Pasirinkimo paradoksas arba kodėl mes būname nelaimingi

Amerikiečių psichologas Barry Schwartz nuostabioje TED kalboje, kurią internete peržiūrėjo milijonai žmonių, perteikė pagrindines mintis iš savo knygos The Paradox of Choice: Why More Is Less

Laisvė rinktis mus daro nelaimingus, nes esame priversti kažko atsisakyti ir tokiu būdu kažką prarasti. Kuo daugiau pasirinkimų yra, tuo didesnė tikimybė, jog mes vėliau gailėsimės nors vieno iš jų nepasirinkę. Būtinybė priimti sprendimą užkrauna atsakomybę, kurią žmonęs linkę perleisti vieni kitiems, kartais net ir turėdami daugiau kompetencijos nuspręsti patys.

http://www.youtube.com/watch?v=VO6XEQIsCoM

Rinktis mes priversti visa gyvenima,ir tai yra gyvenimo dalis.

Rinktis mes priversti visa gyvenima,ir tai yra gyvenimo dalis.

Taip. Be to, ne visi suvokia, kad kiekvieną pasirinkimą padaro jie patys, - nesvarbu, su džiaugsmu, ar su liūdesiu. Mėginau tai paaiškinti savo trumpame pamąstyme.

Cia siaip pajuokavaimui kazkur skaiciau "Zinai kas yra paradoksas? Kai mama nezinodama kad turi spintoi litra alaus nuperka keptos duonos" :)

Bet tai ir yra gyvenimo džiaugsmas, kad mes galime rinktis. Tu pats pasirenki kaip gyventi.

Jeigu prie kažko prisiriši, tada ir sunku atsakyti to, o prisirišimas ir veda tik į kančia.

Pasirinkimas daro žmogų nelaimingą tik tada kai žmogus nevaldo savo poreikių, o tampa jų vergu.

O kai čia kalbėjo apie daktarą, tai turi pasirinkimą eiti pas kita kuris normaliai duos sprendimą, o ne A ir B.

Taip pat, jeigu žmogų, pasirinkimai daro nelaimingą, jis neprisiimą atsakomybės už savo gyvenimą. Padarei sprendimą ir viskas, nebegalvok apie jį, jis jau padarytas.

P.s. nežiūrėjau viso video.

Petruxa nesupratai apie ką šnekėjo, ne apie konkrečią situaciją su daktaru, o bendrai apie visą mūsų kultūrą.

Aš šitokios nuomonės esu labai senai, kad žmogui negalima duot daug pasirinkimų ir pastoviai draugei savo sakau, kad nėra baisu praleist progą kažką daryt, nes progas reikia susikurti pačiam, o ne taikstytis prie kitų.