ronner

Neblogos įžvalgos, bet galiu šiek tiek iš savo patirties.
Dėl pirmo, tai labai dažnai tai ne gyvenamoji vieta, o registracijos adresas. Tuo įsitikinau, kai pamačiau vieną prašytoją iš savo kaimo. Nors kaimas ir didelis, bet nepavyko identifikuoti niekaip konkretaus amžiaus žmogaus, turinčio darbą, kurį dirbą gal 2 žmonės 40 km spinduliu, o alga akivaizdžiai bent jau 1,5 karto didesnė nei mokama aplink dar didesniu spinduliu. Labai tikėtina, kad registruotas tėvų namuose, o realiai dirba Vilniuje ar kitame dideliame mieste. O ar mieste, ar kaime - pabėgimas bus toks pats, nebent į užsienį. Antstoliai kaimuose dirba pilnu tempu :)
 
Dėl antro aš renkuosi bent 6 mėn., bet visada prioritetas ilgiau dirbantiems.
Kodėl manai, kad sandėlio darbuotojas negali gauti 1500 €? Šiai dienai tikrai yra žmonių, kurie net Lietuvoje sandėliuose uždirba pakankamai daug, ypač dirbdami savaitgaliais, naktimis ar paryčiais. Ir sandėlio darbuotojas gali būti su visais pažymėjimais ir t.t., tada algos žymiai kyla. Bet va kai įmonės ar skyriaus vadovas ir rodoma alga 500 į rankas tai man jau kvepia rizikos grupe didele. Ypač didžiuosiuose miestuose.
 
O dėl vaikų tai rizika ten įdomi ir labai sunku ją įvertinti. Kiek suprantu, išlaikomų asmenų skaičius irgi nurodomas savanoriškai - duomenų netikrina platformos. Bet jei pajamos nedidelės, išlaikomų asmenų skaičius du ar daugiau - rizika labai auga.
 
Dėl turto pilnai sutinku - gali nurodyt ką tik nori. Abejoju ar prašo įrodyti. Nebent gal jei kosmosą nurodysi, tada prašys dokumentų, bet abejoju.
 
 
 
Papildomai: Labai rekomenduoju stebėti skolų ir sutarčių su paskolom/lizingu istoriją. Jei žmogus skolinasi nemažai, bet visada laiku grąžina - didelis šansas, kad grąžins ir šitą paskolą. Bet jei skolų reguliariai vis atsiranda bent kuriam laikui - vertinčiau atsargiai.
 
 

Neblogos įžvalgos, bet galiu šiek tiek iš savo patirties.
Dėl pirmo, tai labai dažnai tai ne gyvenamoji vieta, o registracijos adresas. Tuo įsitikinau, kai pamačiau vieną prašytoją iš savo kaimo. Nors kaimas ir didelis, bet nepavyko identifikuoti niekaip konkretaus amžiaus žmogaus, turinčio darbą, kurį dirbą gal 2 žmonės 40 km spinduliu, o alga akivaizdžiai bent jau 1,5 karto didesnė nei mokama aplink dar didesniu spinduliu. Labai tikėtina, kad registruotas tėvų namuose, o realiai dirba Vilniuje ar kitame dideliame mieste. O ar mieste, ar kaime - pabėgimas bus toks pats, nebent į užsienį. Antstoliai kaimuose dirba pilnu tempu :)
 
Dėl antro aš renkuosi bent 6 mėn., bet visada prioritetas ilgiau dirbantiems.
Kodėl manai, kad sandėlio darbuotojas negali gauti 1500 €? Šiai dienai tikrai yra žmonių, kurie net Lietuvoje sandėliuose uždirba pakankamai daug, ypač dirbdami savaitgaliais, naktimis ar paryčiais. Ir sandėlio darbuotojas gali būti su visais pažymėjimais ir t.t., tada algos žymiai kyla. Bet va kai įmonės ar skyriaus vadovas ir rodoma alga 500 į rankas tai man jau kvepia rizikos grupe didele. Ypač didžiuosiuose miestuose.
 
O dėl vaikų tai rizika ten įdomi ir labai sunku ją įvertinti. Kiek suprantu, išlaikomų asmenų skaičius irgi nurodomas savanoriškai - duomenų netikrina platformos. Bet jei pajamos nedidelės, išlaikomų asmenų skaičius du ar daugiau - rizika labai auga.
 
Dėl turto pilnai sutinku - gali nurodyt ką tik nori. Abejoju ar prašo įrodyti. Nebent gal jei kosmosą nurodysi, tada prašys dokumentų, bet abejoju.
 
 
 
Papildomai: Labai rekomenduoju stebėti skolų ir sutarčių su paskolom/lizingu istoriją. Jei žmogus skolinasi nemažai, bet visada laiku grąžina - didelis šansas, kad grąžins ir šitą paskolą. Bet jei skolų reguliariai vis atsiranda bent kuriam laikui - vertinčiau atsargiai.
 
 

Su 2 mėn. stažu net vartojimo kreditą didesnės sumos gaut sunku, o ką jau kalbėti apie būsto paskolą.
Vienintelis tavo pliusas - 60% įnašas, kas tikrai yra labai daug.
 
Kol nebus 6 mėn. stažo su tavimi nenorės šnekėti joks bankas. Ir 6 mėn. turi būti iš esamos darbovietės, o ne per kelias.
Individuali veikla ir kiti verslai, kur nesi savęs įdarbinęs pagal darbo sutartį Lietuvoje vertinami kaip didelė rizika.
Paradoksali situacija, kuri nutiko man: darbo pajamų užteko paskolai, kuri kiek mažesnė nei aš norėjau gauti. Po mėnesio kreipiausi vėl, nes suvaikščiojo deklaracijos duomenys už individualią veiklą. Paskolos prašymas buvo atmestas - per didelė skolinimo rizika. Tai esu beveik 100% tikras, kad būtent individuali veikla ir pakišo koją, nes pajamos ten nebuvo labai didelės ir labai nestabilios. Tuo tarpu, darbo užmokestis nesikeitė visiškai.
 
Tėvai gali būti laiduotojais, bet jiems tada keliami dar didesni reikalavimai nei pačiam skolininkui. Kai laiduoja toks pats kaip skolininkas, kokia iš to nauda? Jokios. Kai laiduoja turintys dideles pajamas bankui yra šioks toks garantas.
 
Kitas dalykas, minimalios pajamos. Jokiam bankui toks variantas neatrodo patrauklus. Tau galima skolinti suma būtų labai maža, pagal SEB skaičiuoklę max 10 tūks. eurų. Realiai - dar mažiau, nes tau būtų didesnės nei vidutinės palūkanos.
Vertėtų luktelėti bent 4 mėnesius, kol turėsi 6 mėn. stažą. Kitu atveju jokių šansų neturi.
Jei suma nedidelė, o realios galimybės mokėti didesnes palūkanas yra - rinkis vartojimo kreditą. Bet jei yra galimybė kažką keisti ir palaukti (pvz. gyvenant tėvų būste) galbūt vertėtų siekti didesnio atlyginimo
 
EDIT: kadangi parašei sumą, ji kaip ir būtų tinkama vartojimo kreditui. Tačiau labai didelis klausimas, kokią maksimalią sumą tau pasiūlys dėl nedidelio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui man atmetė lizingo paraišką, nes pagal juos mano įsipareigojimai vartojimui viršija 20%, nors pritaikius kartu dar IDV ir MB pajamas toli gražu iki tų 20%. Prašo jas nurodyti, bet vis tiek neskaičiuoja :)

Esminis tas, kad meteo - meteorologam priklauso, o čia ima duomenis iš velniai žino kur. Kitaip tariant - ten yra vienas iš pirminių šaltinių, o čia tarpininkais.
 
Vienintelis dalykas, kas patiko šitam reklamuojamam - viskas vienam puslapyje ir tikrai greit užsikrovė.
 
Trūkumai:
paieška veikia ne visai ok. Pavyzdžiui vedant Igna.... nieko neranda, tada nustoju vest. Kai neradau ir Uten.... pamėginau Utena parašyt ir vuolia - rado. Tas pats ir su Ignalina. Suggestion'as suveikia kai suvedi pilną pavadinimą - negerai.
 
Neišversta Play.
 
Ar tikrai reikia meniu punkto Šablonas? :) Geriau jau mygtukas kur šone - tamsus / šviesus, o ne atskiras psl. tam.

SMK (bet ne Kaune, o Vilniuje) dirbo keli gerai pažįstami asmenys - dėstė. Tiesiai šviesiai man pasakė nei eit ten dirbt, nei kam rekomenduotų ten mokytis. Ten yra chaosas gražiame įpakavime. VDU galbūt irgi nėra geriausias pasirinkimas tokiai specialybei, kadangi naujausios žinios bus internete, bet tikrai ne iš dėstytojų lūpų. Nepamirškit, kad studijų programos rengiamos ir tvirtinamos keliems metams į priekį. Tai šitoj vietoj jausis atsilikimas nuo naujausių dalykų. Be abejo, labai daug kas priklauso ir nuo dėstytojų.
Be abejo, studijos duos savo naudą, pagrindus, o jei jau ir dabar mokaisi savarankiškai tai po to mokytis pačiam bus tik dar lengviau.

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Sveiki,
 
noriu pasidalinti naujai sukurtu SEO tools'u. Jo veikimo principas kaip algoroo.com, tačiau šis yra išskirtinai orientuotas į google.lt ir lietuviškus tinklapius - SEOgrafas
 
Trumpai - google ne apie visus atnaujinimus praneša oficialiai. Dažnu atveju apie atnaujinimą pranešama gerokai po to, kai jis išleidžiamas. O kartais, jei tai nėra plataus masto atnaujinimas - apie jį gali išvis nebūti jokios oficialios informacijos. Ryte atsikėlus ir pamačius nukritusį svetainės lankomumą iškart kyla klausimas: ar palietė tik mano tinklapį?
 
Su šiuo įrankiu galima pasitikrinti ar jūsų tinklapio lankomumo pasikeitimus lėmė bendri pokyčiai paieškos sistemos algoritme ir palietė daugiau svetainių, ar visgi google.lt jokių didelių svyravimų nebuvo fiksuota ir pokyčiai yra individualūs. Imdamas keliolikos tūkstančių tinklapių raktažodžių pasikeitimus kiekvieną dieną, seografas matuoja bendrą judėjimą google.lt. Svyravimą galite matyti pagal kiekvienos dienos matavimus grafike. Kuo aukštesnis balas, tuo didesnis judėjimas google.lt paieškos sistemoje.

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Pamėgint daryt išvedimus tarpinėse vietose - lengviau pastebėsi klaidą. Pradėk nuo to, ar tinkamai nuskaito failą.
 
Viskas priklauso nuo mokytojo. Aš kai dirbau mokykloj irgi už tai nebausdavau, kadangi tai kiekvieno reikalas, kokia kalba vadint kintamuosius ir t.t., svarbu, kad būtų logiški pavadinimai, nes mokykloje populiariausi kintamieji yra lol, bbz ir pan.
 
 
Neįsivaizduoju kur ir ką matei, bet žydai sėkmingai programuoja tomis pačiomis kalbomis kaip ir mes, todėl jų kodo struktūra niekuo nesiskiria nuo mums įprastos. Na nebent matei kažkokį pseudo kodą.
 
 
Mokantis TIK savarankiškai atsiranda įvairių kitų problemų, pradedant motyvacija ir spragomis elementariose vietose, baigiant didelėmis laiko sąnaudomis. Kai kuriose mokyklose (deja, mažumoje) tikrai galima pasiimt daug programavimo pagrindų žinių ir sėkmingai jas panaudoti ateityje mokantis savarankiškai.
 
 
 

Kietuolis su drasiu marketingu, kazkaip pasidave.. :D daryk viska uztikrintai, neturetu cia buti..?

Autoriaus paraše nuoroda į turizmo gidą, o ten: Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB Deos Solutions sutikimą..

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Tu sumoki, aš sumoku... Visi sumokama. Kadangi teismo išlaidų nepadengs joks kaltininkas, tai mokės mokesčių mokėtojai.
Dėl to blokavimo... Yra logikos blokuoti tiek lošimus, tiek nelegalią crypto rinką, tiek forex apgaulingus psl. ir t.t. Bet tai tampa labai geru įrankiu po truputį blokuoti ir tai, kas tiesiog yra nenaudinga. Labai greitai turėtume sulaukti rusiškų naujienų portalų blokavimo. Kaip buvo su televizijos tiekėjais - užblokuoti tam tikri TV kanalai. Ateis eilė ir interneto puslapiams. Užblokuos rusiškus, galės pradėt blokuot ir kitus nepatinkančius. Iki Kinijos lygio gal nenusirisim.
 
Kai tik prasidėjo kazino/lažybų blokavimas, ten akivaizdžiai buvo viskas nukreipta į tai, kad būtų Lietuvoje keli labai stiprūs rinkos žaidėjai ir nekonkuruotų su jais pasaulinio lygio kompanijos. Kai net tokie kaip PokerStars, 888 (veikia tik pagr. psl.), kur žaidėjų milijonai, tampa Lietuvoje nepageidaujami, jie tikrai nesitvarkys dokumentų tapti čia legaliais, nes tam reikėjo (bent jau pirminiam variante) turėti net kelias (ne vieną, o kelias) fizines vietas, daryti tam tikrą apyvartą ir tik tada būtų buvę galima turėti online lošimus.
 
Užblokuotų psl. sąrašas nemažas ir auga labai greitai. Kažkas už tai dar ir algą gauna :) Žinoma, tai valstybinė įstaiga, tad susimokam, kad mus pablokuotų.
 
Linkomanijos turinys - nelegalus. Aš pats naudoju faktiškai visą programinę įrangą pirkęs. Muziką klausau tam tikrose platformose, įskaitant ir Latgos pakartot.lt jei noriu lietuviškos. Atsisiunčiau porą CD, kad būtų mašinoje, kai radijas atsibostą. Pirkčiau CD, bet kai kuriuos nusipirkt jau problematiška, o ir jie susibraižo mašinoje gana greit, tad realiai gaila. Be kita ko, pirkdamas kompiuterius, telefonus ir bet kokias talpyklas moku "autorių mokestį". Kažkaip net jaučiuosi galįs piratauti, jei jau susimoku. Tuolab, mano klausomi autoriai iš latgos gauna centus. Buvo net video paviešinę YT, kaip Latga už metus pervedė lyg 16 centų, o bankas paėmė 20 už pavedimą iš kito banko.
 
Iš tiesų, linkomanijos aukso laikai jau praeitį, pats torrentas irgi tampa vis mažiau paklausus, kadangi labai daug softo dabar tampa nei one time pay, o subscription principu. Tie patys žaidimai atsiradus ir išpopuliarėjus Steam vis rečiau pirataujami. Bendra tendencija eina link mažesnio piratavimo, bet mūsų kovotojai dabar nusprendė drausti, kai jau drausti mažai prasmės.
 
Vienintelis dalykas, ką darau nelegaliai, nors už tai net bausti nelabai pavyktų - žiūriu filmus/serialus online. Ir to priežastis elementari - jų nerodo nei kine, nei jokia televizija, o tuolab, niekas jų oficialiai neįgarsina man suprantama kalba, tik "piratai".
 
DNS apėjimas, VPN - būdų išvengt blokavimą begalės, o ir patys tiekėjai nėra suinteresuoti sukurti kažko nepraeinamo. Jiems svarbu klientas laimingas, o kur jis naršo... niekaip nerūpi.
 
 
Beje, kodėl dar nesiimta blokuoti pornografijos?

Tu sumoki, aš sumoku... Visi sumokama. Kadangi teismo išlaidų nepadengs joks kaltininkas, tai mokės mokesčių mokėtojai.
Dėl to blokavimo... Yra logikos blokuoti tiek lošimus, tiek nelegalią crypto rinką, tiek forex apgaulingus psl. ir t.t. Bet tai tampa labai geru įrankiu po truputį blokuoti ir tai, kas tiesiog yra nenaudinga. Labai greitai turėtume sulaukti rusiškų naujienų portalų blokavimo. Kaip buvo su televizijos tiekėjais - užblokuoti tam tikri TV kanalai. Ateis eilė ir interneto puslapiams. Užblokuos rusiškus, galės pradėt blokuot ir kitus nepatinkančius. Iki Kinijos lygio gal nenusirisim.
 
Kai tik prasidėjo kazino/lažybų blokavimas, ten akivaizdžiai buvo viskas nukreipta į tai, kad būtų Lietuvoje keli labai stiprūs rinkos žaidėjai ir nekonkuruotų su jais pasaulinio lygio kompanijos. Kai net tokie kaip PokerStars, 888 (veikia tik pagr. psl.), kur žaidėjų milijonai, tampa Lietuvoje nepageidaujami, jie tikrai nesitvarkys dokumentų tapti čia legaliais, nes tam reikėjo (bent jau pirminiam variante) turėti net kelias (ne vieną, o kelias) fizines vietas, daryti tam tikrą apyvartą ir tik tada būtų buvę galima turėti online lošimus.
 
Užblokuotų psl. sąrašas nemažas ir auga labai greitai. Kažkas už tai dar ir algą gauna :) Žinoma, tai valstybinė įstaiga, tad susimokam, kad mus pablokuotų.
 
Linkomanijos turinys - nelegalus. Aš pats naudoju faktiškai visą programinę įrangą pirkęs. Muziką klausau tam tikrose platformose, įskaitant ir Latgos pakartot.lt jei noriu lietuviškos. Atsisiunčiau porą CD, kad būtų mašinoje, kai radijas atsibostą. Pirkčiau CD, bet kai kuriuos nusipirkt jau problematiška, o ir jie susibraižo mašinoje gana greit, tad realiai gaila. Be kita ko, pirkdamas kompiuterius, telefonus ir bet kokias talpyklas moku "autorių mokestį". Kažkaip net jaučiuosi galįs piratauti, jei jau susimoku. Tuolab, mano klausomi autoriai iš latgos gauna centus. Buvo net video paviešinę YT, kaip Latga už metus pervedė lyg 16 centų, o bankas paėmė 20 už pavedimą iš kito banko.
 
Iš tiesų, linkomanijos aukso laikai jau praeitį, pats torrentas irgi tampa vis mažiau paklausus, kadangi labai daug softo dabar tampa nei one time pay, o subscription principu. Tie patys žaidimai atsiradus ir išpopuliarėjus Steam vis rečiau pirataujami. Bendra tendencija eina link mažesnio piratavimo, bet mūsų kovotojai dabar nusprendė drausti, kai jau drausti mažai prasmės.
 
Vienintelis dalykas, ką darau nelegaliai, nors už tai net bausti nelabai pavyktų - žiūriu filmus/serialus online. Ir to priežastis elementari - jų nerodo nei kine, nei jokia televizija, o tuolab, niekas jų oficialiai neįgarsina man suprantama kalba, tik "piratai".
 
DNS apėjimas, VPN - būdų išvengt blokavimą begalės, o ir patys tiekėjai nėra suinteresuoti sukurti kažko nepraeinamo. Jiems svarbu klientas laimingas, o kur jis naršo... niekaip nerūpi.
 
 
Beje, kodėl dar nesiimta blokuoti pornografijos?

Kodėl out of this world. Šiuo metu sėdžiu ir paleidinėju, temas parinkinėju ir konfigūruoju. Puikiai tai moku ir man tai trunka gana ne ilgai, tačiau kažkaip per dieną nesugebu įveikti tokios užduoties. Ir už tai aš tikrai noriu gauti pinigus, nes valgyt man kažką reikia, maisto nemokamai niekas neduoda.
 
Kas liečia 20k už e-parduotuves. Labai abstraktu, tačiau normalaus, galingo, tinkamai veikiančio eshopo sukūrimas yra ne vieno mėnesio darbas.Prie to paleidimo dirba ne vienas žmogus, kuris gauna atlyginimą. Tad tie 20k kažkaip nelabai jau daug ir yra. Nes kai algas pasiūlo programuotojam ar dizaineriam po 1000 e tai kažkaip dauguma rėkia, kad skūpas darbdavys, o kai jau paslaugos kaina didesnė tai neadekvatūs kosmonautai? Prasilenkia logika.
 
Kiek susiduriu su outsourceinimu paskutiniu metu, freelanceriai (web ir app programuotojai) ima 20-40 € / val. Valandinis įkainis yra normalus nustatymas, nes dauguma darbų turi apibrėžtus valandų rėžius. Nėra taip, kad samdai kokį appdev ir jis prie vienos funkcijos, kuriai reikia grubiai 1-2 val. sėdi 4 pilnas darbo dienas. O jei ir sėdi, vis tiek gauna maximumą, tai yra, už 4 val.

Kodėl out of this world. Šiuo metu sėdžiu ir paleidinėju, temas parinkinėju ir konfigūruoju. Puikiai tai moku ir man tai trunka gana ne ilgai, tačiau kažkaip per dieną nesugebu įveikti tokios užduoties. Ir už tai aš tikrai noriu gauti pinigus, nes valgyt man kažką reikia, maisto nemokamai niekas neduoda.
 
Kas liečia 20k už e-parduotuves. Labai abstraktu, tačiau normalaus, galingo, tinkamai veikiančio eshopo sukūrimas yra ne vieno mėnesio darbas.Prie to paleidimo dirba ne vienas žmogus, kuris gauna atlyginimą. Tad tie 20k kažkaip nelabai jau daug ir yra. Nes kai algas pasiūlo programuotojam ar dizaineriam po 1000 e tai kažkaip dauguma rėkia, kad skūpas darbdavys, o kai jau paslaugos kaina didesnė tai neadekvatūs kosmonautai? Prasilenkia logika.
 
Kiek susiduriu su outsourceinimu paskutiniu metu, freelanceriai (web ir app programuotojai) ima 20-40 € / val. Valandinis įkainis yra normalus nustatymas, nes dauguma darbų turi apibrėžtus valandų rėžius. Nėra taip, kad samdai kokį appdev ir jis prie vienos funkcijos, kuriai reikia grubiai 1-2 val. sėdi 4 pilnas darbo dienas. O jei ir sėdi, vis tiek gauna maximumą, tai yra, už 4 val.

Dizaineriai, ar bet kurie kiti menininkai, ko gero kažkur mokomi tokiais būti. Galbūt, per didelė konkurencija verčia už save kovoti kaip tik įmanoma, nes ir kritikuoti jų darbus lengva: nepatiko ir gali bandyt ieškot smegenų kiekvienoj vietoj. Kažkada labiau juoko forma pakritikavom vienos įmonės dizainerę, kuri nusprendė, kad reikia keisti logo ir viso firminio stiliaus spalvas. Parinktos esminės spalvos ir kitų daug panašumų su viena didele įmone. Aš, nebūdamas dizaineriu, puikiai žinojau esmines tokio parinkimo priežastis ir kodėl būtent tos spalvos dominuoja nemažam kiekyje įmonių. Vietoj to, kad ji paaiškintų visiems žinomą tiesą, jos argumentas buvo daug įdomesnis - pateikė tos įmonės spalvų kodus ir jos spalvų hex kodus su prierašu, kad "Atspalvių skirtumas net dviem skaičiukais!" Tokio argumento nesitikėjau ir nebuvau girdėjęs niekada.
 
 
Studentai ir (ypač) ką tik baigę visose srityse linkę iš savęs laužti kažką daugiau nei jie iš tiesų yra. Deja, bet tai vis labiau ir labiau jausis iki kažkokio lūžio. Visur skatinama, jei nori būti geras / geriausias, turi iš karto tokiu atrodyt. Tai ir atrodo po to, nulis patirties, atlyginimo reikalavimai žvėriški, o nauda įmonei žemiau plintuso. Panašiai ir su freelanceriais, kuo jaunesnis, tuo daugiau sakosi galįs, tuo didesnis ekspertas yra ir tuo labiau kritikuoja tai, kas dažnu atveju negali būti kritikuojama. Pavyzdžiui, sistema sutestuota, parinktas išdėstymas toks, kad generuotų max. pardavimus. Pasamdytas dizaineris, išmanantis pardavimus ir jų priklausymą nuo UI (retas atvejis, bet kartais pasitaiko neblogų) siūlo tokį variantą, nuo kurio buvo pereita prie naujo po ilgų testų. Tą jam pasakius supratom, kad užsakovas visada neteisus ir durnas.
 
 
 
Freelanceriai pajutę atsiliepimų ir viešumo riziką. Ne kartą teko matyti, kaip freelancerių grupėse į šuns dienas sudedami specialistai, kurie neva neatliko ar blogai atliko darbą, kai galiausiai paaiškėja, kad pats užsakovas grybą pjovė, nesumokėjo, vėlavo, info nedavė ir t.t. Deja, užsakovas moka pinigus ir jam kažką vėliau rasti nebus taip sunku, kaip nekaltai apkaltinam freelanceriui. Tai matyt toks savisaugos variantas veikia.
Be kita ko, kiekvienas papildomas kliento pageidavimas turėtų būti apmokamas irgi papildomai, o retas klientas to nori.
Esu turėjęs situaciją, kai buvo surašytos konkrečios funkcijos ir vėliau atsirado pageidavimas dar pridėti žemėlapį prie kiekvienos užklausos. Atrodytų smulkmena, tačiau 1) Tai iš esmės keičia išdėstymą 2) Žemėlapio diegimas toje vietoje buvo grubiai kelių valandų darbas 3) už tai papildomai mokėti niekas nenorėjo, nes gi čia smulkmena (prie visų darbų tai tikrai atrodė nedaug, bet tai vis tiek yra papildomas darbas. Galutinis rezultatas, klientas kaltina, kad tyčia nenumačiau papildomų darbų galimybės ir padariau viską taip, kad būtų kuo brangiau kažką pridėt.
 
 
 
 
 
Mane tai triggerina, kad už paprastą kirtimą plešia pinigus. Net už nagų kirpimą ima žvėriškai daug, o už tai, kad servise pakeičia tepalus irgi ima žvėriškai daug, nors ten gi kelis varžtus atsukt.
Darbas yra darbas, ir kiekvienas jį vertina skirtingai. Retai, kada už pliko WP įrašymą mokama daug. Dažniausiai tai yra papildomai temos parinkimas, jos sukonfigūravimas (jei dar ir pataisyt ko nereikia), o tai ėda laiką ir reikalauja bent kažkokių žinių. O laikas pinigai. Ir jei vienam per val. 5 € yra OK, tai kitas be 25 € net neatsakys į užklausą.
 
 
 

Dizaineriai, ar bet kurie kiti menininkai, ko gero kažkur mokomi tokiais būti. Galbūt, per didelė konkurencija verčia už save kovoti kaip tik įmanoma, nes ir kritikuoti jų darbus lengva: nepatiko ir gali bandyt ieškot smegenų kiekvienoj vietoj. Kažkada labiau juoko forma pakritikavom vienos įmonės dizainerę, kuri nusprendė, kad reikia keisti logo ir viso firminio stiliaus spalvas. Parinktos esminės spalvos ir kitų daug panašumų su viena didele įmone. Aš, nebūdamas dizaineriu, puikiai žinojau esmines tokio parinkimo priežastis ir kodėl būtent tos spalvos dominuoja nemažam kiekyje įmonių. Vietoj to, kad ji paaiškintų visiems žinomą tiesą, jos argumentas buvo daug įdomesnis - pateikė tos įmonės spalvų kodus ir jos spalvų hex kodus su prierašu, kad "Atspalvių skirtumas net dviem skaičiukais!" Tokio argumento nesitikėjau ir nebuvau girdėjęs niekada.
 
 
Studentai ir (ypač) ką tik baigę visose srityse linkę iš savęs laužti kažką daugiau nei jie iš tiesų yra. Deja, bet tai vis labiau ir labiau jausis iki kažkokio lūžio. Visur skatinama, jei nori būti geras / geriausias, turi iš karto tokiu atrodyt. Tai ir atrodo po to, nulis patirties, atlyginimo reikalavimai žvėriški, o nauda įmonei žemiau plintuso. Panašiai ir su freelanceriais, kuo jaunesnis, tuo daugiau sakosi galįs, tuo didesnis ekspertas yra ir tuo labiau kritikuoja tai, kas dažnu atveju negali būti kritikuojama. Pavyzdžiui, sistema sutestuota, parinktas išdėstymas toks, kad generuotų max. pardavimus. Pasamdytas dizaineris, išmanantis pardavimus ir jų priklausymą nuo UI (retas atvejis, bet kartais pasitaiko neblogų) siūlo tokį variantą, nuo kurio buvo pereita prie naujo po ilgų testų. Tą jam pasakius supratom, kad užsakovas visada neteisus ir durnas.
 
 
 
Freelanceriai pajutę atsiliepimų ir viešumo riziką. Ne kartą teko matyti, kaip freelancerių grupėse į šuns dienas sudedami specialistai, kurie neva neatliko ar blogai atliko darbą, kai galiausiai paaiškėja, kad pats užsakovas grybą pjovė, nesumokėjo, vėlavo, info nedavė ir t.t. Deja, užsakovas moka pinigus ir jam kažką vėliau rasti nebus taip sunku, kaip nekaltai apkaltinam freelanceriui. Tai matyt toks savisaugos variantas veikia.
Be kita ko, kiekvienas papildomas kliento pageidavimas turėtų būti apmokamas irgi papildomai, o retas klientas to nori.
Esu turėjęs situaciją, kai buvo surašytos konkrečios funkcijos ir vėliau atsirado pageidavimas dar pridėti žemėlapį prie kiekvienos užklausos. Atrodytų smulkmena, tačiau 1) Tai iš esmės keičia išdėstymą 2) Žemėlapio diegimas toje vietoje buvo grubiai kelių valandų darbas 3) už tai papildomai mokėti niekas nenorėjo, nes gi čia smulkmena (prie visų darbų tai tikrai atrodė nedaug, bet tai vis tiek yra papildomas darbas. Galutinis rezultatas, klientas kaltina, kad tyčia nenumačiau papildomų darbų galimybės ir padariau viską taip, kad būtų kuo brangiau kažką pridėt.
 
 
 
 
 
Mane tai triggerina, kad už paprastą kirtimą plešia pinigus. Net už nagų kirpimą ima žvėriškai daug, o už tai, kad servise pakeičia tepalus irgi ima žvėriškai daug, nors ten gi kelis varžtus atsukt.
Darbas yra darbas, ir kiekvienas jį vertina skirtingai. Retai, kada už pliko WP įrašymą mokama daug. Dažniausiai tai yra papildomai temos parinkimas, jos sukonfigūravimas (jei dar ir pataisyt ko nereikia), o tai ėda laiką ir reikalauja bent kažkokių žinių. O laikas pinigai. Ir jei vienam per val. 5 € yra OK, tai kitas be 25 € net neatsakys į užklausą.
 
 
 

Dizaineriai, ar bet kurie kiti menininkai, ko gero kažkur mokomi tokiais būti. Galbūt, per didelė konkurencija verčia už save kovoti kaip tik įmanoma, nes ir kritikuoti jų darbus lengva: nepatiko ir gali bandyt ieškot smegenų kiekvienoj vietoj. Kažkada labiau juoko forma pakritikavom vienos įmonės dizainerę, kuri nusprendė, kad reikia keisti logo ir viso firminio stiliaus spalvas. Parinktos esminės spalvos ir kitų daug panašumų su viena didele įmone. Aš, nebūdamas dizaineriu, puikiai žinojau esmines tokio parinkimo priežastis ir kodėl būtent tos spalvos dominuoja nemažam kiekyje įmonių. Vietoj to, kad ji paaiškintų visiems žinomą tiesą, jos argumentas buvo daug įdomesnis - pateikė tos įmonės spalvų kodus ir jos spalvų hex kodus su prierašu, kad "Atspalvių skirtumas net dviem skaičiukais!" Tokio argumento nesitikėjau ir nebuvau girdėjęs niekada.
 
 
Studentai ir (ypač) ką tik baigę visose srityse linkę iš savęs laužti kažką daugiau nei jie iš tiesų yra. Deja, bet tai vis labiau ir labiau jausis iki kažkokio lūžio. Visur skatinama, jei nori būti geras / geriausias, turi iš karto tokiu atrodyt. Tai ir atrodo po to, nulis patirties, atlyginimo reikalavimai žvėriški, o nauda įmonei žemiau plintuso. Panašiai ir su freelanceriais, kuo jaunesnis, tuo daugiau sakosi galįs, tuo didesnis ekspertas yra ir tuo labiau kritikuoja tai, kas dažnu atveju negali būti kritikuojama. Pavyzdžiui, sistema sutestuota, parinktas išdėstymas toks, kad generuotų max. pardavimus. Pasamdytas dizaineris, išmanantis pardavimus ir jų priklausymą nuo UI (retas atvejis, bet kartais pasitaiko neblogų) siūlo tokį variantą, nuo kurio buvo pereita prie naujo po ilgų testų. Tą jam pasakius supratom, kad užsakovas visada neteisus ir durnas.
 
 
 
Freelanceriai pajutę atsiliepimų ir viešumo riziką. Ne kartą teko matyti, kaip freelancerių grupėse į šuns dienas sudedami specialistai, kurie neva neatliko ar blogai atliko darbą, kai galiausiai paaiškėja, kad pats užsakovas grybą pjovė, nesumokėjo, vėlavo, info nedavė ir t.t. Deja, užsakovas moka pinigus ir jam kažką vėliau rasti nebus taip sunku, kaip nekaltai apkaltinam freelanceriui. Tai matyt toks savisaugos variantas veikia.
Be kita ko, kiekvienas papildomas kliento pageidavimas turėtų būti apmokamas irgi papildomai, o retas klientas to nori.
Esu turėjęs situaciją, kai buvo surašytos konkrečios funkcijos ir vėliau atsirado pageidavimas dar pridėti žemėlapį prie kiekvienos užklausos. Atrodytų smulkmena, tačiau 1) Tai iš esmės keičia išdėstymą 2) Žemėlapio diegimas toje vietoje buvo grubiai kelių valandų darbas 3) už tai papildomai mokėti niekas nenorėjo, nes gi čia smulkmena (prie visų darbų tai tikrai atrodė nedaug, bet tai vis tiek yra papildomas darbas. Galutinis rezultatas, klientas kaltina, kad tyčia nenumačiau papildomų darbų galimybės ir padariau viską taip, kad būtų kuo brangiau kažką pridėt.
 
 
 
 
 
Mane tai triggerina, kad už paprastą kirtimą plešia pinigus. Net už nagų kirpimą ima žvėriškai daug, o už tai, kad servise pakeičia tepalus irgi ima žvėriškai daug, nors ten gi kelis varžtus atsukt.
Darbas yra darbas, ir kiekvienas jį vertina skirtingai. Retai, kada už pliko WP įrašymą mokama daug. Dažniausiai tai yra papildomai temos parinkimas, jos sukonfigūravimas (jei dar ir pataisyt ko nereikia), o tai ėda laiką ir reikalauja bent kažkokių žinių. O laikas pinigai. Ir jei vienam per val. 5 € yra OK, tai kitas be 25 € net neatsakys į užklausą.
 
 
 

Galbut su studentais/nepatyrusiais zmonemis bendravot? Nes gan tipinis elgesys kai esi nepatyres ir self-conscious apie tai - issilieti ant kazkieno kito ir tiesiog automatiskai ginti save (Been there, done that). Profesionalus zmones priema kritika ir jeigu mano, kad klientas klaida daro, tai diskutuoja ja su juo, kitaip tiesiog dirba pagal kliento reikalavimus.
 
O del arogantiskumo, tai velgi gan pritariu, bet ta arogancija is mano patirties irgi apnyksta su ilgesne profesionalia patirtim. Pastebejau jog ypac junior'ai/arti baigimo studentai (tiek programuotojai, tiek dizainieriai) labai susifokusuoja i visokia self-motivational ir pradeda jaustis kaip 'next {Insert famous person in that profession}'.

Visas pasaulis turi savo žavesio. Ta pati skurdi Ruanda turi nuostabią gamtą, bet ten keliauti yra mažų mažiausia nesaugu. Vieni ten nuvažiuoja ir įspūdžiais gyvena net kelis metus, kiti ten nieko nemato apart tykančių pavojų. Taip pat ir su Ryga - vieniems tai gražus, gyvas artimas miestas, kitiems tai bardakas ir šiukšlynas. Galų gale ir Vilnius - vieniems ten nėr ką žiūrėti, kiti porą dienų trainiojasi po senamiestį ir kaifuoja, nors atvykę iš tokių įspūdingų šalių, apie kurias lietuviai nuolat svajoja - Japonija, Tailandas ir t.t.
 
Neįsivaizduoju kaip gali įspūdžio nepalikti Kalifornija, nes, visų pirma, tai yra visiškai kitoks kraštas nei Lietuva, visai kitokie vaizdai, kitokios vietos. O bomžai, šiukšlės, purvas, karštis ar bet kas neigiamo - požiūrio reikalas, aukštinsi tai, ar ne.
 
Šios temos autoriaus įspūdžiai yra jo kelionės išliekamoji vertė. Jis nėra kelionių organizatorius ar tuo labiau koks turizmo kontrolierius, kuris turi pateikti kuo nešališkesnę informaciją apie vietą - jis pateikia savo įspūdžius ir labai džiugu, kad jis kaifuoja nuo savo kelionės, kurioje buvo ne tik gražios detalės.

Visas pasaulis turi savo žavesio. Ta pati skurdi Ruanda turi nuostabią gamtą, bet ten keliauti yra mažų mažiausia nesaugu. Vieni ten nuvažiuoja ir įspūdžiais gyvena net kelis metus, kiti ten nieko nemato apart tykančių pavojų. Taip pat ir su Ryga - vieniems tai gražus, gyvas artimas miestas, kitiems tai bardakas ir šiukšlynas. Galų gale ir Vilnius - vieniems ten nėr ką žiūrėti, kiti porą dienų trainiojasi po senamiestį ir kaifuoja, nors atvykę iš tokių įspūdingų šalių, apie kurias lietuviai nuolat svajoja - Japonija, Tailandas ir t.t.
 
Neįsivaizduoju kaip gali įspūdžio nepalikti Kalifornija, nes, visų pirma, tai yra visiškai kitoks kraštas nei Lietuva, visai kitokie vaizdai, kitokios vietos. O bomžai, šiukšlės, purvas, karštis ar bet kas neigiamo - požiūrio reikalas, aukštinsi tai, ar ne.
 
Šios temos autoriaus įspūdžiai yra jo kelionės išliekamoji vertė. Jis nėra kelionių organizatorius ar tuo labiau koks turizmo kontrolierius, kuris turi pateikti kuo nešališkesnę informaciją apie vietą - jis pateikia savo įspūdžius ir labai džiugu, kad jis kaifuoja nuo savo kelionės, kurioje buvo ne tik gražios detalės.

Visas pasaulis turi savo žavesio. Ta pati skurdi Ruanda turi nuostabią gamtą, bet ten keliauti yra mažų mažiausia nesaugu. Vieni ten nuvažiuoja ir įspūdžiais gyvena net kelis metus, kiti ten nieko nemato apart tykančių pavojų. Taip pat ir su Ryga - vieniems tai gražus, gyvas artimas miestas, kitiems tai bardakas ir šiukšlynas. Galų gale ir Vilnius - vieniems ten nėr ką žiūrėti, kiti porą dienų trainiojasi po senamiestį ir kaifuoja, nors atvykę iš tokių įspūdingų šalių, apie kurias lietuviai nuolat svajoja - Japonija, Tailandas ir t.t.
 
Neįsivaizduoju kaip gali įspūdžio nepalikti Kalifornija, nes, visų pirma, tai yra visiškai kitoks kraštas nei Lietuva, visai kitokie vaizdai, kitokios vietos. O bomžai, šiukšlės, purvas, karštis ar bet kas neigiamo - požiūrio reikalas, aukštinsi tai, ar ne.
 
Šios temos autoriaus įspūdžiai yra jo kelionės išliekamoji vertė. Jis nėra kelionių organizatorius ar tuo labiau koks turizmo kontrolierius, kuris turi pateikti kuo nešališkesnę informaciją apie vietą - jis pateikia savo įspūdžius ir labai džiugu, kad jis kaifuoja nuo savo kelionės, kurioje buvo ne tik gražios detalės.