Diakritines raides

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

http://uzdarbis.lt/t281105/svarstymai-apie-filosofijos-studijas/

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.

Įžanga

Šio teksto tikslas – panaikinti plikynę, kuri yra atsiradusi dėl informacijos stygiaus apie filosofijos studijas. Šio teksto autorius neturi įtaigos daryti jokių apibendrinimų, pastovesnių laike ar plitresnių erdvėje, nes šiame tekste turinį sudarys autoriaus individualus suvokimas, kaip jis supranta filosofijos studijas bei kas jos jam yra. Dėl šios priežasties teksto skaitytojas turi įsidėmėti, kad ne visur egzistuoja toks pat filosofijos studijų suvokimo apmatas.

Susitikimas su filosofija

Man atrodo, kad filosofijos studijas gali pasirinkti dvi grupės žmonių. Prigimtiniai filosofai ir žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių (galimybės mokytis, įdomu/domina, patinka, galvos mankšta, pabandymas ir t. t.). Akivaizdu, kad naudingiausia pasirinkti filosofijos studijas yra tiems žmonėms, kurie iš prigimties yra skirti filosofijai (pastoviam galvojimui, gyvenimo supratimų įžodinimui ir jų dalinimuisi su kitais, rašinėjimui, samprotavimams, kūrybai, žodžiams, literatūrai, pasaulio stebėjimui) – prigimtiniams filosofams. Taip yra todėl, nes šie žmonės turėtų absoliučiai džiaugtis filosofijos studijomis, nes šios studijos jiems tampa žmogaus (filosofo) santykiu su jo kūryba (asmeninių filosofinių pažiūrų formavimu). Kita grupė žmonių, neprigimtiniai filosofai, neaišku, ar visiškai džiaugtųsi filosofijos studijomis, nes jų santykis su šiomis studijomis yra žmogaus ir išklausytų kursų apie įvairius dalykus. Be abejo, žmonės lavinasi, jiems gali patikti filosofija, būti įdomi, tačiau vis tiek yra patiriami visiškai skirtingi santykiai su filosofijos studijomis. Prigimtiniams filosofams filosofijos studijos tampa vieta, kurioje pradedamas formuoti filosofijos supratimo apamatas, akcentuojami mokymai, kurie po truputį leidžia kurti filosofo individualų filosofavimą, filosofijos studijos tampa filosofavimo kelio ištaka. O žmonės, kurie pasirenka filosofijos studijas, nors vidujybiškai nejaučia esąs filosofai, nors ir filosofija gali patikti, būti įdomi, šios studijos gali tapti keliu į gilesnį filosofijos studijavimą arba išklausytų kursų, rašymo, patirčių, kalbėjimo, matymo horizonto plėtimo, užsienio kalbų lavinimas. Taip pat nėra aišku, ar neprigimtiniams filosofams, kurie anksčiau nėra turėję visiškai jokio santykio su filosofija ir su ja susijusiomis veiklomis, patiks, ką mokysis (studijų turinys). Veikiausiai gali atsitikti, kad visą studijų laikotarpį bus jaučiama kankynė ir nuobodulys, nes filosofiją studijuoti renkasi tikrai ne tūlas žmogus!

 
Prieš įstojant į filosofijos mokyklą be anksčiau jokių skaitybų aš suvokiau filosofiją kaip mąstymų užrašymą tam tikrais klausimais, galvojimus apie tam tikras problemas ir unikalius į tas problemas savo žiūrų pateikimus. Tačiau nevisiškai filosofija yra vien tik tokia veikla, filosofija turi specifinius bruožus, teoriją, temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių galvojimų. Dėl šios priežasties prieš renkantis filosofijos studijas būtina skaityti filosofijos įvadų knygas, filosofines knygas (filosofų autorinius kūrinius), kad būtų susipažindinama su filosofijos specifiškumu ir būtų išsiaiškinama, ar jis žmogui yra įdomus, ar patinka, yra artimas. Filosofija nėra vien tik parašytos ištaigingos mintys! Ne visi filosofiniai kūriniai turi grožinės literatūros kūrinių bruožų, yra tokių filosofinių knygų, kurios tiesiog vargina galvą, visuomet įtempus dėmesį reikia skaityti, knygos pasižymi grynu teorizavimu. Filosofijos tradicijoje yra nusistovėjusios didžiosios temos (tikrovė, pažinimas ir etika), kurioms filosofai pagrinde kuria savo pažiūras (ar šios temos yra artimos, patinka ir domina su jomis susijusios problemos?). Ne kiekvienas iškeltas klausimas gali būti laikomas filosofiniu (filosofiniai klausimai yra specifiniai), taip pat ne kiekvienas parašytas tekstas yra filosofinė kūryba (filosofiniuose tekstuose nagrinėjama filosofinė problematika). Yra skirtingi filosofavimo kilmės šaltiniai, filosofinės mokyklos, pažiūros, filosofinės srovės, filosofiniai supratimai ir temos (ne vien tik trys didžiosios filosofijos temos), kurios yra filosofiškai aptariamos. Taigi, dėl filosofijos įvairovės ir jos raizgumo prieš renkantis filosofijos studijas žmogui tikrai būtina susipažinti su filosofijos specifiškumu, jos teorija, istorija, temomis, kurios yra filosofiškai aptariamos, ir išsiaiškinti, ar filosofija domina ar ne, ar žmogui patinka apie ką yra filosofijos studijos (pačios filosofijos kaip dalyko specifiškumas, filosofinių tekstų turinys, filosofijos istorija, teorija, pažiūros, kokiomis veiklomis tenka užsiimti studijų metu), kad būsimas filosofijos mokinys nenusiviltų, ir studijos nebūtų bergždžios.

 
Prigimtinį filosofą, kuris anksčiau yra neturėjęs jokių filosofijos studijų, aš suvokiu žmogų, kuris natūraliai yra linkęs įžodinti supratimus, papasakoti juos kitiems, pasižymi netikėta pasaulio žiūra (originalus mąstymas), yra mąstantis žmogus, kuomet kiti žmonės pastebi ir sako, kad per daug yra mąstoma. Prigimtinis filosofas yra kūrybiškas, daug skaitantis, natūraliai norintis rašyti, domina užsienio kalbos, pasaulio suvokimas, noras kurti savo individualius samprotavimus. Be anksčiau turėtų filosofijos studijų prigimtinis filosofas turi ne vien tik knygų padedamas sugebėti suprasti pats savo galva dalykus apie gyvenimą, pasaulį (kurti savo asmenines pažiūras). Prigimtiniai filosofai patys savaime jaučia, kad nori rinktis mokytis filosofiją be jokių karjeristinių užmačių. Jie mokosi dėl pačios filosofijos (galvojimų ir jų pateikimo, bandymų atsakyti į labiausiai stebinančius, abejojančius, kakinančius klausimus).

Įžengus į filosofiją

Kai yra pradedama studijuoti filosofiją filosofinėje mokykloje, tuomet yra galimybė, kad galima susidurti su dvejais sunkumais. Vienas iš jų gali pasitaikyti toks, kad reikia laiko suprasti, kaip mokytis universitete (perprasti sistemą). Kitas sunkumas gali atsitikti toks, kad taip pat yra reikalingas laikas, kol yra suprantama, kaip mokytis filosofiją, kas ji pati yra, jei anksčiau nėra buvę jokio susidūrimo su filosofija. Dėl to yra tikimybė, kad iš pradžių filosofijos studijos gali nepatikti netgi prigimtiniams filosofams. Taip atsitinka todėl, nes, pavyzdžiui, ne visų laikotarpių filosofija gali patikti (nėra artimas turinys ir problemos apie ką yra kalbama), reikalingas laikas, kol yra aprėpiamos visos didesnės ir esmingesnės filosofijos temos, kad būtų galima pradėti individualiai gilintis į labiausiai įdomias ir artimas temas, ir jų filosofines problemas. Jei anksčiau nėra buvę jokio susitikimo su filosofija prieš pasirenkant mokytis filosofiją, tuomet, greičiausiai, pirmų studijų metų labiausiai kankinantis klausimas ir yra kas gi iš tikrųjų yra pati filosofija. Po to kitais filosofijos studijų metais pradedama suvokti, kaip vystosi filosofijos istorija, kaip plėtojasi filosofų pažiūros, kas ir kaip daro įtaką vėlesnėms filosofų mintims, aiškėja filosofijos teorijos ir istorijos supratimas. Taip pat tampa aišku, kaip reikia tinkamai pateikti akademinius ir kitus rašto darbus. Taigi, išaiškėja pačios filosofijos studijos, kaip jos vyksta, kaip reikia mokytis filosofiją, kas pati filosofija yra.


Filosofijos studijų veiklos


Filosofijos studijas sudaro veiklos, kuriomis filosofijos mokinys užsiima visą studijų laikotarpiu. Šios veiklos yra skaitymas, rašymas, filosofinio teksto interpretavimas, samprotavimai ginčijimosi metu ir filosofijos istorijos bei teorijos mokymasis. Šias visas veiklas kartu apjungia mąstymas. Tolesnėje teksto dalyje yra atskirai aptariamos pagrindinės filosofijos studijų veiklos.



 
Skaitymas. Filosofijos studijų metu tenka dvilypiškai skaityti. Šį dvilypiškumą sudaro filosofinių tekstų skaitymas ir žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymas. Filosofinių tekstų skaitymas leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba. O žmogaus asmenybės gelmės plėtimo skaitymai yra skaitymai, genami natūralaus smalsumo (kai skaitoma, kas asmeniškai patinka, kai iš smalsumo, nežinojimo, temų artumo pačiam žmogui norima apie ką nors daugiau sužinoti), ir taip šie skaitymai padeda kurti gilesnį (nepaviršutinišką) ir autentiškesnį (niekur dar nebūtą, negirdėtą) filosofavimą. Taip atsitinka todėl, nes dėl pastoviai žmogaus asmeninio smalsumo vykstančio skaitymo ima atsirasti netikėtas pasaulio matymas, nes vis skaitant, platėja pamatymo horizintas ir kaupiasi įvairių sričių patirtis.
 
Rašymas. Įvairius tekstus tenka rašyti filosofijos studijų metu. Vienas iš jų yra filosofinio teksto interpretavimas. Filosofinio teksto interpretavimas yra filosofijos mokinio aiškinimas, ką filosofai nori pasakyti savo mintimis tekste, nenukrypstant nuo paties teksto ir nepamirštant atsižvelgti į istorinį kontekstą, asmenines filosofų pažiūras, kuriomis tekstas yra parašytas. Taip pat tenka rašyti asmeninius filosofavimus (savarankiškai, jei prigimtinio filosofo esama), esė, įvairius akademinius darbus. Dėl to, kad tenka rašyti įvairius tekstus studijų metu, yra svarbu turtinti žodyną (pasakymų įvairovę, kad būtų lengva dėstyti mintis, nesikartotų tokie patys sakiniai) ir gerinti sakinių sudarymą (kad būtų sklandus tekstas ir lengvai skaitomas bei suprantamas). Kai yra įstojama į filosofijos mokyklą, tuomet ištinka keblumas, nes savo rašymą reikia išmokti pritaikyti. Filosofinėje mokykloje negalima rašyti lygiai taip pat kaip individualiuose samprotavimuose. Tenka išmokti prisitaikyti prie filosofinės mokyklos rašymų reikalavimų ir būti budriam, kad nebūtų prarandamas individualus rašymo stilius. Filosofinės mokyklos prašo rašyti pagal tam tikras taisykles, nes jos yra mokslo institucijos ir yra atliekami nedideli moksliniai darbai (rašyti tenka akademinius darbus, savo forma orientuotus į moksliškumą), o individualių samprotavimų rašymas yra rašymas pagal žmogaus asmenines taisykles. Taip pat filosofijos studijų metu yra tikrai didelė atida žodžių vartojimui pagal tikslias reikšmes ir atida sakinių konstravimui (sintaksei). Yra labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai yra rašomi sakiniai, kurios kalbos dalys prie kitų kalbos dalių kaip turi derintis ir jungtis. Tokios ypatybės tekstui suteikia skaidrumą, aiškumą, sklandumą. Ir šios ypatybės yra labai vertinamos ir svarbios akademiniuose rašto darbuose. Taigi, filosofijos studijų metu žmogus išmoksta laviruoti savo rašymu, rašant skirtingus stiliaus ir pobūdžio tekstus. Jei yra prieštaraujama tekstų rašymo taisyklėmis (kaip reikia parašyti įvairius darbus filosofijos studijų metu), tada kenčia parašytų tekstų kokybė, nes neatitinka akademinių rašto darbų reikalavimų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šį akcentą ir pernelyg nemaištauti su individualaus rašymo stiliumi.
 
Filosofinio teksto interpretavimas (filosofijos seminarai). Filosofinio teksto interpretavimo viešas pristatymas yra filosofijos seminaras. Tačiau ne vien tik šiuo darbu yra užsiimama. Taip pat filosofijos seminaro metu filosofijos mokytiniai parodo, ką išmoksta, kaip ugdosi mąstymas, ginčijimosi sugebėjimai, diskutuoja vieni su kitais, kalba apie filosofinį tekstą, sprendžia su teksto tematika susijusias filosofines problemas, iškilusius klausimus. Filosofijos seminarų metu filosofijos mokiniai rodo, kaip jie supranta filosofinį tekstą. Kai yra pristatomas filosofinio teksto interpretavimas, tada filosofijos mokytinis aiškina, kaip jis supranta filosofo mintis tekste, nenusigręždamas nuo paties teksto, istorinio ir filosofo, kuris parašė tą tekstą, pažiūrų konteksto. Jeigu yra, paklausiama apie pačio filosofinio teksto neaiškumus, kuriuos filosofijos mokytojas padeda išsiaiškinti. Taip pat filosofijos mokinys gali pateikti filosofinio teksto kritiką, kai yra įmatoma, kad galima su teksto mintimis ginčytis. Filosofijos seminarai – tai ir filosofinių tekstų aiškinimasis kartu su kitais. Yra išaiškinamos tekstų pagrindinės mintys, kokios problemos yra sprendžiamos ir kaip (kokiais argumentais). Filosofiniai tekstai yra skaidomi, aiškinant. Taip yra padedama kitiems filosofijos mokiniams aiškiai suprasti filosofinius tekstus, nes filosofinio teksto aiškintojas (interpretatorius) filosofijos seminarų metu turi būti geriausiai susipažinęs su tekstu iš visų filosofijos mokinių, kurie turi perskaityti tekstą. Taigi, galima apibendrinti, kad filosofijos seminarai – filosofinių tekstų aiškinimas, ką filosofai mintimis nori pasakyti, filosofinių tekstų pristatymas, jų išskaidymas (kaip tekstas yra suregztas, kokia linkme jis vystosi, kokias problemas nagrinėja ir kaip) ir diskusijos, klausimai, susiję su tekstu, ginčai su kitais filosofijos mokiniais. Filosofijos seminarai parodo, kaip filosofijos mokinys supranta parašytą filosofinį tekstą ir kaip jis mąsto.
 
Ginčijimosi samprotavimai. Filosofijos seminarų ir paskaitų metu įsitraukimas į diskusijas. Klausimų kėlimas apie dominančius, neaiškius dalykus. Diskutavimas su kitais savo filosofijos klasės mokiniais.
 
Filosofijos teorijos ir istorijos mokymasis. Šį mokymąsi sudaro įvairių filosofijos sričių filosofinių aptarimų skaitymas, bendrieji supratimai apie pačią filosofiją ir filosofijos istorijos mokymasis (ką filosofai galvojo apie esmines filosofines problemas). Tiksliau, filosofijos istorijos mokymasis – tai žymių filosofų pažiūrų skaitymas ir įsiminimas suvokimų, kaip yra suprantama tikrovė, kas yra pažinimas, kas yra geras elgesys, kaip reikia elgtis ir kitos pažiūros, susijusios su filosofija ir jų filosofiškas supratimas, kaip meno, antropologijos, politikos, teisės ir t. t. Taip pat yra įvairūs filosofijos specifiniai mokymai kaip įvairios filosofijos srovių, filosofinių mokyklų pažiūros, yra bendrieji teoriniai dalykai apie pačią filosofiją, kaip, pavyzdžiui, kas yra filosofinis klausimas, filosofijos metodo klausimas, kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir t. t. Taigi, filosofijos istorija yra plati ir labai įvairi, o filosofijos teorija irgi turi savo specifiškumų bei raizgumų.

Baigiamosios pastabos

Filosofijos mokytinis filosofijos studijų metu daugiausiai laiko praleidžia klausydamas paskaitų (filosofijos istorijos ir teorijos, kitų sričių paskaitų), rašydamas (asmeniškai, filosofijos seminarams ir namų darbams skirtus tekstus), skaitydamas (individualiai, kas yra įdomu iš natūralaus smalsumo, filosofinius ir seminarams reikiamus tekstus), diskutuodamas (prieš ir po paskaitų su kitais filosofijos mokiniais, paskaitų metu), mąstydamas (kai skaitoma, rašoma, kai diskutuojama, kai individualiai bandoma suvokti gyvenimą ir tokiu būdu formuoti savo asmenines pažiūras). Tokiomis veiklomis gyvena filosofijos mokinys visą filosofijos studijų laiką, nepaisant asmeninių patirčių su kitais žmonėmis ir galimybių, kurias suteikia filosofijos mokykla. Pagrindinis skirtumas tarp prigimtinių filosofų ir žmonių, pasirinkusių filosofijos studijas dėl įvairių asmeninių priežasčių, esti toks, kad pirmiesiems filosofijos studijos yra asmeninio filosofavimo kelio pradžia, filosofijos pagrindų, kūrybinio kelio ištaka, santykis su studijomis asmeninis kaip kūrybinės plėtoties vieta, o pastariesiems filosofijos studijos yra išklausyti kursai ir patirtys, tačiau nėra artimo santykio su studijomis kaip su individualaus filosofavimo kūryba (nors egzistuoja galimybė atsirasti nuoširdžiam domėjimuisi filosofija ir troškimui filosofijos žinių gilinimui, jos kūrybai). Prieš pasirenkant filosofijos studijas yra svarbu domėtis filosofija ir išsiaiškinti, ar domina jos specifiškumas, nebaugina sudėtingumas, ar patinka ir yra artimos veiklos, kuriomis žmogus užsiima visą studijų laikotarpį, ar patinka studijų turinys (apie ką yra mokomąsi, yra pati filosofija). Tam tikro dalyko studijos, jei ruošiamasi tikrai mokytis, yra tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena visą laiką studijų laikotarpiu. O po to darbas tampa tos veiklos, kuriomis žmogus gyvena. Dėl šių priežasčių žmogui yra svarbu pasirinkti mokytis tokius dalykus, kuriems iš prigimties esąs geriausiai sutvertas ir tinkamas, ką žmogus geriausiai galvoja sugeba daryti, ką darydamas jis jaučia pasitenkinimą, yra artima, nes ateitį žmogaus darbas yra jo gyvenimas. Taip atsitinka, nes kai žmogus baigia studijas, tuomet jis visą dienos dalį praleidžia dirbdamas (atlikdamas veiklas, kurias mokėsi). Dėl to atsakingai rinktis tenka studijas (kokiomis veiklomis žmogus nori užsiimti visą gyvenimą). Kai pasirenkamos studijos, ką žmogus geriausiai moka ir sugeba, kai žmogus galvoja, kad tam tikram dalykui yra skirtas, tada pačios studijos yra lengvos, nes prieš šias studijas yra tam tikra patirtis, susijusi su studijomis, prigimtiniai gabumai padeda, patinka studijuoti, yra asmeninis santykis su studijomis. Dėl asmeninio santykio su studijomis pats žmogus savo studijavimui teikia vertę, ir taip pat studijos nėra kankynė. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriems žmonėms studijos yra kankynė ir dejuoja, kai mokosi (kaip yra sunku, neįdomu). Bet juk patys žmonės pasirenka savo mokslus! Todėl jei anksčiau nėra jokio domėjimosi filosofija, nėra artimos ir nepatinka veiklos, kuriomis tenka užsiimti filosofijos studijų metu, tada labai abejotina, ar verta rinktis mokytis filosofiją, nes galima nusivilti, studijos nepatiks, nebus artimos, o tuomet ir studijavimo vertė bus menka studijų metu ir po jų.

 
Jei yra norima pasirinkti filosofijos studijos, tada yra būtina bent vieną užsienio kalbą labai gerai mokėti, o studijų metu ją dar labiau gerinti. Taip yra todėl, nes filosofinės knygos ir kitos knygos, susijusios su filosofija, lietuvių kalba nėra daug kaip užsienio kalbomis. Ne visi filosofų tekstai netgi esminiai yra lietuviškai išspausdinti. Dėl šios priežasties mokėjimas užsienio kalbų išplečia žinių kiekį, kurį galima gauti apie filosofiją. Be užsienio kalbų žmonės turėtų jaustis itin apriboti filosofijoje vien tik lietuvių kalba, nes neturi prieigos prie daugybės filosofinių tekstų ir knygų. Taip pat, be abejonės, filosofai privalo mokėti daug užsienio kalbų (nes kalbos – tai galimybė skaityti, suprasti kitų tautų tekstus gimtąja kalba, kitų kultūrų mentaliteto supratimas per kalbos vartojimą, kalbos yra rašymo įrankis, galia būti išgirstam kitų), bet, pirmiausia, yra vertingiausia išmokti labai gerai bent vieną užsienio kalbą, nes tuomet žmogus yra užtikrintas savo užsienio kalba, nes gali ja laisvai laviruoti įvairiose kalbos vartojimo srityse ir kalbiniuose kontekstuose. Tuomet nesijaučia apribojimų, sunkumų vartoti kalbą – nebūna pojūčio, kad žmogus moka ir nemoka kalbos.

 
Kai yra pradedama studijuoti filosofiją, tada per vieno karto perskaitymą filosofines knygas tikrai vargiai pavyksta suprasti. Filosofines knygas įprastai tenka skaityti ne kartą, mažiausiai tris kartus. Tik tada skaitant pradedama suvokti, įsiminti ir pastebėti kokiomis linkmėmis vystosi samprotavimas, ir kaip jis yra sudarytas, kokios temos samprotavime yra aprėpiamos, kokie argumentai (grindžiamieji aiškinimai) yra pateikiami. Taip pat filosofinių tekstų skaitymas gali nustebinti, nes, pavyzdžiui, nors tekstas yra trumpas, tačiau jis gali itin ilgai prikaustyti, kol yra perskaitomas ir nuosekliai suprantamas. Dėl tokių priežasčių filosofiniai tekstai gali išvarginti galvą, visuomet sukoncentravus dėmesį reikia skaityti tekstų sakinius vieną po kito, kad viskas būtų aišku. Filosofinių knygų skaitymas tikrai nėra lengvas darbas.

 
Filosofinių tekstų žodyno ir sudėtingų minčių supratimas priklauso tik nuo paties žmogus. Jei prieš filosofijos studijas žmogus skaito ir yra susitikęs su tarptautiniais žodžiais, tuomet nebus itin sudėtinga skaityti filosofinius tekstus. Be abejo, kaip ir kiekviena specifinė sritis turi savo žodyną, filosofija turi irgi žodžių, kuriuos reikia išmokti, nes įprastai gyvenime retai yra sutinkami. Skaitant filosofines knygas, suprasti tarptautinius žodžius, kitus svetimžodžius padeda užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, yra anglų kalbos žodžių, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Tarptautinių žodžių yra taip pat, kurie yra kilę iš lotynų kalbos. Taip anglų ir tarptautiniai žodžiai (sulietuvinti) gali turėti bendras šaknis, ir lieka tik įsistebėti, ir pamatyti tarptautinį žodį, ir susieti jį su anglų kalbos žodžiu (žinoma, jei jis yra). Kaip, pavyzdžiui, tarptautinis žodis „redukuoti“ ir anglų kalbos žodis „reduce“. Pagal anglų kalbos žodžio reikšmę galima suprasti, ką reiškia redukuoti. Toks įsistebėjimas palengvina suprasti skaitomus tekstus. Tačiau, žinoma, reikia skaityti ir anglų kalbos tekstus, kuriuose vartojami akademiniai žodžiai. Filosofinių tekstų minčių nesupratimas yra susijęs su jų sudėtingumu ir filosofijos istorijos, teorijos konteksto trūkumu, žodžių reikšmių supratimo stoka. Kuomet kuo daugiau yra skaitoma apie filosofijos istoriją, jos teoriją ir filosofų pažiūras, aiškiai suprantama vartojamų žodžių reiškmės, tuomet tuo lengviau yra suvokti filosofines knygas, nes filosofai rašo knygas genami savo asmeninių pažiūrų, o žodžių tikslių reikšmių žinojimas padaro tekstą skaidrų, leidžia labiau bendrai jį suvokti.

 

Yra galimas atsitikimas, kad filosofijos studijos yra per lengvos (nedidelis krūvis, nėra per didelio spaudimo) arba nepatenkina asmeninių poreikių – studijų kokybės. Tuomet pačiam filosofijos mokytiniui tenka pasisunkinti filosofijos studijas (vienintelė išeitis, jei nėra kitų variantų ir neleidžia galimybės), dirbant individualiai (papildomai skaitant, rašant, klausant paskaitų užsienio kalbomis, mokinantis užsienio kalbų, asmeniškai aiškinantis, kas nėra suprantama), jei prigimtinio filosofo esama ir iš tikrųjų norima mokytis. Taip pat kai iš filosofijos mokyklos yra gaunamos žinios, jų ne visada pakanka. Dėl to tenka individualiai plačiau skaityti, domėtis, kartotis, kad nebūtų neaiškumų, tema būtų detaliai suvokta ir nebūtų pamirštamos žinios, jei jos tik iš filosofijos mokyklos yra gaunamos (juk kas nėra kartojama, kuo nėra gyvenama, tas užsimiršta). Todėl vertė koks žmogus būna geras savo srityje priklauso ir nuo individualaus darbo, ne vien tik nuo studijų suteikiamų žinių. Pačios filosofijos studijos yra toks laiko tarpas, kada pastoviai yra studijuojama filosofiją, ja gyvenama, ji yra kuriama (turi būti kuriama, bent jau bandoma). Jeigu yra pamirštama, kas išmokstama apie filosofiją, tada sudėtinga orientuotis filosofinėse knygose, filosofijos istorijoje, yra sunku kalbėti apie filosofiją, suprasti apie ką yra kalbama filosofiniuose kontekstuose. Yra gyvenimas iš kurio žmogus gali kurti savo individualias pažiūras. Tačiau reikia ir čia filosofijos studijų žinių, kad būtų, pavyzdžiui, korektiškai vartojamos filosofinės sąvokos, būtų žinoma, kaip yra rašomas samprotavimo rašinys, taisyklingai samprotaujama, kitos žinios, susijusios su filosofijos studijomis ir rašymu. Taigi, jeigu yra pamirštama, kas išmokstama per filosofijos studijas, tada pačios studijos buvo galvos įvairiapusiškas tampymas ir naujos patirtys, žinios, nuotrupomis išlikusios.


 
Gali atsitikti nutikimas studijų metu, kad filosofijos mokytojų kalbos nedomina. Toks atsitikimas, aš suvokiu, kad yra natūralus. Ne kiekvienam filosofijos mokiniui pavyksta atrasti paveikų žmogų, kurio mintys formuoja jo pasaulėžiūrą. Tačiau šie paveikūs žmonės esmiškiausiai ir turi įtakos filosofijos brandinimui, ir filosofinės kūrybos ugdymui. Kuomet yra neįmanoma atrasti paveikių žmonių (galingų) filosofijos mokykloje, tada jie yra atrandami istorinėse asmenybėse (individualių skaitymų metu), filosofų raštų mintyse, ir šie žmonės formuoja žmogaus individualias žiūras (kuria žmogų). Taip atsitinka todėl, nes mintys pasirodo esą artimos, paveikios, atrodo, kad jos teisingos, tikslios. Taigi, todėl reikia ieškoti galingų (paveikių) žmonių filosofijos studijų metu. Tada didieji jie mokytojai yra, bet taip pat nereikia ir visko įsisavinti iš jų, o kritiškai permąstyti ir tik priimti, kas pačiam žmogui atrodo tinkama ir teisinga, nepaprasti supratimai yra. Man atrodo, kad jeigu iš didžiųjų mokytojų yra mokomąsi, tada ir pats žmogaus būna labai gerai išmokomas, studijos didelę vertę suteikia žmogui, be abejo, jei pats žmogus nori ir stengiasi, nes pas didžiuosiuos mokytojus yra sunku, įdomu. Taigi, tad pirmyn ieškoti didžiųjų mokytojų studijų metu!

 
Kiekviena filosofinė mokykla turi savo studijų programą pagal kurią moko filosofiją. Dėl šios priežasties prieš pasirenkant filosofijos studijas filosofinėje mokykloje reikia patikrinti, ar patinka ir tenkina asmeninius poreikius, kokia yra pasirinktos filosofijos mokyklos studijų programa. Filosofijos studijų programa parodo kokius dalykus yra mokomasi, kaip pati filosofijos studijų programa yra sudaryta, kokius tenka studijuoti pašalinius dalykus, kokie bus sutinkami filosofijos mokytojai. Atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programą iš tikrųjų yra svarbu, nes skirtingų filosofijos mokyklų studijų programos gali turėti skirtingus fokusus (specializacijas) į ką labiausiai yra atkreipiamas dėmesys studijų metu, kaip, pavyzdžiui, dėmesys gali būti pagrinde kultūros filosofijai, politinei filosofijai, praktinei filosofijai ir t. t., nors yra įmanoma pasirinkti mokytis filosofijos studijų programą ir bendrai apie filosofiją, ir visas esmines jos sritis. Taigi, reikia įsidėmėti, kad filosofijos mokyklų studijų programos nėra tokios pat ir prieš renkantis mokytis filosofiją yra tikrai svarbu atkreipti dėmesį į pasirenkamos filosofijos mokyklos studijų programą, kad nebūtų nusivilimo ir patenkintų asmeninius poreikius. Gali atsitikti, kad norima mokytis bendrai apie filosofiją ir jos esmines sritis, o per neapdairumą yra pasirenkamos filosofijos studijos, kurios pagrinde yra orientuotos į kokią nors filosofijos sritį, pavyzdžiui, politinę filosofiją. Tuomet nėra mokomasi, kas asmeniškai žmogui labiausiai patinka, norima daugiau sužinoti, yra artima, galiausiai, trokštama mokytis. Tada ima netenkinti studijų programa, nes studijų programa nėra apie tai, ką žmogus tiksliai nori mokytis. Taip studijos gali virsti kankyne ir turinčios mažą vertę! Taigi, prieš pasirenkant mokytis filosofiją atkreipti dėmesį į filosofijos studijų programas yra svarbu, kad būtų tikrai pasirenkama, kas norima mokytis.

Rekomenduojamos knygos

Teksto pabaigoje yra pateikiamos asmeninės rekomendacijos knygos, kurios leidžia susipažinti su filosofija, atskleidžia jos specifiškumą ir pateikia žymių filosofų pažiūras, kaip jie supranta esmines filosofijos problemas ir pateikia į jas savo suvokimus. Prie kiekvieno veikalo yra pateikiamas trumpas komentras apie ką jis yra. Vertingiausia yra pradėti nuo filosofijos įvadų, kad būtų suvokiama, kas yra pati filosofija, o po to pereiti prie filosofijos istorijos skaitymo, kuri pateikia žymių filosofų pažiūras apie įvairių sričių esmines filosofijos problemas.



Karlas Jaspersas „Filosofijos įvadas“. Knyga yra nesudėtingai parašyta. Joje yra aptariama pati filosofija ir temos, kurios yra susijusios su filosofinėmis problemomis.
 
Arvydas Šliogeris „Kas yra filosofija?“. Knyga supažindina su pačia filosofija, kas ji yra. Yra aptariama filosofija kaip dalykas.
 
Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Ši knyga aptaria pačią filosofiją ir aptaria esmines filosofijos temas, kuriomis filosofai samprotauja. Šioje knygoje yra akcentuojama pagrindinės žymių filosofų pažiūros, ką jie galvoja apie esmines filosofijos temas ir jų filosofines problemas.
 
Rimantas Biržys, Aleksandras Jasmontas ir kt. „Filosofijos pamatai“. Knygoje yra aptariama pati filosofija, ir pati knyga yra sudaryta iš didžiųjų temų, kurios yra aktualios filosofijai ir yra filosofiškai aptariamos.
 
Antanas Maceina „Raštai (VI tomas)“. Ši knyga išaiškina filosofijos prasmę ir esmę. Be išankstinių filosofijos žinių gali būti sudėtinga skaityti, bet labai gera ir įdomi knyga.
 
Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“. Filosofijos įvadas, kuris orienuojasi į filosofijos teoriją ir aptaria didžiąsias temas, kurios yra aprėpiamos filosofinių problemų ir samprotavimų.
 
Adam Sikora „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Populiariai parašyta filosofijos istorija. Nėra pernelyg sudėtinga, įdomu skaityti.
 
Susanna Mastroberti „Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų“. Gana glaustai yra pateikta filosofijos istorija, išryškinami svarbiausi akcentai. Neišsami filosofijos istorijos knyga, tačiau nėra sudėtingai parašyta.

Čia yra pateikiama tik filosofijos įvadai ir kelios filosofijos istorijos knygos. Tačiau nėra pateikiama autorinių filosofinių kūrinių, nes jų yra labai daug ir įvairių. Vis dėlto juos irgi reikėtų taip pat patyrinėti, nes jie supažindina su filosofija visai kitaip – gyvu santykiu. Šis susipažindinimas su filosofija gali pateikti dar visiškai kitokį įvaizdį ir suvokimą apie filosofiją, todėl nereikėtų gintis filosofinių autorinių kūrinių, nes jie patys iš tikrųjų gal net labiausiai leidžia suvokti, kas yra pati filosofija, jos kūryba.