mariuxla

Kad reikalai vyktų greičiau gali nufilmuot procesą, parodydamas, kad telefone skambinimo metu nustatyta vibracija, paskui paskambini į telefoną ir padedi ant kieto paviršiaus, nebus vibracijos, kad būtų dar stipriau baigi skambuti, ir po skambučio vėl nukeleiavęs į nustatymui parodai prieš kamerą, jog vibracijos funkcija tikrai ijungta.
 
Tokia video ir foto medžiaga daug labiau spartina procesus, bei kartais apsaugo nuo standartinių supporto atsakymų, kaip kad pvz, ar bandėte perkrauti telefoną, ar darėte reset ir panašiai. Nes jie ir taip lėtai atrašinėja, džiaugsiesi sulaukdamas bent vieno atsakymo per dieną :D

Pavyko siek tiek paprasciau, papasakosiu kokiu budu, gal kam nors pravers. Reikia prisijungti telefona per USB i kompiuteri ir is kito telefono skaimbinti i ta sudauzytaji. Kol rode kad skambina buvo galima prisijungti prie telefono failu :)

Pavyko siek tiek paprasciau, papasakosiu kokiu budu, gal kam nors pravers. Reikia prisijungti telefona per USB i kompiuteri ir is kito telefono skaimbinti i ta sudauzytaji. Kol rode kad skambina buvo galima prisijungti prie telefono failu :)

Pavyko siek tiek paprasciau, papasakosiu kokiu budu, gal kam nors pravers. Reikia prisijungti telefona per USB i kompiuteri ir is kito telefono skaimbinti i ta sudauzytaji. Kol rode kad skambina buvo galima prisijungti prie telefono failu :)

Sveiki, taigi šiektiek papasakosiu apie savo kelionę, ir pačią Australiją.
 
Viskas prasidėjo nuo to, jog pabaigęs gimnaziją, norėjau kažkur išvykti ir užsidirbti pinigų. Pasidomėjęs apie Australiją, ekonomiką, klimatą bei ten gyvenančius žmones ir kitus padarus. Pasidomėjus iš mano pusės viskas atrodė dar geriau nei galvojau, todel neužilgo užsidirbau pinigų pradžiai (Su savimi pasiemiau 12tūkst. litų + kreditinę su 2500lt dėl viso pikto, jei kas atsitiktų), pasidariau vizą ir atskridau!
 
Skridau iš Varšuvos į Dubajų, ten praleidau pora savaičių pas brolį, ir Kovo 2-tą įsėdau į Lėktuvą kuris mane nuskraidino į Brisbane'ą (Queensland), pietinę Australijos pakrantę.
Pirmas įspudis išlipus iš lėktuvo, nuostabu! Oras gaivus ir tuo pačiu šiltas. Pastatai nauji, mašinos gražios, žmonės linksmi.. Išėjęs iš orouosto sėdau į traukinį (Bilietas 17doleriu, ~5 stoteles) kuris mane nugabeno netoli centro, kur turėjau keletai naktų rezervaciją hostelyje (25doleriai naktis). Atvykęs pasidėjau daiktus, ir lėkiau į banką atsidaryti banko sąskaitos ir internetu užpildžiau Tax File Number paraišką (Kažkas panašaus į soc.draudimo numerį, be kurio negali legaliai dirbti). Pirmą savaitę praleidau tiesiog mieste, papludimyje, apsipratau su aplinka. Pradžioje maisto kainos atrodė nerealios, brangu, brangu ir dar kartą brangu. (Nors brisbane'as nėra iš brangesnių Australijos miestų). Maisto pasirinkimas didelis, kokybė nebloga, mat dauguma dalykų švieži. Dauguma vaisių pardavinėjami vienetais, obuolys 2dol. 3 bananai už 2dol. ir t.t.
 
Savaitė baigiasi, gavau banko kortelę, Tax File Number, laikas ieškotis darbo, o dirbt norisi pabandyt fermoje, todėl internete išsiaiškinau kur koks sezonas ir nusprendžiau jog reikia skristi visai į kitą pusę žemyno, Perth'ą. Bilietus nusipirkau, savaitei rezervaciją hostelyje pasidariau ir ką, lekiam. Skrydis 5val. laiko juostų skirtumas 2 valandos. Atskridau vėlai vakare, tax'u iki miesto hostelio už 35dol. ir į lovą rytoj laukia didelė diena. Ryte iškarto lėkiau į darbo agentūras (Jos dar iki dabar ieško man darbo), bet iš jų jokios naudos, todėl pasidomėjus labiau norint dirbti fermoje reikia belstis fermeriui į duris ir kalbėt į akis :) Tai ką sekančią dieną ieškau pirkti mašinos, nes artimiausios fermos už kelių šimtų kilometrų nuo miesto. Honda Civic už tūkstantį dolerių, yra! Po keletos dienų leidaus keliaut į viršų, kur šilčiau ir algos didesnės (Australijos minimumas 20.6dol. O regione link kurio važiuoju 30dol į valandą). Atstumas 2300km, per tris dienas pasiekiau Karratha, pabuvau prie Red Dog memorialo (Pastatytas filmas apie tai yra), važiavau visą kelią pajūriu, miegojau mašinoje. Į Karratha miestą atvykau naktį, (42 Laipsniai ir labai didelis humidity, del šių dviejų priežasčių nespėji nuo kaktos prakaito valyt, tikrai labai karšta). Ryte į agentūras ir į keleta įmonių, CV išnešioti visur pakalbėta, bet visos vietos užimtos ir darbų nėra. Na ką, šiam mieste padariau ką galėjau, lekiam toliau. Sekantis tikslas Darwin'as kuris dar už 2400km. Važiavau per degančius miškus (kuriuos gan dažnai žiniose rodo). Baisu, bet naktis, jokių ugniagesių, žmonėm visiškai normalu jog miškas dega ir tiesiog važiuoju paskui kitas mašinas. Na ka po keletos dar dienų atvykau į Darwin'ą, ryte pakėlė policininkas belsdamas į mano automobilio langą, Camping is not allowed. Tai ką kad ir bandau ginčytis jog aš ilsėjaus, neturiu jokios camping įrangos, ir pavargusiam važiuoti yra pavojinga todėl nuspredžiau pailsėti. Jiem neįdomu, reikėjo hotelyje kambarį išsinuomuot ir panašiai, na gerai, ką jau padarysi, bauda 140dol. Per kelias dienas per vieną agentūrą gavau darbą savaitei, naktinės pamainos, parduotuvėje lentynas išrinkt ir naujas surinkt, alga 40dol į valandą, labai gerai, - atsipirks bent jau važiavimas iki čia. Po šio darbo dirbau dar uoste, valiau iškasenų konvejerius. Darbas sunkus, rankos po darbo kruvinos, nugarą skauda, ir jėgų nebėra net valgyt pasidaryt. Pagal mano superviserį žmonės čia ilgiau savaitės neišdirba, man užteko dviejų dienų. Ieškom kito darbo ir vuolią, forklift driveris reikalingas, kas man visai patinka. Darbas už miesto, todėl už poros savaičių darbo nusprendžiu atsikraustyti arčiau darbo, ir mažą kaimelį, kur nuomojuos kambarį (180dol į savaitę). Dar iki šiol dirbu ten pat jau antras mėnesis.
 
Ir keleta fotografijų iš mano gyvenimo Australijoje:
 

Brisbane
 

Perth Cottesloe beach
 

Kažkur pusiaukelėj
 

Šeimininko beveik keturių metrų augintinis
 
 
Tai va, kam kažkas rūpi sužinoti apie Australiją, klauskit gal mokėsiu atsakyt, nors čia esu dar tik šiektiek daugiau kaip trys mėnesiai, bet šiektiek jau žinau :)
 
Papildymas:
 
Nuotraukos iš Dubajaus

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Sveiki, ieškojau Uždarbyje informacijos apie studijas Australijoje. Pasirodo, kad jos čia labai nedaug, o kadangi domėjausi studijomis AU, tai bendraudamas su įvairiais žmonėm iš ten ir skaitydamas įvairius forumus bei straipsnius nemažai sužinojau. Pabandysiu viską ir aprašyti. Gal kam pravers.
 
Nemažai informacijos surinkta iš įvairių tinklalapių apie Australiją (tarp jų buvo ir lietuviškų, tad atsiprašau, kad nenurodysiu šaltinių. Visa info jau susimaišius). Taip pat, atsiprašau, jei informacija kai kur šiek tiek kartosis. Iš karto pasakau, kad Australija - brangi šalis. Pradžiai, pagal forumus, reikėtų turėti apie ~20 tūkst. litų.
 
Tai pradedam :)
 
http://rememberingletters.files.wordpress.com/2012/07/australia-map.jpg?w=535&h=371
 
Visas įmanomas studijas AU galima rasti čia http://www.studyinaustralia.gov.au
 
Kas yra būtina?
1. Pasas (turigalioti ilgesnį laiko tarpą nei trunka studijos)
2. Sveikatos pažymėjimas (neskubėkite eiti į polikliniką)
3. Sveikatos draudimas studijų laikotarpiui(OSHC)
4. Anglų kalbosmokėjimą įrodantis dokumentas (arba laikomas lengvas egzaminas)
 
Kuomet mokslai pasirinkti, bei dokumentai paruošti galima kreiptis dėl vizos.
Iki šio žingsnio jūs turėsite sumokėti už:
1. Studijas ir stojimo mokestį (grąžintinas)
2. Sveikatos draudimą (grąžintinas)
3. Sveikatos patikrinimą
4. Vizos mokestį
 
Pagrindiniai vizos reikalavimai yra tokie:
1. Turėti galiojantį pasą, kurio mažiausia galiojimo trukmė yra jūsų studijų laikas + 6 mėnesiai.
2. Sveikatos patikrinimas, kuris atliekamas Lietuvoje tik clinic.lt medicinos įstaigos.
3. Sveikatos draudimas visam studijų laikotarpiui. Nuo aplikavimo dienos + keletas mėnesių po studijų pabaigos.
4. Finansiniai įsipareigojimai. Lietuva yra assesment level 1, kuris mūsų nereikalauja pateikti finansinių įsipareigojimų, tačiau kartas nuo karto Australijos Imigracijos tarnyba užklausia parodyti juos.
 
Oficialiai viza yra tvarkoma 30 dienų (pagal Australijos ambasados duomenis) nuo paskutinio dokumento pridavimo, bet yra rekomenduojama pradėtis tvarkytis vizą prieš 2 mėnesius, kadangi visada būna vėlavimų.
Draudimo kainos priklauso nuo to kiek laiko jūs būsite Australijoje. Kainos svyruoja nuo 42$ per mėnesį.
 
Koledžai dažniausiai aukštų reikalavimų nekelia ir čia dažniausia nėra jokių stojamųjų egzaminų ir nereikia rodyti kokiais pažymiais baigei mokyklą. Čia turite išmanyti bei susikalbėti anglų kalba, todėl vienas iš reikalavimų yra išspręsti anglų kalbos testą. Dauguma norinčių studijuoti susitvarko be problemų.
 
Anglų kalbos kursai.
Anglų kalbos kursai ne tik praturtins jūsų anglų kalbos žinias, padės susirasti pirmus draugus (galbūt net ir darbą), bet ir pasimokius 2 mėnesius, jūs gausite papildomus 2 mėnesius atostogų, kuriuos galėsite panaudoti pramogoms, kelionėms ar darbui pilną savaitę. Anglų kalbos mokymai yra mokami kas savaitę, kainos svyruoja nuo 200 iki 300 dolerių per savaitę.
 
Studijos koledžuose būna suskirstytos į 4 arba 2 semestrus, mokama už vieną semestrą į priekį. Studijos Universitetuose dažniausia skirstomos į 2 semestrus. Susimokėti už anglų kalbos studijas dažniausia prašoma pusę sumos, pvz. jeigu studijuojate 8 savaites, reikės sumokėti už 4 į priekį. Pasibaigus 4 savaitei turėsite sumokėti už likusią dalį.
Koledže dažniausia prašoma sumokėti už vieną semestrą į priekį.
 
Studijų pranašumas.
Studijos Australijoje jums suteiks didelį pranašumą, tiek ieškant darbo Australijoje, Lietuvoje ar kur kitur. Jūsų išsilavinimas bus pripažintas visame pasaulyje, todėl kur jus norai nuves, ten galėsite rasti darbą pagal specialybę. Australijoje įgytas išsilavinimas bus puikus pagrindas jūsų tolimesnei karjerai. Pabaigus studijas galėsite aplikuoti Temporary Graduate Visa, kuri leis jums dirbti ir įgyti patirties pagal profesiją (jos trukmė gali būti iki 4 metų), pasibaigus šiai vizai ir atitikus visus reikalavimus galima aplikuoti skilled migration vizai, kuri suteiks jums neribotas galimbes dirbti bei likti Australijoje. Vėliau laukia ilgai išsvajotas PR – permanent resident ir pilietybė.
 
Studentų gyvenimas.
Studentai Australijoje dažniausia gyvena nuomojamuose butuose, kuriuose gyvena po 1,2,3 ar daugiau žmonių kambaryje, priklausomai kiek privatumo ir pinigų norite į tai investuoti.
 
Sidnėjuje vieno kambario kaina, vienam žmogui gali svyruoti nuo 150 iki $400 per savaitę. Melbourne nuo 140 iki $380, Brisbane nuo 110 iki $300.
 
Vidutiniškai studentai moka $150 per savaitę nuo vieno asmens.
 
Dažnai nuomojantis butą yra paprašomas 2-4 savaičių užstatas (bond), taip pat 1 savaitės mokestis į priekį. Vėlavimai čia nėra priimti, bet viskas priklauso nuo nuomotojo. Jeigu nuomojatės iš agentūros, gausite sms, arba skambučius su priminimu susimokėti. Jeigu numositės iš privačių asmenų, jūsų paprašys tiesiog išsikraustyti, jeigu tuo piktnaudžiausite.
 
Patarčiau turėti visus darbo sertifikatus, kuriuos įgyjote ir, kurie gali turėti vertės ieškantis darbo Australijoje. Geriausia būtų pasitarti prieš atliekant dokumentų vertimus į anglų kalbą, tam kad nebūtų išleisti jūsų pinigai veltui.
 
Imigrantai ir studentai yra susitelkę didžiuosiuose miestuose: Sydney, Melbourne, Brisbane, Gold Coast, Adelaide.
Šiuose miestuose gyvena daugiausia žmonių, tad ir darbų pasiūla yra didelė.
 
 
Sydney – yra linksmybių sostinė, čia taipogi yra geriausi koledžai bei universitetai. Šis miestas yra vienas brangiausių pragyventi pasaulyje, bet jeigu turi darbą, gali leisti sau tikrai nemažai. Vasaros čia karštos iki 40 laipsnių, o žiemos drėgnos ir vėsios iki 6 laipsnių šilumos.
 
Melbourne – yra kultūros sostinė Australijoje. Čia yra daugiausia meno renginių, meno centrų ir pan. Melbournas yra žinomas kaip "4 seasons city" čia oras gali pasikeisti kelis kartus per dieną, o čia gyvenantys prie to jau visiškai pripratę. Oro temperatūra yra kiek vėsesnė, pragyvenimo lygis taip pat aukštas kaip ir Sydney.
 
 
Studijuojant koledže jūsų darbo valandos bus apribotos iki 40 valandų per 2 savaites. Atostogų metu, jūs galėsite dirbti kiek tik jėgos leis.
 
Ką turite pasiruošti prieš pradėdami ieškoti darbo:
1. Mokesčių mokėtojo numerį (Tax File Number - TFN)
2. Sąskaitą banke
3. Gyvenimo aprašymą (CV)
 
 
Jūsų darbas labai daug priklauso nuo anglų kalbos lygio. Dažniausiai naujai atvykę pradeda dirbti šiose srityse:
 
Pareigos Vid. atlyginimas per valandą
Padavėjas 15 - 18 aud (+arbatpinigiai)
Barmenas 18 - 25 aud (+arbatpinigiai)
Virtuvės padėjėjas 15 - 17 aud
Valymo paslaugos 16 - 20 aud
Darbas statybose 20 - 30 aud
Reklaminės medžiagos platinimas 9 - 10 aud
Auklė 15 - 20 aud
 
 
 
Domėjausi IT studijomis koledže. Laišką cituoju.
 
 
Kitas laiškas:

 
 
Miestai:
 
Sidnėjus.
Šilčiau nei Melburne
Vasarą temperatūra - 28 laipsniai celsijaus.
Yra daugiau ką pamatyti (nei kad Melburne)
Yra paplūdimių.
Sidnėjuje brangesnis pragyvenimas (alyginimai šiek tiek didesni)
Daugiau laisvalaikio praleidimo būdų lauke.
http://www.statsoc.org.au/wp-content/uploads/2013/12/Sydney.jpg
 
 
Melburnas
"4 metų laikai" - oras, dieną, labai sparčiai keičiasi.
Vasarą apie 26 laipsnius šilumos.
Pigesnė būstų nuoma nei Sidnėjuj.
Apsipirkinėjimas - geresnis nei Sidnėjuj.
Geresni cafe/bar (indoor)
Draugiškesni žmonės (?)
http://blogs.crikey.com.au/theurbanist/files/2013/06/Melbourne-future-skyline.jpg

Na bus 3 autoriai ir dar vertinimas sugriežtintas labiau ir dabar kiekvienais metais griežtins vertinimą, nes norima užauginti labai raštingą visuomenę... (SĖKMĖS!)

Čia rimtai tokios temos???? Atsimenu 10-toje klasėje kalbėjau apie vietovardžius, o dbr vėl lygiai tokia pati tema? :o

Na bus 3 autoriai ir dar vertinimas sugriežtintas labiau ir dabar kiekvienais metais griežtins vertinimą, nes norima užauginti labai raštingą visuomenę... (SĖKMĖS!)

Na bus 3 autoriai ir dar vertinimas sugriežtintas labiau ir dabar kiekvienais metais griežtins vertinimą, nes norima užauginti labai raštingą visuomenę... (SĖKMĖS!)

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

deleted

Sveiki, as esu Tomas. Noriu pasidalinti savo patirtimi. Baigiau pirma kursa Skotijoje, Stirling universitete ir nusprendziau sios vasaros neissvaistyti geriant alkoholio ir dejuojant kaip nuobodu ir nera ka veikti. Taip ir gime ideja sia vasara padirbeti Anglijoje. Kodel ne Skotijoje, kur gyvenau ir mokiausi jau vienerius metus? Turbut del dvieju priezasciu: norejau pakeliauti, pamatyti Anglija, joje verdanti gyvenima ir uzsidirbti siek tiek pinigu, kad galeciau pradeti igyvendinti savo verlso ideja Skotijoje.
 
Taigi geguzes pabaigoje grizau i Lietuva atsvesti savo gimtadienio ir siek tiek praleisti laiko Lietuvoje (2sav). Susikroviau savo rankini bagaza, i kuri iejo:

Drabuziai (Striuke, keli megztiniai, maikutes, trejos kelnes, apatiniai)
Vaistai (Mezym, ibuprom, ibuprofen, paracetamolis)
Dokumentai (50 CV, IELTS pazymejimas, Barclays banko israsas)
Laptopas
100g. sukamo tabako
Lagamino svarstykles (niekada neisimu is pacio lagamino, labai pravercia

Be to, pasiemiau is tevu 2000Lt, kas mano paskaiciavimais turi uztekti trims savaitems pragyvenimui, maistui, butiniausiems dalykams. Nepatariu veztis daugybes rubu, tokiu kaip marskineliai, treningines kelnes, marskinai ir t.t., kadangi nueje i parduotuve kaip Primark viska nebranigiai galesite isigyti. Be to, nepatariu veztis ir tokiu dalyku kaip duso zele, sampunas ranksluosciai del anksciau minetos priezasties.
 
Taigi nuvaziaves ten atvykau pas drauga (rytu londonas), pas kuri, pagal plana, turejau apsistoti keletai dienu, kol susirasiu sau issinuomuoti kambari. Ivyko taip, kad kambario sau issinuomuoti uz prieinama kaina neradau (visur praso daugiau nei 90svaru per savaite uz kambari), tad su draugo seiminikais suitarem taip, kad abu su draugu mokesime po 60ssvaru per savaite ir gyvensime jo vienvieciame kambaryje. Is pradziu buvo gan sudetinga, del vietos stygiaus, taciau nusipirkau sau pripuciama ciuzini uz 15 svaru ir bent turiu kur laikinai issimiegoti. Padariau isvada, kad sitaip pagyventi pora menesiu nesukels dideliu problemu.
 
Mano CV. Kadangi tikros darbo patirties as kaip ir niekad neturejau, teko suktis su tuo, kad praeita vasara keleteta menesiu siek tiek dirbau pas tevus kepykloje. Sia vienintele darbo patirti ir irasiau. Be pagrindines informacijos ir darbo patirties, paminejau, kad studijuoju UK universitete, koks as fainas ir kokiu puikiu savybiu turiu, bei, kad galiu dirbti kompiuteriu (competitive with most of Microsoft office programs).
 
Prasideda darbo paieskos. Atvykes penktadienio nakti, sestadieni nuo ryto jau pradejau applyinti internete i darbo skelbimus. Nusprendziau, kad darbas fabrike ne man ir tokius darbus pasiliksiu paskutineje vietoje. Nenorejau applyinti per agenturas, kadangi atlyginimas gaunasi zymiai mazesnis. Pradejau applyinti i ivairius restoranus, kavines, viesbucius, kazino, fast food restaurants. Ta pacia diena gavau laiiska is Mcdonalds, kad esu laukiamas pirmadieni ju interviu. Pamastes supratau, kad tai nera pats puikiausias darbas ir jei atsitiks taip, kad niekur daugiau nepriims, teks dirbti McDonalds. Nuejes pirmadieni i interviu, manageris pranese, kad esu priimtas i darba ir del mano gan neblogos anglu kalbos ir iskalbos apskritai, galesiu dirbti uz kasos. Be to, pasake ir tai, kad sekmadieni vyks trainingas. Valio, turiu dar visa savaite rasti kita darba. Taigi eidamas per miesta ir grozedamasis Londono gatvemis, isnesiojau savo visus CV. Apmaudu, taciau is visu manageriu gavau atsakyma, jog darbo vietu nera, arba jiems reikia zmoniu su patirtimi. Turbut visiems girdeta dainele, ar ne?
 
Dabartis. Kadangi jokio kito darbo gauti kaip ir nepavyko, siuo metu dirbu McDonalde. Pries pradedant dirbti maniau, kad cia bus juokas, o ne darbas - stovesiu uz kasos ir spaudysiu mygtukus. Taciau viskas ne taip. Nuilatinis skubejimas, ikyrus ir nemandagus klientai, sau po nosimi burbantys seniai, kuriu neina suprasti. Taciau, kaip bebutu, darbas yra darbas, del jo as atvaziavau ir toliau siekiu savo tikslo.
 
Reziume. Niekam ten jusu nereikia. I Londona atvyksta simtai tukstanciu emigrantu, kurie pasiryze darba padaryti veltui. Jauno zmogaus reikalaujama darbo patirtis, kuria nezinia is kur istraukti. Pragyvenimas gana brangus, taciau taupant galima uzsidirbti. Taciau, kaip bebutu, man sis gyvenimas patinka. Londonas yra tas miestas, kurie tiesiog viskas verda. Kas dien i London 1 zona metro vazineja 2mln. zmoniu. Man patinka ta ivairove, britu perdetas mandagumas ir ju sypsenos sukandus dantis. Stai toks yra Londonas mano akimis.
 
Laukiu jusu klausimu, nuomoniu, visada esu pasirenges padeti!
 
Atnaujinimas:

Pamirsau pamineti, kad norint dirbti daugumoje vietu reikalauja asmeninio National insurance number (NIN). Ji nurodant tavo vardu bus mokami mokesciai ir gaunamos soc. garantijos. Norint ji gauti reikai paskambinti nurodytu Job Centre numeriu ir uzsiregistruoti i interviu. Nueje i interviu, konsultantas supildys visas formas ir gausite savaji numeri pastu keliu savaiciu begyje. Savaji jau gavau gyvendamas Skotijoje.
Stirling Universitete mokausi Business studies and marketing. Taciau, pasimokius vienerius metus supratau, kad vadyba yra ne man ir pries savaite pakeiciau savaji degree (lietuviskai specialybe?). Kalbant apie keitima, kas man pasirode idomu ir visiskai logiska yra tai, kad daugiau nei 50% studentu pakeicia savuosius degree. Universitetas tai leidzia padaryti be jokiu problemu. Zmogus pasimoko viena ar kita dalyka ir tik tada supranta, jog tai gal yra ne jo pasaukimas, kaip ir man atsitiko su vadyba, nors visad galvojau, kad su tuo siesiu savo ateiti. Pasimokes metus accounting & finance, supratau, kad tai yra man daug idomiau ir siek tiek daugiau nei pries savaite pasikeciiau savaji degree i Finance.
McDonalde siuo metu gaunu 5 svarus per valanda. Kodel mazai? Kadangi McDonaldas atlyginima moka pagal amziu. Man yra 20m., todel gaunu 5svarus/valanda, taciau jei butu 21 - gauciau berods 6.19/valanda. Be valandinio atlyginimo, dar yra bonusai. McDonaldas samdo isorine kompanija, kuri vertina kiekviena restorana ir jei ivertinimas yra aukstas (o girdejau, kad daznai taip ir buna), visi darbuotojai papildomai gauna 0.5 svaro uz kiekviena pradirbta ta savaite valanda.

Sveiki, gyriu narį Washkys, nes jis ne vienam žmogui yra padėjes surinkti kompiuterį, padeda renkantis kitą kompiuterinę elektroniką.
 
http://www.soskompiuteriai.lt/uploads/images/kompiuteriu_remontas_large.jpg

http://promotion.focalprice.com/1centdeal_mar26/?SSAID=465956#.UZI2Lz7mMYl
 
Kiekis ribotas.
 
AKCIJA BAIGĖSI

Pastebėjau, kad vis daugiau ir daugiau žmonių susidomi miško sodinimų Švedijoje. Kadangi neturiu ką veikti, pasistengsiu kuo detaliau viską papasakoti. Jei radot klaidų ar turit klausimų rašykit asmeninę žinutę. Ir iškart pasakau, kad neklauskite: kokioj firmoj dirbu, ar negalėčiau pas tave įsidarbinti ir panašių klausimų, kas susiję su pačia firma ir įsidarbinimu. Šiuo metu darbuotojų tikrai nereikia. :)
 
Trumpai apie mane.
 
Dirbu šiam darbe jau 4 metus. Šiemet bus penkti. Tris metus dirbau sodintoju, vienus metus sodintojų prižiūrėtoju (plantbasar a.k.a supervisor, šiemet bus antri metai šiose pareigose).
 
2009 07 - 2009 09 sodintoju;
2010 05 - 2010 10 sodintoju;
2011 04 - 2011 10 sodintoju / 7 žmonių prižiūrėtojumi;
2012 03 - 2012 09 sodintojų prižiūrėtojumi (11 brigadų po 4 žmones, du mano asistentai);
 
Firma, kurioje dirbu ( vėliau mūsų / mano firma) užsiima miško atsodinimu, pjovimu / retinimu, arimu. Mūsų firma dirba Gotland saloje ir nuo Jonkoping iki pat Kirunos. Firmoj dirba virš 200 žmonių (daugiau nei 100 sodintojų, kambodžiečiai, lietuviai, latviai). Pats asmeniškai dirbau tik Gotland'o saloje, Stockholm'o, Upsalla (skaitosi pietai), Sundsvall, Stromsund, Hammerdal, Jarkvisle ir Umea rajonuose. Siuntė firma į sodintojo/ sodintojų prižiūrėtojo kursus Švedijoje. Patirties kaip matot turiu pakankamai.
 
Apie darbą (įžanga)
 
Tai tikrai nėra lengvas darbas, jį dauguma skaito vieną iš sunkiausių darbų skandinavijos šalyse po darbo naftos platformose ir žuvies fabrikuose. Iš 10 naujų žmonių atvažiavusių vidutiniškai 6 žmonės išvažiuoja neprabėgus dviems savaitės. Dažniausiai miestiečiai pabūgsta, kurie nėra matę sunkaus darbo. Darbas reikalauja daug fizinės ištvermės, o labiausiai psicholiginės, nes pastoviai ta pati monotonija diena iš dienos. Kaip supratot darbas yra skirtas pagrinde vyrams 18-30m, bet būna išimčių, kad ir 60m senukas ar 55m moteriškė daug geriau dirba nei jaunikliai. Vyrams, kurie turi antsvorio iškart siūlau pamiršti šį darbą. Nei vienas dar neištvėrė daugiau nei mėnesio. :) Realiai jei žmogus ištveria 2-4 savaites, tai jis ir pasilieka visam sezonui dirbti, neretai ir ne vienam sezonui.
Taip pat buvo keli tokie kuriozai. Atvažiavo vienas dirbęs UK prie braškių skynimo ir du "tipo" kultūristai, visi lietuviai. Tas, kur iš UK, pradėjo sakyti, kad oi nėra sunkesnio darbo už braškių skynimą, o vyras jau metuose, turi šeimą... Išvažiavo po savaitės namo. Tie du kultūristai irgi, ten visokius animal pak'us gėrė, kokteiliukai ir t.t. Po trijų dienų vienas man sako (kadangi buvau jų "brigadininkas"): man kažko maudžia krūtinę. O antras išsigando uodų ir moškių, labai jam nepatiko kažkodėl.. Ketvirtą dieną abu į Lietuvą išvažiavo. O iš tikrųjų tiesiog per sunkus jiems darbas buvo, o visi tie uodai ir krūtinės skausmai buvo tik pasiteisinimas.:) Taigi raumenys tikrai nėra pagrindinis dalykas šiam darbe. Visada, kai ieškau naujų darbuotojų, sakau, kad šis darbas prilygsta visą dieną dirbant stroikėsi ir nešiojant plytas ar košę ir tai dar sunkiau. Iš kitos pusės, kiek prisiskaičiau ir išgirdau pasakojimų apie darbą UK fabrikuose tai tikrai miško sodinimas žyyyyymiai lengviau. Bet spręskite patys, kas jum geriau. :)
 
Ką reikia turėti prieš važiuojant dirbti (maistas, drabužiai, kiti būtini dalykai)
 
Svarbiausia turbūt drabužiai. Du komplektus darbinių drabužių, bei vieną komplektą "išeiginių" drabužių nuvažiuoti į parduotuvę ar pas paneles. :) Darbiniai drabužiai:
Dvi poras guminių batų, blogiausiu atveju vieną porą. Bet lietuviški guminiai batai iš senukų po 30lt žymiai geresni nei švediški po 100 ar 200 kronų. O dvejus, nes dažniausiai po trijų mėnesių batai palieka kiauri ar suplyšta. Reikia stengtis guminius nusipirkti kietesniu, bet lanksčiu padu. Tinka ir iš senukų. Švedijoj tie patys pigiausi po 100-200 kronų tikrai nėra tinkami, nes jie labai kieti ir trina kojas, o skauda tai labai. Esam pirkę ir už 700 kronų, tai dviems kitą dieną suplyšo, trečiam po savaitės. Geriausiai iš Lietuvos dvi poras nusipirkai, ir pigiau ir žinosi, kad visą sezoną atitempsi.
Vieną porą kerzų. Nes su guminiais nevisada patogu ypač kai labai karšta ir nėra šlapių vietų. Nors pats asmeniškai niekada su kirzais nedirbau. Tik jokiu būdu negalvokit, kad eis dirbti su kedais. Iš kart koją persidursit. O jei koją persidursit, praktiškai galima sakyti jūsų darbas baigtas ir važiuojat namo. Padas sunkiai gyja, o dar kai reikia dirbti ir pastoviai koja šlapia, tai žaizda gali nesugyti ir mėnesį ir daugiau laiko.
Bent 10 porų koinių. Čia vėl pagal patogumą, vieni dirba su vilnonėm, kiti aunasi dvejas poras iškart. Kuo daugiau porų tuo geriau, tik aišku ne tas po 1lt, kur kiaurai viskas matosi. O tiek daug, nes po dienos darbo tas koines plauti reikia, nes kitą rytą nuo vandens, prakaito ir purvo jos labai kietos palieka ir sunku užsimauti ir nepotogu vaikšioti kol jos vėl minkštos palieka. Be to nemanau, kad kiekvieną dieną bus galimybė plautis drabužius. O kojas būtinai prižiūrėti reikia, ypač jei dirbama su guminiais batais.
Dvejas kelnes, geriausias variantas "specofkes", senukuose 20-30lt kainuoja, arba galima, kad ir Humana nueiti ir nusipirkti. Taip pat džinsai irgi tinka jei nėra labai aptempti. Su treninginėmis kelnėmis tai nepatarčia, nes jei už šakos kokios užkliūsit, tai mest lauk kelnes reiks.
4 "Maikes", vienos dažniausiai užtenka dviem darbo dienom, galima ir daugiau jų pasiimti.
2 megztinius, kad nebūtų šalta.
2 viršutines "specofkes" dalis, galima Humanoj po porą litų nusipirkti, arba iš senukų.
Lietpaltį, Švedijoje dažnai lyja, tai būtina pasiimti. Bet reikia tik nepirkti to žalio lietpalčio plastmasinio po 30lt, viršutinė dalis tai dar dar, kelnės tai pirmą dieną nuo klyno iki kojų apačios suplyš ir mesit lauk. Ir nepirkit tų guminių lietpalčių, kur iki kelėnų būna. Nepadirbsit. Pats aš turiu nusipirkęs tamsiai mėlyną, pusiau guminį (kelnės ir viršus), kuris vėdinasi ir tamposi, tai jau du metus atlaikė ir dar nesuplyšo. O mokėjau jei neklystu 130lt Lietuvoj.
Kepurę, gali būti ta paprasta su stogeliu, arba būna tokios kaip skrybelės, net nežinau kaip pavadinti, kuriose yra dar tinklelis nuo vabzdžių. Geriausiai abi turėti.
1 porą pirštinių, šiaip, jei normalus darbdavys tai privalo duoti pirštines. Bet vieną porą bent jau pradžiai reikia turėti, o pirkti reikia medžiagines su guma aplietais delnais. Ir netinka ten tos statybininkų ar dar kokios pirštinės, bus nepatogu dirbti.
Hm.. kas dar? Dar galima ir striukę neperšlampama turėti. Termosas arbatai ar kavai. Indeliai maistui susidėti. Purškalas nuo uodų, erkių ir kitų vabzdžių. Šakutė, šaukštas, šaukštelis, peilis, lėkštė, bliūdelis sriubai (bet čia priklauso, kur gyvensi ar name ar name ant ratų), aš rekomenduoju geriau savo pasiimti, nes kai gyveni ne vienas ir valgai iš valdiškų lėkščių, pastoviai atsiranda pykčiai, kad kažkas neišplovė ir panašiai. O kai savo turi, išsiplovei savo, o visi kiti galit ir pasiust. :D Dirbant MP3 grotuvas nepakenks. 8h kai nematysi nieko, tai bent muzika ausyse skambės. Fotoaparatas įamžinti įvairius vaizdus. Nešiojamas kompiuteris filmams pažiūrėti ar naujienas paskaityti. Daugiau viską pagal poreikius pasiimti galit, tik neprisikraukit daug, nes jei teks name ant ratų gyvent, tai nebus kur susidėti visko.
Maistas? Iš Lietuvos pagrinde mėsos pasiimti, geriausiai viską imti šalto rūkymo. Konservai. Duona. Grikiai. Prieskoniai. Daugiau kaip ir nieko neapsimoka imti, nereikia labai apsikrauti. Jei gyvensit name ant ratų maisto nesiimti daugiau nei dviems savaitės, nes nebus kur susidėti. Jei normaliam name, imat maisto mėnesiui. Cigaretės ir degtinė. Praktiškai bet kokios rūšies cigaretes parduosit už 300kr/blokas (LM, Winston, Wallstreet ir t.t.), Saint George ir visokie "džinglingai" po 200-250kr. Degtinė Lithuanian auksinė 1l 200-250kr. Tai pardavus kelis blokus ir kelis litrus, šiek tiek galima kompensuoti kelionę.
Didelis privalumas jei turit vairuotojo teises. Kartais firmose būna, kad už vairavimą, papildomai dar moka.
Dar didesnis privalumas jei važiuojat su savo mašina. Nes gali kada nori ir į parduotuvę nuvažiuoti ir visur kitur. Su valdiškom mašinom niekas neleidžia kiekvieną dieną važinėti kur nori.
Bendrai paėmus reikia kelionei/drabužiams/maistui turėti nemažiau nei 2000-2500lt (jei visiškai nieko neturi ir be įdarbinimo mokesčio):
400lt - drabužiai ir visi kiti reikmenys;
100-300lt - kelionė iki Stockholm'o, priklauso ar su savo mašina ar ne, jei reikia į kažkokį miestą važiuoti Švedijoje, tai su autobusu, prieš tris metus nuo Stockholm'o iki Sundsvall'o (~400km) kainavo 200-250kr.
Maistas - 400lt;
Pragyvenimui iki pirmos algos - 800-1000lt;
 
Užsienio kalbų žinojimas privalus. Anglų kalba tai sakyčiau, kad būtina jei nori su vietiniais susišnekėti, ar jei darbo metu atvažiuotų koks švedas tikrintojas. Rusų tai nebūtina, nebent Latvijoje ir kelte, nes latviai labai nenoriai kalba angliškai, kol nepradedi vartoti rusiškų keiksmažodžių. :D
 
Nepaminėjau, kad reikia būti bent jau pilnamečiams. Ir turėti geriausiai Swedbank arba SEB sąskaitą atsidarius.
 
Įdarbinimas
 
Sezono pradžia ir pabaiga priklauso nuo oro sąlygų. Dažniausiai sezonas prasideda balandžio mėnesį ir baigiaisi spalio mėnesio gale. (Gali kisti priklausomai nuo vietovės ar tai pietuose ar šiaurėje). Dirbant visą sezoną priklauso 2 savaitės atostogų. Kartais būna, kad vasarą, ypač liepos mėnesį būna didelis karštis ir draudžia sodinti, tai atostogos gali prasitęsti. Jei nebūna vasara karšta ir leidžia sodinti, galima ir nevažiuoti atostogų ir toliau dirbti, bet čia jau nuo kiekvienos firmos atskirai priklauso.
Dirbkite tik legaliai ir pagal kontraktą. Nes galite negauti atlyginimo. Kiek teko kalbėti su lietuviais plaukiančiais keltu dirbančius miške. Tai nei vieno nebuvo, kuris džiaugtųsi. Visi keikė lietuvių agentūras ir Švedijos lietuvių firmas. Tai atlyginimo tik pusę gauna, tai nemoka visai, tai važiuojant namo dalį sumoka ir panašiai. Tad ir aš rekomenduoju vengti kuo įmanoma labiau visų tų agentūrų. Aišku nesakau, kad visos jos blogos, yra turbūt ir normalių.. Pats susiradau skelbimą žmogaus ir nutariau pabandyti kas bus tas. Tai ir po šiai dienai vis dirbu.
Dėl įdarbinimo mokesčio, jei agentūros ar žmonės, kurie siūlo darbą ir prašo iškart už įdarbinimą sumokėti visus pinigus, bandykite tartis, kad pvz. ketvirtadalį pinigų sumokėsite iš kart, o likusius po algos. Jei net neina į kalbas, tai apeikite dideliu ratu tokius darbdavius, nes didelė tikimybė, kad jus apgaus.
Tokiam darbe nieko keisto, kad ima pinigus už įdarbinimą, tad neišsigąskite ir nepradėkit draskyti akių, kad nelegalu ar panašiai. Tas įdarbinimo mokestis imamas vien dėl to, kad dauguma žmonių neištveria ir važiuoja namo po kelių dienų (aukščiau jau minėjau apie tai), o juk kas savaitę žmonių nekeisi. Todėl tas mokestis ir žmogui papildomo stimulo suteikia, kad reikia bent atidirbti tai ką sumokėjo. Tikrai nėra malonu klausytis valdžios moralo, kai sako kokius čia žmones priemi į darbą, kad neištveria nei savaites ir laiko tave blogu darbuotoju, kad negali atrinkti žmonių (o visi žmonės, kurie nori atvažiuoti sako, kad nėra problemų bus lengva, padirbsiu tik priimk). O darbas labai stoja, kai tokie atvažiuoja ir išvažiuoja tuoj pat. Vėl paieškos naujų žmonių, apmokymas ir panašiai, bereikalingas laiko tik gaišimas. Kažin ar patiem patiktų, kai tarkim jūs esate atsakingas už naujų žmonių priėmimą į darbą, ir per mėnesį koks 15 žmonių atvažiuoja ir išvažiuoja. O čia bent gauni kažkokią kompensaciją už apmokymus, sugaištą laiką ir t.t. (sakau iš patirties), nes valdžia nemoka už tą sugaištą laiką. Nekalbu apie tuos žmones, kurie ima pinigus už tai, kad prirodo vietą ir yra tik tarpininkai.
 
Normali firma visada pinigus perveda tiesiai į banko sąskaitą, tad jei žada mokėti į rankas, reiškia nelegaliai. Negalėsit nei mokesčių susigražinti, ir išvis neaišku ar legaliai išvis dirbat. Privalo vesti į banko sąskaitą.
 
Dabar pastebiu, kad vis daugiau firmų iš sodintojų prašo išsilaikyti internetiniame puslapyje sodintojo diplomą. Kiek atsimenu ten anglų, rusų, švedų kalbomis tik yra. Bet patys kursai ten nėra labai sunkūs, tereikia viską perskaityti ir išpręsti testą.
 
Ką duoda darbdaviai
 
Darbdaviai privalo duoti visus būtinus įrankius darbui (šautuvas, kirka, kišenės, kuprinės, pirštinės). Suteikti gyvenamają vietą nemokamai, arba dalinai mokamą. Kadangi darbas yra nepastovus, ta prasme, mėnesį dirbi vienam rajone, dvi savaites kita, po to 3 savaites trečiam rajone. Tai neprisinuomuosi kiekvienam rajone butų. Seniau pas mus būdavo namas nemokamas, kol neatsirado nameliai ant ratų ( toliau husvagn). Tai dabar namus apmokestino, bet nepasakyčiau, kad brangiai. Tarkim dviejų aukštų namas. Trys kambariai, valgomasis, dušas, tualetas, virtuvė, skalbimo mašina, elektra ir visi kiti privalumai 40kronų/diena. Tai į mėnesį 1200kronų ir nereikia nei už vandenį, nei už elektrą ar dar ką mokėti. Bet vėl čia tavo pasirinkimas eik į husvagn'ą gyventi nereikės nieko mokėti. Bet iš patirties sakau, name gyventi daug daug geriau. Taip pat duoda kiekvienai brigadai ir mašiną darbinę. Kažkokioj temoj skaičiau, kad rašė, jog su savo mašina kai važinėji kažkokius bonusus gauni ar kažką tokio. Nu jei ten su kokiu passatu 89metų važinėsi tai dar dar. :D O taip, jei liepia su savo mašina važinėti tai siųskit toli tokius darbdavius. Nes kai reikės su tarkim kokiu BMW ar Audi 2000m, ar kokia padoresnę mašina po miško keliukus pasivažinėti tai nespėsit remontuot, o po sezono mašiną galėsit į metalo laužą grūst. Tas pats ir kai uogas rinkti varo su savom mašinom, nu kvaili žmonės daugiau nieko negaliu pasakyti. Jei normali firma, tai duoda mašinas darbines visada.
Yra tokių firmų (vieną žinau), kur ima pinigus už viską: už įdarbinimą, už nuvežimą į darbą, už būstą, už elektrą, vandenį ir .t.t Ir vien į dieną mokestis būna, kad gali dirbti ir gyventi ~250kr. O svarbiausiai dar ir daug dirbančių pas juos yra. (visą šitą pasakojo buvę darbuotojai, kurie perėjo pas mus dirbti). Tokių kontorų ir venkit, nes normaliose firmose nieko mokėti nereikia, čia lietuvių "varkės". :)
Jei gyveni husvagn'e. Tai vėl firma viską duoda generatorių elektrai, dujų balioną, ir visa kitą. Benzinas generatoriui ir dujos šildymui firmos sąskaita. Na už apgyvendimą nieko mokėti turi nereikėti ypač husvagn'uose.
Kelios foto, kaip atrodo darbinės mašinos, husvagn'ai, įrankiai pas mus.
http://img33.imageshack.us/img33/9360/20110707001.jpg
http://img713.imageshack.us/img713/605/20110930001.jpg
http://imageshack.us/a/img541/5839/20120419080706.jpg
http://imageshack.us/a/img856/7357/20120419080647.jpg
http://imageshack.us/a/img543/7367/20120419080623.jpg
http://imageshack.us/a/img706/9281/20120418132719.jpg
http://imageshack.us/a/img13/1894/20120415144052.jpg
http://imageshack.us/a/img687/2783/20120411155819.jpg
http://imageshack.us/a/img836/2995/20120404102100.jpg
http://imageshack.us/a/img823/5519/20120331130726.jpg
 
Pragyvenimas, kainos ir visos kitos išlaidos
 
Kadangi viską duoda firma, lieka tik pirktis maistą. Tai nuo jo ir pradėsiu. Maisto kainos yra šiek tiek didesnės nei Lietuvoj. Bet yra panašiom kainom ar net pigiau. Kaip jau minėjau ankščiau, mėnesiui laiko ant maisto užtenka turėti 2000kr. Ir galima sakyti galėsi valgyti vos ne bet ką, jei pats gaminiesi maistą, o ne perki visokias picas ar jau padarytą maistą. Išvardinsiu ką aš pirkdavau ir kiek maždaug kainuodavo (visų kainų neprisiminsiu, bet daug maž apytiksliai), dar kainos priklauso ir kokioj parduotuvėj pirksi, ir kokiam rajone. Stockholm'e galima rasti ir daug pigiau viską, bet rašau tik tokiomis kainomis, kuriomis man pavykdavo nusipirkti. Visgi kiekvieną dieną nevažiuodavau į parduotuvę, ir juolab po 10 parduotuvių paprasčiausiai nebūdavo laiko apvažinėti. Kainos 2012m.
 
Šokoladas Euroshoper (mano mėgstamiausias) arba Extra - 5-6kr;
Mėsa žalia 1kg paruošta kepsniams be kaulų - >100kr. labai retai pirkdavau į mėnesį gal vieną du kartus, kartais pasitaiko akcijų ir po 25kr/kg ar po 50kr/kg;
Virtas kumpis 1kg - 40kr, per akcijas 20-25kr;
Makaronai spageti 1kg - 7-10kr;
Kiaušiniai 24vnt. (o gal 30vnt., nepamenu) - 35-38kr;
Duona (neskani ir saldi) - 18kr;
Forminė balta duona 1kg - 24kr;
Viniotiniai (nu tie pyragai su uogiene, šokoladu ir t.t.) 450g - 15kr;
Pienas 1,5l - 7-10kr;
Kefyras 1l - 10kr;
Bulvės 1kg - 8-10kr;
Šaldytos bulvytės 2kg - 15-20kr;
Žuvies piršteliai 30vnt, lyg 900g - 15-20kr;
Pica betkokia 300g ar 350g - 30kr;
Poprieinės dešrelės 400g - 10kr;
Popierinė daktariška dešra 800g - 24kr;
Valgomos dešrelės 400g - nuo 40kr;
Margarinas 600g - 10-16kr;
Aliejus 0,9l - 16-20kr;
Sintetinė bulvių košė (neatsimenu kiek gramų, bet daug, gal 500g lyg) - 35kr;
Šaldytų daržovių mišinys 1kg - 15kr. lyg;
Šaldytos bulvės su dešra ir daržovėmis 1kg - apie 30kr;
Šaldytos vištienos kulšys 2kg - 38kr;
Ryžiai 1kg - 15-20kr;
Sriubikės tos kur užplikai ir prieskonių priberi 1vnt - 3kr. o jei perki 5 - 10kr;
Energetinis - 6kr;
Limonadas (Coca, sprite, fanta, švepsas) 1,5l - 15-18kr.
Alus 2,8 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr;
Alus 3,5 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 50kr;
Sidras 2,25 laipsnių 6 skarbonkės po 0,5l - nuo 25kr;
Traškučiai - nuo 15kr.
Hašišas 1g - 100kr. :)
 
Interneto modemas - 280kr (rekomenduoju Telia, praktiškai visur yra, nėra tik giliai miške ir pakalnėje arba labai prastas);
Interneto papildymas 5GB mėnesiui - 250kr;
Telefono sąskaitos papildymas - nuo 50kr. (rekomenduoju Telia, kiek SIM kortelė kainuoja jau nepamenu)
 
Cigarečių kainos praktiškai vienodos, prasideda nuo 43kr. Malboro ir prabangesnės virš 50kr. Alkoholis System Bolaget'e(spec. parduotuvė alkoholio) alus nuo 10kr už skarbonkę. Degtinė Absolut 0,7l virš 300kr lyg. Negeriu tai negaliu pasakyt tiksliai. Bare žinau alus puslitris 50kr. 5,2 laipsnio. Šnapso litras 1000kr. Na bet kokiu atveju maždaug kainas matot. Ir nėra labai brangu, be alkoholio ir cigarečių už 2000kr. galima laisvai prasimaitinti, o jei dar pilvą susiveržus nei tiek nereiktų. :) Pats atsimenu 7 dienas pragyvenau tik su 179kr. Bet ir valgiau pagrinde makaronus ir popierinę dešrą.:)) Perkant limonadą plasmasiniuose buteliuose, ar skarbonkėsi reikia mokėti papildomai pant'ą (depozitą), 1,5l butelis 2kr., skarbonkė 1kr. Tai jei Cocos butelis kainuos 17kr. tai galutinė kaina bus 19kr. Išgėrus priduoti butelius ar skarbonkes ir atgauni pinigus.
Kuro kainos tai tiek benzinas tiek dyzelis beveik nesiskiria, ten kelio orijom.. Kaina buvo maždau ~14kr/l. Tik pastebėjau vieną dalyką su švedišku dyzeliu su pilnu baku nuvažiuoju 50-100km toliau nei su lietuvišku. Mistika? Su dujom važiuoti nepatariu, nes beveik nėra degalinių, kur užpila dujas. Pas juos ten antgalis kitoks. Kiek girdėjau aplink Stockholm'ą lyg keturios degalinės tėra, kur pila su tokiu antgaliu kaip Lietuvoj, apie šiaurinę Švediją net nekalbu, ten aplamai degalines, kur pila dujas, retai pamatysi. Buvo atvejis, kad chebra iš Lietuvos važiavo pas mus su dujom vien varoma mašina, nuo kelto nuvažiavo ~100km ir užlinko, dujų nėra iš kur gaut. Benzinu nevažiuoja. Tai naktį mašinoj miegojo, kitą dieną į servisą varė, kad sutvarkytų mašiną, jog benzinu važiuotų. :D
Elektronikos prekių čia neapsimoka pirkti, nes viskas yra brangiau nei Lietuvoj. Pvz. nešiojamas kompiuteris švedijoj kainuoja tarkim 2500lt, Lietuvoj tokį patį nupirksi už ~2000lt ir bus klaviatūra ne švediška.
Drabužiai irgi labai brangūs, jau geriau iš kokio sportdirect pirkti. Kartai būna akcijų, kad tarkim Nike kedai, kurie kainavo 2000kr, gali nupirkti vos už 400kr. Bet čia tik Stockholm'e taip. Daugiau kaip ir nežinau kas būtų aktualu..
 
Darbas (kaip dirbama, kokios rūšys ir t.t.)
 
Pirmiausiai yra sodinimas skirstomas į du regionus: pietūs ir šiaurė. Pas mus pietūs skaitosi nuo Malmo iki Upsallos, o šiaurė nuo Upsallos iki Kirunos. Pas kitus gali skirtis "nuo iki". Pietuose ir šiaurėje skiriasi sodinimo technologijos (pietuose pagrinde sodinama kirkomis(kąstuvėliais, sodinukai maišuose) arba padidinto skersmens šautuvais (sodinukai šaldomi kartoninėse dėžėse), šiaurėje šautuvais, sodinukai užauginami plasmasinėse dėžėse). Taip pat tiek pietuose tiek šiaurėje yra trys sodinimo būdai: paprastas arba arto ploto sodinimas, nearto ploto sodinimas ir komplektacija. Gali būti pusę ploto arto pusę ne ir įvairiai. Sodinami medeliai: pušys, eglės, maumedžiai, beržai, švediška pušis (contorta).
 
Paprastas sodinimas - kai yra išpjautas miškas, ir plotas suartas vagomis, kočkėmis arba eskavatorinėmis kočkėmis.
Nearto ploto sodinimas - kai yra išpjautas miškas, bet neišartas.
Komplektacija - kai jau plotas buvo sodintas (gali būti ir prieš metus ar net 10m ir daugiau) ir dėl kažkokių priežasčių (mažai medelių hektare, nuėdė gyvūnai, sudegė miškas, nuo saulės sudegė sodinukai ir pnš.) reikia atsodinti.
 
Apie kiekvieną sodinimo būdą plačiau vėliau parašysiu. Kadangi aš labiau orientuojuos į sodinimą šiaurėje, apie jį ir informacijos daugiau bus. Bet trumpai apie darbo specifiką, įrankius pietuose.
Pietuose dirbama pagrinde su kirkomis (kąstuvėliais) arba su didesnio skersmens šautuvais. Viršuje yra nuotraukos kaip atrodo kuprinės, kišenės ir sodinukų dėžės pietuose. Dirbant su kirkomis sodinukai būna maišuose dažniausiai po 250. Jie jau būna ganėtinai paaugę ~50cm. Todėl su šautuvais jų niekas nesodina. Kadangi pietuose mažai kalnų ir gana geri plotai, tai neįgudęs sodintojas gali pasodinti iki 750 medelių (pagal praeitų metų tarifą 750kr. jau į rankas). Įgudę sodintojai pasodina ir 1250. Trečioje nuotraukoje viršuje matosi diržas su kišene į kurią dedami sodinukai iš maišų, į abi kišenes įmanoma sutalpinti beveik visą maišą, pasistengus ir visas telpa. Man asmeniškai sodinimas kirkomis pats prasčiausias, bet čia tik mano nuomonė. Yra kam net labai patinka. :)
Jei sodinima padidinto skersmens šautuvais, sodinukai būna kartoninėse dėžėse užšaldyti. Sodinukų kiekis dėžėje būna įvairus nuo 50 iki 300 (priklauso kokios rūšies, koks pats medis ir pnš.) Dėžę perpjauname pusiau ir dedame pusę dėžės ant vienos pusės kišenės, kitą pusę ant kitos (yra specialios kišenės, deja nuotraukos nerandu). Sodinuko kainos nepamenu tikslia, nes ten dar skiriasi pagal sodinuko storį, bet kažkur apie 0,25-0,3kr už sodinuką. Su tokiomis dėžėmis gerame plote buvau virš 4000 (virš 1200kr.) sodinukų pasodinęs, realiai vidurkis per mėnesį būna ~2500 sodinukų per dieną. Ir čia ne naujokams. Naujokai pasodina 1500-2000 sodinukų į dieną. Trečioje nuotraukoje yra kuprinės skirtos nešti kartoninėm dėžėm. Vienu kartu galima nešti nuo trijų iki 10 dėžių, priklauso nuo dydžio. Nėra sunku tikrai, nepalyginsi su šiaurinėmis dėžėmis. Tik tiek, kad daugiau kartų reikia nešiotis ir su tom kuprinėm nepatogu nešti, labai atgal sveria. Visiškai nėra pusiausvyros. Man asmeniškai darbas pietuose nelabai patinka, nes turi daugiau minusų nei pliusų.
 
Pliusai:

didesnė sodinukų kaina; mažesni atstumai nuo ploto iki ploto; daugiau civilizacijos (didesni miestai, pigesni maisto produktai, daugiau pramogų laisvalaikiu); Minusai:

Mažesni plotai, per dieną reikia tris ir daugiau apsodinti; Daugiau važinėjimo; Mažesnis uždarbis, nei šiaurėje; Beveik visi plotai yra fizinių asmenų (nenoriai moka už ploto apsodinimą, dėl to vėluoja pastoviai algos ); Žymiai daugiau problemų nei šiaurėje (plotai ne tokie kaip žemėlapyje (per mažai išpjauti arba per daug, dėl to stoja darbas, kol išsiaiškini ar galima sodinti ar ne), arba žemėlapyje parašyta, kad išartas, nuvažiuoji ir matai, kad neišartas ar net būna, kad neišpjautas.. važiuoji į kitą plotą. Arba uždėti šlakbaumai ir negali privažiuoti.); daugiau civilizacijos (didesni miestai, daugiau pramogų laisvalaikiu), automatiškai ir daugiau pinigų išleidi. Manau, dauguma važiuoja užsidirbti, susitaupyti ir grįžus įgyvendinti savo svajonę; ir dar velniai žino kiek jų. Kai sodintojams tai dar dar, apsisukai važiuoji kitur. Bet kai man reikėjo visus tuos plotus žiūrėti, paruošti, išpręsti problemas ir t.t. Galvos skaumas didžiulis, kai per dieną koks 10 nesąmonių, dirbi nuo 7h ryto iki 11h vakaro, plius dar grįžus dvi valandas sėdi prie popierių.. ir taip 2,5mėn su viena išeigine.. Ačiū Dievui, šiemet atsisakėm darbo pietuose. :D Ledinis plotas, kad visi tokie būtų.. Tik gaila, kad mažas apie 1,5Ha.. Suartas vaomis.
http://imageshack.us/a/img690/1394/p4030065.jpg
Neartas, baisus plotas. Kairėje pusėje matosi kišenės sodinimui sodinukams iš dėžės.
http://imageshack.us/a/img823/677/20110425226.jpg
Iš pirmo žvilgsnio ledinis plotas. Iš dalies.. Vaikščioti lengva, bet kai reikia į kietą žemę sodinti, labai lėtai gaunasi ir daug jėgos reikia. Suarta kočkėmis.
http://imageshack.us/a/img19/8165/20120523115705.jpg
Taip atrodo žemėlapis (šiauriniai nelabai skiriasi), žalios linijos kontūruose matosi du sodinamo ploto gabaliukai. Vienas prie pat kelio, iki kito reikia neštis ~150m.
http://imageshack.us/a/img594/5138/20120502080416.jpg
Šiaurė. Sodinama tik šautuvais (45mm ir 35mm) (retais atvejai būna išimčių). Sodinukai būna plasmasinėse dėžutėse. Mes sodinam dvejų rūšių dėžes: 64 sodinukų (jackpot) ir 128 sodinukų (powerpot). Yra ir kitokių, bet man neteko susidurti. Skirtumas nuo pietuose esančių sodinukų, kad jie dažniausiai būna nenuodingi (skirti sodinti tik į artus plotus) ir auginami šiltnamiuose (pietuose jau būna išauginti ir užšaldomi per žiemą). Vienos dėžutės svoris svyruoja nuo 3kg iki 5kg, priklausomai kiek jos palaistytos. Dažniausiai kievienoje firmoje būna normos, koks turi būti vidurkis per mėnesį. Niekas ten nelaikys tokių, kur per dieną vos dešimt dėžių pasodina. Pas mus norma naujiems žmonėms 38-40 dėžių. Tai per mėnesį gaunasi 1040 dėžių. Negalvokit, kad iškart atvažiavę sodinsit po 40 dėžių. Kol įprantama ir įgaunamas tempas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Kartais ir pusę sezono atidirbus tų 40 dėžių nepasodina. Pats pirmą sezoną turėjau 36 dėž./mėn, antrą - 45, trečia 52. Tai šis darbas labiau orientuotas į ateitį, kuo didesnė patirtis tuo didesni pinigai.
Dėžutės (64sod.) išsodinimas naujokui užtrunka 10-20min. Man - 3-5min.
Dirbama yra 6 dienos per savaitę nuo 6h iki 18h. Jei gyvenama husvagn'e darbo pradžia ir pabaiga priklausys nuo brigados susitarimo, nes husvagn'as statomas šalia ploto arba mažu atstumu nuo ploto. Gaunasi apie 12h darbų (jei reikia važiuoti iki ploto), iš jų sodinama ~8h (1h pietūs, 2-3h kelionė, plius dar parūkymai). Kai gyvenau husvagn'e dirbdamas nuo 8h iki 22h (su pietumis ir parūkymo pertraukėlėmis) pasodinau 94 dėžes (1600kr). Buvo rekordas čia. :) Bet kaip suprantat yra svarbiausia yra ne darbo laikas, o pasodinimo kiekis. Vienas gali pasodinti 40dėžių per 5h, kitas sodins 10h. Beto niekas jums už nugaros nestovi ir neprižiūri kaip dirbat, ar ilsitės. Kada nori tada pasiilsi.
Plotai būna įvairūs. Pelkėti, kalnuoti, šlaitai, sudegę, apžėlę, toli neštis (1km ir daugiau) ar net viskas viename. Kai kuriose firmose dar ir įkainiai skiriasi jei toli neštis tai daugiau moka. Ne vienas man pasitaikė atvažiavęs, kuris galvojo, kad tie plotai bus tokie kaip suarti bulvių laukai. Taikrai ne. :D
Dėžučių nusinešimas. Pats sunkiausias dalykas, kuris reikalauja daug fizinės jėgos ir ištvermės. Naujokams siūlau praždiai kol pripras nešti nedaugiau 12-14 dėžių. Seni neša po 18-20 dėžių. Priklauso nuo ploto sudtingumo, ar toli neštis ir t.t. Kuo daugiau nusineši vienu metu, tuo mažiau vaikščiojimo bus ir laiko sutaupysi. Bet niekas neverčia nešti 20, neši tiek kiek gali. 20 dėžių, kuprinė, šautuvas, kišenės sveria 80-100kg(priklauso ar labai sodinukai prilaistyti). Atrodo gana daug, bet kuprinės patogios (nepalyginsi su pietinėmis), turi pusiausvyrą tai ir nešti pakankamai nesunku.
Plačiau apie tris sodinimo būdus.

Paprastas (artas) sodinimas - pats populiariausias ir lengviausias sodinimo būdas. Yra trys arimo būdai. Kočkės, vagos ir eskavatorinės kočkės (yra ir ketvirtas, kuris labai retai naudojamas ir nežinau lietuviško atitikmens). Vagomis būna ariami dažniausiai kalnuotos vietovės, kur yra prasta žemė (vagomis ariant padaroma didžiausia žala). Kočkėmis ariama geri plotai, žemumos, ypač derlinga žemė (padarant kuo mažesnė žala gamtai). Eskavatorinės kočkės taip pat kaip ir paprastos, tik tiek, kad kočkės būna išmėtytos bet kaip (sodinti gana sunku, kai reikia vaikščioti zigzagais, retai tokie plotai pasitaiko, per sezoną 5-10). Šiuo sodinimu uždirbami didžiausi pinigai. Galima pasodinti 50-100 dėžių. Mokama mažiausiai iš visų sodinimų būdų. Pats sodinimo principas: atvažiuoja brigada į plotą, brigadininkas apžiūri plotą (ar viskas atitinka pagal žemėlapį) ir paskirsto pagal žemėlapį, kur kiekvienas žmogus eis. Taip yra todėl, kad vienas kitam nesimaišytų. Jei didelis plotas, gali visą dieną dirbdamas nesutikti kolegos. Nearto ploto sodinimas - Gana dažnai pasitaiko. Sodinama žasele: tarkim 4 žmonių brigada sustoja eilute, paskutinis žmogus eidamas riša ant šakų, medelių ar dar ko, kas matosi iš tolo, specialia popierine juostele. Rišama tam, kad nenukrypti, ir, kad nebūtų neapsodintų vietų. Kadangi ne vienas sodini, tai visų tempas būna skirtingas ir dažnai stabdosi pats sodinimas. Per dieną galima pasodinti 30-50 dėžių. Visų pasodintų dėžių skaičius dalinamas po lygiai kiekvienam. Mokama daugiau nei už paprastą sodinimą 4 kronomis. Sodinami nuodingi sodinukai. Komplektacija - Rečiausiai pasitaikantys sodinimo būdas ir brangiausiai mokamas. Galima sodinti žasele (jei nesimato nei vagų ir labai blogas plotas) arba pasiskirsčius atskirai. Pats sodinimas vyksta taip: turi pakeisti visus blogus sodinukus naujais. Vieną dėžutę gali sodinti 30-60min. Labai įvairiai. Būna, kad plotas labai sugadintas ir reikia vos ne kiekvieną sodinuką pakeisti (labai džiaugiesi tada), būna, kad pravaikštai hektarą, o pasodini 10 dėžių. Vidutiškai galima 20-25 dėžes per dieną pasodinti (seniems darbuotojams). Mokama 1,5 karto daugiau nei už paprastą sodinimą. Labai nėmėgstu šio sodinimo, nes mažiau uždirbi ir daugiau išvarksti, bet kai retai būna.. Tai nieko tokio. :) Žemiau įdedu kelis failus, kuriuos duodu lietuviams naujokams paskaityti kaip vyksta sodinimas.
 
Instrukcija
 
 
Mini instrukcija (1 dalis)
 
 
Mini isntrukcija (2 dalis)
 
 
Minusus turbūt lengviau man parašyti nei pliusus, tai nuo jų ir pradėsiu.
 
Minusai:
 

Dideli atstumai važinėjimo (iki 200km pirmyn-atgal jei gyveni name, jei husvagn'e važinėjimo beveik nėra, nebent kai reikia į kitą vietą pervažiuoti); Nėra civilizacijos, žmones retai matai, didesnės maisto kainos; Prastesni plotai (kalnai, pelkės, toli neštis ir t.t.); Pliusai:
 

Daugiau uždirbti galima, mažai kintantis atlyginimas; Dideli plotai (10-100Ha); Nėra pramogų (tauposi pinigai); Plotai beveik visi firmų arba valstybės (nėra beveik problemų); ir daug dar kitų; Dar nepaminėjau, dėl "chaltūros". Tarkim gaunate plotą 1000dėžių, susodinate 900dėžių ir lieka 100. Turi plotas būti įdealiai pasodintas, kad nebūtų prie ko prikibti. Tada ant keturių žmonių pasidalinate po 20 dėžių, nunešat į mišką ir pakasat. Taip galima vieną kitą tūkstantėlį iš oro pasidaryti. Aišku niekas to neturi pamatyti ar žinoti. Nors čia vieša paslaptis ir visi taip daro.
Kitas atvejis, kai tarkim brigadoje vienas žmogus "chaltūrina" (blogai sodina, sodina po 5 sodinukus iš kart ir panašiai), tokie greitai išaiškinami ir važiuoja namo. Kenčia visa brigada dėl vieno žmogaus. Nes reikia važiuoti tvarkyti plotą (prisodinti tiek kiek reikia, persodinti iš blogų vietų į geras ir panašiai) ir už tai papildomai jums nieko nemoka. Gali net tekti padengti kuro išlaidas ar net už sugadintus sodinukus. Nors kol kas mano praktykoje to nepasitaikė. Tvarkyti plotus teko ir man.. Ir ne vieną. Kaip jau sakiau, kenčia visa brigada. O ploto taisymas tikrai nėra malonus dalykas. Prarandami pinigai, laikas, nervai. Tad dirbkite sąžiningai, visų pinigų vistiek neuždirbsite.
 
 
Buvo ledinis plotas, kol nepradėjo agti žolės. Tokį plotą sodinti reikia daug kantrybės. (žolės prasideda liepos vyduryje, baigiasi - rugpjūčio).
 
 
http://imageshack.us/a/img594/3507/p7290006.jpg
Tobulai pasodinta contorta.
http://imageshack.us/a/img27/6589/p7120027s.jpg
Per pusantro mėnesio tiek dėžių žmonės išsodino.
http://imageshack.us/a/img690/2898/p6270026.jpg
Įrankiai ir kaip vežami sodinukai (taip vežti draudžiama, bet kitaip neišeina).
http://imageshack.us/a/img40/5204/dsc00128rh.jpg
Sodinukų aikštelė. Juos laisto dažniausiai patys sodintojai.
http://imageshack.us/a/img521/1301/dsc00124us.jpg
Įdealus plotas, kuriame pasodinti 60 dėžių neriba. Iki šios vietos neštis buvo ~1,5km. Artas vagomis. Matosi atnešta kuprinė su 20 dėžių.
http://imageshack.us/a/img10/6475/dsc00028gu.jpg
Tas pats plotas kaip ir viršuje, tik kito žmogaus sodinimo vieta. Prieš tai buvusio nuotraukoj žmogus buvo pačiam gale. Tai atstumas tarp žmonių gana didelis. Ir plotas pats buvo nemažas.
http://imageshack.us/a/img541/166/dsc00027cq.jpg
Vidutinis plotas, iki miško ~1km.
http://imageshack.us/a/img18/2261/dsc00018wb.jpg
Baisus plotas (šlaitas, toli neštis, blogai suartas). Tolumoje prie akmens matosi pastatyta kuprinė. Kairėje arčiau matosi dar viena kuprinė. Šitam plote daugiau 50 dėžių aš nepasodinčiau. :)
http://imageshack.us/a/img163/8939/dsc00022is.jpg
 
Uždarbis
 
Turbūt ne vienas to laukė. Taigi kiek uždirbama.
Pietuose, kaip jau minėjau, uždarbis labai kintantis. Vieną mėnesį gali uždirbti 10000kr, kitą 15000kr. Viskas priklauso nuo plotų dydžių, ir kiek problemų pasitaiko. Naujokai uždirba pietuose 12000(4500lt)-14000(5500lt)kr. Seni iki 17000kr(6300lt).
2012m. tarifai pietuose mūsų firmoje.
 
Kirkinis sodinukas - 1kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu);
Paprastas sodinukas - apie 0,3kr. (už artą plotą, kitų kainų neatsimenu);
 
Šiaurėje uždarbis daug didesnis ir mažiau svyruojantis. Naujokai vidutiniškai uždirba 13000(4800lt)-15000kr.(5800lt). Seni uždirba kur kas daugiau 16000(6000lt)-25000kr.(9500lt). Čia uždarbis jau atskaičius jau visus mokesčius ir tiek būna pervedama į banko sąskaitą.
Šiaurėje taip pat mokama už sodinuką, bet mes skaičiuodavom dėžutėmis.
2012m. tarifai šiaurėje mūsų firmoje.
 
Paprastas sodinimas, 1dėžė (64sod.) - 17kr;
Nearto sodinimas, 1dėžė (64sod.) - ~21kr;
Komplektacija, 1dėžė (64sod.) - ~27kr;
Paprastas sodinimas, 1dėžė (128sod.) - 30kr;
 
Dar nepaminėjau, kad dėžutėse tiek nebūna sodinukų (čia tik oficialiai tiek), dažnai būna ir 50 ar 55. Pastoviai būna neišaugusių ar nudžiuvusių, kurių niekas nesodina.
 
Dirbant pagal kontraktą, firma moka mokesčius. Pasibaigus sezonui, ir tik kitais metais, valstybė gražina dalį permokėtų mokesčių čekio pavidalu. Jį siunčia į firmą (ten jūs būnat laikinai priregistruojami, kad gyvenat) ir jei normali firma, laišką atsiunčia į Lietuvą. Pats buvau gavęs už du sezonus 700kr. Vienas diedukas net 3500kr.
 
Gyvenant husvagn'uose privalo mokėti komandiruotpinigius. Sumos nepasakysiu, nes nežinau kiek. Mes gaudavom į mėnesį 2500kr. Vėliau tą sumą pridėdavo prie sodinukų kainos (turbūt, kad mokesčių mažiau mokėti reiktų).
 
Iki 25m. mokesčiai yra mažesni, o nuo 25m. didesni (gaunant čekį turėtų jaustis). Bet dirbant jum tas nesijus, nes vistiek gausit tą 17kr bet kokiu atveju nepriklausomai nuo metų. Mokesčiai čia jau firmos reikalas.
 
Įsidemėkit, kad uždarbis nėra tikslus, mokama už padarytą darbą. Viskas priklauso nuo žmogaus ir kaip jis dirbs. Gali taip būti, kad atvažiavęs naujokas ir 10000kr neuždirbs. Ir tikrai negalvokit, kad atvažiavę iškar po 7000lt uždirbsit atsipūtę. Kas taip galvoja ilgai netveria.
 
Čia toks darbas labiau į ateitį, kuo daugiau patirties, tuo daugiau ir uždirbi. Palyginus su darbu UK ir čia. Tai UK dirbdamas fabrike du metus tu vistiek uždirbsi tą 1000svarų/mėn. Ten valandinis ir niekam neįdomu ar tu jau įgudęs ar ne. Miško sodinime, kiekvienais metais vis lengviau, tu įgauni tempą ir vis daugiau padarai per tą patį laiką, ir mėnesinis atlyginimas kyla.
 
Laisvalaikis, gamta
 
Apie laisvalaikį beveik nėra ką ir parašyti. Laisvą dieną važiuoji į miestą/miestelį apsipirkti. Arba eini žvejoti. Meškerę (spiningą) siūlau pasiimti kiekvienam. Žuvies pilni ežerai ir upės. Žuvys: lydekos, ešeriai ir salačiai. Tai ir maistui pinigų mažiau išleisit.
 
Su broliu per nepilnas 4h su kelione (40km) ir su valtimi pagavom 35kg žuvies spiningu.
http://imageshack.us/a/img805/3160/p6300377.jpg
 
Hm. Gamta. Apie ją daug visko galima prirašyti. Pasistengsiu esminius dalykus.
Mėlynės, bruknės, spanguolės, žemuogės, avietės ir grybai. "Įkritus" į mėlynes gali net pusę dienos neišlysti kol neatsivalgysi. Badu nenumirsi dirbdamas tikrai. :)
 
Vasaros karštos, tokios pat kaip Lietuvoj. Tik šiek tiek trumpesnės. Vasaros metu nebūna naktų. Kai buvo karštosios 2 savaitės (ant saulės virš 40 šilumos ir traukė prie žemės) dirbom naktimis, nes dieną neįmanoma dirbti.
Erkių šiaurėje nėra (yra, bet jos į žmogų nesisiurbia), nes spygliuočių miškai. Tad dėl jų bijoti neverta. Pietuose yra (pačiam į koją buvo įsisiurbus). Už erkes yra daug blogesnių parazitų: uodai, moškės ir mažosios moškės. Uodai iš šių trijų turbūt patys geriausi.
Moškės labai lenda visur (į akis, nosį, po drabužiais), o ir kanda skaudžiai. Mažosios moškės pats blogiausias parazitas. Trunka apie 2 savaites kol dingsta jos. Kanda lyg su adata, nuo jų niekas nepadeda ir visur lenda. Jei į namus jų priskris, galiu garantuoti, kad nemiegosit visą naktį. Daug naktų bemiegių dėl jų.. O svarbiausiai nuo tų parazitų niekas nepadeda. Pasipurkškus nelenda tik kokį pusvalandį, nes nuo prakaito dingsta poveikis.
 
Gyvūnų sutiksit irgi visokių: kiškiai, lapės, laukiniai šunys, elniai, briedžiai, meškos, gyvatės (pietuose). Švedijoje tėra tik viena gyvatė kenkianti žmogui - angis (galiu ir klysti, kad tik viena). Šiaurėje gyvačių beveik nepasitaiko.
 
Elniai visiškai nebijo nei žmonių nei mašinų.
http://imageshack.us/a/img825/2047/p7060017m.jpg
http://imageshack.us/a/img35/2778/p7060012d.jpg
Girtas elnias. :lol:
http://imageshack.us/a/img23/5263/p6250025.jpg
Briedis pelkėje.
http://imageshack.us/a/img854/2346/p6210012.jpg
Stirnos.
http://imageshack.us/a/img201/7830/p5190181.jpg
Ūkininko auginami kažkokie jaučių giminės atstovai.
http://imageshack.us/a/img43/2465/p5120176.jpg
http://imageshack.us/a/img802/2981/p5120174.jpg
Nuo kranto pagautos lydekos su spinigu per 30-60min. Vakarienė.
http://imageshack.us/a/img198/5166/1310127245426.jpg
Pietuose dirbant pagautas žaltys.
http://imageshack.us/a/img834/2453/20110509232.jpg
Eidamas į plotą aptikau elnią.
http://imageshack.us/a/img20/9600/20110610002.jpg
Kalnų vandens šaltinis. Skonis nerealus. Švedai sustoja prisipilti į gertuves vandens.
http://imageshack.us/a/img17/619/p6270037.jpg
Gražūs vaizdai sutinkami vos ne kiekvieną dieną.
http://imageshack.us/a/img818/4657/p8160008j.jpg
http://imageshack.us/a/img843/1233/p6170008b.jpg
http://imageshack.us/a/img541/625/p4290128.jpg
http://imageshack.us/a/img16/4561/img0162tc.jpg
http://imageshack.us/a/img580/5135/dsc00044dp.jpg
http://imageshack.us/a/img825/4286/20110529002.jpg
http://imageshack.us/a/img11/1020/20090116017.jpg
 
Apibendrinant viską
 
Darbas sunkus reikalaujantis ištvermės ir fizinės jėgos. Tie, kurie nemėgsta gyventi be patogumų ar klubų ir panašiai gali net nevažiuoti. Ar tie, kurie galvoja jog uždirbs tūkstančiais..
Užsienyje lengvo darbo nėra ir niekas pinigų už dyką nemoka. Bet, kam patinka gamta, grynas oras, nori išbandyti savo ištvermę ir uždirbti daugiau nei UK fabrike ( ir gal? lengviau dirbti nei fabrike) siūlau pamėginti. Aš asmeniškai jei galėčiau rinktis ar dirbti fabrike už 7000lt ar miško sodinime už 7000lt, tai tikrai net nesvarstyčiau apie fabriką.
 
Šį visą rašinį, jei galima jį taip vadinti, parašiau žmonėms, kurie tikrai tuo domisi, yra gavę pasiūlymų, ar ketina jau važiuoti ir nieko nežino. Nes internete info, bent jau kaip man reikėjo visiškai neradau.
 
Be to, esu baigęs švediškus kursus apie sodinimą, priežiūrą, plotų tikrinimą, apie viską kas susiję su miško sodinimu, sodinukais, ir visais kitais niuansais. O čia viską nuo a iki z parašyti reikėtų visos knygos. Tad klauskit, kas dar domina, nes tikrai ne viską paminėjau ir daug ką praleidau.
 
P.S. Atleiskit už nevietoje padėtas nosines, praleistas raides ar nevietoje sudėtus kablelius. Seniai berašiau tokį tekstą ir naršyklėje nepatogu, kai nematau viso teksto. Svarbu, kad suprastumėte visą esmę. ;)

Sveiki,
 
Žaidimas baigėsi. Rezultatas - VPS 90% nuolaida.
 
http://www.duomenucentras.lt/VPS90
 
Dar susisieksime su kai kuriais laimėtojais, bet akcija jau galioja :)
 
Naujiena! Kartu su operacine sistema galima instaliuoti paruoštas valdymo paneles ISPconfig3, Kloxo ir Webmin!

Sprendimas:
 

Sveiki,
noreciau su jumis pasidalintu nemokamu kuponu i ebay.
Reikia tureti feisbuka, ir suprasti rusiskai ;)
 
Einam cia: http://www.facebook.com/eBayGlobal?sk=app_354323534654037
Pasirenkam apacioje Rusija, ir tada irasom savo duomenys.
Ebay user id cia bus jusu ebay nikas.
Jei viska gerai padarete turetume po poros dienu gauti kupona su 15$
 
Sekmes :P

Gali būti, kad paypale turi ne svarus, o dolerius. Pamėgink convertinti visą sumą į svarus per currency converter, tuomet turėtų nuskaičiuoti nuo balanso.

Gero naudojimo!

http://www.ozone3d.net/benchmarks/fur/
 
Parsisiūsk šią programą, paleist stress testą, stebėk kokia temperatūra nusistovi. Netūrėtų viršyti 80 laipsnių, Bet jei pas tave stovi 69 laipsniai ant idle, tai manau garantuotai kais daugiau.. Svarbu kad neviršytų 90, nes tada jau kritinės ribos prasideda daugumos plokščių.
Pabandyk pigiausią alternatyvą, pasijungti kokį atliekamą fan, ir nukreipk, kad vėją pūstų į vaizdo plokštės "heatsink", kitaip tariant į radiatorių. Taip daugiau temperatūra kris. Taip pat gali pakeisti termopastą kuri yra tarp vaizdo plokštės chip'o ir radiatoriaus.
 
Vasarą dažna problema būna su temperatūromis. O garantinis, kol "atras" šią problemą, praeis ne savaitė ir ne dvi, o ir nustačius bėdą, niekas papildomo ventiliatoriaus neduos veltui.. :rolleyes:

Taigi, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais iš kelionės į Berlyną. Rašinėlis bus netrumpas, tad iš karto pasiruoškit popkornų, gėrimų. :D Jau pasiuošėt? Tai pradedam!
 
Viskas prasidėjo dar vasario mėnesio pradžioje, kai netikėtai išvydau, kad nuo vasaros pradžios Simple Express atidaro naują maršrutą Vilnius - Varšuva - Berlynas. Prisiminęs, kad pirmos 5 vietos kiekviename reise būna vos po 10lt., pradėjau kalbinti aplinkinius vykti kartu. Iš karto susidarė visa 5 asmenų grupelė. Bet laikui einant, iš jos likom tryse.
Po kelių mėnesių laukimo pagaliau atėjo ta diena - liepos 13d. vėlyvas vakaras. Vasario 12d. perkant bilietus atrodė tiek daug laiko iki kelionės, bet dabar... atrodo taip greitai praėjo. :)
 
Kelionė prasidėjo nuo Kauno. Tikėjomės, kad būsim kone vieninteliai vykstantys iš čia, bet pasirodo dauguma keliautojų būtent Kaune ir įlipo. Nespėjus praeiti net 2 valandoms, mus jau sveikino atvykusius į Lenkiją SMS žinutės iš Tele2. :D Būnant nuvažiavus nuo Lietuvos sienos dar gan nedaug (<100km.) kažkur toli pievose matėsi daug raudonų lempų, kurios kelių sekundžių intervalu mirksėdavo. Jos sustatytos lyg prie kokios gatvės. Buvom prigalvoję įvairių versijų, bet grįžus namo, internetas davė užuominų, kad tai turbūt buvo vėjo jėgainės. Žodžiu, įdomiai ir keistai atrodė, kai nežinojom tiksliai kas ten.
 
Visą kelionę iki pat Varšuvos už mūsų sėdėjo, emmm... pavadinkim jas Arogantiškos Poniutės (jų buvo net 3!). Viena iš jų pareiškė savo didžiulį pasitenkinimą, kad šalia jos atsisėdo viena iš mūsų bendrakeleivių, nors jos vieta ten ir buvo. Paskui vos ne pusę kelionės juokėsi nežinia ko, dar sugalvojo, kad reikėtų man į sodynę kojas atremti ir retsykiais pasitrankyti. Tikra palaima buvo kai jos Varšuvoje išlipo. :)
 
Vėliau iki Berlyno sekė nuobodi, ilga kelionė autostrada. Nieko kito tik kelias, sienos ir kelio ženklai. VISKAS. Buvo tragiškiausia kelionės dalis (su Arogantiškomis Poniutėmis nelyginu net). Gerai, kad grįžtant šį ruožą pravažiavom nakties metu. Vienas šios autostrados pliusas - puikios poilsio aikštelės. Nemokami tualetai geriau atrodo nei Lietuvoje mokami. Lietuvoje tokius turbūt galėtume rasti tik VIP asmenims skirtose vietose. :D
 
Nuvykę į Berlyną pradėjom ieškoti metro stotelės. Visada atsiranda tokių kurie būna visažiniai, šiuo atveju juo buvau aš. :D "Einam ten, ten tikrai turi būti ta stotelė!" Einam einam, o ten nieko... Nu ok, pasikliaunam moteriškąja puse, ir jau netrukus pamatom nuorodą link metro. :D Nusileidus žemyn prasidėjo dar didesni smagumai - pasirodo blogai atlikau namų darbus, ir nepasižymėjau kaip pasiekti viešbutį nuo autobusų stoties. Čia vėl išlindo didydis visažinis - ant sienos didžiulis žemėlapis, "tuoj aš čia surasiu kaip nuvažiuoti iki viešbučio!". Ieškau, ieškau... Ieškau... Nerandu net kur mes randamės šiuo metu. Nu ok, vėl pasikliaunam moterimis ir grįžtam į autobusų stotį, gal rasim kokį informacijos centrą. Grįžę pamatom interneto kavinę. Bingo! Patys susirasim kaip nuvykti. 1 minutė interneto kainavo 10 euro centų. Kadangi turėjom vien popierinių kupiūrų, reikėjo išsikeisti. Paprašėm tos interneto kavinės darbuotojos (ten kartu ir parduotuvė) pasmulkinti pinigus. Nesutiko. Okay, perkam saldumynų. :D Šiaip ne taip gavę grąžą centais, pajamam interneto 2 minutes. Šiuo atveju mano super galios padėjo! Tik spėjom užsirašyti galutinės stotelės pavadinimą ir internetas baigėsi. Lygiai tą pačią sekundę! :D Bet svarbiausia - žinom kaip pasiekti viešbutį. Grįžtam į metro. Laikas nusipirkti bilietą (pirkom bendrą visai grupelei, visai dienai). Jis kainuoja 15.50 eurų. Įkišom 10 eurų, paskui 50 centų, o 5 eurų kupiūros aparatas niekaip nepriima! Ir viena puse kišam, ir kita, ir dar kita, ir kitą kupiūrą bandėm - NEIMA! Ką daryti? Bandom atšaukti pirkimą. Bet pala, gi 10.50 euro jau sukišta. O jeigu jų negrąžins?! Na ką, bandom sėkmę... Ir... Pinigai išlindo! Tada ėjom prie kito automato (kiekvienoj metro stotelėj yra po 2 - 4 tokius aparatus) ir čia jau pirmiausiai kišom 5 eurų kupiūrą. Valio! Bilietas jau pas mus! Apsipatenkinę vykstam į savo viešbutį. Jį pasiekėm be jokių nesąmonių. :D Kambarį gavom pačiam viešbučio gale ir dar antram aukšte. Buvo keista, nes iš kambario buvo padaryti du kambariai. Viename dvi lovos, o perėjus jį - ir lovos skirtos mums. Pirmojoje dalyje buvo dujinė viryklė, kriauklė, spintelės, bet nei peilių, nei šakučių, nei puodelių, nei puodų, nei arbatinuko, NIEKO nebuvo. Tai kam ta dujinė?... Gal reikėjo iš namų įsidėti kokį puodą, peilį, šakučių, lėkščių, puodelių... :D Dar šiek tiek apie viešbutį - vidiniai kiemeliai (ten jų ne vienas) atrodė lyg rudenį, artėjant žiemai. Kažkokie apleisti, niūrūs... Vonioje viena paskui kitą vaikščiojo skruzdėlės, o kambaryje skraidė kandys. Čia skaitosi 3* viešbutis. Duočiau gal 1* tik. Bet už tokią kainą, kokią gavom, gal ir neblogai. Juolabiau, kad mums reikėjo tik vietos nakčiai praleisti.
 
Sėkmingai įsikūrę išsiruošėm į miestą. Vienos iš bendrakeleivių tikslas buvo - apsipirkimas. Tam turėjom ~2val. Bandėm pasiekti vieną iš parduotuvių, kurioje pagal internetus, kainos yra gan padorios. Čia ir vėl prasidėjo nesėkmės. Parduotuvę turėjom pasiekti su metro, vykstančiu iš Alexandro aikštės stotelės. Ieškom ieškom tos stotelės... Nerandam... Rodyklės, esančios ant kiekvieno kampo, vis rodo kitur (na bent jau taip atrodė), tai 500 metrų liko, tai 1200 metrų. Paėjus kelis žingsnius lentelė rodo jau vos ne 1000m sutrumpėjusį atstumą. Klausi žmonių - parodo kur eiti. Eini - nieko nerandi. Laikas eina, tuoj parduotuvės užsidarys... O MES NIEKO NERANDAM! Galiausiai beveik praradę viltį užsukam į pakelėje užtiktą lyg ir vaistinę, lyg ir kosmetikos parduotuvę. Čia ir prasidėjo apsipirkimai. :D Kainos pasirodė bent kelis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Paskui į šito pačio parduotuvių tinklo parduotuvę užėjome kitoje miesto dalyje ir dar papildėm atsargas. Dabar švarūs, kvapnūs būsim iki kitos kelionės į Berlyną. :D Šiek tiek palengvinę pinigines šioje parduotuvėje, patraukėme toliau ieškoti kokios nors rūbų parduotuvės. Galų gale pasiekėme, likus pusvalandžiui iki užsidarymo. Pirmiausiai pasirinkome lietuvaičių, super mamų ir kito forumo moteraičių pasiūlytą parduotuvę. Neva kainos "žeuriai žiamos" ir pasirinkimas didelis. Mhm... Po 5min. palikom tą parduotuvę net neatsisukdami į ją. Kai kurie drabužiai kiek ten kainuoja eurais, tai tiek pat kainuoja lietuviškame akropolyje litais. Taip ir liko bendrakeleivė nenusipirkusi absoliučiai nieko. Beje, ši diena pirkiniams buvo paskirta, nes sekančią dieną (sekmadienį) vėlgi pasak internetų jokios parduotuvės Vokietijoje nedirba.
 
Po tokio didžiulio rūbų shopping'o nusprendėme, kad reikėtų bent jau lauktuvių nupirkti, tai pradėjom ieškoti maisto prekių parduotuvės ar kažko panašaus. Sėkmė iškeliavo vėl viena pasivaikščioti, mus palikdama kažkur, nežinia net kur. Iki daugumos parduotuvių užsidarymo buvo likę apie pusvalandis. O mes nieko dar neradę. Ir netikėtai prieš akis išlindo kažkokia parduotuvė. Užėjom, o ten pasirodo - tik ekologiškos prekės. O visi turbūt žinom kokios kainos būna tų "ekologiškų" prekių. Vis dėlto nusipirkom mineralinio už 1.49 euro. Skonis tai... ewww. Paskui jį net palikom viešbutyje, nes skonis baisesnis už bealkoholinį alų. Beje, paprasta bandelė, kažkas panašaus į arbatines, kur Maximoje nei lito nekainuoja, ten po eurą su centais. Nutarėm geriau badu mirti, negu valgyti nežinia ką ir nežinia už kiek.
 
Grįžom į Aleksandro aikštę. O ten - prieš pat akis kuo didžiausias prekybos centras! Ne, mes nesusinervavom tik "biskį" supykom. :| Biskį. Jis pasirodė įdomus tuo, kad viduje nei viena parduotuvė neatskirta nuo kitos jokia siena ar kažkuo panašiu. Na, bent jau pirmam aukšte, nes į kitus aukštus kilti nebuvo jėgų ir noro. Čia aptikom ir kažką panašaus į lietuviškąją Maximą. Vakarienei sau pasiėmiau vieną šonkaulį (vienas kauliukas, o aplink jį biskį mėsos). Kaina atrodė nedidelė - 0.99 euro. Per gerai, kad būtų teisybė! Mažu šriftu parašyta, kad tai 100 gramų kaina. Tai tokia vakarienė atsiėjo 3.31 euro. :D
 
Prisirinkę visokiausių šokoladų, guminukų ir panašių dalykų, pradėjom ieškotis vietos kur galėtume gauti KAVOS! Pasirodo ne taip ir lengva tai padaryti. Iš toli pamatėme šviečiantį "Tchibo" ženklą (kavos, kuri mums visiems pati mėgstamiausia). Pagalvojom, kad čia tai tikrai gausim kavos išsinešimui arba bent gėrimui vietoj. Naivuoliai. Bet bent nusipirkome savo mėgstamiausios kavos, kuri buvo netik pigesnė nei Lietuvoje, ir žymiai skanesnė (Lietuvoje prekiaujama iš Lenkijos atvežta, o čia berods nusipirkom kažkokiam Vokietijos mieste gamintą). :wub:
 
Apėję kelias užeigas, restoranus ir pan., suradom kavos! Gan nebrangiai - didelis puodelis 2eurai. Išėjus į lauką su kava, kaip tik ant centrinio aikštės fontano krašto atsilaisvino vieta mums. Pagaliau galėjome atlaisvinti savo kojas ir pasimėgauti kava, bei stebėti kitus žmones. O kokių tik čia jų nebuvo - ir juodi, ir balti, ir dideli, ir maži. Pasirodė tarsi būtume pačiame centre žmonių mišrainės. Net pradėjom dvejoti, ar čia bent vienas tikras vokietis yra. Smagu buvo pajusti tą "mišrainės maišymąsi" ramiai sau geriant kavą. Žmonės čia laisvi, atsipalaidavę, atrodo lyg visiškai be jokių rūpesčių, jokio streso... :rolleyes: Ir senukas sau prie kavinės į stiklinę įsipylęs mineralinio, buteliuką pasidėjęs ant stalo, skaito knygą ir mėgaujasi gyvenimu. Nu gražu tiesiog. :) Beje, Vokietijoje kaip supratom nedraudžiama viešose vietose vartoti alkoholio, tai buvo gan keista matyti einančius žmones ir geriančius sau alų, arba prie fontano su stikliuku, arba važiuojant metro - vaikinas skaito knygą, kitoje rankoje alaus buteliukas. Nors kaip matėm geria nemažai žmonių, bet jie prisigėrę (arba tik pagėrę) neina prie žmonių, ir nesikabinėja, kaip įprasta Lietuvoje. Jie žino savo vietą.
 
 
http://img687.imageshack.us/img687/3355/imag0035w.jpg
TV bokštas - geriausias ženklas ieškant Aleksandro aikštės.
 
 
http://img641.imageshack.us/img641/6114/imag0031ob.jpg
Važinėjantis alaus baras Aleksandro aikštėje.
 
 
http://img256.imageshack.us/img256/5796/imag0038lg.jpg
Pastatas prie Aleksandro aikštės.
 
 
 
Galiausiai nusprendėm, kad reikėtų grįžti į viešbutį ir ruoštis rytojui - gi tyrinėsim Berlyną iš pagrindų! Sunkiausias dalykas buvo užmigti ant pagalvės, nuo kurios atrodė lyg galva šokinėtų! Taip taip, ji buvo lyg koks guminukas. Bet nuovargis vis tiek nugalėjo.
 
Ryte tikėjomės atsikelti kokią 8 - 9val., bet... tai pavyko tik po 10val. :D Ir vis tiek nesijautėm gerai pailsėję, atrodė lyg kokią savaitę būtume nemiegoję. Ilga kelionė autobusu daro savo... Bet judėti reikia. Išsi'check-out'inę iš viešbučio sugalvojome jame išgerti kavos. Na, kaina tokia pat kaip ir aną vakarą miesto centre, tik čia kavos tūris beveik trigubai mažesnis. O ir skonis... Na nelabai skanus.
 
Tikėdamiesi, kad paskutinį kartą matom viešbutį ir tą metro stotelę prie jo, sugalvojome, kad reikėtų kur nors pasilikti tuos mūsų nešulius, kurie tik apsunkina kelionę. Prisiminiau, kad autobusų stotyje mačiau daiktų saugyklas. Na ką, ir nukeliavom iki tos autobusų stoties. Čia palikę visus daiktus (jei kam bus naudinga - 24val. daiktų saugojimo kainuoja 4 eurus), judėjom link metro, kol už akių neužkliuvo MAISTAS! Pasirodo, valgyti norėjau aš vienintelis, tai už 2.5 euro nusipirkau gan nemažą sumuštinį. Skonis buvo tikrai geras. Ir net nežinau nuo kokių sudedamųjų jo elementų tas skonis toks geras buvo. :rolleyes:
 
Paskui pirmiausiai atsidūrėme Potsdamo aikštėję. Vos tik išlindome iš po žemės, ir prasidėjo lietus... Akivaizdu, kad sėkmė mus apleido eilinį kartą. Paėję kelis metrus gatvelėmis, nusprendėme, kad reikia traukti tolyn. Ir tik grįžęs namo prisiminiau kodėl mes ten vykom - norėjau aplankyti Sony centrą.
 
http://img546.imageshack.us/img546/6259/imag0008zn.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės. Iš tikro ta siena kairėje pusėje tiesi, lygi tik fotografas kreivas. :D
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/9741/imag0001ja.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/891/imag0009oz.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
Sekantis sustojimas buvo ir vėl Aleksandro aikštė. Nuo jo nusprendėme grįžti prie iš vakaro matytis diiiidžiuuuuulėėėės bažnyčios. Pasirodo čia buvo Berlyno katedra. Bet tai kaaai dydis! Nuotraukose atrodo tiesiog normalaus dydžio pastatas, bet realybėje... Net sunku nupasakoti. Tiek jos dydis, tiek išvaizda yra užburiantys.
 
http://img826.imageshack.us/img826/2803/imag0088z.jpg
Berlyno katedros viršus
 
Savo kelionę toliau tęsėm žymiąja Unter Del Linden gatve, ėjom link Bradenburgo vartų. Pakeliui, prie upės kranto, pasimaišė turgus, o prie to turgaus - keletas vyrų, kurie rengė "loteriją" - atspėk po kuriuo uždangalu yra kamuoliukas ir laimėsi tiek kiek statei. Akių dūmimas tiesiog vidury baltos dienos. Atrodė gan juokingai kaip jis įnirtingai keitinėja vietomis tuos "uždangaliukus" ir kaip jo draugai neva atspėja kur kamuoliukas slepiasi. :D
 
Ėjom ėjom, ir toliau ėjom, ir vėl ėjom kol iš tolo pradėjo matytis Bradenburgo vartai. Tai buvo kone vienintelis objektas kurį norėjau pamatyti. Ir nebe reikalo. Iš ties buvo verti dėmesio. Nesitikėjau, kad aplink jį bus tieeek žmonių, kad net sunku praeiti. Kaip ir įprasta, tokiose vietose pilna uždarbiautojų - kas tiesiog didžiulius burbulus pučia, kas kviečia nusifotografuoti su gyvu didžiuliu meškinu arba beždžione, arba prie Amerikos vėliavos su Amerikos kariu ir t.t. Sunku buvo ilgiau užsibūti prie tų vartų, nes žmonių banga mus tarsi pernešė per juos, ir mes atsidūrėm kitoje jų pusėje.
 
http://img526.imageshack.us/img526/3231/imag0124ozs.jpg
Uždarbiautojai - muzikantai.
 
http://img690.imageshack.us/img690/6536/imag0129ev.jpg
Burburburbulai!
 
http://img443.imageshack.us/img443/8149/imag0134lh.jpg
Vienas iš jų gyvas. Kuris?
 
http://img15.imageshack.us/img15/688/imag0133wf.jpg
Ameeeerika!
 
http://img18.imageshack.us/img18/549/imag0140hl.jpg
Jis netikras! :(
 
 
Vėliau nužingsniavom iki Holokausto memorialo. Atrodo, kas čia yra - betono blokai sudėti skirtingų dydžių ir viskas, bet iš tikro, būnant prie jų, vaikštant tarp jų, tai atrodo kažkas keisto, nerealaus. Nuostabus vaizdas.
 
http://img41.imageshack.us/img41/6416/imag0146lg.jpg
Holokausto memorialas.
 
 
Skrandžiai mums priminė apie tai, kad jau po pietų ir būtų pats laikas ką nors užvalgyti. Prasiėjom prie visą kavinių ir restoranų eilę prie pat Holokausto memorialo, ir nieko dominančio neradom. Kol galiausiai - BINGO! Turkiška užeiga. Viena iš mano svajonių Berlyne buvo paragauti turkiškų kebabų. Teko daug girdėti apie jų skonį, dydį ir visa kita. Aš užsisakiau kebabą lavaše už 4.5 euro. Bendrakeleiviai užsisakė kas tą patį kaip aš, kas kebabą pitoje, kas dar alaus. Paragavęs alaus supratau, kad padariau klaidą jo nepasiimdamas sau. Bet tokias klaidas lengva išspręsti! Alus vadinasi "Efes Pilsener", 0.5 litro bokalas kainavo 3 eurus. Tai turbūt pirmas ir vienintelis alus, kuris man paliko įspūdį. Beje, grįžęs namo varčiau Maximos šios savaitės laikraštuką, ir kaip užsakyta - tą savaitę Maximose alus "Efes Pilsener" kainavo tik 1.95lt! Iš karto jo nusipirkau. Bet... skonis visiškai nuvylė. Eilinis kartus vanduo, kaip ir dauguma alų Lietuvoje. Ech, teks dabar važiuoti į Turkiją vien dėl alaus... :D Aj, dar apie kebabus. Teko girdėti, kad vieno kebabo užtenka dideliam vyrui, bet turbūt aš esu super didelis vyras, nes man buvo gan mažoka to vieno kebabo. :blush: Bet skonis tai žymiai geresnis nei lietuviškųjų.
 
http://img835.imageshack.us/img835/6800/imag0161f.jpg
Tokio kaina 3.80 euro, +3 eurai už alų.
 
http://img69.imageshack.us/img69/3105/imag0164b.jpg
O tokio kaina - 4.50 euro.
 
 
Papietavę patraukėm toliau. Einant užkliuvo už akių uždaryta visa gatvė, prie pat Bradenburgo vartų, ir prie jos stovinti policija. Praėjom ta gatvele, ir pasirodo ten įsikūrusi Jungtinės Karalystės ambasada. Vien dėl ambasados uždaryta visa gatvė, ir akivaizdu, kad ji uždaryta jau gan seniai ir bene visam laikui. Beje, prie pat ambasados įsikūręs viešbutis Adlon, kuris užbūrė tuo, kad pirmą kartą matėm prie viešbučio stovinčius portjė, kurie laukė atvykstančių svečių, kitoje gatvės pusėje stovėjo prabangūs puslimuziniai, o prie jų stoviniavo vairuotojai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys lyg apsauginiai - kostiumuoti, dideli, su juodais akiniais, visą laiką rimti. Žodžiu, jėga. Bet grįžę namo pasižiūrėjom viešbučio kainas... Mhm... Visas gražumas praėjo. :D
 
http://img138.imageshack.us/img138/106/imag0155zj.jpg
O tas viešbutis turi štai tokį stogą.
 
 
Prie pat Bradenburgo vartų yra metro stotelė, iš kurios galite nuvažiuoti tik iki dviejų vietų - Bundestago ir centrinės traukinių stoties. Tai trumpiausia metro linija Berlyne, atidaryta prieš ~3 metus. Mes planavom nuvažiuoti iki centrinės geležinkelio stoties, ir iš ten su kokiu nors transportu grįžti į Aleksandro aikštę, bet... eilinį kartą sėkmės atsiskyrė nuo mūsų. Na, pirmiausiai dar išlipom Bundestag stotelėje ir apžiūrėjom Reichstagą. Dydis ir vaizdas vėl buvo nuostabus. Buvom užsiregistravę pakilimui į tą stiklinį kupolą, ar kaip jį čia pavadinus (:D), bet vėlavom daugiau nei 3valandas, tai net nebandėm patekti vidun. Užteko vaizdų iš lauko pusės ir tų fontanų, kylančių tiesiog iš po žemės. Po to patraukėm galiausiai link geležinkelio stoties. Bet taaaai kaaaai pastatas. :o Man, kaip traukinių mėgėjui, tai buvo vos ne akių orgazmas. Net kelių aukšto geležinkelio stotis, keliasdešimties vagonų keleiviniai traukiniai, masės žmonių. :o Truputį paklaidžioję nutarėm dabar jau tikrai vykti į Aleksandro aikštę, nes ir laikas negailestingai mažėjo... Bet viskas ne taip paprasta kaip atrodo! Pasirodo iš čia važiuoja tik tas vienintelis metro, iki Bradenburgo vartų, ir mums visai iš galvų išėjo tai, kad galim autobusais bei vietiniu traukiniu važiuoti kur tik norim su savo turimu bilietu. Išėję į lauką pamatėm vietinių autobusų stotelę ir autobusą, kuris neva mus turėtų nuvežti iki Zoologijos sodo. Iš karto į jį ir įšokom. Bet... pradėję žiūrėti jo maršrutą, nurodytą ant lubų, paaiškėjo, kad į jokį Zoologijos sodą jis net neužsuka! Tai wtf? :D Pavažiavom vieną stotelę ir pamatę pro langą metro stotelę, išlipom. Nusileidę po žeme, pamatėm, kad mes esam vos viena stotele už savo buvusio viešbučio! Ot sutapimas! Taigi, čia ir prasidėjo bandymas pabėgti iš šitos stotelės, pavadinimu Naturkundemuseum. Įsėdom į reikiamą pusę važiuojantį metro, atvažiavom iki pirmojo sustojimo, t.y. savo viešbučio. Metro kažkodėl ilgai nevažiuoja... Kažkas negerai... Ir netikėtai - jis pradeda važiuoti atgal! Na ką, mes vėl išlipam Naturkundemuseum stotelėje. Laukiam kol grįš metro, ir mus nuveš kur reikia. Sulaukėm. Įsėdom. Nuvažiavom iki "mūsų viešbučio stotelės" ir persėdę į kitą metro išvykims ėkmingai.
 
Su dar keletu persėdimų pasiekėm Aleksandro aikštę. Turėjom dar keletą valandų iki autobuso išvykimo. Vėlgi nusipirkę kavos toje pačioje vietoje kur vakar, įsitaisėm ant fontano krašto ir mėgaudamiesi paskutinėmis akimirkomis Berlyne, dar kartą stebėjom žmones ir aplinką. Ech... Noriu vėl ten. Ten taip gera... :wub:
 
Na, bet viskas turi pabaigą... Taigi išgėrę paskutinius kavos gurkšnius, patraukėm po žeme. Ėjom ne iš karto po žeme, bet pro Alexanderplatz traukinių stotį. Dar pasivaikščiojom peronais, pro kuriuos traukiniai važinėja turbūt kas minutę. Buvo ir toks atvejis, kad vienas nespėjo išvažiuoti, o kitas jau už jo atvažiavo. Galiausiai nusileidę žemyn, aptikom dar parduotuvių (o gi Vokietijoje parduotuvės nedirba sekmadieniais, mhm...) ! Čia dar papildėm visokių švaros prekių bagažą, bei saldumynų. :D Kaip galima nepirkti, kai pieniškas šokoladas, su pilnais riešutais (nu ta prasme "cielais") kainuoja 0.65 euro (~2.25lt), kai Lietuvoje tuo tarpu už tiek pinigų nusipirksi geriausiu atveju pusę šokolado. :D Beje, dar žingsniuojant link metro, kažkokiam tai kioske nusipirkau vaisių mix'ą už 2 eurus - į indelį pridėta pjaustytų braškių, obuolių, ananasų, melionų, vynuogių, ir dar kažko. Skonis tai nerealus. Mmm. :)
 
Tuomet sekė gan ilgoka kelionė metro iki autobusų stoties (~30min.). Tai buvo pati ilgiausia kelionė metro be keitimų, per visą mūsų buvimą Berlyne. Autobusų stotyje praleidom apie pora valandų, sutikdami keletą lietuvaičių. Berlyno autobusų stotis pasirodė gan nemaloni ir mažai naudojama, palyginus su Talino arba Rygos, ar netgi Kauno stotimis. Čia užsuko vos keli autobusai, ir tai pagrinde tik atvežė keleivius, o ne išvežė. Bei patys stoties pastatai seni, nemalonūs akiai...
 
Kelionė link namų buvo įdomesnė, nes nuobodžią autostradą tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos pravažiavom nakties metu. Ir dar pliusas, kad nebuvo jokių Arogantiškų Poniučių. :D Tik priekyje sėdėjęs kažkoks musulmonas beveik dvi valandas prakalbėjo telefonu. O šone, bet irgi priekyje, sėdinti mergina stebino ir juokino savo kvailumu, arba šiaip keistumu. Didžiules tašes laikė išsiskėtusi tarp savo kojų, kol Poznanėje sugalvojo jas sukelti virš galvos. O paskui prasidėjo kiti jos cirkai - tai kojas užsikėlė ant lango, tai vos ne vairuotojui ant galvos, per sustojimus vos ne atsispaudimus darė, ir pan. :D
 
Vos grįžus į Kauną, prišoko kažkokia moteris su apklausa - iš kur grįžom, kiek kainavo bilietai, kiek kainavo nakvynė, kiek kainavo maistas, kokiu tikslu važiavom ir panašiai. Po kiekvieno atsakymo aikčiojo "na ir pigiai jūs čia!". :D Ha ha, pavydėkit!
 
 
 
Keletas faktų bei patarimų vykstantiems į Berlyną:
 

prieš kelionę gerai atlikit namų darbus, t.y. susirašykit kaip pasiekti kokį objektą ir svarbiausia - viešbutį (na, nebent turit daug laisvo laiko...);
būkit morališkai nusiteikę ir pasiruošę kvailiems bendrakeleiviams iš šonų, kartais su jais tenka ir pakovoti (pvz. dėl per daug atlenktos sodynės);
pirkit dienos bilietą viešajam transportui. Vienkartinis bilietas kainuoja nuo 2.30 iki 3 eurų, o visos paros bilietas - nuo 6.30 iki 6.80 eurų. Nauda akivaizdi
Berlyne žmonės atsipalaidavę, dėl nieko nestresuoja (arba tai gerai slepia), dėl to smagu pabūti tarp jų;
pirmą kartą gyvenime teko matyti du vaikinus, einančius susikabinus rankomis. Ir aplinkiniams žmonėms čia tai nedarė jokio įspūdžio, jie net neatkreipdavo dėmesio į juos;
teko girdėti, kad visa Vokietija yra labai švari šalis, tvarkinga ir pan., bet pamačius gatves, kelias aikštes, parkus, fontanus, šis mitas iš karto subliūkšta;
taip pat teko kažkur girdėti, kad vokiečiai mandagūs ir paslaugūs, turistams stengiasi padėti. Kiek teko klausti ko nors, tai dažniausiai nueidavo net nesustodami. Dėl mandagumo gal ir pritarčiau. Lietuvoje parduotuvėje retai išgirsi iš žmogaus prašymą pasitraukti, kai nori praeiti - tiesiog brukamasi per žmones, o Berlyne kiek teko susidurti, visada mandagiai pasiprašydavo praleisti.
Lietuvoje įprasta matyti, kad autobusuose, troleibusuose, traukiniuose žmonės sėdi po vieną ir šalia ko nors atsisėda tik tuomet, jeigu daugiau nėra kur arba šiaip pavargsta, o Berlyne - atvirkščiai, žmonės laisvai ateina, atsisėda prie kitų ir važiuoja;
kainos tam tikrų dalykų mažesnės nei Lietuvoje, bet kai kurių dalykų žymiai brangesnės. Bet taipogi skiriasi ir kokybė.
Berlynas tai ne Ryga ar Talinas, kad jam užtektų vienos dienos apžiūrėjimui.
Vykstant į Berlyną buvo net 4 papildomi sustojimai, o grįžtant tik 2. Beje, grįžtant vairuotojai visą kelionę klausėsi radijos. Kaip sėdinčiam beveik pačiame priekyje, tai buvo katastrofa.
Galutinai įsitikinau, kad geriausia keliauti vienam. Keliaujant su grupele, vienas nori eiti vienur, kitas - kitur, trečias išvis nieko nenori. Ir gaunasi balaganas. O būdamas vienas, esi laisvas lyg paukštis. :)
internetas SimpleExpress autobusuose veikia tik Lietuvos teritorijoje, o "planšetėse" filmai tik rusų, anglų ir berods estų kalba. Bet ir taai įdomių nebuvo;
patariu Berlyną apžiūrinėti su nemokamu turu, kuris per beveik 4 val. jums aprodys visas pagrindines Berlyno lankytinas vietas. Registracija čia.
čia planavau parašyti dar kažką, bet pamiršau ką.

 
 
Tai štai toks mano pasakojimas, ačiū už dėmesį ir sėkmės vyksiantiems į Berlyną. ;) Žinau kur tikrai noriu sugrįžti... :wub:
 
*nuotraukų kokybė ne pati geriausia, nes fotografuota su taip vadinama "muiline".