brain5ide

O! Pinigų faktorius visiškai pamirštas buvo! Labai geras pastebėjimas, mat pakeliui uždirbant daug geriau bus su motyvacija. Bet dėl C# didesnių pinigų šiek tiek pataisysiu. C# programuotojai, dirbantys kompanijoms uždirba daugiau nei PHP programuotojai dirbantys kompanijoms. Tačiau, jei planuoji dirbt sau, o ne užsiiminėt programavimo paslaugomis, C# galima mest į šiukšlinę. Niekas nerašo programų su C# sau. Jei rinksies C#, tai programavimo kalba bus pati mažiausia Tavo bėda. Daug didesnė bėda bus visokios business intelligence, enterprise resource planning ir panašios sistemos, kurias Tau t

Atsikratyt daiktų ir mano svajonė. Karts nuo karto žvėriškai apsivalau. Išmetu dar visai gerus, bet nenaudojamus daiktus. Aišku, galbūt būtų geriau išmokt juos realizuot už pinigus. Šiaip reiktų atskirt kaupimą, nuo kolekcionavimo. Kolekcionavimas - malonumui visai gerai. Ir dvasiai netrukdo. Tik kolekcionavimas vyksta kažkaip struktūrizuotai. Visi daiktai yra kažkokio vieno tipo, turi jiems paskirtą lokaciją. Ir ne sumesti krūvoje/dėžėje/spintoje/kambario kampe, o prie kiekvieno gali prieiti nepajudindamas kitų. Pvz. monetų albumas. Tuo tarpu kaupimas - tai daiktų kaupimas su mintim "gal prir

Vienareikšmiškai python. http://www.learnpythonthehardway.org/ Python apima pascal paprastumą, tačiau leidžia lipdyt web'ą su django, CRM su OpenERP, tinklo protokolus, mulithreadingą ir daug kitų dalykų keičiant tik kelias eilutes, tačiau neįpareigoja naudot griozdiškų struktūrų, kaip Java(antijavinis fanatikas esu, nors univeras, o po to droidas liepė ir ją krapštyt). O šiaip visko zen būsena ir minimalizmas yra C. Be nieko. Be ++, be objektų. Paprasta C, su standartiniu stdlib ir galbūt posix funkcijom. Veiks ant bet ko, su bet kuo. Tik čia užsiknisi su pointeriais ir memory management

Sorry, nelabai supratau. Ką siūlyt ir ką išaiškint?

O paprasčiausia Maslow žmogaus poreikių piramidė neatsos tų knygų? http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/60/Maslow%27s_Hierarchy_of_Needs.svg/500px-Maslow%27s_Hierarchy_of_Needs.svg.png

Jo! Kodėl aš šitos nepaminėjau? Dale Carnegie padarė milžinišką darbą. Ėmė interviu iš įvairių aukščiausiose vietose esančių žmonių ir berods 25 metus sistemino tą medžiagą, kol išleido tokią knygą. Kai pamačiau knygyne - šokinėjau tartum mažas vaikas ir išleidau paskutinius stipendijos likučius. Mažų mažiausiai parodys, kad populiarioji psichologijas nėra visai blogai, kaip galima pagalvoti jei klausysi kai kurių intelektualų.

Atrandi tikrąjį gyvenimą? Čia labai slidus reikalas. Matai, tokio dalyko, kaip tikrasis gyvenimas nėra. Tau pasisekė būti gyvenimo laikotarpyje, kuriame Tavo suvokimas sutampa su realybės burbulu, esančiu aplink Tave. Tačiau tai, kad jie sutampa yra atsitiktinumas. Kai jie išsiskirs - gali pasidaryti sunkoka. Kaip ir kiti sakė - siūlyčiau analizuoti. Pradėk rašyti dienoraštį su savo mintimis. Kad galėtum po trijų mėnesių pasižiūrėti į dabartinį save. Pradžioje bus sunku, nes pats savo minčių užrašymas yra sunkus reikalas. Tada po kurio laiko galėsi matyti save, kaip matai kitus forumo gyven

Ok, atsiprašau, kad netinkamai pasirinkau sakinio formuluotę. Bet darydamas tokias lengvai automatizuojamas užduotis aš greitai išsijuniu ir palieku jų darymą autopilotui. Lavinant dėmesį autopilotas kaip tik nepageidaujamas.

Bent jau aš greitai persijungčiau į automatinį režimą. Akys su rankom rinktų degtukus, o mąstyčiau apie kokį būdą užkariaut pasaulį. FAIL.

Dėmesingumas ir dėmesio išlaikymas - du skirtingi dalykai. Žaidimas Counter Strike pagerins reakcijos laiką, ir galbūt dėmesingumą. Tačiau nepagerins dėmesio išlaikymo. Dabar apie dėmesio lavinimą: 1. Knygų skaitymas. Ne straipsnių, ne poros puslapių rašliavėlių, bet ilgesnių knygų skaitymas. Skaitant po tų pačių poros ar šiek tiek daugiau puslapių galbūt pastebėsi, kaip Tavo protas nukrypsta ir apmąstinėji ką nors. Po to žiūri - skyriaus pabaiga, o iš jo beveik nieko neprisimeni. Čia dėmesio riboms naudoji paprasčiausią vedimą pirštu paskui skaitomą žodį. Smegenys dar nuo medžioklės laikų p

Aš truputį priekabus pabūsiu, nes nežinant čia galima susiklaidinti. Pats nežinodamas buvau dėl panašių neaiškumų porai dienų atidėjęs bėgiojimo pradžią, kol neišsiaiškinau, kame reikalas. Tai visų pirma, ne kraujospūdis(kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles) matuotinas, o pulsas. T.y. širdies dūžiai per minutę. Ir skaičius 120 yra panašus į idealų būtent kraujospūdžiui. Maksimalaus pulso matavimo sistemų yra daugoka, tačiau daugmaž visose jis būna netoli 200 ribos. Pvz. pagal vieną sistemą maksimalus pasiskaičiuoja taip: 220 - amžius. Na va, ir orientuojiesi tarp 60% ir 80% nuo šito, t.y. 120