mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
Šiandien žiūrint žinias ir klausant reportažą apie kai kurių veikėjų pasiūlymą dar labiau riboti alkoholio prekybos laiką prisiminiau jau gan seną idėją.
Siūlau sukurti politinių iniciatyvų registravimo sistemėlę, kurioje būtu registruojami politikų ir kitų viešų asmenų pareiškimai, iniciatyvos, pažadai, komentarai, kurie susilaukia didesnio visuomenės atgarsio.
Nežinau, kaip jums, bet man pačiam tikrai būtų įdomu pasižiūrėti į tokių pareiškimų istoriją, pasifiltruoti pagal jų autorius, laikotarpį ir pan. Juk netrūksta atveju kai vieną diena sakoma vienaip, kitą dieną jau kitaip. Taip pat šiek tiek juokinga kai visokių pasiūlymų pasipila būtent prieš rinkimus :)
Esmė, kad tai turėtų būti ne kažkoks ypatingai rimtas webas, kuriame būtų registruojami teisės aktų pakeitimai, balsavimo statistika (tam yra seimas.lt) ar kritika jų autoriams dėl tokios jų nuomonės. Kalbu labiau apie FUN pobūdžio webą, kuriame būtų registruojami pasisakymai spaudoje ir viešojoje erdvėje, kur būtų galima stebėti nuomonių kaitą ar tęstinumą. Tai labiau socialinis projektas.
Baziniam funkcionalumui užtektų fiksuoti šią info:
autorius data sritis (švietimas, ekonomika, etc) iniciatyva, citata ar pareiškimas nuorodą į šaltinį (straipsnis, įrašas, postas facebook'e, etc)
Na ir žinoma, turėtų būti galimybė šią info patogiai peržiūrėti, naudojant filtrus, laiko grafiką ir pan.
Įdomi jūsų nuomonė, ar toks projektas turėtų ateitį? O gal jau kažkas buvo darytą, tik aš praleidau pro akis? :)
P.S. Jei kas nors nuspręstų tokią idėją vystyti - prašom. Kažkiek laiko tam galėčiau skirti ir aš, jei tik tokia pagalba būtų reikalinga.
Update: Paprastas pavyzdys kategorijoje #PVM
2016 vasario 8 Kęstutis Daukšys "Būtiniausiams maisto produktams turi būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas"
2016 kovo 17 Algirdas Butkevičius "Mano pozicija būtų tokia – vis dėlto mažinti bendrą PVM tarifą apskritai, negaliu pasakyti kiek, tai priklausytų nuo mokesčių surinkimo"
2016 kovo 18 Bronius Bradauskas "Reikia taikyti lengvatinį 5 procentų dydžio PVM tarifą šviežiai atšaldytai mėsai ir tvenkiniuose išaugintai žuviai"
2016 kovo 18 Algirdas Butkevičius "PVM lengvata gali būti svarstoma tik šviežiai ir atšaldytai mėsai"
2016 kovo 18 Andrius Kubilius "Būtų galima rimtai pasvarstyti sugrąžinti tokį PVM dydį, koks buvo prieš sunkmetį"
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
Matau, "nepastebėjai" mano prašymo. Tai nukenskimu tave mėnesiui.
Visiems "panašiai mąstantiems" - administracija visados atsižvelgs į jūsų konstruktyvią kritiką su įrodymais/pavyzdžiais, o ne "seime vagys", "administracija parsidavus".
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
Prieš 12 min. (#17) Nori taikos? Ruoškis karui! Vardas:Marius Miestas:Mažeikiai
Skambi fraze nemastanciam protui gali pasirodyt teisinga. Manau kad reiketu ruosti zmones taikiam gyvenimui o ne kurti ir disponuoti ginklus bene ''Taikos labui'' Ateityje zmonems istrins situs amzius is istorijos jiems bus geda atsiminti siuos laikus!!!
Drag3 gerbiu nuomone ir visiskai pritariu. As daug dalyku naudingu isgirdau is Zako Fresko jis visa tai puikiai supranta ir bando perteikti zmonems jis yra viska apskaiciaves koks galetu buti pasaulis. Visiems patariu paklausyti Zako Fresko:
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
mano nuomone, karas atnesa tik bada skurda ir nesantaika, ta valiuta kuri yra panaudojama karo tikslams,ir as kalbu apie viso pasaulio islaidas karui, tie trilijonai.. geriau butu naudojami ne nepykantai ir kerstuj seti, o taikai ir gerovei palaikyti, pagalvokime apie tiek daug perkamosios galios tiek valiutos yra isleidiama bereiksmias dalykam bombom, naujiems ginklam, kareiviams,ir panasiai, o dabar susimastykite ka tiek daug perkamosios galios galetu padaryti jai butu skleidziama taikioji propaganda kiek zmoniu galima butu itraukti sakyti ikvepiancias kalbas, daryti taikios propagandos plakatus, panasius, i ( saugokime vieni kitus saugokime pasauli) geris butu matomas visur zemeje tad daugybe milijonu zmoniu pasaulije net nematytu tikslo eiti ir buti patrankos mesa.
-karas yra naudingas saliai kuri tieke prekes salims kurios kariauja tai kelia ju ekonomikas tad karas yra naudingas ju ekonomikai, tik is vienos perspektyvos..
dar toks pamastymas jai ta zaliava kuri yra panaudota karui kurti ir pletoti, butu panaudajama naujai infraskturai atsatyti kiek butu imanoma padaryti geru dalyku?
Geriausia yra apibrėžti savo tikslą vienu ar keliais trumpais žodžiais, tarkim "įkursiu verslą", tada išskirti daugiau mažesnių žingsnių. Tarkim: Sausį padarysių rinkos tyrimą, vasarį užsakysiu/padarysiu tinklapį, veliau dokumentaciją, tiekiejų paieška, klientų paieška ir t.t
Sveiki, Neseniai teko daryti darbeli apie Uzdarosios Akcines Bendroves steigima, kadangi tai gana aktuali tema, ir sis steigimas yra gana painus, nusprendziau patalpinti visus zingsnius, kuriuos reikia atlikti registrujant:
UAB Steigimas
Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius - steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.
UAB registravimas
Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį ir įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Taigi žingsniai koks maždaug turėtų būti eiliškumas: 1. Pirmiausia bendrovės steigėjai turi sudaryti steigimo sutartį.(Pvz.: Steigimo sutartis). Sudarę steigimo sutartį ją būtina pristatyti notarui, kad šį dokumentą patikrintų ar jis teisiškai tvarkingas ir jį patvirtintų; 2. Po to su šia steigimo sutartimi reikia eiti į banką ir atsidaryti bendrovės kaupiamąją sąskaitą, kurioje bus kaupiamas pradinis kapitalas; 3. Tadai visi būsimi akcininkai turi įnešti savo dalį pinigų į kaupiamąją sąskaitą ir pasidaryti banko pažymą apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus; 4. Susigalvoti UAB pavadinimą ir jį užregistruoti Valstybiniame Patentų Biure. 5. Tada atlikus šiuos žingsnius reikia parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus: • Prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1); • Paruošti įstatus(3 egzemplioriai; Pvz.: UAB istatai); • Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas. • Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedas; • Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas. • Dokumentas, patvirtinantis, kad akcinės bendrovės akcijos yra registruotos Vertybinių popierių komisijoje. • Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus • Kai kuriuos dokumentus, jei reikalauja Lietuvos valstybės įstatymai: a) Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo. b ) Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu jis turi būti išduodamas Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. c) Turto vertinimo ataskaita, jeigu steigėjas akcijas iš dalies apmoka nepiniginiu įnašu. d) Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą. e) Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas. f) Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir akcinę bendrovę įregistruoti galima.
Užpildžius visus reikiamus dokumentus, reikia eiti pas notarą, kad visus dokumentus patikrintų ar jie teisiškai yra tvarkingi ir kad tuos dokumentus patvirtintų. Notarui patvirtinus visus dokumentus, su jais reikia eiti į Registrų centrą. Be šių dokumentų, Registrų centre steigėjai privalo užpildyti dar šias formas: • Vienasmenio valdymo organo formą(JAR-V-OV); • Taisykles, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu(JAR-T); • Asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdžio(JAR-PP) Pateikius kvituką, kad sumokėta suma už UAB registravimą, jusų bendrovė yra įregistruojama. Kol įmonė bus įregistruota reikia laukti maždaug savaitę. Iš Registrų centro gavus įmonės pažymejimą, reikia eiti į antspaudus gaminančią firmą ir pasigaminti savo bendrovės antspaudą. Kai antspaudas jau irgi pagamintas, tada su visais registravimo dokumentais ir su antspaudu reikia eiti į banką ir ten savo einamąją, sąskaitą kurioje yra pradinis kapitalas reikia pakeisti į bendrovės kaupiamąją. Tada įmonė yra įregistruota ir jau gali pradėti savo veiklą.
Be pradinio kapitalo, dar jums reikės sumokėti šias sumas registravimo paslaugas: • Firmos pavadinimo užregistravimas – 80LT; • Firmos pavadinimo patikrinimas ar tokio nėra duomenų bazėje – 40LT; • Notaro paslaugos – 350-450LT; • Mokestis registrų centrui – 120LT; • Antspaudo darymas – 60-90LT.
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
ĮVADAS
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
BENDRAI
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
NUO KO PRADĖTI?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
STRUKTŪRA
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
1. ĮŽANGA 2. DĖSTYMAS - I teiginys, DĖSTYMAS - II teiginys DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą) 3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą.... KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip taip padaryti? 1. Aiški, logiška struktūra 2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas) 3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Kaip atrodo įžangos struktūra? Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį) http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip: "Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę? ---------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS? TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui. ------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
I VARIANTAS
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
II VARIANTAS:
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - .... -Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog... -Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
DAR KELI PATARIMAI:
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
IR PABAIGAI...
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!
As net neabejoju, jeigu Lietuvoje butu panasi geografine ir geopolitine padetis, neturetumem salia tu barbarisku imperiju, tai as garantuoju, Sveicarija tebutu eiline salis, o Lietuva butu labiau pazengusi. Kodel taip sakau, todel, kad tokius stebuklus sukuria patys zmones, del susidarusiu palankiu ivykiu per daugeli metu. O ka jie sukurs turedami palankias aplinkybes, tai jau priklauso nuo tautos bruozu. Musu bruozai pakankamai geri ir per paskutinis simta metu, mes butumem sukure viska ir daugiau, nei ka turi dabartines turtingiausios ir pazangiausios valstybes. Cia net nera ka kalbeti, mes sukurem tanka, Smetonos laikais musu aviacija buvo tarp pirmaujanciu pasaulyje, musu proteviai net konstitucija Amerikai rase. Musu kalba seniausia Europoje. Svarbiausia, kad mes viska islaikeme iki pat siol, nors laisves neturejom simtus metu ir viskas tiesiog atsikuria. Buvom geriausi kovotojai, dabar sporte ta rodom, turim net siais laikais stipriausia pasaulio zmogu, turim geriausia pasaulio lektuvu pilota, neprasti ir musu diplomatai ar verslininkai, kurie zinoma yra islaike lietuvybe ir turi garbe.
O jeigu kalbeti apie Sveicarijos isskirtinuma, apie jos neutraliteta, tai yra isskirtinis atvejis, tokiu valstybiu tegali egzistuoti vienetai. Kitaip sakant, isimtis patvirtina taisykle ar kaip ten sako. Beje, nepamineta is tos pacios vikipedijos, kad per antra pasaulini Sveicarija isdave savo neutraluma ir tieke ginklus Hitleriui. Va tau ir nuosaiki, neutrali valstybe. Tokiai Lietuvia tapti neutraliai ir zmonem atiduoti visa valdzia 4 ar kiek ten kartu per metus, nu cia butu visiskas absurdas ir konkreti savizudybe. Po tokios reformos tauta isnyktu turbut po 10 metu :]]
Viskas priklauso nuo bendro zmoniu mastymo. Duok rusui veikimo laisve, sukurs sovietu sajunga, nuskris i kosmosa, kartu prades kukuruzus auginti ten kur jie neauga ir numarins zmones badu, padarys taip, kad melzeja ir darbininkas prie konvejerio gaus didesne alga, nei inzinierius ir aisku uzters puse savo teritorijos, bei isvogs viska ka tik gali patys is saves del paciu kvailumo. Duok svedui veikimo laisve, sukurs ekonomika pagal kapitalizma ir viska pavers i klestinti socializma ir moteris sulygins su vyrais. Duok cigonui laisve, tai issibarstys po visa pasauli ir suks savo makles. Duok italui laisve, tas sukurs alfa romeo ir is to dar pinigu uzdirbs, bet nesugebes net nuo savo kiemo siuksliu issivezti, nes matai mafija streikia surenge ir neveza siuksliu.
O ka lietuviai, net neturi nei vieno specialisto, kuris kaska nusimanytu apie bankus ir apie tas neutralias salis, kuriose plaunami viso pasaulio pinigai, Sveicarija, Kaimanu salos, Gibraltarai visokie ir t.t. Tai ka kalbeti? Mes tik keliames is pelenu. Gera zinia ta, kad mes turim viska, kad uzaugtume iki pagarbos vertos valstybes.
Man apskritai idomesne salis dabar yra Islandija, kur ten valdymo forma dar idomesne, kur irgi zmones paeme tiesiogiai valdzia ir kiekvienas zmogus yra atsakingas uz istatymu. Jau primirses kaip ten kas, bet po bankroto jiems puikiai sekasi, nes kaip jau sakiau, jeigu eilinis zmogus ne tupas, kaip lietuvis, tai valstybe visuomet gerai gyvens. Jeigu tupas, tuomet uz ta tupa turi sprendimus priimti valdzia. Viskas paprasta. Pvz rusai ant tiek tupi, kad jiems viskas atsibodo ir valdzia perdave vienam zmogui. Rusai net nenori teisingos ziniasklaidos, jiems daug maloniau matyti zinias, kuriose jie nuolat teisus. Arabai irgi, arba vienas diktatorius arba daug valdziu su daug kalasnikovu.
drag3 gavo reakciją nuo Fresko Ar reikalinga Armija ir Karas?
drag3 sureagavo į bi0dileet Idėja: politinių iniciatyvų registras
drag3 gavo reakciją nuo radianas Rinkodara be rinkodaros