ronner

Visas pasaulis turi savo žavesio. Ta pati skurdi Ruanda turi nuostabią gamtą, bet ten keliauti yra mažų mažiausia nesaugu. Vieni ten nuvažiuoja ir įspūdžiais gyvena net kelis metus, kiti ten nieko nemato apart tykančių pavojų. Taip pat ir su Ryga - vieniems tai gražus, gyvas artimas miestas, kitiems tai bardakas ir šiukšlynas. Galų gale ir Vilnius - vieniems ten nėr ką žiūrėti, kiti porą dienų trainiojasi po senamiestį ir kaifuoja, nors atvykę iš tokių įspūdingų šalių, apie kurias lietuviai nuolat svajoja - Japonija, Tailandas ir t.t.
 
Neįsivaizduoju kaip gali įspūdžio nepalikti Kalifornija, nes, visų pirma, tai yra visiškai kitoks kraštas nei Lietuva, visai kitokie vaizdai, kitokios vietos. O bomžai, šiukšlės, purvas, karštis ar bet kas neigiamo - požiūrio reikalas, aukštinsi tai, ar ne.
 
Šios temos autoriaus įspūdžiai yra jo kelionės išliekamoji vertė. Jis nėra kelionių organizatorius ar tuo labiau koks turizmo kontrolierius, kuris turi pateikti kuo nešališkesnę informaciją apie vietą - jis pateikia savo įspūdžius ir labai džiugu, kad jis kaifuoja nuo savo kelionės, kurioje buvo ne tik gražios detalės.

Visas pasaulis turi savo žavesio. Ta pati skurdi Ruanda turi nuostabią gamtą, bet ten keliauti yra mažų mažiausia nesaugu. Vieni ten nuvažiuoja ir įspūdžiais gyvena net kelis metus, kiti ten nieko nemato apart tykančių pavojų. Taip pat ir su Ryga - vieniems tai gražus, gyvas artimas miestas, kitiems tai bardakas ir šiukšlynas. Galų gale ir Vilnius - vieniems ten nėr ką žiūrėti, kiti porą dienų trainiojasi po senamiestį ir kaifuoja, nors atvykę iš tokių įspūdingų šalių, apie kurias lietuviai nuolat svajoja - Japonija, Tailandas ir t.t.
 
Neįsivaizduoju kaip gali įspūdžio nepalikti Kalifornija, nes, visų pirma, tai yra visiškai kitoks kraštas nei Lietuva, visai kitokie vaizdai, kitokios vietos. O bomžai, šiukšlės, purvas, karštis ar bet kas neigiamo - požiūrio reikalas, aukštinsi tai, ar ne.
 
Šios temos autoriaus įspūdžiai yra jo kelionės išliekamoji vertė. Jis nėra kelionių organizatorius ar tuo labiau koks turizmo kontrolierius, kuris turi pateikti kuo nešališkesnę informaciją apie vietą - jis pateikia savo įspūdžius ir labai džiugu, kad jis kaifuoja nuo savo kelionės, kurioje buvo ne tik gražios detalės.

Yra ir paprastesnis variantas.
Labai daug, ypač smulkesnių servisų, dirba gana nepatogiu laiku. Po ofiso langais servisas iš viso dirba tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 ir dar su pietų pertrauka :) Realiai nežinau kas jų klientai, bet niekada neatrodo, kad ten būtų perteklius automobilių. Per naktį ir savaitgaliais sėdi sargas. Tas man irgi nesuvokiama.
 
Realiai, sugedus automobiliui susitaikai su tuo, kad dieną ar dvi teks pakentėt be jo, bet kai po to dar turi galvot kaip ir kada jį atsiimti, dar blogiau. Pavyzdžiui, skambina 18 valandą - Jūsų automobilis pataisytas, galit atsiimt. O servisas dirba iki 19 val. Gerai, jei tau jis netoli, o jei per visą miestą trenktis, gali ir nespėt. O jei dar nepriima kortele...
 
Mano idėja yra padaryt, kad servisas dirbtų per naktį, savaitgaliais, tačiau nebūtinai nakties metu ten turėti dirbti visi mechanikai ir elektrikai, kai kuriais atvejais užtektų vien priėmėjo. Jei paklausa yra, o ji tikriausiai būtų, gali dirbti 1-2 darbuotojai su smulkiais, sprint remontais: pradurtos padangos remontas, ratų keitimas, minimalūs kiti remonto darbai (reikėtų gerai įvertinti, ką verta remontuoti naktį). Bėda, toks servisas turi būti LABAI patogioje vietoje, nes juo nemažai naudotųsi ne vietiniai, o tie, kurie negali / neturi kaip laukti iki ryt ryto ar pirmadienio.
Dėl dalių, minimaliai kažko galima turėt pas save, o su kai kuriomis parduotuvėmis per laiką tikrai eitų susitart dėl galimybių gauti dalis naktį. Tuo labiau, kas dirba servisų versle tikrai greit rast giminių / pažįstamų dirbančių dalių versle, šrotuose ir t.t. Lietuva per maža, kad nerastum pažįstamų kokioj nors srity.
 
Temos autoriui, verslas vis tiek nesidarys naktį. Net ir mano paminėtas verslas daromas dieną, naktį tik vyksta darbas. Bet kuriuo atveju sutarčių pasirašymai, bendravimai su partneriais turėtų būti orientuoti į dienos metą.

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

Yra ir paprastesnis variantas.
Labai daug, ypač smulkesnių servisų, dirba gana nepatogiu laiku. Po ofiso langais servisas iš viso dirba tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 ir dar su pietų pertrauka :) Realiai nežinau kas jų klientai, bet niekada neatrodo, kad ten būtų perteklius automobilių. Per naktį ir savaitgaliais sėdi sargas. Tas man irgi nesuvokiama.
 
Realiai, sugedus automobiliui susitaikai su tuo, kad dieną ar dvi teks pakentėt be jo, bet kai po to dar turi galvot kaip ir kada jį atsiimti, dar blogiau. Pavyzdžiui, skambina 18 valandą - Jūsų automobilis pataisytas, galit atsiimt. O servisas dirba iki 19 val. Gerai, jei tau jis netoli, o jei per visą miestą trenktis, gali ir nespėt. O jei dar nepriima kortele...
 
Mano idėja yra padaryt, kad servisas dirbtų per naktį, savaitgaliais, tačiau nebūtinai nakties metu ten turėti dirbti visi mechanikai ir elektrikai, kai kuriais atvejais užtektų vien priėmėjo. Jei paklausa yra, o ji tikriausiai būtų, gali dirbti 1-2 darbuotojai su smulkiais, sprint remontais: pradurtos padangos remontas, ratų keitimas, minimalūs kiti remonto darbai (reikėtų gerai įvertinti, ką verta remontuoti naktį). Bėda, toks servisas turi būti LABAI patogioje vietoje, nes juo nemažai naudotųsi ne vietiniai, o tie, kurie negali / neturi kaip laukti iki ryt ryto ar pirmadienio.
Dėl dalių, minimaliai kažko galima turėt pas save, o su kai kuriomis parduotuvėmis per laiką tikrai eitų susitart dėl galimybių gauti dalis naktį. Tuo labiau, kas dirba servisų versle tikrai greit rast giminių / pažįstamų dirbančių dalių versle, šrotuose ir t.t. Lietuva per maža, kad nerastum pažįstamų kokioj nors srity.
 
Temos autoriui, verslas vis tiek nesidarys naktį. Net ir mano paminėtas verslas daromas dieną, naktį tik vyksta darbas. Bet kuriuo atveju sutarčių pasirašymai, bendravimai su partneriais turėtų būti orientuoti į dienos metą.

Reikėtų analizuoti konkretų puslapį su konkrečiais duomenimis, bet versijas kelčiau kelias:
Faraon minėtas atvejis dėl aktualios reklamos biudžeto. Jei sritis gana siaura ir reklamdavių nėra daug (įtariu kalbam apie LT puslapį), dažnai į mėnesio pabaigą būna, kad biudžetas išsenka. Reklama aktuali tik pirmomis dienomis. Pavyzdžiui, reklamuojami kažkokie pirkiniai, kurie aktualesni kai yra tik gautas atlyginimas. Gali būti ir tam tikru metu taikomos akcijos ar kažkas pan. Svetainėje yra kažkas, kas blokuoja reklamas. Tavo atveju rizika didelė, kad būtent taip ir yra, nes naudoji kažką, kas tiesiogiai susiję su adsense apsaugojimu. 1-2 mėnesį keisčiau įrankį arba iš viso jį išjungčiau, tai leistų matyti, ar problema yra tame. Tai, kad IP priklauso Google iš viešų duomenų, dar nereiškia, kad tikrai Google jį naudoja.
Niekaip nesinorėtų tikėti, kad Google pats kažką daro dėl paspaudimų, ypač jei suma sukasi apie 100 eurų.

Atnaujinti keli VMI leidiniai apie individualia veiklą vykdančių asmenų mokesčius 2018. Viename iš jų nėra teikiama informacija apie gyventojo mokamus mokesčius Sodrai.
Gyventojas turėtų žinoti, kad be GPM individuali veikla apmokestinama ir Sodros mokesčiais. Gyventojas turėtų susirinkti informaciją iš abiejų šaltinių ir tik tada jis žinos kokius mokesčius turėtų mokėti.
Pagrindiniai individualios veiklos mokesčių tarifai 2018m. yra:
GPM nuo 5% iki 15% (tarifas didėja, didėjant apmokestinamoms pajamos nuo 20'000 iki 35'000 eur. )
VSD- 28,9%
PSD-9%
Yra išimčių (lengvatų), kada VSD ir PSD mokesčiai nemokami nuo pirmo EUR apmokestinamų pajamų. Ūkininkams taikomi kitokie (mažesni)mokesčių tarifai.
Rekomenduojama susipažinti su šiais leidiniais, kai skaičiuosite 2018m. individualios veiklos mokesčius, kurie reikšmingai keičiasi 2018m. , jei juos lyginti su 2017m.
https://www.facebook.com/LBAA.lt/posts/1902091119844789?__tn__=C-R
 

Dar ir koks influenceris jis. Jis turi savo auditoriją, jo postais dalinasi, apie jį kalba. Tik reklamuot atitikimus produktus reikia ir tikėtis rezultatų ne kosminių.
 
 
Ko gero mados / kosmetikos ir pan. sferoj geresnės reklamos už ją nesurasi. Kainos kanda, bet efektas tai yra superinis. Nemanau, kad su mokama FB reklama pavyktų pasiekti kažką panašaus.
 
 
 
Kas liečia verslo reklamavimą soc. tinkluose, reikia labai gerai pasirinkti strategiją. Like/share konkursai - pamirštas reikalas. Teko vienai e-parduotuvei daryt tokio tipo postus (kliento pageidavimas) - efektas buvo nulinis. Tie žmonės kurie dalinosi ir komentavo vėliau nepalaikino nei vieno posto, vos tik įkėlus konkursą - vėl atsiranda neaiškių naujų likes, peržiūrėjus jų sienas - vien konkursai. Tai arba žmonės turi n+k anketų ir jas naudoja konkursams tik, arba tiesiog yra žmonių, kuriems FB tik tam ir reikalingas. Tad pagaut gerą klientą tokio tipo konkursais tikrai sunku. Be to, visi postai, kuriuose yra žodžiai konkursas, like/share pradžioje gauna labai mažą reach, bendroj sumoj, daug pasidalijimų, daug komentarų / like'ų, o reach realiai vos vos didesnis nei tradicinių postų.
 
Instagram aktuali reklama tik jei prekės yra jaunimui ir, dažniausiai, smulkesnės vertės. Kol kas kiek teko bandyti tai ten sunkiai pavyksta parduot didesnės vertės produkciją, ypač jei jos įsigijimui reikia laiko apsispręst.
Kolega bandė reklamą vkontakte - rezultatas maloniai nustebino.
 
 

Už kokią algą?
Visų mūsų atlyginimai skirtingi. Kiekvienas uždirba tiek, kiek, ko gero, yra vertas.

Pamačiau parašą ir aišku pasidarė, kad pozityvo nelauk - kas Jūsų sferoje yra, kad didžioji dauguma viskuo nepatenkinta (sandėliai, logistika...)
 
Darbas Lietuvoje įmanomas ir ne už 500 €, o tam tikrai nereikia net aukštojo. Giminėj vienas pasakė, reikia darbo, nenoriu sėdėt ant sprando namie, pirmam kurse susirado darbą už 700 € į rankas. Dirbdamas suuodė, kad kitur moka daugiau - išsiderėjo 800. Vėliau - perėjo kitur, kur moka 1000+. Į rankas. Sritis IT, bet jis pats su IT gana menkai pažįstamas, vienintelis jo privalumas - labai gera anglų kalba.
 
Kai baiginėjau bakalaurą, 2013 m., tik tie grupiokai, kurių tėvai turėjo laisvų pinigų ir kurie realiai tingėjo judint savo sėdimasias, nedirbo. Vieni uždirbo daugiau, kiti mažiau, bet visi užsidirbo ir, svarbiausia, ĮGAVO PATIRTIES. Kiek teko pabendrauti, vienas kitas uždirba mažai ir yra baisiai viskuo nepatenkintas.
 
O žiūrėti CV skelbimus... Ten algas nurodo labai nedaug kas, tad kažkokią išvadą daryt sunku. Tie, kurie nurodo po 500 vargu ar daug dėmesio sulaukia. Bet... kritiniu atveju padirbčiau sandėlį už 500 ir grįžęs ieškočiau kito darbo, galimybių. Judint savo smegenis reik pradėt - mažiau ašaros riedės.

Pamačiau parašą ir aišku pasidarė, kad pozityvo nelauk - kas Jūsų sferoje yra, kad didžioji dauguma viskuo nepatenkinta (sandėliai, logistika...)
 
Darbas Lietuvoje įmanomas ir ne už 500 €, o tam tikrai nereikia net aukštojo. Giminėj vienas pasakė, reikia darbo, nenoriu sėdėt ant sprando namie, pirmam kurse susirado darbą už 700 € į rankas. Dirbdamas suuodė, kad kitur moka daugiau - išsiderėjo 800. Vėliau - perėjo kitur, kur moka 1000+. Į rankas. Sritis IT, bet jis pats su IT gana menkai pažįstamas, vienintelis jo privalumas - labai gera anglų kalba.
 
Kai baiginėjau bakalaurą, 2013 m., tik tie grupiokai, kurių tėvai turėjo laisvų pinigų ir kurie realiai tingėjo judint savo sėdimasias, nedirbo. Vieni uždirbo daugiau, kiti mažiau, bet visi užsidirbo ir, svarbiausia, ĮGAVO PATIRTIES. Kiek teko pabendrauti, vienas kitas uždirba mažai ir yra baisiai viskuo nepatenkintas.
 
O žiūrėti CV skelbimus... Ten algas nurodo labai nedaug kas, tad kažkokią išvadą daryt sunku. Tie, kurie nurodo po 500 vargu ar daug dėmesio sulaukia. Bet... kritiniu atveju padirbčiau sandėlį už 500 ir grįžęs ieškočiau kito darbo, galimybių. Judint savo smegenis reik pradėt - mažiau ašaros riedės.

Tu net neįsivaizduoji kiek vyresnių žmonių ten pirkdami galvoja, kad jie čia legaliai susimoka ir jau tada gali žiūrėt, nes pinigus paima.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/skambiai-isreklamuotas-p-arsausko-internetines-parduotuves-projektas-sustabdytas-59-1046426
 
Idomus zmogus :) Cia kripto, cia jau el. parduotuve. Parduotuveje irgi makles su kainom, bet... Jis kaip Uspaskichas. Prisuka "varkiu" ir vel lenda i eteri, o naiviu/buku zmoniu pilna, todel klientu kaip ir rinkeju visada atsiras.

Mažeikių rajone vidutinis atlyginimas lygiuojasi į didmiesčius, patenka į TOP10. Reiškia, ten pinigų yra.
Auto elektrikų trūksta visoje Lietuvoje, tai jei NORMALIAI daryt diagnostiką, tikrai ne tik mažeikiškiai atvažiuos. Telšiai, Šiauliai visai netoli, ten potencialių klientų dar daugiau. Tinkamai pasidaręs su diagnostine įranga gali važinėti ir pats. Langų tamsinimas.... Ar šitas dalykas dar "ant bangos"? Labai abejoju ar verta investuot į įrangą kokybiškam tamsinimui, o pigia plėvele užsiimti irgi ne variantas. Žinoma, gal ir klystu - gal visgi tai dar aktualu. Cheminis valymas, poliravimas ir/ar gera plovykla rankomis + nano dangos ir kiti populiarūs dalykai paeis. Net tokiam mažam mieste kaip Ignalina, o dabar ir dar mažesniam - Švenčionyse, atsirado plovyklos. Savitarnos, tačiau vis tiek - poreikis plovykloms auga, žmonių norai irgi didėja. Baigėsi laikas, kai mažesnių miestų gyventojai nusiplaudavo mašiną kieme ir kaimynai nieko nesakydavo. Dabar jei plauna tai jau su Kaercheriais ir tik individualiuose namuose, daugiabučiuose vienas kitas. Tuo tarpu auto parkas gerėja, mašinos lepesnės purvui su druska, tad į plovyklas suka ir žiemą, ir vasarą. O cheminis valymas ir poliravimas gali būti paklausus prieš parduodant arba tik nusipirkus auto. Kiek tai aktuali paslauga galėtų gal pakomentuot daugiau tie, kurie verčiasi perpardavinėjimu. Pažiūrėjus į autopliusą pakankamas klientų ratas matosi :) Tiesa, nežinau kaip su konkurencija šitoj vietoj.
 
Metalo gaminiai - visai kitoks verslo tipas. Daug ką gali realizuoti visoje Lietuvoje ar už jos ribų - kurjeriai apima net atokiausius kaimus, tai ką kalbėti apie tokį miestą kaip Mažeikiai. 1-2 darbo dienos ir tavo produkcija bus pas mane - už 350+ km. Tačiau čia jau konkuruosi ne tik savo mieste, bet ir su visa Lietuva. Labai daug kas priklauso ir ką konkrečiai žadi daryt - metalo gaminiai labai plati savoka.

Nu blemba kaip sako nebuk mandras nes apsiks gandras :D Principe nematau nieko blogo kad zmones verslauja kad ir smulkmenom. Vis viena kita eura sugeba uzkalt, kiti ir gyvena is to. Kazkas ir zvakem sezono metu prekiauja, kazkas rukyta zuvim Palangej kaip kad Birute :thumbsup: Na ne visi gali buti grandioziniu verslu vystytojai ir pletotojai, galu gale zmones skirtingi ir ne visi tokie materialistai kad savo laika pinigu kiekiu matuoja ir jei maziau uzdirba tai jis anot gaista tik laika. Juk uzdarbio forumas, manau normalu cia diskutuoti nuo kompiuterinio zaidimo tasku pardavimo iki stambiu verslu, visiems vietos po saule uzteks ;)

LDB finansuoja kažkiek dirbantiem savarankiškai su verslo liudijimu. Taip kad galėjo pasiimt tai, jei sakė LDB, kad nori dirbt savarankiškai. Biržai tai tik pliusas, kad žmogus rado kažką, darys savo - taip jie atsikrato bedarbio ir gerina statistiką. Kažkur vyko nesusišnekėjimas garantuotai.

Man čia labiau kvepia pavydu, kad kiti spėja, o pats ne. Jei perka - reiškiasi, reikia. Įšokti į bangą, sugebėti pasinaudoti trumpalaike psichoze ir parduot tam tikrą kiekį prekių, kurios paklausios pvz. du mėnesius, ne kiekvienas gali. Tai ir prasideda dangstymai visokiu kenkimui ir pan.
 
Kiekvienas pardavėjas gali parduoti pirkėjui reikalingą prekę, bet tik labai geras pardavėjas gali parduoti tai, ko jam nereikia.

Mažeikių rajone vidutinis atlyginimas lygiuojasi į didmiesčius, patenka į TOP10. Reiškia, ten pinigų yra.
Auto elektrikų trūksta visoje Lietuvoje, tai jei NORMALIAI daryt diagnostiką, tikrai ne tik mažeikiškiai atvažiuos. Telšiai, Šiauliai visai netoli, ten potencialių klientų dar daugiau. Tinkamai pasidaręs su diagnostine įranga gali važinėti ir pats. Langų tamsinimas.... Ar šitas dalykas dar "ant bangos"? Labai abejoju ar verta investuot į įrangą kokybiškam tamsinimui, o pigia plėvele užsiimti irgi ne variantas. Žinoma, gal ir klystu - gal visgi tai dar aktualu. Cheminis valymas, poliravimas ir/ar gera plovykla rankomis + nano dangos ir kiti populiarūs dalykai paeis. Net tokiam mažam mieste kaip Ignalina, o dabar ir dar mažesniam - Švenčionyse, atsirado plovyklos. Savitarnos, tačiau vis tiek - poreikis plovykloms auga, žmonių norai irgi didėja. Baigėsi laikas, kai mažesnių miestų gyventojai nusiplaudavo mašiną kieme ir kaimynai nieko nesakydavo. Dabar jei plauna tai jau su Kaercheriais ir tik individualiuose namuose, daugiabučiuose vienas kitas. Tuo tarpu auto parkas gerėja, mašinos lepesnės purvui su druska, tad į plovyklas suka ir žiemą, ir vasarą. O cheminis valymas ir poliravimas gali būti paklausus prieš parduodant arba tik nusipirkus auto. Kiek tai aktuali paslauga galėtų gal pakomentuot daugiau tie, kurie verčiasi perpardavinėjimu. Pažiūrėjus į autopliusą pakankamas klientų ratas matosi :) Tiesa, nežinau kaip su konkurencija šitoj vietoj.
 
Metalo gaminiai - visai kitoks verslo tipas. Daug ką gali realizuoti visoje Lietuvoje ar už jos ribų - kurjeriai apima net atokiausius kaimus, tai ką kalbėti apie tokį miestą kaip Mažeikiai. 1-2 darbo dienos ir tavo produkcija bus pas mane - už 350+ km. Tačiau čia jau konkuruosi ne tik savo mieste, bet ir su visa Lietuva. Labai daug kas priklauso ir ką konkrečiai žadi daryt - metalo gaminiai labai plati savoka.

Žinai, aš net neturiu CV. Visi darbo pasiūlymai buvo gauti ne iš skelbimų, o per aplinkui, pvz. pirmas darbas buvo pasiūlytas kai mokiausi universitete, jame ir įsidarbinau. Persikėlus į kaimą, kuriame nieko nepažinojau, darbą taip pat pasiūlė tiesiogiai - matė, jog ne pašalpų rinktis atvažiavau (freelanceinau tuo metu). Kaimas mano labai nuošalus, bet didelis (1000 gyventojų). Ir tai čia yra darbo. Mažai jo, atlyginimai be abejo mažesni nei Vilniuje, tačiau net kaime sunku rasti norinčius dirbti, nes nieko nedaryti yra lengviau, o prie pašalpų nemažai jau įpratę.
 
 
Nežinau kas per miestas, kuriame yra senukai, bet atlyginimai mažiau nei mma, tačiau labai jau panašu į visišką demagogiją. Galų gale, yra gretimi miestai, galimybių užsidirbti tikrai ne viena, bet didžioji dalis sėkmės priklauso nuo pačio norų.
O tai, kad darbo birža reikalauja atidirbti yra normalu ir taip turi būti. Deja, dažnai tuo naudojasi darbdaviai, sudarę sutartis su LDB, bet, kiek žinau, darbovietę gali rinktis ir pats.

Žinai, aš net neturiu CV. Visi darbo pasiūlymai buvo gauti ne iš skelbimų, o per aplinkui, pvz. pirmas darbas buvo pasiūlytas kai mokiausi universitete, jame ir įsidarbinau. Persikėlus į kaimą, kuriame nieko nepažinojau, darbą taip pat pasiūlė tiesiogiai - matė, jog ne pašalpų rinktis atvažiavau (freelanceinau tuo metu). Kaimas mano labai nuošalus, bet didelis (1000 gyventojų). Ir tai čia yra darbo. Mažai jo, atlyginimai be abejo mažesni nei Vilniuje, tačiau net kaime sunku rasti norinčius dirbti, nes nieko nedaryti yra lengviau, o prie pašalpų nemažai jau įpratę.
 
 
Nežinau kas per miestas, kuriame yra senukai, bet atlyginimai mažiau nei mma, tačiau labai jau panašu į visišką demagogiją. Galų gale, yra gretimi miestai, galimybių užsidirbti tikrai ne viena, bet didžioji dalis sėkmės priklauso nuo pačio norų.
O tai, kad darbo birža reikalauja atidirbti yra normalu ir taip turi būti. Deja, dažnai tuo naudojasi darbdaviai, sudarę sutartis su LDB, bet, kiek žinau, darbovietę gali rinktis ir pats.

Žinai, aš net neturiu CV. Visi darbo pasiūlymai buvo gauti ne iš skelbimų, o per aplinkui, pvz. pirmas darbas buvo pasiūlytas kai mokiausi universitete, jame ir įsidarbinau. Persikėlus į kaimą, kuriame nieko nepažinojau, darbą taip pat pasiūlė tiesiogiai - matė, jog ne pašalpų rinktis atvažiavau (freelanceinau tuo metu). Kaimas mano labai nuošalus, bet didelis (1000 gyventojų). Ir tai čia yra darbo. Mažai jo, atlyginimai be abejo mažesni nei Vilniuje, tačiau net kaime sunku rasti norinčius dirbti, nes nieko nedaryti yra lengviau, o prie pašalpų nemažai jau įpratę.
 
 
Nežinau kas per miestas, kuriame yra senukai, bet atlyginimai mažiau nei mma, tačiau labai jau panašu į visišką demagogiją. Galų gale, yra gretimi miestai, galimybių užsidirbti tikrai ne viena, bet didžioji dalis sėkmės priklauso nuo pačio norų.
O tai, kad darbo birža reikalauja atidirbti yra normalu ir taip turi būti. Deja, dažnai tuo naudojasi darbdaviai, sudarę sutartis su LDB, bet, kiek žinau, darbovietę gali rinktis ir pats.

https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.10.13.1/-/asset_publisher/0OhS/content/ar-vienetas-gali-pripazinti-leidziamais-atskaitymais-imones-steigimo-islaidas-kurias-sudaro-istatu-parengimo-islaidos-notaro-islaidos-mokestis-uz-imon/10174?redirect=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2Fcms%2Fweb%2Fkmdb%2F1.10.13.1%3Fp_p_id%3D101_INSTANCE_0OhS%26p_p_lifecycle%3D0%26p_p_state%3Dnormal%26p_p_mode%3Dview%26p_p_col_id%3Dcolumn-1%26p_p_col_count%3D1
 
 
Registracijos numeris KD-6063
 
 
Vieneto išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su vieneto steigimu ir akcijų išleidimu, patirtos steigiant įmonę (pvz.: įstatų parengimo ir įregistravimo, akcijų įregistravimo, konsultantų, maklerių paslaugos, akcininkų pažymėjimų spausdinimo ir pan.), laikomos neleidžiamais atskaitymais kaip neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos, nes šios išlaidos susijusios su vieneto dalyviais, o ne tiesiogiai su vieneto veikla.
 
Tos vieneto veiklos pradžios išlaidos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su vieneto formavimu (steigimu), kaip pvz.: išlaidos teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, įmonės spaudų registravimo rinkliavos, blankų gamybos išlaidos, išlaidos naujam verslui ar veiklai pradėti (administracijos atlyginimų išlaidos ir kitos vieneto veiklos pradžios išlaidos, nesusijusios su būsimaisiais mokestiniais laikotarpiais), priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį jos faktiškai patiriamos.

Skurdas pas jus galvose. Lietuvoje dabar toks ekonominis pakilimas, kad tuo nesinaudoja nebent visiški tinginiai ir varguoliai.

Sėdi ir skaičiuoji. Sklypo nuoma / įsigijimas, įrangos įsigijimas, elektros įvadas į sklypą, sklypo infrastruktūra (asfaltuotas įvažiavimas, galbūt kavinė šalia ar dar kas nors). Puiku, jei kai kur susitarsi su kavinėm ir pasirašysi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį - stipriai sutaupysi, bet norėdamas užimti didelę rinkos dalį turi paleist bent ~50 stotelių Lietuvoje (ypač turint omenyje, kad didelė dalis elektromobilių Lietuvoje bus biudžetinės klasės, o tai reiškia mažesnį atstumą).
 
Nepamiršk, kad šiuo metu benzino / dyzelino / dujų kolonėlės irgi gali investuoti į elektromobilių įkrovimo stoteles, o visą infrastruktūrą jos jau turi, tad jos greitai gali šauti į viršų, mat jom realiai kainuos tik įranga, kai tau viskas.
 
O kokios pajamos? Mokamai dabar niekas nenori krautis, kai dauguma stotelių nemokamos. Vėliau, be abejo, teks susitaikyti, kad tai mokama paslauga. Kiek uždirbsi? Juokingai mažai. Vienas šansas - ES parama, taip sumažinsi savo išlaidas, bet jos bus milijoninės. Patempsi?
 
Stoteles verta įsirenginėti pakelės kavinių / užeigų savininkams, bet kurti naują tinklą - tik turint aiškų planą ir geras investicijas, o ne kaip dabar :)