Al3x

turint 1.5-2k pradinio įnašo, tokio automobilio geriau nepirkti. 3 ar 7 metus mokėt už automobilį, kurio negali sau leisti įsigyt... čia reikia geru idiotu būti
 
jei galvoji, kad žmonės pradės tave labiau gerbt ir geriau apie tave galvot, kai pamatys, kad "va 20 metų su efke važinėja", tai žinok, kad žmonės labai atvirkščiai pagalvotų, jei sužinotų, kad tas auto su paskola imtas. bent jau aš tai tikrai - nieko idiotiškesnio dvidešimtmetis jaunuolis ir negali sugalvot, tik kaip kad paimt automobilį ne pagal galimybes su paskola.

Sveiki, forumiečiai.
 
Šį forumą atradau atsitiktinai, manau čia renkasi tikrai gudrūs žmonės, todėl noriu jūsų patarimo.
Taigi, papasakosiu trumpai apie save ir savo problemą kuri mane kamuoja jau kuris laikas..
 
Pradžia
 
Viskas prasidėjo paauglistėje, berods 10 klasėje. Sedėdavau suole ir galvodavau apie visus tuos žmones gyvenančius – egzistuojančius. Niekada nenorėjau tokiu būt, visada sakydavau nebūk eilinis, nebūk eilinis... Ir pradėjau galvoti apie kažką savo. Pradžioje kaip ir visi mes (bentjau daugelis), noriu atsidaryti kavinukę/restoraną gyvent kažką kitokio nei daugelis gyvena. Ėjo metai ir mano motyvacija mokytis vis seko ir seko. Atėjo 12 klasė ir reikėjo apsispręsti stosiu kažkur ar ne. Su drauge (draugė mokėsi tikrai labai gerai, išlaikė visus egzus 90+ %) buvom nusprendę baigsim dvylika klasių ir varysim į „Norge“ ar „Ūkus“ padirbėt, užsidirbsim pinigų ji eis mokytis, o aš kažką kursiu savo, nes nenorėjau mokytis (užteko tų dvylikos metų). Ant egzaminų buvau dėjęs, nieko nesimokiau, kadangi buvau ramus, kad po dvylikos važiuosim dirbt! Po visų 100-tadienių ir paskutinių atėjo „lauktieji“ egzaminai. Egzaminus visus išlaukiau, kai kuriuos net geriau, už tuos kurie tikrai nuoširdžiai mokėsi, galiu pasigirt, kad už matematiką iš B lygio surinkau daugiau nei kai kurie, kurie turėjo pasirinkę A lygį. Bet, staiga draugė apsigalvojo, nusprendė studijuoti.. Nu ką, draugės ir mamos prikalbėtas stojau ir aš... Įstojau į VGTU finansus (nes visiškai nežinojau, kas patinka ir ką studijuoti, o finansai atrodė su pinigais susiję gal visai ir nieko). Pamenu, koks patenkintas buvau kai atsiverčiau lamabpo ir pamačiau, kad priėmė į mokamas dienines studijas.
 
Studijos
 
Po dvylikos baigimo vasara praėjo greit (egzaminai, išleistuvės, stojimų atsakymai). Taigi, atėjo rugsėjis ir reikėjo pakuotis mantas ir važiuot gyvent pačiam, be mamos maisto. Pradėjau studentauti, paskaitas „šaravodavau“, atėjo sesija, šiaip ne taip „praslydau“, tada vėl tęsėsi „šaravojimas“ iki kitos sesijos, tą sesiją aš irgi „praslydau“. Mokiaus, kad tik mokytis. Atėjo vasara ir aš pradėjau skaityti knygas, jos man pradėjo labai patikti (skaitau saviugdos temomis, apie verslą, taipogi mėgstu skaityti biografijas). Perskaitęs alchemiką, du tėčius ir Jobso biografiją. Aš supratau, kad nebenoriu aš mokytis.. Pradėjau galvoti, ką man diplomas gali duoti, nebeįsivaizdavau savęs dirbančiu banke ar kokioje tai įstaigoje.
Vasara baigėsi atėjo ruduo, ir vėl reikėjo grįžti į Vilnių ir tęsti mokslus. Nuo rugsėjo iki dabar aš išvis nelankau paskaitų, nueinu tik ant atsiskaitymų.. Pagaliau supratau, kad man visai nepatinka mokytis, einu į „koledža“ kaip į pragarą. Išvis nesuprantu, kodėl reikalingas tas diplomas, juk jis negarantuos saugaus gyvenimo. Supratau, kad baigęs mokslus įsidarbinęs kokioje tai įstaigoje aš nebūsiu laimingas, netobulėsiu, neatskleisiu viso savo potiancialo.. (jei tikrai, jausčiau tam meilę, aistrą - eičiau į banką ir dirbčiau už ačiū dėl patirties ir ryšių)
Kai pradedu mastyti dar giliau, apie ateitį, juk visą gyvenimą nesinuomuosiu buto, reikės kažkur įsikurti pačiam su šeima, norėsis gyventi gražiai, gražios mašinos, aprūpinti vaikus, kad jiems nieko netrūktu. Iš to seka klausimas KAIP? Imti butui paskolą 100metų? Nenoriu gyventi, kad tik gyventi, nenoriu egzistuoti. Noriu prisidėti prie pasaulio gerinimo, pakeisti jį nors šiek tiek. Noriu, kad po manęs jis pasidarytu geresnis.
 
KĄ DARYTI???
 
Paskutinius mėnesius galvoju, kas aš ir kokia mano paskirtis gyvenime. Noriu sužinoti ko tiksliai noriu ir neįsivaizduoju kaip mokslai ar diplomas gali man tai suteikti. Kuo daugiau skaitau, galvoju, tuo daugiau man viskas darosi neaišku..
Taigi, klausimas būtų toks – kaip man rasti save, ką daryti? Mesti mokslus ar ne? (Bet kai pagalvoju apie mokslų metimą iškart akyse stovi tėvai, nepatenkinti.. Juk tiek pinigų sukišo į mano mokslus, o aš visiškai nenoriu mokytis ir dirbti kažkokio monotoniško darbo nuo 9-17h. ) Norėčiau išvažiuoti kažkur (ne i angliją, norvegiją), kažkur toliau į ne tokią nusistovėjusią šalį, o iš to vėl kyla klausimas kaip? Jei aš neturiu pinigų?
 
P.S Nepykit už gramatines klaidas ir už visą tokią seką ir minčių kaitą. Tiesiog tai pirmas kartais, kai aš rašau kažką panašaus.

Sveiki. Taigi nusprendete pirkti telefona is salono?
Puiku!
 
Taciau pradziai pasidomekite kainomis kituose prekybos vietose telefonais!
 
Kaip pavizdys jums.
 
Telefonas LG g FLEX 2:
 
Omniteli jis kainuos 599EU
Tele2 ji parduoda uz 588Eu
Tuo tarpu bite ji parduoda uz 488Eu
Taciau stai pigu.lt parduoda si telefona uz 309Eu
 
Susisiekus su bites konsultante gavau stai toki atsakyma. Ir tai tik bite , idomu , ka atsakytu Tele2 , ir omnitelis - kuriu kainos 100 su trupuciu euru yra didesnes nei bitej :D keista, ane ?
Atsake ir omnitelis,papildyta screen
Atsake ir pigu.lt
Atsake ir tele2, telefoniniu skambuciu:
Ju atsakymas yra toks: Gauname telefonus is oficialiu saltiniu.
 
Taigi, kaip matome, visu atsakymas vienodi: visi telefonus gauna,is oficialiu saltiniu. Taciau susidaro, nuomone - kad 3 bendroves, trys "Oficialus saltiniai" ir vienas is ju 100Eu brangesnis negu kituose salonose.. Na nezinau, nezinau :)
 
 
Kita vertus, logiskas atsakymas turetu buti.
Taciau tada klausymas iskyla:
Ka siulo pigu.lt ? Jie siulo taip pat, 24 menesiu garantija, ir galimybe apdrausti telefona bei garantini aptarnavima MTTC - www.mttc.lt . - tapati siulo ir Tele2,omnitel,ir bite ( nieko naujo ar neiprasto )
Su pigu.lt telefonu , jus taip pat galesite skambinti LIETUVOJE , pasidaro net keista ( nes atrodo, kad uz tokia suma jis neturetu paduoti givybes zenklu, ziurint i Omnitel,tele2,ir bites kainas , bei bites konsultantes atsakyma. Tarytum pigu.lt , parduoda kinietiskas kopijas, gautas is velniai zino kur.
 
 
Taigi , pries perkant gerai apsvarstykite kur isigyti jusu norima telefona :)
 
Nes vargu ar jie kazkuo skiriasi nuo to, ka siulo tokios parduotuves kaip pigu.lt ,komplektacija gaunat tapacia , sugedus telefonui bus garantija tokia pati , ir galesite apdrausti telefona.
 
Bukite budrus, nepasiduokit pagundai!!
 
ps.. Tai nebuvo pigu.lt reklama ( nedirbu su jais ) :D
 
Beja su protu susipyke zmones, nekomentuokit!
Ka maciau, tuo pasidalinau, kazkam galbut pravers sutaupyti ;)

Čia buvo tik veiksmas dėmesiui nukreipti nuo tikrojo tikslo, kol pirma sprogo, buvo paskleistas exploitas antroje ir labiausiai saugomoje trečioje, apėje CŽV ir NSA "Hack free" pajėgas bei kitas apsaugas paskleidė savo ultra super botneta sujungta su exploitais kuris dabar kieviename mūsų pc prisijungus prie skype po atakos, lauks atitinkamo žmonių skaičio prisijungusio skype ir išvisų mūsų pc paleis DDOS'ą bei virusines atakas prieš didžiausias pasaulio korporacijas, žengs žingsnį į pasaulio perversmą kuris sunaikins visus esamus virtualius duomenis ir nukels mus į 19 amžių.

Sveiki,
 
mūsų komandos planuose yra sukūrti socialinį projektą apie azartinius lošimus.
 
Visų pirma, tai projektas apie lošėjus, jų gyvenimus, jų pasisekimus ir nesekmes. Mūsų nuomone, Lietuvoje per mažai yra pabrėžema lošimų gresmė žmogaus psichologinei būsenai, finansinei, santykiais su artimaisiais ir draugais. Ši priklausomybė nėra traktuojama, kaip kažkas siaubingo ir pražūtingo, bet jau pradeda ligiuotis su didžiausiomis priklausomybėmis - alkoholis, narkotikai.
 
Visų antra, mum įdomi ne tik lošėjų nuomonė, mum įdomu jų šeimų, draugų, ką jie galvoji apie šį polinkį žaisti. Kokios pasekmės, kokie lošėjų veiksmai, žiūrint iš šalies. Šeimos kenčia labiau nei pats lošėjas. Lošėjai praranda savikontrolę, dažniausiai ir jausmus. Tampa šalti visų atžvilgiu, išskyrus - lošimui.
 
Dažnam praeiviui sunku skirti lošėją, jie ne tik iš vargingų šeimų, kaip dauguma alkolizmu sergančiu žmonių. Tai aukštas pareigas užimantys žmonės valstybinėse įstaigose, savo įmones turintys, gerus atliginimus gaunantys žmones. Jie atrodo galbūt linksmesni už kitus, bet viduje slepia savo blogąją pusę. Dažnas lošėjas nelinkęs kalbėti apie savo problemas, sako, jog tai nėra liga. „Norėčiau - nežaisčiau“ – pasakė Jonas, grįžęs namo pralošęs trečią algą, savo žmonai. Ne, Jonai, tu negalėtum taip lengvai visko sustabdyti.
 
Kokių priemonių imtis? Vaistų nėra. Šiuos žmones reikia kalbinti, kad jie atsiskleistų, atvertų save, paprašytų JŪSŲ pagalbos ir pripažintų jog yra priklausomas lošėjas. Reikia norėti pakeisti gyvenimą, kol nevėlu. Skolos, greitieji kreditai, visa tai lyg uodega pradeda sekti lošėjus. Yra pralošiami ne tik savi pinigai, bet ir skolinti. O baisiausia, jog pralošiamas stogas virš galvos ir šeima.
Azartinių lošimų pelnas kiekvienais metais didėja. Sumos beveik šimtą milijonų eurų per metus. Pradeda darytis keista, kad mažesniuose miestuose azartinių lošimų įstaigų yra daugiau nei kavinių pasedėti, bendrauti su žmonėmis.
 
Taip, azartiniai lošimai sukurti pramogai, atsipalaidavimui. Visiškai sutinku. Bet yra žmonių, kai juos kontruoliuoja azartas ir tai veda mažais žingsniais į sunkų gyvenimą, o blogiausia – savižudybę.
Neleisk artimui daryti šios klaidos, kreipkites pagalbos kol nevėlu. Anoniminiai lošėjų susirinkimai vyksta kiekviename mieste, psichologai taip pat gali Jums padėti.
 
Mūsų tikslas išklausyti Jūsų istorijas, jūsų gyvenimo patirtį ar ji buvo sėkminga ar ne? Ar pavyko atsitiesti? Kokiomis priemonėmis? Ar kas žinojo šią Jūsų priklausomybę?
Viskas yra anonimiška. Mums nereikia jokios jūsų kontaktinės informacijos, jokių vardų, miestų ar telefono numerių. Galbūt Jums bus geriau, jei mums viską išsipasakosite, nes visa tai slepiate nuo visų?
 
Mūsų šūkis – „kalbėk – netylėk!“ . Bendravimas gydo žaizdas ir motyvuoji gyventi laimingą gyvenimą!
 
Laukiame Jūsų laiškų : [email protected]
Laukiame ir komentarų!
 
Gražaus vakaro ir prasmingo rytojaus!

Sveiki, prieš keltą dienų atidariau savo projektą:
 
www.pakvietimas.net
 
Čia galite pirkti, parduoti, prašyti, keisti arba dovanoti pakvietimus į uždaras svetaines. Pvz LinkoManija, Torrent.lt ar į užsienietiškus trackerius :) Dizainas labai minimalus, nes nemanau, kad tokio pobūdžio svetainei reikia kažko "WOW". Tikiuosi, kad jei turite pakvietimų nereikalingų, juos talpinsite čia, o ateityje galbūt ir pavyks jums įsigyti jų taip pat šioje svetainėje :)

bet pas ji taip gavos kad jis laimejo :D

Niekas nepardavineja fixu, kaip jus nesuprantat.

Facebook'e užmačiau tokį puslapį "BETTING BALKAN INFO".
Skelbiasi pardavinėdami fiksus, po 150€, tačiau kiek tame teisybės?
 
Tikrai matosi kad prie laimėtojų yra tautiečių, netgi su keliais facebook'e bendravbau,
Ir visgi, pirkti neatrodo patikima.
Taigi, gal kažkas iš čia esančių yra pasinaudoję jų fiksais?
 
Čia puslapis:
https://www.facebook.com/pages/Betting-Balkan-INFO/1578366375769397?fref=ts

Sveiki, forumo naujokai, lankytojai ir jau nuo seno čia, veteranai,
Uždarbyje esu nuo 2012-ųjų metų, bet niekados, iki šiol, aktyviai jame nedalyvavau.
Man yra 16 metų, esu iš Klaipėdos, mano vardas Daumantas, esu tiesiog "pasinešęs" ant grafikos dizaino, be jo, manau, nėra tokio dalyko, kuriam galėčiau tiek skirti laiko ir pastangų. Nors ir gaila, bet dailės mokyklos nei baigęs, nei lankęs nesu, kas dabar labai praverstų, nes idėjos retkarčiais šauna į galvą, bet nepakanka įgūdžių jas įgyvendinti tobulai.
Apie pačią asmenybę, aš esu maksimalistas, visada noriu padaryti geriausiai, įdedu daug darbo į užduotį, jei žinau, kad ji man svarbi, esu kerštingas, viena didžiausių mano ydų, kuri dažnai pakiša man koją. Taip pat mano pirmas įspūdis apie žmogų pasako daug, dažnai susidarau neigiamą nuomonę, per kurią perlipti kalbant su žmogumi būna labai sunku. Mėgstu stebėti žmones, kas manau, mano amžiaus paaugliams nėra taip aktualu, gebu šiek tiek pažinti kūno kalbą, bandau pats atrodyti pasitikintis, visada sudaryti tik gerą įspūdį žmonėms. Širdyje patinka viešos kalbos, prezentacijos tų dalykų, apie kuriuos tikrai turiu ką pasakyti, nors bijau ir jaudinuosi dėl jų.
Nors dar nesu pradėjęs studijuot (ištikro, net esu dar nepasirinkęs pusės, ką norėčiau studijuoti), bet nuolatos verda galvoje mintys, kaip galėčiau uždirbti, įgauti pranašumą prieš ką nors, ar net kartais, kaip sukurti verslą.
 
Prisiskaitęs čia, uždarbyje, protingų žmonių protingų minčių, noriu tobulėti ir kadanors, būti toks, kaip Jūs.
 
 
Šiek tiek apie mano didžiausią pomėgį - grafinį dizainą. Aš nesu unikalus artistas, kuris kuria nuostabiausius darbus, bet aš gebu ir noriu juos daryti, mokytis ir kurti daugiau, eidamas mieste, pamatęs kokį plakatą ar naują logotipą visada jį išanalizuoju, kas atrodo gražu, kas nelabai dera, ką reiktų pakeisti. Tai padeda vystyti man mano vaizduotę. Su photoshopu pradėjau dirbti nuo senų laikų, kai rūpėdavo tik naršykliniai žaidimai, kaip pasidaryti paveikslėlį, parašą ir panašiai, todėl daug apie photoshopą sužinojau pats, nors dabar jaučiu, kad turiu spragų ir kartais darbo neina padaryti taip kokybiškai kaip norėtųsi. Dabar piešiu mokyklai ir vienai įmonei, kuri, manau yra patenkinta mano darbais.
Marketingas irgi vienas iš mano pomėgių, nors dar apie tai nusimanau mažai, bet galvoju, kad ši sritis man tiktų labiausiai ateityje.
 
Prie viso to, labai norėčiau gauti Jūsų patarimų, išgirsti Jūsų nuomonę. Mano darbų galerijos nuorodą galite rasti paraše :)

Idėja diskusijai kilo perskaičius vieną straipsnį delfi.lt, jį galite paskaityti čia: http://www.delfi.lt/news/daily/education/taip-susizavejo-kompiuteriniais-zaidimais-kad-mete-mokykla-ir-nesigaili.d?id=66252564
 
Paprastai komentarų neskaitau tokiuose "šūdsaičiuose" kaip delfi, bet šį kartą iš smalsumo įlindau ir ką galiu dabar tik pasakyti - labai supykau. Net nežinau ar čia net sutiksiu bent kelis žmones auditorijos į kurią šiuo metu ir bandau taikytis, bet surizikuosiu. Akivaizdu, žmonės juodai pavydi programuotojams, o ypač kai kalba eina apie didelius pinigus neturint išsilavinimo ar dar geriau - nebaigus mokyklos (apie ką ir rašo straipsnis). Manau, ši didžioji dalis pavydo visgi labiau krenta ant jaunų žmonių, na bet turbūt nieko keisto juk "aš dirbau sunkiai, mokiausi universitete, dar 10 metų stovėjau darbo biržoj kol gavau darbą, dar 5 metus kol atlyginimą pakėlė iki 3000Lt, o čia mokyklą pabaigė ir jau 10k uždirba", na bet ne apie varguolius kalba, bet apie tai kaip jums, programuotojams, tenka jaustis kai aplinkiniai juodai pavyzdi (didžiuojates ir jaučiates pakylėti ar atvirkščiai - nemalonu) arba kaip to išvengiat (galbūt niekam neskelbiat savo algos ar meluojat?)?
 
Pats asmeniškai esu 18-metis ir uždirbu jau beveik tiek pat kiek tėvai (atsižvelgiant į tai, kad dirbu kaip freelanceris apie pusę etato ir dar lankau mokyklą), tai iš tėvų pusės jaučiasi pavydas, o draugai, atvirkščiai - palaiko. Bet vistiek yra kažkiek nemalonu kai tėvai tau pavydi, tai pastaruoju metu išvis pradėjau slėpti nuo jų savo finansinius reikalus.
 
Žodžiu diskusija nieko ne ypatinga ar naudinga, tiesiog įdomu, kaip kiti programuotojai taikosi su visuomeniniu pavydu.

Pildyk ir Ežys kaip papildymai yra geriausi variantai, tai jei atsisakai pildyk eik į ežį. Dėl abonentų man kolkas labiausiai patinka bitės siūlymai dėl kainos ir paslaugų už tą sumą santykio.

Visai neseniai, verslo socialiniame tinkle LinkedIn skaičiau įdomų straipsnį, kuris vadinosi “Šeši ženklai, rodantys, jog tave ruošiasi pakeisti kitu” (šaltinis - Six Signs They’re Planning to Replace You). Įdomus straipsnis ir tikrai vertas dėmesio. Jame aprašoma tai, ką iš darbdavio jaučia darbuotojas ir kokie ženklai rodo, kad greitai neteksi darbo vietos. Kadangi kiekvienas mano rašomas straipsnis yra paremtas mano asmenine patirtimi, mintimis, ar atsiranda apdorojant informaciją/įvykius iš mano gyvenimo – pagalvojau, kad reikia parašyti straipsnį apie tai, kaip žinoti, kada darbuotojas pats ruošiasi išeiti iš Jūsų verslo. Tada pagalvojau, kad dažnai apsisprendusį išeiti darbuotoją būna labai sunku išsaugoti ir būtų didesnė nauda, jeigu parašyčiau apie tai, kaip neprieiti iki to, kad darbuotojai norėtų išeiti iš Jūsų valdomo verslo. Taigi – kaip išsaugoti gerą darbuotoją?
 
Smulkaus (ir mikro) verslo darbuotojai dažnai jaučia pareigą neprašomi atlikti daugiau ir darbe pabūti ilgiau, nei yra “privaloma”. Tai – tikrai sveikintina praktika iš jų pusės (kai jie tai daro savanoriškai), kadangi taip jie parodo, jog Jūsų verslas (o tuo pačiu – jų darbo vieta) yra svarbus. Ir paprastai – darbuotojai tai daro netgi negaudami jokių papildomų finansinių motyvacijų (tokių, kaip apmokami viršvalandžiai). Tačiau tai nereiškia, kad Jūs, kaip verslo savininkai, negalite rasti kitų būdų, kaip padaryti savo darbuotojus laimingais ir atsidavusiais.
 
Neretai smulkiojo verslo savininkai galvoja, kad, lyginant su didelių įmonių akcininkais, jie yra nepalankioje situacijoje, nes pastarieji turi “didesnę finansinę galią”. Tikrai taip. Didelės įmonės savininkai tikrai gali sau leisti daugiau. Tačiau jie negali sau leisti vieno labai svarbaus dalyko – asmeniškumo su darbuotojais. Jie negali sau leisti pažinti kiekvieną darbuotoją, matyti, kad jį/ją slegia kažkokios problemos asmeniniame gyvenime ir panašiai. Tai sau gali leisti tik nedidelių įmonių savininkai, pas kuriuos dirba nedidelis skaičius darbuotojų ir dar nėra pastatyta “biurokratijos ir vadovų siena”. Smulkaus verslo vadovai pažins savo darbuotojo emocijas, žino, kas teikia jiems džiaugsmą ir panašiai. Turėdami tokią informaciją ir artimesnius santykius su savo darbuotojais, Jūs galite sudaryti puikius tarpusavio santykius (beje, esu jau apie tai minėjęs ne viename savo straipsnyje), kurių dėka darbuotojai bus pasiryžę žengti tą “papildomą žingsnį” dėl Jūsų verslo.
 
Suteikite jiems laiko poilsiui. Suteikiamas papildomas laikas poilsiui nereiškia, kad tą dieną Jums turi trūkti darbuotojų. Galima tai išspręsti kiek kitaip – pvz. vasarą suteikiant laisvą popietę penktadienį. Galima duoti ir papildomą išeiginę dieną po ilgai trukusių atostogų, kad darbuotojas “atsigautų”. Tuo labiau – jeigu buvo išvykęs pailsėti į užsienį. Skatinkite darbuotojus atlikti būtinas užduotis (įgyvendinti projektus) ir patiems sau pasidaryti laisvesnę savaitės pabaigą. Čia būdų skatinti darbuotojus tikrai yra nemažai.
 
Suteikite premiją kritiniu laikotarpiu. Sakykime, Jūs tikrai gerai sutariate su savo darbuotojais ir žinote nemažai faktų apie jų asmeninį gyvenimą. Naudokitės šiomis žiniomis, kad tinkamai padėti savo darbuotojams, kai jiems tos pagalbos labiausiai reikia. Sakykime – kažkas iš darbuotojų susilaukė šeimos pagausėjimo ar susirgo vaikas (ar antroji pusė). Tokie nutikimai visuomet reikalauja papildomų išlaidų kiekvieno žmogaus gyvenime. Suteikite darbuotojams “premiją” tokiais momentais. Nereikia sakyti tokių dalykų, kaip “girdėjau, tavo žmona greitai gimdys. Padaryk man šitą projektą iki galo ir duosiu tau premiją“. Tai – šantažas. Taip, Jūs esate darbdavys ir darbuotojas turėtų padaryti tą projektą. Tačiau kai premijos (finansinės pagalbos) skyrimą susiejate su darbu, o ne su savo gera valia – tuomet ir darbuotojas tai priima atitinkamai kitaip. Nereikia sieti Jūsų noro padėti su darbu. Siekite tai su žmogiškumu ir supratimu. Neįsivaizduojate, koks tai galingas ginklas.
 
Būkite liberalūs. Ne, aš neprašau Jūsų keisti savo politinių įsitikinimų. Tiesiog reikia daug lanksčiau žiūrėti į tai, kas vyksta aplink Jus. Jūsų darbuotojai įdeda visas pastangas į tai, kad Jūsų verslas būtų klestintis (jeigu dabar, perskaitę šią frazę, pagalvojote – “ne, neįdeda“, tuomet pas Jus dirba netinkami darbuotojai. Laikas galvoti apie jų keitimą, o ne skatinimą). Mažiausiai, ką galite padaryti dėl tokių darbuotojų – tai suprasti juos, kai jiems staiga prireikia išeiginės dienos ar pusdienio. Arba pasikeičia asmeninis gyvenimas ir reikia dirbti kiek kitokiu grafiku. Jeigu Jūsų darbutojas turi kažkokį asmeninį sunkumą – padėkite jam/jai sudaryti kitokį darbo grafiką, kurio dėka jis/ji galės susidariusią problemą išspręsti negalvodamas, kad paklius į savo boso (Jūsų) nemalonę ar pakenks savo karjerai. Gyvename technologijų laikais ir galima suteikti darbuotojui galimybę laikinai dirbti iš namų, jeigu tai tikrai yra būtina ir be to žmogaus kelias dienas negalima apsieiti. Reaguokite į susidariusias problemas ir kartu ieškokite sprendimų. Jeigu Jūsų verslas leidžia dirbti tokiomis sąlygomis – kodėl gi to nepadarius?
 
Padėkite darbuotojams tobulėti. Šitaip jie tobulės ne tik patys, tačiau ir tobulins Jūsų verslą. Siųskite juos į mokymus, seminarus, komandiruotes. Tai nėra išlaidos (teko turėti klientą, kuris tokius dalykus vadindavo išlaidomis, o marketingo biudžetas įmonėje buvo lygus nuliui). Tai – investicija. Daugelis įmonių savininkų vengia investuoti į savo darbuotojų tobulinimą ne todėl, kad nenori, jog kartu tobulėtų įmonė, o todėl, kad bijo, jog toks darbuotojas išeis iš darbo ir išsineš “žinias”. Pasakysiu tai vieną vienintelį kartą (bent jau šiame straipsnyje) – jeigu mokėsite išlaikyti darbuotoją, jis niekur kitur dirbti neis. Dar galite nupirkti savo darbuotojams narystę sporto klube. Nors asmeniškai aš – tokį darbdavio žestą palaikyčiau jo noru pasakyti man, jog esu “ne formoje” :)
 
Maitinkite juos! O, taip… Nemokamas maistas daro stebuklus net ir šiais laikais. Tai – vienas iš lengviausių (ir geriausiai vertinamų) darbuotojų skatinimo žestų. Tai – puikus būdas padėkoti savo darbuotojams už puikiai atliktą darbą arba pabaigtą projektą. Turėčiau pabrėžti, jog baigus projektą, kurio pelnas matuojamas bent jau 5-iais skaičiais – nereikėtų “skatinti darbtuojų” užsakant picą į biurą. Darbuotojai, sugeneravę Jums tokį pelną, nėra asilai ir morkomis jų maitinti nereikia. Leiskite sau paaukoti dalį to pelno ir nusiveskite juos į restoraną verslo pietums. Jeigu dar niekada nesate skatinę savo darbuotojų “per skrandį” – rekomenduoju tai pabandyti.
 
Užtikrinkite, kad darbuotojai turi absoliučiai viską, ko jiems reikia darbui. Patikėkite (vėlgi – kalbu iš asmeninės patirties), nieko nėra blogiau, kai reikia skubiai suprogramuoti interneto svetainę (daugiafunkcinę), o tai darančio žmogaus kompiuteris veikia lėčiau už skaičiavimo mašinėlę ant stalo. Taip pat teko matyti, kaip į biurą atvyksta darbų vykdytojas (statybų versle) ir sako, kad jau pirko (įmonės savininko nurodymu) 4 pigius pjūklus, kurie neatlaiko vieno darbo. Manau, kad gerų darbo įrankių ir tinkamų priemonių būtinumo klausimą reikia spręsti greitai ir efektyviai. Kitaip – stos darbai, bus neigiama atmosfera ir galutiniame rezultate – vis tiek reikės pirkti gerus darbo įrankius, prarasite galimą pelną dėl laiko sąnaudų ir t. t. Paklauskite savo darbuotojų, ar jiems nieko netrūksta, kad galėtų atlikti pavestus darbus, ar jie turi visas tam reikalingas darbo priemones, ar nereikia kažko nupirkti ar išnuomoti. Netgi jeigu nereikia – parodymas, jog Jums rūpi, bus įvertintas labai teigiamai.
 
Lepinkite juos. Tiksliau – jas! Daugelyje įmonių dirba mišrus kolektyvas – tiek vyrai, tiek moterys. Kelias į vyro širdį (verslo atveju – protą?) yra per skrandį. Bent jau taip teigia populiari patarlė. O kaip parodyti moterims, kad jos, kaip mūsų darbuotojos, yra vertinamos? Visu pirma – parodykite joms, jog jos – išskirtinės. Netaikykite metodų, kurie “puikiai veikia su vyrais”. Nereikia moterų kviesti pasivažinėti kartingais ar išgerti po darbo alaus. Tačiau ir su dovanomis moterims reikia elgtis itin atsargiai. Kaip minėjau aukščiau – pavyzdžiui, narystė sporto salėje: tokia dovana gali kolektyve esančią moterį ne paskatinti, o įžeisti. Padovanokite poilsį SPA, masažą ar panašią procedūrą. Vėlgi – apsilankymai pas manikiūristę, kirpėją, depiliacijos procedūra ir panašios dovanos – griežtas tabu!
 
Padėkite jiems išeiti iš darbo. Ganėtinai keistas punktas, ar ne? Tačiau labai (turiu omenyje – labai labai labai) maža dalis darbdavių moka atleisti netinkamą darbuotoją. Reikia nepamiršti to, kad gyvename technologijų amžiuje, kur naujas kandidatas gali nesunkiai pasidomėti atsiliepimais apie Jūsų verslą. O neigiamus atsiliepimus, sutikite, rašo ne patenkinti darbuotojai. Ir ne vien tai. Labai gali būti, kad po kelių metų, darbuotojas, kurį atleidote, įgys reikiamas žinias ir patirtį, bei užsirekomenduos kaip vienas geriausių srities specialistų. Juk Jums būtų į naudą, kad jis grįžtų pas Jus ar bent jau pasidalintų su Jumis įgytomis žiniomis, patartų? Tik abejoju, ar atleidus darbuotoją netinkamai – jis/ji norės susitikti net puodeliui kavos. Prieš atleisdami darbuotoją – pakalbėkite su juo. Ramiai paaiškinkite, ko iš jo tikitės, kokios statomos užduotys ir pabandykite išsiaiškinti, kodėl tos užduotys nėra įvykdomos. Galbūt – tai nėra darbuotojo kompetencijos trūkumas? Tačiau jau galutinai nusprendę atsisveikinti su Jūsų verslui netinkančiu asmeniu – pasakykite, kad suteiksite jam/jai geras rekomendacijas, pasidalinkite savo įžvalgomis, kurioje srityje jam/jai būtų geriausia ieškoti darbo, kuriame galėtų geriausiai realizuoti save ir t. t. Atsisveikinkite gražiuoju ir Jus minės taip, kaip atsisveikinsite.
 
Galėčiau pateikti Jums dar eilę patarimų, tačiau kas tuomet būtų Jūsų verslo vadovas – Jūs, ar aš? Pagalvokite, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su Jumis ir taip elkitės su savo darbuotojais. Dar geriau – atsiminkite laikus, kai patys buvote samdomais darbuotojais (jeigu tai buvo) ir kaip jautėtės tuomet. Nekartokite klaidų tų žmonių, apie kuriuos negalėtumėte pasakyti gero žodžio. Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo veidas ir Jūsų didžiausias turtas. O turtą reikia saugoti ir didinti. Nešvaistykite jo.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru portalo.

As pavyzdiui irgi keiciu darba, ta prasme pats parasiau pries menesi laiko kad dirbsiu iki menesio galo. gyvenime dirbau 4 darbuose ir is visu pats isejau, ir kaip nekeista i vis geresni darba kaskart. tiesiog gyvenime ateina laikas kai ismoksti, atsikandi to pakankamai ir tiesiog turi judet i prieki, kolegos kraipo galvas, niekaip nesupranta kaip cia taip, nes kompanija gera, algos super, ir daug kitu pliusu. bet kekvienas renkasi savo kelia, kartais kad ir kaip atrodo viska darysi gerai, bet visiem geras nebusi.
 
kaip ir radianas sake kad lauki kada eit i ta darba, darai geriau ir daugiau nei kiti, bet tiesiog viena diena atsipeikeji, apsidarai, ir pradedi klausti - nafik??

Nebeaktualu

Paspausk administratorę dėl nuostolių atlyginimo, pasakyk, kad parašysi pareiškimą, arba kreipsis į atitinkamas instancijas. Jai man taip nutiktu iš principo negaiščiau laiko rašyčiau pareiškimą ypač dėl to, kad "kabino makaronus", nesvarbu ar suma maža ar didelė neleisčiau apgaudinėt savęs. :)

http://media.pcgamer.com/files/2014/06/GTR-carousels.jpg
Reikia palaikinti facebook puslapi ir įrašyti el paštą ir gausite steam raktą į kurį ieina šie žaidimai GTR Evolution ir Race 07 ir jo DLC RaceRoom Racing Experience.
Šaltinis: Čia

Taigi sveiki, po trumpos pertraukeles gryzau i foruma tad nusprendiau ikelti savo atliktus darbus. Tikiuosi pakomentuosit ir tt Aciu.
 
1
http://i61.tinypic.com/25qzvpd.png
 
2
http://i57.tinypic.com/2jbsfvc.png
 
3
http://i60.tinypic.com/25gq8lu.png
 
4
http://i59.tinypic.com/2dkalad.png
 
5
http://i60.tinypic.com/mrqrm8.png
 
6
http://i59.tinypic.com/i6bms0.png
 
7
http://i61.tinypic.com/2vc9k0o.png
 
8
http://i57.tinypic.com/1grngh.png
 
9
http://i59.tinypic.com/2uiabgx.png
 
10
http://i57.tinypic.com/29z4r4j.png
 
11
http://i58.tinypic.com/dmy845.png
 
12
http://i57.tinypic.com/553580.png
 
13
http://i62.tinypic.com/21abvr9.png
 
14
http://i57.tinypic.com/2njkl93.png
 
15
http://i60.tinypic.com/312zqfl.png
 
16
http://i58.tinypic.com/28srn20.png
 
17
http://i59.tinypic.com/e8qp2x.png
 
18
http://i62.tinypic.com/149xuvb.png
 
19
http://i59.tinypic.com/8xrlfn.png
 
20
http://i62.tinypic.com/28krjup.png
 
21
http://i61.tinypic.com/jqmjck.png
 
22
http://i62.tinypic.com/xlz4b8.png
 
23
http://i60.tinypic.com/2vdqxzc.png
 
24
http://i58.tinypic.com/4ik3ur.png
 
25
http://i59.tinypic.com/1z2hf2x.png
 
26
http://i58.tinypic.com/166mnp.png
 
27
http://i62.tinypic.com/10oh6q0.png
 
28
http://i59.tinypic.com/2zxqpuv.png
 
29
http://i61.tinypic.com/1182337.png
 
30
http://i59.tinypic.com/rmtypy.png
 
31
http://i58.tinypic.com/29l1do1.png
 
32
http://i59.tinypic.com/5mfmg8.png
 
33
http://i61.tinypic.com/2rnhgcz.png
 
34
http://i60.tinypic.com/255m0yb.png
 
35
http://i60.tinypic.com/28sahz5.png
 
36
http://i61.tinypic.com/33e0kn6.png
 
37
http://i57.tinypic.com/ouwjf7.png
 
38
http://i61.tinypic.com/2460vgx.png
 
39
http://i58.tinypic.com/23qyoeh.png
 
40
http://i58.tinypic.com/21j20jd.png
 
41
http://i58.tinypic.com/141l8uo.png
 
42
http://i61.tinypic.com/34g9ht0.png
 
43
http://i62.tinypic.com/2qa4oeh.png
 
44
http://i59.tinypic.com/ofzo93.png
 
45
http://i61.tinypic.com/28utli0.png
 
46
http://i62.tinypic.com/9zy0x1.png
 
47
http://i60.tinypic.com/6ydrep.png
 
48
http://i62.tinypic.com/2zpmr5w.png
 
49
http://i60.tinypic.com/14jvjhk.png
 
50
http://i60.tinypic.com/34ec7ph.png
 
Na kolkas tiek tikiuosi patiko aciu.

Sveiki gyvi uždarbiečiai! Žodžiu, kartais norisi pasikalbėt apie karmą, variaciją ir kaip tūkstantąjį kartą tiek mažai trūko, norisi patobulėt pokery ar šiaip pasidalint strategijom, idėjom, tai karts nuo karto papaišaliosiu į blogą.
 
Apie mane: 25 metų pacanas, katik baigiau magistrą. Pokerį lošt gal nuo kokių 20 pirmą kart pabandžiau, nebepamenu. Iki 2012 metų buvau totalus grybas pokery, sulošiau gal per 8000 turbo SNG. Rezultatas - išlipau beveik sausas, nes būdavo visko - persivedi 20 dol ir eini lost 10 dol double or nothing ir panašiai. PO biški tobulėjau, mokiausi, skaičiau knygas, tapau mažesniu grybu, bet eilinį kart sudeginau vėl visą bankrolą ir po 2012 metų naujako gerą mėnesį užsidariau tamsiam kambariuke ir skaičiau visko kiek pajėgiau, nes galėjau paskutinį šansą pokeriui suteikt - nedirbau, tai kišenėj švilpavo vėjai. Rimtai apsiprendžiau arba šįkart normaliai pramušu arba palieku ramybėj pokerį išvis... Persivedžiau varganus 30$ į PS ir pradėjau kapot 1 dol 6max. Bankrolas po biškelį augo, perėjau į 3 dol 6max, vėliau į 3 dol 18 žmonių sng. Per gerus 3 mėn realiai atlošiau maždaug viską ką buvau pametęs (~1k dol). Bet paskui pradėjau tiltint kaip kalnų briedis ir bėgau iš PS, nes buvau įsitikinęs, kad PS rigged. Vėliau savo pokerio kelionę pratesiau 888poker kapodamas mtt, kur ir atradau pagaliau savo nišą.
 
http://s30.postimg.org/ag9bsowlt/Screen_Shot515.jpg
 
Dažniausiai lošiu LAG stilium. Sveiko proto žmogus pamatęs mano handų history nesuprastų kaip išvis pliusinu. Būna visko šiaip ( VPI/PFR nuo 10/8 iki 73/43 ir pan), mėgstu lošt įkalęs alaus ir nesuprantu ką darau. Pastoviai žiauriai tiltinu. Žodžiu nemoku lošt, perku internete sėkmės pas šamanus ir pan. Bet tikiuos išmokt šito žaidimo. Tikslas - nei daug nei mažai. Per 2-3 metus pokerio saskaitoj susitaupyt ant kokio nors varguoliško butuko.
 
Bankroll: 2000$. Cashoutinimų ilgą laiką nebus, bankrolas paskirtas kilniam tikslui.

Sveiki.
Nutariau pasidalint savo mažiuku dienoraščiu su uždarbiečiais.
iškart pasakau - čia talpinsiu statymus, kuriuos siūlo vienas asmuo Anglijoje, kuris turi daug pasekėjų, o kurie norėjo iš to ir pasipelnė.
Šito iššūkio esmė yra paprasta - pradedam nuo 10 piniginių vienetų (aš naudoju £) ir kasdien statom ant vieno ar kelių ivykių, kurie turi didelę galimybę, kad praeis. Pirmą dieną statom visą 10, sekančią dieną visą sumą, kurią laimėjom vakar ir taip toliau kol pasieksim 10 000. Paprasta.
OK, skamba per gerai, kad būtų tiesa, bet anas asmuo tai pasiekė 3 kartus šiemet ir tai įrodė savo pasidalintais statymais.
Aš statau betfair.com, kad maždaug atitikt koficientus. Nė vieno neagituoju daryt to paties ar prisijungt per kažkokią referalinę nuorodą ar panašiai... Tiesiog dalinuos savo kasdienine patirtimi lažybų pasaulyje.
Be abejo, statau ir kitokių įvairių statymų, visi susiję su futbolu, naudojuos tipsterių paslaugomis Anglijoje, kol kas tik teigiama patirtis ir teigiamas balansas sąskaitoje :) Jeigu bus kam įdomu, galėsiu ir toliau dalintis futbolo pick'ais, bet čia jau atskira tema. Šitoj temoj ti "10 - 10 000" iššūkis.
Pradedam šiandien - 2014.04.16
Dėkui visiems kas skaito ir komentuoja.
 
Beje, vis dėlto įkišiu trigrašį, jei kas nors sugalvotų registruotis betfair.com ir neturi nieko prieš referalinę nuorodą, tai mielai pasidalinsiu. Į AŽ.
 
Iššūkis 1 - pralošta 1 dieną. -10
Iššūkis 2 - pralošta 4 dieną. -10
Iššūkis 3 - pralošta 2 dieną. -10
Iššūkis 4 - pralošta 3 dieną. -10
Iššūkis 5 - pralošta 1 dieną. -10
 
Viso -50

Nesiekiu nieko įžeisti ar pažeminti, tačiau susidariau įspūdį, kad Skytech parduotuvė niekuo nesiskiria nuo eilinių prekybos šarlatanų, kurių šiuo metu gausu interneto platybėse. Tiems, kas vertina savo laiką ir saugo nervus, iš karto patarčiau su šita firma neturėti jokių reikalų. Minėta bendrovė internete reklamuojasi kaip draugiškiausias Lietuvoje kompiuterinės ir skaitmeninės technikos prekybos tinklas, save jie vadina tikrais savo darbo ekspertais, tačiau reali situacija yra gerokai prastesnė.
 
Ne taip seniai, Skytech.lt parduotuvėje pirkau telefoną – planšetę, dar kitaip vadinamą „phablet“, tačiau pirkiniu džiaugiausi neilgai - po kelių mėnesių įrenginys sugedo. Nusipirkti kokybišką prekę šalies rinkoje yra didelė problema, bet tai jau atskira tema. Taigi, nors įrenginio modelis man patiko, norėjau pakeisti į naują, būčiau ir toliau naudojęsis, bet, kaip tuo metu pareiškė pardavėjo atstovė, jokių prekės keitimo galimybių nebuvo. Kaip ir priklauso tokiu atveju, nekokybišką prekę pristačiau pardavėjui ir, kad procesas vyktų greičiau, pateikiau prašymą grąžinti pinigus. Viskas dar būtų buvę pakenčiama, jei tik vėliau nebūtų prasidėjusios problemos. Nesileisiu į smulkmenas, necituosiu UAB „Skytech.lt“ atstovų laiškų ir pokalbių telefonu, tik pateiksiu patį faktą - praėjo beveik pusantro mėnesio, tačiau pinigų už nekokybišką prekę neatgavau. Praradau nemažai laiko ir patyriau daug neigiamų emocijų. Susidariau tokį įspūdį, kad pardavėjas siekė kaip įmanoma ilgiau vilkinti procesą. Tam buvo randama įvairiausių priežasčių: tai tiekėjai blogai dirbo, tai sistema buvo kalta, net buvo prašoma pakartotinai pateikti informaciją, kurią ankščiau pardavėjui jau buvau pateikęs. Čia labai tiktų populiarus posakis, kad blogam šokėjui ir kojos trukdo. Gal taip ir su šita firma, kaip su tuo šokėju?
 
Žvelgiant iš mano, kaip pirkėjo pozicijų, UAB „Skytech.lt“ interneto parduotuvėje skelbiama reklama, kad tai yra draugiškiausiais prekybos tinklas, švelniai vertinant, neatitinka tikrovės. Pasidomėjęs bendrovės reputacija viešojoje erdvėje, neradau beveik nieko draugiško, kas galėtų pozityviai nuteikti. Paaiškėjo, kad bendrovė pirkėjų atžvilgiu taiko nesąžiningas pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas, tai nustatė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kai kuriuose interneto portaluose iki šiol mirga dešimtys nepatenkintų vartotojų skundų dėl UAB „Skytech.lt“ veiklos, kai kurie skundai buvo nagrinėti net teismuose. Beje, atkreipiau dėmesį, kad žmonės dažniausiai skundėsi dėl blogo garantinio aptarnavimo ir prastos aptarnavimo kokybės šioje bendrovėje. Štai tau ir „darbo ekspertai“!
 
Teisės normose yra daug dviprasmybių, todėl, pardavėjams suteikiamos ypač plačios galimybės tyčiotis iš pirkėjų ir neretai tai daroma labai noriai. Atseit, jei nesutinkate su pardavėjo sąlygomis, jei turite daug laiko ir pinigų, tai kreipkitės į teismą arba į valstybės institucijas, kurios tariamai turėtų ginti jūsų interesus, gal ką ir pasieksite. Kaip manote, ar valstybės biurokratų veikla, tokia, kokia yra dabar, kada nors bus efektyvi, jeigu jau du dešimtmečius tos pačios įstaigos nesugeba sureguliuoti elementariausių teisės aktų? Kuo gali padėti teismas, jei teisės aktai niekam tikę?
 
Būkite pasirengę tam, kad sugedus nekokybiškam įrenginiui, pardavėjo „ekspertai“ visaip ieškos jūsų kaltės ir naudosis sau palankia padėtimi. Procesas gali užtrukti net mėnesį (jei pardavėjas užsimanys, tai ir dar ilgiau). Jei jums nusišypsos laimė, pateksite tarp laimingųjų ir būsite „nekaltas“, tai dar po kokio mėnesio gal atgausite pinigus, bet gal ir neatgausite. Nieko pakeisti negalėsite, nes viskas priklausys nuo pardavėjo valios ir malonės. Kaip norės, per tiek laiko ir grąžins jums pinigus. Susidaro įspūdis, kad šalies įstatymai gina ne pirkėjus, bet pardavėjus, t.y. realiai ginami stipresniojo interesai.
 
Ką gi daryti, kad neatsidurtumėte tokioje situacijoje? Kaip elgtis, kad nenukentėtumėte? Štai jums keletas paprastų patarimų iš mano asmeninės patirties:
 
- Visų pirma, jei nesate milijonierius, žinokite, kad internete reklamuojama prekė ne visuomet būna pigiausia! Lyginkite kainas, nevenkite apsilankyti prekybos centruose, stebėkite akcijas. Niekur neskubėkite, skirkite šiek tiek laiko ir sutaupysite ne vieną šimtą litų.
 
- Toliau, patarčiau ypač vengti internetinės prekybos šarlatanų! Pardavėją rinkitės kruopščiai, informacijos ieškokite internete, skaitykite kitų pirkėjų skundus, gerai apgalvokite savo sprendimą. Pagalvokite, ar keli sutaupyti litai vėliau neatims jūsų laiko ir nekels streso?
 
- Atidžiai susipažinkite su pardavėjo taisyklėmis ir prekių garantijos sąlygomis. Tai, kad pirkimo metu yra pateikiama formali informacija, tai dar nereiškia, jog ir ateityje viskas bus gerai. Reikalaukite, kad pardavėjas nurodytų realius paslaugų terminus, pvz. kiek laiko užtruks prekes pristatymas, per kiek laiko jums bus grąžinti pinigai už nekokybišką prekę, kiek truks garantinis remontas ar prekės keitimas. Visos minėtos sąlygos turi būti pateikiamos raštu. Jei pardavėjas už nieką neatsako, tai pagalvokite, ar vėliau neturėsite papildomų rūpesčių?
 
- Rinkitės tuos prekybininkus, kurie bendradarbiauja su sertifikuotais garantinio aptarnavimo servisais. Netingėkite pasidomėti ir pačiu servisu, su kurio turėsite reikalų, nes servisas servisui nelygu. Beje, kaip apie pardavėją, taip ir apie servisą, informacijos galite rasti viešojoje erdvėje.
 
- Jei su pardavėju nesusikalbate ir kilo ginčas, pardavėjui pateikite prašymą kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl prekės kokybės įvertinimo. Jei prašymą jau turėsite su savimi, tai sutaupysite laiko. Gavęs raštišką pirkėjo prašymą, į minėtą įstaigą pardavėjas privalo kreiptis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Neleiskite pardavėjui diktuoti jums sąlygų ir kilus ginčui, tuo atveju, jei padėtis jūsų netenkins, pateikite jau paruoštą prašymą. Pardavėjas privalo jį priimti. Beje, vieną prašymo egzempliorių, su įteikimo žyma, nepamirškite pasilikti sau. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad maisto produktams galioja kitokia tvarka.
 
- Tuo atveju, kai pardavėjo personalas elgiasi kaip stručiai (kai galva slepiama žemėje, bet uodega lieka viršuje), dokumentus pardavėjui išsiųskite registruotu paštu. Jei nežinote kaip elgtis konkrečioje situacijoje, kreipkitės tiesiogiai į valstybines institucijas, išdėstykite problemą, pasitarkite. Jei ir iš ten pagalbos nesulauksite, beliks tik apgailestauti dėl savo patiklumo. Kita vertus, gausite geros patirties, kuria galėsite pasidalinti internete.
 
- Ir dar. Nevenkite pirkti prekes pas patikimus užsienio pardavėjus, tik nepamirškite suskaičiuoti papildomas išlaidas (pvz. siuntimas, muitai ar pan.). Tačiau, aš pats buvau nustebęs, nepaisant persiuntimo ir kitų išlaidų, užsienyje įsigytų prekių kainos neretai yra žemesnės, nei perkant pas vietinius. Nereikėtų baimintis ir dėl garantinio aptarnavimo, nes įrenginio remontas užsienyje, įskaitant persiuntimą, užtrunka panašiai tiek, kiek ir pas vietinius pardavėjus be persiuntimo.
 
Tai tiek. Linkiu sėkmės!

Visiškai pritariu ir remiu šio žmogaus mintis. Ypač patiko ši vieta, apie žmogaus vidinį pasirinkimą:
 
Ar tokie suvokimai kažką keičia Tavo vidinėje motyvacijoje?
 
Jei Tu išdrožtas iš medienos – gal ir ne.
 
Bet jei Tu gyva, jaučianti ir mąstanti būtybė – neabejotinai.]
 
 
Kai 12 metų esi ruošiamas tam, kad likusią savo gyvenimo dalį tiesiog dirbtum, o ne gyventum, esi visiškai sudaiktinamas. Ir, žiūrint iš vienos pusės, šioje vietoje negali rinktis, nes jei rinksiesi nebeplaukti pasroviui, darysi kaip tau atrodo, jog yra geriau, kol mokysies, didžiosios dalies žmonių akyse tu būsi tiesiog debiIas. Aš pasirinkau spjauti į edukacinę sistemą, kai supratau, kad viskas daroma "dėl akių". Kartais nebeinu dienomis į mokyklą. Na ir kas, pasiteisinti pamokas - nieko sudėtingo. Ką aš darau tuo laiku? Dirbu su grafikos dizainu ir nenoriu girtis, bet sekasi visai neblogai, po truputį einu link pastovios 2k litų per mėnesį ribos.
 
Prieš 5-6 metus (dabar aš abiturientas) kai atradau grafikos dizainą kažkodėl iškart pajaučiau, kad tai gali mane kažkur nuvesti. Dieną iš dienos mokiausi viską, kiek mano anglų k. žinios leido. Gal prieš 4 metus kai uždirbau pirmus 200lt dizaino konkurse, šiame forume, visi buvo apšalę, kad visgi galima internete užsidirbti, bet aš nebuvau itin patenkintas, nes man visąlaik atrodė, kad galima pasiekti daugiau, išmokti daugiau ir taip pat, uždirbti daugiau. Begalės konkursų, begalės klientų, susiformavau savo požiūrį į dizainą ir gyvenimą. O pvz. mano draugeliai, kaip prieš 5 metus, taip ir dabar tebežaidžia CS tik + geria, rūko ir tiek teužaugo. O planas ateičiai paprastas - išvažiuot į užsienį, užsidirbt, grįžt, kartot.
 
Ką tuo noriu pasakyti tai, kad dabartinė mokykla visiškai neformuoja žmogaus, formuoja tik įvykiai gyvenime. O galėtų. Galėtų suteikti bent kažkokį common sense apie gyvenimą, visumą, leisti suprasti, kad reikia dažniau klausti, analizuoti ir nešališkai vertinti viską, kas sukasi aplink mus. Nes kartais, kai kurių mano pažįstamų man tiesiog gaila, nors aišku to nesakau, bet giliai širdį negera, kad žmogus sunkiai supranta aplinką.
 
Galų gale, šita tema kaip ir politika ar religija - neišsiamema, tad diskusijų gali būti daug, bet ar tai pakeis ką nors? Greičiausiai ne, bet visgi giliai tikiu, kad ateis tas laikas ir viskas pakils iš apmąstymų lygio :)

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

bomžai,vagys,ubagai,čigonai :D