Nynotetis

Kurios vėl bus brangesnės pigu.lt, nei kažkur kitur, vėl rašinėsi, prašysi, kad padarytų normalią kainą ir gaiši savo laiką - jei tau taip OK, tai tada gal ir nieko. Aš online prekybą įsivaizduoju kitaip - susirandu prekę -> spaudžiu "pirkti" -> gaunu ją į namus. O tokiems prekybininkams kaip pigu.lt iš principo nemokėsiu babkių, kurie lankytojus laiko dalbajobais ir normalios kainos reikia dar ir prašyt pas juos - logika maždaug tokia "gal surasim daunų, jei nupirks tai nupirks, jei supras, kad norim apipist - nu tai padarysim pigiau jam"

Sveiki,
 
Jau beveik 10 metų esu uždarbio forumo narys, todėl šia proga norėčiau padėkoti forumo nariams ir suteikti nemokamas skaitmeninės rinkodaros konsultacijas pradedančiajam verslui.
 
Nemokamų konsultacijų pasiūlymas galioja tik uždarbio forumo nariams ir tik iki 2019-11-20 (būtent šią dieną sueis lygiai 10 metų, kai esu šio forumo dalis).
 
Konsultacijos (iki 30 min) vyksta telefonu, tačiau pirmiausiai reikėtų kreiptis į AŽ.

27 %

Banalybė. Antraštes moki parašyti sudominančias, sutinku. Dar vienas klikbaitas.

kazkada esam eksplotave iveca,bet buvom nupirke nenujota,tai net labai patvarus busas.Pries perkant,UK furumuose buvo isskaityta kad tikrai vykes vanas.Pasiteisino 200proc

Nynotetis - tuščias didesnį pravažumą turės FWD, krautas RWD. Kadangi geriau užklimpt tuščiam nei krautam rinkčiausi RWD. Taip pat RWD dažniausiai manevringesni, nes pr. ratai daugiau išsisuka. Variklį ir dėžę reikia rinktis pagal tai kur važinėsi ir pavarų skaičius dar nieko nerodo. Pvz paprastas busas Sprinteris, senas turi ilgą 5 pavarų dėžę ir galingą variklį, autobane gali ir 160 važiuot, ir sąnaudos nedidelės. Naujesnis su silpnesniu varikliu turi 6 pavarų dėžę, bet tos pavaros labai trumpos, su 6 pavara apsukų daugiau nei pas sena su 5, virš 110 jau sąnaudos kosminės. Grynai miesto busas.
Iš tavo sąrašo neimčiau sprinterio, nes jų eksploatacija viena brangiausių ir Fiat, nes kiek matau jie genda dažniausiai.

Kainas grubiai dvigubink - bus arčiau tiesos. Išlenda visada visokie papildomi niuansai. Pradedant nuo leidimų ir kitų dokumentų.
Sklypas paežerėje už 5000 € vargiai tiks tokiam tikslui. Ten kur galima statyti kažką arti ežerų - kainos didesnės. Be to atsiras problemos dėl privažiavimo.
Maži nameliai šeimai / kompanijai iki 10 asmenų yra populiaru ir paklausu. Prieš keletą metų toks namelis miške (ne prie miško, o miške), greta didelio tvenkinio ir upės sulaukdavo mažiau užimtumo nei didelė sodyba šventėms (40+ miegamų, 80+ salė). Dabar kurį laiką atvirkščiai, grįžta nuolatiniai klientai. Bet čia labai daug lemia daugybė aspektų ir kai kuriuos sunku identifikuoti.
 
Krepšinio-tinklinio aikštelės įrengimas kainavo labai brangiai. Paplūdimio tinklinio - n kartų pigiau, bet vis tiek susidaro ne keli šimtai (nebent turi savo smėlį, perki pigiausią tinklą, bet kokius stulpus, nežymi ribų ir t.t.).
 
3000 eurų už pirtelę? Labai jau mažas skaičius. Jei darytum sau prie savo sodybos - gal ir nieko, bet jei sėkmės atveju vasaros sezono metu dirbs pirtis beveik be "laisvų dienų" tai greitai iš tokios pirtelės nieko neliks. Reik ieškot sprendimų tinkamų intensyviam naudojimui. Pirties krosnelė, kuri buvo daryta kaip sau, tokia, kokia patinka, kokios norisi atlaikė gal 5-6 metus su paremontavimais, buvo pakeista į tokią, kuri laikytų ilgiau, nors gal ir paprastesnė, kažkuo prastesnė, bet, svarbu, ilgaamžiškesnė.
 
Tavo nuorodoje esančio namelio "rąstai" 68 mm (6,8 cm). Nuotraukose - tikri rąstiniai nameliai, kur rąstai mažiausiai 15-20 cm. Rąstai yra rąstai, lentos yra lentos, net ir storos. Rąstinuką pastatyti + įsirengti įmanoma už 30k, tuo tarpu šitie sodo namukai yra tik sode ir tinkami, vasarą bus karštą, žiemą bus nerealiai šalta, o apšiltinti jo normaliai greičiausiai nepavyks (vis tiek norėsis kažkur taupyt). Aišku, dabartinės žiemos nelabai šaltos, bet vis tiek.
 
20-30 eurų žmogui yra normali kaina, bet kai rinkoje apstu pasiūlymų už 10-15 - sunku bus rasti klientą. Daug kas priklauso ir nuo vietos. Jei tai bus kažkur netoli ir Vilniaus ir Kauno, kaina galės būti ir kiek didesnė, atsiranda žmonių, jei tai bus koks Ignalinos / Zarasų ar Varėnos rajonas, kaina jau kris, o jei kalbam apie atokius rajonus, kažkur prie Tauragės ar Joniškio - bus sunku su kaina. Aišku, reikėtų analizuoti ir konkurenciją, aš daugiau žinau tik apie Rytų Aukštaitijos galą, kur konkurencija didelė, daug kas skundžiasi, kad klientų nėra, bet kai bandai išsinuomoti vos ne visur užimta :)
 
Žvėriškai daug kainuoja aplinkos tvarkymas. Skaičiuok ir techniką (net žolės priežiūra ėda pinigus, dalgiu nepjausi, geras trimeris jau kainuoja, o ir 2-4 ha trimeriu nepamojuosi). Takeliai, teritorijos apšvietimas, galų gale ir tvoros gal reiks, ypač jei ne vidury miškų sodyba, privažiavimo kelius patvarkyti ir t..t

Jo, ko gero atkalbėjot mane nuo šito verslo :)
Bet vis tik smagu būtų turėt sodybą, kažkaip visai norėtūsi tuo užsiimt... Galbūt mažais žingsneliais vis tik bandysiu lipdyt kaip "kaupimąjį indėlį" – iš pradžių bent sklypas, paskiui namelis – na gal per kokį 10-metį pavyks. :)

Tikra tiesa - tai tikrai nebus daugiausiai materialinės naudos nešantis variantas, jau geriau tada žemę pirkti ir nuomot, ar kita veikla užsiimt, nes tikrai yra daug kur kas pelningesnių :) Šis variantas greičiausiai tinkamas labiau tik tada, jeigu su asmeniniais norais dar sutampa - smagu teikti tokią paslaugą, turėti papildomos veiklos ir panašiai, o pelnas jau antraeilis dalykas ;)

Labai puikūs patarimai! Iš esmės aš irgi laikausi tos pačios nuomonės, jog arba tuo užsiimi rimtai, arba tuo užsiimti neapsimokės, nes gausis "tas ant to". Kaip ir kito minėjo, visgi būsi paslaugos tiekėjas, tad daug darbo su žmonėmis, jų norų išpildymu, didelė konkurencija privers kaip galima labiau prisitaikyti prie kliento ir "pildyti jų norus" sukandus dantis ir rezultate manau nei kažkokių labai apčiuopiamų pelnų pajusi (pajamų bus, bet jos vis kažkaip ištirps), nei pats būsi patenkintas tokia veikla, nes tikrai nebus taip, jog tuo metu "pasiilsėsi" :)
 
Bet nesakau, jog idėja būtinai bloga. Gali stegtis vis tiek įgyvendinti šią idėją, tik statyti kol kas savo reikmėm, ne nuomai. Visgi, kaip ir minėjai, investicija į ateitį, "savas turtas" ateičiai ir panašiai, o gal ateityje pasikeist aplinkybės ir nuomot pradėt galėsi bet kada. Aišku, tokiu atveju negausi pajamų iš šios veiklos, ypač kurių gal reiktų norint toliau įgyvendinti susijusius planus, tad visas procesas užtruks ilgiau, bet manau tiek kokybiškiau sugebėsi tada pasiruošti (nereiks tiek per galvą verstis, norint kuo greičiau viską atlikt), tiek turėsi "nenudrožtą" savą kampelį, kurį galėsi puoselėti (be beabejo viskas žymiai ilgiau laikys, negu nuomojant)
 
Beje, mintis dėl bitininkystės irgi įdomi (tiesą sakant čia mane labiausiai tiesiogiai liečia, dėl to ir atkreipiau dėmesį į temą :) ), nežinia, kokie planai, bet iš dalies galima sodybos nuoma su tuo susieti (pažintinė paslauga), bet kas be ko - turi turėti tą gyslelę tam ir patirti malonumą iš to, nes kitu atveju tikrai nevertės :)

Kažkas čia ne taip, su jūsų istorija.
 
1. Akcininkai yra uždarosiose akcinėse bendrovėse. O tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, t.y. įmonės turtas ir skolos yra atskirtos nuo įmonės savininkų, t.y. akcininkų asmeninio turto.
2. Tai jei jūs buvote akcininkas, tada reiškia buvo pripažintas įmonės tyčinis bankrotas. Tik tokiu atveju gali būti priimamas sprendimas išieškoti iš akcininko asmeninio turto.
3. Bet jei buvo pripažintas tyčinis bankrotas, tai turėjo būti labai ilgas teisminis procesas, nes nustačius tyčinį bankrotą yra tikrinami sandoriai už 5 metus atgal ir visų pirma atsakomybėn yra traukiamas įmonės vadovas, o tik vėliau akcininkai.
4. Ir paskutinis pastebėjimas - Lietuvos Respublikoje labai menkas skaičius bylų dėl tyčinio bankroto ir kadangi tai labai brangus procesas, tyčinio bankroto bylos inicijuojamos tik esant labai didelėms sumoms (kalba eina apie šešiaženkles ir didesnes sumas), o jūs nurodėte, kad jūs skola lyg 4 000 ar 9 000 €.
 
Taigi jūsų istorija arba akivaizdžiai sugalvota arba jūs neskiriate įmonių teisinių formų ir buvote ne akcininkas (UAB), o individualios įmonės savininkas.
 
 
Dabar dėl išieškojimo:
Kiekvienas vykdomasis raštas (su tam tikromis išimtimis) būna su išieškojimo proporcijomis 20 proc. iki MMA ir 70 proc. virš MMA.
Ir jei jūs gaunate pajamas pagal darbo sutartį ir turite kelis vykdomuosius raštus, tai iš jūsų negali išskaičiuoti daugiau nei 50 proc. gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodeksas 736 str.), taip pat yra eilė asmens pajamų, iš kurių išskaitos negali būti daromos (CPK 739 str.).
 
Paskutinis pastebėjimas - save gerbiantis žmogus, jei ko nors nežino, tada kreipiasi pagalbos į specialistu, šiuo atveju teisininkus, o ne didžiuojasi, kad aš nieko neišmanau ir keikia visus iš eilės.
Žinoma, sakysit - teisininkų paslaugos brangios. Na nėra jos pigios, vienur brangiau, kitur pigiau. Bet įvertinus kiek jums per metus priauga palūkanų, kiek jums priskaičiuoja antstoliai už savo paslaugas ir t.t..
 
Kitas dalykas - visada egzistuoja taikos sutarties galimybė. Jei matote, kad turite skolą, kurios nepajėgsite susimokėti iš karto, visada skolininkas manau bus linkęs tartis, kad jūs pasirašytumėte taikos sutartį ir išdėstytumėte skolos mokėjimą tam tikrais terminais. Tada nereikia dejuoti dėl antstolių darbų ir jų įkainių. Antstoliai yra paskutinė instancija, kada jūs nevykdote teismo sprendimo.

Atkeliu iš kitos temos šį šviežų komentarą :)
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sveiki.
 
Nežinau, ar bent koks susidomėjimas šia tema yra ( t.y. ar kam nors įdomu tai skaityti :) ), na bet tarkim yra bent vienas žmogus, kuris užklydęs susidomės ir perskaitys, o tai man jau pakankama paskata parašyti :)
 
Kiek pastebėjau, praleidau praeitus metus ir neaprašiau čia, forume ( kažkaip galvojau, jog tai atlikau, rašiau dar keliose kitose vietose, tai turbūt todėl atrodė, jog turėjau ir čia parašyti). Na ką gi,į praeitį neverta jau gręžiotis, tai geriau greičiau aprašysiu šiuos metus.
 
Kaip ir prieš pora metų, taip ir dabar pradėsiu nuo bendrų tendencijų Lietuvoje. Šiemet sezonas prasidėjo galbūt tik šiek tiek anksčiau nei įprastai, tačiau įšsiskyrė, jog lepino išties geru oru ( taip vadinamas fenomenas žiema -> vasara), dėl to buvo ypatingai geros sąlygos nektaro skyrimui gegužės mėnesį, tuo metu, kai žydi dauguma Lietuvos augalų, dėl to pavasarinis medunešis buvo vienas geriausių per dešimt ar net daugiau metų. Sezono pradžia nuteikė labai viltingai, tačiau lazda turi du galus- pas daugelį bitininkų medunešis baigėsi birželį, t.y. nuo pat liepos pradžios praktiškai nevyko jokio gausesnio medunešio. Aišku, taip atsitiko ne pas visus, tikrai žinau, jog Žemaitijoj situacija geresnė, Lietuvos Pietuos, tačiau daugumai bitininkų šie metai buvo ypač sunkūs, ypač smulkesniems bitininkams. Ankstyva šiluma pakišo koja, kadangi dauguma augalų nužydėjo anksti, vienu metu, dėl to nors derlius tuo metu buvo labai puikus, tačiau žiūrint į priekį, liko labai nedaug augalų, iš kurių bitės galėjo nešti nektarą ir toliau. Tad šiemet ypač laimėjo tie bitininkai, kurie taip pat sėjo ir medingųjų augalų šalia savo bitynų, tai padėjo išvengti šio, taip ilgai užtrukusio, bemedunešio laikotarpio. Taigi bendrai paėmus, Lietuvoje šiemet surinkta gana ženkliai mažiau medaus ( kalbu net apie 30% mažesnį kiekį, gal net daugiau), mažmenos kainos jau pakilusios ir neturėtų leistis, nors daugelį metų Lietuvoje buvo pastebimas gana ženklus medaus perteklius, dėl to ir medaus kaina buvo mažesnė, negu aplinkiniose valstybėse, dar toks sezonas ar du ir ymanoma, jog padidėjusios medaus kainos taps įprastu dalyku.
 
Kalbant apie asmeninį sezoną- medaus pririnkta kiek mažiau, nei įprastuose metuos, tačiau rezultatais skųstis negaliu. Bitynas buvo padidintas iki 300+ bičių šeimų, ties šiuo kiekiu planuoju porai metų sustoti ( pirmiausia dėl to, jog nustatyčiau, kaip sekasi dirbti su tokiu kiekiu bičių šeimų, galbūt kiekis per didelis ir reiktų ties šiuo kiekiu sustoti, aišku, taip pat norisi ir susigrąžinti pastaraisiais metais investuotų pinigų grąžą). Taip pat pradėjau prekybą veislinėmis ( buckfast) F1 kartos motinomis, kitais metais apimtis planuoju didinti, tad turėtų užimti ne tokią ir mažą dalį pačios bitininkystės veikloje. Kitiems metams planuoju šiokių tokių pakeitimų susijusių su bitynų išdėstymu, kas reikalauja gana nemažai pastangų, gali keistis produkcijos tikslinis klientas, tačiau šiuo metu dar sunku kažką tikslaus pasakyti, kitąmet pabandžius matysis dar tik pirmieji vaizdai ir tik po dar poros metų tikriausiai bus galima jau tiksliau apibrėžti tuos pakeitimus.
 
Tai tiek rašliavos, labai nesiplečiant parašiau tai, kas šovė pirmiausia į galvą, gal ką praleidau, o galbūt kažkas gana konkretaus domina, tad užklausus galiu atsakyti tiek čia, tiek asmeniškai. Tikiuosi nepabodau, iki kito susitikimo.

Atkeliu iš kitos temos šį šviežų komentarą :)
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sveiki.
 
Nežinau, ar bent koks susidomėjimas šia tema yra ( t.y. ar kam nors įdomu tai skaityti :) ), na bet tarkim yra bent vienas žmogus, kuris užklydęs susidomės ir perskaitys, o tai man jau pakankama paskata parašyti :)
 
Kiek pastebėjau, praleidau praeitus metus ir neaprašiau čia, forume ( kažkaip galvojau, jog tai atlikau, rašiau dar keliose kitose vietose, tai turbūt todėl atrodė, jog turėjau ir čia parašyti). Na ką gi,į praeitį neverta jau gręžiotis, tai geriau greičiau aprašysiu šiuos metus.
 
Kaip ir prieš pora metų, taip ir dabar pradėsiu nuo bendrų tendencijų Lietuvoje. Šiemet sezonas prasidėjo galbūt tik šiek tiek anksčiau nei įprastai, tačiau įšsiskyrė, jog lepino išties geru oru ( taip vadinamas fenomenas žiema -> vasara), dėl to buvo ypatingai geros sąlygos nektaro skyrimui gegužės mėnesį, tuo metu, kai žydi dauguma Lietuvos augalų, dėl to pavasarinis medunešis buvo vienas geriausių per dešimt ar net daugiau metų. Sezono pradžia nuteikė labai viltingai, tačiau lazda turi du galus- pas daugelį bitininkų medunešis baigėsi birželį, t.y. nuo pat liepos pradžios praktiškai nevyko jokio gausesnio medunešio. Aišku, taip atsitiko ne pas visus, tikrai žinau, jog Žemaitijoj situacija geresnė, Lietuvos Pietuos, tačiau daugumai bitininkų šie metai buvo ypač sunkūs, ypač smulkesniems bitininkams. Ankstyva šiluma pakišo koja, kadangi dauguma augalų nužydėjo anksti, vienu metu, dėl to nors derlius tuo metu buvo labai puikus, tačiau žiūrint į priekį, liko labai nedaug augalų, iš kurių bitės galėjo nešti nektarą ir toliau. Tad šiemet ypač laimėjo tie bitininkai, kurie taip pat sėjo ir medingųjų augalų šalia savo bitynų, tai padėjo išvengti šio, taip ilgai užtrukusio, bemedunešio laikotarpio. Taigi bendrai paėmus, Lietuvoje šiemet surinkta gana ženkliai mažiau medaus ( kalbu net apie 30% mažesnį kiekį, gal net daugiau), mažmenos kainos jau pakilusios ir neturėtų leistis, nors daugelį metų Lietuvoje buvo pastebimas gana ženklus medaus perteklius, dėl to ir medaus kaina buvo mažesnė, negu aplinkiniose valstybėse, dar toks sezonas ar du ir ymanoma, jog padidėjusios medaus kainos taps įprastu dalyku.
 
Kalbant apie asmeninį sezoną- medaus pririnkta kiek mažiau, nei įprastuose metuos, tačiau rezultatais skųstis negaliu. Bitynas buvo padidintas iki 300+ bičių šeimų, ties šiuo kiekiu planuoju porai metų sustoti ( pirmiausia dėl to, jog nustatyčiau, kaip sekasi dirbti su tokiu kiekiu bičių šeimų, galbūt kiekis per didelis ir reiktų ties šiuo kiekiu sustoti, aišku, taip pat norisi ir susigrąžinti pastaraisiais metais investuotų pinigų grąžą). Taip pat pradėjau prekybą veislinėmis ( buckfast) F1 kartos motinomis, kitais metais apimtis planuoju didinti, tad turėtų užimti ne tokią ir mažą dalį pačios bitininkystės veikloje. Kitiems metams planuoju šiokių tokių pakeitimų susijusių su bitynų išdėstymu, kas reikalauja gana nemažai pastangų, gali keistis produkcijos tikslinis klientas, tačiau šiuo metu dar sunku kažką tikslaus pasakyti, kitąmet pabandžius matysis dar tik pirmieji vaizdai ir tik po dar poros metų tikriausiai bus galima jau tiksliau apibrėžti tuos pakeitimus.
 
Tai tiek rašliavos, labai nesiplečiant parašiau tai, kas šovė pirmiausia į galvą, gal ką praleidau, o galbūt kažkas gana konkretaus domina, tad užklausus galiu atsakyti tiek čia, tiek asmeniškai. Tikiuosi nepabodau, iki kito susitikimo.

Atkeliu iš kitos temos šį šviežų komentarą :)
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sveiki.
 
Nežinau, ar bent koks susidomėjimas šia tema yra ( t.y. ar kam nors įdomu tai skaityti :) ), na bet tarkim yra bent vienas žmogus, kuris užklydęs susidomės ir perskaitys, o tai man jau pakankama paskata parašyti :)
 
Kiek pastebėjau, praleidau praeitus metus ir neaprašiau čia, forume ( kažkaip galvojau, jog tai atlikau, rašiau dar keliose kitose vietose, tai turbūt todėl atrodė, jog turėjau ir čia parašyti). Na ką gi,į praeitį neverta jau gręžiotis, tai geriau greičiau aprašysiu šiuos metus.
 
Kaip ir prieš pora metų, taip ir dabar pradėsiu nuo bendrų tendencijų Lietuvoje. Šiemet sezonas prasidėjo galbūt tik šiek tiek anksčiau nei įprastai, tačiau įšsiskyrė, jog lepino išties geru oru ( taip vadinamas fenomenas žiema -> vasara), dėl to buvo ypatingai geros sąlygos nektaro skyrimui gegužės mėnesį, tuo metu, kai žydi dauguma Lietuvos augalų, dėl to pavasarinis medunešis buvo vienas geriausių per dešimt ar net daugiau metų. Sezono pradžia nuteikė labai viltingai, tačiau lazda turi du galus- pas daugelį bitininkų medunešis baigėsi birželį, t.y. nuo pat liepos pradžios praktiškai nevyko jokio gausesnio medunešio. Aišku, taip atsitiko ne pas visus, tikrai žinau, jog Žemaitijoj situacija geresnė, Lietuvos Pietuos, tačiau daugumai bitininkų šie metai buvo ypač sunkūs, ypač smulkesniems bitininkams. Ankstyva šiluma pakišo koja, kadangi dauguma augalų nužydėjo anksti, vienu metu, dėl to nors derlius tuo metu buvo labai puikus, tačiau žiūrint į priekį, liko labai nedaug augalų, iš kurių bitės galėjo nešti nektarą ir toliau. Tad šiemet ypač laimėjo tie bitininkai, kurie taip pat sėjo ir medingųjų augalų šalia savo bitynų, tai padėjo išvengti šio, taip ilgai užtrukusio, bemedunešio laikotarpio. Taigi bendrai paėmus, Lietuvoje šiemet surinkta gana ženkliai mažiau medaus ( kalbu net apie 30% mažesnį kiekį, gal net daugiau), mažmenos kainos jau pakilusios ir neturėtų leistis, nors daugelį metų Lietuvoje buvo pastebimas gana ženklus medaus perteklius, dėl to ir medaus kaina buvo mažesnė, negu aplinkiniose valstybėse, dar toks sezonas ar du ir ymanoma, jog padidėjusios medaus kainos taps įprastu dalyku.
 
Kalbant apie asmeninį sezoną- medaus pririnkta kiek mažiau, nei įprastuose metuos, tačiau rezultatais skųstis negaliu. Bitynas buvo padidintas iki 300+ bičių šeimų, ties šiuo kiekiu planuoju porai metų sustoti ( pirmiausia dėl to, jog nustatyčiau, kaip sekasi dirbti su tokiu kiekiu bičių šeimų, galbūt kiekis per didelis ir reiktų ties šiuo kiekiu sustoti, aišku, taip pat norisi ir susigrąžinti pastaraisiais metais investuotų pinigų grąžą). Taip pat pradėjau prekybą veislinėmis ( buckfast) F1 kartos motinomis, kitais metais apimtis planuoju didinti, tad turėtų užimti ne tokią ir mažą dalį pačios bitininkystės veikloje. Kitiems metams planuoju šiokių tokių pakeitimų susijusių su bitynų išdėstymu, kas reikalauja gana nemažai pastangų, gali keistis produkcijos tikslinis klientas, tačiau šiuo metu dar sunku kažką tikslaus pasakyti, kitąmet pabandžius matysis dar tik pirmieji vaizdai ir tik po dar poros metų tikriausiai bus galima jau tiksliau apibrėžti tuos pakeitimus.
 
Tai tiek rašliavos, labai nesiplečiant parašiau tai, kas šovė pirmiausia į galvą, gal ką praleidau, o galbūt kažkas gana konkretaus domina, tad užklausus galiu atsakyti tiek čia, tiek asmeniškai. Tikiuosi nepabodau, iki kito susitikimo.

Cia jauciu durniaus testas paklaust zmogaus ka mano apie simku :D

Taip ir galvojau :D matosi iš abiejų temų, kad ekstazėj esi :)
 
Šaunuolis Šimkus, randa vistiek tokių :D

Sveiki,
Net nežinau, gal nelabai galiu ir vadintis tikru verslininku, bet plačiaja prasme- turbūt taip :) Jau esu šiame forume rašęs apie save, dėl to kažkiek kartosiuos, tačiau pabandysiu atskleisti ir naujų detalių ( kurios, kaip suprantu, šioje temoje yra aktualesnės).
 
Taigi esu devyniolikos metų vaikinukas, kuris užsiima bitininkyste :) Jau mano senelis buvo bitininkas, dėl to mano tėtis vaikystę praleido prie bičių. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių senelis bitininkaut baigė ir baigė bitininkaut, kai dar mano tėtis buvo paauglys. Po nemažai laiko ( 15-20 metų :D ) atsitiko taip, jog į mūsų sodybą ( mamos tėviškėj) atskrido spiečius ir tėtis nusprendė vėl grįžti prie bitininkystės ir, aišku, prie darbų pasiėmė padirbėti ir mane su broliais, o tuo metu man buvo tik 9 metai :)
 
Taigi, po truputį didinomės savo bityną, pradžioj buvo ir skausmingesnių patirčių, kai ar žūdavo bičių šeimų po žiemos, ar medaus mažesni derliai buvo, tačiau kuo toliau, tuo situacija tik gerėjo. Tačiau nuo pat pradžių man ir mano broliams tai buvo tik darbas, kurį reikėjo atlikti ir viskas tuo pasakyta :) Tiesiog jokių emocijų, norų ar dar kažko, pasako- ir darai, tačiau prieš 3 metus buvo nemažas smūgis mūsų bitynui ( didžiausias, koks tik buvo iki šiol)- dėl ilgos, šaltos žiemos žuvo apie 40-50% bičių šeimų, nuo 30 bičių šeimų liko tik 15-18 ( neatsimenu tiksliai). Tai buvo smūgis, kuris privertė mane gerai susimąstyt, kad turbūt per mažai savo laiko skiriu tam ir bent truputį reikėtų tuoj pasidomėti ( tėtis pats domėjosi, tačiau tik kitų bitininkų patarimais, o tai, kaip pamačiau vėliau, nėra gerai).
 
Taigi tik pradėjęs domėtis- "užsikabliavau" labai stipriai- pradėjęs vėlų rudenį, visą pusmetį kiekvieną dieną tik ir ieškojau informacijos, susirašinėjau ir lankiau kitus bitininkus ( aišku, mokslams pakenkė ;) ) ir tiesiog apie ką nors kita net negalėjau pagalvot, tiesiog toks apėmė noras perprasti kiek galima daugiau šios ūkio šakos niuansų, kad nieko negalėjau padaryt :) Kadangi skyriau tam LABAI daug laiko, dėl to po kurio laiko ( po 1-1,5 metų) nė nepastebėjau, jog aš jau patarinėju kitiems bitininkams :) Aišku, nesakau, jog moku viską, tikrai yra daug bitininkų, iš kurių turiu dar mokytis ir laikau juos autoritetais, tačiau progresas matyt, dėl to noras neblėsta :)
 
 
Taigi, tikiuosi nepabodo skaityt šio teksto, pabandžiau aprašyt visą priešistorę, apie patį bitininkystės ūkį galima pasiskatyt čia http://uzdarbis.lt/t299126/ieskomi-partneriai-relizuoti-biciu-produktus/ ( Čia labiau skelbimas, bet nenoriu perrašinėt info apie savo bityną, perspektyvas ir ateities planus, dėl to paprasčiau bus nesidubliuoti ir perskaityt info tenais :) )
 
Beje, turbūt matėt, jog ieškau partnerių, kurie norėtų užsiimti mano produkcijos realizacija, tačiau jeigu būtų forumo narių, kurie norėtų įsigyti bičių produktų savo reikmėms- tikrai padarysiu jums geras akcijas ;) Kreipkitės AZ, skype: tautisv, arba el. paštu: [email protected], tačiau jei rašysit į skype ar el. paštą, parašykit, jog esat forumo narys, taip pat koks jūsų nick ir tikrai suteiksiu jums viliojančias akcijas ;)

Rimtai apsvarstysiu savo draugę iškeist į 10k :D

Aš tiesiog noriu pasakyti, kad tai yra nepagarba skaitytojui. Šiame forume yra daug puikiai rašančių merginų, kurios tikrai stiliaus klaidas ištaisytų, ir knyga būtų ne tik, kad naudinga(info paieškoms), bet ir maloniai skaitoma, o dabar...
 
Sėkmės

Susilaikysiu nuo jo teiginių komentavimo, nes tai tiesiog per daug platu. Tačiau vienas dalykas čia yra nuostabus- jam tuo metu buvo 93 metai :)

Tai gal kas gali pasidalint kontaktais savo mąstančių pirmokų, gal dar ir backenda programuoja po pamokų? Įdarbinčiau.

Juokas juokais, bet užduotis ne pirmokui.

Sorry, jei izeidziau, tik kazkaip pagalvojau, kad jei pana taip aktyviai reiskiasi temoje apie kariuomeneje, tai tikriausiai ji neturetu buti tokia jautri ir izeidi.

http://www.mathematik.uni-marburg.de/~thormae/lectures/ti1/code/karnaughmap/

Kad ir daug laiko praėjo, bet pakomentuosiu truputį ILTS pranešimus.
<<<Lietuvoje vienas avilys vidutiniškai duoda 40kg medaus. Jeigu pasiseks, - o sėkmę įtakoja labai daug faktorių (motininė, tranai, peržiemojimo sąlygos ir k.t.), tuomet gali ir 60kg ištraukti.>>>
 
Jeigu bitininkaujant pagrinde " ant rapso", tai taip, galima pasiekt apie 60kg, bet iškart kažin ar pavyks, labai nuo orų bus priklausoma, taip pat turint daugiau bičių šeimų, vidurkis smuks, nes bus sunkiau jas apžiūrėt ir tik turint bent 5 metų patirtį galima produktyviai dirbt, nes kitaip bus daug darbo dėl nieko, taigi pirmiausia reikalinga šiokia tokia praktika ir mokslai, bent savarankiški, kad galėtum tuo užsiimt rimčiau.
 
<<< Priklausomai nuo medaus rūšies (rapsas, grikiai, saulėgrąžos, lapuočiai ir t.t.) didmeninės kainos yra nuo 10 iki 7 LT/KG.>>>
Praktiškai Lietuvoj, jei nori eit į didmeną, gali bitininkaut tik su rapso kultūra, kadangi grikių pas mus tokių masyvų nelabai yra, tai tik priedas, saulėgrąžų plotai būdinga ne Lietuvai, o lapuočių ir kitą poliflorinį medų geriausiu atveju superka kaina kaip rapso medų ( bet jei poliflorinis- tai tikrai pigiau, ir tuos 7lt/kg sunku gaut).
 
<<< Ištikrųjų skaičiai labai neviliojantys, tačiau įsivaizduok dabar turint 100 avilių. Vidutiniškai iš avilio per sezoną ištraukiate 40KG. 40x100=4000KG. Keturios tonos. 4000x7 LT/KG=28000 LT per sezona. Čia skaičiavimai yra beveik tikslūs, atsižvelgiant kad jūsų medus bus lapuočių mišku arba miksuotų laukų. Jei rapsas čia galima dauginti iš 8. Kad pasiekti 100 avilių, reikia išgyventi bent du sezonus. Tačiau parduodant supirkėjams nereikai rūpintis nei transportu, nei bačkom kurias jie patys skiria, nei kitais dalykais. Vienintėlis dalykas, kuriuo reikai pasirūpinti tai veterinarijos patikrinimai bei sertifikatai, kurių reikalauja pirkėjai. Tačiau galiu nudžiuginti - Lietuvos medus yra vienas geriausių Europoje, o bičių šimos išgyvena mažiausiai du sezonus.>>>
 
Taip, sutinku kad pajamos tokios, čia net labiau pesimistinis variantas, šiaip turėtų būt bent kokia 60k lt, bet tik PAJAMOS. Visgi pelnas skiriasi stipriai, ypač pradžioj, kai reikia pirkti visą įrangą ( ir aš neturiu omeny, kad tie 50k ir skirti avilių įsigijimui ir technikai, realiai iš 60k lt pelnas yra 30-40k lt, tačiau nereikia pamiršti, jog būni įdėjęs visą vasarą ( tiksliau: balandis- rugsėjis) darbo, taigi jeigu dar atskaičiuoji darbo užmokestį ( svarbu darbą įvertint, to daug kas nedaro), tai pelnas nesigauna toks jau didelis, ypač kai ir žiemą turi kažkaip pragyvent. Taip pat, vien aviliams teks išleisti tikrai apvalią sumelę, kokia 20-30k lt, taip pat technika, kadangi šeimas gali tekt pervežinėt, taip pat ir medų akute neakiuosi, nesuksi rankiniu medsukiu. Taigi visgi išlaidos didelės ir atsiperka tik per ilgesnį laikotarpį, taigi arba reikia investuot pradžiai, arba pradėt nuo mažiau ir plėstis per kelis metus.
 
<<< Dabar atmeskite išlaidas už avilius (tiek mediena, tiek jų gamyba), peilius, medsukį (ar kelis), komunalines, indus ir specialius konteinerius - pirmi du sezonai nedžiugins. Džiugins tik vienas dalykas, kad medus 100 procentų bus iš jūsų nupirktas.
Mūsų klimatui geriausiai daryti avilius iš pušies.>>>
 
Iš smulkmeninių išlaidų ( kurios mums tokios atrodo) susideda išties apvalios sumos ir jas įvertinti tikrai reikia. Netgi jei ir pats gaminies avilius ir kitas dalis, nereikia pamiršti jog kainuoja ne tik medžiagos, kurias perki, bet ir darbas kurį įdedi, taigi reikia gerai apskaičiuot, ar tikrai verta pačiam darytis ( yra situacijų, kai reikia, bet ir būna, kai tikrai neverta).
 
<<< Kad labiau nudžiuginti, parašysiu dar jog viskas čia nėra taip sudėtinga kaip atrodo. T.y. viskas skamba sudėtingai, tačiau reikia labai tuo domėtis ir važinėti į seminarus. Bet nepamirškite vieno esminio dalyko - kiekvieną sezoną jūs patys galite mažiausiai iš 20 šeimų padaryti 15 naujų. Motininės išvedamos taip pat. Šeimos yra atskiriamos būreliais, todėl įmetus prie atskirtos šeimos dar ir motininę, sekmės atveju jos susigyvena ir tampa nauja šeima, kuri jau tą patį sezoną darys savo darbą. Ne visada motininė yra priimama, tokiu atveju bitės ras kitus namus. Tačiau tokių atveju ne taip dažnai pasitaiko. Ta gamta įspūdinga. :) Galite motinines atsivežti iš Karpatų (Ukrainos vakarų dalies) kalnų, ten jos didesnės ir ištvėrmingesnės. Lietuvoje jos sugyvena greitai, o ir šeimos tampa kitokios, kadangi motininė vadovauja visam paradui.>>>
 
Kad galėtum prisidaugint šeimų- jas taip pat stipriai ir susilpnini. Aišku, jei motinos neselekcionuotos, tai gresia spietimas ir tai geriau, nei nei prarasti didelę dalį bičių, medaus, tačiau šeima tikrai susilpnėja ir derliaus kiekis mažės, o nauja šeima beveik nieko neįneš, tokia tikrovė. Su motinų auginimu irgi yra daug niuansų, reikia ir veislinės medžiagos, ir augint tėvines šeimas, turi būt gana tinkama vietovė, kad būtų didesnė tikimybė, kad motinos apsivaisins kaip norima. O jeigu nori pirkti jau apvaisintas motinas- prašom, viena kainuoja 35-55lt, ne visas jas priima, nevisos ir bitėms įtinka. Beje, norint pasiekti tą "lygį", kai jau sugebėsi praktiškai nedaryt klaidų ir pastoviai gaut panašų kiekį medaus, t.y. išlaikyt vidurkį, kad nebūtų "kaip Dievas davė", teks mokytis labai daug ir intensyviai, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, tai kaip minėjau, reikės iš pradžių laikyt mažiau šeimų, arba eiti praktikuotis pas stambų bitininką, bet čia irgi loterija, nes galima pataikyti ant tokio "mokytojo", ant kurio nereikėtų pataikyt.
 
<<< Apie visa tai reikia skaityti ir domėtis, aš papasakojau faktus iš savo patirties, nors realiai visiškai nieko neskaitęs apie tai. Viską sužinojau iš tėčio ir parodų į kurias teko važiuoti. Verslas yra nešantis pelną, ir kas svarbiausia - nereikia sukti galvos dėl pardavimų. Konditerijos gamyklos, o ypatingai supirkėjai perka medų kad ir po 20 tonų (Euro furos standartai). Todėl nebijokite bandyti. Dirbti reikės labai daug, mano tėtis, priešingai nei aš, jautė aistrą šitam, todėl dabar yra daug lengviau. O šiaip darbo ir ypač žinių reikės labai daug pirmiems 3 metams.>>>
Kuo daugiau medaus turi, tuo esi patrauklesnis ir tuo geresnes sąlygas gauni. Sugebėdamas patiekti 10-20 tonų medaus jau gauni 9lt su trupučiu už kg, gal net ir 9,5lt.
 
<<< Jeigu turėsite 500 avilių, juos skirstikyte sektoriais skirtingose rajono ar apskirties teritorijose pvz po 60 (priklausomai kiek ir kokia augmenija). Nevenkite akacijų ir liepų, asmeniškai liepos yra viena iš daugiausiai paklausos turinčių medaus rūšių. Ukraina yra ta šalis, kuri Europoje dominuoja pagal kokybę, kainas ir kiekį. Ukraina pirmauja pasaulyje pagal grikių (tamsus medus), saulėgrąžų (sukristalizuotas iš karto ir šviesus), kukūrūzų (labai šviesus ir saldus) importą. Tokios ten sąlygos, ir derlinga žemė. Tačiau lietuvių medus vertinamas dėl būtent mišriųjų miškų ir rapsų kokybės (kadangi miškų ir rapsų tręšimas dar nėra toks perdėtas kaip vakaruose). Bandykite apsodinti kokią teritoriją avietėmis (labai geras medus), mėlynėmis ir t.t. Čia pagal fantaziją. Beje, pienių medus vienas iš brangesnių iš visų medaus rušių, o pačios pienės kaip piktžolės, jų nereikia visiškai prižiūrėti. Todėl pabandykite eksperimentą, prisodinkite didelę pievą apskodinti pienėmis, pamatysite kokia medaus spalva. Kiekviena medaus rušis turi savo unikalių sąvybių bei naudą, todėl šis produktas dar ilgai turės poreikį. Nes ką duoda gamta - tą ima ir žmogus.>>>
 
Na, manau nelabai verta pačiam bandyt dar ir " su žeme dirbt", nes tada bus sunku prižiūrėt didesnį skaičių bičių šeimų. Visgi Lietuvoje galima remtis tik rapso kultūra, kitos gali būt tik priedai, nes liepų medaus pas mus galima išgaut tik keliose vietose grynesnį, o jei jis toks nėra- tai jis poliflorinis ir kaina jo maža. Aviečių rast taip pat sunku, nes reikia didesnio kiekio, mažai kas augina, bet jos tikrai medingos. Apie šiuos augalus reikėtų labiau domėtis tada, jei tavo klientūra yra mažmeniniai pirkėjai, t.y. žmonės, kurie ieško skanaus ir kokybiško medaus, bet sudėtinga su jomis prasimušt į didmeną. Aišku, rapso pilna tik pietvakarių ir vidurio Lietuvoj labiau, tai kitur sunkiau su čia kultūra, bet Lietuvoje nėra tokie dideli atstumai, tai jei teks pavažiuot 50km- neturėtų būt bėda, pasaulyje profesionalai važinėja šimtus ar tūkstančius kilometrų.
 
<<< Neparašiau, kad dar be naujų šeimų išvedimo, galima gaudyti speičius. Ant medžių dedami tam tikri mediniai aviliai (dėžės), vidus sutepamas medumi ar ėdedama korys. Bitės iš aplinkinių teritorijų suskrenda ir apsigyvena ten. Jūs nuimate, nuvežate su visa dėže jas ir permetate į avilį. Štai jums ir naują šeima. Tai čia antras būdas šeimų skaičiui padidinti. Dar vienas - paprasčiausias yra pirkti motininę ir dėti kelias bites. Gan brangiai išeina, tačiau viską automatizavus jūs per sozoną galite labai praplėsti savo avilių skaičių.
Ir nepamirškite, kad maždaug kas du sezonus reikai keisti motininę avilyje. Tie, kurie užsiima profesionaliai tuom, tai daro kas metus. Motininės efektyvumas pasireiškia būtent jos amžiuje - kuo jaunesnė, tuo efektyvesnė. Jug ji deda kiaušinėlius iš kuriu išsirita tūkstančiia naujų bičių. Tad rūpinkitės motininėmis.
Beje, 500 avilių = 20 tonų = 140000 LT. Kaip sezoniniam darbui - tai labai padorūs skaičiai, o ir darbi, kai viskas automatizuota - nėra daug. Tiksliau darbo yra, tačiau sistemingai veikia ir nėra sudėtiningumo. O per žiemą galite ruoštis artėjančiam vasaros sezonui, bei užsiimti kita veikla. Čia aš rašau iš patirties, kadangi pinigus investuoju į savo web projektus.>>>
Spiečiai gali užsiimti būdamas mėgėjas, o ne profesionalas, nes visgi reikalinga laiko, būna lūkesčių nepatenkina, taip pat gali gauti ligotų spiečių ( kažkada teko tokį pasigaut, tai gerai kad gerai baigės ir šeima pati susitvarkė, nes dar kiek, ir gali būt reikėję skyrių visą naikint, t.y. ir avilius degint, ir bičių šeimas nužudyt, nuo to niekas neapsaugoti).
Kaip minėjau, nauja motina yra brangi, dar nevisos priimamos, būna problematiškų, traninių ir etc, taigi išlaidų gaunasi, pačiam augint irgi sudėtinga, nes reikia ir žinių, šiokios tokios įrangos ir labai svarbu- tikslumo. Turint 100 b.š. galima augintis, 500 b.š.- ne.
Vienam apžiūrėt 500 b.š. yra ŽIAURIAI sunku, t.y. neįmanoma, nes pirmiausia po tokio sezono mirsi, nes darbo tikrai daug, taip pat ir vidurkis stipriai kris, nes nespėsi prižiūrėt, keist motinas ir pnš. Tokiu atveju reikia samdomos jėgos, kas kainuos papildomai, ypač kai už minimumą tau tokio rizikingo darbo niekas nedirbs ;) Žiema tikrai gana ramoka, t.y. aplankai kartais bičių šeimas, skuti rėmukus, lydai vašką, gramdai pikį ir tvarkai inventorių, nes kažkokį procentą vis reikia pataisyt, tačiau reikia paskirt tą laiką ir žinių gilinimui,t.y. knygų skaitymui, seminarų lankymui ir pnš.
Tikrai nenoriu atbaidyt nuo šio verslo, tačiau noriu parodyti realiai, kas ir kaip, kad jeigu kas norėtų tuo užsiimti, iškart „matytų visą vaizdą“. Kaip tik labiau skatinu imtis šio verslio profesionaliu lygiu, kadangi mums profesionalų tikrai trūksta.