tvarka

Google leido šioms 12 šalių kelt mokamus apps'us į Google Play: Bulgarija, Lietuva :), Kipras, Malta, Latvija, Estija, Panama, Dominikos Respublika, Hondūras, Bolivija, Bahreinas ir Jamaika. Kainos leidžiamos lietuviams nuo 0.50€ - 199€.
 
http://www.androidcentral.com/google-expands-play-store-merchant-account-registrations-12-new-countries
 
https://support.google.com/googleplay/android-developer/table/3539140?hl=en&rd=1

Nenoriu pasirodyti nemandagus, bet jei Tau kilsta tokių klausimų - manau nesi dirbęs šioje sferoje?

Sveiki, mieli draugai, pažįstami, kolegos ir šiaip prijaučiantys :)
 
Šį kartą - kiek nebūdingas mano prašymas Jums:
 
Esu apstebėjęs ne vieną diskusiją apie neigiamą informaciją viešojoje erdvėje - apie tai, kad net šventiniu periodu, mūsų "visuomenės informavimo priemonės" mirgėjo pranešimais, kaip kažkas kažką nužudė, kaip kažkas kažko bijo ir kaip viskas aplink yra blogai.
 
Blogai yra todėl, kad patys, matyt, nenorime daryti taip, jog būtų geriau. Todėl...
 
Ieškau žmonių, kuriems reikia pagalbos. Galbūt - reikia pagalbos sutvarkant namus, nes patys to padaryti negali. Galbūt - reikia pagalbos, nes žmogus neturi darbo, o yra šeima, kurią maitinti reikia. O galbūt - kaip tik turi du ar tris darbus, tačiau gaunamų pinigų neužtenka tam, kad išmaitinti šeimą. Galbūt - reikia pagalbos sveikatos klausimais. Galbūt - tiesiog reikia su kuo nors pakalbėti.
 
Trumpiau tariant - ieškau žmonių, kurie nusipelno, kad jiems būtų padėta. Žmonių kurie tos pagalbos nusipelnė ir jos negauna.
 
Parašykite man asmeniškai:
 


 
Kam reikia pagalbos (vardą, pavardę, tel nr. adresą ir kitus rekvizitus galėsite parašyti vėliau, kai paprašysiu) ir kokia Jūsų sąsaja su tuo žmogumi?
Kodėl, Jūsų manymu, tam žmogui (ar žmonėms) reikia padėti?
Kokia pagalba yra reikalinga?
Kuo Jūs patys galėtumėte padėti kitiems, visiškai svetimiems žmonėms? Už paprastą, nuoširdų "ačiū".
 

Tai nėra kažkoks komercinis projektas ir panašiai. Atėjo laikas realizuoti save, "įdarbinti" savo galimybes, kontaktus, įtaką (kiek ten jos belikę) ir tiesiog mėgautis gerų darbų vaisiais. Žinoma, galite pasidalinti šiuo pranešimu su savo draugais.

„Negaliu sau to leisti“
 
Kiek kartų sau tai sakėte? Draugams? Artimiesiems? Pardavėjams? Taip, tikrai egzistuoja dalykai, kurių mes tikrai negalime sau leisti. Pavyzdžiui – negaliu sau leisti daugiau kaip 500,000 LTL kainuojančio Bentley Continental GT. Arba nuosavo namo už porą milijonų litų. Tačiau man tokių dalykų ir nereikia. Gal… Na, Bentley tai tikrai nereikia. Bet noriu.
 
Tačiau yra du dalykai, į kuriuos galiu ir privalau investuoti – tai į save ir savo verslą.
Prieš eilę metų, kai išėjau iš samdomo darbuotojo pozicijos ir pradėjau savo pirmąjį verslą, aš supratau, kad jeigu aš noriu, jog man pavyktų – aš turiu veikti globaliai, o ne apsiriboti tik vietine rinka. Teisybės dėlei, turiu paminėti, kad man nepasisekė. Kaip ir sekančius kelis kartus. Tačiau, per tas klaidas aš išmokau labai svarbias pamokas apie nuosavą verslą (kuriomis ir dalinuosi savo portale). Ir viena iš pagrindinių tokių pamokų – būtina investuoti į save ir savo verslą. Reikia pačiam tobulėti arba samdyti tam tikros srities profesionalus, kad atliktų užduotis taip, kaip kad jos privalo būti atliktos. Svarbiausia šioje vietoje – mokėti paminti savo kvailą principą „niekas už mane to nepadarys geriau„. Padarys, galiu Jus tuo užtikrinti. Ir po tiek metų, mano vartojamoje kalboje atsirado dar vienas išsireiškimas: „jeigu nebūtų geresnių už mane – būčiau pats geriausias„.
 
Ar galėjau sau leisti investicijas į save ar savo verslą? Absoliučiai ne! Čia kaip tame anekdote: „Orai šnabžda: reikia naujo palto… Atlyginimas atsako: ai, ir taip šilta„.
 
Reikėjo skolintis, naudotis sutaupytais pinigais, prašyti pinigų pas artimuosius ir daryti viską, kad mano versle būtų priimti teisingi sprendimai. Tačiau aš to nedariau. Neinvestavau, nemaldavau, neturėjau santaupų. Ir vaidinau „pasaulio bambą“ – kad viską moku pats, padarysiu pats ir už mane geresnių nėra. O buvo. Ir tai tapo pirmojo mano bankroto priežastimi.
 
Investicija į save ir savo verslą yra būtina. Ir ji tikrai bus protinga, jeigu tik suprasite, ko Jums reikia ir ką norite už tuos pinigus (ir laiką) įsigyti. Jeigu jaučiate, kad nieko nesuprantate SEO srityje, tačiau Jūsų verslas priklauso nuo lankytojų skaičiaus Jūsų interneto svetainėje – investuokite pinigus į SEO specialistus. Jeigu Jūsų verslas priklauso nuo pardavimų – investuokite į gerą pardavimų vadybininką, konferencijas (kurių metu gausite taip reikalingas pažintis), naujas pardavimų technologijas ir panašiai.
 
Ar po to, kai tai supratau ir pradėjau investuoti pinigus į save ir savo verslą, aš atsidūriau ten, kur noriu būti? Ne. Tikrai ne. Tačiau… Esu daug arčiau to, ko noriu (ir kuo noriu būti), nei kad buvau prieš kelis metus. Ir visa tai yra dėka to, kad padariau reikiamas investicijas, kurių negalėjau sau leisti.
 
Kokios tos investicijos? Pabandysiu paaiškinti.
 
Kokia yra samdomo darbuotojo vertė?
 
Visu pirma – pažiūrėkite į tai, kur Jūs esate šiandien. Ar dirbate? Ar darote tai, kas Jums patinka? Ar sukuriate pridėtinę vertę savo (ar kažkieno kito) verslui? Kiek uždirba Jūsų konkurentai? Kiek uždirba žmonės, dirbantys toje pačioje srityje, turintys tokias pačias žinias ir patirtį? Teko matyti kažkokią interneto svetainę, kuri sukurta neva tam, kad pateikti informaciją, kiek uždirba žmonės vienoje ar kitoje pozicijoje, tačiau ji dar tinkamai neveikė. Gal mano skaitytojai komentaruose parašys tos svetainės adresą (jeigu ji veikia) ir galėsite pasinaudoti joje pateikiamais duomenimis.
 
Duosiu Jums vieną pavyzdį: ar bent įsivaizduojate, kiek yra verta „namuose sėdinti mama„? Dauguma tokių moterų galvoja (arba – šalia jų esantys vyrai taip sako), kad jos „nieko nedaro“. Pabandykime paanalizuoti:
 
Pastoviai namuose būnanti moteris, auginanti vaikus, atlieka keletą funkcijų ir užduočių, kurias atlieka ir tam tikrų sričių specialistai, kuriuos galime pasamdyti:
 


 
Darželio auklėtoja
Vadovė
Psichologė
Virėja
Namų tvarkytoja (valymas, skalbimas ir pan.)
Vadybininkė
Sodininkė
Vairuotoja
Auklė

ir taip toliau…
 
Net jeigu moterys atlieka aukščiau išvardintus darbus „tik po kelias valandas per savaitę“ – turite paklausti savęs, kiek kainuotų samdyti tos srities specialistus net ir toms kelioms valandoms, kad atlikti tam tikrus darbus? Asmeniškai man – baisu net ir pagalvoti. Manau, kad mano antroji pusė, jeigu ji neturėtų savo verslo, būtų verta mažiausiai 6-8 tūkstančių litų per mėnesį (bijau gauti per sprandą už tai, kad parašiau taip mažai). O ji man sako, kad „sėdėdama namuose, ji nieko nedaro“.
 
Turite suprasti, kokia yra Jūsų vertė. Turite tinkamai įvertinti savo laiką, žinias, pastangas, patirtį ir panašiai. Turite žinoti, kas vyksta aplink Jus ir ar Jums verta kažką keisti. Galbūt – Jums reikia investuoti į save kelis šimtus litų, tačiau Jūsų, kaip samdomo darbuotojo, vertė pakils tais pačiais keliais šimtais per mėnesį. Investicija bus vienkartinė, o grąža – ilgalaikė.
 
Kokia yra verslo savininko vertė?
 
Jeigu patys esate versle – įprastai viską skaičiuojate (tikiuosi) pagal senai įprastą (ir pasiteisinusią) formulę: viskas dauginama iš trijų:
 
Pirma dalis – Jūsų uždarbis. Nustatykite, kiek norite gauti pinigų „į rankas“, kad Jūsų poreikiai būtų patenkinti. Jeigu esate moteris – prie šio skaičiaus dar pridėkite papildomus 20% ar net 30%, nes moterys, paprastai, yra linkusios save nuvertinti.
Antra dalis – verslo išlaikymo kaštai. Tai – Jūsų biuras, darbuotojai, mokesčiai ir panašiai.
Trečia dalis – investicinė dalis. Tai yra pinigai, kuriuos reikia investuoti į save ar savo verslą: reklama, renginia, mokymai, marketingas, viešieji ryšiai ir panašiai.
 
Investicija ir jos grąža
 
Kaip jau minėjau anksčiau – jeigu esate samdomas darbuotojas, Jums tereikia paanalizuoti rinką ir sužinoti, kokia yra Jūsų pareigybių vertė toje rinkoje. Ar gaunate tai, ką vidutiniškai gauna tokias pačias pareigas užimantys ir tokius pačius darbus atliekantys žmonės? Ar Jums reikia investuoti į save? Ar investicija į save yra to verta? Paskaičiuokite: jeigu kažkokie kursai/mokymai/seminarai kainuoja X sumą – kiek reikia uždirbti, kad investicija atsipirktų? Ar tie kursai/mokymai/seminarai padės Jums gauti didesnį atlyginimą? O gal jie pakels Jūsų produktyvumą ir taip pasididinsite savo priedus ar komisinius? Per kokį laiko tarpą tai galima pasiekti? Terminus skaičiuoti yra privaloma ir būtina!
 
Kaip verslo savininkas, Jūs žiūrite į tai panašiai: kokio dydžio investiciją reikia padaryti? Kiek reikia gauti papildomų klientų ar kiek atlikti papildomų pardavimų, kad investicija atsipirktų? Per kiek laiko tai realu pasiekti? Ar realu tai pasiekti? Ar investicijos atneštas rezultatas bus ilgalaikis? Žiūrėkite į tai realistiškai.
 
Kaip žmogui – ką Jums reikia atlikti ar išmokti, kad pasijaustumėte stipresni, pasitikintys savimi, turintys didesnę savivertę savo ir kitų akyse? Nepaisant to, kas esate gyvenime – jeigu Jūs savęs neįvertinsite pakankamai – niekas kitas to tikrai nepadarys. Galiu drąsiai pasakyti, kad asmeniškai aš – labai jaučiu, kai žmogus pasitiki savimi, kai žino savo vertę, turi tikslus. Su tokiais žmonėmis yra malonu bendrauti, malonu turėti su jais reikalų ir daryti verslą.
 
Niekada negausite daugiau, jeigu nemanote, kad to nusipelnėte. Negalite derėtis dėl didesnio atlyginimo, jeigu nepasitikite savo sugebėjimais ir savimi. Niekada negausite ir geresnio darbo. Žmonės ir toliau Jus stumdys ir duos Jums daryti tai, ką iš tikro turi, tačiau nenori, padaryti patys.
 
Todėl, prieš sakydami sau „aš negaliu sau to leisti„, pažiūrėkite į tai, ką galite dėl savęs padaryti. Ir ką leidžiate sau, nors nereikėtų to daryti? Ar Jums tikrai reikia to medžioklinio peilio, neveikiančio Xbox’o ir naujos odinės striukės, kurią gavote dovanų, tačiau ji Jums per maža? Gal geriau visa tai parduoti ir gautus pinigus investuoti į save ar savo verslą?
 
Jūs esate to verti. Ir Jūs privalote (taip, privalote!) ne tik sau, bet ir likusiam pasauliui pateikti pačią geriausią, naujausią ir moderniausią savo versiją, kokia tik galima tapti. Nes vienintelis dalykas, kuris gali Jus sulaikyti – esate tik Jūs patys.

Įsivaizduokite, kad gyvenate pasaulyje, kuriame kiekvieną dieną turite kovoti ir kiekvieną dieną išgyventi. Turite labai ribotus resursus ir laikas yra vienas iš didžiausių Jūsų priešų. Jeigu turite savo verslą – visa tai Jums pasirodys labai „sava ir pažįstama“. Tačiau aš kalbu ne apie verslą, o apie TV ekranuose jau penktąjį sezoną skaičiuojantį „Vaikščiojantys Numirėliai“. Nežinau, ar žiūrite šį apokaliptinį serialą, bet verslą galima puikiai sulyginti su zombėjančiu pasauliu, kuris mus supa.
 
Nors verslui nereikia tiesiogiai susidurti su zombių bandomis, tačiau išlikimo rinkoje problemos (ir jų sprendimo būdai) yra praktiškai tokios pačios.
 
Sukurkite idealią komandą
 
Serialo pagrindinis herojus Rikas sugebėjo surinkti grupę tikrai atsidavusių ir turinčių reikalingus sugebėjimus žmonių, kurie puikiai papildo vienas kitą. Komandoje yra Glenas, kuris puikiai ir labai greitai prisitaiko prie situacijos pokyčių; Mišona, kuri puikiai valdo kataną (japonų kardas) ir yra nepamainomai karinga asmenybė; Derylas, kuris turi unikalius pėdsekio sugebėjimus ir panašiai.
 
Kaip ir „Vaikščiojančiuose Numirėliuose“ – Jūsų versle Jums reikia, kad Jus suptų žmonės, kuriais galite pasitikėti ir kurie kurtų Jūsų verslui pridėtinę vertę savo sugebėjimų dėka. Tam, kad Jūsų verslas augtų – Jums reikia samdyti tam tikrų sričių profesionalus, kurių požiūris į verslą sutampa su Jūsiškiu.
 
Protingai naudokitės ištekliais
 
Ištekliai seriale yra itin riboti. Dauguma vietų, kur būtų galima kažką rasti, jau nusiaubtos, todėl labai svarbu, kas imama (dėl užimamos vietos ir kad neribotų komandos galimybių judėti) ir ar tai yra naudinga visiems. Tam, kad be reikalo nenaudoti šovinių (kurie taip pat yra labai riboti) – komanda, esant galimybei, naudojasi kardais, peiliais, mečetėmis ir kitais ginklais, kurių panaudojimas saugo resursus. Na, ir yra tylus. Kad nepritraukti kitų „nemirėlių“ dėmesio.
 
Versle taip pat yra labai svarbu naudotis turimais resursais protingai. Esu rašęs apie tai anksčiau, kaip jauni verslai sukiša pinigus į marketingines savo verslo priemones (tušinukus, firminius blankus, bukletus, maikutes ir kitas niekines priemones), o pačiam verslui vystyti pinigų nebėra. Visuomet stenkitės protingai optimizuoti savo išlaidas, naudoti pinigus ten, kur jie sukurs kažkokią vertę, o ne bus „išmesti į balą“. Planuokite savo žingsnius.
 
Turėkite planą B
 
Seriale „Vaikščiojantys Numirėliai“, žmonės gyvi lieka tik strategijos dėka. Trečiame ir ketvirtąjame serialo sezonuose, Rikas ir jo komanda randa prieglobstį apleistame federaliniame kalėjime. Naudodamiesi strategija, jie užėmė tam tikras patalpas, teritoriją, buvo saugomi aukštų tvorų, naudojosi apsaugos bokšteliais, grotomis užtvertais įėjimais ir panašiai. Toks planas suteikė visiems galimybes pailsėti, atgauti jėgas ir ramiai planuoti savo tolimesnius veiksmus.
 
Jeigu norite, kad Jūsų verslas vystytųsi ir augtų – Jums reikalinga strategija, reikalingas planas. Ir būtinas planas B. Turite ne tik suprasti savo produktą (prekes/paslaugas), klientus ir konkurentus, tačiau reikia ir nestandartinės mąstysenos marketinge, klientų aptarnavime ir kitose sferose. Tiek mano svetainėje, tiek kitur internete galite rasti tikrai labai daug patarimų, konsultacijų ir seminarų verslo plėtros temomis. Čia, beje, tenka paminėti mano mėgstamą frazę:
 
 
Pasitikėkite savimi
 
Tam, kad išgyventi, serialo herojai turi įveikti įvairiausias užduotis ir įrodyti, jog jie yra tie, kurie „išlieka“.
 
Jeigu norite, kad Jūsų verslas vystytųsi bendroje rinkoje ir galėtų augti, plėstis ir konkuruoti – Jums teks galvoti labai plačiai, turėti praktiškai nerealius planus ir nepasiduoti didiesiems rinkos žaidėjams.
 
 
Šiuolaikinės technologijos leidžia Jums konkuruoti su didžiaisiais verslais. Internete visi lygūs. Niekas netrukdo Jums užsisakyti ir pasigaminti dar įspūdingesnę svetainę, teikti dar geresnį klientų aptarnavimą, kokybiškesnes prekes ar paslaugas. Socialinių tinklų profesionalai gali padėti Jums sukurti tikrai aukšto lygio socialinės reklamos kampanijas; SEO specialistai – padės optimizuoti svetainę ir pakilti į aukščiausias pozicijas ir taip toliau.
 
Nebijokite konkurentų, nepaisykite jų dydžio ar „pajėgumų“. Jie – ne grupė zombių ir tikrai Jūsų nesuės. Save suėsti galite tik Jūs ir Jūsų klaidos.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Dar viena citata, kuri kaip niekad tiks prie zombių filmo: šiuolaikiniame versle, norint išsilaikyti vietoje, reikia labai greitai bėgti į priekį.

Reikia nusiųsti.
 
Sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai:
 
1) dokumento pavadinimas;
 
2) ūkio subjekto, surašiusio sąskaitą faktūrą, pavadinimas, kodas;
 
Nuo 2012-05-27 pagal 2012 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 548 redakciją privalo būti nurodyta:
 
Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu jis fizinis asmuo, – PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, – asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris),
 
taip pat
 
pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas (jeigu jis fizinis asmuo, – to asmens vardas, pavardė ir PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, – asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris).
 
3) dokumento data;
 
4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
 
5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
 
6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.
 
Sąskaitoje faktūroje turi būti serija ir numeris. Sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip:
1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka.
2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os)
iš raidinių simbolių arba skaitmenų.
 
Svarbu. Pirkėjo (fizinio asmens) asmens kodas reikalingas ne prekės pardavėjui, o pačiam prekės pirkėjui, vykdančiam veiklą ir pageidaujančiam pagal gautą sąskaitą - faktūrą pripažinti veiklos sąnaudas (išlaidas). Tuo atveju, kai pirkėjas prekes įsigyja asmeniniam naudojimui, t.y. ne veiklos vykdymo tikslais ir sąskaitą faktūrą išrašančiam pardavėjui savo asmens kodo nenurodo, sąskaita faktūra gali būti išrašyta be pirkėjo asmens kodo.
 
Jeigu Individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą (leidžiamais atskaitymais laikomą) sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais (ši leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens).
 
Jei šio principo netaikote tada, žinoma, kad privaloma rinkti dokumentus: iš kur ir už kiek įsigyjate prekes :)

Kas Tu esi galima sužinoti patikrinus nuorodas tavo paraše. Darau išvadas, kad tai Tu, nes minėtų nuorodų tekstuose klaidų dar daugiau, negu tavo forumo žinutėje. Suprantu, kad neketini nieko mokyti taisyklingai rašyti, tiesiog tokios smulkmenos menkina tavo įvaizdį. Čia tik patarimai.

Kas Tu esi galima sužinoti patikrinus nuorodas tavo paraše. Darau išvadas, kad tai Tu, nes minėtų nuorodų tekstuose klaidų dar daugiau, negu tavo forumo žinutėje. Suprantu, kad neketini nieko mokyti taisyklingai rašyti, tiesiog tokios smulkmenos menkina tavo įvaizdį. Čia tik patarimai.

Prašau, gal kam pravers PDF :) Abu daryti su skirtingais konverteriais, tai gali kažkiek skirtis.
 
p.s. netikrinau, ant kiek gerai sukonvertuota, gali kažko trūkti.
B00PJIDO9C_EBOK.pdf
Stop Thinking Like a Freelancer – The Evolution of a $1M Web Designer_nodrm.pdf

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

1. Tokių dalykų mokykloje nemoko;
2. Nemanau, kad olimpiados skirtos ruošti specialistus. Mano nuomone, pradedant mokytis programuoti, algoritmai yra vienas iš esminių dalykų;
3. Užduotys ten rašomos lietuvių kalba.

Naudokis www.google.lt ir www.youtube.com ir išmoksi

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Nė vienas buvęs grupiokas ar šiaip pažįstamas programuotojas negauna daugiau, negu yra vertas. Čia mano subjektyvus vertinimas.
Jei lyginat programuotojus su statybininkais, tai reiškia, kad nieko apie programavimą nesuprantat. Ko gero, nesuprantat dar ir apie daugelį kitų dalykų gyvenime.
Būdamas 14-17 m. dirbau statybose, alga svyruodavo tarp 100 ir 200 lt už dieną. Šiuo metu esu diplomuotas 23 m. informatikas. Buvusioje darbovietėje man, kaip IT specialistui, pradirbus pusę metų mokėjo 80 lt už dieną.
Dirbdamas statybose darbo specifiką išmaniau gerai, dirbau ne tik pagalbinius darbus, viskas buvo gan elementaru.
Pradirbęs ~ metus IT sferoje jaučiuosi žalias ir pradedu suprasti, kiek dar reikia apšikti.
Jei lygintume IT darbuotojui keliamus reikalavimus su statybininkui keliamais reikalavimais, tai pagalbinio darbuotojo ieškančiame skelbime būtų kažkas panašaus į:
 
Cemento cheminės sudėties žinojimas ir tai ptvirtinantys sertifikatai;
Darbo patirtis su įvairiais įrankiais, jų elektroninės dalies išmanymas, fizikinis elektros srovės supratimas, Niutono dėsnių žinojimas;
Patirtis statant dangoraižius virš 100 aukštų, būtini darbų pavyzdžiai.
Lietuvių, rusų kalbos būtinos, anglų, vokiečių - privalumas.
Ir t.t.
 
Manau mintį supratot. Statybininkais būti sugeba ir sugebės būti kur kas daugiau žmonių nei programuotojais.

Ir kodėl man atrodo, kad ne vienas uždarbietis susimąstė (o gal net susigūglino) iš kur papigiai gauti pagaliukų agurkams B-)

Ir kodėl man atrodo, kad ne vienas uždarbietis susimąstė (o gal net susigūglino) iš kur papigiai gauti pagaliukų agurkams B-)