Kai remontas kainuoja pusę sumos naujo ir gamykliškai naujesnio daikto sumos su garantija, tikrai neverta remontuot + pardavęs šitą tau reikės dasidet mažiau nei 80eur.
Tegul parašo apie dar vieną jų varke. Visi teleloto, vikingu, euro bilietai (čia daugiausiai manau teleloto atsiliepia) kurie būna ryte atspausdinti prie kasų o vakare išmetami, ir taip kas dieną, taip pat dalyvauja loterijoje, ir pamažina galimybę laimėti pvz automobilį ar daiktini prizą teleloto. Juk geriau kaip žmonės mato jog yra pvz 0800000 bilietų seka o ne reali 0200000.. Nors iš realių sukant didesnis šansas laimėti. Be to olifeja to neneigia, ir net savo fb puslapį komentaruose ir rekvizitai.vz.lt komentaruose atrašineja, kad taip yra..
Žodžiu. Lietuviškas VOR V ZAKON tegu dar Dargis knyga parašo
Valstybės kontrolės darbuotojai pirmą kartą į valstybės turtą ir jas valdančias įstaigas pažvelgė taip kompleksiškai. Išvados pribloškia. Valstybės investicijų programa (VIP) išpūsta iki 10 mlrd. eurų, tačiau daugelio projektų tikslingumas kelia aibę klausimų.
Kelios citatos:
Dar daugiau klausimų kyla dėl valstybės žemės valdymo. Už simbolines sumas išnuomota valstybės žemė neretai pernuomojama arba tiesiog parduodama tretiesiems asmenims. Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo fondas senka ir pinigai jame gali baigtis artimiausiu metu, nors jų turi užtekti iki 2038-ųjų. Ministerijos išsikelia tikslus, kuriems pasiekti skiriamos lėšos, tačiau nei žodžiu neužsimena, kodėl tokių tikslų pasiekti nepavyko.
Matome, kad projektai neaišku kodėl pradedami ir nutraukiami. Visiems projektams pabaigti reiktų 10 mlrd. eurų. Jei sutartume juos visus pabaigti, neužtektų biudžeto“, – kalbėjo valstybės kontrolierius.
Lietuvoje pastatyta arba yra statoma daugiau nei šimtas multifunkcinių centrų. Kai kuriuos jų skiria mažiau nei 10 kilometrų. „Kas juos išlaikys?“, – klausė A.Dulkys.
Neretai žemė išnuomojama su pastatais, kurie turi tarnauti tam tikrai paskirčiai, tačiau keičiama jų ir sklypo paskirtis, žemė parduodama. Čia NŽT turėtų įsikišti, bet to nedaro. Tiesiog paleidžiama kontrolė.
Tuščias atominės uždarymo fondas 2010 m. Nacionaliniame IAE uždarymo fonde buvo 78 mln. eurų. Dabar liko apie 5 mln. eurų. „Po metų ar dvejų fondo ir audituoti nereikės. Didžiausią nerimą kelia tai, kad nutraukimo procesas nusikėlė iki 2038 m. Buvo planuota IAE uždaryti 2026 m. Tai reiškia, kad didėja ir lėšų poreikis uždarymui. Šiuo metu IAE dirba apie 2100 žmonių. Vadovaujančio personalo skaičius nemažėja.
Ir t.t ir t.t:)
straipsnis: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/valstybes-kontrole-pravere-pandoros-skrynia-svaistomi-milijardai-ir-dingstanti-valstybes-zeme-56-695663
Neužilgo turėtų atsirasti preliminarios 2014 metų deklaracijos, o kaip pastebėjau yra nemažai tokių, kurie visiškai nenutuokia kaip tai padaryti ir užpuola su daugybe klausimų bei prašymais sukurti pamoką. Tikiuosi ši tema duos naudos tiems, kurie dar tik pradėjo veiklą.
Taigi, kai tik bus pranešta, jog jau yra preliminarios deklaracijos, reikėtų elgtis šitaip:
Prisijungti prie deklaravimas.vmi.lt su savo el. bankininkyste ar kita galima priemone.
Kuomet po prisijungimo patenkate į EDS puslapį, matote skiltį Dokumentų teikimas:
Spauskite pridėti dokumentą ir tuomet atsiras pasirinkimas Preliminarios deklaracijos. Spauskite jį.
Pasirinkite GMP_308 formą ir turėtų atsirasti deklaracijos langas.
http://i.imgur.com/enBKtN7l.jpg
Kaip matote, viršuje yra keletas skyrelių (Tabs). Jums atsidarys pirmasis, kuriame reikia suvesti savo asmeninius duomenis. Ten, manau, patys susigaudysite.
Jeigu tais metais, kuriuos deklaruojate dirbote samdoma darbą ir taip pat užsiėmetė individualia veikla, pas Jus turėtų likti 4 tabai (kaip paveikslėlyje). Tačiau, jeigu Jūs esate studentai ir mokėjote už mokslą, dirbote užsienyje, tuomet bus daugiau jų. Pereikite per tabus ir pažiūrėkite, kurie Jums yra neaktualūs ir ištrinkite juos (spausdami viršuje X). (308_01 , 308_02 privalo būti)
Taigi grįžkime prie individualios veiklos.
Kuomet jau priėjome patį individualios veiklos deklaravimą, žiūrim vėl į paveikslėlį.
V1 langelyje įrašykite pajamų rūšies kodą (Greičiausiai Jūsų bus 93, tačiau dėl viso pikto pačioje apačioje šalia * pasižiūrėkite kokiai priklausote). V2: Jūsų veiklos rūšies kodas, kurį rasite EVRK saraše, kuriame ieškojote prieš išsiimant veiklą. (Šis langelis berods automatiškai bus užpildytas) V3: Keliose valstybėse užsiėmėte veikla (greičiausiai 1) V4: Galite palikti tuščią, galite įrašyti LT jeigu dirbote Lietuvoje. V5: Įveskite savo GPM tarifą (5 arba 15(laisvųjų profesijų atstovams)) V6: Jūsų gautos pajamos per mokestinius metus V7: Patirtos išlaidos, arba jei tokių nebuvo, įveskite sumą, lygią 30% nuo pajamų) V8 Pasiskaičiuoja automatiškai V10: Čia yra automatiškai paskaičiuojamos ir rašomos Jūsų apmokestinamos pajamos, nuo kurių ir mokėsite mokesčius. V17: Atskaitymų požymis (t.y. reiks pasirinkti kokias išlaidas naudojat faktines ar 30%) V18: Atskiru langeliu išskiriama mokėtinų PSD ir VSD suma kurią galima traukti į išlaidas
Kiek žemiau matote pasirinkimą taikomo apskaitos principo. Pažymėkite kurį taikote.
Kuomet viską suvesite, viršuje spauskite šauktuko ikoną. Apačioje turi rašyti jeigu kažkur padarėte klaidą ar neužpildėte. Kuomet viskas gerai užbaikite deklaraciją. Kai sulauksite, jog Jūsų deklaracija yra patikrinta ir priimta, Jums reikės susimokėti mokesčius.
GPM mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 1441 VSD sodrai, įmokos kodas 292 PSD sodrai, įmokos kodas 343
Sodros surenkamosios sąskaitos pagal bankus: ČIA VMI surenkamosios sąskaitos pagal bankus: ČIA
Taigi tiek, jei kas pastebėsite klaidų ar kažkokių neatitikimų, praneškite, pataisysiu.
P.S. Konsultacijų mokesčių klausimais neatlieku, visus rūpimus klausimus rašyti temoje.
24bazar post'as tik rodo jo ribotą požiūrį. Jeigu kiti perka lizingines mašinas, butus už paskolas visam gyvenimui ir savaitgaliais svaiginasi, tai tau irgi būtina taip daryti? Nenoriu pasirodyt kaip radikalas, bet visa tai yra tiesiog mums marketingistų įpirštos vertybės. Galėčiau surašyt visą knygą kodėl tu neteisus, bet visvien nieks neskaitys, ypač 'studento' nuomonės.
Brolis jau seniai kuria šį projektelį. Pats turi labai daug ambicijų ir gerų idėjų, tačiau to neužtenka - trūksta žmogiškųjų resursų boost'ui kūrimo progrese. Straipsnyje daugmaž pasakyta dabartinė būsena. Rašau apie tai čia, nes su didele tikimybe šiame forume gali atsirasti žmonių, kurie norėtų kaip nors prisidėti prie projekto. Kol kas labiausiai reikia žmonių, t.y. 3D dizainerių, Unity3D programuotojų. Tokiu būdu būtų galima greičiau pasiekti bent kažkokio stabilaus taško šiame projekte.
Jeigu norite prisidėti, turite kažkokių klausimų ar minčių apie visą tai - laukiu nuomonių šioje temoje, PM arba straipsnyje nurodytais Facebook kontaktais.
Siūlau iš pirmajame puslapyje "geriausios reputacijos' sarašo panaikinti personalą, o palikti tik paprastus narius. Nieko nesakyčiau jeigu reputacija būtų gauta vien iš kokių naudingų straipsnių, parašius įdomią minty ar kažką panašaus, bet dabar pripažinkime, kad jos nemažai gauta už jų pareigas. Tarkime Kernius ir kiti adminai. Susirenka pliusiukų už naujienų pranešimus, svetainės atnaujinimus ir t.t. o tai kitų narių atžvilgiu manau yra neteisinga. Esu matęs ir kitose svetainėse kažkokias statistikas kuriose nebūdavo administracijos. Pvz.: torrent svetainė: http://i43.tinypic.com/2zdvevd.jpg Ten irgi pačiame viršuje būtų administracija susirinkusi taškus už visokius torrentų freeleech padarymus, sutvarkymą ir kt. Kuriu šią temą ne tam, kad pats noriu būti tos statistikos viršūnėse, o tiesiog pamastymam ir gal būt tos idėjos įgivendinimui.
Į foto didelio dėmesio nekreipkite dėmesio(padariau tik for fun ir, kad žinotumėte apie kokį čia sarašą kalbu) http://i40.tinypic.com/2euic8h.jpg
Sveiki, Taigi susiklostė tokia jau situacija, jog iš jos išsisukus gėda būtų nepadėkoti vienam iš aktyvių forumo narių iPauL . Visad padedantis, žinantis atsakymus į daugelį klausimų, netausojant savo laiko pagelbėja kada tik reikia. Visad malonu bendradarbiauti su tokiu nariu ( kuo toliau, tuo daugiau bus bendradarbiavimo :) ) Visad viską padaro laiku, be jokių išsisukinėjimų, jo greitis - superinis, pats tuo vakar įsitikinau :D Tad jei bus proga turėti reikalų su šiuo žmogumi - turėkit, nepasigailėsit :) Dėkui tau iPauL.
Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
Na ką gi, prisidėsiu ir aš. Niekam nepatariu pirkti vps ar bet kokio kito serverio iš ten, pirma - negaunate visų serverio resursų kurie nurodyti planuose, antra kaip ir kažkas minėjo, jie po kažkurio laiko nori tave iš ten išvyti, trečia vps kokybė visiškai prasta. Apie konsultantus geriau patylėsiu, jų bukumui nėra ribų, perkant domeną ir parašant dėl kurios nors problemos į supportą, turi vos ne pats paaiškinti jiems ką reikia padaryti, kad išspręstu tavo problemą. Apibendrinant - š*do krūva. PEACE.
Tai patyriau jau prieš gerus 1.5metų, 3dienas ginčinausi gal su 4 asistentais bet dėja nieko nepešiau, vis įrodinėja kad problema ne pas juos, nors tai visiškai akivaizdu ir įrodymai tai parodo bet dėja jie to nenori išspręsti. Kaip matau problema vis dar išliko ta pati, kas svarbiausia, užsisakyti nauja VPS iš dedikuoti.lt viskas veikas nepriekaištingai, tik po tam tikro laiko visa šią nesamonę prasideda, tarsi jie norėtų kad jūs iš jų VPS išsikeltumėte kitur, toks vaizdas bent jau man susidaro kad norima atsikratyti tų kurie laiko cs 1.6 serverius. jau seniai išsikėlęs iš jų ir tuo džiaugiuosiu 100%. Todėl ir kitiems linkiu išsikelti kitur.
Tai patyriau jau prieš gerus 1.5metų, 3dienas ginčinausi gal su 4 asistentais bet dėja nieko nepešiau, vis įrodinėja kad problema ne pas juos, nors tai visiškai akivaizdu ir įrodymai tai parodo bet dėja jie to nenori išspręsti. Kaip matau problema vis dar išliko ta pati, kas svarbiausia, užsisakyti nauja VPS iš dedikuoti.lt viskas veikas nepriekaištingai, tik po tam tikro laiko visa šią nesamonę prasideda, tarsi jie norėtų kad jūs iš jų VPS išsikeltumėte kitur, toks vaizdas bent jau man susidaro kad norima atsikratyti tų kurie laiko cs 1.6 serverius. jau seniai išsikėlęs iš jų ir tuo džiaugiuosiu 100%. Todėl ir kitiems linkiu išsikelti kitur.
Prieš ketverius metus užsiregistravau tokiam forume, tuo metu dar nebuvo jis labai "mainstream", užsiregistravau, nes atsibodo 7 mėnesius skaityti viską, o atsakyti ar paklausti negalėjau.
Perdaug neišsiplėsiu, ir statistikų nerašysiu. Parašiau nei pats nesuprantu kiek daug pranešimų, sukūriau mažokai temų, kaip minėjau pirmoje prisistatymo temoje - per tą laiką (7 mėnesius) uždarbyje parašiau 2 temas :D Tai dabar biški daugiau.
2009 metai - 12 klasė, pavieniai internetiniai darbeliai, nieko idomaus, nesigilinau perdaug į TVS, tiesiog "hardcod'inau" :D 2010 metais pradėjau individualią veiklą, tais pačiais metais pradėjau domėtis opencart, sudalyvavau Fifikono rengiamame Klaipėdos uždarbiečių meet'e. 2011 metai pats surengiau uždarbio meet'ą :D į kurį susirinko 3 žmonės, kartu su manimi :/ Ką dar veikiau nepamenu net, kūriau/tvarkiau el. aprduotuves jaučiu. 2012 metai - surengiau 2 meet'us ir dalyvavau dskpajurio rengiamame :) Ką dar veikiau vėl nepamenu. 2013 metai - laimėjau uždarbis.lt marškinėlius, jėėė, guli padėti dabar :D Rengiuosi sukurti 6 Klaipėdiečių susitikimą (išskirtinį, plačiau temoje apie meet bus).
Na kaip ir viskas, nieko daugiau kaip ir neveikiu susijusio su uždarbis.lt, na taip, kam idomu aš Hub Klaipėda dirbu, jei kada būsite netoli paskambinkit ir užsukite, eisim kavos atsigerti :)
Man su klientais iš uždarbio sekasi lengviau susitarti, bet kadangi jie iš uždarbio darau dideles nuolaidas. Pagridniniai pinigai eina iš ryšių ir rekomendacijų.
Tai mano patarimas uždarbiečiams, niekada nespjauk į klientą, nes jis gali tau atnešti dar 3 klientus, o tie dar 3 ir t.t. Reputacija tinklalapių/el. parduotuvių kūrime yra svarbiau nei graži svėtainė ar mažos kainos. Konkurencija didelė, tad verčiau banginkite savo klientuką su biudžetu mažu, nei arkite kažkokiems neaiškiems klientams kurie turi didelius projektus, ir prisiknisa prie visokių nesamonių.
Nelabai rišlus tas mano tekstas, net tikiuosi kam idomu bus tas nepatingės paskaityti :)
P.S. Per 4 metus išbandžiau 12 hostingo kompanijų, 3 VPS firmas ir Amazon AWS 1/4 paslaugų.
Pamiršua paminėti, ir toliau stipriai domiuosi internetiniu marketingu (IM) tiksliau viskuo kas su juo susiję, el. komercija ant bangos tik dabar ir neaišku kiek bus, tai investuoju dabar į IM.
Jei kas ką domina klauskite, jei perdaug asmeniška nebus tai atsakysiu :)
Tu esi tas žmogus, kuriam rūpi ką kiti pagalvos apie tave? <_<
Pagalvok kodėl kiti tave teisia.Gal jie tau pavydi? O gal tiesiog yra nusistatę tavęs nemėgti.Niekada nekreipk dėmesio į tokius žmones,ištrink juos iš savo gyvenimo ir užsiimk toliau savo reikalais!
Šypsokis tiems kurie tave teisia (tik nepersistenk), kad neatrodytu jog tu žinai kažką, ko jis (ji) nežino. Rodyk atsipalaidavusią, ramią šypseną, bet tai aišku nereiškia , kad turit į tą žmogų žiūrėti. Jei žmonės pamatys , kad tu esi laimingas (dėl kažko) jie supras, kad tau viskas puikiai sekasi.Tai paprastas gestas, kuris daug reiškia.
Nesiek būti populiarus mokykloje/darbe.Jei tau nerūpi ką kiti galvoja apie tave, tau nėra tikslo siekti būti populiariam.
Jei tu nepopuliarus mokykloje/darbe, nesiteisink , kad visi žmonės tavęs nemėgsta.
Stebėk žmones, kurie stebi tavo veiksmus, nebijok žiūrėti jiems į akis.
Tausok save.Šitas pasaulis yra tau ir tavo draugams/šeimai.Negalvok apie blogus dalykus, galvok tik apie gerus.
Dar kartelį, nesistenk būti pouliarus.Žmonės "užuodžia" neviltį iš tolo.Jei jie pamatys , kad persistengei, jie tave paspaus, kad pažiūrėtu kiek toli esi.
Tikėk savimi.Jei prarasi pasitikėjimą savimi, tai kodėl kiti turi pasitikėti tavimi? Prisimink, niekas negali atimti iš tavęs pasitikėjimo savimi.
Žmonės mėgsta stebėti kitų reakcijas , tad parodyk visiems , kad tau nerūpi.Nusijuok ir nueik su mintim jog esi geriausias ir kiti tik nori iš tavęs atimti vietą.
Gyvenimas per trumpas, kad galvoti ką kiti galvoja apie tave.
Jei kas nors tave norės pašiepti, nekreipk dėmesio, taip priversi tą žmogų pasijausti kvailio vietoje.
NEbijok būti savimi.Nesistenk pasikeisti,tu esi tu ir nebegali būti kitoks.
NEsielk niekada nuolankiai.Parodyk , kad turis savo nuomonę, patinka jiems tai ar ne.
NEsistenk negerbti to žmogaus kuris ant tavęs "važiuoja".Nes kitaip būsi ne ką geresnis už jį.Tu neturi sutikti juo - bet turi gerbti.
Ignoruok žmones,kurie galvoja , kad daugiau žino už tave.
Pabandyk "IR?" triuką.Jei kas nors pasigirs tau girdint, pasakyk: ir? B-)
Išmok priimti save tokį koks esi ir kaip atrodai. Tai yra pats svarbiausias dalykas! :P :)
Nepirk planšečių už tokią kainą, nes jos būs tiesiog plastmasės gabalai. Siūlyčiau geriau pirkti PSP http://pigu.lt/knygos_muzika_dvd_zaidimai/zaidimai/zaidimu_iranga/sony_psp_e1000?id=3085667 Suksis daug kartų geresni žaidimai nei ant tų pigių kiniškų planšečių.
Čia pateikiau tik vieną variantą, bet pasiknisk atrasi kažką geresnio už 350-400.
Adulis gavo reakciją nuo nudes Monitoriaus remontas
Adulis sureagavo į Lafas OLIFEJA - sukčių cechas
Adulis gavo reakciją nuo iLo Ar yra koks webas, kuriame galima būtų rasti filmų ratingus?
Adulis gavo reakciją nuo jurahorse kaip atskirti klona nuo tikro?(TELEFONAI)
Adulis gavo reakciją nuo iXas [ATNAUJINTA] Dedikuoti.lt Apgailėtini serverių tiekėjai
Adulis gavo reakciją nuo easyy [ATNAUJINTA] Dedikuoti.lt Apgailėtini serverių tiekėjai