Grandone

nu jeigu jūs iškarto norit su real pinigais pradėti tai geriau jums juos kam nors atiduoti, daugiau naudos bus. Nesvarbu demo ar ne demo, negalvokit apie tai ką už juos pirksit, elkitės su jais kaip su tikrais, įleiskit tiek kiek ištikro įleistumėt, ir nebus jums jokio skirtumo arba jis bus labai menkas. Ši tema tam kad praktikuotis, išpradžių žaidimų aikštelė, paskui į rimtą erdvę, išbandyti strategijas demo versijoj, o paskui real. O jei žaidimo taisyklių nežinai, tai kaip gali pradėt žaisti iš tikrų pinigų?? Nori testuot realius dalykus tikrame gyvenime?? Jei taip, tai vyrai šitaip toli nenueisit, demo versija puiki aikštelė pratyboms be rizikos, tad tuščiai nekomentuokit, o jei nežinot apie ką rašyt tai dar kartą paskaitykit pirmą postą.. Ieškau visur normalių, rimtų žmonių, stebiuosi kodėl lietuviai taip chu*ovai gyvena, bet matau kad čia kogero kaltas mąstymas, lengviau atrašyti žmogui nesąmonę nei pagalvoti ką jis ištikrųjų nori pasakyti ir pabandyti tai pasiaiškinti, pasidalinti patirtimi. Jūs tik gaištat laiką su tokiais tuščiais komentarais bachūrai, tie kas žino kur eina, tai nesukliudys jiem joki buki beprasmiški komentarai, o tie kas sėdi komforto zonoj, kol tėveliai šelpia, tai tie ir blaškysis su tuščiais komentarais po forumą tam kad gauti daugiau pliusų reitinge ir panašiai. Užtenka smaukytis prie ekranų, dirbt laikas pradėt, nes jei jau bent kiek mąstot, tai nėra šalies kuri nebūtų susijusi su pinigais, vadinas visas pasaulis sukasi ant pinigų, tai gal pasukam galvą kaip išlaikyti save niekam kitam nedirbant, ką? Sakai turi idėjų? Kiek iš jų įgyvendinai?? Kiek tai patikima?? Vat vaikai kai nebeliks jums lengvų pajamų šaltinio, kai gyvenimas gruzint pradės, tada ir pradėsit mąstyt, o dabar, atsitraukit geriau su tuščiais komentarais ir tegul šita tema būną į temą.

Pasitrynk po forumą, pasiskaityk kitas temas, tada gryžk čia, padaryk viską ką rašiau ir tik tada rašyk tokį komentarą. :) Tik mėnesį čia esi , būk byšk paprastesnis :)
 
 
Na aš irgi taip galvojau,bet buvau jau truputi sunerimęs :) Ačiū !

Suskaičiavau, kad reikia savų pinigų 70$ pirmam kartui.
 
 
Beje šiaip pirmas toks išsamiai aprašytas uždarbio būdas, kuris neskelbia, kad neinvestuok ir uždirbk milijonus.
 
Viskas aprašytą aiškiai ir paprastai.
 
Ačiū už informaciją ;)

Destroyer3000 :D Kažkur tai girdėta :D

Del sito, tai nezinau. Kaip maciau forume rase, kad niekam nebuvo parodymu "Daily earnings 2usd".
 
Pas mane rodo maximum daily earnings 1,277usd.
 
Aisku tiek, kad kuo pc geresnis, tuo daugiau uzdirbsi :)

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Reikia laukti pilnos versijos. Dabar nereikia laikyti ijungos programeles.
Uzdarbis priklausys nuo to, kaip ilgai laikysi ijungta pc. Jei 24h per para, tuomet 2 usd :)

Daug ir didelius.
 
Neesmė, ką jis dabar pasiekė ar ko dar nepasiekė, nes mąsto tai teisingai ir galbūt kelių ar pan. metų bėgy pasieks tikrai daugiau, nei būtų galėjęs pasiekt studijuodamas, tai kas jam nepatinka.
 
Bet kokiu atveju, veikdamas tai, kas tau bent kažkiek patinka -- rezultatą turėsi tikrai geresnį, nei darydamas kažką per prievartą.
 
Teisingai, mokslas nekenkia, bet mokytis tik dėl diplomo -- ganėtinai kvaila. Jei tam tikra mokslo sritis tave nuo seno veža ir tu įstojai į uniką mokytis būtent to -- tuomet puiku, bet jei stoji, pvz., į vadibą, nes tavo geras draugelis ten irgi stoja -- tada geriau nestot niekur ir eit dirbt bet kur, nes kad ir pabaigęs bakalaurą pradžioj dirbsi ten pat, kur galėjai dirbt ir prieš tuos 4 metus.
Tik skirtumas tas, jei būtum pradėjęs dirbt prieš 4 m. -- turėtum n kartų daugiau patirties ir jau galėtum galvot apie rimtesnę karjerą.
 
Niekam neįdomūs tie bakalaurai, kai didžioji dauguma studentų laiko daugiau skiria alkholiui ir linksmybėms, nei mokslui, darbui ir saviugdai.

pastebėjau, kad tu visur viską darytum. Pritarčiau mirties bausmei jei ką nors nužudyčiau, baigčiaus mokslus įstojęs į aviacijos mokyklą... parašysiu manau straipsnį, kaip beveik nenušokau nuo 500 metrų aukščio rampos į vandenį, manau parašysi, kad tikriausiai būtumei nušokęs.
 
neįsižeisk, bet tu negali sakyti, ką būtumei daręs kito žmogaus vietoj, nes tu nežinai kokioj situacijoj jis buvo.

Ko jūs varot ant žmogaus - visai geros mintys. Pagirtina, kad žmogus ne plaukia pasroviui, o stengiasi, siekia, žino, ko nori.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.