Serapke

Asmeniškai labai rekomenduoju „Head First Java“ knygiūkštę. Labai įdomiai ir paprastai pateikta visa info. Informaciją nesunku atsiminti, o išmokstamų funkcijų pritaikymas realiose programose nuteikia efektyviam mokymuisi.

Sveiki, uždarbiečiai.
Šioje apklausoje norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie mano balsą. Esu įgarsintojas mėgėjas ir kartas nuo karto pagalvoju apie profesionalo karjerą. Ar galima mano įgarsinimus prilyginti šių dienų profesionalams? :)
 

http://www.filmai.in/24699-jaunasis-vilkas-season-05.html
 
Dėkingas ir už pagyrimus ir už karčią kritiką. :)

Ko gero, keistai skamba pavadinimas, juk info kanalu ir portalu pilna visuose kampuose. Bet as kalbu apie grynai vien informacini portala be jokiu zurnalistu interpretaciju, ir toki portala, kuriame butu vien svarbiausios, rimciausios naujienos.
Poreikis iskilo visai nesenai, anksciau skaitydavau kiekviena diena tokias nesamones, kaip delfi ar lrytas. Bet vat kantrybe persipilde, uzkniso visi bulvarinio tipo straipsniai, zurnalistu meginimai kuo labiau izeisti ar suklaidinti skaitytoja, asmeninis zurnalistu naujienu interpretavimas (lyg skaitytojai butu idiotai, tai jie vat sukramto ir isvemia - se imk!), tokiu keistuoliu, kurie mano, kad yra labai intelektualus, kaip uzkalnis nesamoningi straipsniai, bei apgailetino turinio naujienos (pvz.: kazkokia izimybe uzsidejo per maza bikini). Butent tai priverte mane istrint sias nesamones visam laikui is savo narsykles istorijos, bet vat kur daugiau sekti zinias? Apsilankiau 15min ir pradziai patiko, bet pascrolinus zemiau issoko naujiena "Salciute svesdama gimtadieni pamete telefona" pzdc n*. Tada ieskojau kitu portalu, radau verslo zinios, bet ten, kaip ir pagal pavadinima info visa vien apie versla. Toliau alfa, bet ten irgi pascrolinus tema "Izimybe pozavo nuoga!!!". O daugiau ir nerandu jokiu stipriu normaliu portalu, tai wtf, kodel iki siol Lietuvoje nera grynai informacinio rimto portalo? Ar cia patys lietuviai kalti, kad pasiduoda zurnalistu bulvariniui stiliui ir megsta vien isvemta informacija?
As nesiruosiu kurti nieko panasaus, tiesiog manau verslo ideju sekcija siai temai yra geriausia. O gal visgi yra kazkokie portalai pagal mano poreikius, jei taip tai pasidalinkit :)

Sveiki,
Retokai jau reiškiuosi forume, bet nusprendžiau šįkart pasidalinti apie e-knygą, kurią išleidau prieš 3 dienas:
 
E-knyga "Programuotojo karjera: kaip uždirbti daugiau"
 
Pačios knygos istorija ir atsiradimo priežastis: bendraudamas su programuotojais Lietuvoje ir užsienyje, pastebiu ryškų skirtumą mūsų nenaudai - deja, mums trūksta gebėjimų. Bet ne techninių - IT specialistai mes labai geri. Spragos yra verslo pusėje - neturime pakankamai verslumo ir pardavimų gebėjimų, o to rezultatas - mažesni atlyginimai, užsakovai iš serijos "Clients from hell", projektai kurie užsitęsia dvigubai ilgiau. Tai bandysime pasiaiškinti, kas kaltas ir ką daryti.
 
Realiai idėja kilo tada kai pradėjau gauti emailu ir per FB vis daugiau klausimų kai žmonės prašė patarti kaip rasti programuotojo darbo ar kokią kalbą geriau mokintis kad būtų didesnis uždarbis ar pan. Tada ir supratau kad šiaip programuotojams rašomos knygos tik apie programavimą, o apie karjerą ir verslumą praktiškai nėra. Tai tikiuosi šia knyga kažkiek užpildysiu spragą.
 
Kad būtų įdomiau - štai pirmasis skyrelis iš knygos:
 
* * * * * * * *
 
Kas sakė, kad programuoti lengva
 
Programuotojai ir IT specialistai vadinami “svajonių jaunikiais”, jų algos dvigubai didesnės už šalies vidurkį, ir dar paklausa yra didžiulė, nes visiems verslams reikia IT sprendimų. Tai turėtų skatinti mokintis programuoti visus jaunuolius, ar ne? Bet aš matau kiek kitokią realybę.
 
Taip, jaunuoliai susižavi aukso kalnais ir bando. Mokinasi, skaito, rašo kodą. Bet iki realaus programuotojo, sugebančio pagaminti pilnavertį projektą - išauga labai nedaugelis. Pats gaunu nemažai laiškų su skundais - "per sudėtinga", "o gal patartumėte kaip greičiau/paprasčiau", "ar tikrai reikia mokėti tiek kalbų, galvojau užteks tik PHP" ir pan. Kursus ar pamokas pradeda daug, bet užbaigia mažiau nei dešimtadalis. Ir ne be priežasties.
 
Programavimas nėra tiesiog kodo rašymas, tai nėra gramatikos diktantai. Tai loginio mąstymo ir analizės reikalaujantis mokslas - prieš rašant kodą, reikia sugalvoti kokį ir kur, ir dar taip, kad veiktų ne tik teisingai, bet ir greitai bei saugiai. Pasak tyrimų, profesionalai prie kodo rašymo praleidžia vos 10-20% laiko, visa kita yra galvojimas, informacijos paieška, užduoties analizė.
 
Taigi jei karjeros pradžioje galvojate, kad užteks perskaityti kokią knygą, įdiegti WordPress ir jau galėsite kalti pinigus, teks nusileisti ant žemės. Programuotojams mokami dideli pinigai ne šiaip sau - o už tai, kad jie žino daug ir moka skirtingas kalbas ir technologijas pritaikyti pagal situaciją. O tokia patirtis ateina tik su realių projektų kūrimu, kas reiškia ne mėnesius, o metus.
 
Prigąsdinau? Labai gerai. Toks ir buvo tikslas. Nes jei esate kelio pradžioje ir sprendžiate apie būsimą profesiją, tai reikia daryti nusiėmus rožinius akinius.

Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
 
Sportas:

milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
 

Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
 
 
 

Kol kas esu išsisprendęs tik 2010-2011 metų ITVBE programavimo uždavinius. Tikiuosi tiks.
2010 metų 1. Užduotis

#include <fstream> using namespace std; const char Dfailas[] = "Duom.txt"; const char Rfailas[] = "Rez.txt"; void Skaityti(int A[], int & n); int Kiek(int A[]); void Spausdinti(int A[]); int main() { setlocale(LC_ALL, "Lithuanian"); int F[6] = {0, 0, 0, 0, 0, 0}; int n; Skaityti(F, n); Spausdinti(F); return 0; } void Skaityti(int A[], int & n) { int x; // papildomas kintamasis ifstream fd(Dfailas); fd >> n; for (int i = 0; i < n; i++) for (int j = 0; j < 6; j++) { fd >> x; A[j] += x; } fd.close(); } int Kiek(int A[]) { int k = 0; while (A[0] - 8 >= 0 && A[1] - 2 >= 0 && A[2] - 2 >= 0 && A[3] - 2 >= 0 && A[4] - 1 >= 0 && A[5] - 1 >= 0) { k++; A[0] -= 8; A[1] -= 2; A[2] -= 2; A[3] -= 2; A[4] -= 1; A[5] -= 1; } return k; } void Spausdinti(int A[]) { ofstream fr(Rfailas); fr << Kiek(A) << endl; fr.close(); }
 
2010 metų 2. Užduotis
 

#include <fstream> #include <string> using std::string; using std::ifstream; using std::endl; using std::ofstream; const char Dfailas[] = "Duom.txt"; const char Rfailas[] = "Rez.txt"; const int MaxProd = 10; // Maksimalus produktø skaièius const int MaxPat = 12; // Maksimalus patiekalø skaièius const int MaxPav = 15; struct Patiekalas { string pav; int Prod[MaxProd]; int k; // patiekalo kaina centais }; void Skaitymas(Patiekalas Pietus[], int& P, int Kainos[], int& N); int PatiekaloKaina(Patiekalas Pietus, int N, int Kainos[]); int VienuPietuKaina(Patiekalas Pietus[], int P); void Spausdinimas(Patiekalas Pietus[], int P, int pKaina); int main() { setlocale(LC_ALL, "Lithuanian"); Patiekalas Pietus[MaxPat]; // Patiekalø masyvas, kuris sudaro pietus int Kainos[MaxProd]; int N; // Produktø skaièius reikalingas pagaminti visus patiekalus int P; // Patiekalø skaièius sudarantis pietus int pKaina; // vieno þmogaus pietø kaina Skaitymas(Pietus, P, Kainos, N); for (int i = 0; i < P; i++) Pietus[i].k = PatiekaloKaina(Pietus[i], N, Kainos); pKaina = VienuPietuKaina(Pietus, P); Spausdinimas(Pietus, P, pKaina); return 0; } void Skaitymas(Patiekalas Pietus[], int& P, int Kainos[], int& N) { char eil[MaxPav + 1]; ifstream fd(Dfailas); fd >> N >> P; for (int i = 0; i < N; i++) { fd >> Kainos[i]; } fd.ignore(80, '\n'); for (int i = 0; i < P; i++) { fd.get(eil, MaxPav); Pietus[i].pav = eil; for (int j = 0; j < N; j++) fd >> Pietus[i].Prod[j]; fd.ignore(80, '\n'); } fd.close(); } int PatiekaloKaina(Patiekalas Pietus, int N, int Kainos[]) { int sum = 0; // Patiekalo kaina for (int i = 0; i < N; i++) sum += Pietus.Prod[i] * Kainos[i]; return sum; } int VienuPietuKaina(Patiekalas Pietus[], int P) { int sum = 0; for (int i = 0; i < P; i++) sum += Pietus[i].k; return sum; } void Spausdinimas(Patiekalas Pietus[], int P, int pKaina) { ofstream fr(Rfailas); for (int i = 0; i < P; i++) fr << Pietus[i].pav << Pietus[i].k << endl; fr << pKaina/100 << " " << pKaina%100 << endl; fr.close(); }
 
2011 metų 1. Užduotis

include <fstream> using namespace std; const char Dfailas[] = "Duom.txt"; const char Rfailas[] = "Rez.txt"; const int CMax = 100; struct Pirstine { int lyt; // skaièius, kuris nurodo, kuriai lyèiai tinka pirðtinës (3 - vyriðka, 4 - moteriðka) int ranka; // skaièius, kuris nurodo, kuriai rankai skirta pirðtinë (1 - kairei, 2 - deðinei) int dydis; // pirðtinës dydis }; void Skaityti(Pirstine A[], int & n); int MPoros(Pirstine A[], int & n); int VPoros(Pirstine A[], int & n); void Istrinti(int A[], int & n, int k); int MLiko(Pirstine A[], int n); int VLiko(Pirstine A[], int n); void Spausdinti(int mp, int vp, int ml, int vl); int main() { setlocale(LC_ALL, "Lithuanian"); Pirstine A[CMax]; int n; int mp; int vp; // moteriðkø ir vyriðkø porø kiekiai int ml; int vl; // liko atliekamø moteriðkø ir vyriðkø pirðtiniø Skaityti(A, n); mp = MPoros(A, n); vp = VPoros(A, n); ml = MLiko(A, n); vl = VLiko(A, n); Spausdinti(mp, vp, ml, vl); return 0; } void Skaityti(Pirstine A[], int & n) { ifstream fd(Dfailas); fd >> n; for (int i = 0; i < n; i++) fd >> A[i].lyt >> A[i].ranka >> A[i].dydis; fd.close(); } void Istrinti(Pirstine A[], int & n, int k) { for (int i = k; i < n - 1; i++) A[i] = A[i+1]; n--; } int MPoros(Pirstine A[], int & n) { int k = 0; for (int i = 0; i < n - 1; i++) { if (A[i].lyt == 4) { if (A[i].ranka == 1) { int koord = -1; for (int j = i + 1; j < n; j++) if ((A[j].lyt == 4) && (A[j].ranka == 2) && (A[j].dydis == A[i].dydis)) { k++; koord = j; break; } if (koord >= 0) { Istrinti(A, n, koord); Istrinti(A, n, i); i--; } } else if (A[i].ranka == 2) { int koord = -1; for (int j = i + 1; j < n; j++) if ((A[j].lyt == 4) && (A[j].ranka == 1) && (A[j].dydis == A[i].dydis)) { k++; koord = j; break; } if (koord >= 0) { Istrinti(A, n, koord); Istrinti(A, n, i); i--; } } } } return k; } int VPoros(Pirstine A[], int & n) { int k = 0; for (int i = 0; i < n - 1; i++) { if (A[i].lyt == 3) { if (A[i].ranka == 1) { int koord = -1; for (int j = i + 1; j < n; j++) if ((A[j].lyt == 3) && (A[j].ranka == 2) && (A[j].dydis == A[i].dydis)) { k++; koord = j; break; } if (koord >= 0) { Istrinti(A, n, koord); Istrinti(A, n, i); i--; } } else if (A[i].ranka == 2) { int koord = -1; for (int j = i + 1; j < n; j++) if ((A[j].lyt == 3) && (A[j].ranka == 1) && (A[j].dydis == A[i].dydis)) { k++; koord = j; break; } if (koord >= 0) { Istrinti(A, n, koord); Istrinti(A, n, i); i--; } } } } return k; } int MLiko(Pirstine A[], int n) { int k = 0; for (int i = 0; i < n; i++) if (A[i].lyt == 4) k++; return k; } int VLiko(Pirstine A[], int n) { int k = 0; for (int i = 0; i < n; i++) if (A[i].lyt == 3) k++; return k; } void Spausdinti(int mp, int vp, int ml, int vl) { ofstream fr(Rfailas); fr << mp << endl; fr << vp << endl; fr << ml << endl; fr << vl << endl; fr.close(); }
 
2011 metų 2. Užduotis
 

#include <iostream> #include <iomanip> #include <fstream> #include <string> using namespace std; const char Dfailas[] = "Duom.txt"; const char Rfailas[] = "Rez.txt"; const int MaxSok = 100; // maksimalus ðokëjø skaièius const int MaxTeis = 10; // maksimalus teisëjø skaièius const int MaxPav = 20; struct Sokejai { string pav; int Tech[MaxTeis]; int Art[MaxTeis]; int TskSuma; }; void Skaityti(Sokejai A[], int & n, int & m); void Skaiciavimas(Sokejai A[], int n, int m); void Istrinti(int Balai[], int & n, int koord); int Suma(Sokejai A, int n, int m); void Rikiuoti(Sokejai A[], int n); void Spausdinti(Sokejai A[], int n); int main() { setlocale(LC_ALL, "Lithuanian"); Sokejai A[MaxSok]; int n; // ðokëjø struktûros masyvas ir jo dydis int m; // teisëjø kiekis Skaityti(A, n, m); Skaiciavimas(A, n, m); Rikiuoti(A, n); Spausdinti(A, n); return 0; } void Skaityti(Sokejai A[], int & n, int & m) { char eil[MaxPav + 1]; ifstream fd(Dfailas); fd >> n >> m; fd.ignore(80, '\n'); for (int i = 0; i < n; i++) { fd.get(eil, MaxPav); A[i].pav = eil; for (int j = 0; j < m; j++) fd >> A[i].Tech[j]; for (int j = 0; j < m; j++) fd >> A[i].Art[j]; fd.ignore(80, '\n'); } fd.close(); } void Skaiciavimas(Sokejai A[], int n, int m) { for (int i = 0; i < n; i++) { int koordMax = 0; int koordMin = 0; // koordinatës maþiausiai ir didþiausiai reikðmëms saugoti int k = 5; for (int j = 1; j < k; j++) { if (A[i].Tech[j] > A[i].Tech[koordMax]) koordMax = j; else if (A[i].Tech[j] < A[i].Tech[koordMin]) koordMin = j; } Istrinti(A[i].Tech, k, koordMax); Istrinti(A[i].Tech, k, koordMin); koordMax = 0; koordMin = 0; // koordinatës maþiausiai ir didþiausiai reikðmëms saugoti k = 5; for (int j = 1; j < k; j++) { if (A[i].Art[j] > A[i].Art[koordMax]) koordMax = j; else if (A[i].Art[j] < A[i].Art[koordMin]) koordMin = j; } Istrinti(A[i].Art, k, koordMax); Istrinti(A[i].Art, k, koordMin); A[i].TskSuma = Suma(A[i], n, k); } } void Istrinti(int Balai[], int & n, int koord) { for (int i = koord; i < n - 1; i++) Balai[i] = Balai[i+1]; n--; } int Suma(Sokejai A, int n, int m) { int suma = 0; for (int j = 0; j < m; j++) suma += A.Tech[j]; for (int j = 0; j < m; j++) suma += A.Art[j]; return suma; } void Spausdinti(Sokejai A[], int n) { ofstream fr(Rfailas); for (int i = 0; i < n; i++) fr << setw(20) << left << A[i].pav << A[i].TskSuma << endl; fr.close(); } void Rikiuoti(Sokejai A[], int n) { int max; Sokejai B; for (int i = 0; i < n - 1; i++) { max = i; for (int j = i + 1; j < n; j++) if (A[j].TskSuma > A[max].TskSuma) { max = j; B = A[i]; A[i] = A[max]; A[max] = B; } } }

Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
 
Sportas:

milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
 

Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
 
 
 

Tavo idėja tokia pat gera, kaip ir kažkada buvo idėja nuskristi į mėnulį. Tad jeigu įdėsi tiek pastangų kiek įdėtum nuskristi į mėnulį manau sėkmė būtų garantuota :) Čia yra tik vienas esminis dalykas, vien geros idėjos nepakanka, reikia ją dar įgyvendinti, o jau kaip tai padaryti ir ar tau užteks jėgų čia jau kitas klausimas.
 
Bet šiaip viską atmetus, bandyk - įgausi patirties, o tai bus geriau negu nieko nedaryti.

Šiais metais pradėjau kovot su savo tingėjimu atlikti įvairius darbus: ar tai būtų sportavimas, ar programavimas, ar mokymasis mokykloj. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi ir būdais, kuriais nesakysiu, jog nugalėjau, bet kovoju su tinginiu.
 
Sportas:

milžinišką motyvaciją sportuoti davė sutiktas žmogus, kuris net ir būdamas aplinkoje, kurioje sportuoti sąlygų nebuvo, vis tiek kiekvieną vakarą darydavo atsilenkimų, atsispaudimų, pritūpimų serijas. Nors atrodo, kas čia tokio padaryt tuos atsispaudimus, atsilenkimus, bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, jog jis sportavo tuomet, kai galėjo nesportuot ir pasakyt sau, jog tam nėra sąlygų. Bet jis neleido tingiam protui nugalėt ir siekė savo tikslų. taip pat didelę įtaką padarė draugai, kurie kartu su manim pradėjo sportuoti. Ypač pradžioje padėjo ta konkurencija, kuri atsirado vos pradėjus sportuoti. Norėjosi prisitraukti prie turniko vienu kartu daugiau nei draugas, padaryti vienu atsispaudimu daugiau negu jis. Ši konkurencija padėjo man įsijausti į tą sportavimo ritmą pirmuosius 1-2 mėnesius. vėliau pasiskaičius protingų minčių forumuose ir knygose, nusprendžiau, jog nori konkuruoti ne prieš draugus, o prieš vakar dienos mane patį. Taip kiekvienos dienos prisivertimas sportuoti man suteikė didelės motyvacijos, kadangi aš žinodavau, jog pasportavęs šiandien aš bet kokiu atveju būsiu geresnis nei vakar. ('The only person you should try to be better than is the person you were yesterday.') dar vienas įdomus būdas prisiversti save, ką nors padaryti (nebūtinai sportuoti) yra gyrimasis kitiems. Taip, GYRIMASIS. Galbūt manot, jog tai per daug arogantiška ir žema, tačiau tai labai padeda. Nuolat minint savo draugams, kiek jūs daug padarot, kiek daug sportuojat, kiek pinigų uždirbat jūs žengsit didelį žingsnį jūsų tinginiui sunaikint. O idėja visai paprasta. Vienąkart po tokių savęs pasigyrimų, kai jus bus užėmęs tingulys, ką nors daryti, galbūt po kokių pusės metų ar kelių mėnesių draugai jūsų paklaus "Tai vis dar sportuoji?", "Kiek jau pinigų užsidirbai savo verslo?", "Kaip programuot sekas?". Ir tada atsiras gėda. Gėda, kurią turėsit išsakyt savo draugui. Nebus lengva po tokio laiko, kada gyreisi, pasakyt "Ai jau nebesportuoju. Tingiu." Manau šiuo atveju tinginys turės pasiduot gėdai, nes niekas nenori pripažint savo klaidų. Galiausiai draugas, kuriam jūs pasipasakodavot savo pasiekimus, pats užsinorės padaryt kažką naudingo, kaip Kernius viename savo straipsnyje rašė: „pradėti kurt vertę“. Taip gausis kaip ir grandinė tarp jūsų ir jūsų draugų rato, kuri tikiuosi padės nugalėt tinginį. galiausiai iš viso to, dabar aš sėdžiu prie kompiuterio, rašau šią žinutę ir galvoju, kaip aš norėčiau pasportuoti. Deja, dėl ligos dvi savaites negaliu sportuoti. Ir žinot ką? Tai mane dar labiau motyvuoja. Kai aš pamatau, jog mano draugai eina prie turniko ir sportuoja, o aš sėdžiu namie, aš jau nerimstu ir planuoju dvi savaites į priekį savo sporto programą. Visa kita:
 

Kaip ir daugelis čia rašiusiųjų esu gabus mokinys, tačiau susidūręs su tinginiu prarandu visą entuziazmą ir pradedu švaistyt laiką. Perskaitęs porą motyvuojančių knygų ("Vienuolis, kuris pardavė Ferrari", "Pokalbis su vienuoliu, kuris pardavė Ferrari") bei naudingų ir įdomių filosofinių idėjų nusprendžiau išspręst savo problemą. Išsidėliojau savo mėnesio tvarkaraštį ir išskirsčiau jį valandomis. Susirašiau visas veiklas, kurias atlieku ar kurias man trūksta motyvacijos atlikti. Susiskaičiavau, kiek maždaug valandų aš praleidžiu tą veikdamas. Tuomet susistačiau prioritetus: kam norėčiau skirti daugiau laiko ir kam turėčiau tą laiką mažinti. Sąrašo apačioje (mažiausiai naudingi dalykai) žinoma atsirado TV, kompiuteriniai žaidimai bei filmai ir serialai. Nusistačiau protingą laiko paskirstimą, kiek kokiam dalykui reiktų šį mėnesį skirti. Rašydamas protingą turiu omeny tai, jog iškart neišmečiau viso TV, PC reikalo. Šių užsiėmimų valandas mažinau po mažu, kad taip drastiškai nesijaustų pasikeitimo ir pamažu pamėgčiau kitus dalykus. Kiekvieną dieną pradėjau žymėtis, ką nuveikiu. Bėgant mėnesiui matydavau kam dar skiriu per mažai, kam galbūt per daug laiko. Galiausiai mėnesio pabaigoje pasianalizuodavau rezultatus ir pagal juos sudarydavau sekančio mėnesio tvarkaraštį. Šis planavimas po pusės metų man tapo labai įprastas ir jau po mažiau nei kelių mėnesių aš pasiekiau neblogų rezultatų. Po kurio laiko šio planavimo atsisakiau, nes laiką švaistančių veiklų atlikti jau ir nelabai norėdavau, o kai kuriom veiklom šis tvarkarašis nepadėjo. Teko imtis drastiškesnių priemonių. TV jau nebežiūrėdavau dėl to problemos su tuo nebuvo. Didžiausia problema buvo kompiuteriniai žaidimai. Ją išsprendžiau labai paprastai - tiesiog ištryniau visus žaidimus iš savo kompiuterio. Tas pats tinginys man padarė meškos (šiuo atveju gerą) paslaugą. Jo dėka dabar aš TINGIU ATSISIŲSTI IR ĮSIRAŠYTI ŽAIDIMUS. Šios taktikos paprastumas ir veiksmingumas mane pribloškė. Jau pusė metų kaip nežaidžiu jokio PC žaidimo. Na su serialais tai taip nepaėjo :D Šiuo metu didžiausiais mano priešais tapo Facebook'as ir Delfi. Stengiuosi juos aplenkti iš tolo. Tai va tokia mano istorija kovojant su tinginiu. Tikiuosi padėjau, rasit gal jums patikusių idėjų ir taip pat motyvuosit save "vertės kūrimui" :)
 
 
 

Manau, jog lietuvių kalbos egzaminas yra tiesiog laimės reikalas. Jeigu gausi gerą temą, turėsi, ką parašyti - valio. Jei ne, nu tai bent išlaikyt tada pakaks.
 
O dėl rašinių temų, tai daug lietuvių kalbos mokytojų (tarp jų ir tos, kurios ruošia egzaminus) teigia, jog didelė tikimybė, kad egzamine K. Donelaičio 300-mečio proga bus bent viena tema šio autoriaus garbei. Žinoma, 100proc. informacija negarantuoja, tačiau, manau, ne iš piršto laužta. Tad, manau, visai protinga būtų šiek tiek atidžiau peržvelgt GAMTOS temą ir su ja susijusias problemas šiandieninėje visuomenėje.

UK 2014 Fresheriai
šita grupė aktyvi ir nuolat naujų pranešimų būna
 
 

Kiekvieno žmogaus savijauta ir patirtis yra individuali, tačiau pasidalinsiu savo patirtimi gal kuo padės, gal ne. Prieš 6 metus susirgau liga. Simptomų beveik nejaučiau, jaučiausi sveika, rodos, viskas buvo gerai, tačiau kartą vieno apsilankymo metu mano gydytojai kilo įtarimas ir dėl visa ko liepė atlikti tam tikrus tyrimus. Išrašė siuntimą, pasidariau. Išgirdau diagnozę. Ne vėžys, tačiau ir ta liga bei galimos perspektyvos pakirto tiek kojas, tiek rankas. Nedetalizuosiu visos gydymo eigos ir jausmų, vargu, ar tai kam įdomu, tačiau pasakysiu tik tai, koks supratimas mane aplankė išgyvenus tą sunkų laikotarpį: niekuomet nebūsi laimingas, jei negyvensi taikoje su aplinkiniais ir šeima. Žinau, kad skamba banaliai, tačiau tuos žmones įvertini tik, kai tai prarandi arba esi ant praradimo ribos. Tikrai nieko nėriau brangiau ir svarbiau už šeimą, susitaikyk su jais, atleisk jiems, jeigu kažką ne taip padarė. Nesijausi gerai, jei širdyje laikysi pyktį "ant kažko", tai labai vargina dvasine prasme. Mane irgi dažnai užknisa ir mama su savo moralizavimais, ir vyras su savo kvailais principais, tačiau, kas jei ne šeima mus priims tokius, kokie esame?

Na, šiuo savo pranešimu būsiu žiaurus, bet iš tiesų manau, jog tu esi vienas iš tų mano vadinamų "gyvenimo nevykėlių". Paprastai gyvenime aš taip apibūdinu žmones, kurie kažką siekia, susimauna, ir tiesiog tai užmeta, ir skundžiasi, kad nesiseka. Iš tavo pranešimų sprendžiu, kad tu nei mergytę esi gerai padziobinęs (iš žinučių atrodo kad nė vienos, peršasi mintis, kad gali būti gėjus, ypač po žodžių "man nulis emocijų"), nei darbą gerą turi (nes tiesiog pameni, kad jis retesnis, bet pinigų reikia, nei santykius gerus palaikai su žmonėm, žodžiu niekur nesiseka. Pamastymai apie švarius ir nešvarius pinigus irgi nevykėliški - dažnai tokie intiligentai, kaip tu ir būna pagaunami su narkotikus ar gabenant cigaretes.
 
Ir žinai ką? Turiu dvi naujienas, viena bloga, kita gera.
 
Bloga naujiena yra ta, kad turbūt 80% ką parašiau yra tikra tiesa. Tu tikrai nevykėlis. Ir nesiteisink. Mano standartais vien tavo šitas pranešimas man teigia, kad pas tave vyriškumo maža, tik skundiesi ir slepiesi po anonimiškumo kauke.
 
Gera žinia yra ta, jog viską visada galima pakeisti. Visi gyvenime gali atsidurti tokioje padėtyje, ir tikriausiai kiekvienam reikės stiprios rankos, kad jį iškelti iš depresijos. Aišku, kokia čia gali būti depresija, kai esi jaunas, bet tavo atveju gali - studentai dažnai supranta, jog jų diplomai nieko verti ir jų gyvenimas yra tragedija (o ypač tavo atveju, kai nesi pats sveikiausias žmogaus pasaulyje).
 
Ką galiu rekomenduoti?
a) Susitvarkyk santykius su šeima. Nežinau kaip kitiems, bet jeigu mano santykiai su šeima būna blogi, jaučiuosi kažkaip blogai viduje. Taip neturi būti.
b) Susirask merginą - jos būna linksmos, su jomis gali sportuoti ir iškrauti blogą energiją, galima pasidalinti vargais ir džiaugsmais, kurti ateitį. REKOMENDUOJU rinktis tik už save protingesnę, nes tada ji tave išspaus ir tu pasieksi daugiau. Yra pasakymas, jog daug lengviau iki moters nusileisti ir prieiti prie tokios, iki kurios reikia daaugti.
c) Pinigai negali būti tikslas, nes jie turi savybę mažėti. Geriau ferrari, bentley, abaldytėlna chata, ar kažkas panašaus. Bet svarbiausia savo svajonę įvertinti pinigais - tik taip pasieksi.
d) Atrask save, ką nori veikti. Nedirbk nemėgstamo darbo, nes nieko nebus. Nesimokyk kas nepatinka - nes tai tik iššvaistytas laikas. Geriau pagalvok, ką daryti tau malonu, ir tai mėgink padaryti. Patiko? Daryk tai plačiau.
e) Keliauk. Keliaudamas atrasi save ir į gyvenimą pradėsi žvelgti kitaip.
 
Sėkmės.

Pakeisčiau savo mąstymą, pradėčiau ieškoti naujų vertybių gyvenime. Visų pirma pradėk keisti savo požiūrį į daugelį dalykų. Tokie dalykai kaip šeima turi būti vienas iš didžiausių tavo vertybių apskritai gyvenime, o ne pinigai. Ieškok naujų pomėgių/hobių. Kas tau patiktų, taip susirasi panašių pomėgių turinčių žmonių, praplėsi draugų ratą. Nepamiršk ir studijų draugų. Jie tokie patys žmonės, jie lygiai taip pat gali būti tavo draugai. Toks pasakymas, jog gyvybė tau nesvarbi, man iš viso kelia pasibaisėjimą. Čia galbūt net reikėtų tau ir psichologo pagalbos. IR TIKRAI siūlau nebijoti, ir nueiti pas jį. Čia visuomenė yra sukūrus tokį stereotipą, jog jei jau pas psichologą žmogus eina, tai jis jau kažkoks kitoks ar psichas. Tikrai taip nėra. Tai žmogus, kuris gali tau padėti pasikeisti iš esmės, patarti vienoje ar kitoje situacijoje, jei neturi kas pataria ir panašiai. Pats neesu buvęs pas psichologą, tačiau pažįstu vieną moterį. Tai tokioje situacijoje kaip tavo, jei pradėtų "čiuožti stogas" tikrai nueičiau, nes ten žmonės tikrai žino savo darbą labai gerai, ir kiek teko girdėti atsiliepimų ne vienam padėjo sugrįžti į normalų gyvenimą. Sėkmės!

Temos autoriui siūlau pažiūrėti šį klipą:
 

 
Juk, kaip sakoma, nes perskaičius tokias jo mintis norisi sugrąžint žmogų į blaivaus ir tolerantiško mąstymo kelią. Manau, jog geriausias būdas tai padaryti yra pateikti labai neblogą pavyzdį.
 
Manau, visi esat matę filmą Wolf of the Wallstreet, tad matėt kaip Jordanas Belfortas praturtėjo, kaip taškė savo turtus į kairę ir į dešinę, kaip tapo priklausomas nuo narkotikų, kokį palaidą gyvenimą gyveno ir pan.
Įsivaizduokit kaip žmogus tūrėtų jaustis 2 metus prasėdėjęs kalėjime, išsigydęs priklausomybę narkotikams, "sėdėdamas" didžiulėse skolose. Juk kaip dažnai mes pergyvename dėl klaidų, kurias padarėme vakar... Pasižiūrėkit kaip pasikeitė šis žmogus, kuriam turtai (kaip ir šios temos autoriui) buvo viskas.
 

Labai slidi tema, netgi sakyčiau tuštoka, kadangi laimė apskritai yra subjektyvus dalykas. Kai kam tai milijonų turėjimas, kai kam ir paukščių čiulbėjimas yra pati didžiausia laimė.
 
Nereikėtų primesti kitam savo "teisingo" supratimo, kiekvienam savo kaip sakoma. Sveikata ir pinigai, mano manymu, tikrai turi stiprias sąsajas. Galima argumentuoti, jog liga užklumpa tiek turtinguosius, tiek nepasiturinčius, tačiau galimybė sau leisti kokybiškiausią gydymą, geriausius vaistus yra tik turtingųjų privilegija. Tokia realybė. Pensininkė iš provincijos, gyvenanti nuo 700lt iki 700lt, vargu, ar galės leisti sau prabangą gydytis pas geriausius Europos gydytojus kur nors Skandinavijoje ar Vokietijoje.
 
Kita vertus, meilė ir pinigai bent jau man bendro nelabai ką turi. Mano vyras irgi buvo paprastas studentas, neturėjo jokio automobilio, skaičiavo kiekvieną litą, daug dirbo, mokėsi, tačiau visada atrodė, kad radau patį geriausią vyrą pasaulį, joks milijonierius man jo neatstotų. Patys savo darbu ir bendrom jėgom susikūrėm gerbūvį, dabar tie sunkūs laikai praeity, bet ir tada mylėjau jį ne mažiau nei dabar.
Aišku, buičiai finansinis stabilumas labai svarbu, dabar, kai turim sūnų tuo labiau. Širdį skaudėtų, jeigu negalėčiau jam batų ar striukės nupirkti, tačiau tiek, kiek dabar turim pajamų pilnai užtenka. Milijonų nereikia, pakankama savo namuko, sodo. Puikiai apsieinu ir be mandrų drabužių ar dar kokio briedo.
 
Tiesiog, nereikia pulti į kraštutinimus. Pinigai gerai. Jie reikalingi, visi norime gyventi oriai, visi norime valgyti skanų maistą, turėti jaukius namus ir atsitikus nelaimei, išgalėti nusipirkti reikalingus vaistus ar padėti savo artimui, kuriam trūksta lėšų, tačiau tegul jie neužtemdo proto, o arogancija neužgožia žmogiškumo :)

O tu kokios čia naujosios kartos atstovas būsi kad nedirbsi o tik įdėjas milijonines galvosi? beja galvojimas irgi yra darbas.. Ir daug sunkesnis negu fizinis, o realizavimas dar sunkesnis.. Tikri verslinikai pasižėk kiek dirba ir po kiek valandų bent jau verslo pradžioje..
Tu neimk tokių pavyzdžių tie žmonės irgi rizikavo ne viskas taip lengvai ėjosi, daug kas ir nespėjo pasidžiaugt tais pinigais.. Sėkmė tai yra iliuzija, geriau ne sėkme net vadint, o atsitiktinumu, buvo žmogus geroje vietoje geru laiku tai "pasisekė" jam..
 
Tas mokymas iš dalies teisingas, tik kad nemoko kaip tas žinias pritaikyti realiame gyvenime, o jeigu ir moko tai beveik niekas to negirdi.. O su savo pavyzdžiu tai nejuokink forumo, kažka reiškias padarei blogai arba blogoj vietoj blogu laiku atsidūrei su savo verslu ar kuo ten.. Tai pagal tave dabar sėdėsi ir lauksi kol ta sėkmė ateis per langa? Sveikinu susidūrus su realiu pasauliu pasidomėk statistika kiek verslų kasmet atsiranda ir kiek žlunga..
 
Iš savo pusės irgi galiu pavyzdį duot, baigiau mokslus ieškojau darbo, tačiau nieko doro neradau tai pasėdėjau palaukiau kol ta sėkmė ateis kelis mėnesius deja neatėjo.
Tada atsiverčiau uždarbio puslapį susiradau kelias sritis kuriose norėčiau save realizuoti, radau vieną ištikro man patinkančią sritį sakykim internetinis marketingas, tada daug mokiausi, daug dirbau ties ta sritim (nors tau protinis darbas turbūt ne darbas), mečiau visokius žaidimus ir betikslių puslapių peržiūras ir nepatikėsi, bet pradėjo "sektis"...

O gal geriau džiaugtis, koks geras gyvenimas sėdint troleibuse, nei verkti sėdint feraryje?

VPagal tavo posta atrodo, kad ateina kazkoks Kaledu senis ir zmogui pasiulo kelis milijonus, tai tie protingieji paima tuos pinigus, o "dvasingieji" atsisako ir toliau vargsta, nes "pinigai laimes neatnesa". O esme juk yra tame, kad pinigus kiekvienas kazkokiu budu turi uzsidirbti, aukodamas kazka (sveikata, seima, draugus ir t.t.). Tu paziurek, kokiu tempu gyvena turtingi verslininkai: nuolatines keliones, susitikimai ir t.t. Apie koki laisva laika tu kalbi? Pasidomek, kiek ju pasaulyje visokiu intrigu, apgavysciu, skyrybu. Gyvenime yra daug svarbiu dalyku, ir pinigai yra vienas is ju, bet kad tik pinigai atnesa laime, yra nesamone. Del sveikatos, yra tiek visokiu nepagydomu ligu, kad jokie pinigai tau nepades. Del meiles irgi, gali buti mazas, baisus, slykstaus charakterio, ir moterys bus su tavimi del pinigu, bet cia ne meile. Del gyvybes, tai papasakok sita nesamone Schumacheriui, Paului Walkeriui, Drazenui Petroviciui, princesei Dianai ir t.t.
O kad lygini turtuoli su visisku ubagu nieko keisto, nes pries neblogai uzdirbanti, buta, santaupu turinti zmogu tu net negaletum rasti realiu pranasumu, jei butum milijonierius

Gyvybės už pinigus nenusipirksi. Tai ką tu apibūdinai kaip gyvybę, iš tikrųjų yra pats paprasčiausias saugumo jausmas.
Įsivaizduok - turėjai žmogų su kuriuo buvai be galo laimingas ir kitą dieną jo netekai. Ar galėtum kaip nors už pinigus susigrąžinti šią gyvybę ir tą laimės jausmą, kurį ji tau teikė?
 
 
Ir nesutikčiau, kad meilę galima už pinigus nupirkti. Tu tikrai manai, kad turėdamas daug pinigų galėtum "nupirkti", bet kokios moters meilę?
Jeigu tu būsi susikaustęs, mykiantis vaflis, tačiau su daug pinigų kišenėje, o tas pats mokyklos laikų L O X A S turės charizmą ir svarbiausia VY-RIŠ-KU-MĄ. Tai spėk su kuo tavo svajonių mergina dalinsis savo laime?
Beje, prie to pačio - ar galėtų kokia nors be galo tave mylinti, tačiau beprotiškai baisi ir kvaila boba nusipirkti TAVO meilę?
 
Tavo apibūdintu atveju, turėdamas daugiau laiko skirti dėmesio mylimam žmogui, tu tiesiog turi daugiau laiko džiaugtis ta laime. Bet tai dar nereiškia, kad tau šią laimę suteikė pinigai. Ar neturėdamas pinigų negali daryti to paties?
 
Kita vertus, tavo mintį supratau. Tik aš esu labiau linkęs manyti, kad žmogų laimingu daro ne pinigai, o pačio išsikelto tikslo pasiekimas. O pinigai dažniausiai yra tiesiog priemonė padedanti gerokai lengviau tą tikslą pasiekti. Ir taip, yra teisybė, kad pinigų neturintys žmonės šiais laikais neretai būna mažiau laimingi, nei tie kurie jų turi daugiau. Nes jų trūkumas juos labiau varžo siekti savo tikslų.
 
Panas šiais laikais tikrai yra lengviau kabinti turint daugiau pinigų, taip pat pasistatyti namą, nuvykti į kitą šalį. Bet nori pasakyti viso to negalėtum padaryti be pinigų ir būti laimingas tai pasiekęs?
 
Pinigai daro tavo gyvenimą tiesiog lengvesniu, o sugebėjimas pasiekti savo išsikeltus tikslus - laimingu.

Em, gal ne taip šios tezės prasmę suvoki: pinigai patys savaime laimės neatneša, bet tai nereiškia, kad visais atvejais laimė gali be pinigų egzistuoti. Kitais žodžiais tariant, pinigai nėra vienintelė aplinkybė, garantuojanti individo pasitenkinimą gyvenimu ir ne viską pinigais reikia matuoti.
 
Daugelis poreikių žmogui yra itin svarbūs ir jie negali būti nupirkti už pinigus arba nekoreliuoja su jų kiekiu, pavyzdžiui, meilė, savirealizacija, priklausymas norimai socialinei grupei, artimųjų parama ir taip toliau. Gali būti pasakiškai turtingas, bet būti absoliučiai vienas visų nekenčiamas gnomas - koks rezultatas? Kiek TURTINGŲ ir įžymių žmonių žudosi, serga depresija ir paleidžia gyvenimus vėjais? Tokia ir tezės prasmė.
 
Beje, man asmeniškai labai užkliuvo meilės ir sveikatos pirkimas... Kaip vienas išminčius yra pasakęs, tai vyrai yra keisti padarai: jie bijo dėl ateities ir aukoja sveikatą darbui, o vėliau uždirbtus pinigus leidžia bandydami ją atstatyti. Pinigai be sveikatos dažniausiai neatsiranda. Meilė? Meilė sielą kainuoja, ne litus. Žmogus nėra fiziologiškai sutvertas mylėti kitą žmogų dėl jo pinigų, nes pinigias - prastas feromonas. O dėmesys iš netinkamo partnerio netinkamam partneriui yra visiškai beprasmis. Maža to, meilė ir varguoliui prieinama ir keista, kad dažnai pas varguolį tvirtesnė.

Na va, sulaukėme pagaliau ir Delfi komentatorių lygio komentaro. Iš serijos: man blogai, nes valdžia š*dina. Tokie žmonės tik verkt temoka, jūs geriau pradėkit patys tai visuomenei kažką duoti, o ne tik prašyti ir imti. Pamąstykit pirmą prieš tokias nesąmones rašant arba bent argumentuotai rašykit, nes pasakyt, kad man blogai, nes valdžia š*dina gali ir penkių metų vaikas.

Na, neimk vieno darbo kaip pavyzdžio. Daug gi darbų yra pasaulyje, daug darbdavių, visi jie skirtingi. Vienas gali būti visai normalus, kitas rėks, staugs, lieps daryti sunkiausius darbus.
 
Kas dėl kalimo nu tai sorry, bet argumentas nepaeis čia tavo :D Tavo vadinamas kalimas yra tai be ko neišsiversi norint tobulėti toje srityje, kaip be daugybos lentelės mokėjimo spręsi elementarius uždavinius, kaip be skyrybos taisyklių parašysi be klaidų rašinį (specialiai ėmiau paprastus pavyzdžius, kad pagautum esmę, bet realiai tai čia galima tęst ir tęst). Sakot verčia išmokt žmonių pavardes, o žinai kodėl? Nes jie kažko PASIEKĖ gyvenime. Jie mokėsi ir taip gal tuo metu švietimo sistema (jei vapšė tokia buvo) irgi turėjo spragų, bet jie tapo asmenybėmis. Jeigu tu kali jų pavardes tai žinoma, kad tu jų neatsiminsi. Geriau papasakok man kaip atsimeni (jeigu atsimeni) Makedonietį, Cezarį ar Napoleoną? Kažkur skaitei? Domėjaisi? Matei filmą? Idėjai savo pastangų, savo laiką skyriai. Nereikia kalti Plechavičiaus, Urbšio ar kitų kiek mažiau žinomų pavardžių, geriau pasidomėti, ką jie nuveikė, kas jie tokie. Jei tu bandai tik atsiminti skaičių ir susieti juos su pora vardų bei pavardžių, žinoma, kad tau nepavyks ir bus neįdomu. Turi išmokti mokytis. Mokytojas už tave neišmoks. Sėdi, pasėmi knygą ir domiesi. Ot tai sunkus darbas...
 
Vienąkart nustokim verkt ir pradėkim patys investuoti į savo ateitį. Nori turėti 10-tuką semestre? Nori gerai išlaikyt egzus? Investuok į save. Nustok kaltinti kitus ir pats imkis veiksmų tobulėti. Po to pats pradėsi suvokt kaip viskas čia siejasi, kaip visko iš tikrųjų reikia ir kas kartais pasirodo kaip nebūtina (yra ir tokių dalykų, kurių net neverta žinoti, pripažįstu, bet tai vienetai).
 
 
 

Pats esu dvyliktokas, Modestai, todėl puikiai pažįstų aš tą šiandieninę mokslo sistemą. Galiu tik pasakyti, kad tavo išvardintos problemos (blogi mokytojai, netinkami mokymo metodai) yra labiau vienetiniai atvejai nei sistemos klaidos. Asmeniškai nei aš pats, nei mano draugai bei pažystami, kurie šiuo metu mokosi mokyklose neturi tiek daug priekaištų sistemai, kiek jai turi tu. Tad greičiausiai arba tau ŽIAURIAI nepasisekė su mokyklos pasirinkimu ir mokaisi kažkokioj adaptų mokykloj arba per daug viską sureikšmini ir žiūri į viską pesimistiškai ir per daug kritiškai.
 
Pats turėjau šią vasarą galimybę pasipraktikuoti dirbant ne itin lengvą fizinį darbą ir galiu tik patvirtinti čia kitų protingų žmonių mintis, jog mokyklos suolo problemos yra tokios nereikšmingos, tokios vaikiškos, kad dabar net juokiuosi iš savo ankstesnių sapaliojimų, jog daug gyvenime esu patyręs, daug visko matęs. Teko dirbti su žmonėmis, kurie dieną naktį turi būti pasiruošę nedelsiant reaguoti į iškvietimus ir naktį taisyti užlūžusį interneto tiekimą.
 
Be to, nežinau, kurioj pasaulio šalį darbas žmonėms baigtųsi 17h. Taip, tai būna nurodyta darbo sutartyse and so on, tačiau neretai norint kilti karjeros laiptais ar iš vis bent norint išlaikyti darbo vietą tenka padirbėti nekuklius viršvalandžius. Amerikoj net nėra priimtina išeit iš darbo ankščiau nei branch manageris ar įmonės vadovas, todėl darbas įprastai prasitęsia iki 20h ar net 21h.
 
Tad ar tikrai taip blogai yra mokykloje? Ar tikrai problemos mokykloje didesnės nei darbe, nei šeimyniniame gyvenime?

Modestai, tavo naivumui ribų nėra. Mokykla lengviausias etapas žmogaus gyvenime, tik gyvenk ir žvenk, tikrasis sunkumas prasideda paskui. O apie tą "padarei darbą ir laisvas", tai nusišnekėjai iki negalėjimo. Tie patys mokytojai, dėstytojai turi atlikti krūvą užduočių grįžę namo, verslininkai įkūrę verslą pirmus metus aria juodai ir grįžtą namo tik permiegot, galima vardinti ir vardinti. Aišku, jei ruošiesi dirbti kokiu duobaksiu, tai taip - iškasei duobei, grįžai namo ir ramu. Jei tikiesi, kad ateity bus lengviau - labai klysti. Išvis keista, kad dar galima TAIP LABAI skųstis mokykla ir verkti, kad knygelių daug užduota perskaityti, kad mokytojai visi blogi ir pan. Nebūkit juokingi. Sužinojęs, kiek beprotiškai daug mokosi japonai ir kokia griežta jų švietimo sistema tikriausiai išvis numirtum.