Kuo skiriasi studijos Kolegijoje nuo studijų Universitete?

Kolegija ar universitetas, vistiek greiciausiai potencialus bedarbis. O atlyginimai, tai.. kas penktas zemiau skurdo ribos. Geriau pagalvokit ka noretumete dirbti, kas jums prie sirdies ir kiek tai pajamu jums atnestu

įdomus ir naudingas straipsnelis

Nesvarbu ką baigsi, viskas priklausys nuo tavęs kuomet tu baigsi.

Na siaip manau, kad tu cia parasiai teorija, kaip kas issideste ir kaip kas turetu buti. Bet realybej viskas yra visiskai kitaip ir lietuvoj tos piramides nepritaikysi. Tiesiog lyginant su uzsieniu lietuvoj universitetas prilygsta zemo lygio kolegijai uzsieny, o kolegijos prilygsta proftekams. Kalbu ne apie destyma ar mokslo kokybe, o apie studentus. Jei saly daug bukagalviu, tai ir issikreipia sistema. Aisku universitetai nori uzdirbt, ima bet ka, bet jei imtu tik protingus, tai lietuvoj net vieno universiteto butu per daug.

Zodziu, nemanau, jog sitas straipsnis sumazins klausimu is busimu studentu, nes realybe yra visiskai kitokia ir tiesiog reik taikytis prie jos.

As asmeniskai nesiulau zmonems stoti i lietuvos kolegijas, nes pabaigti LT univera yra ziaaaauriai lengva, o diplomas visvien siek tiek vertingesnis. Ziurint i dabartine darbo situacija lietuvoje.

O siaip ka labiausiai noreciau pakritikuoti, tai jog valstybe visiskai neskatina studentu rinktis techninius mokslus. Juk IT specialistu siuo metu reikia ypatingai daug, o vadybininku ir advokatu kaip prisikta. Juk galetu technologiju mokslams padaryti palankesnes salygas, stipendijas pakelti ir siaip ivairiais budais skatinti studentus rinktis technologijas. Del to paskui ir verkia zmones, jog baiges universiteta vat dirba maximos kasininku. Bet tai gal pries studijuojant reiktu pamastyt ar ta specialybe yra reikalinga lietuvos rinkai?

Baigiau Kauno kolegija Multimediją, o dirbu asp.NET programuotoju. Tereikia turėti noro ir įdėti pastangų. O diplomas tik gražiai atrodantis tualetinio popieriaus gabalas....

Šiaip tai viskas priklauso nuo specialybės. Visų pirma reikia išsirinkti ją, o tada galvoti universitetas ar kolegija. Esu ketvirtakursis Vilniaus universitete, tai galiu pasakyti tiek, kad gavau daugiau bendro ir šiek tiek aukštesnio išsilavinimo žinių, nei tų specialybinių žinių, kurias galėčiau iškart po baigimo deklaruoti darbdaviui. Ir taip yra su didžiaja dalimi humanitarinių, socialinių mokslų.

Tačiau negalima sakyti, kad tai vien blogai ar vien gerai. Universitetas pakeitė mano mąstymą, požiūrį ir tai jau duoda rezultatų, jei žvelgsim šiek tiek plačiau. Ar visiem to reikia? Nežinau, bet aš laimingas gavęs tas žinias. Žodžiu, savi pliusai, savi minusai.

Viskas priklauso nuo poreikių žmogaus. Jei nori tiesiog įgyti profesiją ir po baigimo sėkmingai darbuotis - rinkis kolegiją. Jei domina platesnės žinios ne tik apie specialybę, bet praplečiančios akiratį ir t.t. ir pan., tuomet universitetas tai suteiks. Bet, kaip minėjau, viskas priklauso nuo specialybės. Čia nėra jokios universalios formulės. O mano išsakyti teiginiai pagrinde tinka ne techniniams mokslams universitete.

O tiems kas sako, kad nesvarbu ką baigsi, visvien būsi bedarbis... tai ką galima pasakyti - sėkmės renkant braškes. Su tokiu požiūriu toli neisi, jei jau iš anksto nusprendei, kad tau nesiseks.

P.S. O teiginys, kad univerai ruošia platesnio pasaulėžiūros mąstymo ir suvokimo specialistus, tai išvis juokingas man pasirodė :) Gal ir klystu....

Viskas, ką parašiau, buvo taikoma ne techniniams mokslams universitete. Užtenka pažiūrėti mokymo programas ir tai aiškiai matosi. Kolegijos orientuojasi į profesijos įgyjimą. Dėl to ir mokymo programos susitelkia į konkrečia profesiją ir toli už jos ribų neužeina. Universitete kiek kitaip. Ir tai nėra blogai. Abu variantai turi savų pliusų ir minusų.

Ir šiaip, kad jau taip juokinga, turi patirties, kuria galėtum remtis besijuokdamas? ;)

P.S. Aš neaukštinu nei vieno studijų tipo - nei universitetinių, nei koleginių. Būtų gerai, kad kiti diskutuotojai savo teiginius paremtų patirtimi, o ne spėlionėmis ar draugų-draugų pasakojimais. Nors jei atvirai, tai nemanau, kad tokia diskusija turi šansų normaliai vystytis, ką jau kalbėti apie kažkokių išvadų priėjimą. "Koleginės studijos vs Universitetinės studijos" yra tokia plati tema, kad norint kažką išdiskutuoti, visų pirma reikia išskaidyti temą dalimis, ir diskutuoti tarp baigusių vienas, kitas bei abi studijas ;) Sėkmės diskusijoje.

Viskas, ką parašiau, buvo taikoma ne techniniams mokslams universitete. Užtenka pažiūrėti mokymo programas ir tai aiškiai matosi. Kolegijos orientuojasi į profesijos įgyjimą. Dėl to ir mokymo programos susitelkia į konkrečia profesiją ir toli už jos ribų neužeina. Universitete kiek kitaip. Ir tai nėra blogai. Abu variantai turi savų pliusų ir minusų.

 

 

Ir šiaip, kad jau taip juokinga, turi patirties, kuria galėtum remtis besijuokdamas? ;)

Mano komentaras buvo labiau atsakymas ne į tavo pranešimą, o į straipsnį.

Viskas be abejo priklauso tiek nuo programos studijų, tiek nuo profesijos. Pats studijuoju kolegijoje menus. Ir lyginu savo kolegijos ir dailės akademijos (a.k.a. pagal programą universiteto) programas. Tiek pat teko truputi lyginti ir kitų specialybių ir įstaigų programas. Nepastebėjau platesnio pasaulėžiūros pateikimo per programas. Todėl ir teigiu, kad man juokinga tai atrodo. Kiek pats studentas nori - tiek ir gauna. Jeigu jam bus įdomu tik kaip surinkti kompiuterį - puiku, tiek jis ir išmanys. Jeigu jam bus įdomu ir kaip gaminamos kompiuterio detalės - tą jis irgi puikiai išmoks. Ir manau jokio skirtumo ar univere ar kolegijoje. Tik vienur jis gaus išbandyt viską pats, kitur pažiūrės į gražius paveiksliukus ir tuo viskas baigsis :)

straipsnis buvo naudingas vien dėl to,kad po kelerių metų būsiu būtent kolegijoje,nežinau kažkaip netraukia manęs tie visi didmesčiai su savo universitetais. Šiaulių kolegija manau yra tas ko aš ir siekiu ir nesuprantu kaip galima rinktis specialybe kuriu jau Lietuvoje n yra.

Mokyklą baigiau gerais įvertinimais. Tai patikėkit kiek "palaikymo" sulaukiau, kai visiems pasakiau, kad stosiu ne į universitetą (į kurį būčiau laisvai įstojus, į nemokamą vietą), o į kolegiją. Kažkoks stereotipas vyrauja Lietuvoj, kad jei įvertinimai geri, stoji į universitetą, jei niekur kitur neįstoji - stoji į kolegiją. :huh:

Besimokydama kolegijoj gavau didelę stipendiją, buvau išvažiavus pagal erasmus mainų programą, esu ir buvau labai patenkinta savo pasirinkimu. Darbą pagal specialybę gavau labai lengvai. Daug grupiokų, kuriems studijos patiko, darbą susirado praktikų įmonėse metu.

Žinoma, ar rinktis kolegiją ar universitetą nemažai priklauso ir nuo specialybės. Tarkim teisę žinoma reiktų studijuoti universitete. Mano patarimas tiems kurie dvejoja: nepasiduokit stereotipams, tik jūs patys esate atsakingi už savo ateitį.

straipsnis buvo naudingas vien dėl to,kad po kelerių metų būsiu būtent kolegijoje,nežinau kažkaip netraukia manęs tie visi didmesčiai su savo universitetais. Šiaulių kolegija manau yra tas ko aš ir siekiu ir nesuprantu kaip galima rinktis specialybe kuriu jau Lietuvoje n yra.

O tai geriau rinktis specialybę kurį tau nepatinka, bet šių specialistų šiuo metu rinkai reikia? Nemanau. Geriau rinktis tai kas iš tiesų tau teikia džiaugsmą ir siekti toje srityje būti geriausiu. Taip teisininkų, vadybininkų yra daug, bet ar visi jie yra labai geri?

Supaprastintai kalbant, profesinė mokykla ruošia žemesnės klasės darbininką. Kolegija - aukštesnės klasės darbininką - specialistą. Universiteto tikslas yra ne tik suteikti specialybę, bet ir išsilavinimą. T.y ugdyti intelektualinį visuomenės elitą.

Nereikėtų į Lietuvą žiūrėti kaip į pavyzdį. Pas mus stipriai situacija išsikreipusi. Universitetuose turėtų studijuoti santykinai nedidelė visuomenės dalis. Ne bet kam universitetinis išsilavinimas yra įkandamas ir ne visi turėtų jo siekti.

Trumpai apie pačia švietimo kokybę. Bet kokios švietimo institucijos mokslo kokybė labai stipriai priklauso nuo jos studentų. Kodėl Harvardo, Jeilio, Oksfordo universitetai tokie geri? Žinoma, viena priežastis ta, kad ten yra puikios tradicijos, nuostabūs dėstytojai, šimtametė patirtis. Tačiau ne mažiau svarbūs ir patys studentai. Perkelk į Harvardą visus Vilniaus Pedagoginio (edukologijos universistetas ar kaip dabar vadinasi?) studentus ir Harvardas bus ne ką geresnis už tokį pedagoginį, koks jis dabar yra. Norėdamas pasiekti aukštą švietimo lygį privalai turėti gerą „medžiagą“ - gabų, imlų, motyvuotą studentą. Žmonės mokosi nevienodais tempais. Vienokius mokymosi įgūdžius ir gebėjimus turi Kembridžo pirmūnas, visai kitokius vidutinis Romerio studentas.

Aukštinti kolegijas ir į šuns dienas dėti universitetus yra labai jau proletariškas požiūris. Tą patį galima pasakyti apie tuos, kurie niekina kolegijas ir aukština universitetą. Šių institucijų funkcijos, tikslai ir jose studijuojantys yra visiškai skirtingi. Nėra prasmes vertinti vieną pagal kitos kriterijus.

Universitetai yra skirti žmonėms, kurie nori turėti išsilavinimą, taip pat "daryti" mokslininko karjerą ir pan.

Aš asmeniškai esu baigęs ekonomikos bakalauro studijas. Dabar studijuoju magistrantūroje.

Hmmmmmm... atrodo vakar dar mokykloje pokštavau, o jau magistrantūra... :)))

Kas liečia tikrąją ekonomisto karjerą sunkiai įsivaizduoju kaip galima gauti pokalbį dėl darbo nebaigus rimtų universitetinių studijų, kokioje rimtoje pasaulinio lygio įmonėje. Nekalbu apie tuos atvejus kai per pažįstamus prasukami.

Kalbant Lietuvos pavyzdžiu tai tikrai nėra per daug tų studentų, o ypač ten kur mokslas mokamas, tokiuose ISM, VU TVM ir pan. Su dabartinėmis kainomis, jau galima sakyti pradėjo valytis parazituojantys studentai, kurie stoja į ekonomiką, kad tik kažkur stoti. O gerų studentų išmanančių yra dar mažiau.

Geru specialistų su geru išsilavinimu netgi trūksta.

Skiriasi tuo, kad viename gauni diplomą, o kitame "šikpopierio skiautelę"... <_<

Skiriasi tuo, kad viename gauni diplomą, o kitame "šikpopierio skiautelę"... <_<

Klysti - iš kolegijos studentai į buhalterius yra graibstyte graibstomi. O jei universitete baigsi buhalteriją bus tikrai sunkiau buhalteriu įsidarbinti.

Jeigu kalbant na kaip pavyzdys dirbti ekonomistu investiciniame fonde ar aukštesniame banko skyriuje, kur reikalinga labai aukšta kvalifikacija, ne tik žinios iš praktinės pusės ar patirties, bet ir gero mokslininko, teoretiko įžvalgos, ten jau reikalaujami universitetiniai išsilavinimai.

Kas liečia tikrąją ekonomisto karjerą sunkiai įsivaizduoju kaip galima gauti pokalbį dėl darbo nebaigus rimtų universitetinių studijų, kokioje rimtoje pasaulinio lygio įmonėje. Nekalbu apie tuos atvejus kai per pažįstamus prasukami.

Labai teisingai. Tai ne tik ekonomistams galioja. Tas pats vadybininkams, teisininkams, marketingistams ir daugybei kitų sričių specialistų. Jokioje rimtoje, didelėje kompanijoje negausi geresnės pozicijos be magistro laipsnio įgyto gerame universitete. Tikriausiai net į pokalbį nepakvies. Geriausiu atveju keletą pirmų atrankos etapų pavyks praeiti. Išimtys pavienės.

Tas pats valstybiniame sektoriuje. Faktiškai jokių šansų gauti aukštą postą be universitetinių studijų.

O tai geriau rinktis specialybę kurį tau nepatinka, bet šių specialistų šiuo metu rinkai reikia? Nemanau. Geriau rinktis tai kas iš tiesų tau teikia džiaugsmą ir siekti toje srityje būti geriausiu. Taip teisininkų, vadybininkų yra daug, bet ar visi jie yra labai geri?

na taip, iš dalies sutinku,nenoriu veltis į didžiules diskusijas,bet jau geriau galvočiau kažką kito nei būti kokiu teisininku kur jau ir taip aišku nebus darbo. Nors vėl gi kas ieško tas randa,bet čia Lietuva sunkiai prasimušt eis su tokia specialybe kurių ir taip jau pilna.

Rašai, kad skirtumo nėra tarp kolegijos ar universiteto, bet po to magiškai tik universitetą baigę gali būti "generolais". :) Tame visas skirtumas, kad universitetas yra aukščiausiai, po to jau kolegijos ir dar žemiau profesinės mokyklos. Kaip universitetuose riekia žmonių, kuriems realiai ta specialybė studijuojama įdomi ir naudinga. Kitu atveju, baigsi universitetą vos 5-6 ar kokią beprasmę specialybę geru pažymiu, vis tiek vienodai verksi, kad "nėra darbo" ar tik tos pačios specialybės kaip po kolegijos. Taip ir yra, kad reikia tik vieno gero vadovo, kuris atsakingas už dešimtį tokių kolegiją baigusių paprastų darbuotojų, o tie atsakinga galbūt už kokį vieną, kitą pagalbinį. Jei tikslas gauti truputį virš minimumo, net darbo nesugebi rasti, tai niekam nebūsi reikalingas, kolegija vienintelė ir išeitis, po to darbas eilinis, bet nereiks daug galvoti, už kažką daugiau, nei save atsakingu būti. Toliau tik kam realiai įdomi sritis buvo studijuoti, darbe tobulintis ir šiaip žmogus iš prigimties gali kažką sukurti ar vadovauti kitiems, tai tik tie baigs universitetą, turės iš to naudą.

Lietuvoje vienintelė problema, kad universitetų per daug, per lengva įstoti, bereikalingai žaidžia su tokiais, kurie jau neturiu šansų kažką aukščiau pasiekti kolegijos. Tai po to būna, kad baigia ir verkia "darbo nėra". Nors nuo savęs pradėtų, kad šiaip tik pasisekė prasmukti pro tą universitetą patiems. Save apgavo, o realybė nepasikeitė, dirbs tą patį kaip po kolegijos.

Šiaip tai viskas priklauso nuo specialybės. Visų pirma reikia išsirinkti ją, o tada galvoti universitetas ar kolegija. Esu ketvirtakursis Vilniaus universitete, tai galiu pasakyti tiek, kad gavau daugiau bendro ir šiek tiek aukštesnio išsilavinimo žinių, nei tų specialybinių žinių, kurias galėčiau iškart po baigimo deklaruoti darbdaviui. Ir taip yra su didžiaja dalimi humanitarinių, socialinių mokslų.

Tačiau negalima sakyti, kad tai vien blogai ar vien gerai. Universitetas pakeitė mano mąstymą, požiūrį ir tai jau duoda rezultatų, jei žvelgsim šiek tiek plačiau. Ar visiem to reikia? Nežinau, bet aš laimingas gavęs tas žinias. Žodžiu, savi pliusai, savi minusai.

 

Viskas priklauso nuo poreikių žmogaus. Jei nori tiesiog įgyti profesiją ir po baigimo sėkmingai darbuotis - rinkis kolegiją. Jei domina platesnės žinios ne tik apie specialybę, bet praplečiančios akiratį ir t.t. ir pan., tuomet universitetas tai suteiks. Bet, kaip minėjau, viskas priklauso nuo specialybės. Čia nėra jokios universalios formulės. O mano išsakyti teiginiai pagrinde tinka ne techniniams mokslams universitete.

 

O tiems kas sako, kad nesvarbu ką baigsi, visvien būsi bedarbis... tai ką galima pasakyti - sėkmės renkant braškes. Su tokiu požiūriu toli neisi, jei jau iš anksto nusprendei, kad tau nesiseks.

Tai aš sakiau, kad kolegija paruošia siauro profilio žmones, savo srities specialistus, kurie iškarto gali eiti dirbti. Tačiau juk žmogui tai netrukdo domėtis kažkuo. Pagalvok, tu baigi Kolegija ir po 3 metų eini dirbti jau. Tu būni truputi siauros pasauliežiūros, du dirbdamas gali jau viskuo domėtis kas tau patinka, nes turi tikrai tvirtą pagrindą po kojomis.

Rašai, kad skirtumo nėra tarp kolegijos ar universiteto, bet po to magiškai tik universitetą baigę gali būti "generolais". :) Tame visas skirtumas, kad universitetas yra aukščiausiai, po to jau kolegijos ir dar žemiau profesinės mokyklos. Kaip universitetuose riekia žmonių, kuriems realiai ta specialybė studijuojama įdomi ir naudinga. Kitu atveju, baigsi universitetą vos 5-6 ar kokią beprasmę specialybę geru pažymiu, vis tiek vienodai verksi, kad "nėra darbo" ar tik tos pačios specialybės kaip po kolegijos. Taip ir yra, kad reikia tik vieno gero vadovo, kuris atsakingas už dešimtį tokių kolegiją baigusių paprastų darbuotojų, o tie atsakinga galbūt už kokį vieną, kitą pagalbinį. Jei tikslas gauti truputį virš minimumo, net darbo nesugebi rasti, tai niekam nebūsi reikalingas, kolegija vienintelė ir išeitis, po to darbas eilinis, bet nereiks daug galvoti, už kažką daugiau, nei save atsakingu būti. Toliau tik kam realiai įdomi sritis buvo studijuoti, darbe tobulintis ir šiaip žmogus iš prigimties gali kažką sukurti ar vadovauti kitiems, tai tik tie baigs universitetą, turės iš to naudą.

 

Lietuvoje vienintelė problema, kad universitetų per daug, per lengva įstoti, bereikalingai žaidžia su tokiais, kurie jau neturiu šansų kažką aukščiau pasiekti kolegijos. Tai po to būna, kad baigia ir verkia "darbo nėra". Nors nuo savęs pradėtų, kad šiaip tik pasisekė prasmukti pro tą universitetą patiems. Save apgavo, o realybė nepasikeitė, dirbs tą patį kaip po kolegijos.

Tai aš sakiau, kaip viskas vyksta kolegijoje. Juk prieš pabaigiant kolegija būna baigiamoji praktika 1.5-2mėnesius ir jeigu tu supranti ką darai, mėgsti savo profesija, dauguma studentų užsigarantuoja sau vietą jau tose firmose, kuriose atliko praktika, belieka BBD parašyt ir eiti dirbti :)

BBD pagalvojau apie blogą žodį :D Gal galit parašyti maždaug kokios profesijos reikia lietuvai?

BBD pagalvojau apie blogą žodį :D Gal galit parašyti maždaug kokios profesijos reikia lietuvai?

BBD - Bakalauro Baigiamasis Darbas. Nepagalvokit klaidingai :) Na šiai dienai Lietuvai reikia fizinių sričių specialistų. Tikrai ne socialinių. Socialinių nereikia ir nereikės dvidešimtmetį dar. Kompiuterių technikų, operatorių, telekomunikacininkų, programuotojų, fizikų, chemikų. Jų tikrai reikia ir manau reikės dar ilgai. Technologijos eina į priekį, mes jas vejamės ir bandom lenkti, tad jeigu būsi kažko vertas specialistas, nesėdėsi be darbo.

Juk prieš pabaigiant kolegija būna baigiamoji praktika 1.5-2mėnesius ir jeigu tu supranti ką darai, mėgsti savo profesija, dauguma studentų užsigarantuoja sau vietą jau tose firmose, kuriose atliko praktika, belieka BBD parašyt ir eiti dirbti :)

Bent pas mus praktikos įmonėse buvo du kartus. Pirma: po dviejų kursų, vasarą, berods mėnesį. Jau po jos tie, kas norėjo ir pataikė į gerą firmą praleido likusią vasaros dalį ir likusius studijų metus ten dirbdami. Ir baigiamoji praktika: dauguma grupiokų, įmonių, kuriose atliks praktiką ir ieškojosi su tuo tikslu, kad pasiliktų ten dirbti. :)

Dar noriu paminėti vieną dalyką. Nežinau ar kartosiuosi ar ne. Žmogui svarbiausia ne diplomas, o žinios ir įgūdžiai. Tad mes čia su tokiu diskutavę supratom, jog specialybė nėra lygi specialybę. Daugumoj specialybių jeigu nori būti geras nereikia nieko baigti, kitose, jeigu nori būti geras, privalai universitetą baigti. Tad manau, jeigu esi tikrai išskirtinai gabus žmogus, nereikia niekur stoti. Jeigu mintys pilnos idėjų ir turi sąlygas jas įgyvendinti. Jeigu esi vidutinio gabumo, nori turėti užtikrintą darbą, geras pajamas, geriausias pasirinkimas yra Kolegija. Ji suteiks žinias ir specialybę. Jeigu esi tinginys, nori greičiau dirbti, stok į profkę ir varyk dirbti. Toks tavo pasirinkimas. Na, o jeigu turi pažįstamų dėdžių tetų, gerose firmose, reikia tikrai popieriuko, stok į universitetą ir dirbsi laimingas. :)