Argumentavimas

Na, o dabar norėčiau paklausti, koks jūsų būdas? Ar jūs linkę taip pat argumentuoti, ar pasiduodate jausmams, savoms tiesoms ir pan.?

Geriau suformuluotas klausimas: ar jūs turite geležinę kantrybę ir savo tiesą įrodinėjate iki galo?

Geriau suformuluotas klausimas: ar jūs turite geležinę kantrybę ir savo tiesą įrodinėjate iki galo?

Na čia irgi ne visiem tinka :) Yra kas ir per daug neįrodinėja savo tiesų, bet čia iš tikro manau daugumos bėda, kodėl ginčai, konfliktai kyla.

Pirma bandau remtis logika :) Cia pirmas zingsnis ka darau :) antras zingsnis ieskau pavyzdziu, atitikmenu.

Žinoma, kad mąstantys žmonės gyvena faktais. Net keista kaip galima kitaip. Nelengva aišku kartais pripažinti, kad klysti, bet juo labiau kvaila apgaudinėti save ir aplinką. Taip pat didelė problema bijojimas pripažinti savo ribas, paklausk - visi išpasakos savo nuomones visais klausimais, kai realiai nieko neišmano tema apie kurią kalba ir reiktų patylėti, bet tiesiog pila intuityviai atrodančius dalykus tikėdamiesi, kad pataikys į tiesą.

Labai dažnai gyvenime mes susiduriame su žmonėm kurie kažko neišmano, bet rėkia visa gerkle, kad jo teiginys yra teisingas. O kai paklausi iš kur žinai, atsako, kad skaitė bet neatsimena kur, kur kur fantazijoj? Iš tiesų čia tinka posakis: "Jeigu žmogus žino, kad žino - paklausyk jo. Jeigu žmogus nežino, kad žino - padėk jam. Jeigu žmogus žino, kad nežino - papasakok jam. Jeigu žmogus nežino, kad nežino - bėk nuo jo." O aš pats +- vadovaujuosiu šiuo požiūriu ir bandau argumentuoti savo poziciją ir bėgti nuo tų kurie nežino, kad nežino, nes neduok Dieve nusileisi iki jų lygio ir nieko nepešęs tik sugaiši savo brangų laiką.

Aš manau, didžiojoje dalyje situacijų stipriausias argumentas yra geras pavyzdys.

Šia tema mėnesio pabaigoj prasidės https://www.coursera.org/course/thinkagain

Žinoma, kad mąstantys žmonės gyvena faktais. Net keista kaip galima kitaip. Nelengva aišku kartais pripažinti, kad klysti, bet juo labiau kvaila apgaudinėti save ir aplinką. Taip pat didelė problema bijojimas pripažinti savo ribas, paklausk - visi išpasakos savo nuomones visais klausimais, kai realiai nieko neišmano tema apie kurią kalba ir reiktų patylėti, bet tiesiog pila intuityviai atrodančius dalykus tikėdamiesi, kad pataikys į tiesą.

Nesutinku, ne visos idėjos gali būti paremtos aiškiais faktais. Praktiškai visos mokslinės sritys naudoja metodą, vadinama backward induction - pirma yra sukuriami modeliai, kurie bando paaiškinti realybę, ir tik po to yra bandoma surasti šiuos modelius patvirtinančių faktų. Labai dažnai faktai nėra nepajudinami, ir lieka du/trys/keturi modeliai, kurie nėra paneigti bei turi daugiausiai šansų atitikti realybę. Elementarus pavyzdys - Big Bang Theory ir Infinite Universe Theory. Abi šios teorijos bando paaiškinti visatos atsiradimą, tačiau nei viena nėra iki galo įrodyta. Remdamasis bent viena iš šių teorijų jau techniškai nebesiremi faktais. Aišku, gali sakyti, kad labiausiai pripažįstama teorija yra tikroji, tačiau tai nei atima, nei prideda teorijai validumo. Ilgą laiką geocentrinė pasaulio sistema nekėlė niekam abejonių ir buvo priimama kaip pagrindinė tiesa. Panaši situacija galėjo būti ir su Einšteino relatyvumo teorija, jei būtų patvirtinti CERN rezultatai. Apskritai, modelių kūrimas yra paplitęs ne tik fizikoje, tačiau ir ekonomikoje. Praktiškai visos dabartinės ekonominės teorijos remiasi Keynes'o ir Hayek'o diskusijomis XX a. viduryje, ir atrodytų, turime neblogą suvokimą apie ekonominius procesus, tačiau dauguma jų nėra ir negali būti įrodyti. Jau nekalbant apie filosofines temas, kurios remiasi pamąstymais ir mūsų jausmais, o tai taip pat negali būti laikoma faktais. Būtent dėl tos priežasties, argumento struktūra yra įvardijama kaip "teiginys-įrodymas-išvada". Faktai yra tik vienas iš galimų įrodymų (imties statistika, asmeninė patirtis ir t.t.), ir riboti diskusijas vien dėl to, kad jose negalima pateikti konkrečių faktų yra neprotinga:).

Būna nemažai tokių žmonių, kurie nesiremia argumentais, o bet kokią nuogirdą kala kaip šventą taisyklę, bet aš visad stengiuos pateikti kuo daugiau argumentų.

Nesutinku, ne visos idėjos gali būti paremtos aiškiais faktais. Praktiškai visos mokslinės sritys naudoja metodą, vadinama backward induction - pirma yra sukuriami modeliai, kurie bando paaiškinti realybę, ir tik po to yra bandoma surasti šiuos modelius patvirtinančių faktų. Labai dažnai faktai nėra nepajudinami, ir lieka du/trys/keturi modeliai, kurie nėra paneigti bei turi daugiausiai šansų atitikti realybę. Elementarus pavyzdys - Big Bang Theory ir Infinite Universe Theory. Abi šios teorijos bando paaiškinti visatos atsiradimą, tačiau nei viena nėra iki galo įrodyta. Remdamasis bent viena iš šių teorijų jau techniškai nebesiremi faktais. Aišku, gali sakyti, kad labiausiai pripažįstama teorija yra tikroji, tačiau tai nei atima, nei prideda teorijai validumo. Ilgą laiką geocentrinė pasaulio sistema nekėlė niekam abejonių ir buvo priimama kaip pagrindinė tiesa. Panaši situacija galėjo būti ir su Einšteino relatyvumo teorija, jei būtų patvirtinti CERN rezultatai. Apskritai, modelių kūrimas yra paplitęs ne tik fizikoje, tačiau ir ekonomikoje. Praktiškai visos dabartinės ekonominės teorijos remiasi Keynes'o ir Hayek'o diskusijomis XX a. viduryje, ir atrodytų, turime neblogą suvokimą apie ekonominius procesus, tačiau dauguma jų nėra ir negali būti įrodyti. Jau nekalbant apie filosofines temas, kurios remiasi pamąstymais ir mūsų jausmais, o tai taip pat negali būti laikoma faktais. Būtent dėl tos priežasties, argumento struktūra yra įvardijama kaip "teiginys-įrodymas-išvada". Faktai yra tik vienas iš galimų įrodymų (imties statistika, asmeninė patirtis ir t.t.), ir riboti diskusijas vien dėl to, kad jose negalima pateikti konkrečių faktų yra neprotinga:).

Žinoma ne visos gali būti paremtos aiškiais faktais, o tik tos, kurios žinome, kad yra teisingos ;D

Ar faktai pajudinami priklauso nuo faktų apibrėžimo. Dėl šviesos greičio, tai nėra faktas, kad jis didžiausias iš visų, tiesiog šviesos greitis didžiausias kokį žinome.

Pasitaiko aišku ir klaidų, tačiau mokslas pastoviai tobulėja karts nuo karto paaiškėja, kad vieni dalykai, kurie manėme jog yra tiesa iš tiesų nebuvo. Na ką, perrašom vadovėlius ir judam į priekį.

Jei yra 3-4 modeliai tai nėra faktai, tai galimos spekuliacijos iš turimų faktų.

Apie ekonomika neišmanau ir nelabai manęs ji domina, bet akivaizdžiai nežinai kas yra filosofija jei manai, kad ji emocijomis grįsta, o ne geležine logika. Taip pat asmeninės patirtys anekdotai, o ne įrodymai.

Na priklauso nuo diskusijų, bet jo, niekas nedraudžia diskutuoti net ir apie dalykus, kurie žinai, kad yra netiesa.

Dėl faktų tai gal ne visai teisingai išsireiškiau, jei galvoji giliau, 100% tiesos nebūna, tad realiai viskas stovi ant tikimybių, ir žinoma protingiausias ėjimas "statyti" ant didžiausių.