Kaip atrasti specialybę, kuri tau patiktų.

Įdomu, kaip reaguotų tėvai jei paimčiau gap year... Jau užsimerkęs numanau jų reakciją :(

Įdomu, kaip reaguotų tėvai jei paimčiau gap year... Jau užsimerkęs numanau jų reakciją :(

Didžiausia klaida ir yra, kad tėvai nesupranta ko nori jų vaikas.

Įdomu, kaip reaguotų tėvai jei paimčiau gap year... Jau užsimerkęs numanau jų reakciją :(

O man net pagalvot baisu :D Nesupratingi tie tėvai.. :D

Didžiausia klaida ir yra, kad tėvai nesupranta ko nori jų vaikas.

Ne per seniausiai, dar vienas iš tėvų pasakė, kad mes iš tavęs tikimės daugiau nei iš tavo brolio... Tai dabar tenka vasarą mokytis, bet vis dar nežinau, kur stoti, ką veikti... Ateina sunkūs metai...

O man net pagalvot baisu :D Nesupratingi tie tėvai.. :D

Aš pats esu tai patyręs. Teko mokytis 1 metus, tai kas man nepatiko, bet iš to išėjo ir naudos sutikau įdomu ir gerą draugą. ;)

O dabar pasiemiau GAP YEAR ir sieksiu savo tikslų.

Ne per seniausiai, dar vienas iš tėvų pasakė, kad mes iš tavęs tikimės daugiau nei iš tavo brolio... Tai dabar tenka vasarą mokytis, bet vis dar nežinau, kur stoti, ką veikti... Ateina sunkūs metai...

O ką tau patinka veikti laisvalaikiu? :) kokiame darbe įsivaizduoji save?

Kol nežinot ko norit, siūlyčiau mėginti sužinoti, užsimti įvairia veikla kuri jums atrodo patraukli, o ne klausyti tevų, kurie galvoja, kad žino geriau už jus, nes ne jie savo visą likusį gyvenima dirbs pagal specialybę, kurią jie jums išrinko, o JŪS!!! Pagal jus tėvai yra nesupratingi, bet jie jūsų tėvai, jie jus myli ir nori, kad JŪS būtumėt laimingi, tik jei jūs darysit kaip tėvai "liepia" ir nesakysit ko norit jūs, tai jie manys, kad tai ką jums "liepia" daryti, jūs tai darot savo noru, o ne tik dėl to, kad jie taip pasakė daryti. Taigi, būsimi studentai, siūlyčiau dabar žengti tą sunkų žingsni, sukaupt drąsą ir bandyti pasišnekėti su tėvais nuoširdžiai, be jokių pykčių, nes jūs tuo metu dėsite pirmą žingsnį link SAVO laimingo gyvenimo. O jei yra taip, kad dar patys nežinote ką gyvenime norite veikti, bet tikrai nenorite to, ką tėvai jums "liepia", tai pasisiūlykit padirbėti metelius, kol suvoksite ko norit iš SAVO gyvenimo. Geriau šitą žingsnį žengti dabar, negu poto visą gyvenimą dirbti nemėgiama darbą, kurį jums išrinko tėvai.

Peace :)

Kas čia per nesąmonės? Suaugę žmonės vis dar laikosi didžiulėje tėvų priespaudoje?

Nežinau kaip jums, bet man iš šono atrodo žiauriai juokinga ir apgailėtina. :lol:

Kol nežinot ko norit, siūlyčiau mėginti sužinoti, užsimti įvairia veikla kuri jums atrodo patraukli, o ne klausyti tevų, kurie galvoja, kad žino geriau už jus, nes ne jie savo visą likusį gyvenima dirbs pagal specialybę, kurią jie jums išrinko, o JŪS!!! Pagal jus tėvai yra nesupratingi, bet jie jūsų tėvai, jie jus myli ir nori, kad JŪS būtumėt laimingi, tik jei jūs darysit kaip tėvai "liepia" ir nesakysit ko norit jūs, tai jie manys, kad tai ką jums "liepia" daryti, jūs tai darot savo noru, o ne tik dėl to, kad jie taip pasakė daryti. Taigi, būsimi studentai, siūlyčiau dabar žengti tą sunkų žingsni, sukaupt drąsą ir bandyti pasišnekėti su tėvais nuoširdžiai, be jokių pykčių, nes jūs tuo metu dėsite pirmą žingsnį link SAVO laimingo gyvenimo. O jei yra taip, kad dar patys nežinote ką gyvenime norite veikti, bet tikrai nenorite to, ką tėvai jums "liepia", tai pasisiūlykit padirbėti metelius, kol suvoksite ko norit iš SAVO gyvenimo. Geriau šitą žingsnį žengti dabar, negu poto visą gyvenimą dirbti nemėgiama darbą, kurį jums išrinko tėvai.

Peace :)

Sutinku su tavo nuomuone :)

Aš pats esu tai patyręs. Teko mokytis 1 metus, tai kas man nepatiko, bet iš to išėjo ir naudos sutikau įdomu ir gerą draugą. ;)

O dabar pasiemiau GAP YEAR ir sieksiu savo tikslų.

 

 

O ką tau patinka veikti laisvalaikiu? :) kokiame darbe įsivaizduoji save?

Laisvalaikiu aš domiuosi biologija, šiek tiek chemija, technologijomis. Ateityje, norėčiau studijuoti bioniką, bet fizikos nekertu ir ji man nelabai patinka, tik įdomioji... Dėl to negaliu to sau leisti...

Laisvalaikiu aš domiuosi biologija, šiek tiek chemija, technologijomis. Ateityje, norėčiau studijuoti bioniką, bet fizikos nekertu ir ji man nelabai patinka, tik įdomioji... Dėl to negaliu to sau leisti...

Tai gali galvoti kažka su biologija ir chemija. :)

Patarkit man, aš domiuosi muzika, Dj, prodiusavimu. Ko tiksliai man reikėtų ieškotis?

Patarkit man, aš domiuosi muzika, Dj, prodiusavimu. Ko tiksliai man reikėtų ieškotis?

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, susirask jų svetainę, parašyk jiems laišką ir gal ką pasiūlys. :)

Norejai kazka protingo pasakyt, bet nieko nesigavo. Neisizeisk cia tik mano nuomone ;)

Norejai kazka protingo pasakyt, bet nieko nesigavo. Neisizeisk cia tik mano nuomone ;)

Tobulėjimui ribų nėra.

Aš niekur nestosiu :) informacijos pilna visur, galiu būt kuo tik noriu :)

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, susirask jų svetainę, parašyk jiems laišką ir gal ką pasiūlys. :)

O užsienyje anglijoje ar airijoje? Kadangi aš gyvenu ne lietuvoje.

O užsienyje anglijoje ar airijoje? Kadangi aš gyvenu ne lietuvoje.

Ieškok informacijos internete. Google tau tikrai padėtu.

http://www.guardian.co.uk/education/table/2011/may/17/university-league-table-2012

va svetainė susirask kas gerai ruošia kažką su muzika ir žiūrėk.

O man net pagalvot baisu :D Nesupratingi tie tėvai.. :D

tai jus ar tu ir pratrink savo tevus tai kuo nori uzsimti gyvenima ;)

Aš baigiau studijas, jau beveik metus dirbu pagal specialybę. Ir vis dar nesuprantu ar man ji patinka ar ne! Tai neįsivaizduoju kaip žmogus tik ką baigęs mokyklą tą gali žinot. Aišku būna tokių, kurie nuo mažų dienų žino savo pašaukimą, bet tokių vienetai... :unsure:

Aš tai turiu tris variantus - istorija,tarptautiniai santykiai ar kinas ir televizija.Jeigu nepvyktų stot į užsienį,atkristų kinas ir tv,o ir istorija nelabai perspektyvi specialybė.Tačiau planuoju apie užsienį ir niekaip neapsisprendžiu tarp kino ir tarptautinių santykių. :/

Aš tai turiu tris variantus - istorija,tarptautiniai santykiai ar kinas ir televizija.Jeigu nepvyktų stot į užsienį,atkristų kinas ir tv,o ir istorija nelabai perspektyvi specialybė.Tačiau planuoju apie užsienį ir niekaip neapsisprendžiu tarp kino ir tarptautinių santykių. :/

Perspektyvi neperspektyvi. Svarbiausia, kad tau patiktu, kad ir ta istorija. ;)

Tas visas studijų pasirinkimas apskritai manau daugumai yra lyg košmaras (tiksliau tiems, kurie nežino ko nori). Ir dažnai kitiems atrodo, kad kaip galima neatrast tos srities savo. Asmeniškai aš, niekaip nesuprantu kas galėtų man tikti. Mano laivalaikis to man nepasako (skaitymas, filmai, muzikavimas, sportas, gamta ir pan. hobiai, tarp kuriu nera vieno ar keliu stipriai dominuojanciu), mokykloje visi dalykai sekasi labai gerai ir yra pakankamai vienodai idomus, gal tik matematika kiek idomiau uz visus. Net ziurint i ateiti neina isivaizduot kur as labiausiai tikciau. Nesinori, kad del sitos vidines netgi panikos pavadinciau (gal kiek stiprus zodis), po desimt metu atsipeikeciau mazam tamsiam kabinete, kur esu tik mazas vinukas dideleje korpuracijoje, kuri gamina kokius nereiksmingus, neidomius, nykius daiktus.. Tai gasdina.

Aš tai kažkaip nelabai suprantu, kaip keliaujant po kitas šalis ir bandant pažinti kitus žmones ir kultūras galima nsupręsti ko tu pats nori gyvenime...

Aš jums duosiu nedidelį patarimą, kaip galima būtų pabandyt užčiuopti siūlo galą... Atsidarykit savo interneto naršyklės puslapių naršymo istoriją ir pasižiūrėkit kokio tipo puslapius mėgstat skaityti ir pagal tai pabandykit nuspręsti kur link suka jūsų pomėgiai.

Vis tiek kažkuom domitės labiau ir ieškot apie tai informacijos, tad tai gali būti gana nebloga nuoroda kur link reikėtų sukti :)

Negerai tas juntamas spaudimas iš visų dvyliktoje klasėje. Turiu ne vieną draugą, kuris studijuoja ne tą ką nori, bet ką tėvai yra liepę. Aš pats galiu pasidžiaugti, kad studijavau ir tebestudijuoju tą ką noriu. Tėvus teko tik įtikinti dėl universitetų, nes jie kaip aš sakau "seno kirpimo", tai visus reitingus ir kokybę savaip įsivaizduoja :)

Bet matau, kad kiekvienais metais, tai tampa didelė problema. Ir galvoju kaip galima ją spręsti. Yra tik vienas dalykas, t.y. tėvų "perkalbėjimas". Bet jiems reikia pateikti faktų kaip kas ir kur geriau jų vaikui, 12-okui. Aš bent jau pradedu dėl visų jiems sunkiau priimtinų dalykų kalbinti maždaug prieš metus. Tada kai ateina ta "apsisprendimo diena", visi žinome kas ko nori ir kaip tą pasieksime, kad abiems pusėms būtų geriau. Šioks toks kompromiso ieškojimas.

Tikrai dauguma dvyliktokų neuždirba pinigų, kad galėtų eiti iš namų, neklausyti tėvų ir savaip gyventi. Be to ir ryžto ar drąsos per mažai, o ir santykių nesinori griauti. Todėl galvoju, ką čia galima padaryti, jog tėvus supažindinti kaip pvz yra gerai nespausti vaikų arba kaip gerai yra Gap Year. Reiktų argumentų iš tų, kurie dėl to jau susitarė su savo tėvais. Kas jiems "suėjo"? Manau, patarimai padėtų kitiems būsimiems ir esamiems dvyliktokams.

Kitas dalykas, ką manote apie metus trunkančias praktikas dvyliktokams. Nežinantys kur stoti, per metus galėtų išbandyti save kokioje 3-8 įmonių ir suprasti kas patinka kas ne. Kaip manote, ar tėvams tai būtų pakankamas argumentas, kad leistų pamėginti savo vaiką keliose srityse, taip leidžiant jam apsispręsti dėl ateities? Tai nebūtų keliavimai po pasaulį ir savęs ieškojimo sėdint prie kompo internete. Ir dar vienas dalykas, ar patys mokiniai norėtų to?