semiPolish

Patarimai, jei yra vekselis ir suėjo laikas kuo greičiau kreipkis į antstolį, nelauk nei vienos dienos ilgiau ir net neklausyk jo. Nes spėju jis su šita iėja gali būti ne tik tavę apgavęs, o su antstoliais esmė tokia, kad kas pirmas kreipėsi to pirmenybė. Taigi jeigu kreipsis 5 žmonės po 2k ir tu būsi paskutinis, tai ir atgausi paskutinis jei išis atgausi ir manau supranti pats, atstoliui iš jo ištraukti 2k yra lengviau nei 10k.
Tavo veiksmų planas, kreiptis į antstolį kuo greičiau. Antstolio iškart reikalauti ataskaitos kiek yra oficialiai prasiskolinęs ir kiek bylų iškelta ir kokia suma kybo. SUsidarysi vaizdą kiek realu atgauti ir kada. Antsotlio reikalauti išieškoti iš sutuoktinio jei tokį turi.
Jeigu dar vekselio laikas nesuėjęs, skelbti kuo daugiau info internete, kad mažiau žmonių pasimautų ir patikėtų juo. Nes jeigu tavo vekselis sueina tik po 1-3 ar daugiau metų tu negali nieko šiuo metu teisiškai daryti, bet jei jis prisiskolins dar daugiau ant trumpesnio laiko, tavo eilė tik tols ir šansas atgauti pinigus mažės.
O šiaip dėl kitų smulkmenų tai kreipiesi į anstolį su vekseliu ir klausinėji visko ir gausi tikslius atsakymus

"TikrainNebesivelsiu i sias beprasmiskas diskusijas" praleidai temoje 4val. Atsakinėjai į kiekvieną žinutę, gaišai laiką įrodinėdamas savo tiesą apart to, kad būtum sugaišęs 2 minutes ir pasidalinęs screenshotu kuriame matosi tau įkrentantis crypto. Bet tikriausiai paprasčiau 4h tiesiog įrodinėti savo tiesą be jokių faktų. :thumbsup:

Ta prasme, visus jo FAKTUS galima sutalpinti be problemų į 20min video. Kaip jis sugeba juos iki valandos ar pusantros ištempti? Pasižiūrėkit patys gi,tą patį per tą patį kartoja išvien ir dar taip lėtai, lyg specialiai tą darytų

va būtent dėl tokių kaip tų ir bus "valdžioj visokių visą laiką". ir tai vyksta būtent dėl tokių, kurie galvoja, kad "nieks čia nesikeis ir nėr ką čia vargt", "visi vogė ir vogs ir mes čia nieko nepakeisim". eik į rinkimus, domėkis tuo ką renki, nerink paulauskų į valdžią ir viskas pradės keistis. ne rytoj ir ne už savaitės, bet pradės, aš tau tai garantuoju. būk protingas ir neverk kamputyje atsisėdęs, kad viskas aplink blogai, o daryk kažką dėl to.
 
va rinkimai artėja, puiki proga jau dabar pradėt domėtis už ką balsuoti. o ne rinkimų dieną nueiti į kabiną ir užsimerkus besti pirštu arba "šitas kažkur matytas, tai reik čia ir pabalsuot jaučiu už jį. blogiau negu dabar jau taigi negali būti LOL". į rinkimus reikia žiūrėt atsakingai, ne bandelės į parduotuvę eini pirkt. o renki tuos, kurie valdys tavo valstybę. arba kaip tu sakai "renki tuos, kuriems tu mokėsi algą". ar mokėtum algą visiem tiem paulauskam ir vaišvilmom? ar jie galėtų vadovauti moderniai šiuolaikiškai valstybei? atsakymas yra aiškesnis negu aiškus. ir tas atsakymas yra NE. jie gyvena savo iliuzijų pasauly, kažkur tolimoj praeity, kai viskas buvo "gerai". "va žemelė sava buvo ir litas buvo, o dabar visą žemelę išpirko babajai, visos kainos pakilo dėl euro ir dar be to gėjų pilna atsirado. ne už tokią Lietuvą kovojau ;(". ką noriu pasakyt, kad modernu, šiuolaikiška, inovatyvu jiems yra nežinomos sąvokos, kurias turbūt net pagooglinę(bet kažkaip netgi abejoju ar jie googlint išvis įmoka) nelabai supranta ką reiškia. ar tokius žmones tu nori matyt valdžioje? kažkaip labai tikiuosi, kad ne. ir būtent čia ir yra tavo didžiausia atsakomybė. rinkti protingus žmones į valdžią. ir kai protingi ir išsilavinę žmonės bus valdžioje, tai ir pati valstybė bus išsilavinusi ir protinga. ir nebereikės verkt, kad viskas yra blogai.

Kaip jau iš temos pavadinimo supratote einu iškarto prie reikalo, nemėgstu ilgai seiliotis ir dažniausiai einu tiesiai sviesiai prie reikalo. P.S. su Vasario 16 ąja visus :) Esu vaikinukas iš Vilniaus, esu dirbantis, tačiau vakarais papildomai noriu rimtai freelacint web dizaine ir front ende (Gal net labiau poziciuonuot save kaip UX designer), tačiau trūksta patirties ir praktikos, tikrai kol kas profesionalu vadint savęs negaliu, tai ir pinigų neimčiau, norint pasidaryt solidų Portfolio ateities darbams. Galiu wireframinti web projektą, naudoju Axure arba Uxpin, padaryti dizainą nuo 0, dirbu neblogai su Photoshopu ir Illustratorium, sukoduoti iš PSD į HTML, CSS su Javascript features, Bootstrap taip pat su Wordpressu galiu kurti ir customizint. Ir taip, viską padarysiu nemokamai, tiesa patirties trūksta, galiu kai ko ir nežinoti arba ties kai kuriais dalykais užstrigti, tačiau tikrai nuoširdžiai pasistengsiu išpildyti pageidavimus ir padaryti darbus kuo greičiau. Norisi turėti realios hand-on experience. Ir pabaigai citata kurią mačiau šiandien: "Net pats kiečiausias ekspertas kažkada buvo pradedantysis" - Helen Hayes.
 
Ačiū už dėmesį.

Tema būtų įdomi, jeigu ne keletas "bet". Perskaičiau visus postus, taigi matau kokie argumentai naudojami.
 
Temos autorius pirmame pranešime daro labai didelę klaidą užsimindamas apie "smegenų praplovimą" bei "kitokią nuomonę". Taip sudaromas visiškai klaidingas ir niekuo nepagrįstas įspūdis, kad toliau tariami autoriaus žodžiai yra besąlygiškai teisingi, o visi kurie manys kitaip - yra propagandos aukos, praplautomis smegenimis ir šiaip sisteminės aukos. Tai su tokia pranešimo pradžia nėra ko tikėtis normalios diskusijos.
 
Toliau. Autorius remiasi Ž. Fresko kalbomis apie utopinę visuomenę (nes būtent visos jo kalbos į tai ir susiveda). Gražus dalykas. Prikibti prie teorijos beveik nėra kaip: taiki visuomenė, pinigų atsisakymas, nemokami daiktai, neprivalomas darbas ir t.t. Na, tikrai graži teorija. Problema yra tik ta, kad kaip šią teorija pavadinsi - tai yra komunizmas. Komunizme irgi visiems turėjo visko užtekti, iš daugiau padarančių buvo dalinama mažiau darantiems ("iš visų pagal galią visiems pagal poreikius" - kažkoks panašus buvo šūkis). Komunizmas nebūtinai prisimenant Sovietų Sąjungą. Tokių komunistinių visuomenės bandymų buvo daug: nuo JAV atskirų grupių, Europos įvairių visuomenių iki Kinijos. Tačiau nei vienas iš šitų bandymų nepavyko. Dabar Fresko siūlo vėl tą patį. Ir vėl nepavyks, galbūt.
 
Man labai įdomu kokį scenarijų autorius ir jam prijaučiantys įsivaizduotų karinėje situacijoje? Na, pavyzdžiui Ukrainos atvejis. Rusija užpuola, užima ir galiausiai aneksuoja dalį šalies. Kaip turėtų elgtis žmonės-pacifistai? Eiti su gėlėmis prieš tankus ir kulkosvaidžius? Tylėti, nieko nedaryti? Žaisti diplomatiniais keliais? Tiesiog parašykit savo scenarijų veiksmų, kurie turėtų būti daromi.
 
Kuriamas įspūdis, kad karo galima atsisakyti taip lengvai, kaip parašyti "esu pacifistas neisiu į kariuomenę". Taip nėra. Pasaulyje yra šimtai šalių ir dešimtys tūkstančių įvairių grupuočių (nuo šalių visuomenių iki genčių). Tarkim sutaria Jungtinės Tautos (beveik 200 šalių) sudėti ginklus ir nebekariauti. Tada apsireiškia Islamo Valstybė ir pradeda vykdyti teroristinius išpuolius, užiminėti miestus, pjaustyti galvas, sprogdinti archeologinius paminklus ir t.t. Ką mes darom tokiu atveju? Vėl einam su gėlėm? Ką jūs įsivaizduojat tokioje situacijoje?
 
Iš 7 su viršum milijardo žmonių atsiras bent 1, kuris norės panaudoti jėgą. Ką daryti tokiu atveju, jeigu valstybės neturi kariuomenės, ginklų, policijos? Jūs pamąstykit truputį objektyviau ir plačiau. Pabandykit paanalizuoti kodėl šalys išlaiko kariuomenes, kodėl investuoja į jas, kodėl žmonės perka ginklus. Tai daroma ne dėl karo troškimo, o tam, kad apsiginti nuo jo, kad vykdyti jo prevenciją, kad galėt bet kuriuo metu įsikišti ir sustabdyti bet kokius priešiškus veiksmus.
 
Toliau diskusijoje buvo paminėta Sausio 13-oji, kaip įrodymas, kad galima laimėti prieš karą su taika. Net nežinau, ar jūs nežinot, pamiršot ar specialiai nenorėjot apie tai užsiminti, kad Lietuva tiems įvykiams ruošėsi kaip išgalėdama, kalbant apie pasipriešinimą? Sakot, kad kariavom be ginklų? Ar žinot, kad Seimo rūmai buvo pilnai užminuoti. Ar žinot, kad juose buvo įrengta ne viena pasala, jeigu įsiveržtų kareiviai (nuo granatų su vinimis iki padegamųjų skysčių). Ar žinot, kad Seimo rūmuose buvę žmonės buvo pasiryžę mirti ir geriau susinaikinti, negu būti užimtiems rusų karių? Tai yra realybė, kurią jūs ignoruojat.
 
O ar man reikia priminti kaip mes 1939-1940 metais "su taika" priėmėm Sovietų kariuomenę? Okupacija ilgus dešimtmečius.
 
Ir galiausiai dėl šaukimo į kariuomenę. Kariuomenėje nemoko kurstyti karo, nesantaikos ar eiti ir žudyti žmones. Kariuomenėje moko kaip apsiginti pačiam, kaip valdyti ginklą, žinoti gynybos taktikas, galiausiai kaip apginti šalį jeigu prasidėtų karo veiksmai. O jūs tą paprasčiausiai nurašot į "karo kurstymą" dar čia pat primesdami, kad "Rusijos agresija yra konspiracijos teorija". Juokinat žmones tokiomis kalbomis.
 
 
Mokslas, mokesčiai, atsakomybė prie tėvus, atsakomybė prieš visuomenė - visa tai yra priverstiniai dalykai. Ir tai yra visame pasaulyje. Kokią sistemą su įsivaizduoji, kur niekas nebūtų privaloma ir kaip tikėtumeisi ją egzistuojant? Jokia kita santvarka žmonijos istorijoje dar nebuvo suteikusi tiek daug laisvės žmogui, kaip demokratija ir dalinis liberalizmas. Net Afrikos gentys turi labai aiškias funkcijas kiekvienam genties nariui, kuris privalo jas vykdyti, nes kitaip bus išmestas iš genties (arba suvalgytas, jeigu kalbam apie kitas pasaulio gentis).

Naršyklės pačios atnaujina plėtinius automatiškai kas tam tikrą laiko tarpą, tačiau kartais tai tikrai užtrunka, todėl paskatinu atsinaujinti patiems. :)

Siulyčiau pakeisti temos pavadinimą į Vilniuje rusų tautybės žmonės minėjo Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje

Sekančiam kurse manau busiu :rolleyes:

Manau butu puiku jeigu krokodilas galėtu panergi po vandeniu ir išnerti kitoje pusėje taip išvengdamas bombų ir surinkdamas daugiau vaisių. Panėrimai galėtu būti limituoti ir iš dangaus kristų papildymai. lol

patinka o_O

Praeitas mano straipsnis (Kada keisti darbą) sukėlė diskusijas ir vertinimus, kad jis „neišbaigtas“, „neaiškus“, kad „visi verslininkais nebus“ ir panašiai. Tikrai taip. Visi negali būti verslininkais. Niekada jais visi ir nebus. Yra žmonės, kurie dirba ir žmonės, kuriems dirba. Na, dar yra ir bedarbiai, vagys ir pan. Tačiau šiandien – ne apie tai.
 
Nerašysiu, ką reiškia dirbti „normalų darbą“. Ką reiškia būti samdomu darbuotoju ir panašiai. Diskomfortą samdomame darbe jaučia tik tie, kurie nori savo verslo. Ir esant tokiems startuolių pakilimo tempams (apie jų kritimus, kažkaip, mažai kas kalba, tiesa?) – dauguma nori atsisveikinti su savo buvusiu darbdaviu ir pabandyti turėti savo verslą, sekti savo tikslų, savo aistrą ir įgyvendinti savo norus. Taigi – straipsnis tiems, kurie kol kas dar tik svajoja apie nuosavą verslą. Jį turintys – straipsnyje tikrai ras save.
 
Laisvė
 
Laisvė – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aš visuomet norėjau pradėti savo verslą. Nenorėjau, kad kažkas man aiškintų, kada aš turiu keltis, kada važiuoti į biurą, ką jame daryti ir kaip tai daryti. Nenorėjau, kad mano ateitis, mano gerovė, priklausytų nuo „kažko“. Norėjau pats viską kontroliuoti.
 
Tik viskas buvo ne taip, kaip tikėjausi. Labai daugeliu atvejų – nuosavas verslas kaip tik atima visą „laisvę“. Verslo pradėjimas – tai kaip vaiko atsiradimas šeimoje – laukia bemiegės naktys, kainuoja beprotiškus pinigus ir beveik niekada negali jo palikti vieno.
 
Kai tik pradedate savo verslą, ypač pačioje pradžioje, anksti keliatės (nes darbų reikia daug padaryti) ir vėlai einate miegoti (nes paroje per mažai valandų); dirbate visas 7-ias dienas per savaitę. Ir, dažnai, ne todėl, kad norite, o todėl, kad taip reikia. Jeigu Jūs to nepadarysite – už Jus to tikrai niekas nepadarys. Apie atostogas (jeigu neturite ilgai dirbančios ir patikimos darbuotojų komandos) galite tik pasvajoti. Jeigu ir galite „atitrūkti“ – vis tiek savo „kūdikį vežatės kartu“. Ir tikrai būna sunku matyti savo draugus, kurie gali išvykti visam mėnesiui, o pats esi vos ne prirakintas prie darbo stalo. Lygiai taip pat jaučiasi ir naujai iškepti tėvai.
 
Tiesa, mano atveju, aš jaučiuosi laisvas. Aš galiu važiuoti, kur noriu, galiu keltis kada noriu, galiu tvarkyti savo reikalus ar padėti tai daryti savo antrąjai pusei. Dirbu tada, kada noriu, kaip noriu. Dirbu daug ir sunkiai, nes to noriu ir man patinka tai, ką aš darau. Ir darau tai ne todėl, kad kažkas iš manęs to tikisi (nors, giliai širdyje, tikuosi, jog bent vienas iš mano skaitytojų laukia mano straipsnių). Ir nors man tikrai dar reikėtų patobulėti randant teisingą asmeninio/darbinio gyvenimo balansą – man patinka tvarkytis asmeninius reikalus neprašant niekieno leidimo.
 
Pinigai
 
Kažkur esu skaitęs išsireiškimą “niekada nebūsi turtingas, jeigu dirbsi kažkam kitam, o ne pats sau”. Ir po to – sužinojau, kad tai – netiesa. Pilnas pasaulis milijonierių, kurie turi bosą. Tačiau man vis tiek atrodo, kad aš pradėjau savo verslus (esu minėjęs apie 4 bankrotus) dėl pinigų.
 
Realybė yra tokia – atsisveikinti su stabiliu mėnesiniu (ar savaitiniu) atlyginimu yra itin sunku. Dažniausiai – pinigai kelias iš kišenės daug didesniais greičiais nei į ją ir tai truks tikrai netrumpai. Kitais žodžiais tariant – Jūs prarasite daug pinigų. O jeigu dar ir nežinote, ką darote – tai gali baigtis itin blogai. Tuomet, norisi būti merdinčiu ligoniu šalyje, kurioje įteisinta eutanazija – kad kuo greičiau būtų galima užbaigti tas kančias.
 
Net jeigu ir uždirbate pinigus – Jūsų uždarbis, greičiausiai, bus apgailėtinas. Pradžioje – tai tikrai. Ir žmonės, dirbantys Maximoje už minimalų atlyginimą, mėnesio pabaigoje gaus daugiau nei Jūs, turėdamas savo verslą. Ir tai labai slegia – dirbi 7 dienas per savaitę, vos ne 24 valandas per dieną, o gauni mažiau, nei pusę etato dirbanti valytoja.
 
Tačiau… Jeigu pakentėsite pirmus metus, antrus metus ir dar (gal) trečius – galimybės uždirbti didėja. Ir tokias valytojas galite samdyti patys. Čia – reikia tiesiog pakentėti…
 
Jeigu neišeina gauti kažko greitai – atsiminkite, kad Rolls-Royce yra pagaminamas per 6 mėnesius, o Toyota – per 13 valandų.
 
Motyvacija
 
Visada galvojau, kad kai dirbsiu sau – tai mane palaikys, bus mano „varomoji jėga“, bus mano motyvacija. Nes tai – mano ir mane varys į priekį tai, kad mano verslas auga. Iš dalies – tai yra teisingas požiūris. Galiu tai pasakyti net dabar – praėjus labai daug metų nuo pirmo karto, kai mane aplankė tokia mintis.
 
Tačiau niekada nesitikėjau, kad reikės taip stipriai pasikaustyti psichologijoje. Jūsų psichologinė būklė turi patį tiesiausią ir įtakingiausią rolę Jūsų verslui. Ir jeigu Jūs nervinatės (ar, neduok Dieve, depresuojate) – tai labai skaudžiai atsilieps Jūsų verslui.
 
Turite mokėti susitvarkyti su itin dideliu stresu, sukeliamu tokių dalykų kaip apyvartinių lėšų trūkumas (o kaip gerai buvo tam tikrą dieną gauti į banko sąskaitą tam tikrą sumą pinigų!), neapmokėtos sąskaitos ir apmąstymų, kaip ir iš kur gauti pinigų, kad visa tai apmokėti. Reikia tikrai plieninių nervų, kad sugebėti blaiviai mąstyti, priimti logiškus sprendimus ir ramiai stengtis viską sutvarkyti.
 
Taip pat negalite atvykti į darbą ir laukti, kol kažkas Jums pasakys, ką reikia daryti. Reikia mokėti organizuoti darbą pačiam sau, suformuluoti užduotis ir rasti jų atlikimo būdus. Dabar, turėdamas tiek daug patirties, galiu pasakyti, kad nuosavas verslas yra kaip maratono bėgimas. Reikia bėgti toliau, nors finišo linijos net horizonte nesimato. Ir tai – turi būti Jūsų varomoji jėga. Bent jau taip yra pas mane. Man patinka iššūkiai, patinka parodyti žmonėms, kad ne viskas yra prarasta, kad viskam yra sprendimo būdai. Ir reikia toliau siekti savo tikslų, o esant būtinybei – „palikti skęstantį laivą ir plaukti valtimi toliau“.
 
Rekomendacija
 
Ar galiu konkrečiai rekomenduoti Jums turėti savo verslą? Tai tikrai priklauso ne nuo manęs. Tiesiog Jums reikia perskaityti tai, kas rašoma, suprasti tai ir dar kai ką: kai gyvenime tari kažkam „taip“ – tenka kitam tarti „ne“.
 
Ir tik Jūs galite žinoti, ką esate pasirengę paaukoti tam, kad gauti tai, ko norite.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Labai geras straipsnis :). Manau yra tikrai nemazai zmoniu su puikiomis idejomis ir norais kurti versla, bet kas dazniausiai trukdo pradeti tai baime iseiti is tos komforto zonos, kurioje esi, nes verslas yra rizika, jis visada dinamiskas (nera pastovumo). Labai daug priklauso ir nuo zmogaus ambiciju :)

Dar daznai zmones atmusa visokie pilkieji gimines ir draugai "patarejai", kurie "nedaryk verslo, cia daug mokesciu, bus sunku" ir tt.

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

Del bitu tai x86. 64x irasineji tada kai turi 4gb ram ir daugiau. 86x nedirba pilnai su didesniais ram :)

Lietuvoje už mokslą mokėti neverta.

Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.
 
Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.
 
Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Mano nuomone: Universitetas yra 85proc. popieriaus. Likę 15, tai praktinės užduotys ir tie sprendimai, užduočių atlikimai, tuos kartus kada juos atlieki be pagalbos ir vienas. Niekas geriau neišmokys Tavęs vieno ar kito kaip gyvenimo patirtis. Taip, Tave gali "užvesti ant kelio", parodyti kryptį ir paaiškinti, bet kartais gali ir nesuprasti. Ar nesutiksit su tuo, kad per matematikos(dažniausiai) pamokas, kai mokytoja(-as) tiesiog ištaiso klaidą ar parašo teisingą atsakymą nesijausdavot taip lyg "Palauk, vistiek aš nesupratau iš kur čia toks atsakymas". Tai palyginkit tai prieš tą savigarbos, malonumo ir šiek tiek džiaugsmo kupiną jausmą, kai "prašviesėja" pačiam ir supranti iškur kas atsiranda ir iškur tas atsakymas. Kaip ir autorius minėjo, reikia išmokt sprendimą. Na čia apie tai daug ir neišsiplėsiu. Tik dar noriu prašyti: nesuprantu, kodėl kai kurių nuomonė yra tokia, kad be universiteto vergausi kažkam, statistika visai ką kitą teigia.
 
Ir patariu visiems forumo nariams, geriau paskaitykit ir pasigalvokit sau jei neturit ką parašyti. Aš asmeniškai visada perskaitęs straipsnį pirmą iškeliu tuos sakinius į viršų, kuriuose autorius galbūt prašo patarimo, pagalbos, po to tik kritika ar liaupsės. Negražiai žiūrisi tie kritikos pliūpsniai. Mano manymu, jei jau kritikuoji, tai bent turėk menkiausią patirtį iš tokios situacijos.
 
Dar šis tas apie Anglija. Žmogus uždirbdamas minimum'ą (6.19 per valanda) dirbdamas bent 32val. gali leisti sau daugiau, nei žmogus uždirbantis minimum'o viršaus Lietuvoje(čia aišku taip pat priklauso nuo žmogaus).
 
O pabaigai atsakydamas į temos klausimą. Aš bent manau, jog ne klasės ir išsilavinimas remia Tavo gyvenimą. O patirtis ir įgūdžiai, bei svarbiausia asmenybė. Svarbiausia rasti tai kas Tau patinka. Kaip ir Konfucijus(gerai nežinau) rašė, kad norint nedirbti, nei vienos dienos, reikia surasti sau patinkantį darbą. Kažkas panašaus manau, tai mano manymu tai teisingas požiūris.

Smagu, kad tau pasisekė ir džiaugiesi dabartine savo padėtimi. Sveikintina. ;)
Aš gal ir klystu, bet vis dėlto manau, kad mokslas (t.y. po mokyklos) yra reikalingas ateičiai. Aišku, yra specifinių sričių, kur prasisuki taip, kad nereikia jokio universiteto popierėlio, tačiau... Būna, pasitaiko proga pakilt į kokius vadovus arba šiaip koks nors liuks pasiūlymas, praktinių žinių turi apstu, tačiau prašo universitetinio išsilavinimo ir nors tu turi tokį žinių bagažą, kuris viršija kelissyk to žmogelio su aukštuoju, tu tiesiog negali būti priimtas (čia situacija iš artimo žmogaus gyvenimo).
Dar autobuse teko su tokiu girtu biču kalbėti. Žmogus pabendrauti norėjo. Sako "man 31 metai, aš niekur nesimokiau po mokyklos, Vilniuje jau gyvenu 13 metų (berods), turiu darbą, gana gerai uždirbu, žmona patenkinta, bet aš juodadarbis, aš jau dabar jaučiu, kad sveikata nebe ta, nors ir neblogai uždirbu, bet kiek laiko tai tęsis?". Čia aišku nėra labai panašu į tavąją situaciją, bet tiesiog norėjau pasakyti savo nuomonę apie mokslo svarbą, kad ir kaip jis kai kam nuobodus, nervinantis ir kartais absurdiškas.
Tačiau iš kitos pusės žvelgiant, niekada nevėlu pradėti mokytis. :)

Nes geriau pardavinėti narkotikus vaikams nei leisti atsisiūsti nelegalius Windowsus.