Programavimas = nervų gadinimas?

Gio, tai gal tau čia paauglystės hormonai veikia kad esi piktas ant viso pasaulio? Neįsižeisk, aš tiesiog spėju, nes nežinau kiek pačiam metų. Vidurkį imu forumo auditorijos :)

 

Aš anksčiau žiauriai daug nolifindavau prie kompo, na ir dabar dažnai sėdžiu, bet kažkokio pykčio nei kompui nei aplinkiniams nejaučiu, nors jokių "relaxacijos" priemonių ir nesiimu.

ne, man 20 metų jau, praėjau jau tą visą laiko tarpą. Būdavo paauglystėj tas laikas, bet dabar jau viskas ok, dabar nervai kyla vien iš to, ką veikiu

ne, man 20 metų jau, praėjau jau tą visą laiko tarpą. Būdavo paauglystėj tas laikas, bet dabar jau viskas ok, dabar nervai kyla vien iš to, ką veikiu

Geriausias darbas žmogui tas darbas kurį jis daro su malonumu :) Gal programavimas visai ne tau?

kas dien po darbo ipisu 5km ant kokiju arba min 30km ant dviracio. Galva tampa svaria, rami. O kas sako kad dirbti namie yra achujennai, tas nera dirbes rimto darbo.

va as irgi stenguosi taip nusiramint, nuvazuoju nemazai km bet tada vazuodamas labai daug apmastai, apskritai kazkaip vazuodamas apmastai labai daug ir net buna kyla idejos kuriu atrodo nebutum kitaip sugalvojas. Gio siulau pasivazinet vasara gali koki motocikla nusipirkt zinau jog gerai sugebi uzsidirbti tad sugebek tinkamai investuoti i save :-) as va uzsidirbau dabar vazuoju i palanga atsipaladuoti nuo darbo rutinos... labai vargina plius kai tu programeris x2 daugiau minciu apie strukturas pas tave nei pas mane apie verslo planus ir idjejas bei uzdarbi. :-)

Niekas taip neatpalaiduoja - kaip seksas. Prie kompo praleidžiu labai daug laiko kiekvieną dieną. Jokių slogių minčių ar kažko panašaus :) Pabandyk!

Smaikstu, bet tikrai pritariu siam patarimui :-)

Geriausias darbas žmogui tas darbas kurį jis daro su malonumu :) Gal programavimas visai ne tau?

ne, kaip tik joks kitas darbas man neduoda tokio malonumo kaip programavimas. Parašyti sudėtingą algoritmą man tolygu rasti ant žemės 200lt.

va as irgi stenguosi taip nusiramint, nuvazuoju nemazai km bet tada vazuodamas labai daug apmastai, apskritai kazkaip vazuodamas apmastai labai daug ir net buna kyla idejos kuriu atrodo nebutum kitaip sugalvojas. Gio siulau pasivazinet vasara gali koki motocikla nusipirkt zinau jog gerai sugebi uzsidirbti tad sugebek tinkamai investuoti i save :-) as va uzsidirbau dabar vazuoju i palanga atsipaladuoti nuo darbo rutinos... labai vargina plius kai tu programeris x2 daugiau minciu apie strukturas pas tave nei pas mane apie verslo planus ir idjejas bei uzdarbi. :-)

 

 

 

Smaikstu, bet tikrai pritariu siam patarimui :-)

Nzn, nieko negalvoju. Tesiog ismusu is save visas jegas, ant kiek tai imanoma ir vsio.

Geriausias darbas žmogui tas darbas kurį jis daro su malonumu :) Gal programavimas visai ne tau?

kaikada tenka aukotis jog gauti reikiama kieki pinigu geram givenimui, ne visada givenimas eina kaip per sviesta visada atsiras tokiu darbu kuriu, kad ir kiek nenori daryti, bet tenka :-) gio atveju tiesiog jam truksta realaus givenimo, turiu omeny paneliu demesys ir panasiai tai kardinaliai pakeis tikslus bei norus, bet jei nusibrezta buti programuotoju reikia lavinti zinias, kad ir ateityje stosi programuotojus tau ne visada patiks ta mediaga kuria desto, bet tenka ja zinoti nes ateityje panaudosi :-) seip gio esi labai mldc zmogus. sekmes.

kaikada tenka aukotis jog gauti reikiama kieki pinigu geram givenimui, ne visada givenimas eina kaip per sviesta visada atsiras tokiu darbu kuriu, kad ir kiek nenori daryti, bet tenka :-) gio atveju tiesiog jam truksta realaus givenimo, turiu omeny paneliu demesys ir panasiai tai kardinaliai pakeis tikslus bei norus, bet jei nusibrezta buti programuotoju reikia lavinti zinias, kad ir ateityje stosi programuotojus tau ne visada patiks ta mediaga kuria desto, bet tenka ja zinoti nes ateityje panaudosi :-) seip gio esi labai mldc zmogus. sekmes.

Jei atsiras gyvenime pana, apie tokią gerą karjerą, kokią galbūt galvoja jis, jam beliks tik pasvajoti. Gali prieštarauti kiek nori, tokia tiesa.

Jei atsiras gyvenime pana, apie tokią gerą karjerą, kokią galbūt galvoja jis, jam beliks tik pasvajoti. Gali prieštarauti kiek nori, tokia tiesa.

dėl panos tikrai sutinku, kuomet turėjau draugę toks dalykas kaip mokymasis programuoti vykdavo LABAI lėtai. Draugams pasakyti, kad neturi laiko išeiti yra daug lengviau, negu pasakyti panelei, kad neturi jai laiko.

Jūs po 8h darbo protinio dar norit prie PC lyst? Net mano pažįstamas, kuris pamišęs dėl kompų ir milijonierius USA sakė, kad jo smegenys iškepa po aštuonių valandų max. Tada tik laiko gaišimas prie PC dirbti. Taip kad, keiskit veiklą. Judinkit užpakalį, išeikit pakalbėt su žmonėmis.

Ir neužsikraukit per daug darbo. Jei darve užkrauna jums, kad net namie tenka zubrint, tai patys esat kalti. Jeigu mastai kaip smagratis tai ir elgsis kaip su smagračiu...Man rodos, kad kai būsit vyresni, gailėsitės kad per kimarinimą prie PC to ir to nepadarėt.

Be to, tiek sėdėt per dieną nesveika. Jokia profesija nėra verta jūsų sveikatos. Jei nerandat laiko paegzistuoti kaip gamta sutvėrė egzistuot, t.y. bėgiot, vaikščiot, sportuot, pumas gaudyt, tai teks surast ateityje laiko sirgt. :}

Ir nedirbkit savaitgaliais. Gi ne šiaip sau duota dvi dienos ilsėtis. Paskui pasibaigs viskas tuo, ką vadina burnout'u ir praeis visai noras prie PC dirbti. Va tada gydytojas rekomenduos karjerą keist arba pertrauką daryt, kai viskas ko reikia yra režimas darbo ir gyvenimo...Man irgi dvidešimt, bet aš neturiu noro sėdėt prie PC ir programuot, kai man smegenys iškepa. Maunu laukan ir negrįžtu ligi vakaro.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.

 

Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.

 

Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.

 

Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):

1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.

2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.

3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)

4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.

5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).

 

 

 

nu ir ziaurus tas "jusu" gyvenimas,o si fraze pribaige "Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma".

Puliu puliai..

susitvarkyk su nerimu, susitvarkysi su nervais. Pastovus nerimas taip tave isalins, kad gali susirkt

gal net ir veziu. Visos ligos gi nuo nervu!

Nesavose rogese sedi, uztai ir pyktis ima.

Keisk profesija, jeigu susiduri su nervuy protrukiais mokymosi stadijoje, tai nezinau, kas bus kai sulauksi kazkokio feedback'o is klientu su pakeitimais ar pan :D

Nereikia jam nieko mest. Reikia mažiau nolifint. Prie kompo tavo nervų pajėgumas mažėja dienai bėgant, todėl būk malonus ir klausyk savo kūno. O dėl profesijos keitimo tai nebejuokink Frankenstein. Kiekviena profesija pilna užknisančių momentų ir pabėus nuo programavimo prie kažko kito, nervai taip pat sukils. Problema ne tame. Problema yra ta, kad jis peržengia ribas, kas jam kainuos ateityje ne tik sveikatą, bet ir draugus.

Paklausk savęs temos autoriau, kokia nauda bus iš tavęs kitiems žmonėms, jei būsi piktas, sergantis ir t.t.? Nemanai, kad aukščiausias tavo tikslas tokiu netapt? Nes nerasi laiko sportuot arba atsipalaiduot, teks rast laiko sirgt, nebendrausi gražiai su žmonėm, teks vienam kentėt viską. Ir ką tu tada darysi su savo programavimo žinion, be draugų ir sveikatos? :}

Atsipalaiduok ir nenolifink tiek, spėsi visur gyvenime. Žinok, kad pilna žmonių, kurie visada už tave bus geresni šitame reikale. Tavo užduotis yra tapti geresniu programuotoju nei vakar, bet tik tiek, kiek nervai laiko. Ir gyvenimas aplink tave.

pakanka tik pasakyti ką ne taip ir iškart viską priimu kaip pradžią ginčui

Turėjau klasioką programuotoją, kuris lygiai taip pat elgdavosi :D per pamokas prie mokytojų dėl mažiausių klaidų, kaip blogas kirtis ar nevartotinas žodis, prisipisinėdavo..

Pamenu ir aš buvau žiaurus noliferis. Ryta atsikeldavau įjungdavau savo išmanuji kompiuteri ir pradėdavau programuoti gilintis į naujus dalykus, nereikėdavo nei valgyt nei nieko, nuo kompo nulipdavau 3 - 4h ryto pamiegodavau pora valandų ir vėl nolifindavau iki ryto. Jeigu kas man pareikšdavo priekaištus, kad aš kompiuterio ligonis susinervindavau ir pasiūsdavau nafik.

Aišku uždirbdavau pinigus, bet per tokį sedėjima prie kompiuterio užmirždavau viską kas yra aplinkui, pamiršdavau kas yra laukas kas yra drauga, nebemokėjau bendrauti su žmonėmis, atrodydavo kad jie yra perdaug tūpi ir jie nieko nesupranta, gerai jausdavausi tik prie kompiuterio.

Palaipsniui ir kompiuteris mane pradėdavo erzinti, aplinkiniai ir viskas kas sukasi aplink mane, susinervindavau nuo betkokios smulkmenos.

Na bet norint būti geru programuotoju turi nolifint, bet tai dažniausiai priveda prie savotiškos beprotystės kai tai tampa manija.

Labas, kiek keista tema, bet šiandien jau supratau ką omeny turi aplinkiniai sakydami, kad aš nervų kamuolys. Situacija nei gera nei bloga (bent jau man pačiam atrodo). Kartais jaučiuosi suirzęs, kartais parėkauju ant ko, bet ne be reikalo. Na, o kiti sako, kad esu ištisai susierzinęs ir pakanka tik pasakyti ką ne taip ir iškart viską priimu kaip pradžią ginčui. Na, o smagiausia tai, kad šiandien ryte visa tai supratau. Pradžioje atsikėlęs norėjau išsimaudyti, bet neradau savo rankšluoščio ir pakėliau visus ant kojų, gerai parėkavau ir radau aišku vėliau. Paskui dar keli kivirčai ir tada supratau, kad viskas per programavimą. Aš pats dar tik mokinuosi programuoti, noriu tapti kažkuo ypatingu, bet kuo toliau, tuo labiau pradedu jausti ką reiškia tas darbas. Nuolatinis darbas smegenimis priveda prie kažkokių "xujovų" minčių, sudirgęs mąstymas verčia pykti ant visų, kurie kažką ne į temą pasako.

 

Viso to kaltininkas yra per ilgas užsibuvimas prie PC, bet man to reikia ir nežinau kaip tai pakeisti. Turiu YT playlistą susidaręs kažkokių RELAX dainų, kažkiek atpalaiduoja tikrai, bet nenuima to gazo, kuomet esu susierzinęs. Anksčiau vartojau vaistus (beveik kaip migdomieji), bet ten irgi nieko nepadeda ir jau nebevartoju (buvo receptiniai).

 

Žinau tokį posakį: - Kiekvienas yra savo likimo kalvis. Kaip gali būti savo likimo kalvis, kuomet tu net nesugebi susitvarkyti su savo protu? Eičiau pas daktarus ir būtų ramu, bet tokiu atveju mano gydymo istorijoje atsiras tai, kas nenoriu, kad atsirastų. Žinau, kad šiame forume yra tokių žmonių, kurie praleidžia prie PC ištisas dienas ir tikrai turi būdą kaip nusiraminti, nuleisti gazą, tai norėčiau išgirsti jų nuomonę apie ta.

 

Be to vasarą nesimokinsiu nieko, atsiplėšiu nuo PC, gryšiu į realų gyvenimą ir eisiu padirbti į kokias stroikes, tačiau tik vasarai, po vasaros vėl prasidės tas pats ir kadangi jau turiu tikslą, tai teks dėti 2x pastangų nei dedu dabar, kas reiškia dar daugiau nervų. Bandžiau sportuoti (3 kartus į 4 dienas), galvojau padės, bet naudos 0. Bandžiau ir knygas skaityti, vėlgi naudos 0, nes vakarais akis net skauda, nenoriu dar labiau kenkti. Bandžiau šaltą dušą ryte, per piet ir vakare - užknisa tikrai + prie lango pasėdėjus ar iškart į lauką išėjus pradeda gerklę skaudėt ir pan. Žodžiu tikrai daug ką išbandžiau, todėl būtų malonu, jei kas nors pasakytų, kaip reikėtų suvaldyti save iš vidaus ar kažką keisti

Paskaityk http://www.amazon.com/Many-Lives-Masters-Prominent-Psychiatrist/dp/0671657860/ref=pd_bxgy_b_img_y

http://www.amazon.com/Journey-Souls-Studies-Between-ebook/dp/B001MTENOC/ref=tmm_kin_title_0?_encoding=UTF8&sr=&qid=

Praeis nervai visi :D

patarčiau nieko nekeisti, visiems reikia vienu gyvenimo momentu atsisedėti prie pc, vieniems reikia daugiau, kitiems mažiau laiko

Paskaityk http://www.amazon.com/Many-Lives-Masters-Prominent-Psychiatrist/dp/0671657860/ref=pd_bxgy_b_img_y

http://www.amazon.com/Journey-Souls-Studies-Between-ebook/dp/B001MTENOC/ref=tmm_kin_title_0?_encoding=UTF8&sr=&qid=

 

 

Praeis nervai visi :D

pirmos knygos pavadinimas visai nieko atrodo, skaitęs?

Be abejo skaitęs. Sukrėtė mane, pakeitė mąstymą apie pasaulį. Kai ją sakičiau, dažnai net šiurpas krėtė. Per 2 vakarus tą knygutę galima subaigti.

[/size][*]80/20 principas. 20% darbo duoda 80% rezultato. Ir atvirkščiai - 80% darbo duoda tik 20% rezultato. Verta peržiūrėti savo projektus ir identifikuoti kas patenka į 20% svarbiausių dalykų, o likusius dalykus... tiesiog išbraukti. Padarysi paslaugą ir sau, ir visam pasauliui - vartotojams patinka paprasti produktai. Be to, pabaigstas produktas yra vertas daugiau, negu nepabaigtas utopinis projektas. Štai, vienu prisėdimu sutaupei 80%

Filosofiskai labai geras pasakymas!

Kogero mano vienas esminiu pointu mano sekmes, man kartais keista kaip zmones investuoja i svarbu darba tiek daug laiko, pastangu ir pinigu kai dar nera zinoma daug kintamuju, kartais geriau padaryt maziau vien del to kad daug dirbti yra rizikinga del daug neatsakytu klausimu.

o mai gad, baisu skaityt kas čia vyksta. :o:o

o mai gad, baisu skaityt kas čia vyksta. :o:o

tokia realybė