Pereiti prie turinio

Kernius

VIP nariai
  • Pranešimai

    4.770
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    166
  • Atsiliepimai

    0%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Kaunietis27 7 marketingo principai   
    Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
     
    Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
     
  2. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Anarchija Kaip išmokti anglų kalbos - arba tiesiog prasilaužti   
    Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

    Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

    Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
     
    Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
     
    Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
     
    Žodyno plėtimas
    Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
     
    Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
     
    Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
     
    - Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
     
    Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
     
    - Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
     
    Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
     
    Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
     
    Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
     
    Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
     
    Išgirsti ir suprasti: video
    Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
     
    Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
     
    Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
     
    Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
     
    Išgirsti ir suprasti: audio
    Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
     
    Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
     
    Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
     
    Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
     
    Pabaigai
    Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
     
    Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
  3. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Anarchija Kaip išmokti anglų kalbos - arba tiesiog prasilaužti   
    Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

    Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

    Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
     
    Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
     
    Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
     
    Žodyno plėtimas
    Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
     
    Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
     
    Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
     
    - Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
     
    Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
     
    - Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
     
    Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
     
    Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
     
    Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
     
    Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
     
    Išgirsti ir suprasti: video
    Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
     
    Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
     
    Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
     
    Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
     
    Išgirsti ir suprasti: audio
    Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
     
    Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
     
    Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
     
    Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
     
    Pabaigai
    Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
     
    Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
  4. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Anarchija Kaip išmokti anglų kalbos - arba tiesiog prasilaužti   
    Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

    Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

    Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
     
    Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
     
    Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
     
    Žodyno plėtimas
    Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
     
    Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
     
    Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
     
    - Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
     
    Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
     
    - Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
     
    Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
     
    Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
     
    Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
     
    Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
     
    Išgirsti ir suprasti: video
    Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
     
    Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
     
    Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
     
    Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
     
    Išgirsti ir suprasti: audio
    Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
     
    Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
     
    Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
     
    Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
     
    Pabaigai
    Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
     
    Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
  5. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo baxton Vaikai, nevokit.   
    Ei, kas yra jūsų galvose, kai užsiregistruojate čia tikėdamiesi ką nors apgauti? Ar manote, kad iš tų apgailėtinų smulkių apgavysčių milijonus susikrausite ir visą gyvenimą taip pragyvensite?
     
    O kas bus, kai užaugsite ir po kelių metų norėsite susirasti normalų darbą? Kiekvienas galimas darbdavys pirmiausia įves tavo vardą į Google - ir vargu, ar ką nors dar po to iš jo išgirsi, - kaip neišgirs nei Marius, nei Simas, nei Irmantas.
     
    Ar suvokiate, kad apie jūsų esamą "darbo patirtį" informacija geriau prieinama nei jūsų Facebook anketos? Ir tai niekur nedings - nei po metų, nei po dviejų.
     
    Įsivaizduok, kad tau jau 30 ar 40, neradęs darbo susikūrei savo (legalų) verslą ir ieškai verslo partnerių. Jie taip pat įves tavo vardą į Google. Spėk, koks bus pirmas žodis, kurį jie pamatys šalia tavo vardo ir pavardės? "Vagis". Manai, kas nors dar gaiš nors minutę domėtis, kada tai buvo? Aš tikrai negaiščiau. Vagis yra vagis - tai etiketė visam gyvenimui.
     
    Tad nevokit, vaikai. Neverta.
     
    Geriau nusipirkit gerą knygą apie verslą, programavimą ar bet kokia kita praktiška tema - ir pradėkit mąstyti, kaip patiems kažką sukurti. Sukurti, o ne griauti.
  6. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Anarchija Kaip išmokti anglų kalbos - arba tiesiog prasilaužti   
    Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

    Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

    Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
     
    Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
     
    Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
     
    Žodyno plėtimas
    Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
     
    Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
     
    Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
     
    - Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
     
    Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
     
    - Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
     
    Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
     
    Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
     
    Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
     
    Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
     
    Išgirsti ir suprasti: video
    Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
     
    Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
     
    Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
     
    Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
     
    Išgirsti ir suprasti: audio
    Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
     
    Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
     
    Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
     
    Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
     
    Pabaigai
    Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
     
    Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
  7. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Kaunietis27 7 marketingo principai   
    Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
     
    Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
     
  8. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Kaunietis27 7 marketingo principai   
    Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
     
    Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
     
  9. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo gabuccia Kaip pasiruošti VBE (gidas)   
    Redaguota: šis straipsnis buvo ne kartą papildytas ir redaguotas. Naujausia jo versija: http://kernius.net/k...inams-vbe-gidas
  10. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Anarchija Kaip išmokti anglų kalbos - arba tiesiog prasilaužti   
    Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

    Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

    Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
     
    Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
     
    Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
     
    Žodyno plėtimas
    Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
     
    Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
     
    Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
     
    - Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
     
    Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
     
    - Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
     
    Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
     
    Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
     
    Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
     
    Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
     
    Išgirsti ir suprasti: video
    Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
     
    Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
     
    Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
     
    Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
     
    Išgirsti ir suprasti: audio
    Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
     
    Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
     
    Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
     
    Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
     
    Pabaigai
    Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
     
    Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
  11. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Anarchija Kaip išmokti anglų kalbos - arba tiesiog prasilaužti   
    Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

    Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

    Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
     
    Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
     
    Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
     
    Žodyno plėtimas
    Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
     
    Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
     
    Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
     
    - Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
     
    Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
     
    - Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
     
    Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
     
    Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
     
    Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
     
    Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
     
    Išgirsti ir suprasti: video
    Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
     
    Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
     
    Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
     
    Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
     
    Išgirsti ir suprasti: audio
    Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
     
    Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
     
    Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
     
    Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
     
    Pabaigai
    Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
     
    Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
  12. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Loganas Galvojantiems apie emigraciją - vertingas straipsnis   
    O kodėl būtinai kam nors dirbti? Kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje įsitikinę, kad turi rasti kitą žmogų, kuriam galėtų parduoti savo laiką? O jei neranda - tai bloga šalis. Kas trukdo susikurti sau darbo vietą patiems? Lietuvoje vienas žmogus iš šimto turi savo verslą, o yra šalių, kur sau vadovauja kas penktas. Jei tu esi pakankamai protingas, kad tave norėtų kas nors įdarbinti daugiau nei fiziniam darbui, tai turėtum būti pakankamai protingas, jog pats atrastum nišų ir galimybių. Dėl tokių "duokite man darbo arba aš išvykstu" darbo vietų ir nėra - nes visi tik jų laukia, o patys nieko nekuria.
     
    Geras straipsnis šia tema: Menkas verslumas atsilieps šalies ūkiui
     
    Paprasčiausias verslumo pavyzdys: http://manomeistras....ie-mano-meistra
  13. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Loganas Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Labai gera idėja. Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai tai Uždarbis.lt yra aktualu. Pvz., tokios įmonės kaip Hostinger jau seniai čia palaiko savo oficialias paskyras. Jeigu būtų aiškus procesas, galbūt jų ateityje gerokai padaugėtų.
     
    Čia net būtų galima išnaudoti tą pačią Tapatybės patvirtinimo sistemą – tiesiog užtektų pasitvirtinti ne kaip fiziniam, o kaip juridiniam asmeniui, kad įmonės pavadinimas būtų rodomas prie slapyvardžio.
  14. Patinka
    Kernius sureagavo į Frankenstein Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Mano klausimas, ką tokioje nerimtoje vietoje veikia toks rimtas asmuo kaip tu?
     
     
    Turbut nepakentu "verified badge" oficialioms paskyroms. Apskritai turbut nebutu bloga mintis leisti verslo paskyras, kurias galetu valdyti verslu atsovai.
  15. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo biz Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Man sunku vertinti, kiek tai realu, o kiek ne, bet jeigu VMI jau konsultuoja Facebook vartotojus per AŽ, labai nenustebčiau jų oficialią paskyrą kada nors išvydęs ir Uždarbis.lt.
  16. Patinka
    Kernius sureagavo į ovsas1 Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    PM parašius atrašo ir pakonsultuoja.
  17. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo Ignas Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Tikrai geras argumentas. Nebuvau atkreipęs dėmesio į jų pastarųjų metų investicijas. Mano visa patirtis su VMI – be galo painūs jų paieškos rezultatai per Google. Tikriausiai, jeigu visi lengvai gautų atsakymus nuėję į VMI.lt, niekas jokių klausimų neuždavinėtų Uždarbis.lt.
     
     
    Atrodo, tą patį buvo galima pasakyti ir apie ePolicija.lt dar vos prieš kelis mėnesius. Bet štai – šiandien jie jau "patruliuoja" Facebook'e.
     
     
    Nežinau, kaip dėl konsultacijų, bet akivaizdu, kad VMI jau turi darbuotojus atsakingus už komunikaciją socialiniuose tinkluose:
     
    https://facebook.com/Valstybinemokesciuinspekcija/
  18. Patinka
    Kernius sureagavo į Ignas Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Siūlyčiau tartis su VMI, kad skirtu bent dalį 1 darbuotojo etato (užtektu poros valandų per dieną), kuris atsakinėtu į mokestinius uždarbio narių klausimus. Manau taip galima pakelti forumo kokybę, ypač verslo kūrimo skiltyje. Jei policija sėdi facebooke, tai kodėl VMI negali sėdėti uždarbyje
  19. Patinka
    Kernius sureagavo į Mindeg Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Sveikinu naująjį projekto savininką - Mantą ir noriu palinkėti didžiausios sėkmės vystant šį projektą ir sveikinu naująją (papildytą) komandą, kuri manau vykdys atitinkamus ir pagal taisykles nurodytus veiksmus.
     
    Apibendrinant kitų žmonių įžvalgas, taip pat noriu pasisakyti. Didžioji dalis džiaugiasi, jog bus naujas dizainas, kita sako tai nelabai pagyvyns ar suteiks didelio funkcionalumo - taip, su šiom nuomonėm visiškai sutinku, jog naujas dizainas tikrai gražu bus ir noriu pridurti, jog pradžiai manau tikrai reikėtų gražesnio forumo dizaino, o vėliau visą funkcionalumą.
     
    Sekantis dalykas, kaip Kernius sakė, jis tikisi kad ateityje būtų patvirtinama tapatybė per elektroninius valdžios vartus, kurios nauda būtų, tiek nemokamai pasitvirtinti savo tapatybę, užtikrinant gražų ir teisingą bendradarbiavimą abejų šalių sutarčiai, tiek užblokuotų narių patvirtinimą.
     
    Kitas dalykas, visiškai sutinku su aukciono, parduodamų projektų, konkursų ir kitų tipų temų idėjomis kaip: papildomi privalomi laukai, kurių pagalbą bus galima sužinoti detalesnę ir svarbiausia informacija, taip mažinant nereikalingus pokalbius, taip pat dėl aukciono, jog žmogus paskelbęs aukcioną, po tam tikro laiko išsijungs tema(bus užrakinta) ir paskutinis daugiausiai pastatęs pinigų, gaus automatizuota žinute kaip ir aukciono kūrėjas bei kitos panašios idėjos.
     
    Kalbant iš mano pusės idėjas, tai norėtųsi sumažinti senesnio forumo dizainą ir padidinti funkcionalumą, kaip nereikalingi [/img] tagai ir panašūs dalykai, kurie priveda prie senesnių metų forumus (jei teisingai pasakiau, jei ne atsiprašau)
     
    Taip pat ateičiai gal paskirti atitinkamą žmogų, gal net ir pačia forumo vyriausią administratorę Renata, kuri atsakytų į gyvas žinutes pačiame forume, ne PM, o pats funkcionalumas kai būna apačioje mygtukas pradėti gyvą pokalbį, taip gal parodyti nuo kelintos iki kelintos valandos dirbama ir jei žmogus nedirba, galima parašyti el. pašto žinutę.
     
    Visiškai pritariu Manto idėjai, jog žmogaus profilyje bus galima matyti Telegram ar kitokio tipo paskyros username(numerį) taip mažiau teršiant forumo asmenines žinutes ir pratęsiant pokalbį kitur, ši idėja manau tikrai naudinga būtų, nes dažnai pats susiduriu jog tenka pratęsti žinutę el. paštu
     
    Ir viena iš paskutinių idėjų ,manau - kažkas minėjo jog nusipirkus ar premium narystę ar ką nors kitą, atsidarytų kitos skiltys, svarbiausios skiltys taip pat galbūt tie žmonės turėtų didesnę galimybę kuriant darbo skelbimus ir panašiai, šią idėją reikėtų tikrai papildyti plačiau.
     
    Visiškai pritariu dėl vienos forumo sistemos - stepsai, kurių pagalba bus išmokstama vieno ar kito dalyko.
     
    Paskutinė idėja, kuri šovė, tai jog galbūt ateity žmogus galėtų susikurti CV skirtas pačiam uždarbis.lt forumui, kurią niekas nemato tik išsiuntius nariui, ji atsidaroma tam nariui, ši idėja gal truputį sumažintų darbo skelbimus ir panašiai.
     
    Tai tokia mano subjektyvi nuomonė.
  20. Patinka
    Kernius sureagavo į digital Netrukus pradėsime Uždarbis.lt atnaujinimo darbus   
    Sveiki, uždarbiečiai!
     
    Informuojuoju, kad nuo penktadienio (04.09) 22 val. iki pirmadienio (04.11) 9 val. bus vykdomi pirmieji atnaujinimo darbai.
     
    Vykdant atnaujinimą forumas veiks „read-only“ režime – negalėsite kurti temų, rašyti pranešimų, redaguoti profilių, siųsti asmeninių žinučių ir pan.
     
    Pirmadienį išvysite naująją versiją. Kad ir kaip norėčiau tikėti, kad klaidų nebus - jų greičiausiai bus. Todėl kurį laiką forume veiks “Pranešti apie klaidą” modulis, jo pagalba keliais paspaudimais galėsite pranešti apie rastą klaidą.
     
    Po perkėlimo kelias dienas pilnai neveiks paieškos ir veiklos srauto funkcijos. Taip pat dalis pranešimų nebus suformatuoti iki galo. Pvz.: vietoje paryškinto teksto matysime [b ]tekstas[ /b], vietoje paveikslėlio matysime nuoroda[ /img]. Visa tai bus sutvarkyta per porą dienų ir apie tai pranešti nereikia.
     
    Visus vykstančius aukcionus rekomenduoju baigti iki penktadienio 22 val. Jei aukciono baigti nenorite - naujoje versijoje galėsite jį pratęsti.
     
    Esant reikalui, visą svarbią informaciją apie atnaujinimą pateiksiu šioje temoje.
     
    Jei apie artėjančius pokyčius nieko negirdėjote, kviečiu pasiskaityti šioje temoje.
     
    Atsiprašau už visus nepatogumus, kuriuos Jums gali sukelti atnaujinimo darbai.
  21. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo KyCaS Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Manau, kad visos diskusijos visada turėtų išlikti nemokamomis (išskyrus privačią "Premium" narių diskusijų skiltį), o gerokai patobulinti skelbimai turėtų tapti mokamais vienu ar kitu būdu (nebūtinai už vienetą – galbūt tiesiog reikalaujant mėnesinės / metinės "Premium" narystės, išnaudojus nemokamų skelbimų limitą).
     
    Kaip galėtų atrodyti tie "patobulinti" skelbimai? Visi privalomi ir neprivalomi laukeliai pagal kiekvieną kategoriją; detalus skelbimų filtravimas ir automatiniai pranešimai el. paštu pagal nurodytus laukelius; visiškas komentarų išjungimas; galimybė neindeksuoti skelbimo paieškos sistemose.
     
    Aš tikriausiai mokėčiau iki 8.99 Eur. / mėn. už galimybę neribotai talpinti tokius aukštos kokybės visiems matomus skelbimus ir diskutuoti su kitais "Premium" nariais tik jiems skirtoje privačioje skiltyje (jeigu žinočiau, kad tokių narių yra bent 200).
     
    Bet visa tai yra tik mano paties pasvarstymai. Naujieji savininkai aiškiai leido suprasti, kad jokių skubotų žingsnių neatsižvelgę į bendruomenės pageidavimus nedarys.
     
     
    Uždarbis.lt bus toks geras, koks geras bus jo biudžetas. Jeigu norite, kad jis nebestovėtų vietoje ir prie jo aktyviai dirbtų geriausi savo sričių specialistai, turėtumėte būti suinteresuoti jo sėkmingu monetizavimu.
     
    Uždarbis.lt iki šiol egzistavo tik todėl, kad aš daugybę metų jį palaikiau tiesiog iš idėjos. Tai daugiau nebegalėjo tęstis: arba projektas auga, arba jis miršta.
     
    O geras monetizavimas yra tuomet, kai vartotojui yra sukuriama aiškiai apčiuopiama pridetinė vertė – ir jis sumoka dalį nuo jos.
     
    Pavyzdžiui:
     
     
    Tokia aukšto lygio paslauga, laiko sutaupymas bei rizikos sumažinimas užsakovams tikrai būtų verta ne 2-5 Eur. (vieno kavos puodelio), o 2-5% nuo užsakymo vertės – arba 149 Eur. / metus už neribotą priėjimą prie visos laisvai samdomų Lietuvos darbuotojų duomenų bazės.
     
    Žinoma, prieš tai turėtų būti sukurta tinkama platforma ir sukaupta tinkama duomenų bazė – bet Uždarbis.lt savo anketas jau yra paskelbę ne 100-200 (kaip spėjo pranešimo autorius), o 3,000 laisvai samdomų Lietuvos darbuotojų.
     
    Tik vargu, ar Mantui ir jo komandai kils didelis noras kažką šioje srityje daryti, jeigu žmogus su keturženkliu užsakymu už platformą, kuri "galėtų nuimti nuo mano pečių visą kandidatų filtravimo, atrinkimo, tikrinimo fazę", būtų pasirengęs mokėti lygiai 5 Eur.
     
    (Palyginimui: vieno darbo skelbimo Lietuvos CV portaluose kaina šiuo metu yra 129 Eur. / mėn. + PVM. Ar ne labiau tuomet šalia diskusijų apsimokėtų tapti didžiausiu IT karjeros portalu Lietuvoje?)
  22. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo AurelijusG Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Nuostabiai pasakyta.
     
    Būtent todėl man yra šiek tiek keista, kad Uždarbis.lt nariai to žodžio "monetizacija" taip bijo.
     
    Turbūt geriausias palyginimas būtų valstybių ekonomikos: ar mes norime, kad Uždarbis.lt būtų kaip Ukraina, ar kaip Vokietija?
     
    Kuo patrauklesnis forumas taps "premium" klasės (mokantiems už paslaugas) vartotojams, tuo daugiau pinigų jame pradės suktis pačių narių tarpusavio sandoriuose.
     
    Uždarbis.lt kaip projekto sėkmė yra tiesiogiai priklausoma nuo jo vartotojų sėkmės – ir atvirkščiai.
  23. Patinka
    Kernius sureagavo į AurelijusG Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Ačiū. Išties įdomi ir naudinga diskusija. Kas liečia skelbimų kainą, tie 2-5eur. tėra mano vaizduotės vaisius, kadangi nematau šio forumo analitikos. Prieš rašydamas, nesidomėjau, nei bendru lankytojų srautu, nei aktyvumu, nei kas dedasi kituose Lietuvos portaluose, internetinėse darbo lentose ar įdarbinimo agentūrose. Tai tiesiog minčių kratinys, parašytas per 30min. todėl visiškai paviršutiniškai įvertinau ką matau dabar ir mano pateiktos idėjos tikrai nėra arti realių sprendimų, ypač kai kalbam apie konkrečią kainodara.
     
    Kad sudaryti gerą monetizavimo strategiją, reikėtų ne tik atlikti nemažai vidinės analizės iš sukauptos forumo datos, bet ir pažiūrėti ką daro kiti ir kaip jie tai daro. Jau po to manau galima būtų pradėti skaidyti forumo narius į segmentus, kurti personas ir pagal jų poreikius, taikyti monetizaciją. Ir tai tik vienas aspektas, kuris įtakotų bendrą skelbimų ekosistemą. Jeigu jau taikomas mokestis, turi sekti ir naujas funkcionalumas, kurį visų pirma reikia įgyvendinti iš kažkieno kišenės. Šiaip sau apmokestinti darbo skelbimus, vardan to kad reikia monetizuoti, nėra prasmės ir aš savo pranešimu, tikrai nenorėjau pasirodyti kaip tokio sprendimo šalininkas. Mano minėta monetizacija būtų logiška tik tuomet, kai forumas galėtų pasiūlyti 100x (hiperbolizuojant) vertės tavo išleistiems pinigams. Kad pateisinti tokį sprendimą, rezultatas turėtų būti toks, jog žmonės savo noru rikiuotusi į eilę pirkti tą paslaugą, kadangi ji būtų daug efektyvesnė ir tuo pačiu kelis kartus pigesnė, už visus kitus, internete egzistuojančius būdus.
     
    Dėl forumo pagerinimo ir maksimalaus monetizavimo, aš manau čia visiškai dvi skirtingos stovyklos. Kiek supratau iš Manto pranešimo - pagerinimai jau vyksta. Jeigu forumo nariai ir dabartinė nauja komanda siekia tik to, tuomet puiku. Aš savo ruoštu tiesiog surišau kelias skirtingas idėjas, remiantis savo patirtimi ir portalais, bei forumais kitose šalyse. Jokiu būtų nesikišu į šiuos reikalus ir neturiu tam paskatos. Tai ką parašiau aukščiau, tikrai nėra maksimalus monetizavimas. Jeigu jau leidžiantis į tai, ką apibūdinau kaip hub’ą, tai kaip ir kitose panašaus plauko platformose, portaluose, bendruomenėse, pati monetizacija įtakotų tik labai mažą procentą bendrų forumo narių. Vėlgi, neturiu duomenų apie vartotojų elgseną šiame forume, todėl negaliu nieko tiksliai prognozuoti. Bet pačios monetizacijos tikslas yra generuoti pajamas, kurių dėka būtų galima didinti forumo vertę. Turbūt daugeliui žodis monetizacija asocijuojasi su ‘’money grab’’ arba ‘’pay to win’’ filosofija, todėl tiek daug žmonių, įskaitant pačius forumo narius, smulkiausias užuominas apie tai priima negatyviai. Apmokestinus tam tikras paslaugas, su sąlyga, kad jos atneš išmatuojamą naudą vartotojui, pasipelnys ne tik savininkas ar ‘’premium’’ klasės nariai, bet ir nariai, kurie nemokėjo, nei cento. Pajamos padės reguliariai tobulinti forumo funkcionalumą, atvesti daugiau žmonių ir svarbiausia - įtikinti juos čia pasilikti.
     
    Mano akimis, net ir pavertus forumą į kažką panašaus kaip mano fantazijos, jo pilnai traktuoti kaip verslo, kurio vienintelis tikslas yra didinti generuojamas pajamas, vis tiek nebūtų galima. Labiau 50/50 švietėjiška veikla ar ne pelno siekianti organizacija, kuri sugeba pasidengti savo kaštus, tačiau reinvestuoja visą likusį pelną į bendruomenę. Žinoma, kažkuri dalis keliausi į operacinį biudžetą ir taupomąją, tačiau didžiausias pyrago gabalas, turėtų būti panaudotas visada besitęsiančiam, naujų narių pritraukimui, veiklos organizavimui ir nemokamam švietimui.
     
    Jeigu jau brendame į pilnaverčių konkurentų jurą, tuomet galima šiek tiek ir paspekuliuoti. Mano atveju, kurį paminėjau savo praeitame pranešime, talento paieškos buvo individualaus pobūdžio. Pajamų šaltinis buvo mano pačio kišenė, kontraktas trumpalaikis šešiems mėnesiams, profesionalumo lygis ne itin aukštas, darbo grafikas lankstus ir tik dalinai įpareigojantis, o projektas asmeninis, labiau net mėgėjiškas, pradinėje savo formoje. Tokioje situacijoje mokėti 100eur. iš savo kišenės nelabai norėčiau, nebent tik reikalui prispyrus, kai jau nebegalėčiau rasti jokios kitos alternatyvos ir mano laikas būtų labai brangus. Būtent tokioms situacijoms, kai tai nėra profesionalus užsakymas ar projektas, manau, kad būtų galima apsieiti su vienkartiniu mokesčiu. Kad ir 29eur. už basic lygio skelbimą, kuris galioja mėnesį. Po to galima pridėti papildomą variantą, kuris už +20eur. pasidalintu darbo skelbimu soc. medijos kanalais, tarkim kartą per dieną. Nepamirštam ir darbo skelbimo išskyrimo/iškėlimo forume paslaugos, pavyzdžiui kai darbuotoją norima rasti skubiai. Priedo, iš šių trijų mokamų elementų galima išvesti dar kelias papildomas apmokestinimo variacijas, kurios finale siektų kad ir 100eur. bet suteiktų didelį, bei galbūt pakartotiną kiekį pridėtinės vertės vartotojui.
     
    Esu samdęs freelancer’ius iš Lietuvos ir smulkiems darbams ir didesniems ilgalaikiams su nustatytu biudžetu, kur reikėjo kelių skirtingų sričių specialistų, todėl 100eur. varianto tikrai neatmetu ir jį tikrai naudočiau, jei to reikalauja situacija. Bet taipogi buvo dienų, kai klientui tereikėjo nežymaus funkcionalumo papildymo 50-ties eilučių kodu arba tiesiog nesunkiai suprogramuojamo įrankio, kuris padėtų atlikti pagrindinį darbą. Tokiais atvejais, kai spaudžia laikas ir nenori kliento prašyti daugiau pinigų, ypač jei tai tavo klaida, kartais tas 100eur. gali siekti ir 20% tavo atlygio už tą vieną smulkų projektuką, kurio apsiėmei. Neskaitant sumos kurią dar teks sumokėti freelancer’iui už darbą.
     
    Kadangi toks hub’as nebūtų visapusiškas internetinis darbo skelbimų portalas ar pilnavertė darbo agentūra, manau geriau būtų talento paieškas traktuoti, kaip vienkartinę transakciją tarp žmogaus, kuris ieško ir šioje bendruomenėje esančių freelancer’ių. Žinoma, niekas netrukdo siūlyti ir įpareigojančius, metinius 149-495eur. variantus, kurie suteiktų pilną prieigą ir neribotus darbų skelbimus, jeigu tik tam atsirastų paklausa.
     
    Tokiu būdu, jau būtų galima bandyti žvejoti labiau ‘’corporate’’ rinkos klientus, iš egzistuojančių darbo agentūrų ir darbo skelbimų portalų, ežero. Visiškai įmanomas dalykas, tik tam reikėtų jau rimtesnių pokyčių, ypač kas liečią registruotų kandidatų pool’ą. Ne tik skaičius, bet jų aktyvumą ir pačių darbo skelbimų sklaidą. Nežinau kaip Lietuvoje, tačiau užsienyje esu matęs, kai net ir mažos apimties, vietinės darbo agentūros ima vienkartinį mokestį, kuris siekia kelis tūkstančius už vienintelę poziciją. Žinoma, tai yra agentūra su fiziniu ofisu, kuri sujungia savo talentų pool’o bazę, su mokamais outsource kanalais ir tuomet filtruoja kandidatus ir vykdo nuo kelių iki keliolikos interviu vienam kandidatui atrinkti. Bet kiek esu dirbęs greta šios sferos, tai nėra itin sunkus darbas, o tokių mažų ir našių agentūrų pelno maržos labai gražios. Tiesa, dėka žemo entry barrier, recruitment srityje yra daug konkurencijos, tiek vietiniu lygiu, tiek nacionaliniu. Bet kas liečia internetinį portalą, aš labiau turėjau galvoje auditoriją žmonių, kurie ieško freelancer’ių savo asmeniniams projektams, tik pradedant verslą ir SME. Bent jau pamatas paslaugų turėtų stovėti ant šitų kategorijų.
     
    Galų gale, kaina priklausys tiesiogiai nuo kandidatų pool’o. Jeigu mano pasirinkimas yra 200 aktyvių freelancer’ių forume, manau kaina neturėtų išlipti iš 5-10eur. per vieną skelbimą, septynioms dienoms. Žinoma už tą sumą tikėčiausi ir modernių priemonių. Matyti kandidatų reziume su atliktais darbais ir informacija apie kiekvieno darbo trukmę, bei trumpas santraukas. Atsiliepimuose matyti kaip kiti užsakovai įvertino darbuotojo įgūdžius, darbo tempą, komunikaciją. Už kokią sumą asmuo yra atlikęs darbų forume ir ar žmogus šiuo metu yra laisvas užsakymams, jei taip, kokiems - trumpalaikiams ar ilgalaikiams. Freelancer’io aktyvumo rodiklius ir panašiai. Jeigu galiu gauti prieigą prie 2000, tuomet kaina 5-10x atitinkamai. Manau svarbiausia būtų užtikrinti, kad tie kandidatai, kurie yra duombazėje, butų aktyvus, o ne tokie, kurie kažkada užsiregistravo, nes reikėjo pinigų, padirbo kelias savaites ir sekančius pusę metų neturėjo jokios veiklos ar net nebuvo prisijungę. Jeigu pavyktų išspausti maksimalų aktyvumą ir atliekamų darbų kokybę, pastoviai filtruojant ir pritraukiant naują talentą, tuomet jau galima būtų pritraukti ir klientų, kurie mokėtų kur kas daugiau, nei 8.99eur. Turint 2000 kandidatų bazę, kurių bent 80% aktyvūs, manau galima drąsiai lįsti į užsienio rinkas. Jau nekalbant apie 10-20k bendruomenę, čia jau būtų tiesioginė konkurencija su turbūt didžiausiomis Lietuvos darbo agentūromis, kurios pačios prisiima užsienio projektus ir turi savo vidinius HR departamentus.
     
    Jeigu jau eiti ‘’balls deep’’ ir būtų noras, padaryti didelius pinigus generuojančią mašiną, geriausias būdas tam būtų užsienio partnerystės. Pozicionuoti hub’o darbo skelbimų modulį užsienio rinkai, kuri susidarytų tiek iš individualių, tiek iš korporacinių, o vėliau gal net ir iš enterprise lygio klientų. Jeigu bendruomenė sugebėtų suburti didžiausią, aktyviausią ir kokybiškiausią kandidatų bazę Lietuvoje ir ją sėkmingai išlaikyti metai iš metų, tuomet užsienio klientų pagalba, tai sugeneruotų tokį kiekį pajamų, kad vėliau būtų galima pastatyti ir nemokamą universitetą (būtinai imam Ilja Laurs kaip pirmą verslo dėstytoją). Priedo šis būdas būtų vienintelis, kuris uždirbtų palyginus dideles pajamas, niekaip nenuskriausdamas narių, kurie nori, kad viskas išliktų nemokamai ir jiems galima būtų toliau laisvai diskutuoti, bei plėtoti savo žinias, be jokių paywall’ų. Pozityvi monetizacija i guess. :D
     
    Pabaigai, dar paliečiant tavo mintį apie IT karjeros portalą. Manau čia ta situacija, kai dvi siekiamybės viena kitos ‘’neišcancelina’’. Galima visiškai puikiai sukurti portalą, kuris fokusuojasi į mano jau minėtus tris aspektus. Lietuvos rinka nėra didelė ir tokio kalibro konkurentų tikrai nėra daug, jeigu yra apskritai. Nematau priežasties specializuotis. Priešingai, uzdarbis.lt kaip egzistuoja dabar yra puikus konceptas ir nemanau, kad jį reikėtų pradėti pozicionuoti kaip karjeristinį. Žinoma, kelios šviežios reformos ir didesnis dėmesys tam tikroms sferoms (kaip jau daug diskutuoti darbo skelbimai), aplink kurias būtų kuriamas naujas svetainės funkcionalumas, tikrai padėtų. Tačiau kertinis projekto ‘’uždarbio’’ principas išliktų. Niekas nėra sukūręs verslo vienas pats, neatsiejama to dalis ir yra savo srities profesionalai, ką tik studijas baigęs jaunimas ar mėgėjai, kurie skiria savo laisvą laiką mylimai disciplinai. Man kaip tik labiau patinka tokios bendruomenės susibūrimas, nes dalis atėjųsių ‘’IT karjeristų’’ taipogi įsivels į forumo diskusijas su kitais, apie verslumą, uždarbio būdus ir kartu atras sau patinkančias idėjas. Mano manymu, toks meeting of the minds duoda tik teigiamą naudą. Svarbiausia, kad hub’as taptų sinonimas žmonėms, kurie nori suteikti freelance paslaugas ir užsakovams, kurie ieško talento. Kad draugui paklausus kur būtų galima rasti pastovaus darbo Lietuvoje arba rasti įvairaus kalibro specialistų, kad įgyvendinti idėją, be jokių abejonių tam draugui galėtum atsakyti, kad tai uzdarbis.lt ir jokia kita platforma ar būdas, net nešautų į galvą. Ir tai tik viena medalio pusė, reikia ir strategijos pritraukti, bei išlaikyti aktyvius kandidatus. O tai tik ⅓ darbo, viso projekto kontekste, jeigu jau bandant įgyvendinti tai apie ką aš čia fantazuoju. :D
  24. Patinka
    Kernius gavo reakciją nuo KyCaS Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Manau, kad visos diskusijos visada turėtų išlikti nemokamomis (išskyrus privačią "Premium" narių diskusijų skiltį), o gerokai patobulinti skelbimai turėtų tapti mokamais vienu ar kitu būdu (nebūtinai už vienetą – galbūt tiesiog reikalaujant mėnesinės / metinės "Premium" narystės, išnaudojus nemokamų skelbimų limitą).
     
    Kaip galėtų atrodyti tie "patobulinti" skelbimai? Visi privalomi ir neprivalomi laukeliai pagal kiekvieną kategoriją; detalus skelbimų filtravimas ir automatiniai pranešimai el. paštu pagal nurodytus laukelius; visiškas komentarų išjungimas; galimybė neindeksuoti skelbimo paieškos sistemose.
     
    Aš tikriausiai mokėčiau iki 8.99 Eur. / mėn. už galimybę neribotai talpinti tokius aukštos kokybės visiems matomus skelbimus ir diskutuoti su kitais "Premium" nariais tik jiems skirtoje privačioje skiltyje (jeigu žinočiau, kad tokių narių yra bent 200).
     
    Bet visa tai yra tik mano paties pasvarstymai. Naujieji savininkai aiškiai leido suprasti, kad jokių skubotų žingsnių neatsižvelgę į bendruomenės pageidavimus nedarys.
     
     
    Uždarbis.lt bus toks geras, koks geras bus jo biudžetas. Jeigu norite, kad jis nebestovėtų vietoje ir prie jo aktyviai dirbtų geriausi savo sričių specialistai, turėtumėte būti suinteresuoti jo sėkmingu monetizavimu.
     
    Uždarbis.lt iki šiol egzistavo tik todėl, kad aš daugybę metų jį palaikiau tiesiog iš idėjos. Tai daugiau nebegalėjo tęstis: arba projektas auga, arba jis miršta.
     
    O geras monetizavimas yra tuomet, kai vartotojui yra sukuriama aiškiai apčiuopiama pridetinė vertė – ir jis sumoka dalį nuo jos.
     
    Pavyzdžiui:
     
     
    Tokia aukšto lygio paslauga, laiko sutaupymas bei rizikos sumažinimas užsakovams tikrai būtų verta ne 2-5 Eur. (vieno kavos puodelio), o 2-5% nuo užsakymo vertės – arba 149 Eur. / metus už neribotą priėjimą prie visos laisvai samdomų Lietuvos darbuotojų duomenų bazės.
     
    Žinoma, prieš tai turėtų būti sukurta tinkama platforma ir sukaupta tinkama duomenų bazė – bet Uždarbis.lt savo anketas jau yra paskelbę ne 100-200 (kaip spėjo pranešimo autorius), o 3,000 laisvai samdomų Lietuvos darbuotojų.
     
    Tik vargu, ar Mantui ir jo komandai kils didelis noras kažką šioje srityje daryti, jeigu žmogus su keturženkliu užsakymu už platformą, kuri "galėtų nuimti nuo mano pečių visą kandidatų filtravimo, atrinkimo, tikrinimo fazę", būtų pasirengęs mokėti lygiai 5 Eur.
     
    (Palyginimui: vieno darbo skelbimo Lietuvos CV portaluose kaina šiuo metu yra 129 Eur. / mėn. + PVM. Ar ne labiau tuomet šalia diskusijų apsimokėtų tapti didžiausiu IT karjeros portalu Lietuvoje?)
  25. Patinka
    Kernius sureagavo į bratkax Uždarbis.lt pokyčiai – administracija, susipažinimas, atnaujinimas   
    Mokami skelbimai labai logiška, jei bus normaliai sutvarkytas jų įdėjimas ir atvaizdavimas. Kaina gali skirtis priklausomai nuo skelbimo kategorijos. O kad pajamų nesuvalgytų transakcijų mokesčiai už 20 centų vertės skelbimus, galima padaryti Uždarbio kreditų sistemą: pasipildai Uždarbio sąskaitą ir leidi kreditus forume skelbimams, reklamoms, VIP ir dar kam tik nori.
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...