Pestininkas

Sveiki, sėdėjau duše ir galvojau. Ar ką nors sudomintų toks turinys kaip statybos pateiktas vlogų ar blogų tematika? Pvz: pats dirbu statybose, tai galėčiau filmuoti kokius projektus esu užsiėmęs dabar, kaip dirbu, kodėl taip dirbu. Apie medžiagas už/prieš, pasidalint įvairiausiom idėjom. Apie pačią statybų eigą. Ir žinoma daug, daugiau visko, nes statybos susidedą iš labai daug sričių, sutinki šimtus žmonių kuriuos, taip pat gali pakalbinti, pareklamuoti. Tikriausiai supratot, ką norėjau pasakyti šiuo savo minčių kratiniu :)

Debilų naujienos dėl prekybinių numerių: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=3bf97870005611e4bfca9cc6968de163
(sorry, kitaip net nežinau kaip pavadint)
 
Esmė tokia: anksčiau buvo viskas logiška, tarkim stovi tavo mašina turguj be numeriu, atvažiuoja pirkėjas, uždedi savo raudonus numerius kad pravažiuot, pirkėjas perka, išrašai jam leidimą kad nuvažiuotų iki regitros, kitą dieną grąžina numerius ir visi laimingi.
 
Dabar:
1. Su numeriais gali važiuoti tik prekybininkas. Taigi pardavęs mašiną turėsi pats su pirkėju tąsytis po technikines ir regitras.
2. Prieš važiuojant turi lįsti į internetą ir įvesti visus duomenis, kokia mašina, kada kur važiuos ir t.t. Ir dar išsirašyti pats sau leidimą. Gaunasi taip: atvažiuoja pirkėjas, pažiūri, sako: perku. Jam sakai, ok, tuoj prie interneto prisijungsiu. Kol viską padarai pirkėjas pabėga (juk visiem reikia kuo greičiau nusipirkti). Regitros asilai galėtų bent kokią Android programėlę sukurti.
3. Mašina turi būti ne tik apdrausta, bet dar ir sumokėti mokesčiai už ją.

Kambario kainos svyruoja nuo 50 iki 100 svaru savaitei

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

mano saltinis, kad dirbau banke su paskolomis:)
imant paskola visada liepia pasisakyti apie savo isipareigojimus, taciau jei nepasakai tai
negali suzinot. Kitas dalykas ar tie smscredit nepriklauso to pacio seb'o dukterinei imonei ir tt, bet greiciausiai ne.
 

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Nepyk, kad pasinaudosiu tavo tema, tiesiog nenoriu kurti naujos.
 
Atneškite kas nors duonos, būtinai juodos, supjaustytos ir ant lėkštutės. Suvalgysiu pats.

Pas tą bobą, kuri į skolas lenda, kruopas valgo ir nepamena kada mėsos ragavo. Drabužiai naujai blizgantys, plaukai dažyti, makiažas. Toks pastebėjimas. :lol:
 
Iš emocijomis paremtų diskusijų tikrai nieko gero nematau. :)

Aš gal pabūsiu labai skeptiškas rinkimų atžvilgiu. Bet pažiūrėjus į rinkimų rezultatus – man baisu kokioje visuomenėje teks auginti vaikus.
 
Gerbiamieji, bijau kad mūsų laivas pradėjo skęsti.

Ai nu.... Jei iš aukštosios tai įgauna kvalifikaciją, jei iš profesijos mokyklos, tai be kvalifikacijos... :D

Rinkai gal tiesiog nereikia universitetų kuriuose baigusieji ekonomikos studijas nežinotų kas yra BVP? Visus egzus išlaikei virš 95%, visą laiką skirdavai tobulėjimui moksluose, o net pavyzdžių normaliai formuluoti negebi... :)
 
Išvis, nusšineki. Visos tavo žinutės paremtos emocionalumais ir argumentu „aš dariau taip, todėl taip turi būti kaip būtų tikę ...aš“. Manęs asmeniškai šita tvarka nepalies, kaip ir tavęs. Bet tu viskas ką įneši į šią temą, tai nieko vertas mėšlas. Galėtum susilaikyti.
 
 
Tvarka įdomi iš tikro. Kol kas kiek susipažinau, tai nieko baisaus nematau. Turėtų netgi mokinius labiau motyvuoti. :)

Rinkai gal tiesiog nereikia universitetų kuriuose baigusieji ekonomikos studijas nežinotų kas yra BVP? Visus egzus išlaikei virš 95%, visą laiką skirdavai tobulėjimui moksluose, o net pavyzdžių normaliai formuluoti negebi... :)
 
Išvis, nusšineki. Visos tavo žinutės paremtos emocionalumais ir argumentu „aš dariau taip, todėl taip turi būti kaip būtų tikę ...aš“. Manęs asmeniškai šita tvarka nepalies, kaip ir tavęs. Bet tu viskas ką įneši į šią temą, tai nieko vertas mėšlas. Galėtum susilaikyti.
 
 
Tvarka įdomi iš tikro. Kol kas kiek susipažinau, tai nieko baisaus nematau. Turėtų netgi mokinius labiau motyvuoti. :)

Rinkai gal tiesiog nereikia universitetų kuriuose baigusieji ekonomikos studijas nežinotų kas yra BVP? Visus egzus išlaikei virš 95%, visą laiką skirdavai tobulėjimui moksluose, o net pavyzdžių normaliai formuluoti negebi... :)
 
Išvis, nusšineki. Visos tavo žinutės paremtos emocionalumais ir argumentu „aš dariau taip, todėl taip turi būti kaip būtų tikę ...aš“. Manęs asmeniškai šita tvarka nepalies, kaip ir tavęs. Bet tu viskas ką įneši į šią temą, tai nieko vertas mėšlas. Galėtum susilaikyti.
 
 
Tvarka įdomi iš tikro. Kol kas kiek susipažinau, tai nieko baisaus nematau. Turėtų netgi mokinius labiau motyvuoti. :)

Ei. O ką man daryti, jeigu aš leidau veltui lietuvių kalbos pamokas? Visi tik skundžiasi, kad rašyti nemoku, visi tik grąsina mane kalėjiman uždaryti... :)))

Pirmas dalykas laimės link, klausyti savo vidinio balso. Jei jautei, kad norėjai stoti į veterinariją, ten ir reikėjo stoti, o ne daryti, ką galbūt tėvai liepė arba "nurodė" kryptį.

Bandymas užmigti miške ir netikėtas instruktoriaus poelgis

Šalta balandžio naktis. Aplink kur be pažvelgtum vien miškai ir pelkės. Nors šalia savęs neturiu termometro, tačiau jaučiu, kad dabar kokie -2 laipsniai šalčio. Gerai, kad mano budėjimo laikas baigėsi, tad nieko nelaukęs nusimetu savo kariškus batus, bei kitelį ir kelnes. Tarsi žuvis įsliuogiu į miegmaišį su pašiltinimu. Jaučiu mane užplūstančia šilumą. Ech, gera žinoti, kad dabar galėsiu miegoti iki paryčių!
 
Miške dislokuota visa kuopa, tad padalinus ir paskaičiavus laiką, kiekvienam kareiviui išeina budėti po gerą pusvalandį. Budi po du karius. Turbūt nėra tokio kario, kuriam patiktų naktį praleisti spaudžiant šaltukui, kai vos už kelių metrų tavęs laukia šiltas guolis. Kareiviai kenčia dantis sukandę. Kai kurie bando šokinėti, kiti trina rankas ir visa tai tam, kad bent kiek sušiltum.
 
Aš tuo tarpu vis labiau grimztų į miego karalystę. Šalia manęs kareiviška kuprinė, kuri naudojama tarsi pagalvė, galvai pasiremti. Po mano nugara tie patys kariški batai, kuriuos bandau išdžiovinti. Rūbus ir kitą šlamštą palikau prie palapinės. Joje ir taip nėra vietos. Ji ankšta. Miegame dviese.
 
Miegmaišyje laikau savo geriausią draugą - automatą. Šis žaisliukas turi būti visada šalia kareivio, nes niekada nežinai, ko galima tikėtis, o ir pačiam ramiau žinanti, kad esi pasiruošęs.
 
Būčiau sau ramiai miegojęs, jei ne tas trakštelėjimas, kuris sukėlė įtarimą. Mano kolega saldžiai miegojo, tad nusprendžiau jo nežadyti. Stipriau suspaudžiau savo automato buožę. Prasisegiau miegmaišį, kad galėčiau laisviau judėti tuo atveju, jei mus užpultų. Labai nustebau, kadangi buvo justi artėjantys žingsniai, tačiau mūsų budintys nieko nedarė, tarsi nieko negirdėtų.
 
Ir staiga kažkas labai stipriai griebė mano automatą, tarsi norėdamas jį atimti. Laikiau savo automatą it vaiką. Darykit, ką norit, bet aš jo nepaleisiu. Šis keista situacija mane suglumino, kadangi užpuoliko veido nebuvo matyti.
 
Ir staiga į danga pakilo raketos. Visa mūsų stovyklavietė nušvito tarsi naujųjų metų naktį. Pasigirdo riksmai. Supratau, kad vyksta kažkas neįprasto. Taip pat pamačiau kas buvo tas šunsnukis, kuris panoro įsigyti mano automatą nemokamai. Tai tebuvo viso labo instruktorius, kuris panoro išbandyti mano budrumą.
 
Deja, nebuvo laiko kalbėti su tuo instruktoriumi. Kuopai buvo duotas įsakymas keisti dislokacijos vietą. Vyko masinis palapinių ardymas ir daiktų pakavimas. Į savo karišką kuprinę mečiau viską bet kaip, kadangi reikėjo labai skubėti. Jau po 5 minučių mūsų būrys paliko tą prakeiktą stovyklavietę.
 
Mes nežygiavome, mes tiesiog bėgom. Niekas nežinojo kur tiksliai mes judam. Aplink tamsu, nors į akį durk. Vienintelis orientyras, kad mes bėgome keliu. Per tą chaosą pamečiau savo komandos draugą. Užmaskuoti veidai nerodė jokių ženklų, tad tiesiog judėjau į priekį tikėdamasis, kad viskas turėtų paaiškėti pasiekus galutinį sustojimo tašką.
 
Netrukus sustojome. Instruktoriai mums pasakė, kad tai tebuvo viso labo mokymų dalis. Mes turime būti pasiruošę ir aš su juo sutinku. Geriau būti pasiruošus netikėtumams, negu būti užkluptiems stovyklose. Aišku, tą naktį budėjusiems kareiviams buvo įsakytą nereaguoti į tą cirką, kurį man iškrėtė instruktorius, tačiau tikrame kare taip nebūtų atsitikę. Mums būtų buvę pranešta.
 
Orientacinis žygis arba 5 valandos klampojimo pelkynuose


Likusią nakties dalį mes saldžiai miegojome. Instruktoriai dar neprarado žmogiškumo, tad jokių netikėtų atakų nebuvo planuota. Ryte turėjo prasidėti kitas žygio etapas - orientacinis žygis.
 
Šių žygių tikslas išmokyti karį gerai orientuotis vietovėje. Jums duodamas žemėlapis ir porininkas. Pirmą ką padarome, tai žemėlapyje nustatome savo buvimo vietą. Instruktorius duoda pirmo taško koordinates. Nusistatai jas žemėlapyje. Jeigu esi labai stropus, gali nustatyti atstumą nuo savo vietos iki pirmo taško. Tada žygiuoji skaičiuodamas savo žingsniu poras. Sakykim 100 metrų yra 60 žingsnių porų. Pasiskirstai kas veda, kas skaičiuoja atstumą. Paprasta, bet labai efektyvu!
 
Pabudau šeštą valandą. Čiupau savo sausą davinį. Jame radau šokolado, riešutų ir specialiai pagamintos duonelės. Sušlamščiau viską tarsi nebūčiau valgęs kelias dienas. Negaišdamas laiko susirinkau savo daiktus. Būnant miške būtina akylai saugoti savo daiktus, nes kitaip jie gali atsidurti pas instruktorių, o tada teks daryti labai daug atsispaudimų norint juos išpirkti.
 
Sustojome ant kelio. Susirikiavome kaip pridera tikriems kareiviams. Gavome koordinates ir pradėjome žygiuoti. Kareivių būrys išsiblaškė po mišką.
 
Kuprinė sunki. Ją teks nešioti dar keturias valandas, tad palinkiu sau stiprybės ir žygiuoju toliau. Su porininku kalbamės apie nereikšmingus dalykus. Čiulba paukščiai. Jaučiu artėjantį pavasarį, o ir saulė vis dažniau palepina.
 
Ir štai pirmas mūsų taškas. Kabo čia pat. Medyje. Rodos eičiau ir ranka pasiekčiau, tik deja viskas ne taip lengva, kaip atrodo. Iki pusės smengu į žemę. Kuprinės svoris mane gramzdina gilyn, tarsi būčiau patekęs į liūną. Kolegos laiku ištiesta ranka mane gelbėja nuo dar baisesnio likimo. Šiaip ne taip išsikabaroju iš purvyno ir tvirčiau suspaudžiu naujų koordinačių lapelį.
 
Patikrinu žemėlapį, o tašką rodo kažkokiame upelyje. Ech, teks ir vėl šlapti. Tokia ta kareivio dalia. Orientaciniai žygiai dažniausiai ir pasibaigdavo būtent visapusiu sušlapimu. Ne kartą teko plotis į purvą su veidu. Atrodydavau kaip Afrikos juodčkis. Būdavo ir juoko ir pykčio, kadangi kol atsikeli, kol susitvarkai reikia kantrybės.
 
Gerai jeigu žygis praeidavo ramiai, bet kartais būdavo, kad tau skirdavo nuobauda ir prie papildomo kuprinės svorio prisidėdavo dar keletą plytų. Instruktoriai už pamestus daiktus miške liepdavo daryti atsispaudimus. Juokinga, jei nebūtų graudu. Pavargęs po nakties pratybų dar minkai papildomus atsispaudimus, nes per savo užmaršumą ir skubėjimą sugebėjai pamesti ginklo dėtuvę ar atotampą.
 
Fizinis skausmas moko karį suprasti, kad už viską reikia būti atsakingam. Jau iki gyvo kaulo įgrisęs, bet teisingas posakis. "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Paprasta, bet efektyvu.
Dar šis tas


Be orientacijos ir tiesiog paprastų žygių miške dar dalyvavome ir įvairiuose pasalose, bei reiduose. Galėjai pasijusti it šiuolaikinis veiksmo filmų herojus. Aplink sproginėja bombos, skrenda malūnsparniai, girdėti įvairūs riksmai. Chaosas, kurio civiliniame gyvenime nepatarsi.
 
Buvo dienų, kai į mišką ne norėjosi eiti. Atsikeli ryte, o nuotaika prasta ir už lango lyja. Rodos gulėtum kuopoje ir nieko neveiktum, tačiau karinė pareiga išlieka. Susidedi daiktus ir jau stovi koridoriuje laukdamas komandos išžygiuoti.
 
Miško žygiai taip išsekina, kad nebesinori nieko. Grįžti į kuopą. Susitvarkai daiktus. Tada pietūs, o po jų prasideda kita dienos fazė. Paskaitos, kuriose tiesiog miegi. Miškuose mus privesdavo prie mūsų galimybių ribų. Neleisdami miegoti jie ugdė mūsų ištvermę.
 
Pripažinsiu, man miške patiko. Nežinau kaip jūsų gyvenimai, tačiau man trūko to adrenalino, tos dinamikos, kurią civiliniame gyvenime gausi nebent žaisdamas dažasvydį. Aišku ne viskas rožėmis klota, tačiau vertinanti procentine išraiška sakyčiau, kad 70 procentų laiko praleisto miške buvo nauda man.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai

Truputy parinkau nuotraukų. Labai daug nuotraukų ,todėl kai knistis pradedi , o norisi ką nors geresnio įdėti, tai galvą įskausta.
 
Valgo jie tai kaip ir ant nuotraukos ,lipa į palmę , skina kokosą, nuo kurių ir pavalgo ir atsigeria .
Atkreipkite dėmesy kokie jų batai. Paprasčiausios padangos nupjautos.Dar pajuokavom, kad jei užsidėtų GoodYear tai nešiotų jis, vaikai ir anukai kol kordai išlystų. Nors aišku tokie dalykai nejuokingi.
Tas vakelis ant mano rankų tikrai nemano :)
Čia šiaip neseniai gimes juodosios afrikos perlas. Pasimaudyti labai niekur nepasimaudysi, nes visur viskas gyva ir knibžda. Įlipus į vandenyną taip pat tenka iššokti, nes greitai užpuola jūriniai uodai (buna ir tokių), aš kaip pirmą kartą įlindau, tai iššokau kaip raketa, tik vėliau sužinojau, kad reikia kažkuo paispurkšt. Į upę lipti galima, uodų nėra, bet nerekomenduojama, dėl knibždančių krokodilų ir begemotų. Krokodilai dar ne tokie pikti, su jais gal ir galima būtų ir susitarti, bet begemotai tai jau suvalgys tave be sentimentų, ir dar kokią koją vaikui savo atiduos.
Jei kas bus įdomu paklauskite, įdomu būtų padiskutuoti.
Aš ir Pietų Amerikos džiunglėse esu gyvenes šiek tiek. Štai ten jau juokauti negalima, ten jau - išlikimas.
 
Bus daugiau nuotraukų :)

Esmė tame, kad be reikalo aušini liežuvį. :)

Esmė tame, kad be reikalo aušini liežuvį. :)