Kazkoki NSO maciau :D

Kamuoliniu žaibu buvo pavadintas toks reiškinys, kurio metu pastebėti plaukiojantys ore šviesos kamuoliai, atsiradę perkūnijos metu. Tai viena iš didžiausių gamtos mįslių. Jau senovės graikai pasakojo apie keistus paslaptingus ugnies kamuolius. Šiuo metu vykdoma daug įvairiausių tyrimų, tačiau konkrečių išvadų apie jų atsiradimą nėra. Daugelis žmonių ir dabar galvoja, kad tai nežemiškos kilmės kamuoliai, nes kamuolianiai žaibai nepaklūsta gamtos dėsniams.

Pavadinimas kamuolinis žaibas gal ir nėra visiškai teisingas, juk tai galbūt visai ne žaibas.

Kamuolinio žaibo pagrindinės savybės:

Dydis:

Kamuoliniai žaibai būna nuo 1 cm iki 1-2 m skersmens. Dažniausiai - apie 15 – 30 cm skersmens. Pasitaiko ir pulsuojančių kamuolinių žaibų arba tokių, kurių skersmuo mažėja tam tikru pastoviu dydžiu.

Forma:

Dažniausiai kamuoliniai žaibai būna sferos arba ovalo formos. Tačiau labai retais atvejais buvo pastebėtos ir kitokių formų šviesuliai: stačiakampio, kubo, toro, hantelio, neapibrėžtos debesies formos, stulpo, cilindro, varpo, kūgio, sraigto ir t.t. Tačiau šios formos yra labai reti atvejai.

Spalva:

Dažniausiai pasitaikančios yra dvi spalvos: balta ir oranžinė/geltona. Kitos, daug retesnės spalvos: raudona, mėlyna, geltona, žalia ir kitos iš vaivorykštės spalvų spektro. Buvo atvejų, kad pastebėta sidabrinė ir juoda (pastebėta su radaru).

Greitis:

Šviesulio greitis būna įvairus. Nuo visiškai nejudančio iki labai didelio. Dažniausiais atvejais kamuolinis žaibas juda 5 m/s (apie 18 km/h) greičiu. Kamuoliai dažniausiai stovi vietoje arba juda tiesiomis linijomis, kiti stovi vietoje, tačiau sukasi apie savo ašį arba sukasi judėdami.

Struktūra:

Kai kurie kamuoliai būna kiaurai permatomi, kiti būna tuščiaviduriai, įgavę anksčiau minėtas formas.

Trukmė:

Kamuolinis žaibas būna matomas kelias sekundes, iki 7-8 sekundžių. Tačiau būna atvejų, kad tai trunka ir kelias minutes.

Elgsena:

Kartais mėgdžioja kitų, netoliese esančių objektų judėjimą arba prikimba prie žemės. Kartais tarsi tyrinėja kitus objektus, prie jų prikimba (vadinamos šventos Elmo ugnys), dažnai prikimba prie metalinių, ypač magnetinių paviršių. Užfiksuota daug susidūrimų, kurie padaro didelės žalos. Šviesulys gali pulsuoti, pakeisti savo formą. Kartais jis pradingsta labai staigiai ir pasigirsta skardus, sprogimą primenantis garsas. O kartais jis pradingsta iš lėto ir visiškai tyliai. Taip pat pasitaiko atvejų, kad iš didelis kamuolys suyra ir susidaro keli mažesni kamuoliukai.

Kamuoliniam žaibui pranykus, toje vietoje lieka rūkas ar nuosėdos.

Garsas:

Atsiradus kamuoliniam žaibui, dažniausiai jokio garso nebūna, bet kartais skleidžia traškėjimo, spragsėjimo ir šnypštimo garsus.

Kvapas:

Visi stebėtojai, kam teko susidurti su šiuo reiškiniu, teigia, kad kamuolinis žaibas turi degėsių ar sieros kvapą. Kartais buvo jaučiamas degančios dervos, amoniako, netgi ozono kvapas (toks, kokį užuodžiate būdami netoli kopijavimo aparato).

Temperatūra:

Dažniausiai kamuoliniai žaibai apibūdinami esantys pakankamai šalti – jokio šilumos srauto nuo jų nebuvo jaučiama. Vis dėlto yra užfiksuota, kad nuo jų užvirė ir išgaravo vanduo, įkaito metaliniai daiktai, kas nors užsidegė.

Ryškumas:

Dažniausiai šviesulių ryškumas būna kaip elektros lemputės. Jie gali būti nesunkiai pastebėti ir matomi dienos šviesoje.

Atsiradimo vieta:

Dažniausiai kamuolinis žaibas atsiranda perkūnijos metu. Pasitaiko, kad pastebimas prieš audrą arba po audros. Dažniausiai paprastas ir kamuolinis žaibas eina kartu – kamuolinis žaibas palydi įprasto žaibo blyksnius ir pakimba ore žaibo trenkimo vietoje. O kartais keliauja iš debesies link žemės, panašiai kaip daro įprastas žaibas.

Atsiradimo teorijos:

Kol kas dar tiksliai neišsiaiškinta, kaip susidaro kamuoliniai žaibai.Yra tik keletas teorijų, bandančių paaiškinti šio reiškinio kilmę.

Ilgą laiką pati populiariausia buvo teorija, kurią dar 1955 m. pasiūlė žymusis rusų fizikas Piotras Kapica. Kapica priskyrė šį reiškinį aukštadažnio elektromagnetinio lauko iškrovai, tiesa, nepaaiškindamas, iš kur šis aukštojo dažnio laukas atsiranda. Kiti mokslininkai vėliau bandė taisyti šį trūkumą, teigdami, kad aukšto dažnio bangas gali spinduliuoti pats audros debesis, tam tikromis sąlygomis virstąs gamtiniu mazeriu - į lazerį panašiu daiktu, tik spinduliuojančiu ne šviesą, bet mikrobangas. Bet eksperimentais patvirtinti nei šios, nei kitų teorijų taip ir nepavyko.

Na, 1991 m. dviem japonams pavyko naudojant mikrobangas, laboratorijoje sukurti rutulius iš plazmos - į elektronus ir jonus suskaidytų dujų. Tie rutuliai netgi praeidavo medines lentas jų nepažeisdami. Bet tvirtinti, kad sukūrė kamuolinį žaibą, nesiryžo net ir patys japonų tyrinėtojai - eksperimento sąlygos labai jau skyrėsi nuo to, kas vyksta perkūnijos metu.

Johnas Abrahamsonas ir Jamesas Dinnis iš Canterbury universiteto Naujojoje Zelandijoje mano, kad kamuolinio žaibo prigimtis yra visai ne fizikinė, o cheminė. Grunte esantį smėlį daugiausiai sudaro silicio dioksidas. Kuomet žaibas trenkia į žemės paviršių, smėlio grūdeliai skyla, atsiranda mažytės silicio dalelės, o diokside buvęs deguonis susijungia su dirvoje esančia anglimi ir virsta anglies dvideginiu. Silicio dalelės, kurių skersmuo yra mažesnis už 100 nanometrų (milijoninę metro dalį), vėliau sukimba viena su kita, pradžioje sudarydamos ilgas grandines, iš kurių vėliau susidaro lengvi, “pūkiniai” rutulio formos vėriniai, kuriuos oro srovė pakelia nuo žemės.

Abrahamsonas ir Diniss elektroniniu mikroskopu stebėjo tokius vėrinius po to, kai jie sukūrė aukštos elektros įtampos iškrovą. Silicio dalelės ore reaguoja su deguonimi ir, palyginti lėtai degdamos, spinduliuoja šviesą. Silicio oksidavimosi procesai yra senai naudojami puslaidininkių pramonėje, todėl jų savybės yra gerai žinomos. Abu mokslininkai paskaičiavo, jog degant silicio vėriniams, atsirandančios šviesos ryškis ir spalva turėtų būti panašūs į tuos, apie kuriuos pasakoja kamuolinius žaibus stebėję liudininkai. Priklausomai nuo pradinių sąlygų, silicio dalelės gali įkaisti nuo 1200 iki 1700oC temperatūros. Jeigu temperatūra viršija silicio lydymosi tašką (1412oC), likęs silicis oksiduojasi labai greitai ir kamuolinis žaibas sprogsta. Mokslininkai teigia galį paaiškinti ir tai, kaip kamuoliniai žaibai sugeba pereiti per sienas ir langus. "Toks vėrinys yra labai lankstus", sako Abrahamsonas. "Miniatiūrinės silicio dalelės gali būti oro srove įtraukiamos į mažiausius plyšelius, o kitoje pusėje vėl sulips į rutulį".

Šios teorijos patvirtinimui trūksta tik paskutinio, paties svarbiausiojo įrodymo: abiem fizikams iki šiol dar nepavyko laboratorijoje sukurti kamuolinio žaibo.

Iki tol šiam paslaptingam reiškiniui dar teks likti mįsle.

Vakar rugpjucio 8d. 22:28val. vakaru-siaures(labiau i siaure) puseje maciau kazka. As gulejau lovoje kuri yra pries langa ir skaitinejau per telefona internete sibeita ir staiga uzsidege ryski balta zvaigzde(?), as pagalvojau, oho, kaip ji taip staigiai ir tokia ryski atsirado, nors dar danguje nebuvo ne vienos zvaigzdes matomos ir po keliu sekundziu ji eme ir pradingo, ji buvo matoma gal kokias 3-5 sekundes. Buvo taip keista biski, panasiai kaip esu skaites kazkada kazkur internete, kai zmones net neziuri i dangu ir staiga uzsidega zvaigzde ir tu i ja atsisuki, kazkodel ir po keliu sekundziu ji dingsta.

Kazin kas cia man galejo but? Gal nuo kokio palydovo, jei ten yra koks veidrodis atsispindeje saules sviesa? O ar taip galetu but jei tai pamaciau panasiai toje vietoje kur saule nusileidzia?

Gal cia nieko ipatingo ir nebuvo, nezinau, bet parasiau panasiai kurioje puseje ir kokiu laiku tai ivyko, gal kas zinos ka.

Mačiau ir aš,bet ten ne koks NSO,o šiaurinė žvaigždė ;] Ji yra didžiausia iš žvaigždžiu.

pagal vieta kur ji buvo na gal ir galetu buti, bet tai kodel ji atsirado ir dingo, nors danguje nebuvo ne vieno debeselio?

Tai tik taip sugebi argumentuoti? rasydamas "Rasineja visokie nesubrendeliai ir bukagalviai"? vieni tiki NSO, kiti ne. Tai jei as skeptiskai ziuriu i ateiviu pasirodyma, tai nejau negaliu rasyti sioje temoje? tam ir sukurtas forumas kad jame diskutuoti, zinoma be uzgauliojamu, o kaip pastebejau, kai truksta argumentu savo numonei apginti prasideda zodeliai - asilas, bukagalvis, nesubrendelis - manau kas raso tokius zodzius pats turbut nera subrendes (turiu omeny ne amziu).

 

rytaz251 aciu uz pastebejima pasitaisiau, rytas dabar ir pats kaip ateivis jauciuos ;)

Argumentuoti galima daug kaip, tiesiog neturiu tam laiko. Is po darbo parasysiu daugiau jei domina.

Bet iskarta niekinti tuos, kurie tiki kalbedami apie "gerima ir abstinencija" parodo auksciausia isprusimo lygi...

Nevyniosiu i vata... turbut apsisiktum turbut pamates tai, ka mes matem. Iki siol dar nezinom kas tai buvo, bet dingo kildamas i ora taip greitai, kaip dar nesu mates. Ir visiems skeptikams parasysiu: buvome blaivus, keliu zmoniu kompanija.

Man irgi teke matyt panasu regini kaip temos autoriui, pries pora menesiu nakti kazkaip pasiziurejau i dangu ir ziuriu kazkur aukstai atsirado maza sviesele, pradejo labai greitai skrieti ir po keliu sekundziu isnyko. Is pradziu galvojau lektuvas, bet paskui permasciau kad taip greitai skrist ir isnykt negalejo, lemputes vistiek butu zypseje. Jokiu debesu nebuvo