Ar žaidimai mus bukina?

kad cs bukina taik tikrai ne, jei zaidi masofkese "ZOMBIE ,CSDM ,Public ir pan" tai sutinku, bet jei losi CM ir planuoji kaip greiciau iki kur dasigaut daug galvoti reik mastymas gereja ir pan.

reziume: ar zaidimai bukina? priklauso nuo zaizimo. (pvz: sachmatai irgi zaidimas, ir jis tikrai nebukina)

siaip tai kazinau, pavyzdziui zaidziau world of warcraft, aisku jis daug laiko ateme, taciau ir daug anglu zodziu ismokau, taciau anglu mazai dar suprantu.

Naudos ir neturi būti,nes žaidimai yra hobis.Svarbiausia,kad šis hobis netaptu prikausomybe.Nors beje,kai kurie žaidimai lavna loginį mąstymą ar gerina koncentraciją.

Online žaidimai gadina nervus, tačiau labai smagu taip praleisti laiką, pabendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio (ar su savo draugais) drauge kariauti su visokiais monstrais. Taip pat mano nuomone tokie žaidimai lavina vaizduotę ir išradingumą. Pats kelis metus žaidžiau Lineage 2 todėl taip manau :rolleyes:

Single player žaidimai dabar darosi kažkas panašaus į filmus, kuriuos gali valdyti. Anksčiau žaidimai miklindavo rankų pirštus, reakciją. Prisimenant tokius "zilitono" žaidimus kaip Contra ar Mario - juos tikrai būdavo sunku pereiti. Dabar dauguma žaidimų kuriami daug lengvesni, tačiau žaisdamas gali grožėtis gražiais vaizdais ir įdomia istorija. Žinoma būna tokių žaidimų kurie be geros grafikos neturi daugiau ką pasiūlyti, tačiau yra ir tokių, kurie savo siužetu niekuo nenusileidžia šiuolaikinio kino šedevrams.

Redagavo Liepos 4, 2012 Gugiss

Nemanau, kad bukina. Praeitą vasarą per radiją buvo laida, kurioje kaip tik vieną vakarą šnekėjo apie žaidimus. Ten pasakė visas blogybes- priklausomybės, paichologinės traumos/problemos ir panašiai, bet nepamiršo ir kitos pusės- gerosios. Paminėjo, kad iš mokstam kalbas i pan. Bet labiausiai galvoje įstrigo kažkas panašaus į "žaidimai mus lavina labiau, nes skaitant dažniausiai dirba vieno tipo galvos smegenys, o kai žaidžiame- vienu metu dirba kelios ar net visos smegenų funkcinės dalys..." (tos dalys priklauso nuo žaidimo tipo, ar reikia logikos, ar reikia reakcijos ir t.t.)... Žmonės bunka nuo neintelektualių žaidimų, o kandangi tokių žaidimų nėra dauguma visų žaidžiamų žaidimų, tai ,manau, nebus klaidos jei sakysiu, kad nebukina.

Negaliu visiškai apibrėžtai atsakyti į klausimą, todėl nepasirinkau jokio varianto.

Mano manymu viskas priklauso nuo to kokius žaidimus žaisi, kokią reikšmę jie atstos tavo gyvenime ir kiek juos žaisi. Viską reikia daryti su saiku.

Žinoma, kad beprasmiškų žaidimų žaidimas kiaurą parą neišeis į naudą, tačiau pats pripažįstu, kad jei ne tas nemažas skaičius valandų, kurias praleidau ir vis dar praleidžiu žaisdamas žaidimus, dabar mano anglų kalbos žinios būtų žymiai skurdesnės. :)

Amerikoje berods nuo šių metų sveikatos apsaugos skyrius (nežinau kaip tiksliai vadinasi) investuoja ne į vieną žaidimą. Tokiu būdu bandoma žaidimus padaryti bent jau pamokančiais, kad nebūtų tik nervų gadinimas. Įdomus faktas tas, kad čia 1 ar 2 iš 5 žmonių (amžius nesvarbus) pas psichiatrą lankosi dėl žaidimų įtakos.

Žiūrint kokie tie žaidimai, jei tik šaudai gaudai tai aišku nieko gero. Bet yra tokių žaidimų kurie net ir padeda, moko vienos ar kitos kalbos, lavina protą ir t.t...

Žiūrint kiek laiko praleisi, nematau nieko blogo kelias valandas kažką įsijungus pažaist, tačiau tai greitai nusibosta. Su laiku manau kiekvienam taip, kai seniau daug ilgiau išsėdėdavau prie tų žaidimų tai dabar kokią valandą pažaidus kažką jau norisi kuo nors kitu užsiimti ir jungti lauk tą žaidimą. Taip, veiklos visada gali nuveikti kažkokios naudingesnės vietoj žaidimo, tačiau juk ne vien vietoj žaidimo? Dauguma laisvalaikį leidžia kaip jiems patinka ir tikrai pas retą visas tas laisvalaikis būna leidžiamas kažkokia ypatingai naudinga veikla. Tam ir skirtas juk tas laisvas laikas - atsipalaidavimui ir poilsiui. Na o žaidimai kartais visai tam tinka.

Online žaidimai gadina nervus, tačiau labai smagu taip praleisti laiką, pabendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio (ar su savo draugais) drauge kariauti su visokiais monstrais. Taip pat mano nuomone tokie žaidimai lavina vaizduotę ir išradingumą. Pats kelis metus žaidžiau Lineage 2 todėl taip manau :rolleyes:

Single player žaidimai dabar darosi kažkas panašaus į filmus, kuriuos gali valdyti. Anksčiau žaidimai miklindavo rankų pirštus, reakciją. Prisimenant tokius "zilitono" žaidimus kaip Contra ar Mario - juos tikrai būdavo sunku pereiti. Dabar dauguma žaidimų kuriami daug lengvesni, tačiau žaisdamas gali grožėtis gražiais vaizdais ir įdomia istorija. Žinoma būna tokių žaidimų kurie be geros grafikos neturi daugiau ką pasiūlyti, tačiau yra ir tokių, kurie savo siužetu niekuo nenusileidžia šiuolaikinio kino šedevrams.

 

Siuzeto siais laikais visiskai nebera.

Reiktų pirma žiūrėt, kas per žaidimai. Čia kaip ir skaityti knygas ar žurnalus, nereikš jei tu skaitysi bet ką, tai tu nebuksi... Abstraktus gana dalykas.

Aš manau, kad kompiuteriniai žaidimai daro žalą vaiko protui.

Redagavo Balandžio 14, 2013 Miner

Viskas priklauso nuo to, kokius žaidimus žaidi. Aš pats esu užkietėjęs DOTA žaidėjas, ir esu visiškai įsitikinęs, kad be priklausomybės jis jokių kitų neigiamų dalykų man nedaro, o net padeda mastyt, lavina reakcija ir moko greit mąstyt. Jeigu ten varysi 24/7 kokį CS ar dar ką, tai aišku kad degraduosi, nes ne vieną tokį pažįstu, kuris dabar 17 metų būdamas laksto pirštus kaip ginklą susistatęs.

Aš manau, kad kompiuteriniai žaidimai daro žalą vaiko protui.

Taip padrikai nudrėbei... Argumentuok? :)

Taip padrikai nudrėbei... Argumentuok? :)

O neužtenka pažiūrėti, kaip lengvai vaikai susinervina žaisdami ? Ir kuo ilgiau sėdi prie kompiuterio tuo sunkiau nuvaryti. Redagavo Balandžio 14, 2013 Miner

O neužtenka pažiūrėti, kaip lengvai vaikai susinervina žaisdami ? Ir kuo ilgiau sėdi prie kompiuterio tuo sunkiau nuvaryti.

Ne žaidimas, o lagas nervina.

Atrodo balsavau jau, bet nepamenu už ką, greičiausiai "Taip"

 

Viskas priklauso nuo aplinkybių, o ypač pačio žaidžiančiojo. Kartais irgi kokią nesąmonę sulošiu, bet aaaaaaaai kartais galima. :) Dozuotai ir pagal normas :D

Filosofiniai išvedžiojimai:

pats žaidimas, kaip objektas, negali žmogaus bukinti, nes jis nepasako santykio tarp žmogaus ir objekto (jeigu nežaidžiu žaidimų, tai bukėju, o jei žaidžiu – irgi bukėju?). Santyki nusako žaidimų žaidimas (veikla). Su objektais siejamas klausimas „kas?“, su veikla – „kaip?“. Iš to seka, kad visos pasekmės priklauso nuo to, kaip žaidžiame.

Kadangi žodis „žaidimai“ apibrėžia objektą, tai atsakymas: ne – žaidimai mūsų nebukina.

 

Tęsiam konkrečiau:

kai žmogus atlieka dažnai tą pačią veiksmą, smegenų sritis, kuri atsakinga už tai, optimizuoja savo struktūra būtent tai veiklai, t.y. smegenys progresuoja. Priešingai, jeigu tam tikra smegenų sritis nenaudojama, ji nunyksta. Kadangi žaidimai skatina atlikti tam tikrą aibę veiksmų, pateikia įvairaus formato informaciją, kurią dažnai reikia apdoroti per labai trumpą laiką, tai jie suteikia smegenims veiklos. Taigi, žaidimai gerina tam tikrus įgudžius, ką pavadinčiau bukėjimo priešingybe.

 

Kad ir paimkim tuos labai dažnai užsipuolamus šaudyklių žaidimus. Pirma, norint gerai juos žaisti, reikalingas erdvės suvokimas, ir tas suvokimas ne toks, kad bėgu ten, kur matau, bet kad galėtum ir bėgdamas atbulom užlįsti už kampo ar prabėgti pro duris. Žmonėms, kurie sunkiai orientuojasi erdvėje, sunkiau sekasi žaisti atitinkamus žaidimus. Toliau reakcija. Dar moksliškai įrodytas teigiamas poveikis regai.

 

Tam tikros veiklos/sugebėjimų įvaldymas (mastering) suteikia pasitikėjimo savimi. Tai, manau, turi galioti ir žaidėjams.

 

Žaidžiant kartu su pažįstamu žmogumi sustiprinami tarpusavio santykiai.

 

Be to, vietoj žaidimų žmogus gali pasirinkti kitą veiklą, kuri galimai žalingesnė už pačius žaidimus.

 

Sakysit, žiaurumas? Nemanau, kad yra griežta koreliacija tarp žiaurumo ir protinių sugebėjimų.

 

Manau, kad žaidimai bukina tiek, kiek sugebi bukėti pats savaime be žaidimų pagalbos.

Na, vien pažiūrėjus į mano brolį, bendraamžius, manau, galiu sakyti, kad taip. Liūdna stebėti, kai 16 metų pacanai (tikrai, juk ne vaikai) sustoję ratuku šneka, kaip per žaidimą padarė taip ar kitaip, jų laisvalaikis apsiriboja vien FB ir tais žaidimais. Jie nesidomi niekuo išskyrus to jų uždaro rato naujienomis. Brolis, kuriam tuoj 14 metų, nesurezga paprasčiausio sakinio be susimėtymo ar užstrigimo. Toks tų žaidimų sureikšminimas ir laikas praleistas prie jų, tikrai bukina. Pavyzdžiui, mano vaikystė daug pilkesnė nei mano tėvų, nes mano gyvenime buvo žaidimai ir kompiuteris, aš daug ko nepabandžiau per tą laiką, kurį praleidau prie kompiuterio ir dabar gailiuosi, bet ar būdami maži mes tą suvokiame? O ar tėvams negeriau, kad sėdim namie? Aišku, yra ir kita medalio pusė. Internete gausu švietėjiškų žaidimų, kurie gal nebukina, net padeda. Tačiau mano nuomonė apie kompiuterinius žaidimus neigiama, o prisiminus savo skurdžią vaikystę, net pikta.

Bukina ? Na pagalvokim. OOO tai tai labai atsispindi mokykloje vaikais išvis tampa tokiom aukom ir tokais neįdomiais žmonėm .... Aš kaip ir Kernius geimų beveik nwlošiu ir koduoju akrtaiws dizainus tai .... Manes jie netraukia beant jau manęs. Nu katais sumetu GTA4 :D

Atsakant autoriui į klausimą, tai turėčiau pabrėžti tai, kad žaidimai yra atpalaidavimo priemonė ir jokios naudos iš jų tikėtis nereikėtų. Strateginiai žaidimai gerina mąstymą, lavina loginį mąstymą ir t.t. Šaudyklės kaip Counter-Strike ar COD gerina reakciją. Tačiau žaidimai ir aplamai sėdėjimas prie kompiuterio blogina regėjimą, problemos su stuburu, sveikata atsiranda ir t.t. Kitaip sakant, žaidimai turi tiek minusų, tiek pliusų. Ko daugiau - spręskite patys. Jeigu laiką normaliai paskirsčius t.y. nežaisti ištįsai visą dieną tai nieko baisaus, bet jeigu sėdima nuolat, žaidžiama, kišami nemaži pinigai į galima sakyti beprasmišką dalyką, tai jau yra negerai. Nors... kiekvieno reikalas. Na bukina ar ne, sunku pasakyt. Vienus gali paveikti, kitiems nieko. Turiu omenyje, kad kai kurie į žaidimus įsijaučia ant tiek, kad pamiršta kuo patys esą. Įsivaizduoja pasaulį kitokį, žvelgia į jį kitaip, nei normalūs žmonės. Na, plati tema. Pats anksčiau žaisdavau gana nemažai žaidimų, bet dauguma buv sporto (Krepšinio, futbolo) ir t.t. To dėka, nemažai nusimanau sporto srityje, nes teko skaitinėti, kokie deriniai, kokie žaidėjai tuomet geresni, kokias formacijas atlikti ir t.t. Manau, kad naudos davė vis tiek. Tačiau buvo ir problemų su regėjimu. Taip, kad čia galima vadovautis taisykle, kad "kas per daug, kas nesveika". Svarbiausia nepersitempti ir neužsižaisti.

Redagavo Gegužės 18, 2013 Standartas