidelės. Pagrindinis minusas, kad tai brangiausia šildymo sistema, kaina su įrengimu apie 5000-10000€. Nuo šaltosios dalies esančios lake pastoviai bėga kondensatas, dėl to būna daug ledo. Taip pat jie būna vagiami. Esant dideliems šalčiams freonas nebesusitvarko ir pasijungia el. tenas, tada elektros sąnaudos žymiai išauga. 
    Dujinis katilas - tik tuo atveju jei yra dujų įvadas. Kaip jau minėjau katilas kainuoja labai pigiai, pajungimas paprastas. Brangu gali būti tuo atveju, jeigu dujos eina pro gatve, bet į namą neatvestos. Kaip ir "Oras - Vanduo" tai yra pilnai autonominė sistema, kaip bute, nieko daryti nereikia, ateini namo ir šilta, apie šildymą negalvoji, pulteliu pasireguliuoji kiek reikia. 
    Geoterminis šildymas - įrengti kainuoja labai brangiai, bet šildymo kaina mėnesiui labai žema, nes šilumą ima iš žemės. Atsiperkamumas keliasdešimt metų. Sau beveik niekas tokio nededa, pardavimui juolab, bet jeigu sutiksi namą su tokiu šildymu, tai bus didelis pliusas. 

    Kiek kainuos šildymas priklauso ne nuo šildymo tipo, o nuo namo apšiltinimo. Jei namas didelis ir kiauras, tai su bet kuo bus brangu šildytis, o jei sandarus, tai skirtumo nepajausi, tad geriau rinktis tai kas komfortiškiausia. 
    Šildomos grindys maloniau ir efektyviau nei radiatoriai, jas įrengti brangiau. Taigi jei namas su dujom ir šildomom grindim - į šiuos pliusus reiktų atsižvelgti. 

    Namo įrengimas. Čia jau priklauso nuo tavo poreikių - ar brangini savo laiką, nori iš karto įsikraustyt ir gyvent ar esi išrankus dizainui ir spalvoms ir pasiryžęs vargt su remontais, kad pasidaryt svajonių namus. Kiek teko apžiūrėti naudotų namų - labai dažnai pasitaikė tokių variantų kai nuotraukose atrodo padoriai, galvoji, kad ten tik kokius tapetus ir plyteles perklijuosi ir gyvensi, bet apžiūrėjęs gyvai supranti, kad viskas tik aptvarkyta "ant pardavimo", realiai viską reikia lupt ir dėt naują, kas kainuoja tikrai ne vieną ir ne 10 tūkstančių. Tokį namą nupirkęs gaunasi sumoki kaip už sveiką, o gauni plikas sienas plius tonas atliekų, tai jau geriau iš karto pirkti plikas sienas. Perkant namą, kuriam reikia remonto ir skaičiuojant kainą reikia atsižvelgti ne tik į kvadratūrą, bet ir išplanavimą. Kuo daugiau kambariukų, kampų, durų, laiptų ir t.t. - tuo brangesnis remontas bus. Stogas šiais laikais yra brangus malonumas, jeigu jis senas, tai reikia į tai atsižvelgti, gali kainuoti ir 20k€. Taip pat svarbu santechnika ir elektros instaliacija, kas nėra pigu. Jeigu elektros instaliacija silpna, sena ir neteisingai suprojektuota, tai gali tekti gadinti visas sienas, kad išvedžioti naują. Pardavėjai dažnai akcentuoja plastikinius langus, bet tai nėra pliusas, jie palyginus pigūs (~300€ už paprastą langą) ir nieko pačiam daryt nereikia, paskambini, atvažiavo, sudėjo. Jei name yra plastikiniai langai, tai nereiškia, kad jie nauji, juos irgi gali tekti keisti. Virtuvės kaina 5k-10k€. Aišku yra kas deda ir už 30k, bet ši tema ne apie išpindėjimus. 

    Ar reikalingas garažas kiekvienam skirtingai. Galiu pasakyti, kad garažas reikalingas tada kai kartais pasikrapštai prie mašinos arba kad ten laikyti motociklą, keturratį ar kokį savaitgalinį auto. Kasdienės mašinos parkavimui jis nereikalingas, kiek tenka matyti namų su garažais - mašinos visada stovi kieme. Žiemą statyti mašinos šildomam garaže nepatartina, nes kai įvarai ją aplipusią druskom, tai rūdija daug greičiau. Niekad nesuprasiu garažų, kurie randasi rūsiuose - įvažiuot ir išvažiuot visada sunku, kabini dugną, žiemą buksuoji. Kadangi man garažas yra būtinas, tai lygindamas namus su garažu ir be, visada pridėdavau apie 10k€ namui be garažo, nors jaučiu šiais laikais garažui reiktų daugiau. O mašinai parkuot geriausia stoginė. 

    Pirtis irgi kaip kam, kai rinkausi namą nekreipiau į tai dėmesio, bet dabar turiu ir džiaugiuosi, aišku kiekvieną savaitgalį nekūrenu, bet retkarčiais pasipirtint malonu ir sveika, tiek sau tiek svečiams 🙂 Jei nebūtų, tai užsisakyčiau kokią padarytą bačką už 3k. 


    Dažna diskusija būna ar statytis namą ar pirkti jau pastatytą naują ar pirkti seną. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Jeigu tu nori naujo namo, tai pirkti seną ir iš jo lipdyti naują neapsimoka, paprasčiau pirkti ar statyti naują. Bet statant nuo nulio, t.y. nusipirkti sklypą, tada tvarkyti popierius, vesti komunikacijas ir t.t. gali užtrukti ne vienus metus kol prasidės pačios statybos. Toks variantas tinkamas tuo atveju jeigu jau gyveni nuosavam būste ir nereikia mokėti už nuomą. Ir jeigu turi daug laisvo laiko užsiiminėti statybomis. Net jeigu pats nei vienos vinies neįkalsi - vistiek nuolat turėsi dalyvauti statybų procese. Kitas variantas - pirkti seną lūšną, ją nugriauti ir statyti naują. Tokiu atveju nors sumokėsi daugiau nei už tuščią sklypą, bet sutaupysi laiko statyboms, taip pat ir pinigų statyboms, nes nebereikės laikytis tų visų A++++++ reikalavimų, gauni rekonstrukcijos leidimą ir užtenka B klasės. Nors yra kas perstato namą be jokių leidimų, jeigu plotas nesikeičia, tai kas ten žiūrės ar sienos naujos ar senos, remontui juk leidimai nereikalingi. Pliusas, kad prie seno namo jau būna normalus kelias, pilnavertis gyvenamas rajonas su parduotuvėm, mokyklom ir t.t. 
    Perkant naują namą yra rizika dėl brokų, kaip žinia pardavimui niekas kokybiškai nedaro, taupo ant medžiagų, dirba nekvalifikuoti darbininkai. Čia jau reikia žiūrėti į statytoją, kokia jo reputacija, kiek jau namų pastatė. Jei tai pirmas jo namas, tai būna taip, kad po to firma užsiadro ir dėl brokų nebėra kam teikti pretenzijų. Lyginant naujų ir senų namų kainas daug kas galvoja, kad jų kainos yra panašios, nes neatsižvelgia į tai, kad naujame name bus tuščias nesutvarkytas sklypas, o senam name bus tvarkinga aplinka, tvora ir t.t. Taip pat naujo namo minusas, kad pirmus kelis metus aplinkui nebus nei asfalto nei žvyrkelio, tik statybininkų išrausta bekelė. Rajone apart namų nieko nebus, nei parduotuvės nei kiosko, nei kavinės, nei autobusų stotelės. Bet nepaisant visų minusų jei leistų biudžetas - pirkčiau naują. 
    Statant namą iki 50kv nereikia tų visų sudėtingų leidimų ir ekologijos kategorijų, bet čia jau būtų labai eko variantas, gyvenant dviese be vaikų. Taip pat lengviau ir su 80kv jei namas statomas sodų benrdijoje, bet ten atsiranda įvairių niuansų dėl bendrijos. 
    Pirkti seną namą apsimoka tik tokį, kuriam reikia tik smulkaus remonto arba išvis nieko. Pirkti pilnai rekonstrukcijai neapsimoka, nebent nugriovimui. Nusipirkęs jau gyvenamą namą nereikės laukti n laiko, galėsi greitai atsikraustyt ir gyvent. Aišku reikia turėti omenyje, kad komunikacijos bus senos ir gali pasitaikyt įvairių santechnikos, šildymo sistemos gedimų, gali reikėti aptvarkyti stogą ir pan., užtat nereikės daryti visko iš karto. Didžiausias minusas tai išplanavimas, kuris senuose namuose dažnai būna nelogiškas, nepatogus ir kurio negalėsi pakeisti. Na teoriškai galima, bet tai bus tolygu viso namo perstatymui. 
    Geriausias variantas mano manymu tai beveik nauji namai, kelių metų senumo, kurie jau yra gyvenami. Ten dažniausiai išvis nieko daryti nereikia, tą pačią dieną gali atsikraustyt. Bet jų pardavime labai mažai ir vos atsiradę nuperkami labai greitai. 

    Jeigu jau turi budžetą pradiniam įnašui, jeigu bankas patvirtino pajamas, tai nedvėjok ir pirk, nes kainos kyla kaip ant mielių. Jei kažkuris namas tau pilnai tinka, bet kaina atrodo didoka, tai vistiek pirk jei alternatyvų nėra, toliau kainos tik kils. Šiandien tas namas atrodo brangus, rytoj atrodys normali kaina, o poryt gailėsies, kad nenupirkai taip pigiai. Kuo ilgiau ieškosi, tuo brangiau sumokėsi. Jokios krizės nebus ir NT nepigs, o jei krizė ir bus, tai tuo metu niekas tau paskolos neduos. 
    Prieš perkant reikia gerai pasiskaičiuoti savo biudžetą, nes namo pirkimui reikalingas ne vien pradinis įnašas. Vien namo perrašymas dabar kainuoja apie 2k€. Net jei namui nereikia remonto, tai atsikrausčius vistiek norėsis nusipirkt baldų, buitinės technikos ir pan. Kišenėje reiktų turėti mažiausiai 5k virš pradinio įnašo. 
    Kol kas teik, jei ką nors prisiminsiu - papildysiu. Komentuokit, taisykit klaidas ką blogai parašiau 🙂 Nesu šios srities specialistas, tiesiog aprašiau savo patirtį ką sukaupiau per kelis metus namo paieškų, nes prieš tai buvau visiškai žalias ir visą informaciją sugaudyt buvo labai sunku. 

    Papildymas: 

    Pamiršau vieną svarbų dalyką - komunikacijas. 

    Elektros įvadas. Kuo daugiau, tuo geriau. Minimaliai reiktų ~10kW (ne kV). Pvz., jei name 5kW, tai įjungį virdulį, mikrobangę, orkaitę ir išmuša automatus. Vienfazis ar trifazis nėra skirtumo, nebent planuoji jungt kokias nors stakles. Tiesiog jeigu yra trifazis, tai jau rodo, kad įvadas nebus silpnas. 
     
    Nuotekos: 
    Miesto - taip pat kaip bute, moki kažkokį mėnesinį mokestį ir pamiršti. Geriausias sprendimas, jei įmanoma.  Valymo įrenginiai - by default būna visuose naujose namuose. Įrengt brangu, keli tūkstančiai, dėl priežiūros nežinau, gal kas pakomentuos.  Bačka su dugnu - priklausomai nuo bačkos dydžio ir naudojimo intensyvumo gali tekti dažnai kviesti siurbimo mašiną, išsiurbimo kaina iki 100€.  Bačka be dugno - reikės kviesti išsiurbti rėčiau, bet tai yra nelegalu, gamtosauga jei patikrins gali gerai pakratyt.  Vanduo: 
    Miesto - taip pat kaip bute, moki mėnesinį mokesti ir turi vandenį nuolat. Tik reikia išsiaiškinti vandens kokybę. Teko gyventi Avižieniuose, kur vanduo buvo tiesiog baisus, visos kriauklės būdavo rudos, nespėdavom keisti filtro. Atrodo smulkmena, bet tikrai svarbus dalykas.  Gręžinys - dažniausiai vanduo būna švarus, bet neskanus, aišku visada galima susidėti filtrus. Priklausomai nuo gylio kiekviename sklype gręžinio kaina keli tūkstančiai €. Todėl kartais būna bendras gręžinys su kaimynais, ypač naujuose kvartaluose. Reiktų pasidomėti kieno sklype tas gręžinys, kaip su mokėjimais ir pan. Kad nebūtų taip, kad nusipirkus namą kaimynas sakys mokėk kosmosą arba prisuksiu kranelį.  Šulinys - pigiau nei gręžinys, vanduo įprastai būna labai skanus. Minusai - gali negražiai atrodyti kieme, priklausomai nuo klimato ir naudojimo vanduo gali baigtis. Taip pat vanduo gali sugesti nuo naudojamų trąšų, išbėgusių teršalų ir pan.  Internetas. Atrodo smulkmena, bet šiais laikais daug kam svarbus dalykas, ypač jeigu prieš tai gyvenai mieste ir paskutinius keliolika metų turėjai stabilius 1Gb/s. Deja, užmiestyje tokių greičių nėra ir teks grįžti į praeitį. Prieš perkant namą reiktų pasidomėti koks greitis toje vietovėje, paprasčiausiai namo apžiūros metu galima paleisti speedtest.net programėlę, geriausia tai daryti iš kelių telefonų su skirtingais operatoriais. Berods pas Telia puslapyje galima pasižiūrėti kokios interneto greičio galimybės konkrečiu adresu. Jeigu į namą ateina telefono laidai, tai pliusas, tada internetas bus greitesnis. Pvz, praeituose namuose turėjau modemą su sim kortele, interneto greitis pradžioj buvo apie 40Mb/s, veliau su metais kilo ir prieš išsikraustant buvo jau palei 100Mb/s. Persikraustęs pasiėmiau modemą su savim, bet naujuose namuose greitis buvo vos 20-30Mb/s. Norėjau statyti papildomas antenas, bet tech. skyrius pasakė, kad jos nepadės, nes antenos statomos kai blogas ryšys, o pas mane ryšys puikus, tiesiog neužtenka srauto. Tada Telia atkasė, kad į namą ateina senoviniai telefono laidai, pajungė modemą per juos ir dabar turiu stabilius ~200Mb/s. Kas nesigaudo greičiuose paaiškinsiu paprastai, gal koks IT specas komentaruose pataisys: virš 100Mb/s (būtent Mb/s, ne MB/s) internetas yra greitas, skirtumą pajausi nebent siųsdamas torrentus. Apie 50-100Mb/s internetas yra neblogas, pilnai galima naudotis, 4K video užkrauna, aišku dar priklauso kiek bus naudotojų. ~10-50Mb/s naudotis galima, bet jau jausis mažas greitis. Žemiau 10Mb/s sakyčiau šiems laikams per mažai. 
  18. Naudinga
    d2b gavo reakciją nuo Lost159 Bataterijos gyvenimas   
    Jei už batareiką moki 15-20Eur, tai nieko nesitikėk. Nei viena kinietiška batareika, man nelaikė geriau, nei atidirbusi originali batareika.
  19. Naudinga
    d2b gavo reakciją nuo Lost159 Bataterijos gyvenimas   
    Jei už batareiką moki 15-20Eur, tai nieko nesitikėk. Nei viena kinietiška batareika, man nelaikė geriau, nei atidirbusi originali batareika.
  20. Patinka
    d2b sureagavo į neprisimenu Geras SPA Lietuvoje   
    Nuvarius į kitus SPA po Druskininkų akvaparko, tai kitų baseinų zonos atrodo juokingai.
  21. Patinka
    d2b gavo reakciją nuo Mas Būsto paskola - 6 nepertraukiami darbo mėnesiai   
    Kiekvienas bankas žiūri individualiai, bet kaip minimum turi būti praėję 3 bandomojo darbo mėnesiai.
  22. Patinka
    d2b gavo reakciją nuo zwiXy Slegianti finansine nasta   
    Rimta suma. Pradžiai tikriausiai reiktų susirašyti visas paskolas ir susižiūrėti už kurias tenka daugiausiai mokėti (kurių paskolų didžiausios mokamos palūkanos). Tada bandyti jas pirma išsimokėti.
    Kitas klausimas, koks paskolų terminas? Aišku čia greitieji kreditai, tai bus tikriausiai visos paskolos +/- 5 metams?
    65k tai čia paskolos suma ar visas gražinamas kreditas įskaitant palūkanas?
    Gal yra šansas refinansuotis viskas paskolas į vieną ir žiūrėti ar išeina sutaupyti (reikia ieškoti pasiūlymų ir skaičiuotis variantus).
    40% nuo atlyginimo palikti paskoloms jau gali būti daug, bet neaišku kiek realiai uždirbi 1k ar 10k ir koks tavo pragyvenimo lygis.
    Reikia atsižvelgti kas įklampini į skolas, ar greitų pinigų vaikymasis ar realus pinigų trūkumas. 
  23. Patinka
    d2b gavo reakciją nuo zwiXy Slegianti finansine nasta   
    Rimta suma. Pradžiai tikriausiai reiktų susirašyti visas paskolas ir susižiūrėti už kurias tenka daugiausiai mokėti (kurių paskolų didžiausios mokamos palūkanos). Tada bandyti jas pirma išsimokėti.
    Kitas klausimas, koks paskolų terminas? Aišku čia greitieji kreditai, tai bus tikriausiai visos paskolos +/- 5 metams?
    65k tai čia paskolos suma ar visas gražinamas kreditas įskaitant palūkanas?
    Gal yra šansas refinansuotis viskas paskolas į vieną ir žiūrėti ar išeina sutaupyti (reikia ieškoti pasiūlymų ir skaičiuotis variantus).
    40% nuo atlyginimo palikti paskoloms jau gali būti daug, bet neaišku kiek realiai uždirbi 1k ar 10k ir koks tavo pragyvenimo lygis.
    Reikia atsižvelgti kas įklampini į skolas, ar greitų pinigų vaikymasis ar realus pinigų trūkumas. 
  24. Patinka
    d2b gavo reakciją nuo zwiXy Slegianti finansine nasta   
    Rimta suma. Pradžiai tikriausiai reiktų susirašyti visas paskolas ir susižiūrėti už kurias tenka daugiausiai mokėti (kurių paskolų didžiausios mokamos palūkanos). Tada bandyti jas pirma išsimokėti.
    Kitas klausimas, koks paskolų terminas? Aišku čia greitieji kreditai, tai bus tikriausiai visos paskolos +/- 5 metams?
    65k tai čia paskolos suma ar visas gražinamas kreditas įskaitant palūkanas?
    Gal yra šansas refinansuotis viskas paskolas į vieną ir žiūrėti ar išeina sutaupyti (reikia ieškoti pasiūlymų ir skaičiuotis variantus).
    40% nuo atlyginimo palikti paskoloms jau gali būti daug, bet neaišku kiek realiai uždirbi 1k ar 10k ir koks tavo pragyvenimo lygis.
    Reikia atsižvelgti kas įklampini į skolas, ar greitų pinigų vaikymasis ar realus pinigų trūkumas. 
  25. Patinka
    d2b gavo reakciją nuo GeoPrey Įmokų surinkimo platformos kurios moka mokesčius už tave   
    as galvojau jis kažko į vienasaskaita.lt ieško.
×
×
  • Sukurti naują...