Sveiki visi. ''Trumpai'' apie save. Nuo 12 metų pradėjau prekiauti kanceliarinėmis - mokyklinėmis prekėmis iš Lietuvos ir Lenkijos gamintojų, turguje t.y. užsidirbti sau savo laisvalaikio reikmėms. Dirbdavau dažniausiai per vasara kai nereikdavo į mokyklą. apie 1998 metais atsirado ''Maxima'' kuri sugriovė mano pajamų šaltinį iš kanceliarinių mokyklinių prekių. Visa tai įvyko dėl kainų pasiūlos tarkim aš įsigydavau prekių pardavimui už mažmenine kaina bet ne pačią mažiausią kadangi kiekis būdavo nedidelis. O kai atsirado ''Maxima'' jie užsipirkdavo įvairios produkcijos iš tos pačios Lenkijos tarkim pvz. 10 sunkvežimių ko pasekoje būdavo pirkėjui pasiūlyta ypatingai žema kaina dėl to nebuvo net šansų konkuruoti. Baigęs 10 klasių išvykau užsidirbti į UK. Bet kaip sakant jaunuolis būdamas nemokėjau elgtis su pinigais. Grįždavau į LT ten daug merginų, baliai festivaliai žodžiu gyvenau gerai linksmai nieko netruko. Bet tai jau praeitis. Giliai kažkur gailiuosi ''ištaškytų'' pinigų, galėjau juos investuoti, bet judam į prieki ir laiko nebeatsuksi. Šiuo metu jau 2,5 metų gyvenu ir dirbu Nyderlanduose. Bandau papildomai vis kur nors atrasti niša, kad turėti papildomas pajamas kurios galbūt jei pavyktų užsikabinti peraugtų i asmeninį verslą. Čia ypatingai specifinė rinka. Šalis mažesnė už Lietuva o gyventojų beveik 17 milijonų. Atrodo galimybės didelės, bet neviskas yra taip kaip atrodo. Pradžioje atvykęs bandžiau prekiauti internetu GSM routeriais ir 3G/4G modemais. Atsivežiau jų iš LT už savikaina įsigyjęs iš pažystamo kuris turi parduotuvę LT. Sekėsi nekaip nors pasiūlai turėjau bent 20 skirtingų modelių ir t.t. Pardaviau tik vos keletą ir praktiškai vos ne už tą pačią savikainą. (Teko routerius grąžinti į LT ir gerai kad atgavau savo investiciją). Kaip vėliau supratau čia jie nepopuliarūs nes NL brangus mobilusis internetas ir be to gali savo mobilujį smart telefoną funkcionaliai naudoti taip pat kaip ir tą patį GSM routerį ir t.t. P.S. O ir kompiuterinė technika kažkaip ne man kaip supratau. Sekantis bandymas buvo (dar tebėra kol kas) su naudotais (NEVOGTAIS!!!) dviračiais NL gi dviračių šalis. Perku pigiau paremontuoju ir parduodu brangiau. Sekasi per vidurį. Kartais pritrūksta laiko nes tai užsiimu tik laisvalaikiu. O ir pajamos nedidelės iš to ir kartais reikia įdėti nemažai pastangų, kad atsirastų prekinė išvaizda. Kalbu 4 kalbom: anglų, rusų, olandų ir aišku lietuvių. Olandų dar mokinuosi toliau, bet jau susikalbu. Visada domėdavausi automobiliais, jei reikdavo paruošti savo ar draugo auto pardavimui tai man pavykdavo puikiai. Lengvus remontus galiu pats atlikti. Čia NL problema su garažais. Nuomotis ganėtinai brangu, jei kažką pradėti nuosavo reikia nemažos investicijos. Turiu nuolatinį darbą tai kartais pritrūksta laiko skirti kažkam užsiimti, bet jei užsikabinčiau prie kažko rimto, pelningo ar perspektyvaus tai laiką galiu koreguotis ir skirti jo daugiau. P.S. Rašytojas iš manes nekoks. Ieškau partnerių, kas nori bendradarbiauti, gal kas randasi taip pat NL. Gal kas turi kokių minčių. Domina mašinos, dviračiai ar dar kas naujo.
http://www.part.lt/img/fbe1c951e6727237fa18d0bb3bbf7fd0775.jpg sitas paveiksliukas gan i tema manau :D o siaip eiline nesamone kuria sugalvojo seimunai.
Man ir panaši situacija, tik tai, kad pardavėjas šiuo atveju gal nelabai kaltas. Pirkau telefoną (naują) ir gavęs pastebėjau, kad turi gamyklinį defektą (pilnas internetas apie jį), iškėliau bylą (case), toliau įvyko problemos aptarimas ir galiausiai jis sutiko jį gaut (pagal jo ten taisykles, grąžinimo koda tam telefonui priskyrė), bet dėl grąžinamos sumos ir siuntimo išlaidų nieko nerašo, užklausiau, tačiau jokio atsakymo negavau. ebay puslapyje rodo, kad turi visą sumą grąžinti (toje byloje Refund total) , bet ką daryt, jei jis tik už telefoną grąžins, o už siuntimą/muitinimą ne (turiu omenyje, atsiuntimą iki manes ir muitinimą (pagal Global shiping programą siųstas buvo) - kuris kainavo puse telefono kainos)? Ir kaip išsireikalauti išsiuntimo atgal sąnaudas (dėl šito tai praradęs viltį, nes kiek internete skaičiau, čia pardavėjo geranoriškumo reikalas) ? Gal kas patarsit, kaip tokiu atveju elgtis?
Beje kai pardavėjas sutiko su grąžinimu, tai toje case nieko apart foto ir tracking numerio įdėjimo negalima daryt. Aišku telefoną išsiunčiau pardavėjui (jaučiu paskubėjau), visu pirmą reikėjo gal išsirekalauti siuntimo išlaidas? Ar ir išsiuntus galima reikalauti?
Jei pirkėjas nesutiks su grąžinimu, tai 99 procentais pasiliksi ir telefoną ir gausi pinigus. Jei sutiks, tai prašyk kad sumokėtų ir už siuntimą atgal, nes čia ne tavo kaltė
As nei programuotojas nei ka, o Ubuntu isirases jau daugiau nei metai ir visiskai problemu neturiu. Photoshopa atstoja GIMP ir t.t. zaidimus zaidziu su ps3. Su Ubuntu 100x kart jauciuosi saugesnis (Ir esu). Tinkamai susikonfiguravus Linux'a galima but ramiam.
Win 10 nenaudoju BUTENT del privatumo stokos. Gal kazkam ir normalu, kad apie juos viska "kazkas" zino ir renka informacija. Man tai nera normalu.
Ir kuo toliau tuo labiau zmones pradeda suvokti, kad jie patys tampa prekemis ir nebeparsiduoda stambioms korporacijomis. O del iluminati ir t.t. tai pasiskaitykit cia: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kiberpankas Cituoju "Visuomenė kontroliuojama bei manipuliuojama megakorporacijų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis informacija. Ypatingas dėmesys kreipiamas į technologijas; paplitusi genetinė inžinerija ir nanotechnologijos, labai aukšto technologinio lygio įvairių paskirčių implantai, protezai ir panašiai. Sukuriamos būtybės su dirbtiniu intelektu, tokios kaip androidai, kiborgai, klonai, ir žmonių valdomos kompiuterinės sistemos. Visa tai sukelia ir neigiamas pasekmes: mašinos atsisuka prieš žmones, įsiplieskia karai, išplinta virusai (pandemijos) ir pan. Nusikalstama veikla, riaušės gatvėse ar didesnio masto teroristiniai išpuoliai yra dažni kiberpanko visuomenės bruožai."
Visa tai kolkas yra fantastikos zanras. Bet visa fantastika kazkada buvo tik fantastika kol netapo realybe.
Jau dabar stambios korporacijos nevisada klauso vyriausybes ir apeina istatymus, kas bus kai jie tures ne tik milijardus $ bet ir visa informacija apie viska?
Lengviausia yra viska neigti ir kitus vadinti paranojikais debilais ir etc.
Ko gero, keistai skamba pavadinimas, juk info kanalu ir portalu pilna visuose kampuose. Bet as kalbu apie grynai vien informacini portala be jokiu zurnalistu interpretaciju, ir toki portala, kuriame butu vien svarbiausios, rimciausios naujienos. Poreikis iskilo visai nesenai, anksciau skaitydavau kiekviena diena tokias nesamones, kaip delfi ar lrytas. Bet vat kantrybe persipilde, uzkniso visi bulvarinio tipo straipsniai, zurnalistu meginimai kuo labiau izeisti ar suklaidinti skaitytoja, asmeninis zurnalistu naujienu interpretavimas (lyg skaitytojai butu idiotai, tai jie vat sukramto ir isvemia - se imk!), tokiu keistuoliu, kurie mano, kad yra labai intelektualus, kaip uzkalnis nesamoningi straipsniai, bei apgailetino turinio naujienos (pvz.: kazkokia izimybe uzsidejo per maza bikini). Butent tai priverte mane istrint sias nesamones visam laikui is savo narsykles istorijos, bet vat kur daugiau sekti zinias? Apsilankiau 15min ir pradziai patiko, bet pascrolinus zemiau issoko naujiena "Salciute svesdama gimtadieni pamete telefona" pzdc n*. Tada ieskojau kitu portalu, radau verslo zinios, bet ten, kaip ir pagal pavadinima info visa vien apie versla. Toliau alfa, bet ten irgi pascrolinus tema "Izimybe pozavo nuoga!!!". O daugiau ir nerandu jokiu stipriu normaliu portalu, tai wtf, kodel iki siol Lietuvoje nera grynai informacinio rimto portalo? Ar cia patys lietuviai kalti, kad pasiduoda zurnalistu bulvariniui stiliui ir megsta vien isvemta informacija? As nesiruosiu kurti nieko panasaus, tiesiog manau verslo ideju sekcija siai temai yra geriausia. O gal visgi yra kazkokie portalai pagal mano poreikius, jei taip tai pasidalinkit :)
as olandijos mazam miesteli pabuves 1 diena, grizau i lt ir pradejau mokytis kalbos tam kad i ta miesta gryzt ir gyvent. Ir nieko cia idomaus ir keisto, tiesiog kai pamatai gyvenima kazkur 100x geresni ir idomesni nei turi cia, tai...
As nei programuotojas nei ka, o Ubuntu isirases jau daugiau nei metai ir visiskai problemu neturiu. Photoshopa atstoja GIMP ir t.t. zaidimus zaidziu su ps3. Su Ubuntu 100x kart jauciuosi saugesnis (Ir esu). Tinkamai susikonfiguravus Linux'a galima but ramiam.
Win 10 nenaudoju BUTENT del privatumo stokos. Gal kazkam ir normalu, kad apie juos viska "kazkas" zino ir renka informacija. Man tai nera normalu.
Ir kuo toliau tuo labiau zmones pradeda suvokti, kad jie patys tampa prekemis ir nebeparsiduoda stambioms korporacijomis. O del iluminati ir t.t. tai pasiskaitykit cia: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kiberpankas Cituoju "Visuomenė kontroliuojama bei manipuliuojama megakorporacijų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis informacija. Ypatingas dėmesys kreipiamas į technologijas; paplitusi genetinė inžinerija ir nanotechnologijos, labai aukšto technologinio lygio įvairių paskirčių implantai, protezai ir panašiai. Sukuriamos būtybės su dirbtiniu intelektu, tokios kaip androidai, kiborgai, klonai, ir žmonių valdomos kompiuterinės sistemos. Visa tai sukelia ir neigiamas pasekmes: mašinos atsisuka prieš žmones, įsiplieskia karai, išplinta virusai (pandemijos) ir pan. Nusikalstama veikla, riaušės gatvėse ar didesnio masto teroristiniai išpuoliai yra dažni kiberpanko visuomenės bruožai."
Visa tai kolkas yra fantastikos zanras. Bet visa fantastika kazkada buvo tik fantastika kol netapo realybe.
Jau dabar stambios korporacijos nevisada klauso vyriausybes ir apeina istatymus, kas bus kai jie tures ne tik milijardus $ bet ir visa informacija apie viska?
Lengviausia yra viska neigti ir kitus vadinti paranojikais debilais ir etc.
As nei programuotojas nei ka, o Ubuntu isirases jau daugiau nei metai ir visiskai problemu neturiu. Photoshopa atstoja GIMP ir t.t. zaidimus zaidziu su ps3. Su Ubuntu 100x kart jauciuosi saugesnis (Ir esu). Tinkamai susikonfiguravus Linux'a galima but ramiam.
Win 10 nenaudoju BUTENT del privatumo stokos. Gal kazkam ir normalu, kad apie juos viska "kazkas" zino ir renka informacija. Man tai nera normalu.
Ir kuo toliau tuo labiau zmones pradeda suvokti, kad jie patys tampa prekemis ir nebeparsiduoda stambioms korporacijomis. O del iluminati ir t.t. tai pasiskaitykit cia: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kiberpankas Cituoju "Visuomenė kontroliuojama bei manipuliuojama megakorporacijų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis informacija. Ypatingas dėmesys kreipiamas į technologijas; paplitusi genetinė inžinerija ir nanotechnologijos, labai aukšto technologinio lygio įvairių paskirčių implantai, protezai ir panašiai. Sukuriamos būtybės su dirbtiniu intelektu, tokios kaip androidai, kiborgai, klonai, ir žmonių valdomos kompiuterinės sistemos. Visa tai sukelia ir neigiamas pasekmes: mašinos atsisuka prieš žmones, įsiplieskia karai, išplinta virusai (pandemijos) ir pan. Nusikalstama veikla, riaušės gatvėse ar didesnio masto teroristiniai išpuoliai yra dažni kiberpanko visuomenės bruožai."
Visa tai kolkas yra fantastikos zanras. Bet visa fantastika kazkada buvo tik fantastika kol netapo realybe.
Jau dabar stambios korporacijos nevisada klauso vyriausybes ir apeina istatymus, kas bus kai jie tures ne tik milijardus $ bet ir visa informacija apie viska?
Lengviausia yra viska neigti ir kitus vadinti paranojikais debilais ir etc.
http://www.microsoft.com/en-us/software-download/windows10 neišlaukiau to upgrade iš čia atsisiunčiau, iš usb švariai instaliavau ir tada su KMSpico (linkomanijoj yra siųstis) aktyvavau. Kas dėl pačių win, man asmeniškai visiškai nepatinka, bet ir su win 7 tas pats buvo, priprast reikia.
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai? Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru Jie: Iš kur esi? Aš: Lietuva, Vilnius Jie: O, ar gera ten? Aš: Visai smagu Jie: Ką gero galima pamatyti? Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano. Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.
Su tiek casho kiseneje gali eiti lietuvoje i politika drasiai. Turi pinigu nereikes vogt. Ir bandyti pakeisti situacija lietuvoje... jei esi jaunas ir turi minciu padek lietuviams isbrist is sudo o ne bek kaip ziurke is skestancio laivo.
Su tiek casho kiseneje gali eiti lietuvoje i politika drasiai. Turi pinigu nereikes vogt. Ir bandyti pakeisti situacija lietuvoje... jei esi jaunas ir turi minciu padek lietuviams isbrist is sudo o ne bek kaip ziurke is skestancio laivo.
Tikrai bereikalo bijai, tokiu metu o dar gedos jausma turi. Eik drasiai ir iskelta galva, o svarbiausia nelauk per ilgai nes tada teks dar per daugiau daktaru praeiti. Jei tikrai negali, eik tada privaciai nereiks siuntimo.
Sveikas, manau be reikalo nerimauji, kažin ar ji susireikšmins kaip tu, nes jai turbūt tai būtų ne pirmas kartas :D Pasakyk, jog turi bėdų, supras ir duos siuntimą
0xfff gavo reakciją nuo Auksinis „Windows 10“ privatumo iššūkiai, apie kuriuos turėtumėte žinoti
0xfff gavo reakciją nuo Nods Mitingas prie rusijos ambasados sekmadieni