wi_lius

Nejuokink su tais savo universitetais... Va pasiimk „Verslas nuo nulio“ mokymus ir galėsi turėt savo verslą...
 
O jei rimtai, tai matau tris variantus kaip viskas galėtų vykti:

Po mokyklos iškart bandai kurti verslą. Daug laisvo laiko. Informacijos ieškai apgraibom: renki skirtingas užklausas į Google ir tikiesi, kad rasi vertingo turinio bei neužsirausi ant kokio šarlatano, kuris prikiš į galvą nesąmonių. Jei norėsi susirasti bendrininką, teks arba pasirinkti kažką iš mokyklos, kurią baigei, arba bandyt susipažinti su kažkuo nepažįstamu ir tikėtis, kad pirmas įspūdis bus teisingas ir po kažkiek laiko nepasirodys, kad tavo bendrininkas idiotas;
Po mokyklos tiesiai ieškotis darbo, o po darbo vystyti verslą. Tokiu atveju sumažėja spaudimas užsidirbti pinigų, bet lieka kur kas mažiau laiko užsiimti verslu, o ir po pilnos darbo dienos kažin ar labai norėsis kažką labai daryti ar mokytis. Dirbdamas įgausi šiek tiek patirties, galimai dalį jos galėsi pritaikyti versle. Taip pat geriau pažinsi bendradarbius, todėl ieškodamas bendrininkų jau kažkiek numanysi, ar kuris nors iš bendradarbių yra tinkamas pasirinkimas;
Stoji į universitetą.. Turi pakankamai laisvo laiko, pakankamai laisvo laiko domėtis verslu, tarpinis variantas tarp pirmų dviejų punktų. Karts nuo karto reikia nueiti į atsiskaitymus, bet nemaža dalis jų bus bent kažkiek susiję su verslumu (universitetas negali vesti nesąmoningų modulių, nes tiesiog negautų akreditacijos moduliui ar visai studijų programai). Gerai susipažinsi su savo kursiokais ir galėsi tinkamai nuspręsti, su kuriuo iš jų norėtum kartu vystyti verslą (galėsi nuspręsti tiek pagal asmeninį bendravimą, tiek pagal akademinius pasiekimus). Mokysiesi iš žmonių, kurie bent keletą metų domėjosi atitinkamu reikalu (mažėja tikimybė, kad užtaikysi ant šarlatano). Nebus didelio spaudimo užsidirbti pragyvenimui, nes vis dėlto, tu dar tik studentas.

Iš šitų trijų variantų, bent jau man susidaro įspūdis, kad geriausią verslą pradėti būtent studijuojant universitete. Visgi, būdamas studentu beveik nieko neturi, todėl neturi ir kuo rizikuoti. Va kai pradėsi normalų gyvenimą su darbu ir antra puse, tada rizika jau kur kas didesnė.
 
O be to, siūlyčiau kritiškai vertinti tų asmenų teiginius, kurie sako „universitete nieko neišmoksi“ (ir tuo labiau „universitetas neišmokys“), nes galimai:

arba jie nemėgsta studijų formatu, kur reikia ne tik mokytis, bet ir po to atsiskaityti (visada lengviau pažiūrėt kokį Youtube video ar perskaityti knygą ir save tikinti, kad „vsio, viską moku“);
arba studijų metu prastudentavo, todėl visus tuos 4 metus iššvaistė veltui ir iš tiesų nieko neišmoko;
arba žinių naudingumą matuoja tuo, kiek jas panaudojant uždirbo pinigų (jei užsiimi kokių šūdniekių perpardavinėjimu, tai realiai nei mokyklos baigti nereikia, nes ir pradinėse klasėse išmoksti, kad jei vienas šūdniekis kainuoja 2 €, tai 5 šūdniekiai kainuos 2 + 2 + 2 + 2 + 2 = 10 € [va , net daugybos nereikia!]);
arba jie iš tiesų pataikė ant nevykusio universiteto / studijų programos / dėstytojo(-ų).

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Nejuokink su tais savo universitetais... Va pasiimk „Verslas nuo nulio“ mokymus ir galėsi turėt savo verslą...
 
O jei rimtai, tai matau tris variantus kaip viskas galėtų vykti:

Po mokyklos iškart bandai kurti verslą. Daug laisvo laiko. Informacijos ieškai apgraibom: renki skirtingas užklausas į Google ir tikiesi, kad rasi vertingo turinio bei neužsirausi ant kokio šarlatano, kuris prikiš į galvą nesąmonių. Jei norėsi susirasti bendrininką, teks arba pasirinkti kažką iš mokyklos, kurią baigei, arba bandyt susipažinti su kažkuo nepažįstamu ir tikėtis, kad pirmas įspūdis bus teisingas ir po kažkiek laiko nepasirodys, kad tavo bendrininkas idiotas;
Po mokyklos tiesiai ieškotis darbo, o po darbo vystyti verslą. Tokiu atveju sumažėja spaudimas užsidirbti pinigų, bet lieka kur kas mažiau laiko užsiimti verslu, o ir po pilnos darbo dienos kažin ar labai norėsis kažką labai daryti ar mokytis. Dirbdamas įgausi šiek tiek patirties, galimai dalį jos galėsi pritaikyti versle. Taip pat geriau pažinsi bendradarbius, todėl ieškodamas bendrininkų jau kažkiek numanysi, ar kuris nors iš bendradarbių yra tinkamas pasirinkimas;
Stoji į universitetą.. Turi pakankamai laisvo laiko, pakankamai laisvo laiko domėtis verslu, tarpinis variantas tarp pirmų dviejų punktų. Karts nuo karto reikia nueiti į atsiskaitymus, bet nemaža dalis jų bus bent kažkiek susiję su verslumu (universitetas negali vesti nesąmoningų modulių, nes tiesiog negautų akreditacijos moduliui ar visai studijų programai). Gerai susipažinsi su savo kursiokais ir galėsi tinkamai nuspręsti, su kuriuo iš jų norėtum kartu vystyti verslą (galėsi nuspręsti tiek pagal asmeninį bendravimą, tiek pagal akademinius pasiekimus). Mokysiesi iš žmonių, kurie bent keletą metų domėjosi atitinkamu reikalu (mažėja tikimybė, kad užtaikysi ant šarlatano). Nebus didelio spaudimo užsidirbti pragyvenimui, nes vis dėlto, tu dar tik studentas.

Iš šitų trijų variantų, bent jau man susidaro įspūdis, kad geriausią verslą pradėti būtent studijuojant universitete. Visgi, būdamas studentu beveik nieko neturi, todėl neturi ir kuo rizikuoti. Va kai pradėsi normalų gyvenimą su darbu ir antra puse, tada rizika jau kur kas didesnė.
 
O be to, siūlyčiau kritiškai vertinti tų asmenų teiginius, kurie sako „universitete nieko neišmoksi“ (ir tuo labiau „universitetas neišmokys“), nes galimai:

arba jie nemėgsta studijų formatu, kur reikia ne tik mokytis, bet ir po to atsiskaityti (visada lengviau pažiūrėt kokį Youtube video ar perskaityti knygą ir save tikinti, kad „vsio, viską moku“);
arba studijų metu prastudentavo, todėl visus tuos 4 metus iššvaistė veltui ir iš tiesų nieko neišmoko;
arba žinių naudingumą matuoja tuo, kiek jas panaudojant uždirbo pinigų (jei užsiimi kokių šūdniekių perpardavinėjimu, tai realiai nei mokyklos baigti nereikia, nes ir pradinėse klasėse išmoksti, kad jei vienas šūdniekis kainuoja 2 €, tai 5 šūdniekiai kainuos 2 + 2 + 2 + 2 + 2 = 10 € [va , net daugybos nereikia!]);
arba jie iš tiesų pataikė ant nevykusio universiteto / studijų programos / dėstytojo(-ų).

Jis daugiau mažiau apibrėžia dark triad asmenybės bruožus: narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatiškumas.
 
Ir kas bjauriausia, kad šitie bruožai moteris traukia. Taigi labiau būsi aplipęs panomis, o ne kad nesuprastas. Tik ar moterų potraukis yra tinkamas indikatorius, kad su tavo asmenybe viskas tvarkoje? Vargu: Fatal Attraction: The Women Who Love Serial Killers.
 
Tik kad perskaičius Revolt pranešimą, man bent jau jis nesudaro gero įspūdžio. Man atrodo, kad jis jau per daug į tuos dark triad asmenybės bruožus įnikęs…
 

Pirmas dalykas, kad pornografija veikia kaip narkotikas (Revealed... how watching ###### really affects your BRAIN), todėl kai kurie yra kategoriškai nusistatę prieš pornografijos žiūrėjimą. Bet net jei ir viską atlieki be pornografijos, išeina, kad tą seksualinę energiją, kurią galėtum panaudoti merginoms kirkinti, išsvaistai veltui. O jei tai darai nuolat, galimai visai pranyksta noras kirkinti merginas.
 
Be to, teko skaityti istorijų, kaip žmonės susilaikę savaitę ar daugiau jaučiasi labiau savimi pasitikintys, pradeda pastebėti, kad merginos dažniau atkreipia į juos dėmesį (kas reiškia, kad arba jie patys tampa pastabesni jų aplinkoje esančioms merginoms, arba atitinkamai pakinta jų kūno kalba, kuri ir patraukia merginų dėmesį), ir apskritai geriau sekasi su merginomis.

Jis daugiau mažiau apibrėžia dark triad asmenybės bruožus: narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatiškumas.
 
Ir kas bjauriausia, kad šitie bruožai moteris traukia. Taigi labiau būsi aplipęs panomis, o ne kad nesuprastas. Tik ar moterų potraukis yra tinkamas indikatorius, kad su tavo asmenybe viskas tvarkoje? Vargu: Fatal Attraction: The Women Who Love Serial Killers.
 
Tik kad perskaičius Revolt pranešimą, man bent jau jis nesudaro gero įspūdžio. Man atrodo, kad jis jau per daug į tuos dark triad asmenybės bruožus įnikęs…
 

Pirmas dalykas, kad pornografija veikia kaip narkotikas (Revealed... how watching ###### really affects your BRAIN), todėl kai kurie yra kategoriškai nusistatę prieš pornografijos žiūrėjimą. Bet net jei ir viską atlieki be pornografijos, išeina, kad tą seksualinę energiją, kurią galėtum panaudoti merginoms kirkinti, išsvaistai veltui. O jei tai darai nuolat, galimai visai pranyksta noras kirkinti merginas.
 
Be to, teko skaityti istorijų, kaip žmonės susilaikę savaitę ar daugiau jaučiasi labiau savimi pasitikintys, pradeda pastebėti, kad merginos dažniau atkreipia į juos dėmesį (kas reiškia, kad arba jie patys tampa pastabesni jų aplinkoje esančioms merginoms, arba atitinkamai pakinta jų kūno kalba, kuri ir patraukia merginų dėmesį), ir apskritai geriau sekasi su merginomis.

Jis daugiau mažiau apibrėžia dark triad asmenybės bruožus: narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatiškumas.
 
Ir kas bjauriausia, kad šitie bruožai moteris traukia. Taigi labiau būsi aplipęs panomis, o ne kad nesuprastas. Tik ar moterų potraukis yra tinkamas indikatorius, kad su tavo asmenybe viskas tvarkoje? Vargu: Fatal Attraction: The Women Who Love Serial Killers.
 
Tik kad perskaičius Revolt pranešimą, man bent jau jis nesudaro gero įspūdžio. Man atrodo, kad jis jau per daug į tuos dark triad asmenybės bruožus įnikęs…
 

Pirmas dalykas, kad pornografija veikia kaip narkotikas (Revealed... how watching ###### really affects your BRAIN), todėl kai kurie yra kategoriškai nusistatę prieš pornografijos žiūrėjimą. Bet net jei ir viską atlieki be pornografijos, išeina, kad tą seksualinę energiją, kurią galėtum panaudoti merginoms kirkinti, išsvaistai veltui. O jei tai darai nuolat, galimai visai pranyksta noras kirkinti merginas.
 
Be to, teko skaityti istorijų, kaip žmonės susilaikę savaitę ar daugiau jaučiasi labiau savimi pasitikintys, pradeda pastebėti, kad merginos dažniau atkreipia į juos dėmesį (kas reiškia, kad arba jie patys tampa pastabesni jų aplinkoje esančioms merginoms, arba atitinkamai pakinta jų kūno kalba, kuri ir patraukia merginų dėmesį), ir apskritai geriau sekasi su merginomis.

Jis daugiau mažiau apibrėžia dark triad asmenybės bruožus: narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatiškumas.
 
Ir kas bjauriausia, kad šitie bruožai moteris traukia. Taigi labiau būsi aplipęs panomis, o ne kad nesuprastas. Tik ar moterų potraukis yra tinkamas indikatorius, kad su tavo asmenybe viskas tvarkoje? Vargu: Fatal Attraction: The Women Who Love Serial Killers.
 
Tik kad perskaičius Revolt pranešimą, man bent jau jis nesudaro gero įspūdžio. Man atrodo, kad jis jau per daug į tuos dark triad asmenybės bruožus įnikęs…
 

Pirmas dalykas, kad pornografija veikia kaip narkotikas (Revealed... how watching ###### really affects your BRAIN), todėl kai kurie yra kategoriškai nusistatę prieš pornografijos žiūrėjimą. Bet net jei ir viską atlieki be pornografijos, išeina, kad tą seksualinę energiją, kurią galėtum panaudoti merginoms kirkinti, išsvaistai veltui. O jei tai darai nuolat, galimai visai pranyksta noras kirkinti merginas.
 
Be to, teko skaityti istorijų, kaip žmonės susilaikę savaitę ar daugiau jaučiasi labiau savimi pasitikintys, pradeda pastebėti, kad merginos dažniau atkreipia į juos dėmesį (kas reiškia, kad arba jie patys tampa pastabesni jų aplinkoje esančioms merginoms, arba atitinkamai pakinta jų kūno kalba, kuri ir patraukia merginų dėmesį), ir apskritai geriau sekasi su merginomis.

Gali pabandyti turėdamas laisvo laiko įsitaisyti kur ramiai bei patogiai ir bandyti įsivaizduoti tuos socialinius atvejus, kurie rau sukelia nerimą. Tas nerimas gali būti iš dalies dėl to, kad bendravimas su nepažįstamaisiais tau yra vis dar neįprastas – turbūt viskas, kas neįprasta, iš pradžių yra baugu. Tai paaiškintų ir tavo tėvo atvejį, kad iš pradžių buvo problemų, bet vėliau jos pranyko. Kai daug kartų kartoji vis tą patį, smegenys tiesiog „atbunka“ ir nebejaučia tokio didelio poveikio.
 
Įsivaiduodamas tuos atvejus tu apgauni savo smegenis, lyg tas įsivaizduojamas dalykas įvyko iš tikrųjų (čia panašiai kai įsivaizduoji, kaip palaižai citriną ir pajauti rūgštumą ant liežuvio – smegenims ne itin gerai sekasi atskirti realius ir įsivaizduojamus dalykus). Taip gali „susitikti“ su daugybe nepažįstamų žmonių net neišeidamas iš savo namų.
 
Dar girdėjau tokį patarimą, kad nerimą padeda nuimti kai sakai sau, kad visas šis jausmas yra entuziazmas prieš kažką naujo (angl. excited, nežinau kaip lietuviškai geriau pasakyti). Šitai buvo patvirtinta tyrimais.
 
Dar daug kas sako, kad nuolat medituojant (kad ir 10-15 min. per dieną) tampa lengviau stresinėse situacijose išlikti ramiam.

Jeigu nepatinka maži ekranai, tai tuo labiau turėtum galvoti apie atskirą monitorių. Kad ir kokį didelį nešiojamąjį kompiuterį nusipirksi, jo ekranas vis tiek bus gerokai mažesnis už normalų 24 colių (ar didesnį) monitorių.
 
Aš nesakau, kad tą papildomą monitorių pirktum tam, kad nešiotumeis kartu su kompiuteriu. Tiesiog nusipirksi normalaus dydžio nešiojamą kompiuterį, kurį bus patogu pasiimti išeinant iš namų. Na, o kai grįši namo, ten stovės didžiulis monitorius, prie kurio prisijungsi savo kompiuterį ir galėsi dirbti kaip baltas žmogus.
 
Tau dabar lieka du pasirinkimai: arba vaikytis kažkokio didesnio ekrano, kuris vis tiek bus per mažas konfortiškam darbui, bet padarys kompiuterį mažiau portabilų, arba iš karto pasigalvoti apie atskirą monitorių, nusipirkti normalaus dydžio kompiuterį ir namuose dirbi su dviem ekranais (vietoj vienu per mažu).
 
Va kaip pas mane namuose yra, 15,6 + 24 coliai:
 

 
O darbe iš vis, 14 + 24 + 24 coliai:
 

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Vo, dabar jau ir po kelis trolius vienoj temoj galima rasti…

Vo, dabar jau ir po kelis trolius vienoj temoj galima rasti…

Vo, dabar jau ir po kelis trolius vienoj temoj galima rasti…

Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
 
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
 
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
 
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
 
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
 
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
 
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
 
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
 
------------------------
 
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...

Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
 
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
 
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
 
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
 
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
 
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
 
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
 
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
 
------------------------
 
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...

Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
 
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
 
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
 
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
 
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
 
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
 
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
 
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
 
------------------------
 
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...

Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
 
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
 
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
 
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
 
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
 
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
 
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
 
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
 
------------------------
 
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...

Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
 
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
 
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
 
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
 
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
 
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
 
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
 
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
 
------------------------
 
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...

Kai kurie iš čia esančių nemato toliau savo nosies. Algoritmų jokių galvoti nereikia, jeigu programini kokį web'ą ar kokius labai paprastus servisus, kur vienintėlė paskirtis yra paimti iš varotojo duomenis ir juos padėti į duombazę, o vėliau tuos pačius duomenis grąžinti surikiuotus ar pnš. pagražintus. Tačiau egzistuoja daugybė rimtų sričių, kur ne tik kad nėra paprasta sugalvoti algoritmą, bet tam tikrais atvejais niekam dar pasaulyje nepavyko sugalvoti pakankamai spartaus algoritmo, kad problema būtų galima panaudoti praktikškiems duomenų kiekiams (pvz. boolean satisfiability problema yra NP-pilna).
 
Taip pat reikėtų turėti omeny, kad ne kiekviena problema priklauso tam tikrai problemų klasei. Pavyzdžiui, internete galima nesunkiai rasti algoritmą, kaip surastį trumpiausią kelią grafe. Bet jei užduotus labiau specifinė, tarkim, padalinti matricą į N mažesnių matricų taip, kad skirtumas tarp matricos su mažiausia elementų suma ir matricos su didžiausia elementų suma būtų kuo mažesnis? Šito taip lengvai internete nerasi.
 
Galiausiai, vien tik sužinojus užduotį dažnai sunku pasakyti, kokiai proiblemų klasei ji priklauso. Pavyzdžiui, tokia užduotis:
turim daug nelygybių (be skaičių, vien tik kintamieji) xi < xj. Reikia iš jų padaryti vieną nelygybę xi < ... < xj < ... < xk taip, kad nei viena pradinė sąlyga nebūtų pažeista. Nesusipažinęs gali manyti, kad čia kažkas susiję su matematika ir nelygybių sprendimu, tačiau iš tikrųjų čia yra grafų teorijos uždavinys, sprendžiamas su topologinio rikiavimo algoritmu.
 
TL;DR: kiti čia sako, kad programavime matematikos nėra, kai jų programavimas apsiriboja mokėjimu panaudoti kokią nors programavimo kalbą, duomenų bazę ar karkasą. Čia tas pats, kas sakyti, kad matematikoj matematikos nėra, nes lankai antros klasės matematikos pamokas, kur viską gali susiskaičiuoti ant pirštų.

Susiveiki tuos 25 $ ir įkeli kelis žaidimus į Google Play Store. Jei sugebėsi tuos žaidimus šiek tiek išpopuliarinti, tai kažkiek pinigų galėsi susirinkti iš reklamos. Gal tiek ir užteks, kad atidėtum norus ieškotis darbo, o leistum laiką savarankiškai kurdamas žaidimus.
 
Na, o jei tie žaidimai bus gražiai padaryti (t. y. atrodys pakankamai profesionaliai), tai turėsi stiprų kozirį ieškantis darbo.