Nesimokyti, nesimokyti ir dar kartą nesimokyti

Pirma būna teorema, o tik po to ji pritaikoma konkrečiam uždaviniui.

Šiaip prie teoremų dažniausiai prieinama atliekant bandymus, kai visada gaunamas tas pats rezultatas ir pan. ir iš tų rezultatų suformuluojama taisyklė.

Jei gerai supratau tai autorius teigia , kad istorija yra visiškai nereikalingas dalykas mokykloje ? Ar čia šitas akcentas buvo tiek ironizuotas , kad nesupratau ?

Jei gerai supratau tai autorius teigia , kad istorija yra visiškai nereikalingas dalykas mokykloje ? Ar čia šitas akcentas buvo tiek ironizuotas , kad nesupratau ?

O tau matrica tikrai uzglitch'ino.

Šiaip prie teoremų dažniausiai prieinama atliekant bandymus, kai visada gaunamas tas pats rezultatas ir pan. ir iš tų rezultatų suformuluojama taisyklė.

Tuo sakiniu turėjau omeny mokymo procesą (kad ir per matematiką), kai pirma pasakoma teorema, po to ji galimai įrodoma ir tada parodomas jos pritaikymas tam tikram uždaviniui.

O ir šiaip, kaip atsiranda teorijos. Visų pirma pamatoma, kad kažkas vyksta neatsitiktinai. Tada pabandoma sukurti teoriją ir praktiniais bandymais ją patvirtinti arba paneigti. Būtent tą hipotezė-bandymas-išvada seką ir laikau moksline. O stebėjimas be hipotezės yra tiesiog stebėjimas.

Pavyzdžiui, paimkim fiziką. Pakankamai daug teoremų buvo įrodyta net praleidžiant pradinio stebėjimo žingsnį. Kad ir pačios reliatyvumo teorijos, kai jos buvo išvestos grynai teoriškai ir tik po kurio laiko įrodyta, kad judant laikas slenka lėčiau, kad padidėja masė ir pnš. Taip pat įvairūs itin mikro ir itin makro reiškiniai. Kvantinė fizika: ten nelabai ir eina atlikti išankstinių stebėjimų, turi sukurti hipotezę ir tada sukurti įrangą, kuri būtent patikrintų tą hipotezę. Be tos įrangos stebėjimų neatliksi.

Jei gerai supratau tai autorius teigia , kad istorija yra visiškai nereikalingas dalykas mokykloje ? Ar čia šitas akcentas buvo tiek ironizuotas , kad nesupratau ?

Tam tikrose mokslo srityse ji būtina. Nepaisant to, bet kokios žinios bendram išsilavinimui netrukdo. Kuo daugiau žinai, tuo geriau tau.

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis - trys nesuderinami dalykai.

Nesimokyti, nesimokyti ir dar kartą nesimokyti = darbo birža, užsienis, dedarbistė

tajp! wisi jus bemoksliai todel ir matosi wisa dedarbistė!

tajp! wisi jus bemoksliai todel ir matosi wisa dedarbistė!

Pats rašai kreivomis rankomis, todėl vaikiška kabinėtis prie gramatikos klaidų :)

Nesimokyti, nesimokyti ir dar kartą nesimokyti = darbo birža, užsienis, dedarbistė

Regis... Laida Emigrantai Tai ką tuojau papasakosiu rodė. 1 -ieno Vyruko žodžiai: Lietuvoje dirbdamas neturėjau tiek pinigų, kiek čia ( Londone ) nedirbdamas.

Regis... Laida Emigrantai Tai ką tuojau papasakosiu rodė. 1 -ieno Vyruko žodžiai: Lietuvoje dirbdamas neturėjau tiek pinigų, kiek čia ( Londone ) nedirbdamas.

Lietuvoje gaudavo minimumą, o Londone gyveno iš pašalpų? :)

Pats rašai kreivomis rankomis, todėl vaikiška kabinėtis prie gramatikos klaidų :)

čia jis piz*avojosi :D

čia jis piz*avojosi :D

Peržiūrėjus jo pranešimus kitose temose, galima susidaryti nuomonę, kad jis šiame forume tik tai ir daro: rašo beprasmius pranešimus arba piz*avojasi... :)

Kaip gali mokykloje nepatikti istorija? Jeigu jau datas sunku įsiminti, ar net gi tingisi, tai jau asmeninės problemos. Kaip tada su kitais mokslais, kaip "tikslieji mokslai". Ten manyčiau atsiminti reikia kur kas daugiau. O istorija jeigu įsitrauksi į ją, tai pajusi didelį malonumą ją mokindamasis. Juk tai labai įdomus mokslas!

Peržiūrėjus jo pranešimus kitose temose, galima susidaryti nuomonę, kad jis šiame forume tik tai ir daro: rašo beprasmius pranešimus arba piz*avojasi... :)

O tai ką čia daugiau daryti su tokiais žmonėmis? Bandyti diskutuoti?

Sios temos autorius paime visiskai banalius pavyzdzius. O dabar pasakyk, zmogui, kuris mokosi informatika, geriau prie paskaitu pridet pora papildomu programavimo kreditu ar geriau ismokt parasyti programa, kuri atspausdina " Sveikas pasauli" ir dar pasimokyt sociologijos, ekonomikos pagrindu ar ten kokios psichologijos? Ar cia irgi viskas yra reikalinga.Kad mokykloje mokosi ale nereikalingus dalykus, tai kalba tik vaikai, kuriu 99% veliau pasakys, kad gal ir gerai, kad mokiausi.

Sios temos autorius paime visiskai banalius pavyzdzius. O dabar pasakyk, zmogui, kuris mokosi informatika, geriau prie paskaitu pridet pora papildomu programavimo kreditu ar geriau ismokt parasyti programa, kuri atspausdina " Sveikas pasauli" ir dar pasimokyt sociologijos, ekonomikos pagrindu ar ten kokios psichologijos? Ar cia irgi viskas yra reikalinga.Kad mokykloje mokosi ale nereikalingus dalykus, tai kalba tik vaikai, kuriu 99% veliau pasakys, kad gal ir gerai, kad mokiausi.

Sunkiai mintis reiški, tai ir nesupratau, gerai ar blogai ta ekonomika prie programavimo.. :/

Koks skirtumas, ką mokaisi, kokie moduliai, nuo žmogaus viskas priklauso. Jeigu jam patiko per prievartą mokytis, domėtis kažkuo, tai jis bus puikus tarnautojas, kuriam tereikės daryti kažką pagal iš anksto paruoštas instrukcijas.

neismokus anglu kalbos, kazin ar imanoma dabar kazka pasiekt apskritai.

Kaip gali mokykloje nepatikti istorija? Jeigu jau datas sunku įsiminti, ar net gi tingisi, tai jau asmeninės problemos. Kaip tada su kitais mokslais, kaip "tikslieji mokslai". Ten manyčiau atsiminti reikia kur kas daugiau. O istorija jeigu įsitrauksi į ją, tai pajusi didelį malonumą ją mokindamasis. Juk tai labai įdomus mokslas!

Kuo man patinka tikslieji mokslai, tai kad galima sudaryti logišką teiginių grandinėlę ir po to dažniausiai turėdamas bent porą grandžių gali visą ją atgaminti. Su istorija kitaip, keturženkliam skaičiui surasti loginę prasmę daug sunkiau. Be to, ir dažnai kai kurie įvykių grandinės įvykiai nepaminimi dėl jų menkos reikšmės, kas suardo loginę seką. Arba priešingai, užsimenama apie ne itin reikšmingus dalykus.

Ką geriausiai prisimenu, tai 1236 m. Saulės mūšis, 1410 liepos 15 d. Žalgirio mūšis (1410 metų vidurinis mėnuo vidurinė mėnesio diena), dar kažkiek Mindaugo karūnavimo įvykius gal atgaminčiau, nes ten vienas po kito sekė krikštas, karūnavimas su kelių metų pertraukom. O visa kita kas išliko – apytiksliai faktai su nuojauta, kuriuo amžiumi ar tūkstantmečio periodu jie vyko.

Istorijoje yra įdomių momentų, bet ne visi sudėti į vadovėlius, o ir vadovėliuose esantys nebūtinai įdomūs. Kad ir Žiemos karas:

http://farm4.staticflickr.com/3060/3009425719_22ed96d23f_z.jpg?zz=1

Deja, visą šią statistiką man parodė suolo draugas.

Sios temos autorius paime visiskai banalius pavyzdzius. O dabar pasakyk, zmogui, kuris mokosi informatika, geriau prie paskaitu pridet pora papildomu programavimo kreditu ar geriau ismokt parasyti programa, kuri atspausdina " Sveikas pasauli" ir dar pasimokyt sociologijos, ekonomikos pagrindu ar ten kokios psichologijos? Ar cia irgi viskas yra reikalinga.Kad mokykloje mokosi ale nereikalingus dalykus, tai kalba tik vaikai, kuriu 99% veliau pasakys, kad gal ir gerai, kad mokiausi.

O žinai kas būna su ale super kietais dizaineriais, kurie gyvenime HTML kodo nėra matę. Nupaišo dizainą su gradientais, užapvalintais kampas ir kitomis nebūtinomis, bet ale gražiomis, detalėmis. O vėliau programuotojas turi daugybę laiko kamuotis, kol viską sukoduoja, nes būtent gradientai, užapvalinti kampai, ypač jei neprotingai padaryti, sukelia daugiausia vargo.

Be to, aš kalbu apie batus, o tu apie ratus. Mokykloje mokaisi bendrojo lavinimo, o ne kokios specializacijos. Universitete jau mokslas yra specializuotas. Taigi čia visiškai skirtingos institucijos.

Ir man reikėtų įrodymų, kad būdamas programuotoju tu esi atsiribojęs nuo aplinkinio pasaulio ir tavęs neliečia nei ekonominės, nei socialinės, nei teisinės problemos. Ir dar labai būtų šaunu išgirsti ne tokių banalių pavyzdžių. Ir ar tave mokykloj išmokė mokėti mokesčius?

O tai ką čia daugiau daryti su tokiais žmonėmis? Bandyti diskutuoti?

Kartais labai sveika išvis patylėti, jei neturi ką pasakyti ;)

Baigiam offtopic, sėkmės :)

Kuo man patinka tikslieji mokslai, tai kad galima sudaryti logišką teiginių grandinėlę ir po to dažniausiai turėdamas bent porą grandžių gali visą ją atgaminti. Su istorija kitaip, keturženkliam skaičiui surasti loginę prasmę daug sunkiau. Be to, ir dažnai kai kurie įvykių grandinės įvykiai nepaminimi dėl jų menkos reikšmės, kas suardo loginę seką. Arba priešingai, užsimenama apie ne itin reikšmingus dalykus.

 

Ką geriausiai prisimenu, tai 1236 m. Saulės mūšis, 1410 liepos 15 d. Žalgirio mūšis (1410 metų vidurinis mėnuo vidurinė mėnesio diena), dar kažkiek Mindaugo karūnavimo įvykius gal atgaminčiau, nes ten vienas po kito sekė krikštas, karūnavimas su kelių metų pertraukom. O visa kita kas išliko – apytiksliai faktai su nuojauta, kuriuo amžiumi ar tūkstantmečio periodu jie vyko.

 

Istorijoje yra įdomių momentų, bet ne visi sudėti į vadovėlius, o ir vadovėliuose esantys nebūtinai įdomūs. Kad ir Žiemos karas:

http://farm4.staticflickr.com/3060/3009425719_22ed96d23f_z.jpg?zz=1

Deja, visą šią statistiką man parodė suolo draugas.

 

 

 

O žinai kas būna su ale super kietais dizaineriais, kurie gyvenime HTML kodo nėra matę. Nupaišo dizainą su gradientais, užapvalintais kampas ir kitomis nebūtinomis, bet ale gražiomis, detalėmis. O vėliau programuotojas turi daugybę laiko kamuotis, kol viską sukoduoja, nes būtent gradientai, užapvalinti kampai, ypač jei neprotingai padaryti, sukelia daugiausia vargo.

 

Be to, aš kalbu apie batus, o tu apie ratus. Mokykloje mokaisi bendrojo lavinimo, o ne kokios specializacijos. Universitete jau mokslas yra specializuotas. Taigi čia visiškai skirtingos institucijos.

 

Ir man reikėtų įrodymų, kad būdamas programuotoju tu esi atsiribojęs nuo aplinkinio pasaulio ir tavęs neliečia nei ekonominės, nei socialinės, nei teisinės problemos. Ir dar labai būtų šaunu išgirsti ne tokių banalių pavyzdžių. Ir ar tave mokykloj išmokė mokėti mokesčius?

Gera mokytoja arba tavo atidumas per pamokas labai geras buvo, nes ta statistika galima sakyt ir yra winter war esmė ir bent jau man tai ir 10 ir 12 klasej atsimenu kai aiskino apie ta statistika :)

Taigi, mielieji profesoriai, prieš rašant pasiskaitinėkit, kaip sakoma "pasigooglinkit". Mokyklos tikslai Lietuvoje:

Pirmajame koncentre, kuris apima pradinės mokyklos pakopą, orientuojamasi į konkretų ir integruotą pasaulio vaizdą. Pradinėse klasėse siekiama atverti vaikui jam artimą aplinką, ugdyti dorinį jautrumą, suteikti elementarių žinių apie žmogų, gamtą, gimtąjį kraštą, suformuoti gimtosios kalbos, skaitymo, rašymo, skaičiavimo pirmuosius įgūdžius, gebėjimą reikšti savo mintis nesudėtinga sakytine ir rašytine kalba, duoti pirmuosius užsienio kalbos pradmenis, sukaupti bendravimo ir bendradarbiavimo, meninės raiškos patirtį. Mokoma, remiantis pavyzdžiu, patyrimu, veikla, tiesioginiu išgyvenimu. Pradinio mokymo turinys yra visiems vienodai privalomas. Sudaroma galimybė mokytis papildomai.

Pirmojoje pakopoje pagrindinių dalykų paprastai moko vienas mokytojas. Pradinė mokykla glaudžiai bendradarbiauja su šeima.

Antrajame koncentre, apimančiame pagrindinės mokyklos V-VIII klases pereinama prie dalykinės sistemos. Glaudi dalykų integracija išlieka, iškeliant skirtingus mokomuosius dalykus jungiančias bendras problemas (žmogaus ir gamtos, asmens ir kultūros, individo ir visuomenės sąveika), praktinius kasdienio gyvenimo aspektus. Šiame koncentre gilinamos gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos, gamtos žinios, tęsiamas dorinis ugdymas ir estetinis lavinimas. Pradedama mokyti antrosios užsienio kalbos, socialinių mokomųjų dalykų. Ugdymo turinį sudaro privalomoji ir pasirenkamoji dalys. VI-VIII klasėse pradedamas profiliuotas mokymas.

Trečiajame koncentre, apimančiame pagrindinės mokyklos IX-X klases, tęsiamas dalykinis mokymas, didesnį dėmesį skiriant abstraktaus mąstymo ugdymui. Apibendrinami išklausyti kursai, laiduojantys pagrindinės mokyklos išsilavinimo standartą.

Šaltinis: http://www.smm.lt/strategija/docs/srp/koncepcija/koncepcija1.htm#3_2

Taigi, mokyklos tikslas - mokinti jus mąstyti. Aišku, galima ginčytis, kad kažin ar moko, ten juk kalti reikia ir t.t., bet šitas problemas paliekam ŠMM ir Ugdymo Plėtotės Centrui, kurie DIRBA ir PLANUOJA, kaip tas problemas spręsti.

Manot, kad galit geriau už juos, kurie su pedagogine patirtimi ir baigę mokslus? Abejoju. Tiek, kurie organizavo kažkokius mokymus/seminarus/konferencijas mane tikrai supras. Jeigu nesi mokinęs nei vieno žmogaus, tai ką gali pasakyti apie ugdymą? Pabūkim protingi ir nepraleiskim progos patylėti.

Grįžtant prie to, ko moko mokykla. Pagal idėją, jeigu viskas gerai, iš mokyklos išėjęs žmogus moka mąstyti. O mąstantis žmogus sugeba savarankiškai mokytis ir įgyti žinių jo pasirinktoje srityje. Kurią sritį ar industriją pasirinksi yra visiškai tavo reikalas. Darai, kas tau patinka, moki mąstyti, mokaisi. Čia viskas gerai. Taip, sistema nėra tobula ir dalis žmonių baigę mokyklas nemąsto savo galvą. Ką padarysi, labai daug žmogiško faktoriaus, sistemą reikia tobulinti. Galvojat šiaip sau čia bando reformuot švietimo sistemą? Nors ir nesėkmingai, bet bando.

O smagiausias dalykas - mokytis privaloma iki 16 metų. Po to gali veikti ką nori. Aišku, daug kam nepatinka mokykla, mokslai, vadovėliai, nenaudingos žinios... Tik klausimas - o ko ten pasilikot, jeigu taip blogai? :D Ai, nes visi taip darė, tėvai taip liepė? Klausėt, ką sakė kiti? O ar taip daro mąstantis žmogus? Ne. Vadinasi dar nebuvot išmokę mąstyt, todėl mokykloj jum ir reikėjo pasilikt. :D Čia ir ironija, mieli draugai.

Toliau apie aukštąjį mokslą

Aukštesniųjų mokyklų (kolegijų) tikslas – suteikti jaunimui aukštesnįjį išsilavinimą, sudaryti galimybes tapti gerais specialistais, tarnautojais, pilietiškai brandžiais žmonėmis. Šie specialistai gali savarankiškai dirbti ūkio ir kultūros srityse, asistuoti specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą. Studijos aukštesniojoje mokykloje trunka iki 4 metų ir baigiamos valstybiniais egzaminais arba diplominio projekto gynimu.

Taigi, universitetai suteikia jums išsilavinimą, o ne specialybę

Kas yra specialybė:

specialýbė sf. (1) DŽ, specialỹbė (2) Rtr

1. specialaus pasirengimo reikalaujanti žmogaus darbo sritis: Vaclovo broliai ir seserys išsiskirstė po miestus, įsigijo geras specialybes rš.

2. tam tikra darbo, mokslo sritis: Pagrindinė, šalutinė specialỹbė NdŽ.

Norit specialybės - eikit į proftechninio mokymo įstaigas arba kolegijas.

Baigėt universitetą, gavot išsilavinimą, o ką su tuo išsilavinimu toliau veiksit - jūsų reikalas.

Taigi išvados:

1. Esam per mažai kvalifikuoti, kad diskutuoti apie švietimą
   
2. Jeigu neįdomu mokytis, tai dar nereiškia, kad nenaudinga. Yra patarlė "Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi". Prieštaraujat liaudies išminčiai? Sėkmės.
   
3. Šnekėti blogai apie tai, kur pats dalyvavai, nors nenorėjai, turėdamas galimybę nedalyvauti - mažų mažiausiai paradoksalu
   
4. Jeigu norit pasiginčyti - paimkit palyginamąją studiją žmonių su viduriniu ir visiškai be mokslo.
   

Norit diskutuot - pateikit rimtus argumentus, nes kitais atvejais būsit kaip bobutės, kurios viską žino ir viską išmano

Toki nebloga mokytoja istorija turejau paskutinese klasese, aisku ir paciam patiko ir patinka istorija, ypac ww karu laikotarpis, na bet cia jau per daug apie save, zodziu mokytojas nelabai ieskodavo zodzio kisenej, o as prie tokio zmogaus irgi nelabai ieskau, tai daznai iskildavo tarp musu diskuja, as sakydavau, koks per mokslas tas istorija, nu ka tu veiksi baiges ja, o mokytojo atsakymas budavo, kad istorijos pagrindinis tikslas mokyt loginio mastymo, analizuojant tekstus, saltinius, zemelapius ir t.t. ir viena karta pagalvojes gerai supratau, kad gana tiesa pasake, nes pas mane loginis mastymas neblogas (nesigiriu pats, psichologinej tarnyboj gebejimu testa buvau atlikes, tai loginio mastymo surinkau 19/20), tai ir saltinius ir tekstus gana lengva perprast budavo, aisku reikia kazkokiu tai baziniu ziniu, kaip datu, ivykiu ir pan. Nu zodziu, tokios dvi kapeikos is manes, beveik apie nieka, paprasta nuomone :) Ai, o dar ten kazkokiam zmogeliui, kur rase, kad tiksliuosiuose moksluose daug daugiau reik atsimint nei istorijoj, tai visai ne, as pvz fizikos negaliu sakyt, kad moku, kad suprantu reiskinius ir kas kaip vyksta, bet uzdavinius as galiu laisvai issprest vien surades man reikiama/reikiamas formule is uzdaviniu lapo, svarbu mastyt ir zinot veiksmu seka, kaip kazkas auksciau issireiske, ar bent dali jo, tada proto pagalba trukstamas dalis gali sugalvot, atkurt ir gaut reikalinga rezultata. Tai tiek, aciu, kas perskaitet :D