Karjera. Arba: kaip rasti teisingą kelią?

Karjera. Arba: kaip rasti teisingą kelią?

Prasidėjo ruduo, o jis man asocijuojasi su pradžia. Omenyje turiu tai, kad atėjus rudeniui dauguma mūsų pasineria į apmąstymus, į darbus ir kitą veiklą. Baigiasi vasaros džiaugsmai: studentai vėl grįžta į universitetus, mokyklos prisipildo mokinių. Įmonėse dauguma darbuotojų grįžta atgal prie tiesioginių darbų. Tai tarsi metas, kai vėl visi bando „įšokti“ į buvusį gyvenimo ritmą, kurį daugeliui išsibalansavo vasaros laikotarpis.

Rudenį ne tik gamta pradeda ruoštis pokyčiams, tačiau ir žmonės. Ne retas pirmakursis ir paskutinių kursų studentas dažnai pradeda iš lėto panirti į apmastymus: ar aš iš tiesų įstojau ten kur norėjau, ar po studijų sugebėsiu Lietuvoje rasti darbą ne už minimumą, kaip man pradėti savo karjeros kelią ir pan.

Tokiems apmastymams daugiau laiko atsiranda ir pas dirbančiuosius bei mokinius. Jauni ir seni – dažnai pagalvoja: ar jie iš tiesų užimu tas pareigas, kurių taip visados troškau. Ar šie žmonės gali ką nors pakeisti ir pradėti dirbti sau mielą, o gal net svajonių darbą?

Šį straipsnį mane įkvėpė parašyti viena, man nutikusi, istorija. Šią liepą sulaukiau netikėto skambučio iš vienos Latvijos kompanijos, kurioje dirba mano studijų laikų draugas. Su juo, studijų metais, praleisdavome nemažai laiko diskutuodami apie įvairius gyvenimiškus dalykus, kurdami mėgėjiškus, pirmuosius, projektus ir t.t. Skambutis buvo gana keistas, kadangi po Tomo (vardas pakeistas) išvykos į Latviją aktyviai nebendravome jau daugiau nei 2-jus metus. Pirmasis sakinys buvo pribloškiantis: -Ar gali padėti? Dirbu įmonėje ir šiuo metu joje patiriame krizę. Darbuotojai nebeturi motyvacijos dirbti, jų aistra dingo. Beje, įmonė užsiima per daug neišsiskiriančia veikla: kuria tinklapius, teikia SEO paslaugas Latvijos regione bei užsiima el. parduotuvių kuravimu ir pan.

Tomas nebuvo asmuo, kuris galėtų priimti svarbiausius sprendimus: reorganizuoti įmonės veiklą, atleisti bei samdyti naujus darbuotojus. Jis dirbo programuotoju, tačiau jautė, jog kažkas vyksta ne taip. Tomo pagalba man pavyko susisiekti su įmonės savininku-direktoriumi bei pradėti diskusiją apie įmonės padėti. Po keleto skambučių ir ilgų diskusijų sutarėme susitikti Lietuvoje.

Susitikimas buvo keistokas, tačiau produktyvus. Peteris – prasitarė, jog jaučia, kad kažkas įmonėje vyksta ne taip, tačiau jis tik eilinis programuotojas, kuris įkūrė įmonę, o ne psichologas, tad nesugeba suprasti kas yra ne taip. Iš esmės, tai labai blogas nusistatymas, ypač žmogaus, kuris yra vienas iš pagrindinių faktorių įtakojančių įmonės vidinį mikroklimatą. Nereikia būti psichologu, nereikia turėti ekstrasensinių sugebėjimų – vienintelis dalykas, reikia apčiuopti problemos pradžią bei pažvelgti į problemą darbuotojų akimis arba pasitelkti profesionalią pagalbą. Taigi po daug įvairių analizių ir brainstorm sesijų, kurias vykdėme nuolatiniu būdų – buvo nuspręsta, jog reikia motyvuoti pačius darbuotojus. Motyvuoti ne padidinant atlyginimus (kadangi nei vienas iš darbuotojų atvirai nesiskundė dėl per mažo atlyginimo) tačiau bandant motyvuoti juos – sukuriant geresnį mikroklimatą.

Nepasakosiu viso proceso, kadangi tai buvo įdomus, tačiau ilgas, daug mikro procesų ir įvykių apimanti veikla. Tačiau, galiausiai mes išsiaiškinome vieną iš pagrindinių priežasčių: darbuotojai nebematė direktoriaus buvusios aistros, keli iš programuotojų pradėjo svarstyti ar jie iš tiesų dirba norimą darbą ir t.t. Pats Peteris – suprato, jog jo „beveža“ pats darbas. Jam reikia kitos krypties, kitokio verslo. Po keleto eksperimentų, kurie vykdomi iki šiol – sugebėjome pakelti įmonės vidinę darbuotojų dvasią: įmonės savininkas atsitraukė nuo įmonės valdymo, paskirdamas vadovauti kitą asmenį. Naujasis vadovas buvo jaunas, tačiau perspektyvus programuotojas, kuris sugebėjo vadovauti, mielai sutiko priimti atsakomybę, jis turėjo užsidegimą pagerinti įmonės veiklą. Peteris – suprato, jog nebenori vadovauti tokio tipo įmonei, jam tas nebeįdomu. Šiandieninėmis mano žiniomis buvęs direktorius pradėjo naują veiklą: atidarę vegetarams skirtą kavinę. Kadangi vegetarizmu domėjosi jau ne vienerius metus ir senai viduje troško turėti ką nors tokio – kaip vegetariškų maisto produktų parduotuvę ar restoraną. Keli programuotojai taip pat išėjo iš darbo – pakeisdami savo specialybes. Vienas iš jų tapo SEO specialistu, kitas pradėjo siūlyti Online Marketing paslaugas. Šios istorijos moralas būtų vienas – visados reikia analizuoti save, tirti savo vidinį pasaulį ir išsiaiškinti ar iš tiesų TU esi taip trokštamoje vietoje.

Ši istorija, privertė mane pasidalinti savo mintimis ir asmenine patirtimi apie karjeros pradžią, apie svarbą , jog reikia suprasti save patį.

Galbūt kai kuriems iš Jūsų jau niežti pirštai parašyti tokio tipo komentarus: Tu per jaunas, kad kitus mokintum. Tu neturi Lietuvoje pripažintos įmonės, kad galėtum kitiems pasakoti, kaip pasiekti svajonės. Viso to manau nereikia, kadangi aš kaip ir daugelis – pradėjau nuo nulio, kol suradau savo kelią ir juo sistemingai einu. Galbūt jis ateityje pasikeis, tačiau šiai dienai jaučiuosi gerai. Aš esu jaunas, nesugadintas pripažinimo (kurio ir nesiekiu), nesugadintas milijoninių sumų, todėl dar puikiai suprantu kaip gyvena paprasti žmonės, kurie tikisi uždirbti keliasdešimt tūkstančių ir taip įsitvirtinti čia Lietuvoje. Nenori „dergti“ žinomų lektorių, kurie turi sėkmingas įmones, tačiau yra teisingas liaudiškas posakis: „Sotus alkano niekada neužjaus“. Tai galioja ir verslo pasaulyje.

Toliau nepatariu skaityti tiems, kurie tikisi surasti atsakymus ar problemų sprendimo būdus. Šio straipsnio tikslas tik vienas – priversti Jūsų smegenis truputėli dirbti – virpėti.

Taigi, kaip pradėti karjerą ar kaip jaustis laimingu.

Mano asmenine nuomone pirmieji žingsniai karjeros link prasideda jau vidurinėje. Kai mes esame priversti rinktis norimus dalykus, kuriuos toliau mokinsimės, vėliau seka laikytinų egzaminų pasirinkimas ir t.t. Jau šiame etape mes nejučiomis pradeda lipti karjeros laiptais. Pradedame lipdyti pirmąsias pamatines plytas, kurios sudarys visą esmę. Juk mokinys norėdamas tapti daktaru, stengsis mokintis dalykus, kurių egzaminų rezultatai jam padėtų įstoti į medicinos universitetą. Įstojęs į vadybos specialybę ir ją baigęs asmuo netaps astronautu ir pan.

Tad šie pirmieji sprendimai nors ir atrodo mažareikšmiai, ypač kai tau 16 metų, tačiau dėl tokios švietimo sistemos, kuri egzistuoja Lietuvoje, jaunuoliai privalo priimti brandžius sprendimus. Tad kiekvienas 16-metis privalo nuspręsti kokiu keliu norėtu keliauti toliau. Žinoma pasirinktas kelias yra labai platus ir jį galima koreguoti. Vienas iš įdomių, tačiau nemanau, kad labai veiksmingų būdų yra – karjeros testų pildymas. Jų apstu internete. Šių testų rezultatai galbūt padės jums apsispręsti, kokiu toliau derėtų eiti, kokius dalykus mokintis toliau.

Sekantis būdas – savo norų analizė, populiariausių ir daugiausiai uždirbančių specialybių analizė (Google paieškoje rasite kelerių metų populiariausios specialybes). Populiariausia specialybė gali reikšti vieną - po studijų bus sunku rasti darbą. Reikėtų pasidomėti pasaulinėmis tendencijomis, kokie mega projektai yra planuojami Lietuvoje ir kitose valstybėse. Kaip pavyzdį galiu pateikti: šiai dienai Kaliningrade ir Baltarusijoje trūksta inžinierių, kurie galėtų dirbti su branduolinio tipo projektais. Šiai dienai tai yra terpę, kurioje galima uždirbti didelius pinigus, bei susikurti labai gerą karjerą.

Sekantis apmąstymų etapas – stojimai baigus vidurinę. Nors ir stojimo galimybes apriboja valstybinių ar mokyklinių egzaminų rezultatai, tačiau net ir gavus norimus rezultatus dažnas gerai pasveria kiekvieną už ir prieš. Tad kaip išsirinkti specialybę ir kas svarbiausia – universitetą?

Atsakymas banalus ir paprastas – stenkitės dalyvauti Lietuvoje rengiamose parodose, lankykitės universitetuose per organizuojamas atvirų durų dienas. Stenkitės kalbėtis su vyresniais giminaičiais, draugais ar pažįstamais. Nebijokite parašyti keletą el. laiškų į Jus dominančius universitetus. Jeigu nuoširdžiai rinksite informaciją – atėjus stojimo lapelio pildymo momentui, atsikratysite daug abejonių ir nereikalingų minčių.

Aš nenoriu stoti!

Šią frazę šiuo metu ištaria vis daugiau ir daugiau jaunuolių. Mūsų visuomenėje tarsi yra nepriimta nesugebėti įstoti po vidurinės mokyklos. Ne retas patiria psichologinį spaudimą iš tėvų, giminaičių ir yra priversti stoti iškart po vidurinės. Bet, juk, jauni žmonės kartais nori pailsėti. Jeigu jaučiate, jog nesate pasiruošęs pradėti studijas, tikrai patariu pasiimti „Gap Year“. Per juos pasistenkite nedykaduoniauti, pakeliaukite po šalį, pagyvenkite įvairiuose miestuose. Jeigu turite ryžto iškeliauti į pasaulį, apžiūrėti įvairių šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis. Esu girdėjęs ne viena istoriją, kai jaunuolis norėjo stoti į užsienio universitetą, tačiau aplankęs tą šalį suprato, jog tai ne ta vieta, kurioje jis galėtų tobulėti, mokintis ir bręsti.

Daugelis bėga į Angliją, Airiją ar Daniją – tačiau aš manau, kad tai tiesiog yra masinė psichozė. Ten vykstama todėl, kad yra neblogos sąlygos mokintis bei rekomenduoja draugai. Bet kodėl retas pasirenka studijas: Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ar Švedijoje? Galbūt ir TAU nevertėtų pasiduoti bandos jausmui, o stengtis atrasti sau mielą šalį ar miestą.

Įstojus prasideda įdomiausi ir kartu sudėtingiausi metai. Tai yra dar vieno karjeros laiptuko lipdymas, kuris yra daug svarbesnis nei prieš tai buvusieji. Studijuojant svarbu nepamiršti, jog tavo aktyvus dalyvavimas universiteto veikloje, bandymai nuo geriau atlikti praktikas (jos reikalaujamos tikrai visur), geras mokymasis (nebūtinai tik 10-ukais) gali patraukti būsimų darbdavių dėmesį. Kai kurie studentai studijuoja tik tam, kad gauti popieriuką, o kiti tam, kad gauti žinių ir tobulėti.

Nežadu kalbėti apie pirmąją rūšį, kadangi tai žmonės, kurie neverti dėmesio. Tad jeigu nusprendėte studijuoti tam, kad įgytumėte ne tik žinių, tačiau taptumėte savo srities „specu“, turiu keletą patarimų jums. Visų pirma kaip ir minėjau – stenkitės aktyviai dalyvauti universiteto veikloje, nepraleiskite galimybės pasinaudoti ERASMUS teikiamomis privilegijomis. ERASMUS jums padės ne tik pamatyti kitą šalį, tačiau išmokti gyventi savarankiškai, prisitaikyti prie kultūrinio šoko, išmokti susirasti draugų iš naujo bei užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais ar net užsakovais/klientais.

Vėliau ne ką mažiau svarbus etapas – praktika. Priklausomai nuo universiteto ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių. Jeigu į šią užduotį nežiūrėsite pro pirštus ir susirasite Jums patrauklų darbdavį, turėsi gana daug šansų gauti kvietimą oficialiam bandomajam laikotarpiui. Praktika Jums padės pažinti kitus žmones, padės pamatyti Jums patrauklios įmonės vidų ir žinoma, priklausomai nuo Jūsų charizmos, sugebėjimu ir t.t., susirasti potencialių darbdavį.

Iki šiol aš kalbėjau apie mokymąsi, profesijos pasirinkimą. Tačiau dabar norėčiau pakalbėti apie suaugusio, dirbančio asmens tobulėjimą ir teisingo kelio pasirinkimą.

Jūs baigėte universitetą, dirbate iš pažiūros patinkantį darbą, tačiau nebejaučiate vidinės motyvacijos, nebeturite to „draivo“, kuris buvo pradžioje. Ką daryti? Ką keisti? O galbūt viskas gerai?

Visų pirma vertėtų atlikti kaip įmanoma nuodugnesnę savianalizę. Ją atlikti gana nesudėtinga ir paprasta. Pasiimkite baltą popieriaus lapą, ant jo parašykite Jūsų specialybę. Išvardinkite įgūdžius, kurie Jums reikalingi norint kokybiškai atlikti kasdienes užduotis – SPECIALYBĖS LAPAS.

Tada ant kito lapo atlikite savo SSGG analizę. Tai yra, Jūsų asmeninės stiprybės, silpnybės, galimybės (kur jus galite tobulėti ar ką planuojame naujo išmokti), bei grėsmės (kokie veiksniai įtakotų Jūsų asmenybės keitimąsi, karjeros esminiu pokyčius į neigiamą pusę).

Kitame lape surašykite kokias žinias Jūs įgijote universitete, dirbant ir laisvalaikiu – ŽINIŲ LAPAS.

Toliau, pasiėmę specialybės ir žinių lapus, iš specialybei reikalaujamų įgūdžių išbraukite tuos, kuriems Jūs turite žinių. Jeigu Jūs iš tiesų dirbate tinkamą darbą – specialybės lape turėtų būti išbraukti visi punktai. Jeigu jų lieką, peržvelkite SSGG analizės lapą, galimybių dalį ar Jūs planavote įgyti reikiamų žinių ar gebėjimų.

Toliau, pasiimkite kitą lapą ir surašykite tai, ko Jums trūksta dabartinėje veikloje: mažesnės darbų apkrovos, didesnės laisvės, geresnio bendravimo su kolegomis ir t.t.

Sekantis žingsnis – surašę esminius trūkumus peržvelkite dar kartą savo SSGG analizę, stiprinių ir silpnybių dalis. Paanalizuokite ar Jūs sugebėsite šiuos trūkumus panaikinti, juos paversti i teigiamas emocijas? Jeigu daugiau kaip 40proc. neigiamų trūkumų asmeniškai Jūs nesugebėsite pakeisti – Jums laikas rimtai pagalvoti apie veiklos keitimą. Tai nebūtinai reiškia, jog turite iš esmės pradėti dirbti visiškai kitose sferoje. Tačiau galbūt Jūs esate paskirtas vadovu, tačiau nesugebate susidoroti su tuo, o galbūt Jums laikas keisti įmonę, kuri stabdo Jūsų lipimą karjeros laiptais.

Tai yra tik keletas pastebėjimų ir būdų kaip tapti laimingu. Kaip pasiekti trokštamos karjeros aukštumų. Kiekvienas iš mūsų randame skirtingą sėkmės formulę. Deja, bet jomis niekas nesidalina ir nesidalins su Jumis. Raskite savo kelią. Nebijokite klysti – nes tik klaidos parodo tiesą.

Brainstorm