yomajo

Prieš kelis mėnesius lankiausi Portugalijoje(Porte ir Lisabonoje), ten gimė mintis, kad laikas pasidalinti įspūdžiais ir patarimais su kitais, kadangi keliaujančių daugėja, o ir pats gana dažnai išvykstu. Taip pat, prieš keliones visad pasiskaitau apie šalį, miestus, lankytinas vietas, viešbučius, kainas, ką kiti rekomenduoja, visad gerai rast patarimų.
Pirmas straipsnis apie Portą, jei pačiam bus motyvacijos rašyt ir kitiems skaityt, manau bus ir daugiau.
 
Kartą Portugalijoje
 
Visai neseniai pirmą kartą teko lankytis Portugalijoje. Bilietus nusipirkau likus mažiau nei dviems mėnesiams iki skrydžio. Iš viso penkių skrydžių(Vilnius – Paryžius – Portas – Lisabona – Londonas – Vilnius) „Ryanair” oro linijų bilietai kainavo 128 Eur. Iš Vilniaus oro uosto išvykau gegužės 15 dieną vakare. Toliau laukė persėdimas Paryžiuje, o po dviejų valandų buvau pakeliui į Portą. Po vienuoliktos valandos vakaro nusileidau Porte, kai tuo metu Lietuvoje jau po pirmos valandos nakties, kadangi abi šalis skiria dviejų valandų skirtumas. Oro uoste mane pasitinko draugai, tad ieškotis kaip nusigaut iki miesto nebereikėjo. Keliavom tiesiai iki hostelio “Tattva Design Hostel”, kuris gana gerai įvertintas booking.com. Kaina už penkias naktis - 100 EUR su pusryčiais. Įsiregistravęs ir palikęs daiktus su vietiniais išėjau apsižvalgyt. Gyvenau šalia “Dom Luis “ tilto, kurį suprojektavo tas pats architektas kaip ir Eifelio bokštą, tad pirmas objektas kurį pamačiau ir buvo šis tiltas. Viršutinė jo dalis skirta metro ir pėstiesiems, apatinė - automobiliams ir pėstiesiems. Kadangi jau buvo vėlus vakaras ir jautėsi nuovargis po kelionės, daug nevaikštinėjom. Todėl nuėjom iki šalia upės esančios lauko kavinės, prie kurios būriavosi nemažai jaunimo, nors buvo pirmadienio vakaras. Paragavau vietinio alaus “Super bock”, pasiklausiau faktų apie Portą bei pasidalinom paskutinėm naujienom, kadangi buvom nesimatę kelis mėnesius.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3911-768x432.jpg
 
(Dom Luis Tiltas)
 
Pirmo vakaro faktai:
 
Galima vartoti alkoholį viešose vietose.
0,33 l “Super bock” kaina turistinėse vietose 2-3 Eur, neturistinėse 1 Eur
Naktį gegužės mėnesį Porte vyraujanti temperatūra - apie 16-18C, dieną 20-28C.
 
Išaušus rytui nuėjau išbandyti hostelio pusryčių. Kadangi pirmą kartą apsistojau hostelyje, daug nesitikėjau, tačiau situacija buvo gan nebloga. Kaip ir priklauso buvo kavos, sulčių, sausų pusryčių, mėsos, sūrio, daržovių, vaisių bei galėjai išsikepti blynu ir pagardint juos “Nutella”. Trumpai apie hostelį: kambariai švarūs, pakankamai erdvūs, prie lovos yra po du elektros lizdus, naktinė lempa bei užrakinama spintelė, t.y. viskas, ko reikia keliaujančiam. Pažinčių ratui praplėsti hostelis - itin tinkamas variantas. Jau pirmom dienom susipažinau su vokiečiu, prancūze, japone, korėjiete bei dviem amerikiečiais.
 
Kadangi turėjau daug laiko bei atvažiavau ne į Turkiją pagulėt prie baseino, buvau susiplanaves daug ką pamatyt. Hostelis buvo pačiame miesto centre, todėl turistines vietas buvo pasiekti itin nesudėtinga, tereikia žinot, ko ieškai, ir nusiteikt pasivaikščiot. Pačiam Porte itin daug kalniukų, nuolatos kyli ir leidies, tad tam irgi reiktų nusiteikt. Dienomis dažniausiai naršydavau miestą ir lankydavau populiariausias vietas, vakarais būdavau su vietiniais. Man visad buvo įdomu pamatyt ne tik gražias, turistam paruoštas erdves, o kaip iš tikro gyvena vietos žmonės, pamatyt vietas kur turistai neužsuka. Aplankiau ir miegamuosius rajonus, pravažiavau pro itin prastos reputacijos vietas, panašiais kaip Vilniuje Naujininkai(tik Porte atrodo itin prastesnė situacija), apsilankiau itin prabangiame toliau nuo centro esančiame rajone, kur dažiausiai matomas automobilis “Porsche Cayenne” bei kituose neturistinėse vietose. Trumpai papasakosiu apie jau minėtą prastos reputacijos rajoną. Kaip supratau iš vietinių pasakojimo, toje vietoje ankščiau stovėjo penki dideli daugiabučiai, tačiau valdžia užsimojo padaryti prabangų rajoną, todėl nugriovė tris iš jų. Daug žmonių liko be namų, tačiau ta vieta taip ir netapo prabangiu rajonu - šiandien daug žmonių gyvena gatvėje, prekiauja narkotikais ar vagia. Gana tiksli frazė apibūdinanti situacija, kuria man minėjo portugalai: “There is a lot of houses without people and there is a lot of people without houses”. Dar įdomus pastebėjimas - dažniausiai Lietuvoje tenka matyti pirmame ar antrame aukšte gyvenančius žmones, kurie ant langų užsitraukia metalines žaliuzes iš lauko pusės. Porte tai dažniausiai pamatysi visuose aukštuose, net ir devintame. Kaip vienas vietinis sakė, kad “čia žmonės lyg “spaidermenai””, tad, kaip ir visur, reiktų pasisaugot ilgapirščių.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4025-768x432.jpg
 
(Vaizdas iš Crystal Park)
 
Vieną vakarą teko apsilankyti Porto jaunimo centre. Buvau pristatytas iš kur esu. Kadangi jame dirba keli draugai, tai viską aprodė. Likau patenkintas tuo, ką pamačiau - erdvus centras, pritaikytas tiek pramogom, tiek įvairiem užsiėmimams, kaip: muzika, piešimas, fotografija, garso įrašymas, šokiai. Centras sulaukia nemažo susidomėjimo iš jaunimo.
 
Vieną vakarą gavau pakvietimą ateiti vakarienės pas vieną iš vietinių. Prieš vykstant užsukome pas jo pusbrolį, užėjus jo mama iškart pabučiavo į abu skruostus nors pirmą karta matomes, tas pats ir jau atėjus vakarienės. Priimė itin šiltai, lauktuvių į Lietuvą gavau oficialius Porto futbolo klubo fanų marškinėlius. Sakot, kad lietuviai myli krepšinį? Lietuva niekad nemylės krepšinio taip, kaip portugalai myli futbolą, o, tiksliau, vietiniai Porto komandą. Man taip pat teko apsilankyti ir jų stadione, gaila, kad buvo uždarytas, tad nuotrauką pavyko padaryti tik už tvoros. Kada Lietuva turės tokį? Manau, kad negreit.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3984-768x432.jpg
 
(Porto futbolo stadionas)
 
Vykstant į Portą siūlau pasidomėti apie vietas, kur valgysite ar leisite vakarus, kadangi mokant paieškot ar turint vietinių pažįstamų, galima tikrai sutaupyti ir atsidurti įdomesnėse vietose.
 
Portugališkų patiekalų ir gėrimų rekomendacijos:
 
Bifana (sumuštinis su daug kiaulienos) - greitas užkandis.
Pasteis de nata - desertas prie kavos arba arbatos.
Fransesinha – patiekalas, kurio viršuje lydytas sūris, o po juo didelis sumuštinis su daug skirtingų mėsų viduje. Šalia gali būti bulvės, o ant sūrio papildomai dar galite gauti keptą kiaušinį. Tiesiog nuostabiai skanus patiekalas. Geriausia vieta Porte– “Café Santjago”.
Portveinas - vidutiniskai apie 20 laipsnių stiprumo vynas. Praėjus nuo centro pusės “Dom Luis” tiltą ir nusileidus žemyn iškart šalia upės yra restoranai, į kuriuos anksčiau(galbūt ir dabar) pagal tradiciją vyną atplukdydavo upe valtimis. Vyrams rekomenduoju bandyti 10metų senumo raudoną, o moterims baltą taip pat 10 metų portveiną.
Populiariausi vietinio alaus prekės ženklai - “Super bock” ir “Sagres”.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3966-1-768x432.jpg
 
(Pasteis de nata)
 
Kainos (T – turistinė vieta, N – neturistinė vieta):
 
Alus 0,33 - T: 2-3 EUR, N: 1 EUR
Bifana - T: 3 EUR, N: 2-2,5 EUR
Fransesinha - visur apie 9-10 EUR
Kava - T: 1,5-2 EUR N: 0,6-0,9 EUR
Portveinas – taurė visur apie 5-6 EUR
Pietūs – T: 10-12 EUR, N: 5-7 EUR
Pasteis de nata – T: 1 EUR, N: 0,6-0,8 EUR, kepykloje ar parduotuvėje 0,5 EUR
Degalai – D: 1,30 EUR, B 95: 1,50 EUR už litrą
 
PVZ: 2 Bifana, 2 Sangria maži grafinai, espresso puodelis ir desertas neturistinėje vietoje sąskaita: 9 EUR.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4127-768x432.jpg
 
(Fransesinha)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4134a-1-768x432.jpg
 
(Portveinas)
 
Lankytinos vietos (labai daug, bet išskirsiu, ką rekomenduoju):
 
“Dom Luis” tiltas
“São Bento” traukinių stotis
“Livraria Lello” knygynas, įėjimo kaina 4 EUR, jei pirksite knygą, išskaičiuos iš sumos
“Sé do Porto” katedra
“Majestic café” kavinukė, pagal pasirinkimą, turistų pamėgta vieta, kava apie 5 EUR
“Mercado do Bolhão” turgus, suvenyrams, vaisiams, daržovėms pirkti ir t.t.
“Jardins do Palácio de Cristal” sodas, yra laisvai vaikštančių povų, gaidžių
“Igreja da Serra do Pilar” galima užlipti į viršų, atsiveria visas miestas, itin puiki vieta stebėti saulėlydi.
“Jardim do Morro” visai šalia 8 pastato, atsiveria puikus miesto vaizdas
Išbandyti senovinį tramvajų, patiko maršrutas palei upę, kaina 3 EUR.
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_4103-768x432.jpg
 
(Majestic Cafe)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3970-768x432.jpg
 
(Bolhao turgus)
 
http://ciao.lt/wp-content/uploads/2017/07/DSC_3863-1-768x432.jpg
 
(Se katedra)
 
Žinoma, yra dar daug ką pamatyti ir kiekvienam pagal skonį. Galima rinktis ir turistinius laivelius ar autobusus be stogo su gidu. Bet aš pasirinkau kitus būdus pažinti miestą. Bet kuriuo atveju ir be šių vietų rekomenduoju daug vaikščioti ir tyrinėti miestą.
 
Daugiau faktų:
 
Vakarėlių laikas prasideda gan vėlai, po vidurnakčio.
Yra pliažas, bet rekomenduoju važiuoti, o neiti.
Taksi kaip ir visur mėgsta sukčiauti, patogu naudot “Uber”.
Taksi plafone yra skaičiai, 1-2 reiškia miesto zoną ir mažesnį tarifą, 3-4 užmiestis ir brangesnis tarifas. Jei turite mažą bagažą, imkite su savim į saloną, nes jie mielai jį norės padėti į bagažinę, bet už tai imamas mokestis. Įsėdimo mokestis yra keli eurai.
Angliškai daugiausia kalba turistinėse vietose, kitur pravers jei mokate ispanų.
Tik pietų metu jie geria kavą su pienu, ryte, per pietus ir vakare - espresso.
Pasiimkite grynų, daug vietų nepriima kortelių.
Autobusuose yra nemokamas wifi, jei kavinėje nebūtų, praverčia jei sedėsite terasoje netoli stotelės.
Yra metro linija į ir iš oro uosto, kaina apie 2,5 EUR.
Maksimalus leistinas greitis – 120km/h.
Yra keli prekybos centrai, bet tolokai nuo centro.
Vietinį nuo turisto atskirsi pagal tai, kad vietiniai nelaukia kol užsidegs žalia pereiti gatvę, jie eina betkur ir betkada.
 
Keli žodžiai:
 
Kaip ir ispaniškai, sveikintis – hola, atsisveikinti – ciao.
Ačiū – obrigado.
Sąskaita – conta.
 
Viso Porte praleidau penkias dienas, kurių užteko pamatyti tiek turistinius objektus, tiek neturistines vietas, minimaliai susipažinti su kultūra, vietiniais. Rekomenduoju vykti 4-6 dienoms, nes čia yra ką veikti ir galima apsisukti su protinga pinigų suma.
 
 
Taip pat, pradėjau rašyti asmenini blogą apie keliones: Ciao.lt
Nuoroda į šį straipsnį: Kartą Portugalijoje
Tai nėra reklama, tai tiems, kuriems buvo įdomu ir norės toliau skaityti. Kitus straipsnius pasistengsiu taip pat patalpinti uzdarbyje.

Skamba jog dirbi sunkiai bet nebutinai efektyviai. Turi rasti laiko jei ne intensyviai sportuoti tai bent pabegioti. Skirti laiko sau. Pats pirma savo IT darba dirbu po uni ir susiduriau su pastoviu issekimu nes perdaug rupindavaus ir sureiksmindavau viska. Jei statybininkas susilauzo ranka/koja jis neina i darba, o kas protini darba dirbam kai issenkam ir pradeda vaziuoti stogas toliau einam i darba ir apgaudinejam save. Sveikata yra svarbiau, rupinkis savim.

Naujienos:
* pagaliau išleista iOS versija: https://itunes.apple...ie/id1238929199
* neturintiems Android, štai web versija: https://snoutup.itch.io/bacon-may-die
---
 
Sveiki dar kartą!
 
kviečiu išbandyti dar vieną mano kurtą kiauliškų muštynių žaidimą - Bacon May Die. Jeigu teko žaisti Iron Snout, tai šiek tiek panašumų yra - overpowered personažas nesibaigiančioje kovoje su galybe keistų priešų, bet šį kartą paršas gali šokinėdamas ir besivartaliodamas lasktyt po ekraną benaudodamas įvairius šaltuosius ir šaunamuosius ginklus.
 
Kol kas žaidimas yra tik Google Play: https://play.google....tup.baconmaydie
Bet norintys išbandyti iOS įrenginiuose - parašykit emailą pakvietimui. Kažkada bus ir Steam'e!
 
http://i.imgur.com/opTekTA.gif
 
http://i.imgur.com/vyHENfy.gif
 
http://i.imgur.com/WYTXWp5.gif
 
Valdomas be mygtukų - vien ekrano pusių paspaudimais ir swipe'ais. Paspaudimų užlaikymas aktyvuoja lengvą slow-motion'ą ir alternatyvią ataką (dažniausiai tai šūvis iš tam tikro ginklo, bet ateityje bus ir įdomesnių dalykų).
 

 
Bacon May Die vis dar yra aktyvioje kūrimo stadijoje, taigi priimu įvairius pasiūlymus dėl naujų priešų, ginklų ar aprangų (jų jau apie 40 ir auga)! Planuose taip pat yra ir skirtingos arenos, trumpi challenge lygiai ir tam tikri specialūs sugebėjimai palengvinantys kovą.
 
Tikiuosi, kad patiks!

Aš siūlau ETH parduoti didžiają dalį, ir nebepamiršti, kad tokius coinus turite, nes :
 
 
1. Ethereum supply is 100% controlled by "the team".
2. The team can "inject" anytime any qty of coins into the market "to address other issues that may arise".
3. Ethereum is issued by "the team", not by the network. Nothing is hard-coded. There is no guarantee that the team will not inject 10.000.000 ether to "maintain" the network stability on the "long term".

Aktoriai dirba sunkiai, režisieriai, make-uperiai visokie, filmuotojai, valytojai ir daugybe kitų žmonių, kurių gali būti net keli šimtai ir dabar jų kūrinį - darbą kažkoks avinas dalinasi internete, kai tuo labiau į filmą investuoti milijonai, laikas, kančios.

Pandora AS yra puikiai veikianti kompanija. Ir dabar po korekcijos jos akcijų kaina pradeda stiebtis. Pats metas pirkti, norint gauti didesnį investicijų pajamingumą.
http://aipt.lt/pandora/

Ką tik tapo reklamuojamu. ;)

Tokio tipo videos kuriami nuolat. Jų buvo ir 2009, ir 2010 ir ... iki šiandienos. Ir rytoj keli nauji išeis turbūt. :)
 
Valstybių skola - pretekstas naujai krizei - bull-fkin-shit. Ji augo, auga ir augs, kol esame tokioje finansinėje sistemoje, kurioj esam. Koks skirtumas koks tas skaičius, trilijonas, du ar dešimt. Niekas niekada tų skolų negrąžins. Tai aiškina moderni monetarinė teorija.
 
Burbulas akcijų rinkoj? Taip brangu, bet kas geriau, valstybės obligacijos, už kurias neretai reikia primokėti, ar 3% dividendinis pajamingumas? Wallstreetas prezidentą jau išsirinko, todėl politinio force majeure neturėtų būti. Manau iki naujų dar pamatysim S&P500 naujus topus.
 
O prieš naująją krizę tai pagal teoriją turėtų dar palūkanų krivės inversija nutikti ir užbrangti commodities. Va tada jau galėsim kalbėt apie ciklo vertimąsi.
 
Pastaruoju metu koncentruoju portfelį į Baltijos rinkų komercinį NT, manau šiam sektoriui dar yra geri 2 metai augimo.

Sveiki! Mano vardas Simonas, draugams Simas, užaugau nedideliame miestelyje Prienų r., šiuo metu esu 2 kurso VGTU Transporto inžinerijos studentas. Nuo mažų dienų domiuosiu technika, todėl pasirinkau šią studijų kryptį. Visada svajojau tapti verslininku ar bent dirbti sau pačiam. Niekada nemėgstu sėdėti vietoje ir leisti laiką veltui, vis norisi nuveikti ką nors prasmingo.
Esu turėjęs keletų veiklų:
1) Lankydamas mokyklą auginau triušius, bendras skaičius 300vnt., vienu metu turėjau daugiau nei 100vnt.
2) Pirkau/Pardavinėjau motociklus, nors tai buvo daugiau hobis.(Turėjęs iš viso 12motociklų) Labiausiai patinka Enduro/Krosinio tipo.
3) Pirmais studijų metais užsakinėjau prekes iš Aliexpress ir pardavinėjau.
4) Paskutiniu metu užsiiminėjau automobilių pirkimu/pardavimu, tvarkydavau pats arba draugas.(Parduota 12 auto.) Tačiau dabar šią veiklą esu sustabdęs, nes studijuoju pavasario semestrą Čekijoje su Erasmus+ programa.
Mėgstu keliauti, esu aplankęs Norvegiją, Švediją, Latviją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Slovakiją. Šiuo metu planuoju nuvykti į Vokietiją ir Austriją.
Nuo 15metų pradėjau sportuoti namų salygomis, vėliau ant turniko, paskutiniu metu lankau sporto salę, svoris 82kg. Ūgis 180cm.
Stengiuosi sveikai maitintis, nevalgyti bet ko ir prižiūrėti savo sveikatą.
Į šį forumą užsukau norėdamas susirasti bendraminčių, pasisemti naujų žinių, idėjų, praplėsti pažįstamų ratą.

Nors už keletos mėnesių jau bus kaip metai po šios kelionės, tačiau geriau vėliau nei niekad, gal kam pravers, o ir pačiam buvo smagu rašyt bei prisiminti viską :)
 
Ši kelionė nebuvo planuota. Tiesiog, vieno eilinio šeštadienio paryčiais (apie 3val. ryto) scrollinu per FB ir pamatau pasiūlymą vykti į Koso salą už 95 eur žmogui, pirmyn ir atgal. Pasakau apie tai draugui, kiurksančiam kitam kambario gale... Ir štai jau po pusvalandžio mes perkam bilietus, sulakstę iki naktį dirbančio bankomato ir įnešę grynųjų pinigų į sąskaitą tam, kad nusipirkti bilietus 05.12 – 05.19 dienom.
Ieškojau internete gidų apie šią salą, kad atvykus nesiblaškyt ir iš anksto žinot ką aplankyt, kokios ten kainos ir t.t. Tačiau pa‘googlinus internete lietuviškai/angliškai/ispaniškai galiausiai supratau, kad teks daug ką tyrinėt pačiam ir išsiaiškinti jau esant vietoj, nes gidai gana „sausi“. Naktį prieš kelionę prisiminėm, kad reikės kažkur apsistoti. Tuomet per Booking‘ą užsisakėm Oscar‘s Hotel kambarį dviems, savaitei už 150 eur su pusryčiais (75eur žmogui). Nuotraukose matėsi paprastas, bet tvarkingas kambarys. Prabangaus mums ir nereikėjo, nes norėjom apkeliauti visą salą ir grįžt į viešbutį tik nusipraust ir pernakvot. Galiausiai, juk ne kambary sėdėt skrendam. Besirenkant kriterijus buvo - kaina ir WiFI.
Taigi, gegužės 12d., apie 12 val. pradėjau krautis lagaminą, o 15‘35 pakilo lėktuvas, kuriame aš mąsčiau ar nieko svarbaus nepalikau namuose... Nusileidom po 3 valandų Koso saloje, Graikijoj (laiko juosta ta pati kaip ir pas mus). Išėjus iš oro uosto, kairiam jos krašte radom autobusų stotelę. Kelionė autobusu iš oro uosto į Kos'o miestą kainuoja 3,2 eur, o taksi 35 eur, tad nusprendėm palaukti autobuso, juk laiko turėjom sočiai.
 

 
Po gero pusvalandžio atvažiavo autobusas, kuriame susimokėjom grynais. Važiavom per Mastichari, Marmari, Tigkaki ir galiausiai pasiekėm Kos‘ą. Nuo stotelės iki Oscar hotel pėsčiomis apie 5 min kelio.
 
Keli dalykai apie Koso salą. Mieste beveik visur vienpusis eismas. Drįsčiau teigti, kad eisme dalyvauja daugiau motorolerių nei automobilių. Visi važinėja be šalmų (pareigūnai nieko nesako, taip priimta). Visi rūko patalpose, nesvarbu ar tai parduotuvė, restoranas ar viešbučio priimamasis. Dauguma (net vyresnio amžiaus žmonės) kalba angliškai. Praktiškai kiekviena kavinė/baras turi WiFi. Siūlyčiau nepalikti atidarytų langų, kad nepriskristu uodų. Taip pat žmonės patarė vengti gerti vandenį iš čiaupo, geriau pirktis.
 
VIEŠBUTIS
Jį pasiekus mus pasitiko malonus vyriškis kuris padavė raktus nuo mūsų kambario. Kaip už 75eur/asm savaitei tikėjausi kažko baisaus, bekilant į trečią aukštą jau juokavom apie tai, kad miegosim ant šieno kupetų šalia karvelių, tačiau atidarius durys likom maloniai nustebinti. Erdvus kambarys 3 patalpų, Vienam kambariuke tualetas ir dušo kabina, toliau paėjus didelė svetainė su dvejom gana patogiom lovom bei dešiniau virtuvėlė. Kambaris taip pat turėjo kondicionerių, Tv, dideli balkoną bei gerą WiFi signalą – už tokia kaina tikrai patenkino visus lūkesčius. Be to yra didelis baseinas ( kuri prileido paskutinę mūsų viešnagės dieną).
 



 
Pusryčiai švediško stalo principo, pirmame aukšte ant ilgo stalo kas rytą tarp 8-10 val išdėliojamos lėkštes su kumpiu, sūriu, graikišku jogurtu, medumi, vaisiais, sausainiais, bandelėms, marmeladu, šviežia duona, kava, sultymis ir t.t..
 

 
TRANSPORTAS
Vienareikšmiškai siūlau imti motorinę transporto priemonę, jei norit apkeliauti salą, ( su dviračiu nuvargsit), o autobusu ir pėsčiomis bus sugaišta daug brangaus laiko, o juk atostogų laikas dažniausiai suskaičiuotas.
Perėjus per keletą nuomos punktų nusprendėm nuomotis motorolerius pas vyrukus esančius visai šalia viešbučio nes visur kitur už paros nuoma norėjo 15 eur, o su šiais pavyko nusiderėt iki 10 eur/para, be to ir motoroleriai buvo geresni nei kitur bei aušinami skysčiu, kas mums buvo aktualu, nes žinojom, kad naudosim praktiškai visą dieną. Išsinuomavom kiekvienas po Malagutti ( lyg f12 modelis) 6 dienom. Benziną pylėmės degalinėse, o jo kaina tuo metu buvo 1.55 eur/l ( išnaudojau 1,5 bako per visą laiką)
 
Gal kam svarbu tai nuomos punktas:
MOTO HOLIDAYS, DIMITRIOS PITSIS. 21, Meg Alexandrou str. TEL: 0030 / 22420 20156
 
P.S. Nusprendėm nuomotis motorolerius, nes:
Automobiliui išsinuomot reikia24 metų.
Pigesni nei keturačiai ar bagiai (nuo 30eur para už silpniausia keturatį).
Mažos kuro sanaudos, nebrangi kaina, bei geresnis pravažumas tiek eisme tiek siauromis gatvelemis nei kitų transporto priemonių.
 
KAINOS
Iš pradžių kainų skirtumą pastebėjom nes apsipirkinėjom vietinių parduotuvėlėse, na tokiose kaip pas mus vadinam „maisto prekės“ tai ten tarkim coca-colos skardinė buvo 1 eur, 7days‘as 1 eur, Lays traškučiai 1,5 eur, sulčių pakelis 1,3 eur, puses litro buteliukas vandens 0.6 eur . Po to sumąstėm užsukti į parduotuvė AB lietuviškas analogas būtų IKI parduotuvė tai ten kainos praktiškai tokios kaip čia, kai kas galbūt net pigiau coca-cola skardine 0.52 eur, buteliukas vandens 0.2 eur, 7‘days 0.5 eur t.t. Saloj taip pat yra tikrai bent du Carefour ir vienas Lidl.
 

 
Toliau stengsiuosi rašyti ne savo kelionės dienorašti su patirtais nuotykiais, o tiesiog aprašysiu aplankytas vietas su mano įžvelgtais +/- .
 

 
1)Roman odeon: Randasi pačiam koso miete, nuošaliau nuo centro. Visą gyvenimą mane žavėjo senovės Graikijos bei Romos kultūros. Ši kelione buvo pirmoji kur galėjau aplankyti tokius senovinius griuvėsius, man įspūdį paliko, draugelis apsižvalgė ir laukė manęs. Pakako vieno aplankymo. (nemokama)
 
2)Hipokrato medis: Randasi netoliu uosto, prie Narantzia pilies. Mano apsilankymo metu vyko kažkokie restauravimo darbai aplink jį. Platus gražus medis, išsiskiriantis iš kitų tuo, kad randasi vidiniam kiemeli ir pasak legendas po jo sėdėdavo Hipokratas, o šiaip tai medis kaip medis. (nemokama)
 
3) Narantzia Pilis: Prieš einant į ja pasiskaičiau, kad po rekonstrukcijos labai daug kas pasikeite, daug naujovišku elementu ir, kad nelabai ką ten pamatysi, tad pats užėjau iki kasos, pasižvalgiau ir apsisukau. 4 eur įėjimas.
Yra dar daug griuvėsiu pačiam mieste, bet kiekvienu šį kartą neaprašysiu.
 
4) Asklepionas: Toliau nuo pačio koso miesto, patogiai pasiekiama tiek su mašinom tiek dviračiais. Įėjimo kaina 8 eur. Unikali vieta, tačiau net pats Odeonas labiau sužavėjo nei jis, galbūt tikėjausi kažko daugiau... Aš dar vaikščiojau žiūrėjau į tų laikų architektūrą, pastatų išdėstymą, ornamentus. Draugelis vis klausė ar aš čia dar ilgai iki kol rado užsiėmimą, pagauti driežą – dėja nesėkmingai. Likusi laiką kol vaikščiojau glostė katiną. Vieta nesužavėjo. Tiesa – neabejoju, kad einant su gidu į tokią vietą būtų daug įdomiau. Turint laiko ir platesni biudžėtą neaplankyti būtų nuodėme, tačiau esant laiko stokai galima aplenkti, šią vietą, o esant ribotam biudžetui jau geriau prie tu 8 eur už įėjimą pridėt dar 2 eurus ir išsinuomot parai motorolerį arba suvalgyt kokį šviežiai sužvejotos žuvies patiekalą.
 


 
5)Hipokrato sodas: Buvom privažiavę, tačiau neaplankėm, kadangi gavosi iškart po Asklepiono, o kolega jau prisižiūrėjęs griūvėsiu nebuvo nusiteikęs dar spoksoti į visokius augalus. (lyg nemokamas)
 
6) Kalnai netoli Askelpiono: Viena iš labiausiai sužavėjusiu vietų. Atsiveria puikus vaizdas į visą Koso miestą, rytinę bei pietinę pakrantę. Kalnai pilni palaidu ožkų, nenustebkit jei ant kelio rasit einanti kokį sausumos vežlį, jų ten pilna. Kalnuose taip pat aptikom driežų bei gąsdinom laukinį kalakutą. Pasiekti galima ir su dviračiu, bet labiau rekomenduoju keturratį arba motorolerį.
 

 
7)Thermos: Smagi vieta. Palei jūros krantą iškasta bala į kurią Iš žemes gelmių įteka karštas vanduo ( pagal kvapą spėčiau, kad kupinas sieros) ir susimaišo su jūros vandeniu. Jausmas kaip sėdėti kubile. Patys važiavom keletą sykiu. Vykstant su motoroleriais/ keturračiais bus galima nusileisti iki paplūdimio ir iki termų teks paeiti keletą šimtų metrų. Atvykusiems autobusu arba mašina teks leisti nuo kalno žemyn. Aišku gali už 5 eur užsisakyt asiliuką kuris jus nujuodins ir nereikės eiti. Tiek viršuj tiek apačioj yra kavinės. Rekomenduoju atvykti ryte 8-10 val arba vakare/nakti nes diena būna pilna žmonių ir gaunasi „sriuba“.
SVARBU: Nusiimkit visus metalinius, auksinius, sidabrinius ir kitus papuošalus nes reaguoja su thermos vandeniu ( juodoja ir t.t.) Kol ten buvau mačiau daug nustebusiu veidu žiūrinčiu kas atsitiko jų papuošalams.
 

 
8)Tigkaki, Dano‘s restoranas. Miestelis įsikūręs palei šiaurinį salos paplūdimį. Vanduo šiek tiek vėsesnis nei pietinėj dalį (kardamena, kefalos). Štai čia keletą kartu valgėm restorane Dano's. Valgėm šviežią žuvį. Už 6.5 eur paprašėm white fish, sardinijų, bei vietinių žuvyčių mix‘a paragavimui. Sekanti kartą už 12 eur užsisakiau lėkštę sardinijų su kažkokia tais didesnę žuvym – taip pat buvo labai skanu. Labai malonus ir šiltas kolektyvas. Savininkas pavalgius vis siūlė kažko išgerti namu sąskaita bei pasižadėjo, kad sekanti kartą atvažiavus vaišins mus dideliu šalto alaus bokalu. Taip pat pavalgius šiame restorane gavome kortelę su kuria galima nemokamai atsigulti ant gultu esančiu paplūdimy. (be jos vienam žmogui kaina 6 eur).
 


 
9)Mastichari: Miestas įsikūręs už Tigkaki ir Marmari – jame daug nevaikščiojom, apėjom molą.
 
10) Igroviotopos ežeras - Pagal dauguma aprašų internete čia galima rasti įvairiu rūšių paukščių kaip flamingu ir pan, nes tai jų tarpine stotele migracijos metu. Dėje mes nieko įspūdingo nematėme, tiesiog seklus ežeras ir tiek. (Turbūt populiari lankytina vieta, bet ne Gegužės mėn.)
 
11) Zia – Aukščiausiai įsikūręs miestelis koso saloje. Į čią atvykome iš Tigkaki, geras vingiuotas kelias kuris kyla į klanus. Atsiveria puiki panorama į visą šiaurinę salos pusę. Gražus, ramus miestelis kuriame yra daug baltų namukų su mėlynais langais ( tokie kokia dažnai vaizduojami nuotraukose, atvirukuose ir t.t. kalbant apie graikijos salas).
 


 
12)Kelias link kardamenos – Į Kardameną vykome tiesiai iš Zia miestelio. Ilgas vingiuotas keliais kuris driekėsi per kalnus iš šiaurinės į pietinę salos pusę. Važiuojant pravažiavom per Pilį miestelį kuris irgi įsikūręs kalnuose. Manau tikrai geras maršrutas turint laiko nes viso kelio metu lydi puikus kraštovaizdis kurio neįmanoma atsižiūrėt.
 
13)Kardamena - Miestelis kuris randasi salos pietinėj daly. Jaukus žvejų tipo miestelis su dideliu molu per kuri patogu vaikščioti, uoste sutikom nemažai žvejų, tiek savo laiveliuose tiek žvejojančiu nuo kranto. Patogus paplūdimys. Ilgai čia neužsibuvom, nes jau vakarėjo, o dar norėjom surasti nepertoliausiai esanti Plaka forrest.
 
14)Plaka miškas – Miškas kuris randasi netoli oro uosto. Pagal kelis rastus aprašymus internete čia turėjom išvysti daugybe povų kurie kartu gyvena su katinais. Iš pradžių nebuvom tikri ar pasirinkom teisingą kelią ir ar niekur nenuklydom, nes žemėlapyje tokios vietos kaip Plaka forrest neradom, tačiau pavažiavus labiau į mišką pasiekėm stovyklavietę kurioje vaikštinėjo povai. Tą vakarą ilgai neužsibuvom, nes pradėjo temti, o ir nieko neturėjom su savim, kad pašerti paukščius, tad grįžome sekančią dieną kadangi gavosi pakeliui vykstant į Kefalos miestelį. Povai nebailus, ima maistą iš rankų, tiesa aš paėmiau batono kurį iš pradžių drąsiai lesė, tačiau draugui atsidarius čipsų pakelį prarado susidomėjimą batonu ir apsuko draugą bandydami išprašyti traškučių. Matyt turistai išlepino paukščius. Tiesa, katinai buvo tik keli, nors pagal aprašymą ten jų turėjo būti šimtai, bet vietoj katinų radome balinių vežlių kurie neatsisakė mano batono.
 

 
15)Kefalos- Labiausiai į vakarus nutolęs miestelis. Šis miestas mane sužavėjo. Skaidrus, šiltas vanduo, labai smulkių akmenukų paplūdimys. Rytiniam miestelio paplūdimy yra griuvėsiai palei jūrą bei garsioji sala kurioje stūkso viena maža balta bažnytėlė su mėlynais langais. Šiame paplūdimyje apsistojome kiek ilgiau, išsimaudėm, užkandom bei valandėlę pasideginom, bandydami bent šiek tiek išliginti įdegį kuri įgavome dėl maikių. Draugas vis bandė sugauti griuvėsiuose gyvenančius driežus (kaip barzduotosiso agamos tik šiek tiek mažesni ir greitesni), po valandos vargo galiausiai vieną sugavo. P.S. yra patogi aikštelė kur pasistatyt automobilius/motorolerius. Pavažiavus toliau į vakarinę miestelio dalį radome barais nusėta pakrantę kurioje nusprendėm suvalgyti po Gyro ir išgerti kavos prieš ilgą kelione atgal į viešbutį. Tiesa, prieš išvykstant dar pusvalanduką praleidome gaudydami krabus.
 



 
 
16) Bar street‘as – Keletą naktų buvau ištemptas iš viešbučio pasilinksminti į miestą. Galiausiai atsidūrėm Bar street‘ę. Tai gatvelė, maždaug 50 m ilgio kurioje įsikūrę dešimtis klubu ir būtent čia vakarais renkasi visi žmonės (ypač jaunimas) norintis pasilinksminti, pašokti, išgerti. Iš pradžių nustebino tai, kad įėjus į šią gatvelę visi iškart tave kalbina, merginos čiumpa už rankos ir tempiasi tave šokti, visi klubai siūlo gėrimus dykai. Taip jie išdirbe sistemą, kad prisiviliot klientus į savo klubą. Tikrai nesumeluosiu pasakydamas, kad tai judriausia miesto vieta nakti. Kai buvome mes, žmonių buvo nemažai, bet pakalbinus dirbančias padavėjus bei merginas ( kurios dirba viliodamos vaikinus, kad užeitu į klubą kuriam dirba) pasakė, kad tai dar tik sezono pradžia ir skaitosi praktiškai tuščia, va nuo birželio vidurio ir rugsėjo šį gatvė naktimis būna sausakimša, praktiškai neina praeiti, o apie įėjimą į klubą laisvai pašokti nesusispaudus net sunku pagalvot. Tiesa apėjom visus klubus, bet galiausiai abu vakarus praleidom Saloon Tex, mūsų nuomone ten grojo geriausia muzika bei dirbo maloniausias kolektyvas. P.S. Visi kviečia sakydami, kad kaip tik dabar gėrimams „happy hour“ (kai kaina tą valandą žemesne nei įprastai). Iš tiesu tęsiasi ne valanda, o visą vakarą, tad nebijokite pakalbinti padavėją, barmeną , kad padarytu gėrimus pigiau, arba 2 už vieno kainą.
 
 
17) Nysiros ir Kalimnos salos- Tai salos esančios netoli į kurias galima patekti su keltu ( kiek kalbėjom su lietuvių pora jie pataria į ją keltis su motoroleriais, nes bus žymiai patogiau jas apkeliauti). Nysiros sala ypatinga tuo, kad joje yra didelis krateris kurio galima pasivaikščioti ant jo jautiesi tarsi ant „kempinės“, o Kalimnos garsi tuo, kad joje yra daug kempinių ir vietiniai jas „žvejoja“, patiems nepavyko persikelti į nei vieną iš jų tad plačiau papasakot negaliu.
 
Taigi toks trumpas kelionės aprašymas. Tikiuosi kažkam pagelbės. O kas tingėjo skaityt prašom va vaizdo įrašas :) (vaizdo įrašą rodo tik per PC, dėl panaudotos dainos autorinių teisių nuostatų)
 
https://www.youtube.com/watch?v=DQyj9QLeGvI

As uz, pats asmeniskai staciau nama , ieskojau internete informacijos, tai fallowinau viena bloga
http://statausodyba.blogspot.lt/ , tikrai aiskiai viskas aprasyta detaliai su nuotraukomis.

Tuščia

Žiauriai patiko kursų atsiliepimai, įdomu kaip čia visi tą pačią dieną, kas dvi minutes, po atsiliepimą parašė...

Naujiena Lietuvoje – nemokamų lauko treniruoklių, krepšinio ir futbolo aikštelių žemėlapis. Išsirinkite norimą vietą ir mėgaukitės gryno oro voniomis. :)
Punktų nuolat daugėja – atsiųsti savo tašką galite ir Jūs.
Kiemo broliai.lt

ESO1L, North Horizon Fund, TVEAT, dar gali palaukti LE obligaijų emisijos sąlygų.
 
P.s. ESO timing ne pats geriausias. Šiandieninėj sesijoj toks įspūdis, kad visi susiskaičiavo ant kiek gerai yra ESO turėt.
 
Mutual funds sąlyginai dideli mokesčiai, jei jau fondas - tai tik ETF. Akcijų? Nebent žadi stebėti rinkas, nes kaip žinia, šturmuojami topai, o iki kitos recesijos skaičiuojami paskutiniai metai (0-2). Jei nuspręsi visgi ETF kokį imti, tai bant jau defensive rinkčiaus. Telekomai, utilities.
 
Taip pat daryk prielaidą, kad Le Pen jau sėdi Prancūzijos valdžioj ir spausdina frankus, o euras čiuožia nuo kalniuko.

as tai sakau kad mane domintu, nes kiti nedraudzia. Kai paklausia kodel, sakau kad tris kart bandziau zudytis. Ties cia pokalbis ir pasibaigia.

Jau buvo cia ir forume apie juos kalbeta, pasinaudok paieska, vien kokius 3 metus tu moki draudimo kompanijai kad iseitum ant nulio, o as niekad tokio neimsiu, nes kai sumoket jiems pinigus tai greitai jie issipraso, bet kai nelaime kokia nutinka tai draudimai tiek laiko su tavim bylinesis kad pats pavargsi kovot su vejo malunais.

Epilogas.
 
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
 
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
 
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
 
Keisti pasaulį... Kurį?
 
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?

http://1111now.com/wordpress/wp-content/uploads/2013/02/better-self-better-world.png

Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
 
Kas tu?
 
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
 
Kas esu aš ir ką matau?
 
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
 
Kapitalizmas – kūrybinė destrukcija.
 

http://www.iamawake.co/wp-content/uploads/2015/11/capitalism-fish-600x350.jpg

 
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
 
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai?
Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.

http://i.imgur.com/TUG379V.jpg

N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra . Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs , kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. 
Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
 
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. 
„Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
 
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. 
Forex
 
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
 
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
 
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
 


 
Įmonė bankrutuoja;
Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.

Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
 
Kapitalo rinka
 
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
 
Baltijos rinka
 
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište

http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg

leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
 
Ką po galais aš čia dabar darau?
 
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
 
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
 
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.

http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg

Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
 
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
 
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
 
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
 
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
 
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
 
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. 
Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
 
Kodėl aš investuoju?
 
Atsakymų turiu daug.
 


 
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas.
Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu);
Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą;
Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją.
Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau.
Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas.
Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą.
Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas.
Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui.
Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.

 
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
 
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.

http://blog.elearnmarkets.com/wp-content/uploads/2016/06/Intrinsic-Value-new.png

Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
 
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
 
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:


 
Brangakmenio ieško kiekvienas;
Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.

 
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
 
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
 
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg

Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:

https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4

 
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
 
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
 
Pažintis su Bitcoin
 

http://d21ii91i3y6o6h.cloudfront.net/gallery_images/from_proof/1478/large/1402686110/bitcoin-logo-sticker.png

Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
 
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
 
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.

https://www.youtube.com/watch?v=l1si5ZWLgy0&t=1227s

 
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
 
Kuo dengtas doleris ir euras?
 
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
 
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
 
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
 
Blockchain
 
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.

https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&

 
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
 
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
 
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
 
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
 
Bitcoin plėtra
 
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu.  
Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.



 
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
 
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.



Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
 
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
 
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:

https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw

 
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus , ar . Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. 
Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
 
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
 
Pradžia.
 
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
 
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu:
1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
 
 
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.

Labai teoriškai ir sausai čia chebra kalbatės. Žmogui daug paprasčiau bus suprasti per pavyzdžius. Kaip pavyzdį paimkime "Utenos trikotažas" emitentą.
 
http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109324&list=2&currency=EUR&pg=details&tab=historical&lang=lt&downloadcsv=0&date=&start=2013-07-13&end=2016-07-13&period=week
 
Nuorodoje - savaitės likvidumas. Ramoka, tiesa? Nei vieno sandorio. Taigi atsakymas į pirmą klausimą - TAIP. Paskutinis sandoris įvykdytas 0,506 € kaina. Pagal šią kainą ir http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109324&list=2&currency=EUR&pg=details&tab=security esantį listinguojamos emisijos dydį gali apsiskaičiuoti kiek teoriškai biržoje kainuoja visas Utenos trikotažas ( 9 503 000 x 0,506 = 4.8+ mln. €). Atsakant į antrą klausimą - suprask, kad vertė ir kaina finansuose yra skirtingi dalykai. Vertė - subjektyvus dydis nustatomas visų pirma pagal kraujo sudėtį (psichologija - endokrininė sistema) įvairūs racionalumą slopinantys biases, tada pagal kiekvieno investuotojo patirtį, santykinių rodiklių skaičiavimo metodikas ir t.t. O kaina yra čia ir dabar. Bet ne visada. Čia verta grįžti prie pirmo klausimo.
 
Nežinau koks rinkos gylis būna Utenos Trikotažui (toliau paprastumo dėlei - UTR1L) prekybinės sesijos metu, bet tarkime, kad esant paskutinei kainai 0,506 €:
paklausos pusėje egzistuoja už akciją brangiausiai mokantis spekuliantas Petraitis siūlydamas 0,400 € už akciją. Pasiūlos pusėje - pigiausiai parduoda Antanaitis už 0,600 € už akciją. Taip pat paprastumo dėlei teikime, kad jų siūlomi įsigyti/parduoti kiekiai pilnai tenkina mūsų poreikius.
 
Jei nori nedelsiant įsigyti UTR1L - turėsi mokėti Antanaičio prašomą 0,6 už akciją kainą. Jei teiksi savo pavedimą mažesne nei Petraičio (0,4) kaina - turėsi palaukti, kol visi aukštesnę kainą biržoje siūlantys įsigys norimas akcijas (su prielaida, kad bus norinčių parduoti). Jei teiksi pavedimą 0,4< X <0,6 - jokio apibrėžtumo. Arba pardavėją tenkins tavo kaina arba ne.
 
Analogiškai paduodant.
 
Šiap, tai nafik aš čia rašinėju...
http://www.investopedia.com/terms/l/liquidity.asp
 
;)

Darau prielaidą, kad valstybė mano sukauptą II pakopos pensiją nusavins. ...Prepare for the worst.
Investuoju savarankiškai.

Darau prielaidą, kad valstybė mano sukauptą II pakopos pensiją nusavins. ...Prepare for the worst.
Investuoju savarankiškai.

Gyvenau(Ne vergavau), bet konkrečiai gyvenau Švedijoje, kiek varydavom į gamtą, jei pamatydavom šiukšlių, skardinių visokių tai būdavo grynai Lietuviški produktai, alus ir t.t., jei kas nors gatvėse laksto, pypina ar kitaip išsidirbinėja būna LT arba PL numeriai, o ir šiaip, kiek bendravau su pačiais Švedais, tai jų net sunku rasti, pagrinde visi babajai, negrai, lietuviai, lenkai ir kiniečiai, atrodo kur bebūna tie patys Švedai (Nors su Švedu tikru gyvenom). ######, tokios algos, ir viešasis transportas mėnesiui pigiau nei LT, ir vistiek kažkokie čigonai, pastoviai bando apipisinėti sistemą ir nuo mažens jau bando būti zuikiais, o kai pagauna, tai ten akis drąsko ar siūlo į galvą, negrai tai kaip Amerikoje, jeigu jau negras su negru susikapoja, tai jau čiut ne gangwars'ai prasideda, ten jau pradeda kalbėti mandrai, stumdytis..

Buvau nuvykęs į Grodno atšvęsti naujako, taigi papasakosiu kaip kas. Jeigu svarstote ar verta važiuot ar ne - tikrai verta.
 
Iš pradžių paaiškinsiu kaip ką reikia daryti, kad nuvykti ten be vizos. Viskas daug lengviau nei gali pasirodyti iš pradžių. Jeigu ir po instrukcijų tai jums atrodys per sudėtinga, tai niekur nevažiuokit, sėdėkit toliau scrollinkit savo feisbuką :D
Oficialus tinklapis: http://grodnovisafree.by/ru/
 
1. Susirandam popierinį pasą arba jeigu tokio neturim pasidarom. Pasitikrinam iki kada galioja.
2. Jeigu vykstam su automobiliu, tai pasitikrinam ar turim draudimo žalią kortą. Būtinai turi būti originalas. Vykti galima ir kitais būdais, išskyrus traukinius.
3. Iš šio sąrašo išsirenkam kelionių agentūrą ir parašom el. paštu (nes skambučiai brangūs :) ). Aš rašiau daug kam, pasirinkau kompaniją "Дон Кихот". Įprasta bevizio leidimo kaina 12€/asm., bet su jų individualia ekskursija po miestą už 35€ leidimai kainavo po 5€, taigi ėmėm su ekskursija. Leidimus atsiunčia el. paštu, kuriuos atsispausdinam. Sumokam grynais atvykus į vietą. Kitos agentūros siūlė leidimus po 10€/asm, daugelis pridėdavo dviejų muziejų bilietus nemokamai. Leidimas galioja iki 5 dienų, mes ėmėm 2d.
4. Nakvynę radom booking.com, dar ieškojom ir airbnb. Grodno mieste taip pat yra ir hostelių. Standartinio dydžio 2k. prašmatnus butas pačiame centre naujametinei nakčiai kainavo 62€/3asm., kiek žiūrėjau įprastom datom kainuoja dvigubai pigiau. Būtina užrezervuoti nakvynę prieš išvykstant ir atsispausdinti patvirtinimą, nes jį paprašys parodyti ant sienos, nors niekur apie tai užsiminta nebuvo.
5. Dar reikia sveikatos draudimo. Mes pirkom ant sienos, dviem dienom kainavo 2€/asm., tačiau užtruko apie valandą. Kad sutaupyti laiko galima išsiimti ir Lietuvoje, tačiau nežinau kiek kainuoja.
6. Pinigus keičiam ant sienos, pastato viduje, kursas normalus: 1€=2.05BYN.
7. Sienos pervažiavimas:
a) Pirmiausia pervažiuojam Lietuvos sieną. Ten tik pažiūrės pasus ir praleis.
b) Privažiuojam BY sieną. Pirmas postas - suskaičiuos kiek žmonių mašinoj ir praleis toliau.
c) Toliau privažiuojam pagrindinį postą, atsistojam eilėje paskui lietuviškas mašinas. Jeigu tokių nėra - renkamės raudoną kanalą (žiūrim ženklus virš kelio).
d) Prieis pasienietis, duos baltas migracines korteles kurias reikės užpildyti vienodai kairėje ir dešinėje. Duomenis pildom lotyniškom raidėm taip kaip parašyta mūsų pase. Užsipildę visi prieinam prie langelio ir paduodam visus popierius. Mums grąžina vieną pusę migracinės kortelės, kurios negalima pamesti, nes reikės rodyt išvažiuojant.

e) Grįžtam prie mašinos, prieis muitininkas ir duos užpildyti muitinės deklaracijas. Pildo tik vairuotojas. Viršuje pažymim Въезд, toliau visur žymim нет, išskyrus automobilį, ten surašom mašinos duomenis. Užpildom abi vienodai ir einam prie langelio. Ten vieną grąžins, kurią taip pat reikės parodyti išvykstant.
Iš viso pravažiuoti sieną užtrukome apie 2val, eilių nebuvo.
7. Atvažiavę į Grodno susirandam mūsų agentūros ofisą, kur mus pasitinka labai maloni mergina, pavaišina arbata su pyragu, sumokam už viską 100BYN, tada sėdam į jos mašiną ir važiuojam į ekskursiją.
 
Pati ekskursija visai patiko, daug įdomios istorijos papasakojo, gražių vietų parodė, tik gaila, kad tą dieną daug muziejų nedirbo, todėl ekskursija baigėsi gan greitai.
 
Miestas labai švarus, tvarkingas, nėra prabangių verslo centrų, bet taip pat ir nėra jokių lūšnynų. Gatvėse visur sveiką gyvenseną propaguojantys plakatai, o ne alaus ir kreditų reklamos.
Naujų sutikimas mane labai nustebino. Prieš 00:00 išėjom į pagrindinę aikštę (ten jų dvi) ir... nieko! Absoliučiai nieko, nei minios žmonių nei fejerverkų nei šauksmų, nieko. Tuščia aikštė kur vos keli tokie patys turistai kurie irgi nesupranta kas čia vyksta :D Galvojam gal laiką supainiojom ar dieną :D

Nuėjom iki kitos aikštės, kurioje žmonių irgi nedaug, tačiau visa aikštė aptverta tvora ir milicininkais. Vienas iš jų mums paaiškina, kad 01:00 čia prasidės koncertas iki 6 ryto, o 02:00 bus fejerverkai.
Palaukėm ir nepasigailėjom. Koncertas buvo super, žmonių buvo pilna aikštė, matyt visi sutiko naujus namie su šeima ir atvarė į miestą tūsint :) Visai logiška tradicija :) Niekur nesimėtė nei šiukšlių nei butelių, neblūdijo girti malaletkos ar pikti morozai. Žmonių kultūra gerokai aukštesniame lygyje nei Lietuvoje. Visi linksmi, draugiški, vienas kitą sveikina su naujais metais. Ant pravažiuojančių autobusų vietoj maršruto parašyta "su naujais metais" :) Pajutau tą tikrąją, nekomercinę kalėdinę nuotaiką.
 
Kitą dieną nuvažiavom iki Augustavo kanalo ir tiesą sakant nieko įdomaus nepamatėm. Ten reiktų važiuoti arba vasarą kai viskas spalvota ir gražu arba per kalėdas, nes ten yra kalėdų senio miestelis (nereikia ir Laplandijos :D )
Dar užsukom į zoologijos sodą, kuris kainuoja tik 2,5€, nors ir nėra labai didelis ir kažkokių super egzotinių gyvūnų neturi, bet vistiek įdomu.
 
Patarimai ir pastabos:
Baltarusijoje laikas +1 val. nuo mūsų laiko.
iGO (Navteq, Tomtom) navigacija beveik nieko nerodo, guglui sekėsi geriau.
Roamingas kainuoja daug.
Klimatas atrodė tarsi būtų jūrinis, nes buvo labai žvarbu.
Kam neramu dėl saugumo, tai ten jaučiausi kokius 10kart saugiau nei Lietuvoje.
Kainos parduotuvėse panašios kaip pas mus. Maistą rekomenduoju pirkti tik pagamintą Baltarusijoje, nes jis yra natūralesnis ir skanesnis nei importinis.
Kuro kainos: 95 benzas 0,58€, dujos 0,32€, dyzelis 0,6€.
Maisto kainos pirmoje pasitaikiusioje užeigoje pagrindinėje miesto gatvėje (kaip Vln Gedimino pr.):
Kainas dalinkit lygiai perpus ir gausit eurais.

 
Reziumuojant galiu pasakyti, kad šalis mane labai sužavėjo, dar grįšiu ten tikrai :) Nebijokit ir važiuokit :)
 
Foto
 
.
 
.
 
.
 
.
 
.

Portfelio prieaugį sudaro periodiniai depozitai, dividendai, fiksuojamas pelnas/nuostolis.
 
Šiais metais pardaviau pozicijų, kurios buvo pirktos ne tik šiais metais, nebūtinai pelningos. Taipogi pirkau pozicijų, kurios nėra dar nėra fiksuotos. Tad neina taip pasakyti. :/
 
Dividendų sumą + šių metų prekybinį pelną padalinus iš portfelio atvirų pozicijų suminės savikainos (atvirų pozicijų pirkimo verčių suma) metų pradžioj ir pabaigoj vidurkio gaunu ~7,8% pajamingumą.
Bukai paėmus portfelio dydį (rinkos vertės) šiandien, padalinus iš 2015.12.31 dydžio, gaunu ~40% prieaugį.

"Sveiki, su šventėm. Žinau, apleidęs bšk savo darbus, tačiau draugo mūza pradėjo reikštis. Pristatau Gvido jau sumontuota pirmą dalį iš mūsų vasaros istorijos..."
 

 
http://bomztripas.lt