Pereiti prie turinio

Eskarpas

Nariai
  • Pranešimai

    139
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    1
  • Atsiliepimai

    0%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo tadassimkus Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Neseniai pradėjau naują gyvenimo etapą - dirbu sau ir mano darbai nepriklausomi nuo vietos (per internetą), todėl galiu dirbti ir būdamas užsienio šalyse. Šitam ilgai ruošiausi ir "stačiau pamatus" (5 metus, tik laisvalaikiu, nes turėjau nuolatinį darbą) ir labai džiugu, kad tai pavyko.
     
    Šiuo metu dar turiu ir užsiėmimų Lietuvoje, bet galiu sau leisti išvažiuoti iš Lietuvos ilgesniam laikui nei kada nors anksčiau.
     
    Čia - mano staipsnis apie pirmus tokio gyvenimo būdo, vadinamo "digital nomad" ("skaitmeninis klajoklis") bandymus, kai 37 d. gyvenau ir dirbau iš Balkanų. Pamėginau sudėti į straipsnį visus tokio gyvenimo būdo pliusus ir minusus, kainas ir t.t. Gal kam iš jūsų irgi padės apsispręsti, ar eiti ta kryptimi!
     
    Straipsnis čia: Skaitmeninis klajoklis - mano naujas gyvenimas
  2. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Stanley Jugoslavija, Balkanai, Adrijos jūra - gal kas keliavot?   
    Apšaudytų pastatų, tiesa, daugiausia Bosnijoje, ne Kosove. Šiemet kai buvau Sarajeve, Mostare ir kai kuriuose kituose miestuose kas trečias/ketvirtas ar pan. pastatai sušaudyti, kai kurie visai sugriauti. Tuo tarpu Kosove lankiausi 2011 m., o ir karas ten vėliau baigėsi nei Bosnijoje - bet visas Kosovas atrodė lyg masinės statybos, karo žaizdų mažai. Belgrade NATO subombarduota gynybos ministerija irgi tapusi savotiška "įžymybe", bet kitos panašios vietos Serbijoje sutvarkytos, nes NATO palyginus su karo Bosnijoje mastais nedaug bombardavo.
  3. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Interesantas02 Tikslas - Amerika   
    http://www.tikslasamerika.lt/ - interaktyvus žemėlapis, kuriame sužymėtos JAV lietuviškos vietos (kol kas - 11 valstijų). Įspūdingos ir labai lietuviškos lietuvių bažnyčios, lietuvių muziejai, šimtamečiai lietuvių klubų rūmai, Žymių lietuvių kapai (pvz. A. Škėmos), svarbios istoriškai vietos (pvz. kur išleistas pirmas pasaulyje lietuviškas romanas ar enciklopedija, iš kur pakilo Darius ir Girėnas), meniški paminklai lietuviams (pvz. Lietuvos partizanams ar Jogailai, ar "Mindaugo pilis") ir t.t.
     
    Skirta, be kita ko, keliaujantiems po Ameriką - tiek iš Lietuvos, tiek Amerikos lietuviams - nes daugelyje miestų galima atrasti iki šiol menkai žinomų, bet svarbių ir įdomių lietuviškų vietų, kurios smagiai ir įdomiai papildys kelionė.
     
    Paspaudus ant vietų iššoka nuotraukos, aprašai, galimybė paskaityti daugiau.
  4. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Impaler Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Kadangi čia sulaukiau ne vieno klausimo dėl kelionių trukmės ir išlaidų - būtent, iš kur turiu tiek atostogų ar pinigų - galiu pasakyti, kad ir to, ir ano tokiam keliavimui, kaip mano, nereikia turėti stebuklingų kiekių. Bent jau jei moki ieškoti pigesnių bilietų ir neturi kitų brangių ar atostogoms imlių poreikių / hobių.
     
    Kadangi visas kelionių išlaidas tiksliai skaičiuoju, o taip pat, aišku, skaičiuoju ir atostogų dienas, čia surašau pastarųjų dviejų metų savo kelionių išlaidas bei trukmes.
     
    2016 METAI:
     
    Indija:
    Lėktuvo bilietai - 443 eurai
    Išlaidos vietoje - 268 eurai
    Viza - 92 eurai
    Tačiau lėktuvas pavėlavo virš 3 val. ir gavau iš Finnair 600 eurų kompensaciją, dėl ko kelionė beveik nieko nekainavo (viena paslaugų, kurias teikiu, beje - pretenzijų aviakompanijoms surašymas tokiais atvejais, jei domina - galite kreiptis; plačiau apie tai, kada aviakompanijos privalo kompensuoti: http://www.zemaiciuteise.lt/ka-daryti-kai-atsauke-skrydi-keleiviu-teises-es-ir-lietuvoje/11 )
    Kelionės trukmė - 11 dienų, iš kurių 7 darbo (tiesa, dėl vėlavimo vienos dienos Indijoje netekau)
     
    Uzbekija:
    Lėktuvo bilietai - 407 eurai
    Išlaidos vietoje - 407 eurai
    Viza - 89 eurai
    Kelionės trukmė - 10 dienų, iš kurių 5 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
     
    Juodkalnija ir Bosnija:
    Lėktuvo bilietai - 193 eurai
    Išlaidos vietoje - dar nesusivedžiau išlaidų iš lapelių į Excelį, kai susivesiu įrašysiu čia.
    Kelionės trukmė - 7 d., iš kurių 4 darbo (Joninės + savaitgalis)
     
    Kol kas šių metų kelionės kainavo iš viso 1299 eurus (+ išlaidos Juodkalnijoje ir Bosnijoje), ir užtruko 28 dienas, iš kurių 16 darbo dienų. Aplankiau 4 šalis 2 žemynuose.
     
    Dar yra likę atostogų ir šiais metais planuoju dar vieną kelionę.
     
     
    2015 METAI:
     
    Australija (čia ilgiausia ir galbūt brangiausia (ne nuo keliavimo pradžios taip tiksliai skaičiuoju) kelionė mano gyvenime):
    Lėktuvo bilietai - 1105 eurai
    Išlaidos vietoje - 1908 eurai
    Kelionės trukmė - 24 d., iš kurių 14 darbo (apėmė Jonines ir liepos 6 d. + 4 savaitgaliai)
     
    Honkongas, Makao ir Gvangdžou-Šendženas:
    Lėktuvo bilietai - 451 euras
    Išlaidos vietoje - 541 euras
    Viza - 89 eurai
    Kelionės trukmė - 9 d., iš kurių 4 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
     
    Makedonija:
    Lėktuvo bilietai - 54 eurai
    Išlaidos vietoje - 195 eurai
    Kelionės trukmė - 4 d., iš kurių 2 darbo
     
    Ukraina (Lvovas):
    Lėktuvo bilietai - 78 eurai
    Išlaidos vietoje - 147 euro
    Kelionės trukmė - 3 d., iš kurių 1 darbo
     
    Taigi, iš viso keliavimas 2015 m. kainavo 4568 eurus, užtruko 40 dienų (iš kurių 21 darbo diena) ir aplankiau 6 šalis 3 žemynuose. Tai didesnės išlaidos nei bus šiemet (dėl brangios kelionės į Australiją).
     
    Į sumas įeina visos išlaidos užsienyje, tai yra ir, tarkime, Indijos bei Ukrainos turguose nusipirkti drabužiai (ten pigiau, nei Lietuvoje, todėl kartais apsimoka nusipirkti reikiamų daiktų ateičiai).
     
    Jei dar kyla klausimų, kur kurioje kelionėje sutaupiau, jeigu sumos atrodo nedidelės, kaip už keliones į tokias šalis - su malonumu atsakysiu, gal jums pravers planuojantis savo keliones (išlaidas esu susirašęs labai tiksliai, išskirstęs į viešbučius, maistą, transportą ir t.t.).
  5. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mindaugas Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Čia rašau plačiau apie tai, kaip galiu daug keliauti: http://augustinas.net/kaip-as-keliauju-nebrangiai-daug-ir-kokybiskai-6638
     
    Pasyvias pajamas būtų smagu turėti, bet aš jų neturiu. Manau, tai savotiška utopija, išpopuliarinta Kijosakio ir pan., ypač šiais „pinigų pertekliaus“ laikais, kai būdų investuoti su normalesne grąža iš esmės nėra (arba jie tokie rizikingi, kad prilygsta lošimui).
     
    Be to, dauguma įvardijamų pasyvių pajamų šaltinių nėra tokie jau ir pasyvūs. Tarkim, buto nuoma – kiek turiu tuo užsiimančių pažįstamų, tai žinau, kad su nuomininkais problemų apstu (nebent labai pasiseka, bet kitą kartą gali ir labai nepasisekti). Ir tikrai negali taip paprastai nuomodamas butą leisti dienas svetur, neturėdamas, kas tą butą prižiūri. O jei viskam kažką samdysi, tai realios pajamos iš nuomos gerokai sumažės. Kad iš to pragyventum, ypač jei su šeima, reikėtų ne vieno ir ne dviejų butų. O juk jau ir tam, kad vieną butą nusipirktum, reikia didžiulių pinigų, ką jau kalbėti apie kelis butus. Na o be to keli butai – kelis kartus daugiau problemų, darbelių.
     
    Žodžiu, daugelis tų, kurie turi pasyvias pajamas, dar prieš jas įsigydami buvo labai turtingais ir tai nėra toks turtas, kurį galima būtų „paprastai uždirbti kiekvienam“, kaip kartais atrodo iš įvairių savipagalbos knygų.
     
    Šiaip manau, kad kur kas realiau (ir prieinamiau) nei pasyvios pajamos yra nuo vietos ir laiko nepriklausomos pajamos. Ta prasme, uždarbis iš paslaugų teikimo per internetą ir pan. Ta kryptim aš ir dirbu (ir pajamų dalis iš to didėja). Aišku, tai ne tos idealizuotos pasyvios pajamos „nieko neveikiant“, o nuolatinis darbas – tačiau be nustatytos vietos ir laiko.
     
    Visgi, kol kas didžioji dalis mano pajamų – labai įprastas darbas Vilniuje. Su įprastine atostogų trukme ir maždaug vidutine Vilniaus alga. O pagrindiniai „raktai“ į tokį gyvenimo būdą yra trys, ir jie prieinami daugumai norinčiųjų:
    a)Pigių bilietų radimas ir kiti taupymo būdai kelionėje (palyginus su per agentūras keliaujančiais, man kelionės atsieina 33%-50% kainos, nors per tiek pat dienų aplankau tik daugiau lankytinų objektų, patiriu daugiau vietinių patirčių).
    b)Laiko taupymas ir planavimas (nė vienos atostogų dienos nepraleidžiu Lietuvoje, kiekvieną dieną užsienyje išnaudoju su kaupu – miegu mažai, paplūdimyje niekuomet neguliu, kartais net valgau tik sutemus, kad daugiau pamatyčiau ir neeikvočiau laiko veltui).
    c)Kitų nebūtinų išlaidų gyvenime atsisakymas (tai apima ir mados visomis prasmėmis nesivaikymą, nemanymą, kad Humana, turgus, daiktai be prekių ženklų, greitas maistas ir kebabų kioskai, suplyšusio drabužio sulopymas ir pan. – ne tau).
     
    Tiesa, kiek pastebėjau, realybėje tokio gyvenimo būdo norėtų nedaug žmonių. Dažnai sulaukiu prašymų padėti pigiai ir efektyviai suorganizuoti kelionę ar net keliauti kartu. Tačiau kai pateikiu pasiūlymus, jie didžiajai daliai susidomėjusių netinka. Pavyzdžiui, daug žmonių neįsivaizduoja kelionių be lagaminų, kaip keliauju aš (o kai kuriose aviakompanijose bagažas – brangu, be to, gaištasi laikas), daug kas bijo, kad vietiniai viešbučiai arabų šalyse bus nešvarūs, nesaugūs (ir pageidauja kokio brangaus ir nuobodaus tarptautinio tinklo), daug kas nori Indijoje važiuoti traukiniu vien aukštesne klase, o ne kartu su eiliniais indais (kainos skiriasi ir dešimtim kartų), yra kam atrodo, kad pigiausias nuomojamas automobilis bus nepatogus (o gi jų kainos priklausomai nuo dydžio šauna į viršų labai greitai) ir t.t. Paėmus kiekvieną papildomą išlaidą atskirai, gali pasirodyti nedaug, bet sudėjus viską kartu, kelionė gali kainuoti ir dvigubai brangiau.
     
    Dar kiti žmonės su tokiom galimybėm, kaip mano, iš viso renkasi toli nekeliauti. Pvz. vienas žmogus, uždirbantis kiek aš (ir neturintis daugiau įsipareigojimų), visai rimtai sakė, esą išvis negali sau leisti keliauti į kitus žemynus. O aš su tiek keliauju kelis kartus per metus... Tačiau kiekvienam savo – jam, manau, tokios kelionės, kaip mano, nebūtų priimtinos, jis jaustųsi nepailsėjęs, be to, jam atrodo būtinos kitos išlaidos „namie“ (turėti daugiau ir brangesnių drabužių, Lietuvoje vaikščioti į koncertus, naktinius klubus ar pan.).
     
    Daug kas pakilus pajamoms verčiau rinktųsi ne daugiau keliauti, o, tarkime, toje pat kelionėje apsistoti geresniame viešbutyje, nueiti į brangesnį restoraną. Ir tai – prioritetų klausimas. Štai dar vienas pažįstamas visai rimtai kalbėjo, kad į tolimas keliones esą leisis tuomet, kai galės „sau leisti skraidyti verslo klase“. Manau, tai parodo, kad jam keliauti tiesiog nesvarbu ir neįdomu, o kelionės būtų nebent kaip tam tikras „prabangaus gyvenimo būdo“, kuris ir yra tikroji jo svajonė, pademonstravimas, šalia kitų.
     
    Tačiau pati galimybė daug keliauti jau seniai prieinama gana nesunkiai, jai nereikia nei brangumo, nei prabangos. Tiesą pasakius, mano nuomone, yra priešingai: beveik viskas, kas kelionėse kainuoja daug, tuo pačiu sumažina galimybę patirti tos šalies autentiką, pastato ribas tarp tavęs ir vietinių.
     
    Kita vertus, man gaila, jei, tarkime, kažkoks žmogus tikrai norėtų keliauti taip, kaip aš, tačiau to nedaro, nes vien dėl „aplinkinių spaudimo“ jaučiasi įpareigotas neturėti žymiai pigesnių rūbų, telefono ar automobilio nei bendradarbiai ir pan. Štai čia (gyventi ne dėl to, ką kiti apie tave pagalvos) manau ir yra tai, ką perpratus gali daugiausiai „atrasti“ pinigų ir laiko tikriems pomėgiams, ir tai išties prieinama kiekvienam, priešingai nei pasyvios pajamos.
  6. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Impaler Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Kadangi čia sulaukiau ne vieno klausimo dėl kelionių trukmės ir išlaidų - būtent, iš kur turiu tiek atostogų ar pinigų - galiu pasakyti, kad ir to, ir ano tokiam keliavimui, kaip mano, nereikia turėti stebuklingų kiekių. Bent jau jei moki ieškoti pigesnių bilietų ir neturi kitų brangių ar atostogoms imlių poreikių / hobių.
     
    Kadangi visas kelionių išlaidas tiksliai skaičiuoju, o taip pat, aišku, skaičiuoju ir atostogų dienas, čia surašau pastarųjų dviejų metų savo kelionių išlaidas bei trukmes.
     
    2016 METAI:
     
    Indija:
    Lėktuvo bilietai - 443 eurai
    Išlaidos vietoje - 268 eurai
    Viza - 92 eurai
    Tačiau lėktuvas pavėlavo virš 3 val. ir gavau iš Finnair 600 eurų kompensaciją, dėl ko kelionė beveik nieko nekainavo (viena paslaugų, kurias teikiu, beje - pretenzijų aviakompanijoms surašymas tokiais atvejais, jei domina - galite kreiptis; plačiau apie tai, kada aviakompanijos privalo kompensuoti: http://www.zemaiciuteise.lt/ka-daryti-kai-atsauke-skrydi-keleiviu-teises-es-ir-lietuvoje/11 )
    Kelionės trukmė - 11 dienų, iš kurių 7 darbo (tiesa, dėl vėlavimo vienos dienos Indijoje netekau)
     
    Uzbekija:
    Lėktuvo bilietai - 407 eurai
    Išlaidos vietoje - 407 eurai
    Viza - 89 eurai
    Kelionės trukmė - 10 dienų, iš kurių 5 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
     
    Juodkalnija ir Bosnija:
    Lėktuvo bilietai - 193 eurai
    Išlaidos vietoje - dar nesusivedžiau išlaidų iš lapelių į Excelį, kai susivesiu įrašysiu čia.
    Kelionės trukmė - 7 d., iš kurių 4 darbo (Joninės + savaitgalis)
     
    Kol kas šių metų kelionės kainavo iš viso 1299 eurus (+ išlaidos Juodkalnijoje ir Bosnijoje), ir užtruko 28 dienas, iš kurių 16 darbo dienų. Aplankiau 4 šalis 2 žemynuose.
     
    Dar yra likę atostogų ir šiais metais planuoju dar vieną kelionę.
     
     
    2015 METAI:
     
    Australija (čia ilgiausia ir galbūt brangiausia (ne nuo keliavimo pradžios taip tiksliai skaičiuoju) kelionė mano gyvenime):
    Lėktuvo bilietai - 1105 eurai
    Išlaidos vietoje - 1908 eurai
    Kelionės trukmė - 24 d., iš kurių 14 darbo (apėmė Jonines ir liepos 6 d. + 4 savaitgaliai)
     
    Honkongas, Makao ir Gvangdžou-Šendženas:
    Lėktuvo bilietai - 451 euras
    Išlaidos vietoje - 541 euras
    Viza - 89 eurai
    Kelionės trukmė - 9 d., iš kurių 4 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
     
    Makedonija:
    Lėktuvo bilietai - 54 eurai
    Išlaidos vietoje - 195 eurai
    Kelionės trukmė - 4 d., iš kurių 2 darbo
     
    Ukraina (Lvovas):
    Lėktuvo bilietai - 78 eurai
    Išlaidos vietoje - 147 euro
    Kelionės trukmė - 3 d., iš kurių 1 darbo
     
    Taigi, iš viso keliavimas 2015 m. kainavo 4568 eurus, užtruko 40 dienų (iš kurių 21 darbo diena) ir aplankiau 6 šalis 3 žemynuose. Tai didesnės išlaidos nei bus šiemet (dėl brangios kelionės į Australiją).
     
    Į sumas įeina visos išlaidos užsienyje, tai yra ir, tarkime, Indijos bei Ukrainos turguose nusipirkti drabužiai (ten pigiau, nei Lietuvoje, todėl kartais apsimoka nusipirkti reikiamų daiktų ateičiai).
     
    Jei dar kyla klausimų, kur kurioje kelionėje sutaupiau, jeigu sumos atrodo nedidelės, kaip už keliones į tokias šalis - su malonumu atsakysiu, gal jums pravers planuojantis savo keliones (išlaidas esu susirašęs labai tiksliai, išskirstęs į viešbučius, maistą, transportą ir t.t.).
  7. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Jasinka Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Naujausias straipsnis - apie Albaniją. Graži, pigi ir unikali šalis, paskutinė tokia Europoje.
     
    Albanija: Azija Europoje.
  8. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mindaugas Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Čia rašau plačiau apie tai, kaip galiu daug keliauti: http://augustinas.net/kaip-as-keliauju-nebrangiai-daug-ir-kokybiskai-6638
     
    Pasyvias pajamas būtų smagu turėti, bet aš jų neturiu. Manau, tai savotiška utopija, išpopuliarinta Kijosakio ir pan., ypač šiais „pinigų pertekliaus“ laikais, kai būdų investuoti su normalesne grąža iš esmės nėra (arba jie tokie rizikingi, kad prilygsta lošimui).
     
    Be to, dauguma įvardijamų pasyvių pajamų šaltinių nėra tokie jau ir pasyvūs. Tarkim, buto nuoma – kiek turiu tuo užsiimančių pažįstamų, tai žinau, kad su nuomininkais problemų apstu (nebent labai pasiseka, bet kitą kartą gali ir labai nepasisekti). Ir tikrai negali taip paprastai nuomodamas butą leisti dienas svetur, neturėdamas, kas tą butą prižiūri. O jei viskam kažką samdysi, tai realios pajamos iš nuomos gerokai sumažės. Kad iš to pragyventum, ypač jei su šeima, reikėtų ne vieno ir ne dviejų butų. O juk jau ir tam, kad vieną butą nusipirktum, reikia didžiulių pinigų, ką jau kalbėti apie kelis butus. Na o be to keli butai – kelis kartus daugiau problemų, darbelių.
     
    Žodžiu, daugelis tų, kurie turi pasyvias pajamas, dar prieš jas įsigydami buvo labai turtingais ir tai nėra toks turtas, kurį galima būtų „paprastai uždirbti kiekvienam“, kaip kartais atrodo iš įvairių savipagalbos knygų.
     
    Šiaip manau, kad kur kas realiau (ir prieinamiau) nei pasyvios pajamos yra nuo vietos ir laiko nepriklausomos pajamos. Ta prasme, uždarbis iš paslaugų teikimo per internetą ir pan. Ta kryptim aš ir dirbu (ir pajamų dalis iš to didėja). Aišku, tai ne tos idealizuotos pasyvios pajamos „nieko neveikiant“, o nuolatinis darbas – tačiau be nustatytos vietos ir laiko.
     
    Visgi, kol kas didžioji dalis mano pajamų – labai įprastas darbas Vilniuje. Su įprastine atostogų trukme ir maždaug vidutine Vilniaus alga. O pagrindiniai „raktai“ į tokį gyvenimo būdą yra trys, ir jie prieinami daugumai norinčiųjų:
    a)Pigių bilietų radimas ir kiti taupymo būdai kelionėje (palyginus su per agentūras keliaujančiais, man kelionės atsieina 33%-50% kainos, nors per tiek pat dienų aplankau tik daugiau lankytinų objektų, patiriu daugiau vietinių patirčių).
    b)Laiko taupymas ir planavimas (nė vienos atostogų dienos nepraleidžiu Lietuvoje, kiekvieną dieną užsienyje išnaudoju su kaupu – miegu mažai, paplūdimyje niekuomet neguliu, kartais net valgau tik sutemus, kad daugiau pamatyčiau ir neeikvočiau laiko veltui).
    c)Kitų nebūtinų išlaidų gyvenime atsisakymas (tai apima ir mados visomis prasmėmis nesivaikymą, nemanymą, kad Humana, turgus, daiktai be prekių ženklų, greitas maistas ir kebabų kioskai, suplyšusio drabužio sulopymas ir pan. – ne tau).
     
    Tiesa, kiek pastebėjau, realybėje tokio gyvenimo būdo norėtų nedaug žmonių. Dažnai sulaukiu prašymų padėti pigiai ir efektyviai suorganizuoti kelionę ar net keliauti kartu. Tačiau kai pateikiu pasiūlymus, jie didžiajai daliai susidomėjusių netinka. Pavyzdžiui, daug žmonių neįsivaizduoja kelionių be lagaminų, kaip keliauju aš (o kai kuriose aviakompanijose bagažas – brangu, be to, gaištasi laikas), daug kas bijo, kad vietiniai viešbučiai arabų šalyse bus nešvarūs, nesaugūs (ir pageidauja kokio brangaus ir nuobodaus tarptautinio tinklo), daug kas nori Indijoje važiuoti traukiniu vien aukštesne klase, o ne kartu su eiliniais indais (kainos skiriasi ir dešimtim kartų), yra kam atrodo, kad pigiausias nuomojamas automobilis bus nepatogus (o gi jų kainos priklausomai nuo dydžio šauna į viršų labai greitai) ir t.t. Paėmus kiekvieną papildomą išlaidą atskirai, gali pasirodyti nedaug, bet sudėjus viską kartu, kelionė gali kainuoti ir dvigubai brangiau.
     
    Dar kiti žmonės su tokiom galimybėm, kaip mano, iš viso renkasi toli nekeliauti. Pvz. vienas žmogus, uždirbantis kiek aš (ir neturintis daugiau įsipareigojimų), visai rimtai sakė, esą išvis negali sau leisti keliauti į kitus žemynus. O aš su tiek keliauju kelis kartus per metus... Tačiau kiekvienam savo – jam, manau, tokios kelionės, kaip mano, nebūtų priimtinos, jis jaustųsi nepailsėjęs, be to, jam atrodo būtinos kitos išlaidos „namie“ (turėti daugiau ir brangesnių drabužių, Lietuvoje vaikščioti į koncertus, naktinius klubus ar pan.).
     
    Daug kas pakilus pajamoms verčiau rinktųsi ne daugiau keliauti, o, tarkime, toje pat kelionėje apsistoti geresniame viešbutyje, nueiti į brangesnį restoraną. Ir tai – prioritetų klausimas. Štai dar vienas pažįstamas visai rimtai kalbėjo, kad į tolimas keliones esą leisis tuomet, kai galės „sau leisti skraidyti verslo klase“. Manau, tai parodo, kad jam keliauti tiesiog nesvarbu ir neįdomu, o kelionės būtų nebent kaip tam tikras „prabangaus gyvenimo būdo“, kuris ir yra tikroji jo svajonė, pademonstravimas, šalia kitų.
     
    Tačiau pati galimybė daug keliauti jau seniai prieinama gana nesunkiai, jai nereikia nei brangumo, nei prabangos. Tiesą pasakius, mano nuomone, yra priešingai: beveik viskas, kas kelionėse kainuoja daug, tuo pačiu sumažina galimybę patirti tos šalies autentiką, pastato ribas tarp tavęs ir vietinių.
     
    Kita vertus, man gaila, jei, tarkime, kažkoks žmogus tikrai norėtų keliauti taip, kaip aš, tačiau to nedaro, nes vien dėl „aplinkinių spaudimo“ jaučiasi įpareigotas neturėti žymiai pigesnių rūbų, telefono ar automobilio nei bendradarbiai ir pan. Štai čia (gyventi ne dėl to, ką kiti apie tave pagalvos) manau ir yra tai, ką perpratus gali daugiausiai „atrasti“ pinigų ir laiko tikriems pomėgiams, ir tai išties prieinama kiekvienam, priešingai nei pasyvios pajamos.
  9. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mindaugas Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Čia rašau plačiau apie tai, kaip galiu daug keliauti: http://augustinas.net/kaip-as-keliauju-nebrangiai-daug-ir-kokybiskai-6638
     
    Pasyvias pajamas būtų smagu turėti, bet aš jų neturiu. Manau, tai savotiška utopija, išpopuliarinta Kijosakio ir pan., ypač šiais „pinigų pertekliaus“ laikais, kai būdų investuoti su normalesne grąža iš esmės nėra (arba jie tokie rizikingi, kad prilygsta lošimui).
     
    Be to, dauguma įvardijamų pasyvių pajamų šaltinių nėra tokie jau ir pasyvūs. Tarkim, buto nuoma – kiek turiu tuo užsiimančių pažįstamų, tai žinau, kad su nuomininkais problemų apstu (nebent labai pasiseka, bet kitą kartą gali ir labai nepasisekti). Ir tikrai negali taip paprastai nuomodamas butą leisti dienas svetur, neturėdamas, kas tą butą prižiūri. O jei viskam kažką samdysi, tai realios pajamos iš nuomos gerokai sumažės. Kad iš to pragyventum, ypač jei su šeima, reikėtų ne vieno ir ne dviejų butų. O juk jau ir tam, kad vieną butą nusipirktum, reikia didžiulių pinigų, ką jau kalbėti apie kelis butus. Na o be to keli butai – kelis kartus daugiau problemų, darbelių.
     
    Žodžiu, daugelis tų, kurie turi pasyvias pajamas, dar prieš jas įsigydami buvo labai turtingais ir tai nėra toks turtas, kurį galima būtų „paprastai uždirbti kiekvienam“, kaip kartais atrodo iš įvairių savipagalbos knygų.
     
    Šiaip manau, kad kur kas realiau (ir prieinamiau) nei pasyvios pajamos yra nuo vietos ir laiko nepriklausomos pajamos. Ta prasme, uždarbis iš paslaugų teikimo per internetą ir pan. Ta kryptim aš ir dirbu (ir pajamų dalis iš to didėja). Aišku, tai ne tos idealizuotos pasyvios pajamos „nieko neveikiant“, o nuolatinis darbas – tačiau be nustatytos vietos ir laiko.
     
    Visgi, kol kas didžioji dalis mano pajamų – labai įprastas darbas Vilniuje. Su įprastine atostogų trukme ir maždaug vidutine Vilniaus alga. O pagrindiniai „raktai“ į tokį gyvenimo būdą yra trys, ir jie prieinami daugumai norinčiųjų:
    a)Pigių bilietų radimas ir kiti taupymo būdai kelionėje (palyginus su per agentūras keliaujančiais, man kelionės atsieina 33%-50% kainos, nors per tiek pat dienų aplankau tik daugiau lankytinų objektų, patiriu daugiau vietinių patirčių).
    b)Laiko taupymas ir planavimas (nė vienos atostogų dienos nepraleidžiu Lietuvoje, kiekvieną dieną užsienyje išnaudoju su kaupu – miegu mažai, paplūdimyje niekuomet neguliu, kartais net valgau tik sutemus, kad daugiau pamatyčiau ir neeikvočiau laiko veltui).
    c)Kitų nebūtinų išlaidų gyvenime atsisakymas (tai apima ir mados visomis prasmėmis nesivaikymą, nemanymą, kad Humana, turgus, daiktai be prekių ženklų, greitas maistas ir kebabų kioskai, suplyšusio drabužio sulopymas ir pan. – ne tau).
     
    Tiesa, kiek pastebėjau, realybėje tokio gyvenimo būdo norėtų nedaug žmonių. Dažnai sulaukiu prašymų padėti pigiai ir efektyviai suorganizuoti kelionę ar net keliauti kartu. Tačiau kai pateikiu pasiūlymus, jie didžiajai daliai susidomėjusių netinka. Pavyzdžiui, daug žmonių neįsivaizduoja kelionių be lagaminų, kaip keliauju aš (o kai kuriose aviakompanijose bagažas – brangu, be to, gaištasi laikas), daug kas bijo, kad vietiniai viešbučiai arabų šalyse bus nešvarūs, nesaugūs (ir pageidauja kokio brangaus ir nuobodaus tarptautinio tinklo), daug kas nori Indijoje važiuoti traukiniu vien aukštesne klase, o ne kartu su eiliniais indais (kainos skiriasi ir dešimtim kartų), yra kam atrodo, kad pigiausias nuomojamas automobilis bus nepatogus (o gi jų kainos priklausomai nuo dydžio šauna į viršų labai greitai) ir t.t. Paėmus kiekvieną papildomą išlaidą atskirai, gali pasirodyti nedaug, bet sudėjus viską kartu, kelionė gali kainuoti ir dvigubai brangiau.
     
    Dar kiti žmonės su tokiom galimybėm, kaip mano, iš viso renkasi toli nekeliauti. Pvz. vienas žmogus, uždirbantis kiek aš (ir neturintis daugiau įsipareigojimų), visai rimtai sakė, esą išvis negali sau leisti keliauti į kitus žemynus. O aš su tiek keliauju kelis kartus per metus... Tačiau kiekvienam savo – jam, manau, tokios kelionės, kaip mano, nebūtų priimtinos, jis jaustųsi nepailsėjęs, be to, jam atrodo būtinos kitos išlaidos „namie“ (turėti daugiau ir brangesnių drabužių, Lietuvoje vaikščioti į koncertus, naktinius klubus ar pan.).
     
    Daug kas pakilus pajamoms verčiau rinktųsi ne daugiau keliauti, o, tarkime, toje pat kelionėje apsistoti geresniame viešbutyje, nueiti į brangesnį restoraną. Ir tai – prioritetų klausimas. Štai dar vienas pažįstamas visai rimtai kalbėjo, kad į tolimas keliones esą leisis tuomet, kai galės „sau leisti skraidyti verslo klase“. Manau, tai parodo, kad jam keliauti tiesiog nesvarbu ir neįdomu, o kelionės būtų nebent kaip tam tikras „prabangaus gyvenimo būdo“, kuris ir yra tikroji jo svajonė, pademonstravimas, šalia kitų.
     
    Tačiau pati galimybė daug keliauti jau seniai prieinama gana nesunkiai, jai nereikia nei brangumo, nei prabangos. Tiesą pasakius, mano nuomone, yra priešingai: beveik viskas, kas kelionėse kainuoja daug, tuo pačiu sumažina galimybę patirti tos šalies autentiką, pastato ribas tarp tavęs ir vietinių.
     
    Kita vertus, man gaila, jei, tarkime, kažkoks žmogus tikrai norėtų keliauti taip, kaip aš, tačiau to nedaro, nes vien dėl „aplinkinių spaudimo“ jaučiasi įpareigotas neturėti žymiai pigesnių rūbų, telefono ar automobilio nei bendradarbiai ir pan. Štai čia (gyventi ne dėl to, ką kiti apie tave pagalvos) manau ir yra tai, ką perpratus gali daugiausiai „atrasti“ pinigų ir laiko tikriems pomėgiams, ir tai išties prieinama kiekvienam, priešingai nei pasyvios pajamos.
  10. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mindaugas Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Čia rašau plačiau apie tai, kaip galiu daug keliauti: http://augustinas.net/kaip-as-keliauju-nebrangiai-daug-ir-kokybiskai-6638
     
    Pasyvias pajamas būtų smagu turėti, bet aš jų neturiu. Manau, tai savotiška utopija, išpopuliarinta Kijosakio ir pan., ypač šiais „pinigų pertekliaus“ laikais, kai būdų investuoti su normalesne grąža iš esmės nėra (arba jie tokie rizikingi, kad prilygsta lošimui).
     
    Be to, dauguma įvardijamų pasyvių pajamų šaltinių nėra tokie jau ir pasyvūs. Tarkim, buto nuoma – kiek turiu tuo užsiimančių pažįstamų, tai žinau, kad su nuomininkais problemų apstu (nebent labai pasiseka, bet kitą kartą gali ir labai nepasisekti). Ir tikrai negali taip paprastai nuomodamas butą leisti dienas svetur, neturėdamas, kas tą butą prižiūri. O jei viskam kažką samdysi, tai realios pajamos iš nuomos gerokai sumažės. Kad iš to pragyventum, ypač jei su šeima, reikėtų ne vieno ir ne dviejų butų. O juk jau ir tam, kad vieną butą nusipirktum, reikia didžiulių pinigų, ką jau kalbėti apie kelis butus. Na o be to keli butai – kelis kartus daugiau problemų, darbelių.
     
    Žodžiu, daugelis tų, kurie turi pasyvias pajamas, dar prieš jas įsigydami buvo labai turtingais ir tai nėra toks turtas, kurį galima būtų „paprastai uždirbti kiekvienam“, kaip kartais atrodo iš įvairių savipagalbos knygų.
     
    Šiaip manau, kad kur kas realiau (ir prieinamiau) nei pasyvios pajamos yra nuo vietos ir laiko nepriklausomos pajamos. Ta prasme, uždarbis iš paslaugų teikimo per internetą ir pan. Ta kryptim aš ir dirbu (ir pajamų dalis iš to didėja). Aišku, tai ne tos idealizuotos pasyvios pajamos „nieko neveikiant“, o nuolatinis darbas – tačiau be nustatytos vietos ir laiko.
     
    Visgi, kol kas didžioji dalis mano pajamų – labai įprastas darbas Vilniuje. Su įprastine atostogų trukme ir maždaug vidutine Vilniaus alga. O pagrindiniai „raktai“ į tokį gyvenimo būdą yra trys, ir jie prieinami daugumai norinčiųjų:
    a)Pigių bilietų radimas ir kiti taupymo būdai kelionėje (palyginus su per agentūras keliaujančiais, man kelionės atsieina 33%-50% kainos, nors per tiek pat dienų aplankau tik daugiau lankytinų objektų, patiriu daugiau vietinių patirčių).
    b)Laiko taupymas ir planavimas (nė vienos atostogų dienos nepraleidžiu Lietuvoje, kiekvieną dieną užsienyje išnaudoju su kaupu – miegu mažai, paplūdimyje niekuomet neguliu, kartais net valgau tik sutemus, kad daugiau pamatyčiau ir neeikvočiau laiko veltui).
    c)Kitų nebūtinų išlaidų gyvenime atsisakymas (tai apima ir mados visomis prasmėmis nesivaikymą, nemanymą, kad Humana, turgus, daiktai be prekių ženklų, greitas maistas ir kebabų kioskai, suplyšusio drabužio sulopymas ir pan. – ne tau).
     
    Tiesa, kiek pastebėjau, realybėje tokio gyvenimo būdo norėtų nedaug žmonių. Dažnai sulaukiu prašymų padėti pigiai ir efektyviai suorganizuoti kelionę ar net keliauti kartu. Tačiau kai pateikiu pasiūlymus, jie didžiajai daliai susidomėjusių netinka. Pavyzdžiui, daug žmonių neįsivaizduoja kelionių be lagaminų, kaip keliauju aš (o kai kuriose aviakompanijose bagažas – brangu, be to, gaištasi laikas), daug kas bijo, kad vietiniai viešbučiai arabų šalyse bus nešvarūs, nesaugūs (ir pageidauja kokio brangaus ir nuobodaus tarptautinio tinklo), daug kas nori Indijoje važiuoti traukiniu vien aukštesne klase, o ne kartu su eiliniais indais (kainos skiriasi ir dešimtim kartų), yra kam atrodo, kad pigiausias nuomojamas automobilis bus nepatogus (o gi jų kainos priklausomai nuo dydžio šauna į viršų labai greitai) ir t.t. Paėmus kiekvieną papildomą išlaidą atskirai, gali pasirodyti nedaug, bet sudėjus viską kartu, kelionė gali kainuoti ir dvigubai brangiau.
     
    Dar kiti žmonės su tokiom galimybėm, kaip mano, iš viso renkasi toli nekeliauti. Pvz. vienas žmogus, uždirbantis kiek aš (ir neturintis daugiau įsipareigojimų), visai rimtai sakė, esą išvis negali sau leisti keliauti į kitus žemynus. O aš su tiek keliauju kelis kartus per metus... Tačiau kiekvienam savo – jam, manau, tokios kelionės, kaip mano, nebūtų priimtinos, jis jaustųsi nepailsėjęs, be to, jam atrodo būtinos kitos išlaidos „namie“ (turėti daugiau ir brangesnių drabužių, Lietuvoje vaikščioti į koncertus, naktinius klubus ar pan.).
     
    Daug kas pakilus pajamoms verčiau rinktųsi ne daugiau keliauti, o, tarkime, toje pat kelionėje apsistoti geresniame viešbutyje, nueiti į brangesnį restoraną. Ir tai – prioritetų klausimas. Štai dar vienas pažįstamas visai rimtai kalbėjo, kad į tolimas keliones esą leisis tuomet, kai galės „sau leisti skraidyti verslo klase“. Manau, tai parodo, kad jam keliauti tiesiog nesvarbu ir neįdomu, o kelionės būtų nebent kaip tam tikras „prabangaus gyvenimo būdo“, kuris ir yra tikroji jo svajonė, pademonstravimas, šalia kitų.
     
    Tačiau pati galimybė daug keliauti jau seniai prieinama gana nesunkiai, jai nereikia nei brangumo, nei prabangos. Tiesą pasakius, mano nuomone, yra priešingai: beveik viskas, kas kelionėse kainuoja daug, tuo pačiu sumažina galimybę patirti tos šalies autentiką, pastato ribas tarp tavęs ir vietinių.
     
    Kita vertus, man gaila, jei, tarkime, kažkoks žmogus tikrai norėtų keliauti taip, kaip aš, tačiau to nedaro, nes vien dėl „aplinkinių spaudimo“ jaučiasi įpareigotas neturėti žymiai pigesnių rūbų, telefono ar automobilio nei bendradarbiai ir pan. Štai čia (gyventi ne dėl to, ką kiti apie tave pagalvos) manau ir yra tai, ką perpratus gali daugiausiai „atrasti“ pinigų ir laiko tikriems pomėgiams, ir tai išties prieinama kiekvienam, priešingai nei pasyvios pajamos.
  11. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Stanley Jugoslavija, Balkanai, Adrijos jūra - gal kas keliavot?   
    Esu buvęs visose buvusios Jugoslavijos šalyse.
     
    Kainos - Kroatijoje ir Slovėnijoje aukštesnės, Juodkalnijoje - arčiau Lietuvos (restoranuose brangiau nei Lietuvoje, parduotuvėse - pigiau), o Bosnijoje/Makedonijoje/Kosove - tikrai pigu. Kas pigiau - lėktuvu ar automobiliu - priklauso nuo to, kiek žmonių keliauja, kuriam laikui, ar "pagauni" gerą momentą pirkti skrydžių bilietus.
     
    Ką aplankyti priklauso nuo pomėgių (gamta, istorija, miestai ir t.t.). Išsamūs mano aprašymai bendrai apie regioną ir kiekvieną šalį yra čia: Buvusi Jugoslavija: tautų ir tikėjimų mozaika
  12. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Impaler Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Kad iš savų pinigų keliauju :) . Šiaip, kiek skaičiavau, 60% ir daugiau pajamų sueina kelionėms, kas liko - daugiausiai maistas ir mokesčiai už butą. Kitų brangių hobių neturiu, o kompiuteris ir internetas, laimė, piniginės neplonina.
     
    Čia pora rinkinių apie ypatingiausias lankytas vietas:
     
    Ekstremaliausios vietos kur gyvena žmonės
     
    Ypatingiausi ir keisčiausi miestai
  13. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Impaler Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Kadangi čia sulaukiau ne vieno klausimo dėl kelionių trukmės ir išlaidų - būtent, iš kur turiu tiek atostogų ar pinigų - galiu pasakyti, kad ir to, ir ano tokiam keliavimui, kaip mano, nereikia turėti stebuklingų kiekių. Bent jau jei moki ieškoti pigesnių bilietų ir neturi kitų brangių ar atostogoms imlių poreikių / hobių.
     
    Kadangi visas kelionių išlaidas tiksliai skaičiuoju, o taip pat, aišku, skaičiuoju ir atostogų dienas, čia surašau pastarųjų dviejų metų savo kelionių išlaidas bei trukmes.
     
    2016 METAI:
     
    Indija:
    Lėktuvo bilietai - 443 eurai
    Išlaidos vietoje - 268 eurai
    Viza - 92 eurai
    Tačiau lėktuvas pavėlavo virš 3 val. ir gavau iš Finnair 600 eurų kompensaciją, dėl ko kelionė beveik nieko nekainavo (viena paslaugų, kurias teikiu, beje - pretenzijų aviakompanijoms surašymas tokiais atvejais, jei domina - galite kreiptis; plačiau apie tai, kada aviakompanijos privalo kompensuoti: http://www.zemaiciuteise.lt/ka-daryti-kai-atsauke-skrydi-keleiviu-teises-es-ir-lietuvoje/11 )
    Kelionės trukmė - 11 dienų, iš kurių 7 darbo (tiesa, dėl vėlavimo vienos dienos Indijoje netekau)
     
    Uzbekija:
    Lėktuvo bilietai - 407 eurai
    Išlaidos vietoje - 407 eurai
    Viza - 89 eurai
    Kelionės trukmė - 10 dienų, iš kurių 5 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
     
    Juodkalnija ir Bosnija:
    Lėktuvo bilietai - 193 eurai
    Išlaidos vietoje - dar nesusivedžiau išlaidų iš lapelių į Excelį, kai susivesiu įrašysiu čia.
    Kelionės trukmė - 7 d., iš kurių 4 darbo (Joninės + savaitgalis)
     
    Kol kas šių metų kelionės kainavo iš viso 1299 eurus (+ išlaidos Juodkalnijoje ir Bosnijoje), ir užtruko 28 dienas, iš kurių 16 darbo dienų. Aplankiau 4 šalis 2 žemynuose.
     
    Dar yra likę atostogų ir šiais metais planuoju dar vieną kelionę.
     
     
    2015 METAI:
     
    Australija (čia ilgiausia ir galbūt brangiausia (ne nuo keliavimo pradžios taip tiksliai skaičiuoju) kelionė mano gyvenime):
    Lėktuvo bilietai - 1105 eurai
    Išlaidos vietoje - 1908 eurai
    Kelionės trukmė - 24 d., iš kurių 14 darbo (apėmė Jonines ir liepos 6 d. + 4 savaitgaliai)
     
    Honkongas, Makao ir Gvangdžou-Šendženas:
    Lėktuvo bilietai - 451 euras
    Išlaidos vietoje - 541 euras
    Viza - 89 eurai
    Kelionės trukmė - 9 d., iš kurių 4 darbo (2 savaitgaliai + kovo 11 d.)
     
    Makedonija:
    Lėktuvo bilietai - 54 eurai
    Išlaidos vietoje - 195 eurai
    Kelionės trukmė - 4 d., iš kurių 2 darbo
     
    Ukraina (Lvovas):
    Lėktuvo bilietai - 78 eurai
    Išlaidos vietoje - 147 euro
    Kelionės trukmė - 3 d., iš kurių 1 darbo
     
    Taigi, iš viso keliavimas 2015 m. kainavo 4568 eurus, užtruko 40 dienų (iš kurių 21 darbo diena) ir aplankiau 6 šalis 3 žemynuose. Tai didesnės išlaidos nei bus šiemet (dėl brangios kelionės į Australiją).
     
    Į sumas įeina visos išlaidos užsienyje, tai yra ir, tarkime, Indijos bei Ukrainos turguose nusipirkti drabužiai (ten pigiau, nei Lietuvoje, todėl kartais apsimoka nusipirkti reikiamų daiktų ateičiai).
     
    Jei dar kyla klausimų, kur kurioje kelionėje sutaupiau, jeigu sumos atrodo nedidelės, kaip už keliones į tokias šalis - su malonumu atsakysiu, gal jums pravers planuojantis savo keliones (išlaidas esu susirašęs labai tiksliai, išskirstęs į viešbučius, maistą, transportą ir t.t.).
  14. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mommyme Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Nauji kelionių aprašymai:
     
    Naujoji Zelandija: žalia pasaulio provincija
     
    Meksika - piramidės, bažnyčios ir mirtis
  15. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mommyme Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Dėkui. Daugiausiai tai laisvalaikis - tačiau tai pagrindinis mano hobis, realiai skiriu tam visas atostogas ir stengiuosi kuo labiau išnaudoti savaitgalius, švenčių dienas, kad kuo mažiau būtų prarasta darbo dienų. Suminis atostogų laikas išeina įprastinis (~28 d. per metus). Taip pat mano kelionės būna labai intensyvios, o ne poilsinės, todėl ir iš gana trumpos kelionės būna daug įspūdžių, kuriais dalinuosi. Pavyzdžiui, artimesnės kelionės būna 2-5 dienų, tai išeina ilgasis savaitgalis + 1/2 atostogų dienos. Per 5 atostogų dienas + 2 gretimus savaitgalius (9 d.) jau galima nuvykti kur nors toliau - tarkime, tiek laiko praleidau Korėjoje.
  16. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo SauliusVy Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Dėkui. Apie žemės drebėimą daugiau rašau straipsnyje, bet jausmas, aišku, netikėtas. Baisu nebuvo, kai prasidėjo kaip tik skaičiau aprašą apie investicijas, padarytas tame pastate į apsaugą nuo žemės drebėjimų ir žinojau, kad Japonija ne ta šalis, kur nuo žemės drebėjimų viskas griūva. Na o paskui evakuacija, visa aplinkinė situacija, pranešimai apie vis didėjančius aukų tūkstančius, Fukušimą, vis virpanti žemė.
     
    Bet likusiems Lietuvoje buvo daug baisiau nuo žinių kadrų.
     
    Šiaip tai, ko labiausiai bijoma, ir tai, ko didžiausia rizika, dažnai nesutampa; žiniasklaida juk parodo tik baisiausius kadrus, tai niekaip neatspindi visos šalies ar regiono patirties. Reikia labiau žiūrėti į statistiką, skaičius - tarkim, daug didesnė tikimybė žūti nuo eilinių nusikaltėlių nei teroristų, bet pavienių nužudymų ar apiplėšimų tolimuose kraštuose per žinias nerodo, tad pasąmoningai atrodo, kad jų ir nebūna. O kiekvienas teroro aktas sutraukia pasaulinio žiniasklaidos dėmesio. Tikrovėje vertinant šalies saugumą aktualesnė "proziška" nusikalstamumo statistika, o ne kada neseniai įvykęs daugmaž pavienis teroro aktas (ar kitokia didelė nelaimė).
     
    Ateityje dar planuoju daugiau parašyti apie tikras ir tariamas rizikas kelionių metu.
  17. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mommyme Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Sveiki,
     
    Kelionės - vienas pagrindinių mano pomėgių. Mano tinklaraštis - ne tik įspūdžiai, bet ir kelionių vadovas: tiksliai aprašau lankytas vietas, svarbius istorinius faktus, viską iliustruoju nuotraukomis.
     
    Čia yra visi mano kelionių pasakojimai. (kai kur reikia paspausti "Skaityti visą įrašą...").
     
    Šiuo metu yra pasakojimai apie Iraną, Kubą, Gambiją, Gruziją, Japoniją (kur buvau per 2011 m. žemės drebėjimą), Padniestrę ir Kosovą.
     
    Pagrindiniai principai:
    a)Keliauju savarankiškai (draugų/giminių/šeimos grupelė iki 4 žmonių, paprastai nuomotu automobiliu, be vairuotojo/gido).
    b)Viską organizuoju pats (be kita ko iš anksto įsigilinu į lankysiamas šalis/vietas, pasakoju bendrakeleiviams).
    c)Žinių vaizdai manęs negąsdina, o sudomina savo akimis išvysti, kaip yra iš tikro.
     
    Taip pat tinklaraštyje yra šiek tiek informacijos apie kelionių planavimą, ateityje jos bus ir daugiau.
  18. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Crash Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Labai dėkui! Buvo giliau donate mygtukas, pridėjau į pagrindį puslapį, kairėje.
     
    Taip pat dabar jau turiu Facebook paskyrą tinklaraščiui, jei ką domina.
  19. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Crash Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Rekviem Sirijai: Kelionės į Siriją atsiminimai
  20. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Crash Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Užkaukazė: Artima, bet žavingai svetima
  21. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo SauliusVy Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Dėkui. Apie žemės drebėimą daugiau rašau straipsnyje, bet jausmas, aišku, netikėtas. Baisu nebuvo, kai prasidėjo kaip tik skaičiau aprašą apie investicijas, padarytas tame pastate į apsaugą nuo žemės drebėjimų ir žinojau, kad Japonija ne ta šalis, kur nuo žemės drebėjimų viskas griūva. Na o paskui evakuacija, visa aplinkinė situacija, pranešimai apie vis didėjančius aukų tūkstančius, Fukušimą, vis virpanti žemė.
     
    Bet likusiems Lietuvoje buvo daug baisiau nuo žinių kadrų.
     
    Šiaip tai, ko labiausiai bijoma, ir tai, ko didžiausia rizika, dažnai nesutampa; žiniasklaida juk parodo tik baisiausius kadrus, tai niekaip neatspindi visos šalies ar regiono patirties. Reikia labiau žiūrėti į statistiką, skaičius - tarkim, daug didesnė tikimybė žūti nuo eilinių nusikaltėlių nei teroristų, bet pavienių nužudymų ar apiplėšimų tolimuose kraštuose per žinias nerodo, tad pasąmoningai atrodo, kad jų ir nebūna. O kiekvienas teroro aktas sutraukia pasaulinio žiniasklaidos dėmesio. Tikrovėje vertinant šalies saugumą aktualesnė "proziška" nusikalstamumo statistika, o ne kada neseniai įvykęs daugmaž pavienis teroro aktas (ar kitokia didelė nelaimė).
     
    Ateityje dar planuoju daugiau parašyti apie tikras ir tariamas rizikas kelionių metu.
  22. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo justinasltu Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Pradedu aprašymų seriją apie Levantą - rytinį Viduržemio jūros kraštą (Sirija, Jordanija, Libanas), kur keliavau likus nedaug laiko iki prasidedant dabartiniam konfliktui Sirijoje. Visas šalis, įskaitant Siriją, išvažinėjau nepriklausomai nuomotu automobiliu, be išankstinių viešbučių ar kitų rezervacijų (rezervuotus turėjau tik skrydžius ir autonuomą).
     
    Įžanga:
     
    Levantas: kraujuojanti šventa žemė
  23. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo adas777 Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Pirmieji straipsniai iš JAV:
     
    Detroitas: getu virtusi automobilių sostinė
     
    Las Vegasas: Suaugusiųjų Disneilendas
  24. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Mommyme Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Pradedu skelbti straipsnius iš kelionės po JAV (Detroitas, Las Vegasas, Čikaga, Juta, Navahų rezervatas, Naujoji Meksika).
     
    Įžanga: Šeši Jungtinių Amerikos Valstijų veidai
  25. Patinka
    Eskarpas gavo reakciją nuo Corvus Mano kelionių aprašymų-vadovų tinklaraštis   
    Pastaroji šalis, į kurią keliavau (grįžau prieš kelias dienas):
     
    Makedonija. Senutėje žemėje – naujausia Europos tauta
     
    Ežerai, kalnai, vienuolynai, įspūdingi senaisiais stiliais statomi nauji Skopjės pastatai - ir labai pigu.
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...