Random mintys vol.3

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.

Apie svajones

Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.

Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)

Ačiū už jūsų laiką :)