Kernius

Tai labai galingas dalykas :)
 
Paskutinį kartą web scraping naudojau rašydamas PHP skriptą, kuris už mane ieškotų pigių skrydžių Ryanair svetainėje ir rastų galutines kainas (su visais mokesčiais). Ryanair turi cookies apsaugą ir perduoda duomenis AJAX (javascript) pagalba, tad reikėjo skirti laiko gilinantis į pačios svetainės sistemą - kaip viskas veikia. Galiausiai turėjau veikiantį skriptą, kuris man praneša apie pigiausius skrydžius (po 10-20 litų) - ir tai padėjo gerokai sutaupyti - esu tą pačią dieną skridęs per Europą maršrutu Portugalija - Norvegija - Latvija už iš viso 35 litus (du bilietai po 5 eurus).

Pati geriausia (neįtikėtinai lengvai perprantama - tarsi tau koks mokytojas asmeniškai gyvai viską aiškintų) knygų serija / formatas man yra Head First. Tokio formato knygos yra išleistos apie daugumą programavimo kalbų. Juose daugybė iliustracijų, kurios greitai padeda suvokti, kaip viskas veikia iš esmės. Taip pat praktinės užduotys, kodo pavyzdžiai ir kita.
 
Iš Lietuvos per Amazon.co.uk dar prieš porą metų buvau įsigijęs Head First Java. Iki tol apie JAVA nežinojau nieko - o tai populiariausia ir viena galingiausių kalbų pasaulyje. Ją perskaitęs išvykau į universitetą. Iš 30 pažymių, kuriuos gavau pirmame kurse už JAVA programų kūrimą, 28 buvo dešimtukai. Tarp programų buvo dirbtinio intelekto programa, žaidžianti su žmogumi šaškėmis, klasikos žaidimas Space Invaders ir kita. Tiesiog tai, kas buvo dėstoma per paskaitas gyvai, jau buvau pažinęs ir suvokęs iš tos vienintelės knygos, - dėstytojai žinias padėjo pagilinti, bet esmę - pagrindus - gavau būtent iš jos.
 
Radęs laiko Škotijos universiteto bibliotekoje bibliotekoje pasiėmiau Head First Rails - taip pat puiki knyga. Jeigu norite kurti svetaines ir dar nemokate programuoti, pamirškite PHP ir eikite tiesiai prie naujos kartos - žymiai efektyvesnių - programavimo kalbų. Ruby ir Python yra būtent tokios. Populiariausias framework (karkasas, paruoštų naudoti skriptų rinkinys, taupantis laiką ir padedantis sumažinti saugumo spragų tikimybę) šiuo metu yra Ruby on Rails. Nemokama knyga internete: Ruby on Rails Tutorial, Learn Rails by Example.
 
Jei nemoki gerai angliškai, tai puiki proga pagilinti savo žinias. Nepasiduok ir skaityk. Visos geriausios IT knygos yra anglų kalba, kol jas išverčia į lietuvių - jau būna iš dalies pasenusios - o dažniausiai ir neišverčia. Jeigu skaitai anglišką tekstą ir randi nežinomą žodį, nepulk jo verstis: jei taip bus kiekviename sakinyje, išprotėsi ir nuleisi rankas po pirmos pastraipos. Jeigu nežinai žodžio reikšmės, skaityk toliau ir pabandyk suvokti ją iš konteksto - iš aplinkui esančių žodžių / sakinių, kuriuos supranti. Tik tada, kai nereikės rankoje laikyti žodyno, pajusi, jog iš tikrųjų skaitai angliškai, - ir tam nebūtina žinoti kiekvieną žodį - verskis tik tada, jei matai, kad be jo negali suvokti visos esmės.
 
Programavimas yra nuostabus dalykas. Jei jį moki - gali pats įgyvendinti savo idėjas be jokių investicijų. Be to, geras programuotojas turės darbo visą gyvenimą - tai ateitis - ir gali gyventi bet kurioje pasaulio vietoje. Esu sutikęs vaikiną iš Čilės, kuris dirba JAV kompanijai, bet nusprendė kurį laiką pagyventi trečiame žemyne ir pusmečiui apsistojo Portugalijoje. Jis ne milijonierius - tik programuotojas.
 
Papildyta: Kodėl programavimo mokymasis iš knygos kartais neveikia

Buvo labai įdomu ir vietoje šio komentaro rašymo dabar mielai skaityčiau antrą dalį :)
 
Blogas ar forumas? Siūlau iš pradžių skelbti forume (daugiau skaitytojų / greitesnis feedback), o vėliau viską sukelti į blogą, kad išliktų ateičiai žmonėms, norintiems viską perskaityti nuo pradžių iki galo. Forume gerai skaityti naujas temas, bet sunku rasti senesnes – ypač, jei jų ne viena ir ne dvi. Tuo tarpu draugui, susidomėjusiam kariuomene, būtų puiku turėti galimybę duoti tiesiog vieną nuorodą – į tavo blogą – kuriame jis lengvai rastų visus straipsnius.

Faktai
 
#1: Per pastaruosius metus Uždarbis.lt buvo sukurtos mažiausiai trys temos, kuriose buvo diskutuojama apie Paulių Aršauską
 
#2: Iš beveik 400 pareikštų nuomonių, absoliuti dauguma Uždarbis.lt narių šio asmens veiklą vertino neigiamai
 
#3: Paulius Aršauskas kreipėsi į Uždarbis.lt administraciją reikalaudamas visas temas apie jį pašalinti kaip šmeižtą
 
#4: Pasiūlius pačiam prisijungti prie diskusijos ir paneigti tai, kas jo manymu yra neteisinga, Paulius tai padaryti atsisakė
 
#5: Nesutinkant pašalinti temų, Paulius išreiškė ketinimus kreiptis į teisėsaugą
 
#6: Iki galo nėra aišku, kas atsako už komentarus interneto svetainėse
 
Viena vertus, 15min.lt straipsnyje teigiama:
 
Kita vertus, Bznstart.lt straipsnyje teigiama:
 
 
#7: Kadangi Uždarbis.lt negali nei paneigti, nei patvirtinti visos neigiamos informacijos, kurią apie Paulių Aršauską skelbia nariai, turinys yra archyvuojamas (perkeliamas į viešai neprieinamą forumo dalį)

Atsimenu, anksčiau galva būdavo tuščia ir vis bandydavau ką nors išmąstyti, bet net jei kas nors vieną akimirką pasirodydavo super ("O, pagaliau sugalvojau!"), kelias dienas apie tai pamąsčius suvokdavau, jog iš tikrųjų ta idėja ne tokia ir gera.
 
Dabar idėjos gimsta savaime - jų sąrašas jau ilgesnis nei spėsiu kada nors įgyvendinti (užsienyje yra žmonių, kurie tokius savo sąrašus galiausiai paskelbia viešai, galbūt ir pats tai kada nors padarysiu).
 
Galvoju, kas pasikeitė. Labiausiai tai, jog pradėjau daugiau skaityti, daugiau domėtis kitų patirtimi, klausyti kažką sukūrusių žmonių kalbų.
 
Supratau, kad geriausios idėjos kyla ne tuomet, kai stengiesi specialiai jas sugalvoti, o kai eilinę gyvenimo dieną užsiimdamas eiliniais dalykais pastebi tai, ko tau trūksta ir ko dar nėra sukurta.
 
Dažniausiai - jei tau to tikrai reikia pačiam - tikriausiai reikia ir daugeliui kitų žmonių. Tad ko tuomet laukti?
 
Manęs paties nedomina idėjos / kūrimas dalykų, kurie man nereikalingi - vien tam, kad kažkas tuo galbūt naudosis. Žymiai didesnį malonumą jaučiu darydamas tai, kuo pirmiausia naudosiuosi aš pats.
 
Kaip pavyzdį galiu pateikti šį forumą: aš turėjau daugybę klausimų, bet prieš septynerius metus nebuvo vietos internete, kur galėčiau kam nors visus juos užduoti. Tai buvo asmeninis poreikis ir kartu pastebėtas trūkumas, kurį aš galiu pamėginti užpildyti (štai ir idėja!). Kaip laikas parodė, tokio forumo reikėjo ne man vienam.
 
Taigi aš stengčiausi galvoti ne apie tai, ko reikia kitiems, bet apie tai, ko reikia jums patiems.

Negalvok apie stojimą į užsienį, kol nesugebi pats susirasti informacijos internete.

Labas, rašau tau iš namuko Škotijos laukuose, į kurį prieš porą dienų atskridau. Negaliu patikėti, kad dar beveik 10 naujų lietuvių šiemet atvyko kartu ir gyvena 100 metrų spinduliu kituose namukuose šalia manęs (nuostabu, kai kas nors patuksena tau į duris, o atvėręs pamatai lietuvį su pagaminta vakariene).
 
Jei neblogai išlaikai egzaminus, įstoti nesunku. Geriems universitetams reikia mažiausiai 70 vidurkio, geriausiems - 90-95 (arčiausiai gyvenanti pirmakursė čia atvyko su 2x100 ir 2x95), bet visi kiti priims ir su 60.
 
Škotijoje (priešingai nei Anglijoje) tu niekada nemoki universitetui, universitetas niekada nemoka tau. Žodžiu, nemokamas mokslas be jokių stipendijų.
 
Išlipęs iš lėktuvo Škotijoje sėsk į autobusą, kad nestovėtum kaip medis. Geriausiu atveju tas autobusas turėtų tave nuvežti į miestą, kuriame studijuosi. Jei nežinai, koks autobusas, Facebook'e susirask universiteto grupę ir ten tikrai rasi nors vieną lietuvį, kuris tau padės.
 
Pabaigęs studijas, Ugniau, grįžk į Lietuvą ir nekvailiok su tais savo įsitvirtinimais Škotijoje. Niekam Škotijoje tavęs nereikia. Tėvynėje turi būti.

Apie informatikos studijas užsienyje.
 
Specialybės:
 
Computer Science - tai informatika plačiąja prasme. Informatika nėra tik programavimas. Atvirkščiai - programavimas tikriems informatikams yra tik būdas išreikšti mintis. Pats informatikos mokslas (ne veltui vadinama "science") apima daugybę dalykų - pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (Artificial Intelligence), tinklai ir paskirstytos sistemos (Networks and Distributed Systems). Jei nesi tikras, ką tiksliai nori veikti gyvenime su informatika, ir nori turėti visas galimybes vėliau pasirinkti bet kurią informatikos kryptį (nuo žaidimų kūrimo iki kompiuterinių tinklų saugumo specialisto, už didelius pinigus konsultuojančio įvairių bankų programuotojus) - studijuok gryną Computer Science.
 
Software Engineering - lietuviškai būtų "Programų sistemos". Skirta rengti programuotojams. Jei esi tikras, kad programavimas yra tavo pašaukimas ir labiau už tai nieko gyvenime dirbti nenorėsi, rinkis Software Engineering. Per bakalauro studijų metus turbūt programavimo prasme būsi geriau paruoštas nei Computer Science, bet Computer Science studentas vėliau pats nesunkiai galės išmokti tą, ką išmokė tave, o tu viso Computer Science - ne. Žodžiu, jei nedomina jokios fundamentalios kompiuterijos teorijos, galbūt verta studijuoti Software Engineering ir tapti geru programavimo, bet ne informatikos specialistu.
 
IT (Information Technology) - skirta tiems, kurie norėtų sieti savo gyvenimą su informatika, bet programavimas ir visos sistemos jiems yra per daug sudėtinga ir painu. Jei Computer Science yra mokslas apie sistemų kūrimą, tai IT - mokslas apie tai, kaip naudotis jau sukurtomis sistemomis. Tos sistemos yra nuo Microsoft Office paketo (nenustebčiau, jei pirmame kurse gautum Excel paskaitų) iki sudėtingų verslo valdymo ir panašių programų. Tokie specialistai yra reikalingi beveik kiekvienai įmonei ir dažnai vadovauja IT skyriams, konsultuoja darbuotojus jiems iškilus problemoms, diegia ir atnaujina programinę įrangą. Taigi darbo visada turės, bet, mano nuomone, žmogus, kuris pats negali nieko sukurti, nėra tikras informatikas. Be to, IT specialistu gali vadintis tiek baigęs Computer Science, tiek Software Engineering, kurių studijos gerokai sudėtingesnės ir aukštesnio lygio.
 
Web development - mano subjektyvia nuomone, jei jau nori būti programuotoju, geriau neapribok savęs tik svetainėmis. Internetas yra tik būdas informacijai priimti ir pateikti. Visi procesai (informacijos apdorojimas) veikia sistemos viduje (serverio pusėje). Ten gali naudoti bet kokias technologijas ir Web development studijos daugumos jų neapima. Todėl būsimam programuotojui geriau rinktis Software Engineering. Web dalį tuomet jau nesunkiai perprasi pats.
 
Pastebėjau, kad žiūri į ateitį, galvodamas, ką baigęs galėsi dirbti. Siūlau per daug negalvoti. Mūsų seneliai pabaigę studijas visą gyvenimą išdirbdavo tame pačiame darbe, dauguma mūsų tėvų yra pakeitę bent po kelis darbus, o mes - darbus keisime nuolatos. Tu to negali suplanuoti. Geroji dalis yra ta, jog jei baigsi informatiką, tau tuo neteks rūpintis, - jei per studijų metus įgausi pakankamai žinių, darbo visada turėsi ir galėsi rinktis pats. Vieną dieną gausi pasiūlymą būti Project Manager, kitą Web Developer.
 
Reziumuojant, siūlau kaip specialybę rinktis gryną Computer Science. Tuomet galėsi užsiimti ir toliau (magistrą) studijuoti bet ką.

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/

Trumpa Stanfordo paskaitos įžanga, kurioje paaiškinamos šių verslininkų klaidų priežastys ir pasekmės:
 

Neturėjimas aiškiai nustatytų tikslų ir misijos Bandymas kitiems įrodyti, kad esi protingas Gobšumas - visko darymas tik dėl pinigų Samdymas žmonių todėl, jog jie tau patinka, o ne todėl, kad tau jų reikia Nesuvokimas, kada reikia pasitraukti
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=364
 
Antroje dalyje aptariamos svarbiausios savybės, kurias turi turėti verslininkas:
 

Tikėjimas, kad gali kažką pakeisti (padaryti kažką kitaip nei visi) Aistra įgyvendinti savo idėjas - ne tik apie jas kalbėti, bet tiesiog - paversti realybe Būvimas nepataisomu optimistu - tikėjimas, jog tau gali pavykti net tada, kai dauguma mano priešingai Gebėjimas toleruoti neužtikrintumą - tai nuolatos lydi verslininką Natūralus (ne dirbtinis) rūpestis kitais žmonėmis - savo darbuotojais, klientais
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=365
 
Visą paskaitą, kurią verta išgirsti kiekvienam, suskirstytą į trumpas dalis pagal aptariamą temą, galite pamatyti čia.

Faktai
 
#1: Per pastaruosius metus Uždarbis.lt buvo sukurtos mažiausiai trys temos, kuriose buvo diskutuojama apie Paulių Aršauską
 
#2: Iš beveik 400 pareikštų nuomonių, absoliuti dauguma Uždarbis.lt narių šio asmens veiklą vertino neigiamai
 
#3: Paulius Aršauskas kreipėsi į Uždarbis.lt administraciją reikalaudamas visas temas apie jį pašalinti kaip šmeižtą
 
#4: Pasiūlius pačiam prisijungti prie diskusijos ir paneigti tai, kas jo manymu yra neteisinga, Paulius tai padaryti atsisakė
 
#5: Nesutinkant pašalinti temų, Paulius išreiškė ketinimus kreiptis į teisėsaugą
 
#6: Iki galo nėra aišku, kas atsako už komentarus interneto svetainėse
 
Viena vertus, 15min.lt straipsnyje teigiama:
 
Kita vertus, Bznstart.lt straipsnyje teigiama:
 
 
#7: Kadangi Uždarbis.lt negali nei paneigti, nei patvirtinti visos neigiamos informacijos, kurią apie Paulių Aršauską skelbia nariai, turinys yra archyvuojamas (perkeliamas į viešai neprieinamą forumo dalį)

Prisipažinsiu – šiemet jau ketinau šį kasmetinį pranešimą praleisti ir pasilikti visas mintis jubiliejui. Bet nusiskundimas forumu leido suprasti, kad sausio 5-toji Uždarbis.lt negali likti nepaminėta – kad ir keliomis dienomis vėliau nei įprastai.
 
Taigi praėjusį savaitgalį Uždarbis.lt pradėjo savo dešimtuosius gyvavimo metus.
 
Ką nuveikėme per pirmuosius devynerius ir kas mūsų laukia ateityje? Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos šiandien yra puiki proga aptarti.
 
Jeigu tai, ką kartu pasiekėme nuo 2004-tųjų, būtų galima reziumuoti viena nuotrauka, ji tikriausiai būtų ši:
 

 
Kaip mes čia atsidurėme? – klausiau savęs ne vieną kartą.
 
Kokia Uždarbis.lt strategija, vizija ir tikslai? – klausė manęs vienas verslo informatikos studentas, forumą nusprendęs įtraukti į savo kursinį darbą.
 
Ar gali pasakyti, ar apsimoka kurti forumą? Ar greitai gausiu iš jo pelno? – privačiai teiravosi kitas – neseniai užsiregistravęs – narys.
 
Šiandien būtų paprasta pasakyti, kad viskas buvo apgalvota ir suplanuota dar prieš devynerius metus, – kad Uždarbis.lt dabar tik baigia vykdyti savo dešimties metų strategiją, parašytą 2004-taisiais ir nei karto neredaguotą, – ir kad viskas buvo daroma remiantis verslo logika bei tikslingai siekiant apskaičiuoto pelno.
 
Bet tai būtų melas. Mes niekada neturėjome jokios strategijos – neturime jos ir dabar. Kaip neturėjome ir jokio verslo plano: pirmus keturis metus – kol nepasiekėme 10 000 lankytojų per dieną – Uždarbis.lt negeneravo nei lito – turėjome tik viltį, kad kada nors forumas nebebus nuostolingas ir galės pats save išlaikyti.
 
Dabar galiu pasakyti, kad ta diena atėjo. Nors Uždarbis.lt administratoriai ir moderatoriai savanoriškai skiria savo laisvą laiką forumui prižiūrėti, kasdien plūstančių pagalbos laiškų atsakinėjimas bei serverio priežiūra, leidžianti užtikrinti sklandžią forumo veiklą, – tai jau darbai, kuriuos dirbantiems žmonėms bent simboliškai galime atsilyginti.
 
O kokia buvo pradžia?
 
Atgal. Į praeitį.
 
Tai buvo laikai, kai...
 

internetu naudojosi tik kas ketvirtas lietuvis; Internet Explorer 6 buvo populiariausia interneto naršyklė pasaulyje (Firefox ir Chrome dar neegzistavo); kas antras lietuviškas puslapis naudojo ten.lt subdomeną (nes ".lt" domenai kainuodavo po 180 Lt / metams); svetainė niekada nebūdavo baigta, jei į ją neįdėdavai savo "Top100" lankytojų skaitliuko (ačiū, kad atsiradai, Google Analytics); 88x31 px buvo reklaminio skydelio dydžio standartas, o reklamą Lietuvoje galėjai iškeisti tik į reklamą (88x31.lt), bet ne į pinigus (mintis apie Google AdSense Lietuvoje skambėjo neįtikėtinai); kiekvienas save gerbiantis "uždarbiautojas" turėjo e-Gold sąskaitą – ar net penkias – nes PayPal naudotis lietuviams tuomet dar buvo griežtai draudžiama; neegzistavo nei Facebook, nei Twitter, nei YouTube, o Skype dar buvo niekam nežinomas kelių mėnesių kūdikis.
Tokioje aplinkoje prieš devynerius metus atsirado šis puslapis.
 
Bet pabėkime šiek tiek į priekį: 2005-tųjų pavasaris, kai forumui jau daugiau nei metai.
 
Mūsų, registruotų narių, čia jau keli šimtai, bet tų, kurie aktyviau dalyvauja diskusijose, – turbūt mažiau nei šimtas. Jausmas – kaip paskutiniais metais mokykloje: vienus žinai geriau – kaip savo klasiokus, kitus gal tik iš matymo – kaip pararelinių klasių moksleivius – bet tokių, apie kuriuos negalėtum pasakyti nei žodžio, – labai mažai. Kiekvienas naujas narys greitai tampa žinomu kitiems – užregistruodamas tarsi praverdavo privataus vakarėlio duris, kur visų akys nukrypdavo į jį.
 
Vis dėlto naujų temų per dieną atsirasdavo vos kelios, o kartais – nė vienos: ateidavai vasarą į forumą ir nerasdavai visiškai nieko sau įdomaus. Tada man kildavo klausimas, kam apskritai jis reikalingas ir kiek tai tęsis, – kam skirti laiką rūpinantis dalyku, kuriuo mažai kas naudojasi.
 
Keliais skirtingais laikotarpiais nebuvau vienintelis už forumą atsakingas žmogus ir toks klausimas kildavo ne man vienam. Vienas vyresnis kolega netruko priimti logišką sprendimą: kai tau yra virš 20, neturi kada kiauras dienas sėdėti prie forumo su keliasdešimt aktyvių narių ir galvoti, kaip jį patobulinti, kai jokios grąžos iš to negauni ir perspektyvų jokių nesimato.
 
Tai, kad tuo metu stipriai abejodamas forumo ateitimi likau juo rūpintis daugiausiai įtakos turėjo mano jaunas amžius: kai tau yra 15-ka, laiko po pamokų turi marias, o kaip prasmingai jį išnaudoti – pasirinkimų ne tiek ir daug (ačiū Dievui, manęs niekada nedomino kompiuteriai žaidimai) – tad tiesiog tuo metu neradau, ką galėčiau veikti geresnio, ir visko nemečiau.
 
Viskas pasikeitė 2005 gegužę, kai forume užsiregistravo NuPagady – narys numeris 585. Netrukus atrodė, kad jo visur pilna. Jis turėjo daugybę idėjų forumui, kaip ir ką reikėtų pakeisti, – ir jos man visos patiko, ką retai galėdavau pasakyti apie kitų narių pasiūlymus. Iki tol mano požiūris retai sutapdavo su kitų pirmųjų administratorių ir moderatorių – ir todėl būdamas jauniausias dažniausiai jiems nusileisdavau. Atsimenu tokį keistą jausmą: kai žinai, kad darai ne taip, kaip tau atrodo teisinga, bet tai, ko nori dauguma.
 
NuPagady ne tik nestigo idėjų, bet ir noro jas pačiam įgyvendinti – tad netrukus forumas jau turėjo du savininkus. Dėl to buvau labai laimingas: nuostabus jausmas žinoti, kad nesi vienintelis žmogus, kuris kelsis naktį, forumui staiga nustojus veikti, – kad yra dar kažkas, kuriam ši svetainė rūpi ne mažiau nei tau. Nesvarbu, kad to pora metų vyresnio vaikino iš kito miesto niekada nesi gyvai matęs.
 
"Ar nemanai, kad mums reikia pereiti prie .lt domeno?", – paklausė NuPagady manęs 2005-tųjų vasarą, kai puslapis buvo pasiekiamas adresu "uzdarbis.info". "O kam? Juk forumas jau beveik miręs" – atsakiau jam tada – ir jis tikrai toks buvo tą karštą vidurvasarį, kai dauguma iš mūsų keliasdešimt aktyvių narių paliko miestus ir patraukė į gamtą: tais laikais kompiuteriai buvo stacionarūs ir su žmonėmis nekeliaudavo, internetas kaimuose buvo sunkiai pasiekiamas, o WAP – dar visiška naujiena. Iki šiol atsimenu, ką NuPagady man tuomet atsakė: "O aš manau, kad tai tik pati pradžia".
 
Tai buvo turbūt pirmas kartas, kai pradėjau galvoti, kad iš to paprasto forumo gali išaugti kažkas didesnio. Tad rudeniop mes ėmėmės darbų. Smagu, jog dauguma tuo metu su vienu pirmųjų forumo atnaujinimų sveikinusių narių yra aktyvūs ir šiandien – praėjus aštuoniems metams:
 

 
Tuo metu net toks esminis dalykas kaip forumo taisyklės buvo dar tik planuose. Nebuvo nei įspėjimų, nei atsiliepimų, nei tapatybės, nei reputacijos sistemų. Nebuvo nei skelbimų, nei temos prisegimų, nei temos iškėlimų. Nebuvo daugybės dalykų, be kurių šiandien Uždarbis.lt neįsivaizduojamas, bet tuo metu susiformavo svarbiausias iš visų – mūsų principai.
 
Per vieną pirmųjų gyvų susitikimų iš Kauno specialiai atvykęs į Vilnių NuPagady iškėlė mintį, jog turime labiau skatinti perspektyvius uždarbio būdus, netoleruoti nesąžiningų narių ir bet ko, kas yra nelegalu pagal įstatymus. Dabar sunku tuo patikėti, bet iki tol forume net buvo skiltis "Cheat software", kur nariai diskutuodavo apie sukčiauti padedančias programas. Jos greitai neliko.
 
Tais klausimais, su kuriais su NuPagady sutarėme, didelė forumo narių dalis mums nepritarė – todėl būdamas paaugliu niekada nebūčiau drįsęs vienas priimti tokių sprendimų, kuriuos kartu priėmėmė per kitus tris metus.
 
Pavyzdžiui, daugelis negalėjo suprasti, kodėl mes pradėjome šalinti iš forumo narius, kurie užsiėmė kardinimu, vogtų skriptų platinimu ir kitais nelegaliais dalykais. "Koks jūsų reikalas?", – klausė jie mūsų.
 
Vienas sunkiausių ir svarbiausių sprendimų forumo istorijoje buvo PTR, PTC, HYIP, AutoSurf ir visų su jais susijusių diskusijų uždraudimas. Tai buvo neabejotinai pačios populiariausios temos forume, dėl kurių jame lankydavosi bene pusė visų narių. Pusė! Ir staiga mes paskelbiamė, jog tai nuo šiol forume yra draudžiama: diskusijos, kurios atvedė 50% lankytojų srauto, per vieną dieną šiame forume tapo nepaigeidaujamomis.
 
Tai galėjo baigtis arba labai gerai arba labai blogai. Buvo nemaža tikimybė, jog forumas visiškai apmirs, jei aktyviausiai nariai susikurs ir pereis į kitą, kuriame tokių draudimų nėra. Mes turėjome viltį, kad nariai liks ir tų temų uždraudimas paskatins juos pradėti domėtis perspektyvesniais uždarbio būdais – ar net programavimu ir dizainu. Žodžio "verslas" tuo metu (2006) forume, kurio narių amžiaus vidurkis buvo maždaug 16 metų, apskritai niekas nevartojo.
 
Daug kas iš pradžių tokio populiariausių temų draudimo nesuprato ir nepalaikė. "Drausti tik tam, kad drausti?", "Jeigu jums nepatinka tie uždarbio būdai, kodėl jais neleidžiate užsiimti kitiems?" – tokių suprantamų reakcijų sulaukėme ne vienos.
 
Šis ir daugybė kitų vėlesnių draudimų – tokių, kaip paskolų ir Facebook pardavimų, – kurie atėmė iš dalies narių būdą uždirbti, kiekvieną sykį atsiliepdavo mums vis nauja neapykantos banga, bet manau buvo esminiai keliant forumo lygį.
 
Kodėl mes įvedemė tiek draudimų? Dėl forumo įvaizdžio – dėl žmonių, kuriuos jis pritraukia. Niekada rimti žmonės – o su jais ir rimtos diskusijos – nebūtų atėjusios į forumą, kurio daugumą sudaro vaikai, užsiėminėjantys PTR ir HYIP. Lygiai taip pat vyresniam ir labiau patyrusiam žmogui būtų gėda save susieti su bendruomene, kuri Lietuvoje garsėja tik kaip lengvų paskolų sunkiai gala su galu suduriantiems žmonėms vieta ar kaip Facebook šiukšlintųjų centras.
 
Tai, jog mūsų su NuPagady principai visais esminiais klausimais sutapo, leido ne tik drąsiai priiminėti sprendimus, kurie sukeldavo nemažos dalies narių garsų nepasitenkinimą, bet ir padėjo pagrindus buriant administratorių ir moderatorių komandą daugeliui metų į priekį: mes pradėjome ieškoti narių, kurie vadovautųsi tokiais pat principais ir nebijotų jų ginti, net jei dauguma mano priešingai.
 
Tai reiškia, kad kiekvienas naujas moderatorius turėjo nekęsti nesąžiningų žmonių, kaip nekenčiame mes, gerbti kitus narius, kad pats būtų gerbiamas, ir mokėti aiškiai dėstyti savo mintis, kad neliktų nesuprastas tuomet, kai tenka priimti nepopuliarius sprendimus.
 
Šiame forume administratoriai ir moderatoriai vaidina ypatingą vaidmenį – jie nėra tik forumo prižiūrėtojai – tai tarsi visos bendruomenės taryba, su kuria kiekviena nauja taisyklė ir atnaujinimas yra derinamas. Labai dažnai naujų taisyklių ir funkcijų pasiūlymai ateina iš jų pačių – nes tai vieni aktyviausių narių, išspręndusių daugybę problemų, su kuriomis į juos žmonės kreipėsi.
 
Kelis pirmus forumo gyvavimo metus būdavo baisu prie jo neprisijungti kasdien 365 dienas per metus, nes nežinodavai, kas gali nutikti. Šiandien esu laimingas, kad Uždarbis.lt administravimas nepriklauso nuo vieno žmogaus. Net jeigu aš dingčiau, niekas nesugriūtų: dabartiniai administratoriai pajutę poreikį savo nuožiūra gali pakviesti naujus moderatorius (galiojant veto teisei: visi administratoriai tai kandidatūrai turi pritarti), su kuriais jų principai sutampa, o tai reiškia – kad sutampa ir su mano. Tuo įsitikinau visiškai nesikišdamas į paskutinę moderatorių atranką prieš kelis metus.
 
Tad turbūt pagrindinė pamoka, kurią išmokau per visus devynerius Uždarbis.lt metus: atrasti ir vertinti žmones, kurie patekę į bet kokią situaciją priimtų tokį patį ar – dažniausiai – geresnį sprendimą, nei priimčiau pats. Be jų šis forumas niekada nebūtų sulaukęs šimtatūkstantinės auditorijos. Be Uždarbis.lt komandos – visų dabartinių ir buvusių administratorių ir moderatorių – nebūtų Uždarbis.lt.
 
Jei kam nors įdomu, kas tie paslaptingieji VIP nariai, kurių dauguma forume dabar beveik nesireiškia, – atkreipkite dėmesį į jų registracijos datas. Dauguma jų – tai žmonės, kurie buvo šalia Uždarbis.lt savo darbais, patarimais ir naudingais pranešimais tuomet, kai jis buvo dar kudikystėje. Tik dėka to laiko, kurie jį praleido rūpindamiesi menku ir mažai žinomu forumu, jis yra šiandien toks, koks yra dabar. Tavęs čia tikriausiai šiandien nebūtų, jei pirmaisiais gyvavimo metais ta maža grupelė žmonių nebūtų aukojusi savo laiko jo moderavimui, neleisdama įsigalėti chaosui, ir – svarbiausia – jei nebūtų kūrusi įdomaus turinio, dėl kurio prie mūsų jungėsi vis daugiau ir daugiau protingų žmonių, kol galiausiai šį forumą atradai ir tu. Jie yra VIP – very important people – nes savo momentu jie tokie šiam forumui ir buvo – vieni svarbiausių.
 
Ateityje – kitaip?
 
Visus devynerius metus Uždarbis.lt tobulėjo identikuojant iškilusias problemas ir ieškant joms geriausių sprendimų – kartais tai taisyklių papildymai, kartais naujos funkcijos – kaip atsiliepimų ir tapatybės sistemos, apgavysčių forume skaičių sumažinusios daug kartų ir leidusios nepažįstamiems žmonėms vieni kitais pasitikėti.
 
Įdomu tai, kad pasiekėme daugiau nei 120 000 unikalių lankytojų per mėnesį ribą niekada neturėję nė vieno žmogaus, prie šios svetainės dirbančio pilnu etatu (ne visai teisingam palyginimui: "Verslo žinios", turinčios panašų lankomumą, samdo 100 žmonių).
 
Ką tuomet Uždarbis.lt galėtų pasiekti, jei turėtų komandą, dirbančią prie šio puslapio pilną darbo dieną kasdien ir nusistačiusią sau ilgalaikius tikslus?
 
Pagrindinis iššūkis
 
Kaip galėtume apibrėžti daugumą Uždarbis.lt narių? 12-36 metų amžiaus; vyriškos lyties; moksleivis, studentas, laisvai samdomas darbuotojas, verslininkas arba žmogus, turintis nuolatinį darbą ir svajojantis jo kada nors atsikratyti; besidomintis ar užsiimantis verslu, technologijomis, pokeriu, lažybos, asmeniniu tobulėjimo ar politika.
 
Dabar pagalvokite, kiek tokių žmonių asmeniškai pažįstate. Kiek iš jų nuolatos lankosi šiame forume? Kiek yra kažkada lankęsi, bet daugiau niekada negrįžę? Kiek iš jų apskritai yra apie jį ką nors girdėję?
 
Kur link aš lenkiu? Manau, kad Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių žmonių (pagalvokite vien apie visus verslo, ekonomikos ir informatikos krypčių studentus bei neseniai baigusiuosius), kuriems Uždarbis.lt galėtų tapti vienu svarbiausių žinių šaltiniu, – bet toks šiandien nėra.
 
Kodėl nėra? Kodėl daugybė jaunų žmonių, kurie domisi tais pačiais dalykais, apie kuriuos diskutuojame Uždarbis.lt, nėra nuolatiniai šio puslapio lankytojai? Aš to klausiu savęs paskutines tris savaites.
 
Pažiūrėkime kitu kampu – kaip Uždarbis.lt paskutiniais metais atrodo panašių lietuviškų svetainių kontekste:
 

 
Lyginant Uždarbis.lt su panašiomis svetainėmis galima padaryti porą išvadų:
 

Uždarbis.lt iš esmės niekuo nenusileidžia populiariausiams tos pačios tematikos – verslo ir technologijų – portalams Uždarbis.lt smarkia atsilieka nuo populiariausių Lietuvoje to paties pobūdžio – lankytojų kuriamo turinio – svetainių
Bet pati svarbiausia man atrodo ta beveik visiškai tiesi linija, kuria išreikštas mūsų lankomumo kitimas. Tai reiškia, kad per paskutinius pusantrų metų Uždarbis.lt visiškai neauga: jeigu praėjusį mėnesį prie forumo prisijungė 1 000 naujų narių, reiškia, tiek pat jų čia ir nustojo lankytis.
 
Kitaip sakant, Uždarbis.lt šiandien yra tarsi kiauras kibiras: į jį gali pilti vandenį, bet kol jo apačioje bus skylė (priežastis, dėl kurios tiek užsiregistravusių narių forumą apleidžia), tol tas kibiras niekada neprisipildys – nepasieks to, kas jame telpa (kiek realiai lankytojų Uždarbis.lt galėtų turėti).
 
Koks pagrindinis rodiklis, kurį reikėtų siekti pagerinti? Ne lankytojų, ne registracijų, bet aktyvių narių – tų, kurie prisijungė prie Uždarbis.lt per paskutines 30 dienų, skaičius. Šiandien Uždarbis.lt turi 6 000 aktyvių narių, iš kurių 2 400 (40%) prie forumo prisijungia kasdien. Tai reiškia, kad turime dar apie 50 000 žmonių, kurie kažkada skyrė laiko tam, kad čia užsiregistruotų, bet galiausiai neberado to, dėl ko vertėtų sugrįšti. Mums reikia juos susigrąžinti.
 
Taigi klausimas, kurį šiomis dienomis sprendžiu: ką reikėtų keisti, kad Uždarbis.lt taptų vieta, į kurią daugiau žmonių sugrįžtų kasdien? Ko trūksta, kad čia pradėtų lankytis panašius pomėgius turintys mūsų pažįstami?
 
Galbūt forumai – tai interneto praeitis? Per paskutinį dešimtmetį sparčiausiai augusios interneto bendruomenės naudojo visai kitus diskusijų formatus. Galbūt Uždarbis.lt turėtų pereiti prie Reddit, Quora, StackExchange ar kito formato?
 
Visa tai atviri klausimai kiekvienam. Būtų įdomu sužinoti jūsų mintis, kokį Uždarbis.lt norėtume matyti ateityje.
 
Statistika
 
Per metus narių padaugėjo nuo 48 300 iki 60 500, pranešimų – nuo 1 833 100 iki 2 139 393, o lankomumas nuo 16 500 iki 20 000 narių kasdien.
 
Metų forumiete 2012 šiemet tapo zyzuole.
 
Naudingiausi nariai
 
Tikriausiai ne vienas greitai permetęs tekstą akimis nusprendė nesivarginti jį visą skaityti ir atkeliavo tiesiai čia. Matyt, ne veltui – antrus metus iš eilės skelbiu daugiausiai "mėgstamų" pranešimų (surinkusių 10 ir daugiau reputacijos taškų) per 2012-tuosius metus parašiusių narių sąrašą.
 
Šiemet bent vieną mėgstamą komentarą parašė daugiau nei pusė tūkstančio narių (533) – tai šiek tiek daugiau nei pernai (464). Visą sąrašą rasite čia (ieškoti savęs: CTRL + F).
 
Kaip ir pernai, Uždarbis.lt marškinėliai priklauso kiekvienam, kuris parašė 5 arba daugiau "Mėgstamų" pranešimų:
 

mikas1982 (20) lasickui (19) Justinas (15) ZJA (15) Movado (14) Giedrius (14) esnyper (13) Arvydas (12) dziu-mAn-dzy (12) litas (11) JustasP (11) dageris_ (11) dskpajurys (10) B.T.M. (10) Frankenstein (9) Paulius. (9) BrainStorm (9) Kofemanas (9) Leader (8) click (8) ecash (7) Sir Blackbeard (7) klientas (7) gio (7) campagnolo (7) zyzuole (7) iPauL (7) Andrejus (6) anon (6) suvalgysiu (6) Mikaz (6) UnoDėdė (6) Promise (6) HOST321 (6) Andriuslink (6) wicked (6) Marius.S (6) InTeXaS (6) daryZ (6) Meilutė (6) KingPin (5) OxyG3N (5) Rated (5) emporio (5) extremist (5) epsaitas (5) Karolis (5) Jasinka (5) Dolis (5) BigMan (5) NEO_ (5) GotMilk? (5) TonY B (5) twea (5)
Galioja tos pačios dvi sąlygos aukščiau paminėtiesiems marškinėlius gauti:

Tai turi būti tavo pirmieji Uždarbis.lt marškinėliai (dalis narių juos jau yra gavę) Reikalingas pašto adresas Lietuvoje, į kurį marškinėlius galėtume nusiųsti
Norėdami atrasti marškinėlius savo pašto dėžutėje, paminėti nariai turėtų parašyti man AŽ tema "MARŠKINĖLIAI" (būtinai taip, didžiosiomis, kad nepasimestų tarp kitų žinučių) iki sausio 16 dienos su:

Savo dydžiu (S, M, L, XL...) Lytimi (V / M) Adresu Lietuvoje (įskaitant pašto indeksą, kurį galite sužinoti post.lt)
Jei jokių nesklandumų nekils, marškinėliai bus pasiūti specialiai pagal jūsų nurodytus dydžius ir išsiųsti tiesiai jums iki vasario 15 dienos.
 
Pabaigai
 
Dabar pagalvojau, kad 9 – tai pusė pilnametystės. Kur mes visi būsime po dar devynerių? Tikiuosi, kad Uždarbis.lt tuo metu turės jau ne vieną savo milijonierių :)
 
Tradičiškai, šiek tiek istorijos akimirkų – tiems, kurie buvo kartu, ir tiems, kurie dar bus.
 

2004 02 09 2004 07 30 2005 02 04 2005 12 21 2006 07 18 2007 03 07 2007 09 23 2008 01 05

Kiekvienas, kas nėra pardavinėjęs eBay (o šis straipsnis tokiem žmonėm ir skirtas) čia tikrai ras naudingos informacijos. Jei manote, kad jos turėtų būti dar daugiau, tai kas trukdo patiems parodyti pavyzdį ir pasidalinti savo žiniomis užuot užsiimant beprasme ir nepagrįsta kritika? ;)

Redaguota: šis straipsnis buvo ne kartą papildytas ir redaguotas. Naujausia jo versija: http://kernius.net/k...inams-vbe-gidas

O, žinau šitą jausmą :) Jis vienija visus tiksliuosius mokslus ir tikrai yra nuostabus. Aš nemėgstu skirti laiko dalykams, kurių realios naudos nejaučiu - pavyzdžiui, kas pasikeis, jei aš išspręsiu tą uždavinį? Jį išsprendė tūkstančiai žmonių. Neturiu jokios motyvacijos būti 1001-mas. Žinau, kad galėčiau sėkmingai mokytis matematiką, bet ji manęs visiškai nemotyvuoja - aš nieko naujo neišrasiu, nieko nesukursiu spręsdamas tuos uždavinius.
 
Visiškai priešinga yra informatika (irgi tikslusis mokslas) - niekada nėra vieno sprendimo, tu nuolatos esi kūrėjas ir gali daryti dalykus, kuriais paskui naudojiesi ne tik tu, bet ir tūkstančiai kitų žmonių, - tada jauti, kad savo laiką skiri kažkam prasmingam. Tiek programuodamas, tiek spręsdamas matematiką žmogus tobulėja, tik pirmu atveju jis gali pakeisti kažką savo ir kitų gyvenimuose, o antru - išnaudoti tušinuką ir lapą popieriaus, kad pasitenkintų gavęs teisingą atsakymą.
 
Galiausiai viskas priklauso nuo motyvacijos.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Aš pats susiėmiau tik 11-toje klasėje - tai buvo ne vėlu todėl, jog paskutinius du metus kartoji tai, ką mokeisi nuo 5 iki 11 klasės - tiesa, išskyrus tiksliuosius mokslus, kurie viską pakartoję žengia dar toliau. Vis dėlto geriausia rimtai į mokslus kibti bent jau nuo 9-tos klasės ir tada nebus didelių problemų vėliau artėjant egzaminams - nes paskui gerai pasiruošti gali ir nebe suspėti (vieniems pavyksta, kitiems ne - vieniems "pavyko" reiškia sugebėti išlaikyti egzaminus (nesvarbu kaip), kitiems - gauti šimtukus). Kaip bebūtų, niekada nėra per vėlu. Net jei liko mėnesis iki valstybių egzaminų, aš vis tiek sėsčiau prie knygų kiekvieną laisvą valandą ir padaryčiau viską, kas įmanoma, - nes po to gali gailėtis visą gyvenimą. Pabandysiu tai paaiškinti asmeniniu pavyzdžiu.
 
Kodėl apskritai verta mokytis?
 
Gyvenime yra dalykų, kurie žmogui suteikia laisvę - galimybę rinktis, daryti ką nori. Įsivaizduok, kad tu žinai, kas tave domina, ką nori studijuoti, kokią specialybę nori įgyti. Kokią sritį bepasirinktum, dalis žmonių joje yra geriausi - daugiausia pasiekę, daugiausia žinantys, turintys norą ir talentą savo žinias perduodi kitiems. Tie, kas turi galimybę pas juos patekti - prie jų prieiti - patys tobulėja greičiau nei kiti - nes mokosi iš geriausių. Tų geriausių visada yra mažuma. Tai reiškia, kad ir juos pasiekti gali ne visi. Norėdamas patekti ten, kur gali tikrai daug išmokti, iki tol turi būti įrodęs, jog sugebi įsisavinti žinias, - tokia valstybinių brandos egzaminų (VBE) paskirtis.
 
Jei gerai baigsi mokyklą, ne tave rinksis universitetai, o tu juos, - ir būsi ten, kur norėsi būti. Jeigu gerai baigsi gerą universitetą - ne darbdaviai rinksis tave, o tu juos, - ir vėl būsi ten, kur norėsi būti. Taigi tu savo ateitį gali nulemti dar sėdėdamas mokyklos suole - mokydamasis arba ne.
 
Gerai išlaikyti VBE, kurie turi labai didelę įtaką tavo ateičiai, nėra sunku - tam net nereikia būti labai protingu - reikia tik mokėti dirbti.
 
"Gerai" nėra 50. Kiekvienas mąstantis žmogus gali turėti valstybinių egzaminų vidurkį ne mažesnį nei 80. Tie, kuriems tai nepasiseka: a) mokėsi per mažai; b) mokėsi ne tai, ką iš tikrųjų reikia (labai dažnas atvejis - ir dažniausiai tai prastų mokytojų kaltė); c) yra tikrai neprotingi (šiame forume tokių žmonių beveik nemačiau).
 
Ne viena mergina iš mano mokyklos išlaikė egzaminus daugiau nei 90 vidurkiu, nors gyvenime niekuo nesidomi (nežiūri žinių, neskaito naujienų jokia tema) ir nėra jokio įspūdingo proto. Vienintelė priežastis, kodėl išlaikė gerai, - nes paskyrė pakankamai laiko (o tai, reikia pripažinti, sugeba ne kiekvienas).
 
Jeigu tu nori gerai pabaigti mokyklą, turi būti motyvuotas - suprasti, dėl ko mokaisi - kad tau ne tas pats, kaip išlaikysi. Tau reikia tikslo, kurį norėtum pasiekti baigęs. Tada, kai suvoksi, jog viskas priklauso nuo tavęs - nieko neįvyks, jei nepadarysi savo darbo ir nepabaigsi mokyklos gerai, - galvosi apie tai kiekvieną dieną ir tai neleis tau atsipalaiduoti.
 
Mokykloje aš nemėgau matematikos - taip pat galvojau, kad ji man nereikalinga (dabar manau, kad mokyklinis matematikos kursas tikrai yra naudingas) - bet norėjau studijuoti informatiką, o į ją (kaip ir į verslą, ekonomiką ir daugybę kitų specialybių) be gerų matematikos žinių nepateksi (nebent tai prastas universitetas, į kurį niekas nestoja). Nuo pat penktos klasės mano matematikos semestrų pažymiai svyravo ne daug - buvau labai stabilus: nuo 4 iki 6. Dvyliktos klasės pirmame semestre tebeturėjau 6. Po naujųjų metų matematiką pradėjau spręsti kasdien - nuo elementariausių septintos klasės kurso dalykų, kurių tuomet buvau neišmokęs (svarbiausia turėti gerą knygą ir daug užduočių su teisingais atsakymas, kad galėtumei pasitikrinti). Praėjus pusmečiui iš matematikos VBE gavau 90 - tai buvo daugiau už ne vieną pirmūną mano mokykloje - tikra staigmena mokytojai, kai jos šešetukininkas atsiranda geriausiai egzaminą išlaikiusių mokinių sąraše. Aš tiesiog turėjau tikslą ir įdėjau daug darbo.
 
Ką tai nulėmė pabaigus mokyklą? Po kurio laiko stojau į informatikos studijas Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra daugiau nei 100 universitetų. JK studijų sistema leidžia pasirinkti 5 universitetus, į kuriuos nori stoti. Susiradau geriausių universitetų reitingą pagal informatiką ir nubrėžiau ribą ties 15-tu numeriu - reiškia, renkuosi 5 iš 15 geriausiųjų Didžiojoje Britanijoje. Nusiunčiau jiems savo stojimo paraišką. Netrukus gavau atsakymus - visi buvo teigiami: "Tu priimtas". Nei vienas taip nebūtų atsakęs, jei būčiau iš matematikos egzamino turėjęs 60 ar 70 - dauguma į tuos universitetus stojusiųjų turėjo aukščiausius balus, o matematika ten, kur jos prašoma, visada būna svarbiausias kriterijus.
 
Negana to, kadangi mane priėmė visi universitetai, aš galėjau pasirinkti, į kurį iš jų noriu važiuoti - ir pasirinkau tą, kuriame buvo tik tai, kas man patinka, - ir jokios matematikos. Dabar universitete studijuoju, kaip veikia Google paieškos sistema, kaip ji rūšiuoja paieškos rezultatus, kuriu supaprastinto lygio Skype tipo susirašinėjimo programas ir tiesiog laukiu kiekvienos paskaitos su malonumu - aš už jas mielai sutikčiau mokėti (jeigu tik studijos nebūtų nemokamos). Universitetas laikomas trečiu geriausiu po Oxford ir Cambridge, aplink mane daugybė įdomių ir protingų žmonių - tiek studentų, tiek dėstytojų, kuriuos gerbiu ir dėl kurių tobulėju greičiau nei bet kur kitur.
 
Galiausiai išėjęs po eilinės puikios paskaitos vis kartas nuo karto pagalvoju - juk manęs čia nebūtų, jeigu aš mokykloje nebūčiau susiėmęs ir išmokęs tai, ko reikėjo, - tiesiog padaręs savo darbą. Todėl to labai linkiu visiems. Ką jūs darote dabar, gali nulemti tai, kur atsidursite ateityje. Nepraraskite teisės rinktis patys. Nesvarbu, ką tu veikei visus dvylika metų, svarbu, kad juos pabaigtum puikiai, - ir tada viskas yra tavo. Dauguma paprastų moksleivių (ne amžinų pirmūnų) netiki, kad jie gali gerai pabaigti (- netikėjau ir aš), bet tas netikėjimas neturi būti priežastimi nepadaryti visko, ką gali, kad sužinotum, kaip yra iš tikrųjų.

Apie informatikos studijas užsienyje.
 
Specialybės:
 
Computer Science - tai informatika plačiąja prasme. Informatika nėra tik programavimas. Atvirkščiai - programavimas tikriems informatikams yra tik būdas išreikšti mintis. Pats informatikos mokslas (ne veltui vadinama "science") apima daugybę dalykų - pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (Artificial Intelligence), tinklai ir paskirstytos sistemos (Networks and Distributed Systems). Jei nesi tikras, ką tiksliai nori veikti gyvenime su informatika, ir nori turėti visas galimybes vėliau pasirinkti bet kurią informatikos kryptį (nuo žaidimų kūrimo iki kompiuterinių tinklų saugumo specialisto, už didelius pinigus konsultuojančio įvairių bankų programuotojus) - studijuok gryną Computer Science.
 
Software Engineering - lietuviškai būtų "Programų sistemos". Skirta rengti programuotojams. Jei esi tikras, kad programavimas yra tavo pašaukimas ir labiau už tai nieko gyvenime dirbti nenorėsi, rinkis Software Engineering. Per bakalauro studijų metus turbūt programavimo prasme būsi geriau paruoštas nei Computer Science, bet Computer Science studentas vėliau pats nesunkiai galės išmokti tą, ką išmokė tave, o tu viso Computer Science - ne. Žodžiu, jei nedomina jokios fundamentalios kompiuterijos teorijos, galbūt verta studijuoti Software Engineering ir tapti geru programavimo, bet ne informatikos specialistu.
 
IT (Information Technology) - skirta tiems, kurie norėtų sieti savo gyvenimą su informatika, bet programavimas ir visos sistemos jiems yra per daug sudėtinga ir painu. Jei Computer Science yra mokslas apie sistemų kūrimą, tai IT - mokslas apie tai, kaip naudotis jau sukurtomis sistemomis. Tos sistemos yra nuo Microsoft Office paketo (nenustebčiau, jei pirmame kurse gautum Excel paskaitų) iki sudėtingų verslo valdymo ir panašių programų. Tokie specialistai yra reikalingi beveik kiekvienai įmonei ir dažnai vadovauja IT skyriams, konsultuoja darbuotojus jiems iškilus problemoms, diegia ir atnaujina programinę įrangą. Taigi darbo visada turės, bet, mano nuomone, žmogus, kuris pats negali nieko sukurti, nėra tikras informatikas. Be to, IT specialistu gali vadintis tiek baigęs Computer Science, tiek Software Engineering, kurių studijos gerokai sudėtingesnės ir aukštesnio lygio.
 
Web development - mano subjektyvia nuomone, jei jau nori būti programuotoju, geriau neapribok savęs tik svetainėmis. Internetas yra tik būdas informacijai priimti ir pateikti. Visi procesai (informacijos apdorojimas) veikia sistemos viduje (serverio pusėje). Ten gali naudoti bet kokias technologijas ir Web development studijos daugumos jų neapima. Todėl būsimam programuotojui geriau rinktis Software Engineering. Web dalį tuomet jau nesunkiai perprasi pats.
 
Pastebėjau, kad žiūri į ateitį, galvodamas, ką baigęs galėsi dirbti. Siūlau per daug negalvoti. Mūsų seneliai pabaigę studijas visą gyvenimą išdirbdavo tame pačiame darbe, dauguma mūsų tėvų yra pakeitę bent po kelis darbus, o mes - darbus keisime nuolatos. Tu to negali suplanuoti. Geroji dalis yra ta, jog jei baigsi informatiką, tau tuo neteks rūpintis, - jei per studijų metus įgausi pakankamai žinių, darbo visada turėsi ir galėsi rinktis pats. Vieną dieną gausi pasiūlymą būti Project Manager, kitą Web Developer.
 
Reziumuojant, siūlau kaip specialybę rinktis gryną Computer Science. Tuomet galėsi užsiimti ir toliau (magistrą) studijuoti bet ką.

Kiekvienas, kas nėra pardavinėjęs eBay (o šis straipsnis tokiem žmonėm ir skirtas) čia tikrai ras naudingos informacijos. Jei manote, kad jos turėtų būti dar daugiau, tai kas trukdo patiems parodyti pavyzdį ir pasidalinti savo žiniomis užuot užsiimant beprasme ir nepagrįsta kritika? ;)

Lygiai prieš 10 metų grupelė paauglių be didelių žinių ir įgūdžių, bet su beribiu smalsumu ir noru užsidirbti internete, susibūrė į bendruomenę, kuri kaip jokia kita ilgainiui pradėjo jungti visiškai skirtingus žmones, nuolatos sau keliančius naujus tikslus – ir siekiančius jų kartu.
 
Per dešimtmetį kartu su tais paaugliais subrendo ir forumas: šiandien Uždarbis.lt – didžiausia verslo ir technologijų bendruomenė Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 70 tūkst. narių ir per savaitę bent po kartą aplankoma kas penkiolikto žmogaus mūsų šalyje. Turbūt mažai kas 2004-tųjų sausį būtų patikėjęs, jog prieš save mato kūdikį, kuris užaugęs taps geriausiu forumu Lietuvoje.
 
Šįkart nesileisiu į ilgas kalbas – apie tai, kaip mes visi to pasiekėme, pasakojau pernai, o pirmuosius tris Uždarbis.lt istorijos metus apžvelgiau, kai forumui suėjo treji.
 
Visų pirma, negaliu neišvardinti žmonių, kurie skirtingais forumo gyvavimo laikotarpiais tapo didžiuliais jo ramsčiais, skirdami savo laisvą laiką ir mintis. Jų pastangų palaikant tvarką ir daugybės idėjų, kurias pavyko įgyvendinti, dėka mes niekada nesustojom judėti į priekį.
 
Tai – buvę ir esami administratoriai ir moderatoriai: NuPagady, Augustinas, MeXiukas, Tadas, twea, Mykolas, Arvydas, Rimas, Ernestas, okiro, falco, Omas, ennio, Medinukas, L33T, techno, Leader, chakalasz, dealeris, Slashas, xdvx, Karolis, Elitas, suvalgysiu, Vytenis_, DjiXas, reject, Marius, Artūras, Aurimas, Mėgstu, kde, Skorpionas, diablom, euro, NickasLT, BOSS ir dar daug nuostabių žmonių, kuriuos visus šią minutę sunku beprisiminti.
 
Dalį tų "pirmųjų paauglių" šiandien galite rasti tarp VIP narių, o dabartinei Uždarbis.lt komandai – kurios sudėtis nesikeičia ilgiausią laiką per forumo istoriją – neabejoju, kad padėką jaučia ne vienas. Per praėjusius metus iš viso ji atliko 22 tūkst. (!) moderavimo veiksmų, iš kurių 45% – vienas žmogus, antrą kartą patekęs į Metų forumiečio finalą ir (po 2011-tais užimtos antrosios vietos) šiemet galiausiai juo tapęs – Mykolas.
 
Metų naudingiausieji
 
Tradiciškai kiekvienam nariui, kuris per 2013-uosius parašė bent 5 mėgstamus (surinkusius daugiau nei 10 reputacijos taškų) pranešimus priklauso Uždarbis.lt marškinėliai, kurie šiemet kitokie nei ankstesniais metais. Jei radote savo slapyvardį tarp pirmųjų 54 šio sąrašo pozicijų ir per paskutinį pusmetį dar nesate gavę Uždarbis.lt marškinėlių, rašykite asmeninę žinutę administratoriui Tadui tema "MARŠKINĖLIAI", kurioje nurodykite: lytį; marškinėlių dydį (S, M, L, XL); marškinėlių modelį (standartiniai arba slim fit – prigludę); ir gavėjo (savo) vardą, pavardę ir adresą Lietuvoje (kartu su pašto kodu, kurį galite sužinoti iš post.lt).
 
Marškinėliai visiems bus išsiųsti registruotu paštu iki vasario pradžios.
 
Tavo istorija?
 
Šiemet norėčiau čia ir sustoti bei žodį perduoti jums. Nėra geresnės progos nei bendruomenės dešimtmetis kiekvienam pasidalinti savo istorija.
 
Ar kas būtų tavo gyvenime kitaip, jei niekada nebūtum atradęs Uždarbis.lt?
Man pačiam Uždarbis.lt leido pažinti daugybę nuostabių žmonių, kurių dalis tapo gerais draugais ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. Turbūt visam laikui išliks atmintyje pirmieji gyvi susitikimai Kaune ir Vilniuje 2006-2007 metais, kai pirmąsyk išvydau tuos, su kuriais forume diskutavome nuo pat jo įkūrimo.
 
Nuo to laiko kiekvieną kartą nuėjęs į narių susitikimą išgirstu vis naujų – netikėčiausių – gyvenimo istorijų iš žmonių, kurių dalies forume niekada nebuvau pastebėjęs. Kartais todėl, kad jie niekada ir nenorėjo būti pastebimi, – diskusijas dažniau sekdami nei jose dalyvaudami.
 
Ir vis dėlto yra dar toks vienas neapsakomai malonus jausmas, kai vis dažniau atsidaręs kokį naujienų portalą pamatai jame jauno besišypsančio žmogaus nuotrauką ir perskaitęs pirmus sėkmės istorijos žodžius staiga pats nejučia pradedi šypsotis: "Aš juk jį žinau – jis iš Uždarbis.lt!".
 
Pabaigai: Mėgstamiausi visų laikų Uždarbis.lt pranešimai :)

Daug žmonių pradeda programavimo mokytis nuo knygų, bet dauguma jų baigę skaityti savo kodo eilučių taip ir neparašo.
 
Priežastis paprasta - trūksta praktikos.
 
Žinau du veiksmingus būdus mokytis programavimo (ar tiesiog naujos kalbos):
 

Sugalvoti idėją, ką nori padaryti, - paprastą, ne super sudėtingą - atsidaryti programavimo langą ir tiesiog pradėti rašyti. Kiekviename žingsnyje kils klausimai (pirmas: kaip parašyti paprasčiausią programą, kurią galėčiau paleisti?) ir juos turėsi po vieną išspręsti - arba atsivertęs knygą, arba Google, arba šiame forume. Pavyzdys, ką galima bandyti kurti pirmąjį kartą: užrašų knygutę - jog galėtum ką nors parašyti, išsaugoti ir vėliau vėl atsidaryti (tai gali būti nuo interneto puslapio iki Android aplikacijos). Antras būdas: pradėti nuo knygos skaitymo, bet po kiekvieno skyriaus prisiversti (kas dažnai būna sunku) viską, ką perskaitei, išbandyti pačiam - parašant tuos kodo pavyzdžius savo rankomis. Taip, žinau, dažnai atrodo: "O, perskaičiau, viskas aišku, supratau, judu prie kito skyriaus" - bet taip tikrai nėra, kol pats neparašai savomis rankomis - tau reikia įprasti rašyti kodą ir pajusti kaip jis veikia - neužtenka tik perskaityti.
Bet kuriuo atveju, mokėti programuoti yra nuostabu.

Pati geriausia (neįtikėtinai lengvai perprantama - tarsi tau koks mokytojas asmeniškai gyvai viską aiškintų) knygų serija / formatas man yra Head First. Tokio formato knygos yra išleistos apie daugumą programavimo kalbų. Juose daugybė iliustracijų, kurios greitai padeda suvokti, kaip viskas veikia iš esmės. Taip pat praktinės užduotys, kodo pavyzdžiai ir kita.
 
Iš Lietuvos per Amazon.co.uk dar prieš porą metų buvau įsigijęs Head First Java. Iki tol apie JAVA nežinojau nieko - o tai populiariausia ir viena galingiausių kalbų pasaulyje. Ją perskaitęs išvykau į universitetą. Iš 30 pažymių, kuriuos gavau pirmame kurse už JAVA programų kūrimą, 28 buvo dešimtukai. Tarp programų buvo dirbtinio intelekto programa, žaidžianti su žmogumi šaškėmis, klasikos žaidimas Space Invaders ir kita. Tiesiog tai, kas buvo dėstoma per paskaitas gyvai, jau buvau pažinęs ir suvokęs iš tos vienintelės knygos, - dėstytojai žinias padėjo pagilinti, bet esmę - pagrindus - gavau būtent iš jos.
 
Radęs laiko Škotijos universiteto bibliotekoje bibliotekoje pasiėmiau Head First Rails - taip pat puiki knyga. Jeigu norite kurti svetaines ir dar nemokate programuoti, pamirškite PHP ir eikite tiesiai prie naujos kartos - žymiai efektyvesnių - programavimo kalbų. Ruby ir Python yra būtent tokios. Populiariausias framework (karkasas, paruoštų naudoti skriptų rinkinys, taupantis laiką ir padedantis sumažinti saugumo spragų tikimybę) šiuo metu yra Ruby on Rails. Nemokama knyga internete: Ruby on Rails Tutorial, Learn Rails by Example.
 
Jei nemoki gerai angliškai, tai puiki proga pagilinti savo žinias. Nepasiduok ir skaityk. Visos geriausios IT knygos yra anglų kalba, kol jas išverčia į lietuvių - jau būna iš dalies pasenusios - o dažniausiai ir neišverčia. Jeigu skaitai anglišką tekstą ir randi nežinomą žodį, nepulk jo verstis: jei taip bus kiekviename sakinyje, išprotėsi ir nuleisi rankas po pirmos pastraipos. Jeigu nežinai žodžio reikšmės, skaityk toliau ir pabandyk suvokti ją iš konteksto - iš aplinkui esančių žodžių / sakinių, kuriuos supranti. Tik tada, kai nereikės rankoje laikyti žodyno, pajusi, jog iš tikrųjų skaitai angliškai, - ir tam nebūtina žinoti kiekvieną žodį - verskis tik tada, jei matai, kad be jo negali suvokti visos esmės.
 
Programavimas yra nuostabus dalykas. Jei jį moki - gali pats įgyvendinti savo idėjas be jokių investicijų. Be to, geras programuotojas turės darbo visą gyvenimą - tai ateitis - ir gali gyventi bet kurioje pasaulio vietoje. Esu sutikęs vaikiną iš Čilės, kuris dirba JAV kompanijai, bet nusprendė kurį laiką pagyventi trečiame žemyne ir pusmečiui apsistojo Portugalijoje. Jis ne milijonierius - tik programuotojas.
 
Papildyta: Kodėl programavimo mokymasis iš knygos kartais neveikia

Tai labai galingas dalykas :)
 
Paskutinį kartą web scraping naudojau rašydamas PHP skriptą, kuris už mane ieškotų pigių skrydžių Ryanair svetainėje ir rastų galutines kainas (su visais mokesčiais). Ryanair turi cookies apsaugą ir perduoda duomenis AJAX (javascript) pagalba, tad reikėjo skirti laiko gilinantis į pačios svetainės sistemą - kaip viskas veikia. Galiausiai turėjau veikiantį skriptą, kuris man praneša apie pigiausius skrydžius (po 10-20 litų) - ir tai padėjo gerokai sutaupyti - esu tą pačią dieną skridęs per Europą maršrutu Portugalija - Norvegija - Latvija už iš viso 35 litus (du bilietai po 5 eurus).

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/