Vyne

USA, IL 2007 vasara
3 men darbo +1 men keliauti. Vadinausi Hostess Vandens atrakcionu parke, dirbau cashier. Anglu 0!
Per draugus ir universiteto programa.
0. Bet pakeliavau, nusipirkau visokiu smulkmenu, kaip foto, kompas, rubai, kosmetika ir tt. Vaziavau ne uzsidirbti.
 
Turkija 2008
Praktika pagal mainus vasaros metu. dar dirbau papildomai viesbuty, bet tik 2 sav istveriau, nes paaiskejo iseiginiu nebus :) Tai toliau likau ant oficialios praktikos.
Gavau pasiulyma emailu, beliko tik sutikti ir susitvakyti dokus per pora sav.
Mokejo 600e/men, parsivezt nieko, kompa nusipirkau tik. :)
Kipras 2009 dirbau vienerius metus
Pradejau nuo padavejos naujai atsidariusiam **** casino, po to isejau to casino viesbucio registratura.
Isvaziavom i niekur, sutikom geru zmoniu. labai daug padejo. tai nebuvo sunku. Kalbos pagrindus mokejau.
Pinigu uzteko laisvai pragyventi, maitinimas darbe ir transportas nemokami, jei norejai nuomos pigiau, buvo bendrabuciai. Pinigu tikslo taupyti nebuvo, kas norejo po du trecdalius algos atisdedavo netaupnt.
UK 3.5m
susiradau lengvai, bet po 3 dienu ofisinio darbo nesekmingu paiesku nusprendziau eiti bet kur. Pasiseke po poros men patekti i gera kompanija, ten dirbu iki siol.
Siuo metu dirbu vieno didziausiu uk retailer service desk'e. Darbas idomus ir nenuobadus, tik atlyginimas nera adekvatus atliekamoms pareigoms. Na man uztenka,skustis negaliu.
Pradejau nuo 5.92 dbr gaunu 9.52 / val :)
Man susitaupyti tikrai nelieka, gal isaugo poreikiai. Bet jei nuomuojiesi buta, eini i sporto kluba, turi telefona, moki mokescius, dar iseini i kavine, nusiperki rubu, tai uztenka tik pragyvneti. O jei masina tureciau, dar reiktu pagalvoti ir apie tai. O dar ir pakeliauti norisi. Na bet parduotuvej netenka galvoti, ka pirkti.
 
 
Isvados, i kipra ar Turkija tikrai negrisciau, darbo salygos labai nekokios.
Usa su mielu noru sugrisciau, bet atmosfera ten tikrai buvo maloni ir jauciausi gerai.
Anglijoj uztrukau ilgiausiai, bet cia atmosfera slogi, daug buku zmogeliuku daro savo itaka. Neiskeliu saves, bet geriau butu dirbti kurybingu zmoniu rate. Nors darbu nesiskundziu ir pareigos tenkina, bet aplinka vis tik nera ta kuriuoje noreciau nuolatos gyvneti. taigi kaupiu patirti, ketinu mokytis toliau magsitra ir tikiuosi darbdavys apmokes. o tada keliausiu kur nors toli :P
 
taip pat padariau isvadas, kad atvaziuoti dirbti vasarai, ne taip ir apsimoka. nebent iskart buna surastas darbas ir susirasite pas pazystamus kur gyvensite uz dyka ar nebrangiai.

O atlyginimas tenkina?
 
Bent jau anglijoj tas tikrai tiesa del atlyginimu :unsure: :((( Daug kur taip. Na bet jei neziuri i tuos skirtumus, pats atluyginimas nera blogas. O tie kur dirba neofisinius darbus, turi gal ne tokias geras salygas ir tt. Viskas turi savo kaina, o mes renkames, pagal savo prioritetus.

Jei 18+ tai manau turit puikias anglu kalbos zinias, tad nemanau, kad jum verta eiti dirbti pacius prasciusius darbus.
O kad patirites neturite, tai ne beda, Svarbu stengtis ir greitai tai bus ivertinta.
 
Jei vis tik traukia sandeliai siulau darbintis didesniuose, pvz amazon.co.uk Jie gal neblogai moka, ir daug galimybiu tobuleti, beto patirties nereikalauja.
 
Kas man patinka anglijoje, kad vaikai pradeda dirbti nuo 16 metu, nesibaido eiti i mcdonalds ar prekybos centra. Kol baigia mokykla, jau turi keleto metu patirti, yra susipazine su organizacijomis, kas kaip vyksta, nuo pagrindu. Tada lengviau pasirinkti specialybe, ir su laiku igyti reikalingos patirties.
 
O nuejus nekvalifikuoto darbo tai prosvaicsiu kazka kesiti veliau tikrai nebus. juo labiau ir motyvacijos. Na o jei su anglu kalba prastai, tai jau didelio pasirinkimo ir nebelieka. Ir svarbiausia pasitiketi savimi, ir drasiai ieskotis darbo. Visko galima ismokti.

Tai kaip tavo manymu zmones susiranda darbus? Lietuvoj sutinku, kad turi tureti isilavinima, tada gali galvoti apie darbo paieskas. Bet UK tikrai yra kitaip.
 
Turint geras anglu kalbos zinias reiketu pereiti apsilankyti visose idarbinimo agenturose. O gryzus namo testi paieskas internete.
Populiariausios www.totaljobs.co.uk www.indeed.co.uk Jie daznai turi ir tiesioginiu darbu, ne per idarbinimo agenturas. Beje ne visada bus pasakyta, kokiai imonei dirbsit. As darba banke gavau butent per juos, ir nieko panasaus nebuvo parasyta. Patirties tikrai neturejau. Kas svarbiausia einant del tokiu darbu, gerai pasiruosit interviu. Kalbu apie behavioural / competency based klausimus. Ir daznai juose nurodoma, kad atsakymai nebutinai turi buti susije su darbu, i kuri pretenduojama.
Kai kuriuose darbuose patestuoja techninius skillus, bet cia jau specifiniai jei pvz reikia excel ir panasiai skillu.
Daug darbu buna Junior admin ir pns. Konkreciau,jau reiketu ziureti, pagal tai, kur dirbti pageidaujama.
 
Jei truksta CV irasu visada galite pasavanoriauti charity shop, kas jums duos customer service skills ir visu kitu pradiniu igudziu.
 
Antra siulau uzeiti i tokius panasius puslapius https://www.youthconnexions-hertfordshire.org/, jie daznai turi pasiulymu jaunimui.
 
Trecia nera blogai apsilankyti job centre +, jie duos patarimu, kaip pasirasyti cv, pasiulys nueiti i darbu muges.
 
O jei taip labai traukia sandeliai ir panasiai, tai turint gerus igudzius galima patapti supervisor, lead ir panasiai.
Kas manau labai vilioja, tai yra siek tiek didesni atlyginimai ir virsvalandziai sandeliuose. Taciau tai laikina, ir dazniausiai atlyginmai kyla nezenkliai. O pradejus dirbti kvalifikuota darba ir mokant kalba, perspektyvu tikrai daug yra.
 
Beje sitas pranesimas netaikomas tiems, kam ir taip gerai nekvalifikuoti darbai. Kiekvienam savo. Kvalifikuoti darbai tikrai ne visiems, yra daugybe pliusu ir minusu.

ten kazkur netoli amazon didziuliai sandeliai randasi, bandyk ten pickeriu, manau vienas is geresniu variantu pradziai.
dar yra pmp recruitment,ten galimybe didele yra,jei neims is karto sedek nuo ryto iki vakaro pas juos ten nors ir sakys kad nieko neturi vistiek galu gale pasius dirbt,taip vienas mano pazystamas buvo padares ten, sekmes :)

Ir nepamiršk prikurti apie darbo patirtį. Darbdaviai/agentūros, jeigu praeisi interview paprašys darbdavių kontaktų, ir dažniausiai tiesiog parašys emailu. Visos gmail/yahoo pašto dėžutės tinka. Tai pats jiems ir atrašai :)

Emigrantės nepakabinsi todėl, kad ji atvažiavo suvilioti kokį nors vietinį prie babkių, kam jai kitas emigrantas? Tokių kaip tu ir jos šalyje pilna.
Vietinės nepakabinsi todėl, kad visų pirma tu užsienyje būsi laikomas žemo sluoksnio, todėl ji į tave žiūrės paskutinėje vietoje. Iš kitos pusės - pats nelabai norėsi su ja būt, nes vietinės merginos visai kitokio mąstymo ir požiūrio į gyvenimą. Joms vyras turi būti kažko pasiekęs, viskuo apsirūpinęs (ne todėl kad jom reikia tavo pinigų), jai pirmoje vietoje gyvenime karjera, ji niekada tau nepagamins valgyt, neišskalbs drabužių, neprižiūrės namų, net nesėdės su jūsų pačių vaikais. Todėl ir yra tokia didelė paklausa namų šeimininkių ir auklių. Todėl didelė dalis užsieniečių ima mūsų moteris į žmonas.
 
Kalbu apie daugumą, išimčių aišku būna.

Gyvenu UK.
Privalumai: normalios kainos, algos ok, daug galimybiu tobuleti, jeigu tik yra noro.
Poziuris i zmogu, i klienta, i darbuotoja. Patinka ivairove, zmones elgiasi ir rengiasi, kaip tik nori.
Svaru grazu mano miestely. Vaziuoju i darba dviraciu, nors ir tolokai pirmyn atgal apie 15km, bet grynas oras tik i gera.
Labai patogu, kur nors nuskristi paatostogauti. Geras susisiekimas.
Minusai: Norint pritapti, reiktu labai stengtis. O ka pamegti ir pati nezinau, anglai nei kultoros, nei virtuves nei dar kazko iskristinio mano akimis neturi.
Daug visokiu privaziave, tad kontingentas nera pats geriausias susirnkes, nes ganetinai paprasta atvaziuoti. Visur visokiu yra.
Jei gyvenant netauptant, palgynti viskas yra nepigu. Nuoma, draudimas, paslaugos ir pramogos.
 
Noreciau i Amerika arba Australija. Isidarbinau tarptautinej imonej, tai su laiku tikiuosi relokuotis. Ar bent i kokia Ispanija su padoria alga irgi nieko butu.

Hmm, įdomi tema, daug tranzaves esu ir vis dar tai darau :) Va dėl Rumunijos tai tavo savjonė pagrįsta teko ten būti ir tranzuoti, sąlygos idealios ir šiaip saugu gan pasirodė. Kas iš paskutinių prisiminimų tai šiemet teko tranzuoti pačioj Ispanijoj - patiko, labai paslaugūs ir įdomūs žmonės, priešingai negu Italijoj ar kokioj Novergijoj...
 
Šiaip iš statistikos įdomesnės, tai galiu pasakyt:
 
Max atstumas viena mašina: Nuo bukarešto iki Italijos pasienio, kas yra apie 1500km, jei gerai pamenu, per 4 valstybes, labai greit ir labai nakti. Auto - ketvirtos kartos, benzininis Subaru legacy.
Max greitis - Vengrija - S klasės mersedesas, NE AUTOSTRADOJ - apie 240km/h. Arba autobane su Lexusu kokią valandą 220km/h kruiziniu greičiu, bet nemažai lenkiančiu mus buvo... :D
Greičiausia kelionė -turbūt šiemet su draugu per 36h iki Talino nutranzavom ir atgal, ten pernakvojom, du kartus apžiūrėjom senamiestį, vieną kartą vokietis parodė nakti, o ryte patys apėjom ir apžiūrėjom - papietavom ir parvažiavom į Vilnių. Išleidom 50litų alui ir pietums.
 
Galvoju reiktu aprašyti kokią vieną kelioę, bet vis laiko trūksta...
 
Bet prisimint visad smagu.

Aktyviai tranzuodavau prieš gerus šešis metus, paskui kažkodėl baigėsi ta "manija". Gaila, bet už Lietuvos ribų tranzuoti neteko, nors tokių minčių buvo. Dažniausias maršrutas buvo Vilnius-Kaunas ir atvirkščiai. Važiuodavau į kokį nors balių, tad kelionei norėdavos pataupyti. Kažkada su drauge buvom sumąstę nutranzuot prie jūros ir keliavome tokiu maršrutu: Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda-Vilnius. Į Panevėžį mus paėmė sunkiasvorė mašina (su kabliu priekyje) ir artėjant prie Panevėžio buvo pirmoji mano patirtis tranzavime, kai žiauriai išsigandau. Važiuojam plentu, prieky matom ženklą, kad iki Panevežio liko 5km berods ir.. vairuotojas nusuko į dešinę, toliau važiavo kažkokiais šunkeliais. Tada galvojau - o dabar tai bus.. Ir labiau pergyvenau ne dėl savęs, o dėl draugės, kuri vos nusukus nuo pagrindinio kelio, pradėjo man baksnot į šoną ir kišo atsuktuvą, kurį pasiėmė dėl visa ko. Greit išsitraukiau iš kuprinės žemėlapį ir bandžiau surasti pro kokius čia kaimus mus veža. Vairuotojas pamatė ir nuramino, kad plentas dabar remontuojamas, todėl jis nusuko į aplinkelį. Kažkiek nuramino, bet kol neatvažiavom iki vietos, tol kažkiek drebėjau. Panevėžy susitikom su draugais ir po to patraukėm link Šiaulių. Ten buvom kažkokiam undergroundiniam koncerte ir nakvot pas save priėmė mergina, kuri buvo pažįstama tik iš tuo metu populiaraus irc. Ryte vėl patraukėm link trasos su tikslu atsirasti Palangoj. Į ją nusigavom gal su 9 persėdimais, nes jei kas paimdavo, tai galėdavo nuvežti trumpą atstumą iki kurio nors posūkio. Palangoj aktyviai pradėjom tardyti bobutes, kad galėtume būti ramūs dėl nakvynės ir pasidėję daiktus eit į miestą. Bet deja visos kaip susitarusios už nuomą lupo gana brangiai. Kadangi buvau pasiėmęs dėl viso pikto palapinę, todėl nusprendėm, jog miegosime kopose! Buvo sutarta, kad pusę nakties draugė miegos, o aš budėsiu ir paskui apsikeisime vietomis. Bet... aš savo „budėjimo“ metu nulūžau ir penktą ryto girdžiu, kad kažkas atseginėja palapinę iš lauko pusės. Vėl panika. Maniau policija, bet.. ten buvo gal penkiais metais vyresni 3 bachūrai. Baigėsi tuom, kad paklausė ką čia darom, pasakiau, kad nieko ir nuėjo. Gerai, kai gerai baigias.. Kitą dieną pasibastėm Palangoj ir sugalvojom, jog reikia aplankyt Klaipėdą. Ten gan trumpai pabuvom, be nuotykių, grįžom vėl į Palangą. Namo grįžti nusprendėm vėlgi per tą pačią Klaipėdą ir ten strigom. Gal 3 valandas niekas nestojo ir draugė pradėjo niurzgėti.. Jau buvo nusprendus nusigaut iki traukinių stoties ir grįžt namo traukiniu, bet pavyko šiaip ne taip perkalbėti. Neužilgo visgi sulaukėm transporto ir nusigavom iki Kauno. Ten nespėję iškelt nykščių, sustojo naujutėlaitis mersas. Pavargęs po kelionės, net neįsižiūrėjau gerai į vairuotoją. O ten buvo toks mafukas... Skustas, didžiulė tatuiruotė nuo peties iki riešo ir didžiulis auksinis žiedas ant piršto. Negana to, kad lėkė visą kelią 200 km/h, bet ir klausėsi dainos, kurioje moteris vos ne visą laiką aimanuoja “uuuuch aaaach”. Vėl adrenalino persunktas kūnas. Visokios durnos mintys lindo į galvą, kad mane pakely išmes, o draugę į mišką. Tačiau vistik laimingai nusigavom iki Vilniaus, be jokių siurprizų..
 
Štai tokia mano išsamesnė kelionė. Jei kas skaitė ir buvo neįdomu – atsiprašau. :)
 
Dar trumpai pasidalinsiu keletu nuotykių:
- kartą sustabdžiau kunigą (tiksliau iš Tikėjimo žodžio). Visos kelionės metu klausė krikščioniško rock’o, paskui pritildė ir domėjosi ar suprantu apie ką dainuoja, vėliau pasakojo kaip jis atsivertė į Jėzų ir kaip tai pakeitė jo tolimesnį gyvenimą.
- tranzavome tryse – aš ir dvi draugės. Vėlgi strigome Klaipėdoje ir atrodė visiškai beviltiška situacija. Linksmiausia buvo tai, kad sustojo iškart trys fūros, visos paėmė po vieną iš mūsų ir paskui per racijas bendravo tarpusavy, domėjos mumis. Pasirodo jie buvo draugai ir važiavo visi vienu reisu.
- turbūt durniausia patirtis buvo, kai nusigavau iki Kryžkalnio ir ten iškėlęs nykštį buvau ne vienas. Sustojo mikriukas ir prieky buvusios dvi moteriškės įlipo bei šūktelėjo man, kad taip pat ateičiau. Kai sėdo į mašiną, jom buvo pasakyta, kad už kelionę 5lt, o aš to deja negirdėjau. Bevažiuojant vairuotojas man sako: už kelionę susimokam iš karto. Aš nesusipratęs dėl vaizdo pakrapščiau piniginę ir sakau: o jeigu neturiu? Tai tas pradėjo keiktis, išvadino belekokiais žodžiais, pradėjo stumt (sėdėjau šalia jo), maždaug varyk iš čia. Liepiau sustot ir norėjau išlipt, bet paskui nusileido – tiek to b**t, važiuok n***ui.
- kartą susistabdžiau du bachūriukus, kurie bevažiuodami rūkė... žolę. Tokie labai panašūs į Byvį ir Tešlagalvį, padėję pochuistai. Paskui išlipant kišo maišiuką su žolyte, sako: imk ant kelionės bus.
- kartą sustojo dvi moteriškės, nes... neturėjo atidarytuvo. Tiesiai šviesiai ir pasakė – nusipirkom alaus ir neina atidaryt, todėl paėmėm tave. ;D
- na ir paskutinis štrichas – sustabdžiau fūrą, tai už tai kad paveš, reikėjo padėt padangas iškraut tarpkely.

Pliusai svetur:
Didesnis uždarbis.
Geresnės darbo sąlygos.
Geresnis transportas. Keliai, traukiniai, metro, tramvajai ir t.t. Lietuva dar akmens amžiuje šiuo klausimu.
Gražūs, švarūs kaimai.
Saugiau gatvėse. Niekas tau prie klubo neduos per galvą dėl to, kad nedavei cigaretės.
Geresnės socialinės garantijos, geresnė sveikatos priežiūra, daktarams nereikia duoti kyšių kad tave gydytų. Jei atsitiks nelaimė - greitoji ir policija atvažiuos be išsidirbinėjimų. Atrodo nerimtas pliusas, kol pats su tuo nesusiduri. Draugas Lietuvoj sunkiai prasidūrė akį, kraujas bėgo, nieko nematė, greitoji pasakė, kad atvažiuos tik po poros valandų, o praprašius mento nuvežti greičiau į ligoninę, atsakė "ČIA NE MANO DARBAS!". Teko patiems lėkti į ligoninę, baisu pagalvoti kas būtų be mašinos. Užsienyje toks dalykas užtrauktų rimtą skandalą, pas mus tai normalu.
 
Minusai svetur:
Klimatas. Vakaruose lyja, pietuose karšta, šiaurėje šalta. Kai kam sunku priprast.
Atsilikimas technologijose. Kiekvienoje šalyje aišku skirtingai, bet dažniausiai išvykęs iš Lietuvos komunikacijų klausimu pasijunti kaip prieš 5-10 metų.
Daugelyje šalių biurokratizmas.
Kitokia kultūra. Tai ką darai Lietuvoje kasdien - ten gali būti palaikyta nusikaltimu ir atvirkščiai.
Labai purvini didmiesčiai. Pilna valkatų, narkomanų ir šiaip visokio brudo.
Niekada nebūsi lygus tarp vietinių, visada būsi laikomas blogesniu, nes tokių kaip tu ten jau milijonai.
Gali pamiršt kas yra tikri draugai, kaip smagu tarkim nuvažiuot į gamtą ar į pirtį, pasikept šašlų ir pan. Nebent emigruosi su savo draugais. Daugiausia ką gali rasti, tai tiesiog tokius pat emigrantus bičiulius, su kuriais gerai bendrausi, bet tas visas bendravimas baigsis kai tik jūsų keliai išsiskirs.
Ilgesys šeimos, draugų, artimųjų.
Vyrams sunkiau susirasti antrąją pusę.
 
Kol kas tik tiek prisiminiau :)

Reikia sugebet nerast palydoviu, kai vazineji su prabangiu auto ir kokteilius i kaire ir desine metai. Tiesa sakant, kiekvienas pazinciu portalas yra butent tai, tik ten nera apacioj parasyta "deti i krepseli". Cia kaip narkotikus internetu pardavinet - kas nori, tas ir taip gauna, kas negauna, tam nereikia.

1) Šiuolaikinėse knygose klaidų pernelyg daug, kad tai padėtų išmokti rašyti taisyklingai
2) Aš pats knygų nebeskaitau nuo ~6 klasės - mano rašymas nepalyginamai geresnis nei daugumos bendramokslių, kurie skaitė daug knygų
3) Ne Lietuviškai, o lietuviškai ir ne teisingai, o taisyklingai.

Kadangi pilna temų kuriose klausinėjama tų pačių klausimų dar ir dar kartą, šita tema turėtų padėti
 
Ieškau būsto:
 
http://www.zoopla.co.uk/
http://www.gumtree.com/
http://www.rightmove.co.uk/
https://www.spareroom.co.uk/
 
 
Manau daug kas naudojasi socialiniais tinklais, tai einam į facebook ir rašome frazę pvz: „londono lietuviai“ „liverpool lietuviai“ ir t.t. pagal norimą miestą
pagal išvestus rezultatus galime patys peržvelgti kas skelbiama. Jei nieko nerandate,- tada patys parašote trumpai: „ieškau kambario londone, kuo arčiau centro ar sakykim kings kross station“.
P.S.
Pinigai mokami skirtingai, imamas depozitas, taip kad važiuojantys pirmą kartą pasiimkite daugiau pinigų, nes 500 svarų neužteks,jei važiuojate patys vieni ne pas pažystamus.
 
Ieškau darbo:
Visų pirma siūlyčiau nepatingėti parašyti CV, turėti savo formalią nuotrauką tinkančią dokumentams, juk kai kuriuose darbuose daromi darbuotojo pažymėjimai
 
https://jobsearch.direct.gov.uk/JobSearch/Browse.aspx
http://www.cv-library.co.uk/
http://www.gumtree.com/
http://www.totaljobs.com/
http://www.indeed.co.uk/
http://www.reed.co.uk/
 
Ieškau darbo per agentūrą savo norimame mieste: einam į Google ir rašom frazę pvz: London recruitment agencies, tada pasirenkam kokią svetainę ir pažiūrim, ką gi jie gali pasiūlyti. Nes tikrai yra agentūros, kurios neskelbia niekur savo siūlomų darbų išskyrus savo svetainėje, žmonės informuojami tik tie, kurie yra registruoti joje. Na jei jau radote ką nors tinkamo, tai griebiat telefoną ir pasiskambinat, jei sąskaitos neturit- rašykit email (Anglijoje tikrai populiari komunikacijos forma), kartais gali būt padaryta kontatinė forma pačiame puslapyje.
 
Jei jau važiuojate ir prastai su anglų kalba arba norite dirbti su tautiečiais + kitos jūsų asmeninės priežastys ieškote informacijos lietuvių kalba štai kelios nuorodos vertos dėmesio
http://www.lzskelbimai.com/
http://www.anglija.today/skelbimai/
http://www.anglija.lt/skelbimai/
http://www.lietuviai.co.uk/skelbimai
 
 
Aš važiuoju pirmą kartą ko man reikia tik atvažiavus?
 
NIN- National insurance number- socialinio draudimo numeris
Skambinate į jobcenter registruojatės susitikimui
https://www.gov.uk/apply-national-insurance-number
Ateinat laiku! Pasikalbat, užpildot popierius ir laukiat laiško.
Jei neturite NIN ir pradėjote dirbti,- ne bėda darbdavys jus iš karto apdraudžia laikinu socialiniu draudimu. Bet laikui bėgant jis pats pradės reikalauti kad pasidarytumėt pastovų soc. draudimo numerį.
 
Banko kortelė- yra daug bankų, bet ne visi iškart atidarys jums sąskaitą, dažnai prašo adreso patvirtinimo (tai gali būt: būsto nuomos sutartis, laiškas/patvirtinimas iš darbovietės, kad jums reikia banko sąskaitos). Na man paprasčiausią pirmą kotelę išdavė Lloyds bank.
Kai jau susipildėte dokumentus kortelei gauti turite palaukti, gausite du laiškus nurodytu adresu. Vienas bus kortelė, kitas- slaptažodis.
Pradėjote dirbti, bet dar neturite kortelės?- Na darbdavys gali jums algą išmokėti čekiu, kurį išsigryninsite.
 
Ką pasiimti važiuojant iš Lietuvos?
Pasas/ID
Teisės jei turite gali praversti, laikui bėgant galėsite pasikeisti į UK
Iš buvusios draudimo kompanijos galite išsiimti tokį lapą (būtinai anglų kalba) apie savo vairavimo patirtį už paskutinius 5 metus, jei buvote drausmingas vairuotojas be avarijų (ne visos, bet kai kurios draudimo kompanijos priima šitą dokumentą kaip claim bonus ir auto draudimas gali tapt pigesniu)
Jei galite gaut kažkokias rekomendacijas arba darbo patirtį patvirtinantį dokumentą taip pat pasiimkite (čia jau priklausomai nuo situacijos) pamenu manes paprašė darbo patirties patvirtinimo už paskutinius 5 metus registruojantis į agentūrą ir ieškant darbo (keista ar ne)
 
Kiek pinigų man reikia?
 
Čia toks klausimas, kuros neturi tikslaus atsakymo. Tai priklauso nuo to kokiame mieste gyvensite, kiek mokėsite už nuomą, ar į darbą važinėsite ar galėsite tiesiog nueiti. Maisto kainos- na už 50 svarų savaitei dviese prasimaitinti galima tikrai. Aš kažkada išvažiavau su 1000 svarų, užteko :D
 
Pats blogiausias laikas išvykti
 
Pats blogiausias laikas išvykti pačiam, ne pas pažįstamus ir neturint jokio darbo pasiūlymo yra savaite prieš naujus metus ir visas sausio mėnesis. Prieš pačius naujus metus, kaip ir viskas gerai siūlo laikinų darbų, nes visos kompanijos turi pasiūlymų,- visi viską perka/gamina šventėms. (darbo iki švenčių dažnai būna tiek, kad prašo/reikalauja pastoviai dirbti viršvalandžius) Tokie laikini darbai baigiasi iškart po kalėdų ir tas blogasis laikotarpis (kai nėra darbo pasiūlymų dėl sumažėjusių pirkimų/ gamybos) baigiasi daug maž po sausio mėnesio.
 
Būtų malonu, jei temą prikabintų viršuje, nes tokie klausimai tikrai buvo ir bus dar ilgai...

Kainų nebijai, bet iki 1000 eurų Londone normalaus buto negausi, jeigu ne studio Flat, ir nesidalinti vonia, ar virtuve su kitais, ir ne visiškam užkampį, tai kaina ~1000-1500 svarų, o eurais tai jau ir vos nes 2000

Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.

Zdare,
 
Butu idealu, jei uzkrautu ji

Įjunk savo galvą, nes kernius kelyje tau nepatars į kurią pusę sukti. Galų gale yra tėvai, kurie tau paaiškins kas ir kaip.

Kažkada vasarą kelionės metu dariau sąrašą, ką visada reikia turėti. Tikiuosi jį susirasti laisvesnę dieną iš parašyti "bastūno gidą".
 
Didžiausias iššūkis yra sugebėti pasiimti kuo mažiau daiktų, nes iš pradžių atrodo, kad visko gali prireikti, - o paskui tampaisi didžiulį svorį ant nugaros pusės daiktų per visą kelionę neišsitraukdamas. Pavyzdžiui, galiausiai nustojau keliaudamas į Pietus imti palapinę - nes šalta vasara po atviru dangumi nebūna, o nuo rimtesnio lietaus palapinės, kurios mažai sveria (dažniausiai maximinės) vis tiek neapsaugo.
 
Apskritai patarčiau imti kuo mažiau vertingų daiktų - tada galėsi jaustis saugiai. Jei keliausi susikrovęs geriausius drabužiais, brangų fotoaparatą - tave gali pradėti kankinti baimė ką nors prarasti. Jei neturi nieko labai vertingo, neišsiskiri iš minios kaip pasiturintis turistas, gali eiti bet kur ir visiems atrodysi savas.
 
Į 18 dienų tranzavimo kelionę šią vasarą iki Bosnijos ir Hercogovinos sienos ir atgal (per Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją ir Kroatiją) iškeliavau su tiek daiktų (tiesa, dabar jau įsigijau kokono tipo miegmaišį, kuris telpa į kuprinę):
 
 

 
 
Kuprinė buvo pirkta dieną prieš už 45 lt - vokiečių armijos modelis, tvirtas brezentas, dėvėta, net su kareivėlio parašu iš vidinės pusės (ir kokį piktą žmogų galėtų toks vargiai ko vertas nutriušęs krepšys sudominti, kai jo savininkas pats atrodo kaip iš namų pabėgęs?).
 
Svarbiausias dalykas keliaujant yra psichologinis pasiruošimas - sugebėti išlikti pozityviam - tuomet nieko blogo negali nutikti. Nesvarbu, ar keliauji vienas ar su kuo nors, - visi turi būti pozityvūs, nes vienas blogai nusiteikęs žmogus visą dieną pašonėje lengvai numuš nuotaiką kitiems.
 
Jei reiktų išskirti vieną daiktą, kuris man labiausiai padėjo visur, kur bekeliaučiau, - tai telefonas su GPS. Vienintelis vertingas daiktas kišenėje (tobula išeitis, jei dar neblogai groja muziką ir fotografuoja - atstoja visus elektroninius prietaisus kelionėje). Dažnai pasitaiko, kad nežinai kur esi, arba sužinai adresą, kur turi atsidurti mieste, į kurį ką tik atvykai. GPS tuomet yra stebuklas.

Greičiausiai nesuklysiu pasakydamas, kad Kernius mane įkvėpė ir sugundė išbandyti tokį gyvenimo stilių. :) Reiks plačiau apie tai pasidomėti ir bandyti judinti savo kaulus :)
 
Įdomu, ką pats pasiimi į kelionę? Kokia avalynė, manta? Ir aplamai, kokios problemos nenumatytos gali laukti ir kam reiktu pasiruošti?

Čia viena mano gyvenimo svajonių... užsikrėčiau pamatęs filmą "The Way", dabar šitos minties niekaip iš galvos išmest negaliu :) baltai pavydžiu :)

Šita kelionė žiūriu vis populiarėja tarp lietuvių, o aš vienas iš tų, turėjęs malonumą šią vasarą truputį pasivaikščiot:) Truputį pareklamuosiu, nes juo daugiau praeis, juo smagiau.
 
 
Spalio penktą sėdėjau ant viduramžiais laikyto pasaulio krašto – Fisterros. Žmonės tikėjo, jog tai yra viso pasaulio pabaiga ir už vandenyno toliau, jau visiškai nieko nebėra. Sėdėdamas gryždavau mintimis į kelionę, aplankytus miestus, miestelius, sutiktus žmones, nuovargį, besitęsiantį kelias savaites, ir supratau, kad tai pati įdomiausia kelionė, kurią patyriau. Camino de Santiago – kelias besitęsiantis per Ispaniją, kuriuo piligrimai vaikščioja jau per 1000 metų. Pagrindinis tikslas – Santiago de Compostella miestas, kuriame, pasak istorijos, yra Šv.Jokūbo palaikai. Apie kelią sunku papasakoti, nes kiekvieno potyriai yra visiškai skirtingi. Kaip ir priežastys kodėl žmonės jį eina. Pavyzdžiui, vokietės, norinčios įrodyti sau, kad sugebės pereiti kelią, ispanė, turinti 10 dienų atostogas ir norinti tiesiog aktyviai praleisti laiką, Italas, bėgantis nuo streso savo gyvenime, amerikietė, dekojanti dievui už sėkmingai susiklosčiusį gyvenimą ar škotas, stengiantis pabėgti nuo chroniško nuovargio ir depresijos. Sutikome ir veikėją, palikusį šeimą, darbą ir gyvenimą, ir išėjusį paskui Jėzų. Taigi priežastys labai jau skirtingos, bet tuo pačiu ir vienodos, nes daugybė žmonių bėga nuo rutinos ir ryžtasi kažkam naujo. Asmeniškai sutiktas vyriausias žmogus – tai 70-metis danas, tačiau girdėjau, jog buvo ir vyresnių. Taip pat, teko matyti žmones einančius su visa šeima.
Apie camino išgirdau studijuodamas ketvirtame kurse. Tiesa, tada tiesiog buvo mintis, jog būtų smagu pabandyti, bet nieko daugiau. Praslinkus metams po studijų, susisiekėme su draugu, buvusiu grupioku/kambarioku ir planas gavos daugiau mažiau spontaniškas - ,,nu varom? Varom‘‘. Aš pats asmeniškai, ilgą laiką negalėjau įvardinti tikslių priežasčių, tikriausiai ir dabar negalėčiau. Prie to, jog norėta pamatyti šiaurinės Ispanijos gamtą, pakeliauti, susipažinti, ir suprasti kodėl žmonės iš viso pasaulio veržiasi į kelią, tikriausiai ir buvo noras įrodyti kažką sau. Gyvenime man trūkdavo kantrybės, o šis kelias buvo proga jos šiek tiek įgauti.
Taigi, praėjus metams po studijų, ir tebeieškant aiškaus gyvenimo plano, rugpjūčio antroje pusėje, turėdami bilietus į Prancūziją(iš ten prasidėjo mūsų maršrutas), padėjome pirmą žingsnį Santiago link. Pajudėjome iš Saint Jean Pjed de Port miestelio Prancūzijos/Ispanijos pasienyje, bei kuriame gavome savo piligrimo pasą, ir turėjome tikslą pasiekti Santiago de Compostella( 800 km), bei-minėtą pasaulio kraštą Fisterra(100km), bei dar vieną piligrimų tikslą – Muxia(30km).Taigi planas buvo suvaikščioti 930 km.Prisipažinsiu, pirmosios dvi savaitės buvo sudėtingos, dažnokai būdavo akimirkų, kai galvojau tik kaip pasiekti nakvynės tašką. Beje, nakvynės taškai – tai vadinamosios Albergės. Tai specialūs piligrimų nakvynės namai, į kuriuos būsi priimtas tik pateikęs įrodymą, jog esi piligrimas ir eini Camino, tai yra, parodęs savo piligrimo pasą. Čia, gavęs štampą gauni nakvynę, dušą, ir jeigu pasiseka, turi virtuvę, pasigaminti vakarinę. Nakvynės kaina varijavo nuo 5 iki 10 eurų. Tačiau kelyje galėjai rasti donativo albergių, kurios veikė aukojimo principu. Tai yra, atėjęs, gauni nakvynę, dušą, bei dažniausiai vakarinę, kurią gamini kartu su kitais piligrimais. Kitą rytą, prieš išeidamas tolyn, paaukoji nenustatytą sumą – eurą, du, tris ar daugiau. Iš šių pinigų, šeimininkai kitą dieną ruošia vakarinę kitos dienos piligrimams. Šios vietos man labiausiai įstrigo, kadangi jose atmosfera buvo super jauki, ir jausdavais tarsi namie, pajusdavai, kad šeimininkai stengiasi dėl kiekvieno piligrimo nuoširdžiai ir dedikavę savo gyvenimus, kad tik tau būtų kuo patogiau. Pavyzdžiui, radome tokią Albergę jau antrąją žygio dieną, kai vakare, pavargę pasiekėme nedidelę gyvenvietę, kurios buvusiam vienuolyne veikė donativo albergė. Buvome labai svetingai sutikti, pamaitinti, apgyvendinti, o vakare kartu su keliais piligrimais susirinkome vienuolyno antrajame aukšte, kur susėdę ratu dalijomės išgyvenimais, kelionės tikslais ir šios kelionės norais. Pasitaikė ir tokių vietų, kur gailėjaisi užsukęs, kur nebuvo leidžiama pasikrauti telefono, ar reikalaujama, jog privalai užsisakyti vakarienę, kitaip negausi lovos. Arba, kur šeimininkas visą laiką atrodė apsinešęs, o vieta nevalyta nuo pat atidarymo. Šiek tiek vėliau, prisiklausę istorijų apie ,,bed bugs‘‘ - blakes, gyvenančias matracuose ir prilendančias į miegmaišius bei visus rūbus, bei kankinančias naktimis, pradėjom atidžiau tikrint nakvojimo vietas. Visada galvojau, kad bus sunku gerai išsimiegot dėl aplinkinių knarkimo, tačiau dažniausiai būdavau toks pavargęs, kad užtekdavo priliesti pagalvę su galva, ir štai jau tu kelies. Niekaip nesupratau, kaip 60-metė senutė gali taip stipriai ir garsiai knarkti. O knarkalių būdavo daug. Jei tekdavo miegoti, dar su 70 žmonių vienoj patalpoj, tikrai atsiras bent 10 paprastų knarkalių, ir bent 5, knarkiantys, ir gadinantys orą kaip traktoriai. Pagalvodavau, jog niekad nebuvau girdėjęs žmogaus taip garsiai knarkiančio.,
Pirmas kelias savaites jaučiaus tarsi sapne, viskas atrodė šiek tiek nerealu. Atrodė, jog tik pagalvojau, jog smagu būtų pereiti kelią, o štai tu jau čia, dainuoji vienuolyne prieš būrį užsieniečių Keistuolių teatro ,,Keitės miestai‘‘. Kaip minėjau, sunkiausia buvo įsivažiuot ir priprast prie ėjimo. Kovojau su pėdų skausmais ir amžinai trinančia pečius kuprine. Ačiū dievui, pasisekė ir neturėjau nei vienos pūslės ant kojų eidamas. Mano bendrakeleivis, išviso prisitrynė aštuonias, o ir buvo tokių, kurie dėl puslių turėjo daryti pertraukas kelioms dienoms. Pavyzdžiui, Austrė, pradėjusi, po kelių dienų, turėjo tokias gilias pūsles, jog teko kreiptis į chirurgą dėl jų. Svarbiausia batai, o aš pataikiau nusipirkt patogius ir gerus. Dabar pagalvojus, jog teko eit per kalnus, per miškus, asfaltu, žvyru ir t.t., tai jie atlaikė idealiai. Kai kūnas priprato prie kasdienio ėjimo, pradėjau mėgautis visa kelione, atstumą skaičiuot ne kilometrais, o valandomis, o ir nueit 20 kilometrų atrodė juokas. Mėgavaus kalnais, kadangi Lietuvoje jų neturime, o tai man buvo pirma proga jais kopti.
Kalbant apie draugiją, kelyje tu niekada nebūsi vienas. Gali rinktis, eiti vienas arba kartu su prieš minutę susipažintu japonu, australe, korėjiete, ar airiu, ką tik ėjusiu neteisinga kryptimi 15 kilometrų ir tenorinčiu į barą ar ispanu, įsitikinusiu, kad tu turi suprasti jų kalbą. Mane labiausiai žavėjo tai, jog kelyje tu atsibudęs ryte, susikrauni daiktus ir tiesiog eini. Ir niekada nežinai kas tavęs tą dieną laukia. Nežinai nei ką sutiksi, nei kur nakvosi, nei kas laukia sekančiame kilometre. Kalbant apie finansus, dienos biudžetas svyruodavo apie 15 eurų. Kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo aplinkybių. Visai kelionei, įskaitant bilietus, daiktus pirktus prieš, ir pinigus, išleistus kelionėje per 45 dienas, išėjo kiek daugiau nei 4000 litų. Taigi šitą kelionę rekomenduočiau visiems, norintiems ištrūkti iš rutinos, ar tiesiog besijaučiantiems pasimetusiais gyvenime. Aš pats savęs nepriskirčiau prie religinio tipo žmonių, tačiau čia bent trečdalis sutiktų žmonių ėjo vedini religinių įsitikinimų. Sutikau net Ispaną dviratininką su protezu. Nors jis ir keliavo vienodu tempu su ėjikais, tačiau manau, kad sugebėjo pasiekt Santiago de Compostella. Net jeigu ir neturite mėnesio eiti 800 km, daugelis žmonių paskirdavo savo 2 savaičių atostogas ne tam, kad poilsiaut prie jūros, o tam, kad nueit bent keletą šimtų kilometrų, idant pajust šio kelio atmosferą. Visgi čia svarbiausias ne tikslas, o pati kelionė.

Ironija, bet mano omnitelio mob. interneto tarifas buvo ~13lt/mb LIETUVOJE :D

Soon™

Matau, jog iki metų pabaigos darbų pabaigti nespėju. Akivaizdu, jog sparta nėra pagrindinis prioritetas. Kas tuomet yra? Išbaigtumas.
 
Didžiausias iššūkis, dėl kurio atnaujinimo tenka laukti taip ilgai, - tai kaip šį nešlifuotą ledo luitą paversti gražia skulptūra: kaip pašalinti tai, kas nebūtina, kad išryškėtų tai, ką mes čia turime geriausio. To neišeina padaryti nei su dabartiniu forumo varikliuku (IP.Board), nei su bet kokia kita (mokama ar nemokama) turinio valdymo sistema. Viską reikia kurti nuo pagrindų - apsvarstant kiekvieną funkciją ir jos reikalingumą.
 
Prieš kelias dienas rašiau apie tai, kaip kardinaliai keisis diskusijos, - tik tuo metu neakcentavau, jog jos sudarys vos 1/5 naujojo Uždarbis.lt.
 

 
Nemažiau - o tikriausiai gerokai daugiau - dėmesio svarstant smulkiausius aspektus reikalauja Aukcionai, Darbai, Verslai ir Susitikimai.
 
Lengva būtų kelią sutrumpinti pasirenkant pirmus į galvą šovusius sprendimus - dažniausiai kitų portalų kopijas - bet per paskutinius porą metų jau ne kartą įsitikinau, jog sukoncentravęs dėmesį į problemą pakankamai ilgai gali atrasti nuostabias išeitis, - kurios dažniausiai stebina savo paprastumu. Ir tokių išeičių reikia, nes Uždarbis.lt gyvuoja vieną ir gyvuos dar daugybę dešimtmečių. Šis atnaujinimas - investicija į ateitį, kuria, tikiu, dar spės pasidžiaugti ir mūsų vaikai, - todėl jam skirtas laikotarpis negali būti per ilgas.
 
Kartu yra ir techniniai iššūkiai - padaryti svetainę pilnaverte per bet kurį mobilųjį įrenginį - jau egzistuojantį ar dar net nesukurtą - nekišant apps'ų (kai jie nebūni) ar apkarpytų mobiliųjų versijų (kaip dabartinė Uždarbis.lt). Norisi pasiūlyti viską - įskaitant Facebook-tipo asmeninius susirašinėjimus realiu laiku.
 

 
Galiausiai, nesijaudinu, jog senesni nariai mažiau laiko praleidžia forume. Jie grįš, kai tik Uždarbis.lt vėl turės jiems ką pasiūlyti, - kaip tuomet, kai jį atrado. Ir grįš jau kitokie - galėdami pasidalinti nauja patirtimi, kurią įgijo už forumo ribų.