agira

Labai nuo žinių lygio priklauso, ta prasme kaip tu gerai žinai tas programavimo kalbas, kurias paminėjai. Pvz. Pats aš programuoju daugiau nei 16 metų ir jau virš 10 metų dirbu su C# programavimo kalba, kuri kaip ir PHP yra stipriai panaši į Java. Tai pagrindinė problema buvo ne išmokti programuoti Java, bet suprasti ko man reikia, kokios versijos eclipse ar netbeans, koki jų priedai man reikalingi ir nereikalingi ir t.t... Kadangi ketinau kurti Java appletą. O po to tiesiog radau nedidelį puslapį, kur buvo palyginti visi C# ir java kalbos skirtumai ir praktiškai rašiau programą iš karto, kai tik ko nežinodavau tai rasdavau google ar javos dokumentacijoje, tiesiog siekiau tikslą sukurti konkretų java applet'ą, kuris atliktų konkrečią funkciją, o ne išmokti Java, o tuo pačiu išmokau ir ją.
 
Šiaip pati didžiausia klaida yra norėti išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba :) Ta prasme šis kelias yra pats sunkiausias, nes tu neturi konkretaus tikslo... Geriausiai sekasi išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba, kada turi konkretų tikslą. Sugalvok kokią norėtum sukurti programą su Java ir ją kurk, ją sukūręs sugalvok dar sudėtingesnę programą ir vėl kurk ir taip bus žymiai lengviau išmokti programuoti!

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...
 
Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.
 
Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...
 
Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.
 
Gavosi kažkas tokio:
 
[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))
 

[Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
[minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
[padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
[valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.

 
Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.

Labai nuo žinių lygio priklauso, ta prasme kaip tu gerai žinai tas programavimo kalbas, kurias paminėjai. Pvz. Pats aš programuoju daugiau nei 16 metų ir jau virš 10 metų dirbu su C# programavimo kalba, kuri kaip ir PHP yra stipriai panaši į Java. Tai pagrindinė problema buvo ne išmokti programuoti Java, bet suprasti ko man reikia, kokios versijos eclipse ar netbeans, koki jų priedai man reikalingi ir nereikalingi ir t.t... Kadangi ketinau kurti Java appletą. O po to tiesiog radau nedidelį puslapį, kur buvo palyginti visi C# ir java kalbos skirtumai ir praktiškai rašiau programą iš karto, kai tik ko nežinodavau tai rasdavau google ar javos dokumentacijoje, tiesiog siekiau tikslą sukurti konkretų java applet'ą, kuris atliktų konkrečią funkciją, o ne išmokti Java, o tuo pačiu išmokau ir ją.
 
Šiaip pati didžiausia klaida yra norėti išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba :) Ta prasme šis kelias yra pats sunkiausias, nes tu neturi konkretaus tikslo... Geriausiai sekasi išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba, kada turi konkretų tikslą. Sugalvok kokią norėtum sukurti programą su Java ir ją kurk, ją sukūręs sugalvok dar sudėtingesnę programą ir vėl kurk ir taip bus žymiai lengviau išmokti programuoti!

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...
 
Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.
 
Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...
 
Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.
 
Gavosi kažkas tokio:
 
[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))
 

[Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
[minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
[padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
[valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.

 
Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.

Labai nuo žinių lygio priklauso, ta prasme kaip tu gerai žinai tas programavimo kalbas, kurias paminėjai. Pvz. Pats aš programuoju daugiau nei 16 metų ir jau virš 10 metų dirbu su C# programavimo kalba, kuri kaip ir PHP yra stipriai panaši į Java. Tai pagrindinė problema buvo ne išmokti programuoti Java, bet suprasti ko man reikia, kokios versijos eclipse ar netbeans, koki jų priedai man reikalingi ir nereikalingi ir t.t... Kadangi ketinau kurti Java appletą. O po to tiesiog radau nedidelį puslapį, kur buvo palyginti visi C# ir java kalbos skirtumai ir praktiškai rašiau programą iš karto, kai tik ko nežinodavau tai rasdavau google ar javos dokumentacijoje, tiesiog siekiau tikslą sukurti konkretų java applet'ą, kuris atliktų konkrečią funkciją, o ne išmokti Java, o tuo pačiu išmokau ir ją.
 
Šiaip pati didžiausia klaida yra norėti išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba :) Ta prasme šis kelias yra pats sunkiausias, nes tu neturi konkretaus tikslo... Geriausiai sekasi išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba, kada turi konkretų tikslą. Sugalvok kokią norėtum sukurti programą su Java ir ją kurk, ją sukūręs sugalvok dar sudėtingesnę programą ir vėl kurk ir taip bus žymiai lengviau išmokti programuoti!

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...
 
Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.
 
Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...
 
Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.
 
Gavosi kažkas tokio:
 
[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))
 

[Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
[minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
[padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
[valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.

 
Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.

Labai nuo žinių lygio priklauso, ta prasme kaip tu gerai žinai tas programavimo kalbas, kurias paminėjai. Pvz. Pats aš programuoju daugiau nei 16 metų ir jau virš 10 metų dirbu su C# programavimo kalba, kuri kaip ir PHP yra stipriai panaši į Java. Tai pagrindinė problema buvo ne išmokti programuoti Java, bet suprasti ko man reikia, kokios versijos eclipse ar netbeans, koki jų priedai man reikalingi ir nereikalingi ir t.t... Kadangi ketinau kurti Java appletą. O po to tiesiog radau nedidelį puslapį, kur buvo palyginti visi C# ir java kalbos skirtumai ir praktiškai rašiau programą iš karto, kai tik ko nežinodavau tai rasdavau google ar javos dokumentacijoje, tiesiog siekiau tikslą sukurti konkretų java applet'ą, kuris atliktų konkrečią funkciją, o ne išmokti Java, o tuo pačiu išmokau ir ją.
 
Šiaip pati didžiausia klaida yra norėti išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba :) Ta prasme šis kelias yra pats sunkiausias, nes tu neturi konkretaus tikslo... Geriausiai sekasi išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba, kada turi konkretų tikslą. Sugalvok kokią norėtum sukurti programą su Java ir ją kurk, ją sukūręs sugalvok dar sudėtingesnę programą ir vėl kurk ir taip bus žymiai lengviau išmokti programuoti!

Labai nuo žinių lygio priklauso, ta prasme kaip tu gerai žinai tas programavimo kalbas, kurias paminėjai. Pvz. Pats aš programuoju daugiau nei 16 metų ir jau virš 10 metų dirbu su C# programavimo kalba, kuri kaip ir PHP yra stipriai panaši į Java. Tai pagrindinė problema buvo ne išmokti programuoti Java, bet suprasti ko man reikia, kokios versijos eclipse ar netbeans, koki jų priedai man reikalingi ir nereikalingi ir t.t... Kadangi ketinau kurti Java appletą. O po to tiesiog radau nedidelį puslapį, kur buvo palyginti visi C# ir java kalbos skirtumai ir praktiškai rašiau programą iš karto, kai tik ko nežinodavau tai rasdavau google ar javos dokumentacijoje, tiesiog siekiau tikslą sukurti konkretų java applet'ą, kuris atliktų konkrečią funkciją, o ne išmokti Java, o tuo pačiu išmokau ir ją.
 
Šiaip pati didžiausia klaida yra norėti išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba :) Ta prasme šis kelias yra pats sunkiausias, nes tu neturi konkretaus tikslo... Geriausiai sekasi išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba, kada turi konkretų tikslą. Sugalvok kokią norėtum sukurti programą su Java ir ją kurk, ją sukūręs sugalvok dar sudėtingesnę programą ir vėl kurk ir taip bus žymiai lengviau išmokti programuoti!

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...
 
Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.
 
Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...
 
Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.
 
Gavosi kažkas tokio:
 
[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))
 

[Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
[minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
[padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
[valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.

 
Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...
 
Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.
 
Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...
 
Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.
 
Gavosi kažkas tokio:
 
[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))
 

[Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
[minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
[padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
[valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.

 
Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...
 
Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.
 
Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...
 
Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.
 
Gavosi kažkas tokio:
 
[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))
 

[Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
[minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
[padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
[valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.

 
Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)
 
Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.
 
Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.
 
Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.
 
 
Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:
 
1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*
2. Mėgstate vadovauti?
3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*
4. Ar patinka iššūkiai?
5. O gal jūs tiesos ieškotojas?
6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*
7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)
 
Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.
 
Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.
 
Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.
 
 
Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:
 
1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*
2. Mėgstate vadovauti?
3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*
4. Ar patinka iššūkiai?
5. O gal jūs tiesos ieškotojas?
6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*
7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)
 
Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.
 
Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.
 
Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.
 
 
Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:
 
1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*
2. Mėgstate vadovauti?
3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*
4. Ar patinka iššūkiai?
5. O gal jūs tiesos ieškotojas?
6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*
7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)
 
Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.
 
Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.
 
Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.
 
 
Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:
 
1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*
2. Mėgstate vadovauti?
3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*
4. Ar patinka iššūkiai?
5. O gal jūs tiesos ieškotojas?
6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*
7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)
 
Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.
 
Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.
 
Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.
 
 
Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:
 
1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*
2. Mėgstate vadovauti?
3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*
4. Ar patinka iššūkiai?
5. O gal jūs tiesos ieškotojas?
6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*
7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)
 
Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.
 
Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.
 
Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.
 
 
Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:
 
1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*
2. Mėgstate vadovauti?
3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*
4. Ar patinka iššūkiai?
5. O gal jūs tiesos ieškotojas?
6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*
7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)
 
Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.
 
Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.
 
Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.
 
 
Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:
 
1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*
2. Mėgstate vadovauti?
3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*
4. Ar patinka iššūkiai?
5. O gal jūs tiesos ieškotojas?
6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*
7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Na šiaip beprasmiškas bandymas buvo, kiek žmonių visame pasaulyje naudojasi torrent, visų tikrai nesugausi, galų gale bet kas gali užsidėti užsienio proxy ir bus kaip ne iš Lietuvos, ar užsienietis užsidėjęs lietuvišką proxy bus kaip iš Lietuvos. Tokia veikla man asmeniškai primena Don Kihotą ir jo kovą su vėjo malūnais.
 
Pats piratavimas ir nelegalus programų naudojimas veikia kaip reklama, pvz. prieš kažkiek laiko užsienio kompanija Blizzard Entertainment uždarinėjo WoW (World Of Warcraft) serverius, tačiau rezultate, naujų klientų srautas sumažėjo apie 30%. Paaiškėjo, kad prastos kokybės, piratiniai serveriai veikė kaip WoW reklama, nes žmonės pabandę jų produktą piratiniame serveryje, ateidavo žaisti į legalius serverius.
 
Tas pats dėl filmų ar programinės įrangos, pats esu programuotojas ir kuriu programas, tame tarpe ir nemokamas ir žinau, kad būtų tik bereikalingas energijos eikvojimas bandyti kažką gaudyti. Tie žmonės, kurie nemoka už autorinį kūrinį ir jį naudoja - atlieka reklamavimo funkciją, pvz. Jonas parsisiuntė filmą, kurio jis gal gyvenime nepirktų net jei ir turėtų milijardus (jis tada geriau dar vieną linkomaniją paleistų), bet parodė savo draugui, kuris nusipirko legalų DVD su tuo filmu. Visumoje jeigu ne Jonas, tai jo draugas nebūtų žinojęs apie tokią prekę. Jeigu prekė populiari, reikia tuo džiaugtis, o jeigu ją nuo visų kavos tai niekas jos nepirks, tiesiog nežinos apie jos egzistavimą.
 
Kovoti su piratavimu visada galima, bet labiau civilizuotais būdais, pvz. Diablo3 - neturi ne online versijos, o žaidžiama tik prisijungus prie blizzard serverių, skirtingai nei pvz. Diablo2, kur visas žaidimo serverio variklis būdavo prie pačio žaidimo ir ne sunkiai buvo galima jį panaudojant paleisti piratinį serverį, Blizzard iš to pasimokė ir šį kartą jokių serverio failų niekam neduoda prie žaidimo, dėl to jei kas ir sukurs piratinę serverio versiją turės įdėti milžiniškas pastangas, užsiimti "reverse enginering'u" ir t.t.. o į tą laiką greičiausiai produktas taip atpigs, kad nebus apsimoka žaisti nelegaliame serveryje.
 
Geriau kurti koncepcijas ir projektuoti taip produktus, kad prasmės piratauti nebūtų, pvz. jūs kuriate WEB projektą, kur ketinate už kažką iš lankytojų imti pinigus, labai didelė tikimybė, kad jis nepasitvirtins, o kažkas pamatę jūsų idėją sukurs tą patį, o uždirbs pvz. iš reklamos puslapyje, bet kodėl ne jūs, o jis tai sugalvojo?

Na šiaip beprasmiškas bandymas buvo, kiek žmonių visame pasaulyje naudojasi torrent, visų tikrai nesugausi, galų gale bet kas gali užsidėti užsienio proxy ir bus kaip ne iš Lietuvos, ar užsienietis užsidėjęs lietuvišką proxy bus kaip iš Lietuvos. Tokia veikla man asmeniškai primena Don Kihotą ir jo kovą su vėjo malūnais.
 
Pats piratavimas ir nelegalus programų naudojimas veikia kaip reklama, pvz. prieš kažkiek laiko užsienio kompanija Blizzard Entertainment uždarinėjo WoW (World Of Warcraft) serverius, tačiau rezultate, naujų klientų srautas sumažėjo apie 30%. Paaiškėjo, kad prastos kokybės, piratiniai serveriai veikė kaip WoW reklama, nes žmonės pabandę jų produktą piratiniame serveryje, ateidavo žaisti į legalius serverius.
 
Tas pats dėl filmų ar programinės įrangos, pats esu programuotojas ir kuriu programas, tame tarpe ir nemokamas ir žinau, kad būtų tik bereikalingas energijos eikvojimas bandyti kažką gaudyti. Tie žmonės, kurie nemoka už autorinį kūrinį ir jį naudoja - atlieka reklamavimo funkciją, pvz. Jonas parsisiuntė filmą, kurio jis gal gyvenime nepirktų net jei ir turėtų milijardus (jis tada geriau dar vieną linkomaniją paleistų), bet parodė savo draugui, kuris nusipirko legalų DVD su tuo filmu. Visumoje jeigu ne Jonas, tai jo draugas nebūtų žinojęs apie tokią prekę. Jeigu prekė populiari, reikia tuo džiaugtis, o jeigu ją nuo visų kavos tai niekas jos nepirks, tiesiog nežinos apie jos egzistavimą.
 
Kovoti su piratavimu visada galima, bet labiau civilizuotais būdais, pvz. Diablo3 - neturi ne online versijos, o žaidžiama tik prisijungus prie blizzard serverių, skirtingai nei pvz. Diablo2, kur visas žaidimo serverio variklis būdavo prie pačio žaidimo ir ne sunkiai buvo galima jį panaudojant paleisti piratinį serverį, Blizzard iš to pasimokė ir šį kartą jokių serverio failų niekam neduoda prie žaidimo, dėl to jei kas ir sukurs piratinę serverio versiją turės įdėti milžiniškas pastangas, užsiimti "reverse enginering'u" ir t.t.. o į tą laiką greičiausiai produktas taip atpigs, kad nebus apsimoka žaisti nelegaliame serveryje.
 
Geriau kurti koncepcijas ir projektuoti taip produktus, kad prasmės piratauti nebūtų, pvz. jūs kuriate WEB projektą, kur ketinate už kažką iš lankytojų imti pinigus, labai didelė tikimybė, kad jis nepasitvirtins, o kažkas pamatę jūsų idėją sukurs tą patį, o uždirbs pvz. iš reklamos puslapyje, bet kodėl ne jūs, o jis tai sugalvojo?

Na šiaip beprasmiškas bandymas buvo, kiek žmonių visame pasaulyje naudojasi torrent, visų tikrai nesugausi, galų gale bet kas gali užsidėti užsienio proxy ir bus kaip ne iš Lietuvos, ar užsienietis užsidėjęs lietuvišką proxy bus kaip iš Lietuvos. Tokia veikla man asmeniškai primena Don Kihotą ir jo kovą su vėjo malūnais.
 
Pats piratavimas ir nelegalus programų naudojimas veikia kaip reklama, pvz. prieš kažkiek laiko užsienio kompanija Blizzard Entertainment uždarinėjo WoW (World Of Warcraft) serverius, tačiau rezultate, naujų klientų srautas sumažėjo apie 30%. Paaiškėjo, kad prastos kokybės, piratiniai serveriai veikė kaip WoW reklama, nes žmonės pabandę jų produktą piratiniame serveryje, ateidavo žaisti į legalius serverius.
 
Tas pats dėl filmų ar programinės įrangos, pats esu programuotojas ir kuriu programas, tame tarpe ir nemokamas ir žinau, kad būtų tik bereikalingas energijos eikvojimas bandyti kažką gaudyti. Tie žmonės, kurie nemoka už autorinį kūrinį ir jį naudoja - atlieka reklamavimo funkciją, pvz. Jonas parsisiuntė filmą, kurio jis gal gyvenime nepirktų net jei ir turėtų milijardus (jis tada geriau dar vieną linkomaniją paleistų), bet parodė savo draugui, kuris nusipirko legalų DVD su tuo filmu. Visumoje jeigu ne Jonas, tai jo draugas nebūtų žinojęs apie tokią prekę. Jeigu prekė populiari, reikia tuo džiaugtis, o jeigu ją nuo visų kavos tai niekas jos nepirks, tiesiog nežinos apie jos egzistavimą.
 
Kovoti su piratavimu visada galima, bet labiau civilizuotais būdais, pvz. Diablo3 - neturi ne online versijos, o žaidžiama tik prisijungus prie blizzard serverių, skirtingai nei pvz. Diablo2, kur visas žaidimo serverio variklis būdavo prie pačio žaidimo ir ne sunkiai buvo galima jį panaudojant paleisti piratinį serverį, Blizzard iš to pasimokė ir šį kartą jokių serverio failų niekam neduoda prie žaidimo, dėl to jei kas ir sukurs piratinę serverio versiją turės įdėti milžiniškas pastangas, užsiimti "reverse enginering'u" ir t.t.. o į tą laiką greičiausiai produktas taip atpigs, kad nebus apsimoka žaisti nelegaliame serveryje.
 
Geriau kurti koncepcijas ir projektuoti taip produktus, kad prasmės piratauti nebūtų, pvz. jūs kuriate WEB projektą, kur ketinate už kažką iš lankytojų imti pinigus, labai didelė tikimybė, kad jis nepasitvirtins, o kažkas pamatę jūsų idėją sukurs tą patį, o uždirbs pvz. iš reklamos puslapyje, bet kodėl ne jūs, o jis tai sugalvojo?

Na šiaip beprasmiškas bandymas buvo, kiek žmonių visame pasaulyje naudojasi torrent, visų tikrai nesugausi, galų gale bet kas gali užsidėti užsienio proxy ir bus kaip ne iš Lietuvos, ar užsienietis užsidėjęs lietuvišką proxy bus kaip iš Lietuvos. Tokia veikla man asmeniškai primena Don Kihotą ir jo kovą su vėjo malūnais.
 
Pats piratavimas ir nelegalus programų naudojimas veikia kaip reklama, pvz. prieš kažkiek laiko užsienio kompanija Blizzard Entertainment uždarinėjo WoW (World Of Warcraft) serverius, tačiau rezultate, naujų klientų srautas sumažėjo apie 30%. Paaiškėjo, kad prastos kokybės, piratiniai serveriai veikė kaip WoW reklama, nes žmonės pabandę jų produktą piratiniame serveryje, ateidavo žaisti į legalius serverius.
 
Tas pats dėl filmų ar programinės įrangos, pats esu programuotojas ir kuriu programas, tame tarpe ir nemokamas ir žinau, kad būtų tik bereikalingas energijos eikvojimas bandyti kažką gaudyti. Tie žmonės, kurie nemoka už autorinį kūrinį ir jį naudoja - atlieka reklamavimo funkciją, pvz. Jonas parsisiuntė filmą, kurio jis gal gyvenime nepirktų net jei ir turėtų milijardus (jis tada geriau dar vieną linkomaniją paleistų), bet parodė savo draugui, kuris nusipirko legalų DVD su tuo filmu. Visumoje jeigu ne Jonas, tai jo draugas nebūtų žinojęs apie tokią prekę. Jeigu prekė populiari, reikia tuo džiaugtis, o jeigu ją nuo visų kavos tai niekas jos nepirks, tiesiog nežinos apie jos egzistavimą.
 
Kovoti su piratavimu visada galima, bet labiau civilizuotais būdais, pvz. Diablo3 - neturi ne online versijos, o žaidžiama tik prisijungus prie blizzard serverių, skirtingai nei pvz. Diablo2, kur visas žaidimo serverio variklis būdavo prie pačio žaidimo ir ne sunkiai buvo galima jį panaudojant paleisti piratinį serverį, Blizzard iš to pasimokė ir šį kartą jokių serverio failų niekam neduoda prie žaidimo, dėl to jei kas ir sukurs piratinę serverio versiją turės įdėti milžiniškas pastangas, užsiimti "reverse enginering'u" ir t.t.. o į tą laiką greičiausiai produktas taip atpigs, kad nebus apsimoka žaisti nelegaliame serveryje.
 
Geriau kurti koncepcijas ir projektuoti taip produktus, kad prasmės piratauti nebūtų, pvz. jūs kuriate WEB projektą, kur ketinate už kažką iš lankytojų imti pinigus, labai didelė tikimybė, kad jis nepasitvirtins, o kažkas pamatę jūsų idėją sukurs tą patį, o uždirbs pvz. iš reklamos puslapyje, bet kodėl ne jūs, o jis tai sugalvojo?

Labai nuo žinių lygio priklauso, ta prasme kaip tu gerai žinai tas programavimo kalbas, kurias paminėjai. Pvz. Pats aš programuoju daugiau nei 16 metų ir jau virš 10 metų dirbu su C# programavimo kalba, kuri kaip ir PHP yra stipriai panaši į Java. Tai pagrindinė problema buvo ne išmokti programuoti Java, bet suprasti ko man reikia, kokios versijos eclipse ar netbeans, koki jų priedai man reikalingi ir nereikalingi ir t.t... Kadangi ketinau kurti Java appletą. O po to tiesiog radau nedidelį puslapį, kur buvo palyginti visi C# ir java kalbos skirtumai ir praktiškai rašiau programą iš karto, kai tik ko nežinodavau tai rasdavau google ar javos dokumentacijoje, tiesiog siekiau tikslą sukurti konkretų java applet'ą, kuris atliktų konkrečią funkciją, o ne išmokti Java, o tuo pačiu išmokau ir ją.
 
Šiaip pati didžiausia klaida yra norėti išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba :) Ta prasme šis kelias yra pats sunkiausias, nes tu neturi konkretaus tikslo... Geriausiai sekasi išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba, kada turi konkretų tikslą. Sugalvok kokią norėtum sukurti programą su Java ir ją kurk, ją sukūręs sugalvok dar sudėtingesnę programą ir vėl kurk ir taip bus žymiai lengviau išmokti programuoti!

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...
 
Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.
 
Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...
 
Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.
 
Gavosi kažkas tokio:
 
[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))
 

[Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
[minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
[padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
[valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.

 
Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.